Professional Documents
Culture Documents
Konstitucine Visa
Konstitucine Visa
I. LR KT SAMPRATA.............................................................................................................................................................4
1. KT SVOKA, REGULIAVIMO DALYKAS, METODAS....................................................................................................................4
2. KONSTITUCINS TEISS NORMOS, J RYS IR YPATUMAI................................................................................................. 4
KT norm ypatumai..........................................................................................................................................................4
3. KONSTITUCINIAI TEISS INSTITUTAI.........................................................................ERROR! BOOKMARK NOT DEFINED.
4.
KONSTITUCINI TEISINI SANTYKI SVOKA, TURINYS, YPATUMAI. KONST. TEISINI SANTYKI SUBJEKTAI.
KLASIFIKAVIMAS, J ATSIRADIMO, PASIKEITIMO IR PASIBAIGIMO PAGRINDAI..........................................................................5
3-5 KONSTITUCINS TEISS INSTITUTAI.............................................................................................................................. 5
2.LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINS TEISS MOKSLAS........................................................................6
1. LT KT MOKSLO SVOKA IR DALYKAS............................................................................................................................. 6
72. KT MOKSLO METODOLOGIJA......................................................................................................................................... 6
3. KT MOKSLO ALTINIO SVOKA, MOKSLO ALTINI SISTEMA.............................................................................................7
4. KT MOKSLO SISTEMA..................................................................................................................................................... 7
3. LR KT ALTINIAI..............................................................................................................................................................7
1.KT ALTINIO SVOKA, KLASIFIKAVIMO PAGRINDAI IR SISTEMA..........................................................................................7
3.LR STATYMAI, J RYS (KONSTITUCINIAI, PAPRASTIEJI). ORGANIKIEJI STATYMAI..........................................................8
4. POSTATYMINIAI AKTAI, KAIP KT ALTINIAI, J RYS.....................................................................................................8
5. KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI KAIP KT ALTINIAI.................................................................................................8
6. TARPT. TEISS AKTAI KAIP LIET. KT ALTINIAI................................................................................................................ 9
7. TARPVALSTYBINS SUTARTYS KAIP KT ALTINIAI............................................................................................................ 9
8. KT ALTINI PEREINAMUMAS......................................................................................................................................... 9
4.LIETUVOS KONSTITUCINGUMO RAIDA....................................................................................................................9
1. NEPRIKLAUSOMOS LR SUSIKRIMAS IR PIRMIEJI JOS KONSTITUCINIAI AKTAI.1918 02 16 NEPRIKLAUSOMYBS AKTO IR
1920 05 16 STEIGIAMOJO SEIMO REZOLIUCIJOS.................................................................................................................. 9
2. LR LAIKINOSIOS KONSTITUCIJOS: 1918 11 02 IR 1919 04 04. 1920 06 10 LAIKINOJI LIETUVOS VALSTYBS KONSTITUCIJA.
....................................................................................................................................................................................... 10
3. NUOLATINS LR KONSTITUCIJOS: 1922 08 07 STEIG.SEIMO PRIIMTA 1-OJI NUOLATIN LIETUVOS V-BS KONSTITUCIJA,
1928 M. 05 15 KONSTITUCIJA, 1938 05 12 LIETUVOS KONSTITUCIJA..................................................................................10
4. OKUPACINIAI REIMAI LIETUVOJE - KONSTITUCINGUMO RAIDOS PASKIRTIS. MOLOTOVO-RIBENTROPO PAKTAS IR LIETUVOS
OKUPACIJA. 1940 06 15 VALSTYBINIS PERVERSMAS, LIETUVOS INKORPORAVIMA TARYB SJUNGOS SUDT. 1941 M.
BIRELIO SUKILIMAS, LAIKINOJI VYRIAUSYB IR HITLERIN OKUPACIJA. SOVIETINIO REIMO ATKRIMAS. SOVIETINS
KONSTITUCIJOS LIETUVOJE IR J REFORMA 1988-1990 M.................................................................................................. 10
5. L. VALSTYBINGUMO ATKRIMO KONSTITUCINIAI AKTAI, PRIIMTI LR AT 1990 III 11........................................................11
6.LR LP-LAIKINOJI PEREINAMOJO L-TARPIO K., JOS BRUOAI...........................................................................................11
7. LR K. PROJEKTAI. NEPILNAS........................................................................................................................................ 12
5. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA 1992 M..............................................................................................12
1..................................................................................................................................................................................... 12
2. LRK PAGRINDINIAI PRINCIPAI IR FUNKCIJOS.................................................................................................................. 12
6. MOGAUS IR PILIEIO TEISS IR LAISVS LR KONSTITUCUNJE TEISJE...........................................13
7. LT PILIETYB..................................................................................................................................................................13
1. PILIETYBS SVOKA IR PRINCIPAI LR KT...................................................................................................................... 13
2. LR PILIETYBS GIJIMO BDAI. LIETUVOS PILIETYBS PRIPAINIMAS..............................................................................13
TEISS PILIET.ISAUGOJIMAS IR TEISS PILIETYB GYVENDINIMAS................................................................................14
PILIET. GIJIMAS NATRALIZACIJOS BDU. LENGVATINS NATRALIZACIJOS SLYGOS, TAIKOMOS ATSKIRIEMS ASMENIMS.....14
8. USIENIEI TEISIN PADTIS LIETUVOJE........................................................................................................15
1. USIENIEIO SVOKA LIETUVOS KT............................................................................................................................. 15
1. NUOSAVYBS TEIS IR LIETUVOS KIO ORGANIZAVIMO KONSTITUCINIAI PRINCIPAI........................................................17
2.V-BS BIUDETAS IR BANK SISTEMA............................................................................................................................. 17
3. POLITINS SISTEMOS SAMPRATA IR ELEMENTAI.............................................................................................................. 17
19
I. LR KT samprata
1. KT svoka, reguliavimo dalykas, metodas.
KT -visuma teiss norm, tvirtinani ir saugani mogaus teises ir laisves bei nustatani valst.
valdios ir organizavimo bei funkcionavimo pagrindus. KT susideda i 2 esmini dali: 1. mogaus
teiss ir laisvs, tvirtinimas, realizavimas, 2. valdios organizavimo, realizavimo mechanizmas.
Konstitucins teiss dalykas - tam tikri visuomeniniai ir valstybiniai santykiai. Dalyk sudaro:
1.suvereniteto tvirtinimas, 2.santykiai tarp moni ir valstybs, 3.santykiai tarp visuomens ir valstybs
4.valstybini institucij sistemos tvirtinimas, 5.valstybs formos, santvarkos, politinio reimo
nustatymas, 6.vis kt. sv. valstybs institucij konstitucinio statuso tvirtinimas. 7.finans ir v-bs
biudeto formavimo princip tvirtinimas 8.usienio politikos konstitucini prad nustatymas 9.v-bs
gynimo konstitucini pagrind apibrimas.
KT metodas - bdas ir priemons, kuri pagalba KT reguliuoja jai priskiriamus santykius 3 bdais:
1.teisikai tvirtinami konstitucini teisini santyki subjektai, j teiss ir pareigos, 2.udraudiama tam
tikra veikla, 3.visuomeniniai santykiai veikiami nustatant pagrindini v-bs organ sistem.
2. Konstitucins teiss normos, j rys ir ypatumai
Konstitucins teiss norma - apibrta elgesio taisykl, kuri suformuoja konstitucini teisini santyki
dalyvi elges.ios normos: 1. nustato dalyvi elges, 2.pareigoja dalyv k nors atlikti.
Klasifikavimo kriterijai: Materialinis - remiantis pagrindiniais visuomeniniais santykiais, kuriuos
tvirtina KT normos:
1.normos, tvirtinanios mogaus ir pilieio teises ir teisin padt, normos, tvirtinanios
valstybs institucij padt. 2.Teisiniai - teiss norm santykis su teisiniu santykiu. Vienos teiss
normos numato dalyviams teises ir pareigas ir yra pagrindas atsirasti teisiniams santykiams, kitos
nenumato ir nra pagrindas.
Bendrosios normos - deklaratyvins, principai (suverenitetas priklauso tautai ir pan.),
Definityvins - susijusios su teisiniais santykiais per konkreias normas (valstybs simboliai)
Konkreiosios - materialins ir procesins. Materialins suteikia dalyviams konkreias materialias teises,
procesins numato t teisi gyvendinimo tvark.
Pagal reikalavimo pobd - pareigojanios, draudianios, galinanios.
Pagal juridin gali - konstitucija, statymai, postatyminiai aktai.
Pagal galiojimo teritorij - visai valstybei, administraciniam vienetui.
Pagal galiojimo laik - pastoviai ir laikinai galiojanios.
Pagal reliatyvumo laipsn - imperatyvins, dispozityvins.
KT norm struktriniai ypatumai. KT normos yra specifins, nes KT reguliuoja labai plat
dalyk. Jos yra bendro pobdio: 1) ios normos sudaro nacionalins teiss sistemos virn, login
centr, 2) jos formuoja ne tik teises ir pareigas, bet ir numato to reguliavimo principus, konkreius vbs institut ypatumus,3) turi savo specifin struktr: tik retkariais KT norma turi hipotez,
dispozicij ir sankcij. Daniausiai ios normos neturi hipotezs arba sankcijos. kadangi KT normos
reguliuoja plat dalyk, tai jose daniausiai yra kolektyvin atsakomyb. Sankcijos - tai akto
panaikinimas, apkaltos procesas, organo paleidimas, teisin-politin atsakomyb.
4. Konstitucini teisini santyki svoka, turinys, ypatumai. Konst.
teisini santyki subjektai. Klasifikavimas, j atsiradimo, pasikeitimo ir
pasibaigimo pagrindai.
Konstituciniai teisiniai santykiai - visuomeniniai santykiai, kurie sudaro KT reguliavimo dalyk. Jis
sudarytas i subjekt (teisinio santykio dalyvi, kuriems konst. teiss normos suteikia teises ir
koresponduoja pareigas. Tauta, v-b, valstybs institucijos, pareignai, pilieiai, visuomeniniai subjektai
ir t.t.), objekto (dl ko subjektai turi santyk), ir turinio (teiss ir pareigos, kuriomis disponuoja santykio
dalyviai).
Ypatumai: 1. santykiai atsiranda konstitucins teiss norm pagrindu, 2.subjekt teiss ir pareigos
grietai tarpusavyje apibrtos, 3.smoningo valinio pobdio, 4.visada ginami valstybs 5.turi plat
subjekt rat.
Konst. teisini santyki specifika kad jie yra bendrieji ir sudaro pagrind vystytis konkretiems teisiniams
santykiams.
Subjektai: asmenys, kuriems adresuojamos KT normos: 1. fiziniai (mogus-pilietis-usienietis-apatridai),
2. kolektyviniai (tauta-visi v-bs pilieiai), kiti subjektai (v-bs institucijos, v-bs organizacijos,
savivaldybi institucijos).
Klasifikavimas: 1.pagal paskirt - nustatantieji, apsauginiai 2.pagal turin - materialiniai, procesiniai
pagal form - konkretieji, bendrieji, 3.pagal subjektus - kur dalyvauja Tauta, Seimas, prezidentas ir
t.t. 4.pagal laik - pastovieji, laikinieji.
Atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas priklauso nuo tam tikr juridini fakt - objektyvios realybs
reikini. Pagal savo pasekmes ie faktai yra: 1.kuri pagrindu atsiranda teisiniai santykiai, 2.kuri
pagrindu pasikeiia teisiniai santykiai, 3.kuri pagrindu pasibaigia teisiniai santykiai
3-5 Konstitucins teiss institutai
Konstitucins teiss institutai arba poaks yra savarankika k.t. dalis, kuri reguliuoja giminingus,
visuom. santykius.
Gali bti paprastieji (neskirstomi smulkesnius) ir sudtiniai. Taip pat nustatantieji ir apsauginiai.
Institutai: 1.m. teisi ir laisvi; 2.pilietybs; 3.usieniei teisins padties; 4.politins sistemos
pagrind; 5.valstybs form nustatanios normos; 6.rinkim teis; 7.Seimas; 8.Vyriausyb; 9.teismas;
10.konstitucinis teismas; 11.valstybs kontrol
Konstitucini teisini santyki svoka, turinys, ypatumai. K.t.s. subjektai. Klasifikavimas, j atsiradimo,
pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai.
K.t.s. tai toks visuomeninis santykis, kuris sudaro konstitucins teiss reguliavimo dalyk. Jis
sudarytas i subjekt, objekto ir turinio. Subjektai teisinio santykio dalyviai, kuriems konstitucins
teiss normos suteikia teises ir koresponduoja pareigas (tauta, valstyb, institucijos, pareignai, pilieiai,
visuomeniniai subjektai ir t.t. Subjektams bdingas politinis subjektyvikumas. Objektas tai dl ko
subjektai turi santyk. Turinys teiss ir pareigos, kuriomis disponuoja santykio dalyviai. K.t.s.
ypatumai: 1.ie santykiai atsiranda konstitucins teiss norm pagrindu; 2.j subjektai turi grietai
apibrtas tarpusavio teises ir pareigas; 3.jie turi smoning valin pobd; 4.visais atvejais ginami
valstybs; 5.ie santykiai turi labai plat subjekt rat;
K.t.s. specifika yra ta, kad jie yra bendrieji ir sudaro pagrind vystytis konkretiems teisiniams
santykiams.
Klasifikavimas:
1. pagal paskirt nustatantieji, apsauginiai;
2. pagal turin materialiniai, procesiniai;
3. pagal form konkretieji bendrieji;
4. pagal subjektus kur dalyvauja tauta, Seimas, prezidentas ir t.t.
5. pagal laik pastovieji, laikinieji;
Atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas priklauso nuo tam tikr juridini fakt objektyvios
realybs reikini. Pagal savo pasekmes ie faktai yra:
1. tie, kuri pagrindu atsiranda teisiniai santykiai;
2. tie, kuri pagrindu pasikeiia teisiniai santykiai;
3. tie, kuri pagrindu pasibaigia teisiniai santykiai.
Pagal savo form juridiniai faktai yra: teigiami ir neigiami
- Specialieji altiniai. v. KT specialist darbai vairiomis KT problemomis. Tai teorinio pobdio darbai,
populiarioji mokslo literatra, straipsniai ir t.t.
- Praktiniai altiniai - statym komentarai, mokomoji literatra.
- Teisiniai altiniai - v. teiss norm aktai (konstitucija, statymai, archyviniai dokumentai ir t.t.)
reguliuojantys t socialin realyb, kuri nagrinja KT.
4. KT mokslo sistema
Teiss sistema - nuoseklus, suderintas problem idstymas, kuriam bdingas loginis nuoseklumas,
Keiiantis realybei, keiiasi mokslo dalykas ri nauji reikiniai tampa mokslo sistemos dalimi. Nauj
institucij atsiradimas slygoja dalyko pasikeitim.
3. LR KT altiniai
1.KT altinio svoka, klasifikavimo pagrindai ir sistema
KT altinis - iorin konstitucins teiss normos ireikimo forma, tam tikri aktai, kuriuose ireikiamos
visuotinai privalomos elgesio taisykls.
Klasifikuojami pagal teiss norm ireikimo bdus:
- teisiniai paproiai,
- precendentin teis - teism sprendimai,
- norminis aktas - priimtas kompetenting v-bs organ, nustato, keiia arba naikina teiss normas.
Teiss altini sistema atitinka normini akt sistema:
1) konstitucija, 2) statymai, 3) postatyminiai aktai, 4) konstitucinio teismo nutarimai, 5) tarptautins
teiss aktai, 6) tarptautins sutartys.
3.LR statymai, j rys (konstituciniai, paprastieji). Organikieji
statymai.
statymas - tautos atstovaujamojo organo ar referendumu priimtas pirminio pobdio norminis teisinis
aktas, ireikiantis tautos vali ir reguliuojantis reikmingiausius tipikus pastovius visuomeninius
santykius ir turintis aukiausi teisin gali kit v-bs institucij priimt akt atvilgiu.
statymai pagal teisin gali skirstomi:
- konstitucija (konstituciniai statymai)
- paprastieji.
Konstituciniai statymai - kurie keiia ir papildo konstitucij, konstitucini statym sra. ( statymas
dl konstitucijos sigaliojimo, Dl Lietuvos valstybs , Dl LR nesijungimo possovietines ryt
sjungas)
Organikieji statymai atsiranda blanketini norm pagrindu. Jie artimesni konstituciniams statymams,
nes reguliuoja tuos visuomeninius santykius, kaip ir konstitucija.
statymai skirstomi:
teritorijoje. Taiau aktas buvo itin svarbus politikai - ireikta tautos valia turti savo valstyb ir nustat
konstitucines gaires visam nepriklausomybs laikotarpiui.
Pgr. nuostatos:
- skelbia atstatanti nepriklausom Lietuvos v-b. Virkonstitucinis dokumentas - jokia K. ar statymas
negali jam prietarauti.
Taryba, nelaukdama Steig. Seimo suaukimo, pati imasi veiksm ivengti priverstins asimiliacijos. 1918
07 11-12 Taryba priima du nutarimus:
- dl Tarybos paskelbimo Lietuvos Valstybs Taryba,
- dl Niurnbergo ekshercogo karnavimo Mindaugu II ir Lietuvos paskelbimo konstitucine monarchija.
Susirinks 1920 05 15 Steigiamasis Seimas patvirtino Lietuvos v-bs nepriklausomybs atstatym ir
tuojau pareik, kad ji bsianti demokratin respublika.
2. LR laikinosios konstitucijos: 1918 11 02 ir 1919 04 04. 1920 06 10
Laikinoji Lietuvos valstybs konstitucija.
Susirinks Steigiamasis Susirinkimas, sudar nauj laikin konstitucij, kuri buvo A.Smetonos 1920 06
10 paskelbta.
Pats Steigiamasis Seimas veik kaip maasis Seimas. Lyginant su ankstesnmis i Laikino konstitucija
rmsi demokratini valstybi tradicijom - Parlamentins demokratijos tradicijomis - Seimokratijos
doktrina. Tokia doktrina besiremianti Konstitucija atima i prezidento teis leisti statymus bei
suvaromos kt. galios.
3. Nuolatins LR konstitucijos: 1922 08 07 Steig.seimo priimta 1-oji
nuolatin Lietuvos v-bs konstitucija, 1928 m. 05 15 konstitucija, 1938
05 12 Lietuvos konstitucija.
1922 m. Konstitucija nustat Lietuvos valstybei demokratins respublikos form su simboliais. Plaios
mogaus teiss ir laisvs, apsaugojo nuosavybs teis. Tautos atstovai, renkami kas treji metai
visuotiniu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu. Jie turjo leisti statymus, perirti vyriausybs darbus,
tvirtinti biudet, sutartis, pradti ar baigti kar ir t.t.
Prezidentas turi teis skirti ministr pirminink ir tvirtinti kitus ministrus.
Konstitucija galjo bti pakeisti tik 3/5 vis atstov bals dauguma arba referendumu.
1926 m. perversmas lyg ir apribojo dem. konstitucin raid.
1928 m. priimta konstitucija (i principo 1922 m. K. atkartojimas). iek tiek pakito Prezidento statusas.
J renka ypatingieji atstovai Savivaldybse (t.y. valdanios partijos atstovai). Prezidentas gyja galias
leisti statymus. nesant Seimui, Prezidentas tampa pgr. statymu leidju.
i konstitucija:
- nuolatin, remiantis tstinumo principu (v-b jau egzistavo), antra vertus, numatyta referendumo
galimyb, kuris nevyko, t.y. konst. laikina.
1938 m. Konstitucija.
4. Okupaciniai reimai Lietuvoje - konstitucingumo raidos paskirtis.
Molotovo-Ribentropo paktas ir Lietuvos okupacija. 1940 06 15
valstybinis perversmas, Lietuvos inkorporavima Taryb Sjungos
sudt. 1941 m. birelio sukilimas, laikinoji Vyriausyb ir hitlerin
okupacija. Sovietinio reimo atkrimas. Sovietins konstitucijos
Lietuvoje ir j reforma 1988-1990 m.
Molotovo-Ribentropo paktas. Paktas - tarptautin sutartis saugumo ir savitarpio pagalbos reikalu,
santarv.Nupuolimo sutartis. Sv. protokolai prie pakto. J pagrindu buvo pasidalinta takos sferomis.
Lietuva patenka i pradi vokiei v. srit, vliau atiduota Rusams, kaip kompensacija u Lenkij
(iskyrus Unemun).
1940 m. nutarimas sijungti TSRS. Pradeda galioti Tarybins Konstitucijos. Sjunga pagal form -
federalin, pagal turin centralizuota unitarin. Subjekt teritorijoje galioja federalin konstitucija. I
kitos puss kiekv. subjektas turi konst., kurios visikai atitinka feder. konst.
1988 m. pakeitimai, kuriuos AT padar K.
- dl vliavos,
- dl lietuvi kalbos.
1989 m. ems, jos gelms, vidaus ri teritoriniai vandenys yra iimtin Lietuvos TSR nuosavyb. Tai
kirtosi su TSRS Konst., kur egzistavo visuomenins nuosavybs doktrina.
Referendumo statymas.
Jo str. pakeitimas. Lietuvoje galioja tik Lietuvos TSR statymai, Sjungos AT statymai ir nutarimai
galioja tik registruoti statymai (statymai - AT, Vyriausybs aktai - Vyriausybs).
Nutarimas dl politinio pliuralizmo (panaikintas str. dl partijos vienvaldikumo).
1989 m. AT deklaracija dl Lietuvos suvereniteto.
AT nutaria dl komisijos sudarymo vertinti M-R pakt ir jo pasekmes Lietuvai.
5. L. valstybingumo atkrimo konstituciniai aktai, priimti LR AT 1990 III
11
V. atkrimo doktrina atspindta aktuose ir 1992 K. yra konst. demokratini L. tradicij atkrimo
doktrina..Jos esm sudaro L. v. tstinumo irykinimas, jos konstituc. demokratini tradicij paveldo
atskleidimas ir tvirt L. v. pozityvinje teisje. 1990 III 11 aktai yra tvirtinti iandieninje pozityvinje
L.v. teisje kaip jos pagrindas, kaip teisin pradia. ie aktai doms konstituciniu poiriu kaip
pereinamojo l-tarpio. 1990 III 11 LTSR AT prim iuos aktus:
1)nut. "Dl LTSR AT deputat galiojim pripainimo;
2)st. Dl LTSR AT reglamento papildymo;
3)st. Dl v. pavadinimo ir herbo;
4)akt Dl L. neprikl v. atstatymo;
5)st.Dl1938 V 12 L.v. K. gal.atst
6)st. Dl LR LP. L.v. pagrindus ir tolesn L.v. status.
Aktas Dl L. neprikl. v. atstatymo-tai pirmas ir svarb. i i akt, tai politin deklaracija.io akto
konst.pamatas-1918 II 16 ir 1920 V 15 aktai. To prieastys: subjektyviai taip b. tv. idealistinis
pasirimas formuoti v. pamatus perimant teis. tradicijas, objektyviai-b. privalu pabrti teisin v.
tstinum, nes reikjo ikart pastatyti jaun v. u TSRS suverenumo rib ir nepatekti jai paspstas
konstitucines istojimo i TSRS pinkles. iame akte pareikt. aikus v. suvereniteto primatas (t.y.
parlamentinis suverenitetas).is aktas bazinis, kt. nustat konstituc. v. pagrindus, minimo akto gyv.
mechanizm. Aktas-konstitucinio valstybingumo pr.;jis teisikai regl. pat v. atstatymo veiksm, o kt. ir
K. tvirtino ir detalizavo teisines io akto paskelbimo ivadas. Tad is aktas yra sudedamoji galiojanios
L.konstitucins teiss dalis. Akte pabrta itikimyb tarptautins teiss principams, sien nelieiam.
princ., padaryti sipareigojimai m., pil., tautini bendrij teisms. i tarpt. teiss taka l. aiki akte.
Aktas tv. II 16 akto politines vertybes kaip konstitucin pamat. Todl turinio atvilgiu yra
atstovaujamojo pob. Jis t.p. yra modernizacinis taikomasis, nes pritaiko II 16 akto pamatines vertybes
prie pasikeitusios tarptaut. teiss ir politins padties. Paymtina, kad akte nra kreipimosi pripainti
L.v.
6.LR LP-laikinoji pereinamojo l-tarpio K., jos bruoai.
st., motyv. AT siekiu suderinti atkurtosios 1938 L.K. nuostatas su pakitusiais polit, ekon. ir kt.
visuomeniniais santykiais, skelbiamas 1938 L.K galiojimo sustabdymas ir LR LP sigaliojimas. Kartu
iame st. nust., kad LR ir toliau lieka galioti tiek iki iol veik L. st. ir kt. t. aktai, kurie neprietarauja
LP. Tai nebuvo originalus konstitucinis aktas, nes AT n. K. parengti neturjo laiko. LR skelbiama
suverenia demokr. v., o valdia prikl. liaudiai. Pakartojo 1978 K. pil. teises, laisves ir pareigas, bet
visikai atsisak socialistins nuos.; teig, kad L ekonomins sistemos pagr. yra LR nuosavyb, kurioje
pirm viet ikeliama pil. privati nuosavyb, toliau pil. susijungusi gr. nuosavyb ir galiausiai v.
10
11
dinamikumo p.(kad K. nebt fiktyvi, i savyb leidia atspindti pakitimus per K. gyvavimo
laikotarp); valdi padalinimo p.
K. funkcijos K. realizavimas, gyvendinimas. F. padeda isiaikinti K. poveik, K. veikimo bd.
F.- yra specifini konstitucini savybi pasireikimas. K.F. apibdina K. paskirt, sugebjim reguliuoti
visuomeninius santykius; kit K. paskirt gyvenime. Teisins funkcijos sistematizuojanti. K. utikrina
atskir t. ak (dali) subalansavim; formuluoja svarbiausius reikalavimus naaujai atsiradusi ak
turiniui; numato statym leidybos pradus (statym leidybos subjektas seimas; kt.institucij funkcijos
statym leidyboje; tautos dalyvavimas statym leidyboje referendumas). Nustato tarptautins ir vidaus
teiss sistemas
Reguliatyvins funkcijos: steigiamoji (K. steigia tam tikrus institutus)
teises suteikianti f.;
apsaugin f. (parodo kaip ir koki priemoni pagalba K. veikia
pasireikia per vairius draudimus);
politin f. pasireikia per K. reguliavimo dalyk
6. mogaus ir pilieio teiss ir laisvs LR konstitucunje teisje
7. LT Pilietyb
1. Pilietybs svoka ir principai LR KT
Pilietyb - teisinis asmens ir v-bs ryys.
Principai:
1. objektyviai egzistuojantis asmens ir v-bs ryys,
2. t.norm, reguliuojani pilietybs santykius, visuma, t.y. savarankikas KT institutas.
Pilietybs ryys neribotas laike (kol statymu pilietis nepraranda).
Pilietyb reguliuoja:
1. konstitucija,
2. statyminiai aktai,
3. postatyminiai aktai.
Pilietyb gyjama gimstant ir kt. statym numatytais atvejais.
2. LR pilietybs gijimo bdai. Lietuvos pilietybs pripainimas
Pilietybs gijimo bdai:
1. gimimas
2. gyvendinus teis LR pilietyb ar atstaius LR pilietyb
3. suteikus LR pilietyb (natralizacija)
4. optavimo bdu (tarp sutari bdu)
5. kt. pilietybs statyme numatytais atvejais.
6. Pilietybs gijimas gimimo faktu.
ems teiss principu ir kraujo teiss principu. Kraujo teiss pr. - vaiko pilietyb priklauso nuo tv
pilietybs (nepriklausomai nuo kur jie gimt).
ems teis. principas - nuo gimimo vietos (Gim. vieta ir tos alies st. suteikia piliet.)
Sk. v-bs numato skirt. p-bs gijimo principus.
Vaikas, kuri abu tvai gimimo metu buvo LR pilieiai, yr LR pilietis nepriklausomai nuo gimimo
12
vietos. Esant skirtingai tv pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas i j buvo LR pilietis, vaikas yra
LR pilietis, jeigu: gim LR teritorijoje gim u LR rib, bet tv arba vieno i j nuolatin gyv. vieta tuo
metu buvo LR teritorijoje.
Esant skirtingai tv pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas i j buvo LR pilietis, ir jeigu tuo metu
abiej tv nuolatin gyv. vieta buvo u LR rib, vaiko, gimusio u LR rib, pilietyb iki jam sukaks 18
met, nustatoma pagal tv susitarim. Vaikas, kurio vienas i tv vaiko gimimo metu buvo LR pilietis,
o kitas buvo asmuo be pilietybs, arba neinoma, yra LR pilietis, nepriklausomai nuo gimimo vietos.
Lietuvoje galioja kraujo teiss principas, bet papildytas ems t. principu.
* Asmen be pilietybs vaikas, gims LR tampa LR pilieiu,
* Pamestinukai (neinomi tvai) yra LR pilietis iki tol laiko, kol nepaaikja kt. aplinkybs.
Teiss piliet.isaugojimas ir teiss pilietyb gyvendinimas.
Teis LR piliet. neterminuotai isaugoma:
- asmenims, turjusiems LR pilietyb iki 1940 m. ir gyvenantiems kt. v-bse, jei ie asmenys nra
repatrijav i Lietuvos,
- asmen, turjusi LR pilietyb iki 1940 m. vaikams, kurie gim Lietuvoje ar pabgli stovyklose,
taiau gyvena kt. v-bse,
- kt. lietuvi kilms asmenims, gyvenantiems usienio v-bse ar j valdomose teritorijoje.
J praym turi bti iduodami dokumentai, patvirtinantys i teis.
Asmenys, nurodyti 1-me punkte, teis LR pilietyb gyvendina, kai atsisako kt. v-bs pilietybs.
Asmenys, nurodyti 2 ir 3 punktuose, teis LT pilietyb gyvendina, kai atsisako tyurimos kt. v-bs
pilietybs ir persikelia nuolat gyventi LR bei prisiekia.
Lietuvi kilms asmenys, turj LR pilietyb ir nuo 1940 m. pastrauk i Lietuvos, gyvenantys kt. vbse, LR pilietyb atstato LR VRM ar LR diplomatinms staigoms usienyje ratu pareik, kad jie yra
LR pilieiai, ir pateik tai patvirtinanius dokumentus.LR pilietyb laikoma atstatyta, kai asmeniui
iduodamas LR pilieio pasas.
Piliet. gijimas natralizacijos bdu. Lengvatins natralizacijos
slygos, taikomos atskiriems asmenims.
LR pilietyb g.b. suteikiama asmeniui pagal jo praym, jeigu jis sutinka prisiekti LR ir atitinka ias
slygas
* ilaik lietuvi kalbos egzamin (moka kalbti ir skaityti lietuvikai)
* turi nuolatin gyv. vieta LR teritorijoje pastaruosius 10 met,
* turi nuolatin darbo viet arba nuolatin legal pragyvenimo altin
*ilaik LR Konstitucijos apgrind egzamin
* yra asmuo be pilietybs arba tokios alies pilietis, kai gijs LR pilietyb automatikai praranda tos vbs pilietyb, arba ratu pranea apie tokios alies pilietybs atsisakym.
Lengvatos: (nereikia laikyti lietuvi klb. ir konstitucijos pagrind egzamino)
1 ir 2 gr. invalidams, psichiniams ligoniams
Kt. lengvatos:
- sutuoktiniams (3 metai - nereikia nuol. gyv. vietos ir nuolt. darbo ar pragyv. altinio)
- santuoka su tremtiniais, polit.kaliniais, j vaikams persiklus gyventi Lietuv (3 m.)Aplinkybs, dl kuri LR piliet.neteikiama.
- padarius nusikaltimus mogikumui ar vykdius genocid, dalyvavus nusikalstamoje veikloje prie L
valstyb,
- chroniki narkomanai, alkoholikai, toksikomanai, sergantys ypa sunkiomis infekcinmis ligomis
- baustiems kitoje v-bje u tyin nusikaltim (u kur bausm numato ir LR st.), arba buvo bausti LR
u tyin nusikaltim.
Piliet.gijimas optavimo ir kt. tarpt. sutartyse numatytais pagrindais.
13
3. LR pilietybs netekimas.
- atsisakius LR pilietybs,
- gijus kt. valstybs pilietyb,
- nutraukus faktinius ryius su Lietuvos v-be (ilgiau nei 3 m. gyvena usienyje su negaliojaniu LR pasu
arba be paso, stoja kitos valstybs karinn tarnybon),
- LR tarptautini sutari numatytais atvejais
4. Vaik piliet.priklausymas nuo tv pilietybs
Jei abu tvai sigija LR pilietyb arba abu jos netenka, atitinkamai pasikeiia j vaik, nesulaukusi 14
m. pilietyb.
Jeigu LR pilieiu tampa vienas i tv, j vaikas gali gyti LR pilietyb, jei to prao abu vaiko tvai.
Jeigu LR pilieiu tampa vienas i tv, okitas lieka asmeniu be pilietyb, j vaikas, gyvenantis u LR
rib, gali gyti LR pilietyb, jeigu to prao gijs LR pilietyb vienas i tv.
14-18 met vaik pilietyb, pasikeitus j tv pilietybei, gali bti paskeitsta tik remiantis vaik ratiku
sutikimu.
5. Pilietybs klausim sprendimo tvarka
Visi piliet. klausimai sprendiami pagal suinteresuoto asmens ratik praym.
8. Usieniei teisin padtis Lietuvoje
1. Usienieio svoka Lietuvos KT
Usienieiai LR - asmenys, kurie turi bet kurios usienio v-bs pilietyb, ir asmenys be pilietybs.
Usienieiai LR turi tas paias teises ir laisves kaip ir LR pilieiai, jei LR Konstitucija ir stymai
nenumato kitaip. Usienieiai yra lygs prie statymus nepriklausomai nuo rass, odos spalvos, lyties,
kalbos, religijos, politini ar kitoki sitikinim, nacionalins ar socialins kilms, turtins, gimimo ar
kokios nors kitokios padties.
2. Teisiniai reimai, taikomi usienieiams LR
1. Nacionalinis reimas
2. Didiausio palankumo reimas
3. Specialusis reimas
3. Usieniei, nuolat gyvenani LR, teisins padties pagrindai
Usienieiai gali LR nuolat gyventi, jeigu jie turi LR VRM iduot leidim gyventi ir asmens
dokument.
Tokie leidimai iduodami, jeigu usienietis:
- turi artimos giminysts ryi su LR pilieiais,
- yra LR pilieio ilaikytinis arba pats ilaiko LR piliet
- sudars santuok su LR pilieiu,
- turi LR legal pragyvenimo altin,
- kt. statym numatytais atvejais.Asmenys, nuolat gyven LR iki 1991 ir neprim LR pilietybs pagal
1989 m. P, pripastami nuolat gyvenaniais LR usienieiais.
Usienieiai neturi toki teisi kaip dalyvauti v-bs valdyme, rinkimai, kariuomen, polit. partijos.
Usienieiui gali bti taikoma sankcija (isiuntimas i Lietuvos)
4. Tarpt. sutartys dl usieniei teis. Padties
1. Nuolat. gyvenantys usienieiai turi tokias pat socialines, ekonomines teises, kaip ir LR pilieiai (jei
statymas nenumato kitaip)
2. Usienieiams suteikiamos tokios pat teiss kaip ir III
3. Specialusis - kiekvienoj v-bj g.b. numatytos padidintos teiss.
4.Tarpt. sut. dl usieniei teisins padties. LR tvirtinta paralelin tarpt. sutari real. nacionalinje
teisje sistema, t.y. tarpt. teiss sutartys yra inkorpor. alies teisin sistem. Tai reikia, kad ratifikuotos
tarpt. sutartys turi st. gali ir yra sudtin statym dalis. sut. neturi prietarauti K. L. galioja
14
15
16
- ekonominis savarankikumas
Savivaldos institucijos,
1) renkama atstovaujamoji savivaldybs taryba,
2) vykdomosios - savivald.meras
arba savivald. meras ir savivaldybs v-ba
3) kontrols - savivaldybs kontrolierius
5. Daugiapartikumas ir politini partij institucializacija. Lietuvos
partins sistemos ypatumai
LR pilieiai turi teis jungtis politines partijas ir dalyvauti j veikloje. Politini partij narui g.b. tik LR
pilietis, turintis aktyvij rinkim teis.
Lietuvoje veikia apie 33 politines partijas. Realiai dalyvauja apie 20 pol. partij (tai yra relevantikumopopuliarumo- principas .
Partin sistema. Apie j galima sprsti, lyginant rinkim sistem.
Skiriamos:
- vienpartin (totalitarin)
- dvipartin (kai realiai 2 partijos dalyvauja polit. sistemoje)
- daugiapartin sistema:
* su monopolikai vyraujania partija,
* be monopolikai vyraujanios partijos.
6. Nevalstybins organizacijos Lietuvos politinje sistemoje
Visuom. organizacijo skiriasi savo tikslais:
- 15 steigj
- 3 registr. bdai (TM, apskritys, savivaldybs).
7. Individas Lietuvos politinje sistemoje.
Demokratinje visuomenje individas yra politini santyki subjektas.
Individas g.b. pasyvus arba aktyvus.
Santykius gyvendina valstyb, kt. politiniai institutai.
Individo taka:
1. Lyderiai (Prezidentas, Premjeras)
2. Prijauiantys
10. Lietuvos valstybs forma
1.Valstybs formos samprata ir elementai
Forma-tai struktra, sutvarkymas. Valstybs forma parodo valstybs sutvarkymo bdus. Valstybs form
sudaro 3 elementai:
1)valdymo forma (valstybs aukiausij, atstovaujamj ir vykdomj organ sudtis, j santykiai su
kt. Organizacijomis, gyventojais, j sudarymo tvarka, kompetencija;
2)santvarka arba valstybs teritorinio suskirstymo forma (parodo valstybs teritorini dali santyk su
centrine valdia, j tarpusavio sveik, valstybins valdios teritorin-administracin suskirstym;
3)valstybinis (politinis) reimas (valstybins valdios gyvendinimo oficiali ir faktini metod visuma.
Parodo, kokia yra valstyb. Valdios gyvendinimo metod ir princip sistema. Apima politini partij
veikl.
2.Lietuvos valstybs valdymo formos svoka ir ypatumai.
Valdymo forma-valstybs valdios organizacijos ir jos reikimosi forma. Pagal L. Konstitucinio teismo
iaikinim L. v. valdymo forma parlamentin. Pripastama parlamento virenyb prie kt. valdios
institucijas (turi tiesioginius galiojimus i tautos). Nors yra ir prezidentins respublikos bruo
17
(prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose). Yra Konstitucinis teismas sprendia ginus tarp
vykd. Ir leidiam. Valdios. Ministr kabinet sudaro parlamente sudaranios daugum partijos lyderiai.
Paprastai susiklosto daugiapartin sistema.
3.Valstybs santvarkos svoka. Lietuvos Respublika-suvereni unitarin
valstyb.
Valstybs santvarka parodo valstybs teritorini dali santyk su centrine valdia, j tarpusavio sveik
taip pat parodo valstybins valdios teritorin-administracin suskirstym. G.b. unitarins valst.,
federacijos ir konfederacijos. Unitarin valstyb-n viena jos sudtin dalis neturi valstybinio junginio
statuso. alyje yra tik viena Konstitucija, viena pilietyb, viena aukiausi valstybs organ sistema.
Teritorijos dalys pavaldios centrinei valdiai. Teritorija skirstoma administracinius teritorinius
vienetus. Priklausomai, koks santykis tarp administr. vienet ir centrins valdios organ unitarins
valst. Skirstomos :
1)centralizuotos (teritorini dali organai neturi savivaldos;
2)decentralizuotos (teritorini dali organai turi savivald ir teis sprsti savarankikai j kompetencijai
priskirtus klausimus);
3)santykinai centralizuota Lietuva.
Unitarin v. tai geografinio valdios suskirstymo tipas valstybje, kai pagr. Kompetencija priklauso
centrinei vyriausybei, o ivestine kompetencija naudojasi vietins valdios organai. Centrin vyriausyb
gali savo nuoira padidinti ar sumainti vietini savivaldybi galiojimus. Vietos savivalda vietos
valdios institucij teis ir reali galia pagal. K, statymus laisvai ir savarankikai reguliuoti, tvarkyti
reikalus ir tenkinti vietos gyventoj poreikius.
4.Lietuvos valstybs administracin-teritorin struktra
1994 LR teritorijos administracini vienet ir j rib statymas. Administracijos vienetas-teritorijos
dalis, kurioje valdym organizuoja vyriausyb ar savivaldos institucija. LR teritorijos administraciniai
vienetai yra apskritys ir savivaldybs. Savivaldyb-LR administr. Vienetas, kur valdo jos gyventoj
bendruomens irinktos savivaldos institucijos.Savivaldyb sudaroma i gyvenamj vietovi (g.b.
miesto ir kaimo). Apskritis-LR teritorijos auktesnysis administracinis vienetas kurio valdym
organizuoja LR vyriausyb pagal apskrities valdymo statym bei kt. statymus. 10 apskrii. Apskritis
nustato ir panaikina Seimas vyriausybs teikimu. Savivaldybes irgi seimas vyriausyb teikimu, tik
atsivelgdamas savivaldybi pasilymus.. Savivaldybs teritorija apskrii ribomis nedaloma.
Gyvenamosios vietovs g.b. miesto ir kaimo. Miestai-kompaktikai ustatytos gyv. Vietovs, turinios
daugiau kaip 3000 gyventoj,i 2/3 dirba pramonje, verslo bei gamyb. ir socialinse infrastruktros
srityse. Miesteliai-nuo 500 iki 3000 gyventoj, kuri daugiau kaip pus dirba mintose srityse.. Kaimai
gyvenamosios vietovs, neturinios miesto ir miestelio poymi
5.Lietuvos valstybs politinio reimo samprata ir ypatumai. Usienio
politikos principai. Valstybs gynimo konstituciniai pagrindai.
Politinis reimas-valstybinio vadovavimo ir valdymo pagrindini metod visuma. Politinis reimas
priklauso nuo ne tik nuo valdymo formos, valdios koncentracijos, faktinio valdi pasiskirstymo, bet ir
nuo santyki tarp socialini grupi, nuo politins dinamikos, politini lyderi ir t.t. Lietuvoje
demokratinis. Egzistuoja renkamos tautos atstovavimo institucijos, tarp j parlamentas-aukiausias
statym leidimo organas. Pripastamos ir gerbiamos piliei teiss ir laisvs. Valstybs aparatas
sudaromas pagal valdi suskirstymo statymo leidimo, vykdymo ir teism princip. Legali ne tik
valdaniosios vyriausybs , bet ir opozicini partij veikla. Egzistuoja tolerancija, pragmatizmas,
bendradarbiavimas ir kompromiso vertybs. Pagal politikos krypt polit. reimai g.b.: konservatyvs,
persitvarkantys, reformistiniai, prisitaikantys. Atsivelgiant kov dl valdios- atviri (ar yra atvira
konkurencija opozicini partij kovoje) ir udari.
LR, gyvendindama usienio politik, vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir
normomis. Svarbiausius valstybs gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja valstybs gynimo taryba,
18
j eina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krato apsaugos ministras ir kariuomens vadas. Jai
vadovauja prezidentas. Vyr. valstybs ginkluotj pajg vadas-prezidentas. Seimas gali vesti karo arba
nepaprastj padt. LR dalyvauja tarptaut. Organizacijose, jeigu tai neprietarauja valstybs interesams
ir jos nepriklausomybei. LR teritorijoje negali bti masinio naikinimo ginkl, usienio valstybi karini
bazi. Svarbiausia figra us. politikoje yra prezidentas, turi dideles galias: pasirao tarpt. sutartis ,
teikia jas Seimui ratifikuoti, skiria ir atleidia (Seimo pritarimu) kariuomens vad ir saugumo tarybos
vadov. Prezidentas, o ne ministras pirmininkas kontroliuoja usienio, saugumo ir gynybos politik.
Vyriausyb skaitant ir ministr pirminink ir usienio reikal ministr yra visikai subordinuotas
prezidentui ir vykdo, o ne formuoja usienio politik. LR Seimas dalyvauja pagr.pasaulinse ir Europos
tarpparlamentinio bendradarbiavimo organizacijose. i veikla tiesiogiai nukreipta LR usienio politikos
principams ir pagr. kryptims realizuoti.
6.Lietuvos valstybs simboliai.
1990 LR stat. Dl L. valstybs herbo (vytis). Juo turi teis naudotis: Seimas, prezidentas, vyriausyb,
ministerijos, departamentai. K. teismas teismai, antstoli kontoros, notarai, prokuratros, savivaldybs,
neturinios savo herbo, diplomatins atstovybs ir konsulins staigos; L.bankas..
1991 st. Dl L. valstybinio himno. Giedamas arba grojamas:
1)pradedant ar baigiant ikilmingus susirinkimus ir posdius, skirtus LR valstybinms ventms;
2)sutinkant ir palydint oficialiai apsilankanius LR us. valstybi ir vyriausybi vadovus po usienio
valstybs valstybinio himno;
3)ikeliant LR vliav per valstybines ventes ir valdymo organ, moni, staig ir organizacij
rengiamas ikilmes;
4)kt. atvejais, laikantis io statymo.
Vieas pasityiojimas i L.valstybinio himno baudiamas statym nustatyta tvarka.
1991 LR stat. Dl Lietuvos valstybs vliavos. Vliava ikeliama:
1)prie Seimo, vyriausybs, krato apsaugos ministerijos, savivaldybi taryb pastat,t.p. Gedimino pilies
bokte Vilniuje nuolat; prie LR valdios staig nuolat ikeliama tik Lietuvos valstybin vliava.
Naudotis kt. valstybi vliavomis prie LR valdios staig, t.p. j pastat viduje neleidiama, iskyrus:
II. 16, II 24 (Est.) ir XI 18 prie L.Seimo kartu su L. vliava ikeliamos Estijos ir Latvijos vliavos. Kt.
atvejais usienio valstybi vliavos g.b. ikeltos tik oficiali vizit, oficiali ceremonij ir tarpt. rengini
metu diplomatinio protokolo bei tarpt. dokument nustatyta tvarka.
2)prie v. valdios ir valdymo organ, moni staig ir organizacij pastat, gyv. Nam II 16, o kt.
dienomis - LR vyriausybei nutarus (7-22 h);
3)laivuose, kt. transporto priemonse, kur yra prezidentas, premjeras, usienio reikal ministras ar kt.
asmenys, oficialiai atstovaujantys LR, - nurodytiems asmenims sutikus;
4)laivuose, registruotuose LR;
5)prie balsavimo patalp per rinkimus, referendum ar plebiscit (balsavimo metu) ir kt.
11. LR valstybins valdios sistema.
1. Valstybs institucijos svoka ir pagrindiniai poymiai.
Valstybs aparatas valst. institucij sistema, kuri pagalba gyvendinama valst. valdia, vykdomos
pagr. funkcijos ir udaviniai. Valstybs institucija sudtin valstybs aparato dalis, turinti valdingus
galinimus. VI-j struktra tai vidin VI-j sudedamj element idstymo tvarka, j tarpusavio
santykis. VI poymiai:
1) VI-jos sukuriamos valstybs ir veikia valstybs vardu;
2) VI-j veikla apibrta teiss normomis;
3) VI-j galinimai turi valstybin valding pobd, t.y. jos turi teis leisti individualius arba norminius
aktus valstybs vardu;
19
4) VI-j organizacin struktra, teritorins veiklos ribos, statusas, santykis su kitomis VI-jomis
tvirtinti spec. teiss aktuose;
5) VI-jas vienija bendras udavinys garantuoti normal visuomens funkcionavim, pagr. mogaus
teises ir laisves, apsaugoti valstyb nuo iors ir vidaus agresijos, isaugoti teritorin vientisum.
2. LR valdios institucij konstitucinis statusas ir j klasifikacija.
Valstybs kontrols konstitucinis statusas. Seimo kontrolieriai.
LR K-ja tvirtina valdi padalijimo princip (VPP), t.y. valst. valdia iskiriama statym leidiamj,
vykdomj ir teismin. K-jos 5str.: "Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas
ir Vyriausyb, Teismas". VPP reikia, kad visos 3 valdios turi bti atskirtos, savarankikos, bet tarp j
turi bti pusiausvyra. Kiekviena valdia turi veikti savo kompetencijos ribose. K-joje suteikiama jos
paskirt atitinkanti kompetencija, jos turinys priklauso nuo valdymo formos. Aukiausi valdi
statusas paremtas K-joje tvirtintais galiojimais (Seimo 67str., Prezidento 84str., Vyriausybs 94
str., Teismo IX skirsnis ir kt.). Lietuva parlamentin respublika su prezidentins bruoais. K-joje
apibriant auk. institucij bruous, yra numatyta j tarpusavio kontrol ir atsvara bei partneryst.
Tiesioginis galiojim nustatymas K-joje reikia, kad 1 institucija negali perimti j i kitos, j atsisakyti
ar perduoti. i galiojim negali apriboti ar pakeisti statymai. Tam reikia K-ns pataisos. Atskir
valdi galinimai gali bti nustatyti ir statymuose, atsivelgiant K-jos principus ir nuostatas.
Valstybs turto prieirai ir jo naudojimo kontrolei K-ja numato Valstybs kontrols institucij (XII
skirsnis). K-jos 134str.: "Valstybs kontrol priiri, ar teistai valdomas ir naudojamas valstybs turtas
ir kaip vykdomas valstybs biudetas". Valstybs kontrolei vadovauja Valstybs kontrolierius, kur
penkeriems metams Respublikos Prezidento teikimu skiria Seimas. Valstybs kontrols sistema ir
galiojimai detalizuojami Valstybs kontrols statyme.
Seimo kontrolieri status nustato K-jos 73str.: "Piliei skundus dl valstybs ir savivaldybi pareign
(iskyrus teisjus) piktnaudiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Jie turi teis silyti
teismui kaltus pareignus atleisti i uimam pareig. Seimo kontrolieri galiojimus nustato statymas".
Seimo kontrolieri veikl detalizuoja Seimo kontrolieri statymas. Jame apibriamos "pareign",
"piktnaudiavimo", "biurokratizmo" sampratos, susiaurintas Seimo kontrolieri kontroliuojam subjekt
ir skund ratas, numatyta kontrolieri skyrimo tvarka, organizacin struktra, veiklos principai.
3. LR valdios institucij sistemos organizavimo ir j veiklos
konstituciniai principai.
Valdios institucij organizavimas bei veikla remiasi tam tikrais principais tai svarbiausios valstybs
aparato krimo idjos bei nuostatos. Principai atskleidia valdios institucij socialin turin bei paskirt,
pagrindinius tikslus ir udavinius. Principai:
1) vieumo ir atvirumo;
2) gyventoj interes atstovavimo, kuris utikrinamas demokratiniais rinkimais, v. teisi ir laisvi
garantijomis, VI-j veikla;
3) profesionalumas, kompetencija;
4) teistumo VI-j veikla reglamentuojama teiss normomis;
5) valdi padalijimo.
12. LR rinkim teis.
12.1. Rinkim teiss (RT) svoka. Aktyvioji ir pasyvioji RT. RT altiniai.
Rinkimai, plebiscitai, referendumai yra piliei valios iraikos formos. Rinkimai demokratinje
visuomenje skirti atstovavimo organ (parlament, savivaldybi) ir vykdomosios valdios atstov
(prezident) rinkimui. odis "rinkimai" vartojamas kaip juridinis terminas ireikti tam tikram aktui,
kurio dka inomas visuomeninis ar politinis junginys iskiria i savo tarpo vien ar kelis savo narius
kaip atitinkamos visuomenins grups ar visos tautos atstovus arba kaip asmenis, atitinkanius
20
reikalavimus uimti tam tikras pareigas. Pagrindinis tautos savarankikumo teisinis principas
suvereniteto priklausymas tik tautai, o suverenios tautos valios ireikimas rinkimais tai tik dalies jos,
t.y. rinkj, bals idava. Teis dalyvauti rinkimuose suteikiama ne visai tautai, o tik jos teisinei daliai.
Teis dalyvauti rinkimuose vadinama politine rinkim teise. Tie alies pilieiai, kurie ia teise naudojasi,
ir yra teisin tauta. Rinkim teis tai piliei teis dalyvauti rinkimuose bei bti irinktiems ir
atstovauti taut valstybs valdios organuose. Rinkim teis yra aktyvioji (teis rinkti) ir pasyvioji (teis
rinkti ir bti irinktam).
Rinkimai gali bti: a) tiesioginiai (atstovai valdios institucijas renkami betarpikai pai rinkj); b)
netiesioginiai (renkami "rinkikai", kurie renka atstovus), arba daugiapakopiai.
Rinkimai gali bti traktuojami kaip: a) ryys tarp valdomj ir valdanij; b) vienas politinio proceso
elementas. Daugelyje pasaulio valstybi rinkimai yra visuotiniai, lygs, slapti ir tiesioginiai. Rinkimai yra
visuotiniai, jeigu neribojami turto, rasiniu, socialiniu ar paveldjimo skirtumu. Amius ir kiti cenzai
visuotinumo svok neeina. Lygiems rinkimams btinos 3 slygos: 1) kiekv. rinkjas disponuoja lygiu
bals sk.; 2) kiekv. deputatas atstovauja lygiam rinkj sk., 3) negalimas rinkj dalijimas kurijas (?)
pagal turtinius, rasinius, religinius ar kt. poymius. Renkam atstov sk. turi priklausyti nuo rinkj sk.
apygardoje. Pagal renkam organ rinkimai gali bti prezidentiniai, parlamentiniai, municipaliniai ir kt.
Pagal rinkimus apsprendusias prieastis: eiliniai, neeiliniai, papildomi. Rinkimai laikomi demokratikais,
jeigu:
1) balsavimo teis turi visi suaug pilieiai;
2) balsavimas visuotinis, slaptas, laisvas;
3) rinkimai vyksta periodikai;
4) kandidatai turi lygias slygas;
5) kandidat klimas laisvas;
6) patikima bals skaiiavimo sistema;
7) valdia atitenka laimjusiems rinkimus.
Rinkim teiss altiniai Lietuvoje: K-ja, Seimo rinkim, Prezidento rinkim, Savivaldybi taryb
rinkim statymai.
12.2. Rinkim sistemos svoka ir rys. Lietuvos rinkim sistemos
ypatumai.
Rinkim sistema juridiniu poiriu tai balsavimo rezultat nustatymo bdas; politiniu rankis, kuriuo
vadovaudamasi vian ar kita politin grupuot stengiasi gauti daugum viet atstovaujamajame organe.
Yra 2 pagr. rinkim sistemos: 1) daugumos atstovavimo (maoritarin); 2) proporcingo atstovavimo.
Nepaisant balsavimo sistem vairovs, rinkjui visada silomas 1 i 3 balsavimo bd: 1) u 1
kandidat (uninominalinis balsavimas); 2) u kandidat sra (polinominalinis balsavimas); 3)
kandidat viet suteikimo eilikumas (perduodam bals sistema). Uninominalinis balsavimas
naudojamas maoritarinje, o polinominalinis proporcinje sistemoje. Yra 3 maoritarins sist. bals
skaiiavimo variantai: 1) absoliuti dauguma (50% + 1); 2) santykin dauguma (bals dauguma, kuri
virija bet kurios kitos partijos ar kandidato surinkt bals skaii); 3) kvalifikuota dauguma (bals
skaiius virija kt. partij surinkt bals sk. ir lygus ar virija i anksto nustatyt rib, pvz. 2/3).
Proporcinje rinkim sistemoje viet paskirstymas manomas naudojant kvotas, viet skaii arba
rinkim dalikl. Kvotos naudojamos tiek alies, tiek apygardos mastu. Pilna proporcin sistema
naudojama nacionaliniu mastu, kai politins partijos sudaro po 1 sra visoms atstovaujamojo organo
vietoms uimti arba tiktinam viet skaiiui gauti. Renkant apygardomis, bals liekanai skaityti
naudojamas didiausio bals likuio arba didiausio vidurkio metodas. Egzistuoja ir kt. rinkimini
dalmen nustatymo metodai: H.Drupo, T.Hero, d'Hondto. Proporcins sistemos variantas
perduodam bals sistema. i sistema naudojama tik daugiamandatse apygardose. Kiekv. rinkjas turi
1 bals, kur atiduoda u vien ar kit sra, nurodydamas sek, kuria jis nort matyti irinktus
21
22
1) rinkjai, pats kandidatas arba pats kandidatas rinkjams pritariant (reikia surinkti min 1000 rmj
para);
2) politins partijos.
Kandidatai registruojami VRK. Kandidatui ar kandidat sraui uregistruoti btinas piniginis ustatas:
pvz. Seimo rinkimuose jis lygus 1 VMDU registruojant 1 kandidat ir 20 VMDU registruojant
kandidat sra.
12.7. Kandidat veiklos garantijos.
Prasidjus rinkimins agitacijos kampanijai, kandidatai Seimo narius rinkim apygardose turi lygi teis
pasisakyti rinkj ir kt. susirinkimuose, pasitarimuose, posdiuose, valstybinse iniasklaidos
priemonse ir skelbti savo rinkim program. Kandidatas Seimo narius gali bti atleidiamas nuo
darbo ar tarnybini pareig, bet ne ilgiau kaip 1 mn. Valstybs valdios ir valdymo institucij vadovai
turi padti kandidatams Seimo narius organizuoti susitikimus su rinkjais, gauti reikiam informacij.
Asmenys, trukdantys kandidat legaliai veiklai, traukiami atsakomybn, t.y. atsako pagal statymus.
12.8. Rinkimin agitacija.
Rinkimin agitacija tai politin veikla (tam tikr idj propagavimas), tikinjimas, siekimas palenkti.
Agitacijos kampanija prasideda, kai VRK "V-iose" paskelbia kandidat sraus ar kandidatus.
Agitacija gali bti vykdoma bet kokiomis formomis ir bdais, iskyrus tuos, kurie paeidia LR K-j ar
statymus. Agitacins priemons: mitingai, susitikimai, pasisakymai ir reklama iniasklaidos priemonse,
plakatai ir pan. Rinkim agitacija draudiama likus 30 valand iki rinkim pradios ir rinkim dien.
12.9. Balsavimas. Bals skaiiavimas ir rinkim rezultat nustatymas.
LR K-ja numato, kad rinkimai LR-je vyksta remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu
balsavimu. Balsavimas vyksta rinkim dien apylinks rinkim komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkjas
balsuoja toje rinkim apylinkje, kurios rinkj sraus jis yra trauktas. Balsavimo patalpoje negalima
rengti joki kit rengini, iskyrus rinkim organizavim ir balsavim. Siekiant visiems pilieiams
sudaryti vienodas galimybes balsuoti rinkimuose, balsavimas taip pat organizuojamas LR diplomatinse
atstovybse usienyje, laivuose, gydymo, socialins rpybos ir globos staigose, kariniuose daliniuose,
bausms atlikimo vietose, taip pat sudaromos slygos balsuoti patu.
iuo metu Lietuvoje K-ija ir statymais tvirtintos vis trij pagrindini tip rinkim rezultat nustatymo
sistemos. Seimo rinkimuose naudojama miri rinkim sistema - pus Seimo nari (71 mandatas)
renkama pagal maoritarin absoliuios daugumos sistem pirmajame rinkim rate ir paprastosios
daugumos antrajame rate; kita pus (70 mandat) Seimo nari renkama pagal proporcin sistem,
naudojant paprasiausi kvot ir liekan proporcij skaiiavimo bd).
Prezidento rinkimuose taikoma maoritarin rinkim sistema. Priklausomai nuo dalyvaujani rinkj
skaiiaus, pirmajame rate taikomas absoliuios daugumos arba paprastos daugumos principas.
Antrajame rinkim rate taikomas paprastosios bals daugumos principas.
Savivaldybi taryb rinkimuose naudojama proporcin rinkim sistema, analogika daugiamandatje
Seimo rinkim apygardoje naudojamai sistemai. Proporcijoms skaiiuoti naudojamas kvot ir liekan
metodas, skirstant mandatus partijoms ir j koalicijoms taikomas minimalaus atstovavimo slenkstis.
12.10. Rinkim galiojimo slygos.
Vyriausioji rinkim komisija gali pripainti Seimo rinkim rezultatus rinkim apygardoje negaliojaniais,
jeigu nustato, kad iurkts io statymo paeidimai, padaryti rinkim apylinkje arba rinkim
apygardoje, dokument suklastojimas ar j praradimas turjo lemiamos takos rinkim rezultatams ir
pagal bals skaiiavimo protokolus ar kitus rinkim dokumentus negalima nustatyti rinkim i esmini
rezultat:
- vienmandatje rinkim apygardoje - kandidato, kuriam tenka mandatas, arba kandidat,
dalyvaujani pakartotiniame balsavime;
- daugiamandatje rinkim apygardoje - kandidat sra, dalyvaujani paskirstant mandatus, arba
kandidat sraui tenkani mandat skaii galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
23
Rinkimai negali bti skelbiami negaliojaniais, jeigu neginijamai nustatyti rinkim rezultatai leidia
nustatyti esminius rinkim rezultatus.
Prezidento rinkim atveju, LR K-niam Teismui primus ivad, kad Vyriausioji rinkim komisija
iurkiai paeid Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statym ar suklastojo rinkim dokumentus
ir tai turjo esmins takos rinkim rezultatams, Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti vien i
nutarim:
1)
pripainti rinkim rezultatus negaliojaniais jeigu pagal bals skaiiavimo protokolus negalima
nustatyti tikrj rinkim rezultat;
2)
nustatyti tikruosius galutinius rinkim rezultatus pagal rinkim komisij patvirtintus bals
skaiiavimo protokolus, jeigu komisij sprendimai dl i protokol patvirtinimo nebuvo apsksti
Auktesniajam administraciniam teismui ir Auktesnysis administracinis teismas nra panaikins komisij
sprendim dl i protokol patvirtinimo ar nepatvirtinimo.
12.11. Pakartotinis balsavimas ir pakartotiniai rinkimai.
Pakartotiniai Seimo rinkimai vyksta:
1)
rinkim apygardose, kuriose rinkimai nevyko ar pripainti negaliojaniais;
2)
jeigu rinkim apygardoje balotiravosi ne daugiau kaip du kandidatai ir n vienas i j
nebuvo irinktas.
Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vliau kaip po puss met, o po nevykusi pakartotini rinkim - ne
vliau kaip po met. Pakartotiniai rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina rinkim data patenka laikotarp,
kai iki Seimo kadencijos pabaigos yra lik maiau kaip pus met.
Prezidento rinkimuose, jeigu pirmame balsavimo rate n vienas kandidatas nesurinko reikiamos bals
daugumos, po dviej savaii nuo rinkim dienos rengiamas pakartotinis balsavimas dl dviej
kandidat, gavusi daugiausiai bals pirmame balsavimo rate. Jeigu pirmame balsavimo rate dalyvavo
ne daugiau kaip du kandidatai ir n vienas negavo reikiamo bals skaiiaus, ne vliau kaip per 45 dienas
nuo rinkim dienos rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.
12.12. Referendumas.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij svarbiausi valstybs bei Tautos gyvenimo klausimai
sprendiami, taip pat Lietuvos Respublikos statym nuostatos gali bti priimamos referendumu. Tik
referendumu gali bti keiiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio "Lietuvos valstyb" bei
XIV skirsnio "Konstitucijos keitimas" nuostatos. Konstitucijos 1 straipsnio nuostata "Lietuvos valstyb
yra nepriklausoma demokratin respublika" gali bti pakeista tik referendumu, jeigu u tai pasisakyt ne
maiau kaip 3/4 Lietuvos piliei, turini rinkim teis.
Referendum rengimo tvark LR nustato Referendumo statymas.
13 tema. Lietuvos Respublikos Seimas.
Parlamentarizmo istorija Lietuvoje.
Burtai.
Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinis Statusas
K. 5 str.: Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas.
K. 55 str.: Seim sudaro Tautos atsovai 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis
visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu.
K. 64str.: Seimas kasmet renkasi dvi eilines - pavasario ir rudens - sesijas. Pavasario sesija prasideda
kovo 10 dien ir baigiasi birelio 30 dien. Rudens sesija prasideda rugsjo 10 dien ir baigiasi gruodio
23 dien. Seimas gali nutarti sesij pratsti. Neeilines sesijas aukia Seimo Pirmininkas ne maiau kaip
tredalio vis Seimo nari silymu, o Konstitucijos numatytais atvejais - Respublikos Prezidentas.
K. 67 str.:
Seimas:
1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;
24
2) leidia statymus;
3) priima nutarimus dl referendum;
4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;
5) steigia statymo numatytas valstybs institucijas bei skiria ir atleidia j vadovus;
6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai;
7) svarsto Ministro Pirmininko pateikt Vyriausybs program ir sprendia, ar jai pritarti;
8) Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;
9) priiri Vyriausybs veikl, gali reikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru;
10) skiria Konstitucinio Teismo teisjus, Aukiausiojo Teismo teisjus bei i teism pirmininkus;
11) skiria ir atleidia valstybs kontrolieri, Lietuvos banko valdybos pirminink;
12) skiria savivaldybi taryb rinkimus;
13) sudaro Vyriausij rinkim komisij ir keiia jos sudt;
14) tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis vykdomas;
15) nustato valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus;
16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus usienio politikos
klausimus;
17) nustato Respublikos administracin suskirstym;
18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;
19) leidia amnestijos aktus;
20) veda tiesiogin valdym, karo ir nepaprastj padt, skelbia mobilizacij ir priima sprendim
panaudoti ginkluotsias pajgas.
K. 76 str.: Seimo struktr ir darbo tvark nustato Seimo statutas. Seimo statutas turi statymo gali.
Lietuvos Respublikos Seimo formavimo tvarka. Lietuvos Respublikos
Seimo sudtis ir struktra. Seimo pirmininkas ir valdyba. Senin
sueiga, jos veiklos kryptys. Seimo frakcijos, komitetai, komisijos.
Seimo sudtis 141 Seimo narys, renkamas kas 4 m., legaliai veikia jei irinkta > 3/5 nari.
Seimo struktra:
Seimo pirmininkas
Seimo Pirmininkas renkamas i Seimo nari pirmajame po rinkim Seimo posdyje slaptu balsavimu,
visam Seimo galiojim laikui. Kandidatus Seimo Pirmininko pareigas ratiku pareikimu gali silyti
ne maiau kaip 1/10 Seimo nari.
1) vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui;
2) per 10 dien nuo primimo patvirtina parau Seimo priimto statymo teksto autentikum ir perduoda
j Respublikos Prezidentui pasirayti, per 10 dien pasirao Seimo statut ir jo pakeitimus, per 3 dienas
pasirao statymus, kuri Respublikos Prezidentas per 10 dien po teikimo nepasirao ir negrina
Seimui pakartotinai svarstyti, bei juos oficialiai paskelbia;
3) per 10 dien nuo primimo pasirao Seimo nutarimus bei kitus Seimo priimtus aktus;
4) per 24 valandas pasirao Seimo posdi protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu pats
jiems pirmininkauja;
5) laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas arba laikinai pavaduoja Respublikos Prezident
Konstitucijos 89 straipsnyje numatytais atvejais;
6) teikia Seimo Pirmininko pavaduotoj ir Seimo kanclerio kandidatras Seimui;
7) Konstitucijoje nustatyta tvarka teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo teisj kandidatras;
8) teikia Seimui skirti ir atleisti Seimo kontrolieri ir Seimo kontrolieri staigos vadovo kandidatras;
9) Konstitucijos ir statym numatytais atvejais teikia Seimui skirti ir atleisti valstybs institucij vadov
ir j pavaduotoj kandidatras;
10) pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos posdiams arba paveda tai atlikti vienam i savo
pavaduotoj;
25
11) teikia Senin sueigai sesijos darb programos ir savaits bei dienos posdi darbotvarki
projektus arba paveda tai atlikti vienam i savo pavaduotoj;
12) teikia Seimo valdybos posdi darbotvarks projekt arba paveda tai atlikti vienam i savo
pavaduotoj.
Vykdydamas savo galiojimus, Seimo Pirmininkas leidia potvarkius. Seimo Pirmininkas, o kai jo nra,
Pirmininko pavaduotojas, jeigu pats nepirmininkauja posdiui, bet kuriuo svarstomu klausimu gali be
eils Seimo posdiuose isakyti savo arba Seimo valdybos nuomon. Seimo sesijos metu Seimo
Pirmininkas, jo pavaduotojai ir Seimo kancleris ne reiau kaip kart per mnes atsako Seimo nari i
anksto ratu pateiktus klausimus dl savo veiklos.
Seimo pirmininko pavaduotojai (ne daugiau kaip 5)
Seimo Pirmininko pavaduotojai renkami i Seimo nari Seimo pirmojoje sesijoje visam Seimo galiojim
laikui.
Seimo Pirmininko pavaduotojai atlieka Seimo Pirmininko jiems pavestas funkcijas. Prireikus vienam i
j Seimo Pirmininkas gali pavesti pavaduoti Seimo kancler. Seimo Pirmininko pavaduotojai per 24
valandas pasirao Seimo posdi protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu jie Seimo
Pirmininko pavedimu vadovavo iems posdiams. Seimo Pirminink, laikinai ivykus arba susirgus ir
dl to laikinai negalint eiti savo pareig, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas
arba Seimo pavedimu kitas pavaduotojas. Jeigu Konstitucijos numatytais atvejais Seimo Pirmininkas
laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas ir netenka savo galiojim Seime, Seimo Pirmininko
pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. Nutarim pavesti laikinai eiti Seimo Pirmininko
pareigas arba j pavaduoti (iankstin arba konkreiu atveju) Seimas priima Seimo Pirmininko teikimu.
Seimo kancleris
Seimo kancleris renkamas i Seimo nari Seimo pirmojoje sesijoje visam Seimo galiojim laikui.
1) priiri, kaip rengiami Seimo ir jo valdybos dokumentai, stebi, kad per nustatytus terminus bt
apsvarstyti pateikti statym projektai;
2) priiri Vyriausybei ir kit valstybs institucij vadovams pateikt klausim, paklausim ir
interpeliacij nagrinjim ir teikia apie tai informacij Seimo nariams;
3) nagrinja Seimo nari ikeltus klausimus dl Seimo kanceliarijos darbo, priiri, kaip Seimo
kanceliarijos padaliniai vykdo valdybos sprendimus ir laikosi j veikl reglamentuojani nuostat bei
vidaus tvarkos taisykli;
4) padeda Seimo Pirmininkui rengti sesijos darb programos, savaits ir dienos posdi darbotvarki
projektus;
5) padeda Seimo Pirmininkui parengti Seimo valdybos posdi darbotvarki projektus ir svarstom
klausim mediag;
6) rengia Senin sueigos darbotvarki projektus;
7) i anksto vizuoja Seimo Pirmininkui pasirayti teikiamus oficialius dokumentus, taip pat pagal savo
kompetencij pasirao oficialius dokumentus;
8) atsako u Seimo antspaud su valstybs herbu naudojim ir saugojim;
9) pasilo bals skaiiavimo grups narius io statuto nustatyta tvarka;
10) reguliariai pateikia Seimui apibendrintus duomenis apie Seimui adresuotus rinkj pasilymus,
pageidavimus, laikus;
11) kartu su frakcij atstovais paskirsto posdi salje vietas frakcij nariams, taip pat frakcijoms
nepriklausantiems Seimo nariams, skiria patalpas frakcij susirinkimams;
12) sprendia Seimo nari padjj-sekretori darbinimo ir atleidimo klausimus.
Komitetai
26
3) Ekonomikos;
4) Europos reikal;
5) Kaimo reikal;
6) Nacionalinio saugumo ir gynybos;
7) Socialini reikal ir darbo;
8) Sveikatos reikal;
9) vietimo, mokslo ir kultros;
10) Teiss ir teistvarkos;
11) Usienio reikal;
12) Valstybs valdymo ir savivaldybi;
13) mogaus teisi.
Seimo komitetai sudaromi pirmojoje sesijoje. Kiekvienos kitos eilins sesijos pradioje iklausomos
komitet darbo ataskaitos, prireikus tvirtinami komitet sudties pasikeitimai ilaikant proporcinio
frakcij atstovavimo princip arba komitetai sudaromi i naujo. Komitetai sudaromi ne maiau kaip i 7
ir ne daugiau kaip i 17 (iskyrus Europos reikal komitet) Seimo nari pagal proporcinio frakcij
atstovavimo princip. Tikslus kiekvieno komiteto nari skaiius nustatomas Seimo nutarimu. Po to
Senin sueiga patvirtina visuose komitetuose frakcij ir mirios Seimo nari grups atstovavimo
normas laikantis proporcinio j atstovavimo principo. Pagal Senin sueigos patvirtint viet skaii
Seimo frakcijos bei miri Seimo nari grup pasiskirsto vietas komitetuose. Frakcijos, atsivelgdamos
savo nari pageidavimus ir j kompetencij, rekomenduoja skirti komitet nariais tiek savo frakcijos
nari, kiek joms yra skirta viet. Frakcij pareikimai su rekomenduojam Seimo nari paraais
teikiami Seimo kancleriui. Europos reikal komitetas sudaromas ne maiau kaip i 15 Seimo nari
pagal proporcin frakcij atstovavimo princip. Europos reikal komiteto nariais gali bti Seimo nariai,
dirbantys kituose komitetuose, taip pat Seimo valdybos nariai. Komitet sudt ir komitet nari
pavaduotojus tvirtina Seimas, balsuodamas u vis komiteto nari ir j pavaduotoj sra.
Nepatvirtinus visa procedra kartojama i naujo.
Komitetai svarbiausioms veiklos kryptims i savo nari gali sudaryti pakomiteius. Pakomitet turi
sudaryti ne maiau kaip 5 nariai. Pakomiteio pirminink renka komitetas, o tvirtina Seimas.
Pakomitei pirminink skaiius, tenkantis Seimo frakcijoms, turi bti proporcingas joms priklausani
Seimo nari skaiiui. Pakomitei veiklos nuostatus tvirtina komitetai.
Komisijos
Seimas, pripains btinyb, gali sudaryti nuolat veikianias komisijas specialioms problemoms nagrinti
arba sudaryti laikinsias tyrimo, kontrols, revizijos, parengiamsias, redakcines ir kitokias laikinsias
komisijas kokiam nors klausimui itirti, parengti ar kitiems Seimo pavedimams atlikti. Jeigu sudarymo
metu nebuvo aikiai apibrtas komisijos galiojim laikas, komisijos veikla nutraukiama Seimo
nutarimu, kai pavesti udaviniai yra vykdyti. Sudarant komisij, pirmiausia nustatomas komisijos nari
skaiius. Po to nustatomos Seimo frakcij proporcinio atstovavimo normos, taip pat terminas
kandidatams komisijos narius pasilyti. Kiekvienas i pateikt kandidat turi duoti odin, o jeigu pats
posdyje nedalyvauja, ratik sutikim dirbti komisijoje. Seimas balsuoja u vis taip suformuot
komisijos nari sra. Jeigu jis nepatvirtinamas, procedra kartojama. Tam tikrais atvejais Seimas gali
nustatyti ir kitoki komisij sudarymo tvark, taiau niekada j negali sudaryti vienos frakcijos ar vieno
komiteto atstovai.
Nuolat veikianios komisijos arba komisijos, kurios galiojim laikas ilgesnis kaip metai, pirmininkas ir
jo pavaduotojas renkami ir tvirtinami komitetams nustatyta tvarka. Tokios komisijos pirmininku ir jo
pavaduotoju negali bti Seimo valdybos ar Vyriausybs narys bei kitos komisijos ar komiteto
pirmininkas ar jo pavaduotojas. Laikinosios komisijos pirminink skiria Seimas. Komisijos ilaid
smat tvirtina ir kitus su jos veikla susijusius klausimus paprastai sprendia Seimo valdyba. Jeigu
komisijos galiojim laikas ilgesnis kaip metai, ji turi visas komitet teises ir pareigas. Komisija, baigusi
27
darb, pateikia Seimui savo parengt ar suredaguot projekt arba ivad, kuri Seimas patvirtina
priimdamas nutarim.
Frakcijos
Seimo nariai frakcijas jungiasi laisva valia, nevaromi joki mandat. Frakcij krimas negali bti
grindiamas profesiniais ar vietiniais interesais. Frakcij gali sudaryti ne maiau kaip 7 Seimo nariai
(sigalioja nuo naujo Seimo darbo pradios. Iki to laiko Seimo frakcij gali sudaryti ne maiau kaip 3
Seimo nariai). Kiekvienas Seimo narys gali bti tik vienos frakcijos narys. Frakcijos seninas, jo
pavaduotojas arba frakcijos galiotas narys turi teis Seime atstovauti tokiai io statuto nustatytai Seimo
nari daliai, koki j frakcija sudaro Seime. Frakcijos gali jungtis koalicijas, kurios gali veikti kaip
viena frakcija.
Seimo nariai, kr frakcij, sesijos metu Seimo Pirmininkui pateikia pareikim su savo paraais. iame
pareikime turi bti nurodyta frakcijos pavadinimas, jos senino bei senino pavaduotoj pavards.
Jeigu Seimo nari kuriama frakcija atitinka io statuto reikalavimus, Seimo Pirmininkas privalo ne vliau
kaip per savait Seimo posdyje paskelbti apie ios frakcijos sikrim. Apie frakcijos pavadinimo,
sudties ar vadov pasikeitim, frakcijos iirim ar veiklos nutraukim, taip pat apie frakcij koalicijos
sudarym turi bti ne vliau kaip kit darbo dien ratu praneta Seimo Pirmininkui, kuris tai paskelbia
artimiausiame Seimo posdyje.
Seimo valdyba
1) skirsto valstybs biudeto statymo nustatytas Seimo las, svarsto ir tvirtina Seimo ilaid smatas;
2) komitet teikimu svarsto ir siunia komandiruotes Seimo narius su ratikomis Seimo, valdybos,
komitet uduotimis; tvirtina komandiruoi ataskaitas;
3) komitet ar frakcij teikimu svarsto ir pritaria Seimo nari ivykoms ne Seimo lomis sesijos metu;
4) prireikus apsvarsto Seimo sesijos darb programos, savaits bei dienos posdi darbotvarki
projektus ir teikia ivadas Senin sueigai arba Seimui;
5) aukia neeilinius Seimo posdius, nustato posdi laik;
6) tvirtina preliminar Seimo sesijos posdi grafik;
7) prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusisti statymo
projekt ivadoms gauti;
8) prireikus priima nutarim pagrindin komitet atleisti nuo io statuto 147 straipsnyje idstyt
pagrindinio komiteto prievoli;
9) prireikus sudaro darbo grupes statym projektams rengti ir Seimo bei valdybos pavedimams vykdyti;
10) padeda organizuoti bendr komitet darb tais klausimais, kurie priklauso keli komitet
kompetencijai;
11) skiria ir atleidia Seimo kanceliarijos vadov, kuris yra atsakingas bei atskaitingas valdybai;
12) tvirtina Seimo kanceliarijos struktr, sudaro Seimo kanceliarijos etat sra ir nustato
atlyginimus;
13) skiria ir atleidia Seimo kanceliarijos padalini vadovus bei j pavaduotojus statym nustatyta
tvarka skelbdama konkursus vietoms uimti;
14) tvirtina Seimo kanceliarijos padalini nuostatus, darbo tvarkos taisykles ir ratvedybos instrukcijas;
15) sprendia kitus Seimo darbo organizavimo klausimus, kurie pagal statut nepriskirti kitoms Seimo
institucijoms ar pareignams.
Seimo valdybos posdius aukia ir jiems vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo galiotas Seimo
Pirmininko pavaduotojas. Stebtojais Seimo valdybos posdiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai,
Respublikos Prezidento ir Vyriausybs nuolatiniai atstovai. Seimo valdybos posdius gali bti
kvieiami ir kiti asmenys. Klausimus svarstyti valdybai gali teikti valdybos nariai, komitetai, komisijos,
frakcijos ir Seimo kanceliarijos vadovas. Svarstyti teikiami Seimo valdybos dokument projektai,
pasirayti iniciatori, perduodami Seimo kancleriui, kuris, jais remdamasis, parengia posdio
darbotvark.
28
Seimo valdybos sprendimai priimami, kai posdyje dalyvauja ne maiau kaip pus valdybos nari, atviru
balsavimu paprasta posdyje dalyvaujani nari bals dauguma. Jeigu balsai pasidalija po lygiai,
priimamas tas sprendimas, u kur balsavo Seimo Pirmininkas, o jei io nra, - posdiui
pirmininkaujantis Seimo Pirmininko pavaduotojas. Seimo nariams per komitetus ir frakcijas praneama
apie Seimo valdybos sprendimus ne vliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo primimo sesijos
metu arba ne vliau kaip per savait kitos sesijos pradioje. Komitetai ir frakcijos gali apsksti Seimo
valdybos sprendimus Seimui, jeigu manoma, kad jie paeidia ar riboja Seimo nario, frakcijos ar
komiteto teises arba priimti virijant valdybai suteiktus galiojimus. Tokius skundus nagrinja ir
sprendia Seimas, iklauss Etikos ir procedr komisijos ivadas.
Senin sueiga
29
30
31
9) tiesiogiai ar per padjj gauti uregistruot statym projekt, statym ir kit Seimo priimt akt,
Seimo Pirmininko, Seimo valdybos ir Senin sueigos sprendim ir j projekt bei Vyriausybs
rengiam teiss akt projekt, taip pat kit valstybs valdios ir valdymo institucij priimt nutarim bei
valstybs tarnybos pareign teiss akt kopijas;
10) dalyvauti vis Seimo komitet ir komisij posdiuose, taip pat Vyriausybs posdiuose, o
prireikus dalyvauti valstybs valdios ir valdymo institucij posdiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti
klausimai, taip pat i anksto pranes stebti kitus posdius, kuriuose svarstomi j dominantys
klausimai, iskyrus susijusius su valstybs paslaptimi, kuri svarstymo tvark nustato statymai;
11) kreiptis su paklausimais Vyriausybs narius, kit valstybs institucij vadovus, pateikti jiems, taip
pat Seimo pareignams klausim;
12) kartu su kitais Seimo nariais:
a) teikti statymo projekt dl Konstitucijos keitimo,
b) inicijuoti apkalt,
c) pradti nepasitikjimo, interpeliacijos procedras,
d) aukti neeilin Seimo sesij ir neeilin posd,
e) kreiptis Konstitucin Teism,
f) ir kitaip veikti pagal io statuto nuostatas.
Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posdiuose i anksto numatyt balsavim metu. I anksto
numatytu balsavimu laikomas balsavimas dl statymo primimo, kuris buvo oficialiai paskelbtas ne
vliau kaip prie 1 darbo dien iki balsavimo dienos. Kiekvienas Seimo narys, iskyrus Seimo Pirminink
ir Ministr Pirminink, turi bti kurio nors komiteto narys ir dalyvauti jo darbe, taip pat bti kito
komiteto nario pavaduotojas. Seimo narys gali bti tik vieno komiteto narys, iskyrus dalyvavim
Europos reikal komitete. Komiteto nariu ir jo pavaduotoju negali bti Seimo Pirmininkas ir Ministras
Pirmininkas (jeigu jis yra Seimo narys).
Seimo narys turi nuolat susitikinti su rinkjais. Jis turi teis kviesti susitikimuose dalyvauti valstybs
staig ir savivaldybi pareignus bei savivaldybi taryb narius. Seimo narys nagrinja gautus rinkj
pasilymus, pareikimus bei skundus ir, jeigu reikia, juos siunia svarstyti valstybs institucijoms.
Rinkj skundai, priskirti Seimo kontrolieriaus kompetencijai, gali bti perduoti Seimo kontrolieriui
itirti. Jie nagrinjami Seimo kontrolieri statymo nustatyta tvarka. Seimo nario kreipimsi, taip pat jo
persistus rinkj pasilymus, pareikimus ir skundus visi pareignai bei moni, staig ir organizacij
vadovai, kuriems jie adresuoti, privalo inagrinti ir atsakyti Seimo nariui ne vliau kaip per 20 dien
nuo gavimo dienos.
Seimo nario imunitetas ir indemnitetas.
Seimo nario asmuo nelieiamas.
Seimo narys u balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitet, komisij ir frakcij
posdiuose negali bti persekiojamas, taiau u asmens eidim ar meit jis gali bti traukiamas
atsakomybn bendra tvarka. indemnitetas.
Seimo narys be Seimo sutikimo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, suimamas, negali
bti kitaip suvaroma jo laisv, iskyrus atvejus, kai jis utinkamas bedarantis nusikaltim (in flagranti).
iais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas pranea Seimui. imunitetas.
Seimo nario galiojim pasibaigimas.
Seimo nario galiojimai nutrksta, kai:
1) pasibaigia galiojim laikas arba susirenka pirmj posd pirmalaikiuose rinkimuose irinktas
Seimas;
2) jis mirta;
3) jis atsistatydina ratiku pareikimu;
4) teismas pripasta j neveiksniu;
5) Seimas panaikina jo mandat apkaltos proceso tvarka;
32
33
2.1.pritarti komit. patvirtintui projektui su S. posdyje pateiktom pastabom ir paskirti bals.po 2 dien.
2.2.perduoti visuomens svarstymui
2.3.grinti komit. patobulinimui
2.4.grinti iniciatoriams patobulinti
2.5.atmesti
3.Primimas. Nebepriimami silymai atmesti projekt, nebent negaunama bals (dalyvaujani)
dauguma. Svarstymas skubos tvarka-mainami laiko tarpai tarp atskir nagrinjimo ir primimo stadij.
Gali prayti nagrinti: Prez., S.Pirm., Opozicijos vad., Komitetai, Vyriausyb. Ypatingos skubos tvarkanagrinjimas ir primimas vien dien. Gali prayti nagrinti: Prez., S.Pirm., Vyr.
4.st. primimas. Konstitucini st. primimo ypatumai.
Galima priimti vis st. proj. arba tik jo atskir str. Jei priimamas visas st. proj.:
1. Trumpai aptariama gauti papildomus pasilymus ir pataisas.
2. Balsuojama dl atskir st. proj. dali. Jeigu S. nenutaria kitaip, str.i priimami i eils.
3. Str., kurie lemia st. proj. principus ir sandar, posdio pirm. gali pateikti balsuoti pirmiau u kitus.
4. Tuos str., dl kuri nra joki pasilym, galima priimti be balsavimo, jeigu tam neprietarauja n
vienas S. narys. Kitais atvejais balsuojama dl kiekvieno straipsnio.
5. Naujos pataisos, papildymai bei ibraukimai posdio pir. nra teikiami balsuoti, jeigu posdio pirm.
juos paskelbus, juos paremia maiau kaip 1/5 S. nari.
6. Primimo metu leidiama kalbti tik pateikt patais ir papildym autoriams, pranejui ir dl
balsavimo motyv, pranejas neklausinjamas.
7. Kalbjs dl pataisos ar papildymo j autorius nebegali kalbti dl balsavimo motyv. Pranejo
reikalavimu, jeigu jis mano, kad priimtiems pasilymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto
posdio, po balsavimo dl vis straipsni gali bti padaryta primimo pertrauka, bet ne ilgesn kaip iki
artimiausios S. posdi dienos. st. primimo metu silymai atmesti proj. nepriimami. Jis laikomas
atmestu tada, jeigu negauna reikiamo bals skaiiaus. Apsvarsius visus st. proj. str., balsuojama dl
viso st. proj.
st. dl K. keitimo proj. svarstomi ir dl j balsuojama S. du kartus, o tarp i balsavim turi bti
daroma ne maesn kaip 3 mnesi pertrauka. st. dl K. keitimo laikomas S. priimtu, jeigu kiekvieno
balsavimo metu u tai balsavo ne maiau kaip 2/3 vis S. nari ir jei abu kartus balsuoti buvo teikiamas
tas pats pataisos tekstas. Nepriimta K. pataisa S. i naujo svarstyti gali bti teikiama ne anksiau kaip po
met. Kiti konstituciniai st. laikomi priimtais, jeigu u juos balsuoja daugiau kaip pus vis S. nari.
Toki konstitucini st. pataisos arba st., pripastantys netekusiais galios ar keiiantys iki tol
galiojusiuosius, turi bti priimti 3/5 vis S. nari bals dauguma, balsuojant vien kart.
5.st. provulgavimas ir veto teis.
Provulgavimas-st. pasiraymas ir oficialus paskelbimas. Provulguoti gali Prez. ir S.Pirm. Prez.
provulguoja:
1. S. priimt st. ne vliau kaip per 10 po teikimo (LR K. 71 str.1 d.)
2. Referendumu priimt st. ar kit akt ne vliau kaip per 5 d. (LR K. 71 str.3 d)
3. Vetuotus st. ir pakartotinai S. priimtus Prez. privalo ne vliau kaip per 3 d. provulguoti. S.Pirm.
provulguoja:
1.Prez. nepasiraytus ir negrintus Seimui Seimo priimtus st.
2.Prez. nepasiraytus referendumu priimtus st. ar kitus aktus (LR K. 71 str.2 d. ir 4 d.). Siekiant
gyvendinti svert ir atsvar princip Prez. suteikta teis vetuoti S. priimtus st., tai yra, jis gali
motyvuodamas griti S. jo priimtus st. pakartotinam svastymui (LR K. 71 str.1 d)
6.Vetuot st. pakartotinis primimas S.
Prez. grinus (vetavus) S. st. su pastabomis pakartotinam svarstymui, S.Pirm. pranea posdyje ir S.
jau kit dien sprendia:
34
kdomosios valdios reikjas; yra asmuo ir kolegialus organas, turintis teis oficialiai
atstovauti aliai tarpt. santykiuose bei spr. svarb. vidaus politikos kl. Beveik visose v. (iskyrus
veicarij) v. vadovas yra vienasmenis. V. vadovas laikomas tautos vienybs simboliu; ireikia ne
atskir politini partij, o vis visuomens sluoksni interesus. post daniausiai uima m., iki
rinkim buv aktyvs kurios nors partijos nariai; tap v. vadovu jie pasidaro politikai neutrals ir
nedalyvauja savo partijos organ veikloje. Term. prezidentas (lot.k.) reikia sdintis priekyje. V.
vadovas pirm. privalo laikytis K. ir kt. st., o jo priesaika prie taut viena i prez. institucijos
legitymumo element. Jis t.p. t.b. (savo galiose, kurios num. K.) suvereniteto garantu, alies
nepriklausomybs, teritorijos nelieiamumo garantu ir kt., t. laikytis etikos norm. K.86 str.: prez. g.b.
paalintas prie laik i pareig tik iurkiai paeids K. arba sulaus priesaik, t.p. paaikjus, kad
padarytas nusikaltimas. Prez. paalinimo kl. spr. seimas apkaltos proceso tvarka. Prez. dalyvaujant
seimo nariams prisiekia tautai. st. numato atsakomyb u vie prez. eidim arba meiim.
Prez. rinkimai ir galiojim laikas.
Resp. prez. renkamas v. vadovas, tuo jis skiriasi nuo monarcho, kuris post paveldi. Prez. rinkimo
forma turi t.t. politin prasm. Renkant j tiesiogiai, pagal nusistovjusias tradicijas, valdi jam suteikia
ne parl., o tauta. Tai turi takos kilus konfliktui tarp prez. ir parl. 1992 12 22 LR Prez. rink. st. :
renka LR pil. 5m., remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rink. teise, slaptu balsavimu. Prez. renka be
tarpinink. Prez. g.b. renkamas LR pil. pagal kilm, ne maiau kaip 3 pask. m. gyvens L., jeigu jam iki
rink. dienos suj ne maiau 40m. ir jeigu jis g.b. renk. Seimo nariu. Tas pats asmuo g.b. renk. Prez. ne
daugiau kaip 2 k. i eils. Kandidatas prez. turi surinkti 20 tkst. rinkj para. Prez. rinkim rengimo
ir vykdymo ilaidas apmoka v. Respublikos miest ir rajon teritorijos dalinamos apylinkes. Joje t.
gyventi iki 5 tkst. rink. Prez. rink. organizuoja ir vykdo: 1)resp. prez. rinkim komisija (j sud.
Seimas); 2)miesto, rajono rink. komisijos (jas sud. RPRK); 3)apylinki rink. komisijos (jas sud. miest ir
raj. R.k. Resp. prez. rinkim komisija auk. prez. rinkim organizavimo institucija. Ji sud prez. rink.
laikui ir netenka savo galiojim, kai prez. prisiekia. i komisija negali aikinti io st. nuostat. Jos spr.
35
g. apsksti Vilniaus apyg. Teismui (Administrac. Teismai). Vilniaus ir Kauno m. g.b sudaroma daugiau
kaip po 1 rinkim komisij. Kandidatais prez. save g. ikelti pavieniai asmenys, t.p. g. kelti ir remti
polit. part ir polit. organizacijos. Sumokamas 5 vidut. mn. darbo umokesi ustatas, kuris surinkus
20 tkst. para, grinamas. Kandidatams iduod. Paymjimas. Nuo oficialaus kandidat srao
paskelbimo dienos pr. Prez. rink. kampanija. Kandid. t. teis turti patiktinius, kurie g. atlikti kandidato
pavedimus. Jie turi patiktinio paymjim, kur id. Prez. rink. komisija. Visos partijos, ikl kandid. ir
patys kandid. turi teis ratu paskirti stebtojus kiekv. rink. komisij. Kandid. rink. kampanijos metu
(ne ilgiau kaip 2 mn.)jo praymu g.b. atleistas nuo darbo ar tarnyb. Pareig. U laik i v. l imok.
2 vid. darbo umokesiai. kandid. negali bti suimtas, patr. baud. atsak. be prez. rink. komisijos
leidimo. Rink. agitacij g. pr. Nuo tos dienos, kai pr. rink. kampanija, kuri skelbia rink. prez. komisija.
Agitacija vykd. v. formomis, iskyrus tas, kurios paeidia K ar st. Masins inf. priem. Paskelbusios
kompromituojani mediag apie kandid., kandid. ar jo patiktinio reikalavimu privalo ne vliau kaip
likus iki rink. 5 d. paskelbti kandidato ar jo patiktinio atsakomj nuomon. Rink. agitacija draudiama
likus 24 h. iki rink. pradios ir rink. dien. Balsav. vyksta 7-21h. Irinktu laikomas tas kandid., kuris t
kart balsuojant ir dalyvaujant ne maiau kaip pusei vis rinkj, gavo daugiau kaip pus vis rink.
dalyvavusi rink. bals. Jeigu dalyv. maiau kaip puse vis rink., irinktu laikomas tas kandid., kuris
gavo daugiausia, bet ne maiau kaip 1/3 vis rinkj bals. Jeigu 1 balsav. rate n vienas kandid.
nesurinko reikiamos bals daugumos, po 2 sav. nuo rink. dienos reng. Pakartotinis balsavimas dl 2
kandid., gavusi daugiausiai bals 1 rate. iuo atveju irinktu laikomas tas, kuris gaus daugiau bals.
Pakartotiniai rink. rengiami, kai 1-me balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip 2 kandid. ir n vienas
negavo reikiamo bals skaiiaus. Jie rengiami ne vliau kaip per 3 mn. po rink. rezultat paskelbimo
(ne vliau kaip po 4 d. po rinkim) ne vliau kaip per 3 h. laimjusiam teikiamas LR prez. paymjimas.
Irinktas prez. pareigas pr. eiti rytojaus dien pasibaigus prez. kadencijai, po to kai prisiekia. Ir.
Prezidentu, asmuo t. sustabdyti savo veikl polit. part. Ir polit. org. iki naujos prez. rink. kampanijos
pradios.
Prez. galiojim nutrkimas.
prastine tvarka prez. galioj. nutrksta, kai pasibaigia laikas, kuriam jis b. irinktas. Prie laik prez.
galioj nutrksa kai: 1)atsistatydina i pareig; 2)mirta; 3)Seimas paalina i pareig apkaltos proc.
tvarka; 4)vyksta pirmalaikiai prez. rink. ( kai pagal K.58 str. Prez. skelbia pirmalaikius Seimo rink.,
naujai irinktas Seimas 3/5 vis Seimo nari bals dauguma per 30 d. nuo 1-osios posdio dienos g.
paskelbti pirmalaikius prez. rinkimus)); 5)seimas, atsivelgdamas KT ivad, 3/5 vis seimo nari bals
dauguma priima nut., kuriuo konstatuojama, kad prez. sveikatos bkl neleidia jam eiti savo pareig.
Prez. pareigas laikinai eina Seimo pirm. Resp. prez. vardas juo buvusiam asmeniui ilieka iki gyvos
galvos.
prez. kompetencija ir galiojim rys.
Reali v. vadovo valdia prikl. nuo v. valdymo formos , nuo K. prez. suteikt galiojim. Prez. institutas
egzistuoja tik tose suvereniose alyse, kurios pagal valdymo form yra respublikos.. V. santvarka g.b.
tiek federacin, tiek unitarin, bet v. reimas tik demokratinis. LR Prez. pagal k. 84 str.:
-pasirao tarpt. sut;
-spr. pagr. us. politikos kl.;
-seimo pritarimu skiria ir atleidia ministr pirm.;
-teikia Seimui kandidatras Ak. Teism
-Seimo pritarimu skiria ir atleidia kariuomens vad ir saugumo tarnybos vadov;
-skelbia nepaprastj padt;
-pasirao ir skelbia Seimo priimtus st.
Iimtins prez. teiss:
*skirti apyg. ir apyl. Teism teisjus ir j pirm., keisti j darbo vietas;
*suteikti auk. karinius laipsnius;
36
37
veikti tik kai S priima program. Per 3 mn. Po primimo LRV privalo rasti programos vykdymui t.t.
priemones. MP ir M prisiekia.
K. 91 str.: Vyr. sudaro Ministr. Pirm. ir ministrai. 92 str.: Ministrus skiria ir atleidia prez. min.-pirm.
teikimu. O j pat skiria ir atleidia prez. Seimo pritarimu. MP ne vliau kaip per 15 d. nuo jo paskyrimo
pristato Seimui savo sudaryt ir Prez. patvirt. Vyr. ir pateikia svarstyti jos program. Jeigu Seimas
motyvuotu nutarimu nepritaria iai progr., MP ne vliau kaip per 15 d. nuo nepritarimo d. pateikia
svarstyti n. progr. Ministerijos bei kt. v. institucijos privalo prisidti prie progr. rengimo. Vyr. gauna
galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyv. nari bals dauguma pritaria jos progr. Kai Seimas prit.
Vyr. progr, vyr. privalo per 3 mn. parengti ir patvirtinti konkreias priemones iai progr. gyvendinti.
Praddami eiti savo pareigas, MP ir ministrai prisiekia.
2.LVR kompetencija.
LRV gyvendina aukiausi vykdomj valdi Lietuvoje. Savo veikl LRV vykdo pagal S priimt
program.
1)Priiri konst. Tvark; tvarko vid. Reikalus, valst. Saugumas, vieoji tvarka.
2)Vykdo statymus, S nutarimus, P dekretus
3)Koordin. M ir Vyr. st. veikl
4)Valst. Biud. Proj; vykdo valst. Biud, teikia biud. vykd. ataskaitas
5)Rengi ir teikia S svarstyti stat. Proj.
6) Usienio politika
7)teikia S silymus dl ministerij steigmo ir panaikinimo.
8)Organizuoja valdym auktesniuosiuose admin. Vienetuose; skiria j valdininkus
9) Silo S vesti tiesiogin valdym.
10)turi teis kreiptis KT dl statym galiojimo.
11)Disponuoja valstybiniu turtu;
12)Sudaro komisijas bei komitetus.
13)Kitos K ir st. Nust. Pareigos.
Vyr. gyvendina vykdomj valdi L. Vyr. galias apibria K. ir st. Vyr. savo veikl grindia iais
principais: kolegialumo, demokratijos; teistumo; vieumo. Vyr. savo darb org. remdamasi vyr.
programa, kuriai yra pritars Seimas. Vyr.:
1)tvarko krato reikalus, saugo LR teritorijos nelieiamyb, garantuoja v. saugum ir vie. Tvark;
2)vykdo st. ir Seimo nut. dl st. gyvendinimo, t.p. prez. dekretus;
3)koordinuoja m-j ir kt. vyr. staig veikl
4)rengia v. biud.projekt ir teikia j Seimui; vykdo v. biud., teikia Seimui biud vykdymo apyskait;
5)rengia ir teikia Seimui svarstyti st. projektus;
6)umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su us. v. ir tarpt. org.;
7)vykdo kt. pareigas, kurias Vyr. paveda K. ir kt. st.
3.LRV galiojim laikas. galiojim grinimas ir atstatydinimas.
LVR grina galiojimus:
1) Naujas prezid.
2) Naujas Seim.
3) Pasikeiia > nei 1/2 ministru = LVR turi gauti n. galiojimus i S. Kai naujas P, jis teikia per 15 d.
Seimui gr. galiojimus MP kand. Jei Seimas priima ir nesikeiia daugiau puss ministr lieka galioti
sena programa.
LVR atsistatydina:
1) S 2 kartus i eils nepritaria naujai LVR programai;
2) S nari dauguma pareikia nepasitikjim;
3) Kai MP atsistatydina ar mirta;
4) Naujo Seimo 1 posedis;
38
39
proc.tvarka, sveikata neleidia eiti pareig) Seimas negali per 10 d. susirinkti ir paskelbti prez. rink.,
rink. skelbia Vyr., priimdama nutarim. Nutarimas pavedamas vykdyti VRK. MP ar ministrai turi teis
Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, komitet, komisij, frakcij posdiuose ir pareikti
savo nuomon svarstomais kl. MP ar ministras, kuriam Seimo sesijoje pareiktas Seimo nario
paklausimas, privalo atsakyti. MP ar ministras K. 85 str. Nurodytais atvejais ne vliau kaip per 3 d.
pasirao Prez. dekretus. Atsakomyb u tok dekreta tenka j pasiraiusiam MP ar ministrui. Vyr. turi st.
leidybos iniciatyvos teis Seime Vyr. turi teis teikti silym Seimui balsuoti dl pasitikjimo Vyr. Vyr.
kompetencija:
1)saugo konstituc. Santvark;
2)teikia Seimui silymus dl m-j steigimo ir panaik.;
3)steigia ir pana..kreiptis KT su praymu iaikinti, ar st. neprietarauja K.
6.LRV veiklos organizavimas, j rys, primimo tvarka.
Vyriausyb savo veikla grindia:
1)Kolegialumo;
2)Demokratijos;
3)teistumo;
4)vieumo principais.
LVR atvakinga seimui ir prezidentui. LRV veiklos forma - posdiai, vien kart per savait. Tvarkomi
tik klausimai kuri negali isprsti ministrai arba pagal st numatyt kompetencij. Klausimus pateikia
ministrai, depart vadovai ir kt preigunai. LRV aktai - nutarimai:
1)Nustatantys, keiiantys, naikinantys normas
2)Individuals.
Nutarimai priimami nari bals dauguma. Teiss akt projektai svarstomi LRV turi bti apsvarstyti
Teisingumo ministerijoje.
Vyr. darbo tvark nust. Vyr. darbo reglamentas. V.valdymo reikalus spr. posdiuose vis Vyr. nari
bals dauguma. G. dalyv. ir kt. asmenys. Vyr. posd. priimami nutar. ir spr. vis Vyr. nari bals
dauguma. Nut. pasirao MP ir atitink. srities ministras per 3 darbo d. nuo primimo. MP pagal savo
kompetenc. Vyr. darbo org. ir personaliniais kl. leidia potvarkius.
7.Ministerijos, kitos LRV staigos.
Lietuvos Respublikoje yra ios ministerijos:
1) Aplinkos ministerija; 2) Finans ministerija; 3) Krato apsaugos ministerija; 4) Kultros ministerija; 5)
Socialins apsaugos ir darbo ministerija; 6) Susisiekimo ministerija; 7) Sveikatos apsaugos ministerija;
8) vietimo ir mokslo ministerija; 9) Teisingumo ministerija; 10) kio ministerija; 11) Usienio reikal
ministerija; 12) Valdymo reform ir savivaldybi reikal ministerija; 13) Vidaus reikal ministerija; 14)
ems kio ministerija.
Ministerijas LRV silymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas statym. Ministerija vykdo statym
pavestos srities valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs politik. Ministerija
juridinis asmuo, veikl grindia Lietuvos Respublikos Konstitucija, statymais, Lietuvos Respublikos
tarptautinmis sutartimis, Vyriausybs nutarimais. Vyr. nustato Ministerijos nuostatus. Ministerijos
susideda i departament, skyri ir kit padalini. Ministerijos administracijai vadovauja sekretorius.
Prie kiekvienos ministerijos sudaroma kolegija i M, Sekr, ir kt nari.
Ministerij funkcijoms nepriskirtiems klausimams sprsti Vyriausyb, nedidindama valstybs valdymui
atitinkam met biudete skirt l, gali steigti Vyriausybs staigas (departamentus, kontrols ar
apskaitos funkcijas vykdanias tarnybas, agentras, inspekcijas ir kitas staigas). V udaviniai, funkcijos
ir teiss nustatomos jos nuostatuose. V vadovas yra pavaldus MP
40
41
2) Dl Prez. akt;
3) Dl LRV akt.
4.Konstitucinio teismo teisj skyrimo tvarka ir statusas.
KT sudaro 9 teisjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai (2 kad. - jei pareigas jo <
6m. + 3m. pertrauka).KT kas 3m.atnaujinamas 1/3.Kandidatai: nepriekaitinga reputacija, LR pilietis,
10m. teisinio arba moksl.ped. teis.spec.darbo staas. Kandidatus silo Prez., S. Pirm. ir AT pirm.
Kandidatros S. turi bti pateiktos prie 3 mn. iki kadencijos pb. KT skiria Seim. KT teisjai eidami
savo pareigas yra nepriklausomi, negali uimti kit pareig, iskyrus pedagogin ar krybin veikl;
negali dalyvauti partij veikl., bti atst. teisme.
5.Konstitucins prieiros apimtis ir vykdymo bdai.
Pagal nagrinjimo apimt skiriamos dvi pagrindins konstitucins prieiros rys: dalin ir pilna
konstitucin prieira. Pilna konstitucin prieira apima vis konst. Reg. visuomenini santyki sfer.
Dalin - tik tam tikr siaur dal (pvz. mogaus teises irt.t.)
Pagal turinio apimt konst prie. gali bti formali ir materiali. Formalia konstitucine prieira laikoma
konstitucini slyg bei reikalavim, susijusi su akto ileidimu kontrol ( ar valstybs instancija
ileidusi akt buvo kompetetinga to akto ileidimui, ar buvo laikytasi procesini norm, ar akto forma
atitinka reikalavimus). Materiali konstitucin prieira tiria akto teksto atitikim konstitucijai.
Pagal vykdym konstitucin prieira gali bti privaloma ir pareiktin. Privalomos konstitucins
prieiros atveju, bet koks statyminis aktas paprastai praeina iankstin konstitucin prieir.
Pareiktins konstitucins prieiros atveju akt konstitucingumas tikrinamas tik tada, kai kas nors
abejoja jo konstitucingumu.
Vykdymo laiko atvilgiu skiriamos dvi pagrindins konstitucins prieiros rys: Ex tunc ir Ex nunc.
Pirmoji forma ex tunc pasiymi tuo, kad akto pripainimas nekonstitucingu turi atbulin gali.
Nekonstitucingu pripaintas aktas pripastamas negaliojanio nuo pat jo sigaliojimo momento. Tai
reikia, kad turi bti atstatyti visi iki tol buv santykiai, o taip pat atlyginta dl to akto vykdymo kilusi
la. Taiau kartais ios procedros bna labai komplikuotos ir net, jeigu aktas galioja ilg laik,
nemanomos. Taigi praktikoje daniau naudojama antroji konstitucins prieiros forma Ex nunc.
Pagal j konstitucins prieiros instancij sprendimai dl akt nekonstitucingumo galioja tik ateiiai.
Visi iki to laiko, dl akto nekonstitucingumo, susidar santykiai ilieka.
20. Vietos savivalda ir valdymas
1.Vietos savivaldos samprata ir teisinis reguliavimas.
Vietos savivalda-v. teritor. administrac. vieneto gyventoj bendruomens ir vietos valdios institucij
teis ir reali galia pagal LR K. ir st. laisvai ir savarank. savo atsakomybe tvarkyti vietos reikalus ir
tenkinti gyv. poreik. Savivaldyb-v.teritorijos administrac. vienetas, kurio gyventoj bendruomen t. v.
laiduot savivaldos teis. Saviv. teis. santykius regul. LR, Vietos saviv. st., taryb statutai (nustato
bendr savivaldos institucij organizavimo ir veiklos tvark). Vietins valdios (vietos savivaldos)
institucijos-atstovaujamoji (renkamoji) ir vykdomosios valdios institucijos, kurios vykdo vietin valdi
(gyvendina savivaldos teis) bei atlieka savivaldybs funkc. Vietins valdios priimtus spr. gyvendina
saviv. administracija-nuolatin vieojo administravimo institucija. Auk. (vietin) valdia prikl. saviv.
tarybai, kuri sud. demokratikai irinkti atstovai. Gyv. bendruom. Vietos saviv. teis gyvendina dalyv.
saviv. tarybos rink., apklausose, teikdami peticijas, t.p. pilietins iniciatyvos forma.
2. Savivaldos principai:
1)veiklos laisvs ir savarankikumo pagal K. bei st.;
2)savivaldybs ir v. interes derinimo;
3)tiesioginio saviv. gyvenani pil. dalyvavimo tarybos rink., apklausose, gyv. sueigose ir peticijose;
4)savivaldos institucij bei j pareign atskaitingumo gyventojams;
5)vieumo ir reagavimo gyv. nuomon;
42
43
44