1

Trys ventintieji

KIBALIONAS
Senojo Egipto ir Senosios Graikijos
hermetins filosofijos mokymas
NEVENTINTIESIEMS TIESOS LPOS NEPRABYLA

ikaga, 1940 m.

is hermetinio mokymo traktatas su pagarba paveniamas Hermiui Trismegistui, seniesiems

egiptieiams inomam kaip DIDIAUSIAS I DIDIAUSI ir MEISTR MEISTRAS

Anotacija
Kibalionas Hermio palikt ini pradiamokslis: aksiomos, aforizmai, sentencijos ir
komentarai. Naudodami ioje knygoje pateiktas inias bei patarimus, js galsite praktikai valdyti
savo bsenas, susikurti naujus proius ir nauj charakter.
Dar tais laikais, dabartins rass prieauryje, kai Hermis vaikiojo tarp moni, savo
pasekjams jis patikjo ventj Toto Knyg. i Knyga uslaptintas procesas, kuris gali atneti
monijos atgimim. Tai raktas ir kitiems jo kriniams.
ioje Knygoje Hermis visai monijai atvr vienintel Keli, ir jau itisus amius vis laik ir
vis tikjim didieji Iminiai siekia nemirtingumo iuo Keliu. Ir ms dienomis yra keletas slapt
mokykl, kuriose udegamas Hermio ibintas. Bet ir be i mokykl, ir i viso be joki mokykl,
Hermio ibintas nuvies kiekvien ini siekiant prot, vieninteliu Keliu ives atgimim.

VADAS

Studijuojantiems ar tyrinjantiems slaptuosius mokslus su malonumu pristatome nedidel

darb, pagrst senu kaip pasaulis hermetiniu mokymu. iuo klausimu rayta taip maai (iskyrus
begalines nuorodas mokym daugelyje darb apie okultizm), kad atkakls slaptj ties iekotojai,
be abejons, turt diaugtis ia knyga. io darbo tikslas ne skelbti koki nors filosofij ar doktrin,
bet trumpai idstyti mokiniams Ties, kuri pads sujungti vien visum daug atskir okultinio
mokslo ini, kuri jie yra gij, bet kurios akivaizdiai prietarauja vienos kitoms ir danai igsdina
ar atstumia pradedaniuosius. Mes neketiname statyti naujos ini ventovs, bet ketiname duoti
mokiniams rankas meistrikumo rakt, kuriuo jie gals atrakinti misterijos ventovs vidines duris,
iki kuri jie jau prijo pro pagrindin jim.
Visame pasaulyje niekas taip stipriai nesaugojo joki kit okultini mokym, kaip hermetinio
mokymo fragment, kurie mus pasiek per tkstantmeius, prabgusius nuo t laik, kai didysis io

mokslo pradininkas, Hermis Trismegistas, Diev Ratininkas gyveno Egipte, kai ten formavosi
dabartin moni ras. Abraomo amininkas ir, jeigu legendos neklysta, garbaus iminiaus vadovas,
Hermis buvo ir yra didioji centrin okultizmo saul, kurios spinduliai nuvieia begalinius, nuo t
laik tebeskelbiamus mokymus. Visi pagrindiniai, esminiai mokymai, kuriais remiasi kiekvienos
rass ezoteriniai mokslai, gali bti atsekti iki pat Hermio. Net seniausieji Indijos mokymai
neabejotinai kyla i hermetinio mokymo.
Daug paangi okultist i Gango ems keliaudavo Egipto em, kad atsisst prie meistro
koj. I jo jie gavo meistrikumo rakt, kuris paaikino ir sujung j skirtingus poirius, ir taip buvo
tvirtai sukurtas slaptasis mokslas. Ir i kit krat atkeliaudavo imini, kurie laik Herm meistr
meistru. Jo taka buvo tokia didel, kad, nepaisant gausi nuklydim nuo io kelio per amius
vairiose alyse, vis dar galima rasti esmini panaum bei atitikimo, slypini daugumoje danai
netgi prietaring teorij, skleidiam ir mokom tose vairiose alyse iomis dienomis.
Palyginamosios religijotyros studentas lengvai pastebs hermetinio mokymo tak kiekvienoje
monms inomojoje religijoje, ar ji bt mirusi, ar plaiai paplitusi ms laikais. Nepaisant
prietaravim, visada yra tam tikr bendrum, ir hermetinis mokymas veikia kaip didysis
sutaikytojas.
Atrodo, kad Hermio gyvenimo darbas buvo sti didi tiesos skl, kuri iaugo ir suydo
gausiomis, keistomis formomis, o ne kurti vien vyraujani filosofijos mokykl, vien pasaulin
mint. Visgi kiekviename amiuje pirmines, neikraipytas jo dstytas tiesas saugodavo keletas
moni, kurie, atmesdami gausius nepakankamai isilavinusius mokinius bei iekotojus, ilaik
hermetin paprot ir perduodavo i ties tik keletui pasiruousi j suvokti ir valdyti. Tiesa bdavo
perduodama i lp aus. Kiekvienoje kartoje, vairiose pasaulio alyse visada buvo keletas
ventintj, kurie palaik degani hermetinio mokymo ugn ir kurie troko savo lempomis pridegti
maesnes iorinio pasaulio lempeles, kai tiesos viesa blankdavo ir sksdavo nemokikumo
debesyse, kai lemp dagtis uterdavo svetima mediaga. Visada bdavo keletas, kurie itikimai
priirdavo tiesos altori, ant kurio deg amina iminties lempa. ie mons paaukojo savo
gyvenimus meils darbams, apie kuriuos taip tiksliai para poetas:
O, neleisk liepsnai mirti! Puoseltai per amius tamsioje oloje jos ventose ventyklose
puoseltai. Maitinamai tyr meils dvasinink neleisk liepsnai mirti!
ie mons niekada nesiek masi pripainimo ar gausi pasekj. Jie abejingi tiems dalykams,
nes ino, kaip maai kiekvienoje kartoje yra toki, kurie pasiruo tiesai ar kurie j atpaint, jeigu ji
jiems bt pateikta. Jie saugo gryn ms suaugusiems, kol kiti teikia pien vaikams. Jie saugo
iminties perlus keletui irinktj, kurie vertins j vert ir dvs juos savo karnose, bet nemtys j
materialistms, vulgarioms kiaulms, kurios tik mindyt perlus purv ir maiyt juos su savo
bjauriu protiniu maistu. Ir visgi ie mons niekada nepamiro pradinio Hermio mokymo, kad tiesos

odius reikia perduoti tiems, kurie pasiruo juos igirsti. Toks mokymas pateikiamas Kibalione:
kur engia meistro pda, ten plaiai atsiveria ausys t, kurie pasiruo jo mokymui. Ir dar: kai
mokinio ausys pasiruo girdti, atsiranda lpos, kurios upildo jas imintimi. Taiau jie grietai
laiksi dar vieno hermetinio aforizmo i Kibaliono: neventintiesiems tiesos lpos neprabyla.
Yra moni, kurie kritikuoja i hermetist nuostat ir kaltina juos tokia udarumo ir
atsiskyrimo politika neireikiant tikrosios dvasios. Taiau pavelkime atgal: istorijos puslapiai
atskleis imint meistr, kurie suvok pastang kvailyb siekiant mokyti pasaul to, ko is nebuvo
pasiruos ir visai nenorjo gauti. Hermetistai niekada nesiek tapti kankiniais, prieingai, jie tyliai
sdjo one su uuojautos ypsena lpose, kai nemokos niro ar savo proiu linksminosi
pasmerkdami kankinimams ir miriai kilniausius, bet suklaidintus entuziastus, kurie sivaizdavo gal
perteikti barbar rasei ties, manom suvokti tik irinktiesiems, toli paengusiems Kelyje.
Persekiojimo dvasia neinyko iki i dien. Yra toki hermetini mokym, kurie, jeigu bt vieai
paskelbti, sukelt daugumos mokytoj paniek ir ugauliojimus bei paskatint juos vl aukti: Ant
kryiaus! Ant kryiaus!. iame nedideliame darbe mes pasistengme suteikti jums fundamentali
Kibaliono mokym bendr vaizd, pateikti darbinius principus ir leisti juos taikyti jums patiems, bet
nesistengme perteikti vis mokymo smulkmen. Jeigu js esate tikras mokinys, js pajgsite
valdyti ir taikyti iuos principus, jeigu ne tuomet turite toks tapti, kitaip hermetinis mokymas jums
tebus odiai, odiai, odiai.

HERMETIN FILOSOFIJA
Neventintiesiems tiesos lpos neprabyla

I senojo Egipto atjo pagrindiniai slaptieji ir okultiniai mokymai, kurie per daugel tkstani
met padar stipr poveik vis rasi, tautybi ir taut filosofijai. Egipte piramidi ir sfinks
emje gim slapta imintis ir mistiniai mokymai. I jo slaptj mokym pasisavino visos tautos.
Indija, Persija, Chaldja ir Midija, Kinija, Japonija, Asirija, Senovs Graikija ir Roma bei kitos
senosios alys visos laisvai dalyvavo ini puotoje, kurioje Izids ems hierofantai bei meistrai
taip plaiai teik inias tiems, kurie ateidavo prie didiojo mistikos bei okultini ini gausybs rago
pasiruo semtis t ini, kurias senosios ems iminiai surinko vien viet.
Senajame Egipte gyveno didieji adeptai ir meistrai, kuri niekas niekada nepranoko, su kuriais
retai k palygindavo per itisus amius, prabgusius nuo didiojo Hermio laik. Egipte veik didioji
mistik loi lo. Pro jos duris engdavo neofitai, kurie vliau jau kaip hierofantai, adeptai bei
meistrai ikeliaudavo visas pasaulio alis, nedamiesi tikslias inias, kurias buvo pasiruo, stengsi

ir norjo perduoti tiems, kurie buvo pasiruo tokias inias gauti. Visi okultizmo mokiniai jauiasi
skolingi iems garbiems senosios ems meistrams.
Bet tarp i didij senojo Egipto meistr kakada gyveno vienas, kur meistrai vadino meistr
meistru. Tas mogus, jeigu tik jis i tikrj buvo mogus, gyveno Egipte paiais seniausiais laikais.
Jis buvo inomas kaip Hermis Trismegistas. Jis buvo okultins iminties tvas, astrologijos
pradininkas, alchemijos atradjas. Per prabgusius tkstanius met jo gyvenimo detales istorija
prarado, nors daugelis senj ali ginijosi tarpusavyje, siekdamos pasisavinti garb bti jo tvyne.
Tiksli jo gyvenimo Egipte data tuo savo siknijimu ioje planetoje dabar neinoma, bet ji
priskiriama ankstyvosiomis senj Egipto dinastij dienomis daug anksiau u Moz. Didiausi
autoritetai laiko j Abraomo amininku, o kai kurios yd tradicijos eina dar toliau, tvirtindamos, kad
Abraomas dal savo mistini ini gavo i paties Hermio.
Bgant metams po jo ijimo i io gyvybs plano (tradicijos tvirtina, kad jis fiziniu knu
gyveno tris imtus met), egiptieiai sudievino Herm ir trauk savo diev panteon Toto vardu. Po
daugelio ami Senovs Graikija taip pat padar j vienu i savo gausi diev, pavadinusi j Hermiu
iminties dievu. Egiptieiai jo atminim garbino daug ami deimtis ami ir vadino j Diev
Ratininku, vainikavo senuoju titulu Trismegistas, kuris reikia Triskart Didis, Pats
Didiausias, Didiausias i Didiausij ir t. t. Hermio Trismegisto vardas buvo garbinamas
visose senosiose emse ir tapo iminties altinio sinonimu.
Net ir dabar mes naudojams terminu hermetinis, nordami apibdinti tai, kas slapta,
uslpta, taip udara, kad niekas negali ieiti, ir t. t. vien todl, kad Hermio pasekjai visada tesjo
princip savo mokym ilaikyti paslaptyje. Jie niekada netikjo perl mtymu kiaulms, bet
greiiau jau laiksi principo: pienas kdikiams, msa stipriems vyrams. ie posakiai iandien
inomi krikionikojo ventojo Rato skaitytojams, taiau juos egiptieiai naudojo daug ami prie
Kristaus gimim.
Kruopti tiesos neplatinimo politika visada buvo bdinga hermetikams iki pat ms dien.
Hermetin mokym galima rasti visuose kratuose, tarp vis religij, bet jis niekada nesitapatino su
jokia konkreia alimi ar religine sekta. Tai dl senj mokytoj perspjimo neleisti slaptajam
mokymui susikristalizuoti iki tikjimo. io perspjimo imintis akivaizdi beveik visiems, inantiems
istorij.
Senasis Indijos ir Persijos okultizmas isigim ir buvo prarastas vien todl, kad mokytojai tapo
yniais bei ventikais ir sumai teologij su filosofija, dl to okultizmas Indijoje ir Persijoje po
truput buvo prarastas tarp gausybs religini prietar, kult, tikjim ir diev. Taip atsitiko ir
Senovs Graikijoje bei Romoje, taip atsitiko su gnostik bei ankstyvj krikioni hermetiniais
mokymais, prarastais Konstantino laikais, kai jo gelein ranka usmaug filosofij teologijos virve,

palikdama krikioni banyiai tai, kas buvo jos esm ir dvasia, bet priversdama j daugel ami
eiti apgraibomis, kol ji rado atgalin keli senj tikjim, taiau egzistuoja simptomai, akivaizds
visiems akylesniems XX amiaus tyrintojams, kad banyiai ms dienomis sunkiai sekasi atgauti
savo senuosius mistinius mokymus.
Visada buvo keletas itikim siel, kurios ilaik gyv liepsn, su meile saugojo j, neleido
gesti jos viesai. i narsi irdi ir bebaimi prot dka tiesa vis dar su mumis. Bet jos nemanoma
rasti knygose, net didiuliuose knyg kiekiuose. Ji keliavo grandine i meistro mokiniui, i
ventintojo hierofantui, i lp aus. Jeigu ji bdavo pilnai uraoma, tai jos reikm taip
uifruodavo alchemijos

ir astrologijos terminais, kad tik turintis rakt tegaldavo j teisingai

perskaityti. Tai buvo btina norint ivengti vidurami teolog persekiojimo, kai jie kardu bei
ugnimi, lauais, kartuvmis bei kryiais kovojo su slaptaisiais mokymais. Iki pat i dien sunku rasti
patikim hermetins filosofijos knyg, nors apie atskiras okultizmo fazes raytose knygose ir
egzistuoja begal nuorod j. Ir visgi hermetin filosofija yra vienintelis meistrikumo raktas, kuris
atvers visas okultini mokym duris.
Ankstyvaisiais laikais egzistavo tam tikr, pagrindini, mokytojo mokiniui perduodam
hermetini princip rinkinys, kuris buvo inomas kaip KIBALIONAS tiksls io termino
reikm ir turinys prarasti prie daugel ami, taiau pats mokymas inomas tiems, kam jis per
amius buvo perduodamas i lp aus. Tiek, kiek mes inome, jo sakymai niekada nebuvo
urayti ar atspausdinti. Tai buvo tiesiog maksim, aksiom ir citat rinkiniai, nesuprantami
paaliniams, bet gerai suprantami mokiniams po to, kai juos savo neofitams paaikindavo ir
pavyzdiais paremdavo hermetik ventintieji. ie mokymai i tikrj sudar pagrindinius
hermetins alchemijos meistrikumo principus, kurie, prieingai vieajai nuomonei, labiau veik
proto jg, o ne fizini element srityje: kai vienos proto vibracij rys veriamos kitomis, o ne
vieni metalai veriami kitais. Legenda apie filosofin akmen, gebant paprastus metalus paversti
auksu, hermetins filosofijos atvilgiu tebuvo tik alegorija, kuri lengvai suvokdavo visi tikrojo
hermetizmo mokiniai.
Savo nedidelje knygelje, kuri yra tik pirmoji pamoka, kvieiame mokinius istudijuoti
hermetin mokym koks jis pateiktas Kibalione ir kaip aikiname j mes, kukls mokymo mokiniai,
turintys ventintj titul ir tebeesantys mokiniais prie Hermio, meistr meistro, koj. Mes
pateikiame jums daugel Kibaliono maksim, aksiom ir citat kartu su paaikinimais ir pavyzdiais,
kurie, kaip mes sprendiame, pads lengviau suprasti mokym iuolaikiniams mokiniams, ypa tais
atvejais, kai pirminis tekstas specialiai uifruotas neaikiais terminais.
Autentikos Kibaliono aksiomos, maksimos ir citatos tekste iskiriamos striu riftu, kad taip
jos bt deramai vertintos. Mes tikime, kad daugelis mokini, kuriems silome nedidel darb,

pasiims i jo puslapi toki pai naud kaip ir daugelis t, kurie iuo keliu meistrikum jo per
amius, prabgusius nuo Hermio Trismegisto, meistr meistro, didiausio i didiausij, laik.
Kibaliono odiais tariant:
Kur engia meistro pda, ten plaiai atsiveria ausys t, kurie pasiruo jo mokymui.
Kai mokinio ausys pasiruo girdti, atsiranda lpos, kurios upildo jas imintimi.
Atitinkamai pagal mokym klojasi ir ios knygos kelias pas tuos, kurie subrend gauti
instrukcijas ji patrauks dmes t, kurie pasiruo mokymui. Ir, analogikai, kai mokinys bus
pasiruos suvokti Ties, tada pas j ateis i nedidel knyga. Toks yra DSNIS. Hermetinis prieasi
ir pasekmi principas savo traukos dsnio aspektu suves vien viet lpas ir aus knyg ir mokin.
TEBNIE TAIP!

SEPTYNI HERMETINIAI PRINCIPAI

Tiesos principai yra septyni; tas, kuris juos smoningai ino, gauna magin rakt, kurio
prisilietimas atveria visas ventovs duris.
Septyni hermetiniai principai visos hermetins filosofijos pagrindas yra ie:
1. Proto principas.
2. Analogijos principas.
3. Vibracijos principas.
4. Poliarikumo principas.
5. Ritmo principas.
6. Prieasi ir pasekmi principas.
7. Lyties principas.
ie septyni principai nuosekliai idstyti ir paaikinti pamok tekstuose, bet jau dabar galime
pateikti kiekvieno i j trump aikinim.

PROTO PRINCIPAS
Viskas yra Protas; Visata yra protin.

is principas knija ties, kad Viskas yra Protas. Jis paaikina, kad Viskas (kuris yra materiali
realyb, suprantama kaip visi ioriniai pasireikimai bei reikiniai, kuriuos mes inome svokomis
materiali visata, gyvenimo reikiniai, materija, energija, kitaip tariant, viskas, kas akivaizdu ms

jutim organams) yra dvasia, kuri pati savaime nepaini ir nenusakoma, bet kuri galima laikyti
arba suvokti kaip visuotin, begalin, gyv Prot. is principas taip pat paaikina, kad visas reikini
pasaulis, arba Visata, yra tiesiog Visko Proto kryba, paklstanti daikt krimo dsniams, ir kad
Visata, tiek savo visuma, tiek ir dalimis ar atskirais vienetais egzistuoja Visko Prote, kuriame mes
gyvename, judame ir egzistuojame. is principas, rodydamas protin Visatos prigimt, lengvai
paaikina galimus protinius ir psichinius reikinius, kurie taip stipriai traukia visuomens dmes ir
kurie be tokio principo yra nepains ir sukelia realias klitis moksliniams metodams.
io didio hermetinio proto principo suvokimas suteikia mogui galimyb labai lengvai
perprasti Proto Visatos dsnius ir taikyti juos savo gerovei bei vystymuisi.
Hermetizmo mokinys gyja sugebjim protingai naudoti didj Proto dsn, uuot naudojsis
juo nemokikai. Su meistrikumo raktu mokinys gali atrakinti daugyb proto ir psichikos ini
ventovs dur ir engti pro jas laisvai bei smoningai. is dsnis paaikina tikrj energijos, jgos
bei materijos prigimt, o taip pat kodl ir kaip visos jos paklsta Proto meistrikumui. Prie daugel
ami vienas i senj hermetizmo meistr ra: Kas suvok Visatos protins prigimties ties, tas i
tikrj pasistmjo kelyje meistrikum. Dabar ie odiai teisingi lygiai taip pat kaip ir tada, kai
jie buvo parayti. Be tokio rakto meistrikumas nemanomas, ir mokinys veltui belsis daugyb
ventovs dur.

ANALOGIJOS PRINCIPAS
Kaip viruje, taip ir apaioje; kaip apaioje, taip ir viruje.

is principas knija ties, kad visuomet egzistuoja atitikimas tarp dsni ir reikini
skirtinguose bties bei gyvybs lygiuose. iuose odiuose kaip viruje, taip ir apaioje; kaip
apaioje, taip ir viruje slypi sena hermetin aksioma. io principo valdymas padeda isprsti
daug tamsi paradoks ir uslpt gamtos paslapi.
U ms painimo rib egzistuoja kiti lygiai, bet jeigu mes jiems pritaikysime analogijos
princip, tai sugebsime suvokti daug k i to, kas kitaip mums bt nesuvokiama. is principas,
bdamas visuotinai taikytinas vairiuose Visatoje egzistuojaniuose materijos, proto ir dvasios
lygiuose, yra universalus dsnis.
Senieji hermetistai dsn laik viena i svarbiausi proto priemoni, su kuri pagalba mogus
sugebs atmesti visas klitis, slepianias nuo ms neinomyb. Su jo pagalba netgi galima pakelti
Izids skraist tiek, kad akimirkai tapt manoma vilgtelti dievybs veid.

Kaip geometrijos dsniai leidia mogui itirti tolimas vaigdes ir imatuoti j judjim sdint
observatorijoje, lygiai taip pat analogijos principo inojimas leidia mogaus miniai argumentuotai
pereiti nuo inomo prie neinomo. Tirdamas monad, jis suvokia arkangel.

VIBRACIJOS PRINCIPAS
Nieko nra ramybs bsenos, viskas juda, viskas vibruoja.

is principas knija ties, kad viskas juda, viskas vibruoja ir nieko nra ramybs bsenos,
tuos faktus, kuriuos patvirtina iuolaikinis mokslas ir kurie patenkina kiekvien nauj mokslin
atradim. Ir visgi hermetin princip prie tkstanius met paskelb senojo Egipto meistrai. is
principas paaikina, kad skirtumai tarp skirting materijos, energijos, proto ir netgi dvasios
pasireikim daugiausia priklauso nuo vibracij greiio kitimo. Pradedant nuo Visko, kuris yra gryna
dvasia, ir baigiant grandiozikiausiomis materijos formomis visa kas vibruoja. Kuo auktesn
vibracija, tuo aukiau forma yra skalje. Dvasia vibruoja taip energingai ir greitai, kad praktikai
atrodo esanti ramybs bsenos: kaip greitai besisukantis ratas mums atrodo nejudantis. Kitame skals
gale grandiozikos materijos formos, kuri vibracijos tokios emos, kad jos taip pat atrodo
nejudanios. Tarp i poli egzistuoja milijonai milijon vairiausi vibracij laipsni.
Nuo maiausi daleli bei elektron, atom bei molekuli iki pasauli bei galaktik viskas
vibruoja. Tai taip pat teisinga jgos bei energijos planams (kurie taip pat yra ne kas kita, kaip
skirting laipsni vibracijos), o taip pat ir proto planams (kuri bvis priklauso nuo vibracij) ir netgi
dvasios planams. io principo suvokimas, naudojant atitinkamas formules, leidia hermetizmo
mokiniui kontroliuoti tiek savas, tiek ir svetimas mini vibracijas. Meistrai taip pat taiko princip,
nugaldami gamtos reikinius ir vairiais bdais juos valdydami. Kas suvok vibracij princip, tas
sugrieb valdios skeptr, sako vienas i senj raytoj.
POLIARIKUMO PRINCIPAS
Viskas yra dvejopa; viskas turi savo polius; viskas turi savo prieyb; panaus ir nepanaus yra
vienas ir tas pats; prieybs identikos savo prigimtimi, bet skiriasi laipsniu; kratutinumai sutampa;
visos tiesos tik pusiau tiesos; visus paradoksus galima suderinti.
is principas knija ties, kad viskas yra dvejopa, viskas turi savo polius; viskas turi savo
prieyb visa tai senos hermetins aksiomos. Poliarikumo principas paaikina daug kam nevilt
kelianius paradoksus, ireikiamus taip: tez ir antitez identikos savo prigimtimi, bet skiriasi
laipsniu; prieybs identikos, skiriasi tik savo laipsniu; prieybi poras galima suderinti;
kratutinumai sutampa; viskas egzistuoja ir neegzistuoja vienu ir tuo paiu metu; visos tiesos tik

pusiau tiesos, kiekviena tiesa pusiau neteisinga; viskas turi dvi puses; ir t. t. Jis paaikina, kad viskas
turi du polius, arba du prieingus aspektus, ir kad prieybs i tikrj tra vieno ir to paties dvi
kratutinybs su tarp j esania gradacij daugybe bei vairove. Pvz., kartis ir altis, bdami
prieybmis, i tikrj yra vienas ir tas pats, skiriasi tik vieno ir to paties laipsniai. Pavelkite savo
termometr ir pamginkite nustatyti, kur baigiasi iluma ir prasideda altis. Nra tokio dalyko kaip
absoliuiai ilta arba absoliuiai alta, abu terminai tiesiog reikia vieno ir to paties skirtingus
laipsnius, o tai yra vienas ir tas pats, kas pasireikia kaip iluma ir altis, ir tra vibracij forma, j
variantai ir greitis. Todl iluma ir altis yra du poliai to, k mes vadiname iluma, ir ie jos
pasireikimai tra poliarikumo principo iraika. Tas pats principas pasireikia viesos ir tamsos
atveju, nes jie taip pat yra vienas ir tas pats, skiriasi tik laipsniu tarp dviej reikinio poli. Kur
baigiasi tamsa ir prasideda viesa? Koks skirtumas tarp didelio ir mao? Tarp sunkaus ir lengvo?
Tarp atraus ir buko? Tarp triukmo ir tylos? Tarp aukto ir emo? Tarp pliuso ir minuso?
Poliarikumo principas paaikina iuos paradoksus, ir joks kitas principas negali jo pakeisti. Tas
pats principas veikia ir proto plane. Paimkime konkret ryk pavyzd: meil ir neapykanta dvi
proto bsenos, akivaizdiai visikai prieingos, taiau egzistuoja neapykantos ir meils gradacijos,
kuri nutol takai, ms suvokimu, gali bti apibdinti kaip simpatija ar antipatija, o viduriniame
take jos pereina viena kit taip palaipsniui, kad kartais mes sutrinkame ir nebeinome: mylime ar
nemylime, ar i viso esame abejingi. Visa tai yra vieno ir to paties gradacijos, k mes galtume
lengvai pastebti bent trumpai pamst, bet hermetistai nustat ir kur kas svarbesn dalyk, kad
neapykantos vibracijas galima pakeisti meils vibracijas ms pai, o taip pat ir kit moni
smegenyse.
Daugelis i js, skaitytojai, turite savo pai patirties, be to, esate stebj tai kit moni
atveju, kai nesmoningai greitai pereinama nuo meils prie neapykantos, bei atvirkiai. Ir todl
galite suvokti, kad tai yra manoma atlikti valingai, pritaikant hermetines formules.
Gris ir blogis yra ne kas kita, kaip du vieno ir to paties poliai, ir hermetistai ino, kaip
transmutuoti blog gr, naudojant poliarikumo princip. Trumpai tariant, meistrikas poliarikumo
valdymas tampa proto alchemijos faze i sentencij inojo ir naudojo senieji meistrai hermetikai,
ja remiasi ir iuolaikiniai. Principo suvokimas duoda galimyb keisti tiek savo, tiek ir kit
poliarikum, jeigu skirsite laiko mokytis iam menui btino meistrikumo.

RITMO PRINCIPAS
Visa kas teka, teka, iteka; visa kas turi savo potvynius ir atoslgius; visi reikiniai randasi ir
inyksta; vytuokls svyravimai pasireikia visame kame; svyravim riba kair yra svyravim riba
dein; ritmai kompensuojasi.

10

is Principas knija ties, kad visame kame pasireikia judjimo vien ar kit pus ribos;
tekjimas ir itekjimas; svyravimas pirmyn ir atgal; vytuokls judesys savo judesio tipu panaus
potvynius ir atoslgius, aukt ir em potvyn, judjim tarp dviej poli, kurie egzistuoja pagal
anksiau aprayt poliarikumo princip.
Visada egzistuoja veiksmas ir atoveiksmis, jimas priek ir grimas atgal, kilimas ir
leidimasis. Visa tai egzistuoja Visatos, vaigdi, pasauli, moni, gyvn, proto, energijos ir
materijos veiksmuose. io dsnio veikiami kuriasi ir griva pasauliai, klesti ir lunga tautos, jis
pasireikia viso ko gyvenime ir netgi mogaus proto bsenose (btent io principo veikimo proto
lygiuose suvokimas, hermetist nuomone, yra svarbiausias dalykas). Hermetistai suvok io principo
visuotinio taikymo universalum, o taip pat atrado konkreius metodus, kaip jiems patiems veikti jo
pasekmes, naudojant atitinkamas formules ir metodus. Jie naudoja proto principo neutralizacijos
dsn. Jie negali panaikinti principo arba sustabdyti jo veikimo, bet jie imoko iki tam tikro laipsnio
ivengti jo poveikio, priklausomai nuo gyto principo valdymo meistrikumo. Jie imoko valdyti j,
uuot patys buv jo valdomi.
io ir kit panai metod esm hermetinis menas. Hermetizmo meistras poliarizuoja save
tak, kuriame jis nori ilikti ramybje, o po to neutralizuoja ritmo vytuokls svyravim, siekiant
ivesti j prieing poli. Visi individai, kurie pasiek tam tikr meistrikumo laipsn, daro tai
daugiau ar maiau nesmoningai, bet meistras tai atlieka smoningai ir naudodamas savo vali
pasiekia pusiausvyr bei proto stabilum, beveik nemanom suvokti masms, kurios kaip vytuokl
svyruoja visas puses. Hermetikai giliai inagrinjo poliarikumo princip. Atoveiksmio bei
neutralizacijos metodai ir j praktinis panaudojimas sudaro svarbi hermetins proto alchemijos dal.

PRIEASI IR PASEKMI PRINCIPAS

Kiekviena prieastis turi savo pasekm, kiekviena pasekm turi savo prieast; visa k valdo
dsnis; atsitiktinumas tra neatpainto dsnio pavadinimas; egzistuoja daug prieastingumo plan,
bet niekas neivengia dsnio poveikio.
is principas knija ties, kad kiekvienai pasekmei egzistuoja prieastis, o i kiekvienos
prieasties seka pasekm. Jis paaikina, kad visa k valdo dsnis, kad niekas iaip sau neatsitinka,
kad nra tokio reikinio kaip atsitiktinumas, kad nors ir egzistuoja vairs prieasties bei pasekms
lygiai, o virutiniai lygiai dominuoja vir apatini, vis tiek niekas niekada nesugebjo visikai
ivengti dsnio. Hermetistai gerai vald meistrikum ir metodus, kaip tam tikru laipsniu pakilti vir
kasdieninio prieasi ir pasekmi plano, protu pakylant auktesn kit vibracij plan, kur jie patys
tampa prieastimis, uuot buv pasekmmis. moni mass plaukia paklusdamos supaniai aplinkai,
stipresni u juos moni trokimams, siekiams, aistroms, paveldimumui, taigai ir kitoms iorinms
prieastims, kurios aidia su jais kaip su pstininkais gyvenimo achmat lentoje. Bet meistrai,

11

pakil auktesn plan, valdo savo nuotaikas, charakterius, savybes bei jgas, o taip ir juos supani
aplink, ir tampa aidjais, o ne pstininkais. Jie padeda gyvenimui aisti jo aidim, uuot leid, kad
su jais aist ar jiems vadovaut svetimi norai ar supanti aplinka. Jie inaudoja princip, uuot buv
jo rankiu. Meistrai paklsta aukiausi plan prieastingumui, bet jie padeda valdyti savo pai
plane. iame teiginyje sukoncentruotas visas didysis hermetik painimas tegul skaito, kas gali
LYTIES PRINCIPAS
Lytis yra visame kame; visa kas turi savo vyrik ir moterik principus; lytis pasireikia
visuose planuose.
is principas knija ties, kad visame kame pasireikia lytis vyrikas ir moterikas principai.
Tai teisinga ne tik fiziniame plane, bet ir proto, ir netgi dvasios planuose. Fiziniame plane lytis
pasireikia kaip seksas, auktesniuose lygiuose ji gauna daug tobulesnes formas, bet principas visur
vienas ir tas pats. Jokia kryba fizin, protin ar dvasin nemanoma be io principo. Jo dsni
suvokimas nuvies daugel dalyk, kurie neisprendiami monijos protams. Lyties principo veikla
visada nukreipta krim, sukrim bei atkrim. Visi daiktai ir visi mons turi savyje abu pradus
(arba principus), arba did princip.
Bet koks vyrikas daiktas turi ir moterik prad, taip pat kaip ir atvirkiai. Jeigu norite
suprasti protinio bei dvasinio krimo, sukrimo bei atkrimo filosofij, js turite suvokti bei
istudijuoti hermetin princip. Jame slypi daugelio gyvenimo paslapi sprendimai. Mes
perspjame jus, kad is principas neturi nieko bendra su daugybe em, vulgari, degraduojani
lyties teorij, mokym ir praktik, kurie pateikiami tokiu paiu pavadinimu ir kurie tra didio
gamtos lyties principo prostitucija. Tokie lidnai pagarsjusi falini kult menki likuiai
griaunaniai veikia kn, prot ir siel, ir hermetin filosofija visada protestavo prie iuos emus,
niekingus mokymus, kurie veda galum, itvirkim ir gamtos princip ikraipym. Jeigu js
iekote toki mokym eikite kur nors kitur. Hermetizmas neturi jums nieko tinkamo ioje knygoje.
Tyram visi daiktai tyri, emam emi...

PROTO TRANSMUTACIJA
Prot galima transmutuoti (lygiai taip, kaip metalus ir elementus) i vienos bsenos kit; i
vieno skals lygio kit; i vien slyg kitas; i vieno poliaus kit poli; i vienos vibracijos
kit; tikroji hermetin transmutacija yra proto menas.
Kaip mes pastebjome, hermetistai buvo pirmieji alchemikai, astrologai, psichologai, o pats
Hermis buvo i moksl pradininkas. I astrologijos iaugo iuolaikin astronomija, i alchemijos

12

iuolaikin chemija, i mistins psichologijos vairios iuolaikins psichologijos mokyklos.

Nereikia galvoti, kad senieji nesuvok to, k iuolaikins mokyklos laiko iimtinai savo specifiniu
pasiekimu. Uraai ant akmen Senajame Egipte akivaizdiai parodo, kad senieji turjo isamias ir
pilnas astrologijos inias, ir pats piramidi pastatymo faktas rodo ry tarp j projekto ir
astronomijos mokslo duomen. Nesvetima jiems buvo ir chemija, nes senieji fragmentai atskleidia,
kad jie iman chemines mediag savybes. Fizik lieianias sensias teorijas po truput patvirtina
naujausi iuolaikinio mokslo atradimai, ypa susij su materijos sandara. Taip pat negalima teigti,
kad jie neinojo to, k dabar vadiname iuolaikiniais psichologijos atradimais. Atvirkiai, egiptieiai
labai gerai iman psichologij, o ypa tas sritis, kurias iuolaikins mokyklos ignoruoja ir kurios,
nors ir pavadintos psichikos mokslais, veda iuolaikinius psichologus aklaviet, priversdamos
juos pripainti, kad visame tame kakas vis tik yra. Tikrov tokia, kad, be materialios chemijos,
astronomijos ir psichologijos (t. y., psichologijos jos fiziologijos fazje), senieji buvo gerai vald
transcendentin astronomij, vadinam astrologija, transcendentin chemij, vadinam alchemija,
psichologijos teorij, vadinam mistine psichologija. Be iorinio inojimo, kur savinasi iuolaikiniai
mokymai, jie turjo vidin inojim. Tarp daugybs srii slapt ini, kurios buvo inomos
hermetistams, buvo ir transmutacija, inoma kaip vien proto bsen virtimas kitomis, dstoma
iame knygos skyriuje.
Transmutacija terminas, kuris paprastai naudojamas apibdinti senj metal (ypa paprast
metal) pakeitim (virsm) auksu. Analogika proto transmutacija yra menas keisti bei transformuoti
vienas proto bsenas, formas bei slygas kitomis. Taigi galite pastebti, kad proto transmutacija yra
proto chemijos menas, arba, jeigu jums patinka kitas terminas, praktins mistins psichologijos
forma.
Tai reikia kur kas daugiau, negu atrodo i iors. Transmutacijos, arba alchemijos, arba proto
plano chemijos, taka yra tokia svarbi, kad, net jeigu is menas sustot esamame lygyje, jis vis tiek
ilikt viena svarbiausi mogaus turim ini srii. Ir tai tik pradia. Pairkime kodl.
Pirmasis i septyni hermetini princip yra proto principas, kurio aksioma Viskas yra
Protas; Visata yra protin reikia, kad joje minimos Visatos pagrindin realyb yra Protas; ir pati
Visata yra Protas, t. y., egzistuoja Visko Prote. princip mes apvelgsime tolesnse pamokose, o
dabar pavelkime io principo veikim, darydami prielaid, kad tai tiesa.
Jeigu Visata i prigimties yra protin, tai proto transmutacija turi bti Visatos slyg keitimo
menas materijos, jgos ir proto aspektais. Taigi js matote, kad proto transmutacija i tikrj yra ta
pati magija, apie kuri senieji autoriai tiek daug ra savo mistiniuose darbuose, bet kuriai aikinti
jie paliko tiek maai praktini nurodym. Jeigu Viskas yra Protas, tada menas, kuris duoda galimyb
keisti vadinamsias protines slygas, galina meistr valdyti tiek fizines, tiek ir tas protines slygas.

13

Ties sakant, niekas, iskyrus didiuosius proto alchemikus, nesugeba pasiekti jgos laipsnio,
btino valdyti svarbias fizines slygas, tokias kaip gamtos element valdymas, uragan suklimas
arba nuraminimas, ems drebjimai ir kiti grandioziniai gamtos reikiniai. Vis mokykl
paangiausi okultistai ventai tiki, kad toki meistr buvo anksiau ir tebra iomis dienomis.
Geriausieji mokytojai tvirtina savo mokiniams, kad tokie meistrai egzistuoja ir valdo ias jgas, kuo
jie sitikino savo patirtimi. ie meistrai neorganizuoja vie savo jgos demonstracij, jie stengiasi
nusialinti nuo moni minios, kad dar labiau atsidt jimui ini Keliu. Mes ia paminime j
egzistavim vien tam, kad atkreiptume js dmes t fakt, kad j jga tai vien tik proto jga ir ji
veikia auktesns proto transmutacijos slygomis pagal hermetinio proto princip. Visata yra protin.
Mokiniai ir emesnio u meistrus lygio hermetikai mokytojai bei ventintieji gali laisvai
veikti proto plane, atlikdami proto transmutacijas. Visa tai, k mes vadiname psichiniais
reikiniais, proto takomis, psichikos mokslu, naujais igalvotais reikiniais ir t. t., i tikrj
veikia tomis paiomis bendromis kryptimis, nes visi jie paklsta vienam principui, nepriklausomai
nuo to, kokiais vardais reikiniai pavadinami.
Proto transmutacij mokiniai ir praktikai veikia proto plane, keisdami vienas proto slygas,
bsenas ir t. t. kitomis, naudodamiesi vairiomis daugiau ar maiau efektingomis formulmis. vairs
gydymai, ventinimai, ivarymai ir kt. ne kas kita, kaip iuolaikinse okultinse mokyklose
mokomos hermetinio meno formuls, deja, danai gana netobulos ir nemokikos. Dauguma
iuolaikini praktik labai tamsuoliki, lyginant su senaisiais meistrais, nes jiems trksta
fundamentali ini, kuriomis galt pagrsti savo darbus.
Hermetiniais metodais galima keisti ne tik savo paties, bet ir kit proto bsenas, kas i tikrj
nuolat ir vyksta, paprastai nesmoningai, taiau danai ir smoningai, kai atsiranda moni,
suprantani dsnius ir principus, o tie mons, kuriuos pirmieji veikia, nra informuoti apie
savisaugos principus. Be to, daugelis okultini moksl mokini ir praktik ino, kad troktantis
pakeisti gyvenimo slygas mogus savo stipriu noru, valia ar gydymu gali tai realizuoti,
pakeisdamas arba transmutuodamas nuo kit moni proto priklausanias fizines slygas.
iuo metu visuomen apie tokius dalykus yra gerai informuota, todl mes apie tai nekalbsime,
kadangi ms tikslas atskleisti hermetinio meno principus, sudaranius vis i praktikos form,
tiek teigiam, tiek ir neigiam, pagrind, nes is menas gali bti panaudotas vairiose kryptyse pagal
hermetin poliarikumo princip.
ioje nedidelje knygoje mes apsistojome prie pagrindini proto transmutacijos princip, kad
visi, kurie pageidaus, galt juos suvokti ir taip gyt meistrikumo rakt, kuris atvers daugel
poliarikumo principo dur.

14

Dabar pereisime prie pirmojo i septyni hermetini princip nagrinjimo proto principo,
kuris aikina ties: Viskas yra Protas, Visata yra protin. Mes praome i savo mokini akylo
dmesio ir kruopi io didio principo studij, nes tai i tikrj yra bazinis visos hermetins
filosofijos ir proto transmutacijos hermetinio meno principas.

VISKAS
Po ir u laiko, erdvs ir pokyi Visatos visada galima rasti substanciali realyb
fundamentali Ties.
Substancija reikia tai, kas yra savaime esanti bties esm, kintani tikrovs reikini
vienovs pagrindas. Substancialus reikia i tikrj egzistuojant, esant real, tikrovik element
ir t. t. Realyb nusako realios bties bsen tikrovikos, kintanios laike, su kintama jga,
patvarios, nenutrkstanios, veikianios ir t. t. Po ir u vis iorini pasireikim bei reikini
visuomet turi bti substanciali realyb. Tai yra dsnis.
mogus, mstydamas apie Visat, kurios dalel jis pats yra, mato vien tik materijos, jg bei
proto kitimo bsenas. Jis mato, kad i tikrj nieko nra pastovaus, kad viskas kinta ir keiiasi. Nieko
nra nekintamo viskas gimsta, auga, mirta. Tuo paiu momentu, kai tik reikinys pasiekia savo
virn, jis pradeda leistis: ritmo dsnis nuolat veikia, niekur nra nekintanios realybs,
besitsianio dydio, nieko nra pastovaus, iskyrus kitim. mogus mato visus reikinius,
itekanius vienus i kit, virstanius vienus kitais, nuolatinis veiksmas ir atoveikis, nuolatin
reakcija, taka ir itaka, statymas ir griovimas, krimas ir naikinimas; gimimas, augimas ir mirtis.
Niekas nesitsia, iskyrus kitim. Jeigu mogus yra mstantis, jis suvokia, kad visi ie kintantys
reikiniai turi bti tam tikros pirmins jgos, tam tikros substancialios realybs pasireikimai.
Vis ali ir vis laik mstytojai pripaino ios substancialios realybs egzistavim kaip
postulat. Visos filosofijos, vertos io pavadinimo, pagrstos ta mintimi. mons suteik iai
substancialiai realybei daugyb pavadinim vieni j vadino Dievu (su itisa vard vairove), kiti
begaline ir amina energija, treti band vadinti materija, bet visi pripaino jos egzistavim. Tai
akivaizdu ir nereikalauja argument.
iose pamokose mes sekme tiek senj, tiek ir iuolaikini ymiausi pasaulio mstytoj
meistr hermetist pavyzdiu ir i pirmin jg, substanciali realyb, pavadinome hermetiniu
terminu Viskas, laikydami j labiausiai visa apimaniu i bet kada mogaus naudot termin tam,
kas pranoksta vardus ir pavadinimus.

15

Mes laikoms ir mokome vis laik hermetist mstytoj poirio, o taip pat ir t aukiausius
bties lygius pasiekusi tyr siel poirio, tvirtinanio, kad vidin Visko prigimtis nepaini. Taip
turt bti, nes niekas, iskyrus pat Visk, negali suvokti jo prigimties ir bties.
Hermetistai tiki ir moko, kad Viskas savaime yra ir turi bti visada nepainus. Jie vertina visas
teolog bei metafizik teorijas, prielaidas ir spekuliacijas apie vidin Visko prigimt tik kaip
vaikikus mirting prot bandymus atskleisti begalybs paslapt. Tokie bandymai visada patirdavo ir
visada patirs neskm, kuri slypi paios uduoties prigimtyje. Tas, kuris pradeda tokius bandymus,
tol klaidios po mini labirint, kol praras sveik prot ir mstym, kol jo veiksmai ir elgesys taps
visikai netinkami gyvenimui ir veiklai. Jis panaus savo narvelyje uoliai ratu bgani vover,
nuolat siekiani ir nieko nepasiekiani: po eilinio bgimo ji vis tiek belaisv, sustojusi ten pat, kur
ir pradjo.
Dar labiau savimi pasitiki tie, kurie bando priskirti Viskam savo pai personifikacij, savybes,
ypatybes, charakteristikas bei charakterius, suteikdami Viskam mogikas emocijas, jausmus ir t. t.,
iki pai emiausi mogui bding savybi, toki kaip pavydas, lov bei meilikavimas, pomgis
eidinti bei garbinti ir visos kitos liekanos, priskirtinos rasi vaikysts dienoms. Tokios idjos
nedera suaugusiems vyrams ir moterims, jos greitai atmetamos.
Mums atrodo, kad ia laikas pastebti, jog mes velgiame skirtum tarp religijos ir teologijos,
tarp filosofijos ir metafizikos.
religij mes irime kaip intuityv Visko egzistavimo suvokim ir asmenin mogaus santyk
su Juo, o teologija mums reikia moni bandymus personifikuoti Visk, priskirti jam moni
savybes bei charakteristikas, teorijas apie jo reikalus, norus, aistras, planus bei projektus, j prielaidas
apie moni-tarpinink btinum tarp Visko ir monijos. Filosofija mums reikia siek painti
painius bei paaikinamus daiktus, o metafizika bandymus ineti tyrim u rib nepainius bei
nepaaikinamus pasaulius su tais paiais kaip teologijos siekiais. Ir kartu tiek religija, tiek ir filosofija
mums atrodo kaip reikinys, savo aknimis siekiantis realyb, o teologija ir metafizika mums atrodo
kaip aplauytos nendrs, auganios lakiuose nemokikumo smlynuose ir negalinios bti niekuo
daugiau, kaip tik visikai nepatikimu mogaus sielos ir minties ramsiu. Mes nereikalaujame, kad
ms mokiniai priimt iuos apibdinimus, mes tik norjome parodyti ms poir. Bet kuriuo
atveju iose pamokose js labai maai igirsite apie teologij ir metafizik.
Nors vidin Visko prigimtis nepaini, egzistuoja tam tikros tiesos, susijusios su jo egzistavimu,
kurias mogaus protas priverstas priimti. i teigini studijavimas yra deramas tyrim objektas, ypa
jeigu jie atitinka praregjusij auktesniuose planuose teiginius. Mes dabar jus ir kvieiame
dalyvauti iame tyrime.

16

Tai, kas yra pagrindin tiesa substanciali realyb yra vir reali vard, bet imintingi
mons j vadina Viskuo. Savo esme Viskas nepainus, bet tai, k teigia sveikas protas, turi bti
svetingai priimta ir su pagarba istudijuota.
monijos sveikas protas, kurio teiginius mes turime priimti, jeigu esame mstantys, mums
kalba apie Visk, visai nesistengdamas pakelti neinomybs udangos:
1. Viskas turi bti Viskuo, kas realiai egzistuoja. Niekas negali egzistuoti ne Viskame, nes
kitaip Viskas nebus Viskas.
2. Viskas turi bti begalinis, nes nra nieko, kas galt nusakyti, aprpti, nustatyti Visko ribas
ar j suturti. Jis turi bti begalinis laike, t. y. aminas; jis turi visada nepertraukiamai egzistuoti, nes
nra daugiau nieko, kas bt galjs j kada nors sukurti, ir niekas niekada nesukuriama i nieko, o
jeigu jo kada nors nebuvo, tegul bent akimirkai, tai jo nebt ir dabar jis turjo nepertraukiamai
egzistuoti visada, nes nra nieko, kas galt j sugriauti, ir jo niekada negali nebti, nors akimirkai,
nes kakas niekada negali tapti niekuo. Jis turi bti begalinis erdvje jis turi bti visur, nes nra
erdvs ne Viskame. Jis negali bti koks nors kitoks, o ne begalinis erdvje be laiko, pertrki,
skilim ar atskilim, nes nra nieko, kas galt pertraukti, atskirti ar nutraukti jo trukm, ir nieko, kas
galt upildyti jo spragas. Jis turi bti begalins jgos, arba absoliutus, nes nra nieko, kas galt j
apriboti, apibrti, trikdyti arba slygoti jo negali paveikti jokia kita jga, nes nra jokios kitos
jgos.
3. Viskas turi bti nekintamas, t. y. neturi patirti kitimo savo tikrja prigimtimi, nes nra nieko,
kas galt j paveikti: nieko, k arba i ko jis galt kada nors keistis. Jis negali bti padidintas ar
sumaintas, pridtas ar atimtas, nei tapti didesnis ar maesnis kieno nors atvilgiu. Jis visada turi bti
ir visada iliks tuo, kuo jis yra dabar, Viskuo. Nieko niekada nebuvo, nra dabar ir niekada nebus,
k jis galt pakisti.
Viskas begalinis, absoliutus, aminas ir nekintamas. I to seka, kad niekas baigtinis, kintantis,
laikinas ir slyginis negali bti Viskuo. Ir, kadangi nra nieko, kas bt ne Viskame, tikrovje, todl
visi tokie baigtiniai daiktai tikrovje turi bti Niekuo. Nebijokite, tai ne aklaviet, ne utemimas: mes
nesiruoiame vesti js krikioniko mokslo srit prisidengdami hermetine filosofija. Egzistuoja i
visikai prieing nuostat suderinimas. Nurimkite, savo laiku mes ivesime jus tai.
Aplink save mes matome tai, k vadiname materija, kas sudaro vis form fizin pagrind. Ar
Viskas tra materija? Toli grau ne! Materija negali apreikti gyvybs ar proto, o juk gyvyb ir protas
pasireikia Visatoje. Viskas negali bti materija, nes niekas nepakyla vir ios esms, niekas niekada
nepasireikia pasekme be prieasties, be pagrindo, niekas nesivysto kaip pasekm, jeigu nra nieko
prie tai buvusio. Be to, iuolaikinis mokslas teigia, kad tikrovje nra tokio daikto kaip materija, tai,
k mes vadiname materija ne kas kita, kaip diskretin energija arba jga, t. y. em vibracij dani

17

energija arba jga. Vieno raytojo odiais tariant: Materija tapo paslaptimi. Netgi materialistinis
mokslas paliko materijos teorij ir savo pagrindu pam energij.
Taigi ar Viskas yra tiesiog energija arba jga? Nei energija, nei jga, kaip jas apibdina
materialistai, nes j energija ir jga akli mechaninai reikiniai, neturintys gyvybs ar proto. Gyvyb
ir protas niekada negali atsirasti i aklos energijos ar jgos, nes, kaip jau minjome, niekas negali
pakilti vir savo esms; niekas negali vystytis, jeigu nra prieasties; niekas nepasireikia kaip
pasekm, jeigu nra prieasties.
Taigi Viskas negali bti tiesiog energija arba jga, nes jeigu tai bt ne taip, nebt gyvybs ir
proto (jie neegzistuot), o mes tai inome geriau u bet k, nes gyvename ir naudojams protu,
aptardami kaip tik klausim, kaip ir tie, kurie skelbia, kad energija ir jga yra Viskas.
K mes inome apie tai, kas egzistuoja Visatoje ir kas galt bti vir materijos arba energijos?
Gyvyb ir protas! Gyvyb ir protas su visa j kaita bei vystymosi gradacijomis. Galite paklausti, ar
tik nenorime pasakyti, kad Viskas yra gyvyb ir protas? Atsakome: Ir taip, ir ne. Jeigu gyvyb ir
prot suvokiate taip, kaip jas suvokia vargai mirtingieji, mes atsakome: Ne, Viskas ne toks.
Tada galite paklausti, o koks gyvybs ir proto tipas turimas omenyje? Atsakome: Gyvasis Protas,
esantis tiek aukiau vir viso ko, k mirtingieji suvokia kaip t odi esm, kiek gyvyb ir protas
yra aukiau u mechanines jgas arba materij begalinis gyvasis Protas, lyginant su baigtiniais
gyvybe ir protu.
Mes kalbame apie tai, k turi omenyje praviesjusios sielos, su pagarba tarianios od
Dvasia!. Viskas yra begalinis gyvasis protas praviesjusieji j vadina dvasia!

PROTIN VISATA
Visata yra protin ji yra Visko Prote.

Viskas yra dvasia! Bet kas yra dvasia? Nemanoma atsakyti tok klausim, nes atsakymas j
bt apibdinimas Visko, kuris negali bti paaikintas ar apibdintas. Dvasia tai tiesiog
pavadinimas, kur mons suteik paiam aukiausiam begalinio gyvojo Proto suvokimui. Gyvasis
Protas reikia tikrj esm, t. y. reikia gyvj Prot, tiek pranokstant gyvyb ir prot, kokius mes
juos inome, kiek ie pranoksta mechanines energij ir materij. Dvasia yra vir ms suvokimo, ir
mes naudojams iuo pavadinimu tiek, kiek mes galime kalbti arba galvoti apie Visk. Tam, kad
galtume galvoti ir suvokti, mes randame pateisinani mint, jog dvasia yra begalinis gyvasis Protas,
tuo paiu suprasdami, kad negalime pilnai Jo suvokti. Mes turime taip elgtis arba i viso nustoti apie
tai galvoti.

18

Pratskime apmstymus apie Visatos prigimt apskritai ir apie jos atskiras dalis. Kas yra Visata?
Mes matme, kad nieko negali bti ne Viskame. Tada Visata tai Viskas? Ne, to bti negali, nes
Visata atrodo susidedanti i daugio bei nuolat kinta, ir kitais poiriais ji neatitinka t idj, kurias
mes buvome priversti priimti Visko atvilgiu ir kurias idstme paskutinje pamokoje. Jeigu Visata
nra Viskas, ji turi bti Niekas tokia neivengiama pirmoji proto mintis. Bet is atsakymas
nepatenkina, nes mes jauiame Visatos buvim. Tada, jeigu Visata nra nei Viskas, nei Niekas, kas gi
ji yra? Itirkime klausim.
Jeigu Visata i viso egzistuoja arba atrodo egzistuojanti, ji turi bti kakokiu bdu kilusi i
Visko ji turi bti Visko krinys. Bet kadangi niekas negali kilti i nieko, tai i ko Viskas galjo j
sukurti? Kai kurie filosofai atsako klausim teigdami, kad Viskas sukr Visat i Savs, t. y. i
Visko btybs ir turinio. Bet to negali bti, nes i Visko negalima nieko atskirti, negalima Jo
padalinti, kaip mes jau matme; vlgi jeigu taip ir bt, tai argi kiekviena Visatos dalel nesuvokt
savo priklausomybs Viskam Viskas negali nei prarasti savs paties suvokimo, nei i tikrj tapti
atomu arba akla jga, arba emesne btybe. Taiau kai kurie mons, suvok, kad Viskas i tikrj
yra visa kas, kad jie mons egzistuoja, nutaria, kad jie ir Viskas vienas ir tas pats ir minios
malonumui bei imini lidesiui digaudami skelbia: A esu Dievas. kis A esu mogus,
palyginus su pirmuoju, skambt labai kukliai.
Bet kas i tikrj yra Visata, jeigu ji nra nei Viskas, nei Visko i Savs sukurta suskaidant save
fragmentus? Kas ir i ko ji gali bti? Tai labai svarbus klausimas. Isamiai tai tirdami pastebsime,
kad mums gals padti analogijos principas. iuo atveju gali bti panaudota senoji hermetin
aksioma kaip viruje, taip ir apaioje. Pabandykime pavelgti aukt plan veikim, tyrindami
ms pai plano veikim. iuo, kaip ir kitais atvejais, turi veikti analogijos principas.
Pavelkime, kaip kuria mogus savo bties plane. Pirma, jis gali kurti, naudodamas kokias nors
iorines mediagas, bet i prielaida netinka, nes nra mediag ne Viskame, i kuri Jis galt kurti.
Antra, mogus atkuria arba atgamina savo tip per gimimo proces, kuris reikia savs dauginim,
dal savo btybs perduodant palikuonims. Tai taip pat netinka, nes Viskas negali nei perduoti dal
savs ar atimti k i savs, nei pats atgaminti ar pagimdyti; pirmu atveju bt atidavimas i Visko,
antru dauginimas arba pridjimas prie Visko. Abi prielaidos netinkamos. Argi nra treio mogaus
krybos varianto? Taip, yra. Jis kuria protu! Taip kurdamas jis nesinaudoja jokiomis iorinmis
mediagomis, neatgamina pats savs, bet jo dvasia persmelkia proto kryb.
Laikydamiesi analogijos principo, patvirtiname prielaid: Viskas kuria Visat Protu, panaiai
kaip mogus protu kuria minties formas. i paira prot tiksliai atitinka praviesjusij ivadas,
nurodytas j mokymuose ir ratuose. Tokie yra imini mokymai. Toks buvo Hermio mokymas.
Viskas negali kurti niekaip kitaip, kaip tik Protu, nesinaudodamas mediagomis (nes j nra), netgi

19

neatkurdamas savs (nes tai taip pat nemanoma). Nra jokios kitos ieities, kaip tik priimti i Proto
ivad, nes ji, kaip jau minjome, atitinka aukiausius praviesjusij mokymus. Kaip tu, mokiny,
gali sukurti savo prote itis sav pasaul, lygiai taip pat Viskas sukuria Visat savo Prote. Bet tavo
paties sukurtas pasaulis yra baigtinio proto kryba, o Visko begalinio Proto kryba. Abu procesai
panas tipu, bet be galo skiriasi laipsniu. Tsdami pamokas, detaliau prasiskverbsime krybos bei
pasireikimo proces, bet klausim verta siminti tokia forma: Visata ir visas jos turinys yra Visko
Proto kryba. I ties, visa kas yra Protas.

Viskas sukuria savo begaliniame Prote nesuskaiiuojamus pasaulius, egzistuojanius aminyb

Laiko; ir visgi Viskam milijon pasauli sukrimas, vystymasis, lugimas bei mirtis laiko atvilgiu
teprilygsta akimirkai.

Begalinis Visko Protas yra pasauli sios.

Lyties principas pasireikia visuose planuose: gyvybs, materijos, proto ir dvasios. Lytis reikia
poir gimim arba kryb. Kad ir kas bt kada nors pagimdyta arba sukurta bet kuriame lygyje
tame visada veikia lyties principas. Tai teisinga net pasauli krimui.
Tik neskubkite nutarti, kad mes silome mokym, kuriame egzistuoja vyrikas ir moterikas
Dievas arba Krjas. Tokia idja yra tiesiog senj mokym ikraipymas iais klausimais. Tikrasis
mokymas teigia, kad Viskas savaime yra vir lyties, nes jis vir bet kokio dsnio, skaitant ir laiko bei
erdvs dsnius. Tai toks Dsnis, i kurio kyla visi kiti dsniai, bet jie jo neveikia. Visgi, kai Viskas
pasireikia gimimo ir krybos plane, tada jis veikia pagal dsn ir princip, nes jis pasislenka
emesnius bties lygius. Taigi proto plane jis atitinkamai ireikia lyties princip su jo vyriku bei
moteriku aspektais.
Tokia mintis gali pasirodyti keista tam, kuris j igirdo pirm kart, bet pasyviai js j jau
primte savo kasdieninse koncepcijose. Js kalbate apie Dievo tvyst ir apie Gamtos motinyst:
apie Diev dievik Tv ir apie Gamt Visatos Motin, taip instinktyviai suvokdami lyties
princip Visatoje. Argi ne taip?
Hermetinis mokymas nemoko dvilypumo: Viskas vienatinis, du aspektai tra pasireikimo
aspektai. Mokymas teigia, kad vyrikas principas, kur ireikia Viskas, visikai nelieia tikrojo
Visatos krimo Protu. Jis nukreipia savo vali moteriko principo (kuris gali bti pavadintas Gamta)
pus, ir tada is pradeda tikrj Visatos krimo darb nuo paprasiausi veiklos centr iki mogaus
ir dar aukiau, visikai pagal sigaliojusius ir tvirtai veikianius gamtos dsnius.

20

Jeigu js teikiate pirmenyb senam mstymo bdui, apie vyrik princip galite galvoti kaip
apie Diev, ar Tv, o apie moterik princip kaip apie Gamt, Visatos Motin, kurios siose visa
kas buvo pagimdyta. Tai ne poetinis kalbos vaizdis tokia yra tikrojo Visatos sukrimo idja. Bet
visada atminkite, kad Viskas tai Vienis ir kad Jo begaliniame Prote ivystyta, sukurta ir egzistuoja
Visata.
Pasiekti suvokim jums gali padti analogijos dsnio taikymas sau patiems ir savo pai
protui. Js inote, kad ta dalis jumyse, kuri js vadinate A, i tikrj tno atskirai ir stebi mini
form krim js prote. Ta js proto dalis, kur vyksta mini kryba, gali bti pavadinta a,
skirtingai nuo A, esanio atskirai ir i alies stebinio bei tirianio a mintis, idjas ir vaizdus.
Atminkite, kaip viruje, taip ir apaioje, ir vieno plano reikiniai gali bti panaudoti paslaptims
minti auktesniuose ar emesniuose planuose.
Ar reikia stebtis, kad js, kdikis, jauiate instinktyv did pagarbum Viskam jausm, kur
mes vadiname religija, t pagarb ir pripainim Tvui Protui? Ar reikia stebtis, kad kai mstote
apie Gamtos kryb ir stebuklus, jus apima galingas jausmas, kylantis i js btybs gelmi? Tai
Motina Protas, prie kurios priglundate kaip kdikis prie krtins.
Nedarykite klaidos manydami, kad tas maas pasaulis, kur mes matome aplink save em,
esanti tik menka Visatos dulkel, yra Visata. Begaliniame Visko Prote egzistuoja milijonai milijon
toki pasauli, ir netgi ms pai maoje Sauls sistemoje yra srii bei sfer, kuri gyvybs ymiai
pranoksta msik, ir btybi, kuri atvilgiu mes, prie ems prikaustyti mirtingieji, prilygstame
okeano dugno gyvybs gleivtosioms formoms, lyginant jas su mogumi. Egzistuoja btybs, kuri
jgos ir savybs kur kas auktesns u tas, kurias mogus priskiria dievams. Visgi ios btybs
kakada prilygo mums ir netgi buvo emesns ir js kada nors bsite panas jas ir netgi, laikui
bgant, auktesni, nes tokia mogaus lemtis, ipranaauta praviesjusij.
Mirtis tra tik santykinis reikinys, ne kas kita, kaip naujos gyvybs gimimas, ir laiko
aminybi tkmje js kilsite vis aukiau ir aukiau, auktesnius ir netgi dar daug auktesnius
gyvybs planus. Visata tai js namai, ir js tyrinsite paias nuoaliausias j gelmes iki pat laiko
pabaigos. Js gyvenate begaliniame Visko Prote, ir js galimybs begalins tiek laike, tiek ir
erdvje. Didiojo aminybi ciklo pabaigoje, kai Viskas suims save visus savo krinius, js bsite
laimingi, nes jau pajgsite painti visik vienovs Viskame ties. Taip teigia praviesjusieji, tie,
kurie tolokai paeng Kelyje.
O dabar nurimkite ir bkite nesudrumsiami, js esate saugs begalins Tvo-Motinos Proto
jgos globoje.

Tvo-Motinos Proto viduje mirtingi vaikai namuose.

21

Nra nieko Visatoje, kas neturt Tvo ir Motinos.

DIEVIKAS PARADOKSAS
Pusiau iminiai, suvokdami santykin Visatos nerealum, sivaizduoja, kad gali ignoruoti jos
dsnius visi jie tra ipuik, tuiagarbiai kvailiai, ir dl savo kvailysts dta uolas ir stichijos
suplo juos gabalus.
Tikrai imintingi, suvokdami Visatos prigimt, panaudoja Dsn prie dsnius, auktesn prie
emesn, su alchemijos meno pagalba nepageidaujam paveria vertingu ir taip triumfuoja;
meistrikumas tai ne pamiusios svajons, regjimai, fantastin vaizduot ar toks gyvenimas, bet
auktesni jg panaudojimas prie emesnes ir emesni plan skausm ivengimas pakeliant
vibracijas auktesnius planus. Meistro ginklas transmutacija, o ne ipuiks neigimas.
Toks yra Visatos paradoksas, kylantis i poliarikumo principo, kuris pasireikia, kai Viskas
pradeda kurti. siklausykite j, nes jis rodo skirtum tarp pusiau iminties ir iminties. Nors
begaliniam Viskam Visata, jos dsniai, jos jgos, jos gyvyb, jos reikiniai tra dalykai, regimi
meditacijoje arba svajoje; taiau visa kam baigtiniam Visata turi bti reali, kaip ir gyvyb, veikla,
mintis, bet tuo paiu reikia ilaikyti suvokim apie auktesn Ties. Visa kas turi vykti pagal savo
plan ir dsnius. Jeigu Viskas sivaizduot Visat esant tikr realyb, tuomet bt vargas Visatai, nes
joje nebebt perjimo nuo emesnio auktesn, dievik Visata tapt sustingusi ir progresas
bt nemanomas. Ir jeigu mogus dl savo pusiau iminties veikia, gyvena ir galvoja apie Visat tik
kaip apie svajon (pagal analogij su savo paties baigtinmis svajomis), tada tikrov jam tokia ir
tampa, ir jis kaip lunatikas eina klupindamas ir nedarydamas paangos vis tuo paiu ratu, kol gal
gale prabunda nuo t kritim visas nustas gumbais ir mlynmis, susidrs su natraliais dsniais,
kuriuos jis ignoravo. Laikykite savo prot visada sutelkt vaigd, bet tegul js akys stebi
kiekvien js ingsn, nes, irdami auktyn, parkrisite purv. Prisiminkite dievik paradoks,
kad tuo paiu metu, kai Visata neegzistuoja, ji vis tik yra. Visada prisiminkite du Tiesos polius
absoliutum ir santykinum. Saugokits pusins tiesos. Tai, k hermetistai ino kaip paradokso dsn,
yra poliarikumo principo aspektas. Hermetiniai rankraiai kupini nuorod paradokso
pasireikimus, kai kalbama apie gyvybs ir bties problemas. Mokytojai nuolat perspja savo
mokinius nedaryti klaidos ir neprairti kitos klausimo puss. J perspjimai ypa lieia
problemas, kylanias dl absoliutumo ir santykinumo, kurie pridaro keblum visiems filosofijos
mokiniams ir kurie taip danai priveria galvoti bei veikti prieingai tam, k vadiname sveiku
protu. Ir mes perspjame visus mokinius gerai valdyti absoliutumo ir santykinumo dievik
paradoks, kad jie neklimpt pusins tiesos lin. vertinant tai ir buvo parayta i pamoka.
Skaitykite j dmiai!

22

Pirmoji mintis, kuri kyla mstaniam mogui po to, kai jis suvokia Ties, kad Visata yra Visko
Proto kryba, ta, kad Visata ir visas jos turinys yra tiesiog iliuzija, nerealyb, idja, prie kuri
sukyla visi jo instinktai. i tiesa, taip pat kaip ir visos kitos, turi bti nagrinjama tiek i absoliutumo,
tiek ir i santykinumo pozicijos. I absoliutumo pozicijos, Visata i tikrj yra iliuzija, svaja,
fantazija, lyginant j su Viskuo. Mes inome tai net ir i savo kasdienybs poirio, nes kalbame apie
pasaul kaip apie akimirk tetrunkant regin, kuris ateina ir nueina, gimsta ir mirta, kadangi
sukurtos Visatos idja, priepastatyta Visko idjai, i karto siejasi su nepatvarumu ir kitimu,
baigtinumu ir iliuzikumu, nepriklausomai nuo ms poirio j abiej prigimt. Filosofas,
metafizikas, mokslininkas, teologas visi sutinka su ia mintimi. i mint galima sutikti visose
filosofinio mstymo ir religij koncepcijose, kaip ir gerbiam metafizikos bei teologijos mokykl
teorijose.
Hermetiniai mokymai nepropaguoja Visatos nematerialumo rykesniais apibrimais u
visiems inomus, nors j pateikta mediaga gali atrodyti stulbinanti. Visa, kas turi pradi ir pabaig,
turi bti iki tam tikro laipsnio nerealu ir netikra, ir visose mstymo mokyklose Visatai taikoma i
taisykl. I absoliutumo poirio tako, nra nieko realaus, iskyrus Visk, nepriklausomai nuo to,
kokiais pavadinimais mes galime naudotis apmstydami ir aptardami dalyk. Ar Visata bt
sukurta i materijos, ar bt Visko Proto kryba, ji nematerialus, nepastovus, neaminas laiko,
erdvs ir pokyi objektas. Mes norime, kad js giliai suvoktumte fakt prie susidarydami savo
nuomon apie Visatos protins prigimties hermetin koncepcij. Pamstykite apie daugyb kit
koncepcij ir pamatysite, kaip tai teisinga j atvilgiu.
Absoliutumo poiris rodo tik vien vaizdo pus kita pus yra santykinumo poiris.
Absoliuti Tiesa buvo apibrta kaip objektai, kaip juos pasta Dievo Protas, o santykin tiesa
objektai, kaip juos suvokia aukiausias mogaus protas. Ir todl tada, kai Viskam Visata turi bti
nereali ir iliuzika, paprasiausia svaja arba meditacijos pasekm, tai baigtiniams protams, esantiems
ios Visatos dalimi ir nagrinjantiems j i mirtingojo pozicij, Visata yra netgi labai reali ir turi bti
laikoma tokia. Bandydami painti absoliutumo poirio tak, mes neturime daryti klaidos ir neigti
arba nevertinti Visatos reikini ir fakt tuo pavidalu, kokiu jie ikyla ms mirtingiems jutimams.
Atminkite mes nesame Viskas.
Pavelkime inomus pavyzdius. Mes visi suvokime fakt, kad materija egzistuoja ms
jutimams; giliai klystume, jeigu taip nesielgtume. Ir visgi net ms baigtiniai protai supranta
mokslinius teiginius, kad, mokslo poiriu, nra tokio daikto kaip materija. Tai, k mes vadiname
materija, yra paprasta atom sankaupa, o ie atomai tra susijung jgos vienetai, vadinami
elektronais arba jonais, svyruojaniais nuolatiniu apskritiminiu judesiu. Mes smogiame koja akmen
ir jauiame smg (poveik), jis atrodo realus, nors inome, jog jis tra tai, apie k mes k tik
kalbjome. Bet ms koja, kuri su ms smegen (nerv, jutimo organ) pagalba registruoja pojt,

23

irgi yra materija, t. y. taip pat susideda i elektron, tas pats lieia ir ms prot. Ir pagaliau, jeigu
neturtume proto, neinotume nei akmens, nei kojos.
Vlgi dailininko ar skulptoriaus idjos, kurias jis stengiasi realizuoti akmenyje ar drobje, jam
atrodo labai realios. Taip pat kaip ir raytojo ar dramaturgo mintys, kurias jis siekia ireikti taip, kad
kiti atpaint. Ir jeigu tai i tikrj teisinga ms baigtinio proto atveju, tai koks turt bti begalinio
Proto sukurt protini vaizd realybs lygis!
O, draugai! Mirtingiesiems i Proto Visata i tikrj labai reali, ji vienintel, kuri mes inome,
nors ir kylame joje i plano plan vis auktyn. Kad paintume j kitaip nei per reali patirt,
turtume bti paiu Viskuo. Teisinga yra tai, kad kuo auktesn lyg kylame, kuo ariau priartjame
prie Tvo Proto, tuo akivaizdesnis tampa baigtini daikt prigimties iliuzikumas. Taiau kol Viskas
galutinai netrauks ms save, tol iliuzijos realumas visikai neinyks. Todl neverta apsistoti ties
iliuzija. Veriau jau, paindami tikrj Visatos prigimt, pasistenkime suprasti jos proto dsnius ir
valdykime juos, siekdami geriausio efekto savo gyvenimo kelyje vir, pereidami i vieno bties
plano kit. Dl savo protins prigimties Visatos dsniai yra ne kas kita, kaip gyvenimo dsniai. Visi,
iskyrus Visk, yra jiems pavalds.
Kas gi realu begaliniame Visko Prote, be paios realybs, kuri pasireikia Visko prigimtyje?
Nesigsdinkite. Visi esame begaliname Visko Prote ir niekas negali mums pakenkti ar
igsdinti. Nra jokios iorins galinios mus paveikti jgos, kuri bt u Visko rib. Todl galime
nusiraminti ir jaustis saugiai. is ramybs ir saugumo pasaulis realizuosis, kai tam tikru momentu
pasieksite j. Tada nuiuv ir rams miegosime uliliuoti Gelmi Lopyje saugiai ilsdamiesi
ant begalinio Proto okeano krtins, koks ir yra Viskas. Ities Viskame mes gyvename, judame ir
egzistuojame.
Kai esame materialiame plane, materija mums yra ne kas kita, kaip materija, nors inome j
esant kaip sankaup atitinkamu greiiu besisukani elektron ir daleli, sudarani atom, kurie
savo ruotu vibruodami ir sukdamiesi sudaro molekules, o ios savo ruotu sudaro didesnes materijos
formas. Materija jokiu bdu netampa maiau materiali, kai savo tyrinjimus nukreipiame gilyn ir kai
i hermetini mokym suinome, kad jga, kuriai elektronai tra tik jos dalels, yra tiesiog Visko
Proto pasireikimas ir kaip ir visa kita Visatoje yra protins prigimties. Bdami materijos plane,
turime painti jos reikinius. Mes galime valdyti materij, kaip tai daro visi daugiau ar maiau aukto
lygio meistrai, taiau taip elgdamiesi naudojame aukiausias jgas. Padarytume kvailyst, jeigu
bandytume ignoruoti materijos egzistavim santykinumo aspektu. Mes galime nepaisyti jos valdios
mums (ir visai teistai), bet mums nevertt j ignoruoti jos slyginumo aspektu jau bent todl, kad
gyvename jos plotmje.
Gamtos dsniai netampa maiau pastovs ar reals, kai mes suinome juos taip pat esant tiesiog
protiniais kriniais. Mes veikiame emesnius dsnius naudodami auktesnius (ir tik taip), bet

24

negalime visikai ivengti Dsnio arba pakilti vir jo. Niekas, iskyrus Visk, negali ivengti Dsnio,
ir tai todl, kad Viskas pats savaime yra Dsnis, i kurio kyla visi kiti dsniai. Paangiausi meistrai
gali valdyti jgas, kurias mons paprastai priskiria dievams; bet milinikoje gyvybs hierarchijoje
egzistuoja be galo daug lygi, kuri btis ir jgos pranoksta net pai aukiausi meistr
sugebjimus laipsniu, koks i viso nesuvokiamas mirtingj protams. Ir visgi net pats aukiausias
meistras ir pati aukiausia btyb turi nulenkti galv prie Dsn ir bti niekuo, lyginant su Viskuo.
Taigi net jeigu ios aukiausios btybs, arba jgos, kurios pranoksta moni priskiriamas dievams,
jeigu net jos yra supaniotos Dsnio ir paklsta jam, tai sivaizduokite ms rass, ms lygio
mirtingo mogaus perdt pasitikjim savo jgomis, kai jis bando galvoti apie Gamtos dsnius kaip
apie nerealius, vizinius ir iliuzinius vien todl, kad jam pasisek pasiekti Ties, jog dsniai savo
prigimtimi yra protiniai ir Visko Proto kriniai. T dsni, kuriuos Viskas numat kaip
valdaniuosius, negalima neigti arba atmesti. Kiek egzistuos Visata, tiek bus ir jie, nes Visata
egzistuoja Jos baz formuojani ir J vis apibriani dsni dka.
Hermetinis proto principas, aikindamas tikrj Visatos prigimt principu, kad visa kas yra
pagrsta Protu, neikraipo mokslini Visatos, gyvybs, evoliucijos koncepcij. Ities mokslas tik
patvirtina hermetik mokymus, kurie ne veltui moko, kad Visata yra protin, o mokslas tvirtina, kad
ji materiali arba, pasak iuolaikini tyrinjim, kad ji yra energija. Hermetiniai mokymai
nepriekabiauja prie pagrindinio H. Spenserio principo, kuris postuluoja begalin ir amin energij,
i kurios kyla visi daiktai. I tikrj hermetikai pripasta, kad H. Spenserio filosofijoje geriausiai
pateiktas nehermetinis apibrimas, kada nors pareiktas apie Gamtos dsni veikim, ir jie sitikin,
kad H. Spenseris prie tkstanius met Senajame Egipte gyvenusio filosofo reinkarnacija, kuris
vliau siknijo kaip Heraklitas, graik filosofas, gyvens VI a. pr. Kr. Jie su pagarba vertina jo
teiginius apie begalin ir amin energij kaip tiesiogiai atitinkanius hermetini mokym linij,
visada papildom hermetine doktrina, kad jo energija yra Visko Proto energija. H. Spenserio
mokinys, valds hermetins filosofijos meistrikumo rakt, gali atverti daugel gilumini didio
filosofo, kurio darbai yra jo ankstesni siknijim paruotas rezultatas, koncepcij. Jo poiris
evoliucij ir ritm labiausiai atitinka hermetinius mokymus apie ritmo princip.
Taigi hermetik mokinys neturi atmesti savo mgstam mokslini pair apie Visat. Viena,
kas jam rekomenduojama, tai suvokti pagrindin princip: Viskas yra Protas; Visata yra protin ir
yra Visko Prote. Jis pastebs, kad likusieji ei i septyni princip prisiderins prie jo mokslini ini
ir pads irykinti neaikias vietas bei nuviesti tamsius klausimus. Tuo netenka stebtis po to, kai
suvokiame hermetins minties tak ankstyviesiems graik filosofams, kuri mini pagrindu remiasi
dauguma iuolaikinio mokslo teorij. Pirmojo hermetinio proto principo pripainimas yra vienintel
esmin vieta, kurioje prasideda skirtumai tarp iuolaikinio mokslo ir hermetist mokini, bet mokslas

25

po truput juda hermetini pozicij pus, tamsoje apgraibomis iekodamas ijimo i labirinto, kur
pateko iekodamas tikrovs.
ios pamokos tikslas iaikinti ms mokiniams fakt, kad visiems ms ketinimams ir
tikslams Visata bei jos dsniai ir reikiniai yra tokie patys reals mogaus atvilgiu, kokie jie bt
pripastant materializmo ar energij hipotezes. Pasak vis hipotezi, savo ioriniu aspektu Visata
kinta, yra neamina ir todl neturi materialumo bei realumo. Visgi atkreipsime dmes ir kit Tiesos
poli, kad bet kurios i i hipotezi atveju mes privesti veikti ir gyventi taip, tarsi akimirksniu
prabgantys reikiniai bt reals bei materials. Visada ilieka vienas skirtumas tarp vairi
hipotezi: pagal senas pairas Proto jga buvo ignoruojama kaip Gamtos jga, o pagal proto
princip ji tampa didiausia Gamtos jga; ir is vienintelis skirtumas atveria revoliucikai nauj
poir gyvenim tiems, kurie supranta ir praktikai naudoja princip bei i jo kylanius dsnius.
Gal gale visi mokiniai suvokia proto principo pranaum ir imoksta suprasti, naudotis bei
taikyti i jo kylanius dsnius. Nepasiduokite pagundai, kuriai, kaip teigia Kibalionas, turi polink
pusiau iminiai, dl ko juos uhipnotizuoja akivaizdi daikt nerealyb. Dl ios prieasties jie
klaidioja kaip svajokliai, gyvenantys svaj pasaulyje, niekina mogaus gyvenim bei praktin
veikl, kol galiausiai pasiekia stadij, kai jie dl savo kvailysts dta uolas ir stichijos suplo juos
gabalus. Geriau pasekti iminting pavyzdiu, kurie, kaip tvirtina tas pats altinis, panaudoja Dsn
prie dsnius, auktesn prie emesn, su alchemijos meno pagalba nepageidaujam paveria
vertingu ir taip triumfuoja.
Orientuodamiesi altin, ivengsime pusiau iminties (kuri

yra nemokikumas),

ignoruojanios t ties, kad meistrikumas tai ne pamiusios svajons, regjimai, fantastin

vaizduot ar toks gyvenimas, bet auktesni jg panaudojimas prie emesnes ir emesni plan
skausm ivengimas pakeliant vibracijas auktesnius planus. Mokiny, visada prisimink, kad meistro
ginklas transmutacija, o ne ipuiks neigimas.
ios Kibaliono sentencijos vertos to, kad mokinys jas simint.
Mes gyvename ne svajoni pasaulyje, o Visatoje, kuri, bdama santykin, visgi reali tiek, kiek
ji lieia ms gyvenimus ir poelgius. Ms reikalas Visatoje ne neigti jos egzistavim, o gyventi
naudojant jos dsnius, kad pakiltume i emesnio auktesn gyventi darant visk, k igalime,
kasdieninmis aplinkybmis ir gyventi tiek, kiek tai manoma, vardan ms geriausi idj ir ideal.
iame plane mogus neino tikros gyvenimo prasms (nebent tik kai kurie), bet aukiausieji altiniai
ir ms pai intuicija mums sako, kad mes nesuklysime gyvendami dl geriausio, kas yra mumyse,
kiek tai manoma, ir suvokdami visuotin to paties siekimo tendencij, nors faktai rodo prieingai.
Mes visi Kelyje ir Kelias nuolat veda auktyn su danais sustojimais poilsiui.
Skaitykite Kibaliono tekst ir sekite imintingj pavyzdiu, ivengdami klaid pusiau
imintingj, stani dl savo nemokikumo.

26

VISKAS VISAME KAME

Jeigu visa kas egzistuoja Viskame, tai teisinga ir tai, kad Viskas yra visame kame. Kas i tikrj
supranta i ties, tas pasiek did inojim.
Kaip danai dauguma moni girdi nuolat kartojam teigin, kad j dievyb (vadinama vairias
vardais) yra Viskas Viskame, ir kaip maai kas i j tetaria gili okultin ties, slypini iuose
abejingai itartuose odiuose. is kasdien naudojamas posakis yra aukiau ms pacituotos
senosios hermetins sentencijos liekana. Kaip sako Kibalionas, kas i tikrj supranta i ties, tas
pasiek did inojim. Kadangi tai yra taip, itirkime i ties, kurios supratimas tiek daug reikia.
ioje tiesos tezje hermetinje sentencijoje slypi viena i didiausi filosofini, mokslini,
religini ties.
Mes pateikme jums hermetin mokym apie protin Visatos prigimt ties, kad Visata yra
protin ir yra Visko Prote. Kaip sako Kibalionas viruje pateiktoje citatoje: visa kas egzistuoja
Viskame. Bet kartu pabrkime susijus teigin: teisinga ir tai, kad Viskas yra visame kame. aikiai
prietaraujant teigin sutaiko paradokso dsnis. Tai yra tikslus hermetinis santyki, egzistuojani
tarp Visko ir jo protins Visatos, apibdinimas. Mes jau matme, kad visa kas yra Viskame, o dabar
ityrinkime kit io klausimo aspekt.
I hermetini mokym seka, kad Viskas esa (yra turimas) savo Visatoje ir kiekvienoje Visatos
dalelje, vienete ar junginyje. teigin Mokytojai paprastai iliustruoja nuorodomis atitikimo
princip. Mokytojas paveda mokiniui suformuoti ko nors, turinio protin form mogaus, idjos
protin atvaizd. Labiausiai mgstamas pavyzdys raytojo arba dramaturgo sukuriama jo persona
idja arba menininko, skulptoriaus sukuriamas idealo atvaizdas, kur jis nori ireikti savo menu.
Kiekvienu atveju mokinys pastebi, kad tuo metu, kai atvaizdas egzistuoja ir gyvena iimtinai jo prote,
visgi jis, mokinys, raytojas, dramaturgas, menininkas ar skulptorius, savo pojiais taip pat gyvena
protiniame atvaizde (yra susijs su juo). Kitaip sakant, reali protinio atvaizdo jga, gyvyb, dvasia
kyla i mogaus nematerialaus proto. Pamstykite apie tai, kol suvoksite i idj.
Nordami pateikti iuolaikin pavyzd, tarkime, kad Otelas, Jagas, Hamletas, Lyras, Riardas III
egzistavo tik ekspyro prote j sumanymo ir krimo momentu. Ir tuo paiu metu ekspyras taip pat
egzistavo kiekviename i i charakteri, suteikdamas jiems gyvybingum, dvasi bei poelgius. Kam
priklauso mums inom persona Mikoberio, Oliverio Tvisto dvasia, ar tik ne Dikensui? O
gal kiekvienas i i persona turjo nuosav dvasi, nepriklausom nuo savo krjo? Ar Medii
Venera, Siksto Madona, Belvederio Apolonas turi savarankik dvasi, ar jie tik atspindi savo krj
dvasin ir protin jg? Paradokso dsnis aikina, kad abu teiginiai teisingi, jeigu irsime i
atitinkam poirio tak. Imkime Mikober ir Dikens: nors galima teigti, kad Mikoberis yra

27

Dikensas, bet Dikenso negalime sutapatinti su Mikoberiu. Toks mogus kaip Mikoberis gali
pasipiktinti: Mano krjo dvasia egzistuoja manyje ir visgi a ne jis!. Tai taip skiriasi nuo
stulbinani pusiau ties, kurias skelbdami pusiau iminiai upildo aplinkin erdv savo
triukmingais kavimais: A esu Dievas!. sivaizduokite varg Mikober arba niekingj Urij
Hip sakanius: A esu Dikensas, arba kur nors i emesni ekspyro pjess tarn pareikianius:
A esu ekspyras. Viskas yra ems kirmine ir visgi ems kirminui toli iki to, kad bt Viskuo. Ir
visgi ilieka stebuklas, kad nors is ems kirminas ir egzistuoja tik kaip emesn btyb, sukurta ir
esanti iimtinai Proto viduje, vis dlto Viskas yra tame kirmine ir tose dalelse, i kuri jis susideda.
Ar gali bti didesn paslaptis u t, kuri slypi iame visa kas Viskame ir Viskas visame kame?
Mokinys, be abejo, supranta, kad ia pateikti pavyzdiai nra tobuli ir ne visikai atitinka tem,
nes jie parodo proto atvaizd krim baigtiniuose protuose, o Visata yra begalinio Proto krinys ir
skirtumas tarp i dviej poli juos skiria. Visgi tai tra tik lygio aspektas (veikia tas pats principas)
viename ir kitame pasireikia atitikimo principas: kaip viruje, taip ir apaioje; kaip apaioje, taip ir
viruje.
Kuo labiau mogus pradeda suvokti nuolat esanios dvasios buvim jo btybs viduje, tuo
labiau jis pradeda kilti gyvenimo dvasinje skalje. Tai ir yra btent tai, kas reikia dvasin vystymsi
dvasios atpainimas, suvokimas ir pasireikimas mumyse. Pasistenkite siminti dvasinio
vystymosi apibrim. Jame slypi tikrosios religijos tiesa.
Egzistuoja daugyb bties plan daugyb gyvybs poplani, daugyb egzistavimo Visatoje
lygi. Ir viskas priklauso nuo btybi kilimo pagal skal, kurios emiausias takas yra fizin materija,
o aukiausi tik subtiliausia riba teskiria nuo Visko Dvasios. Visa kas juda ia Gyvenimo skale
pirmyn ir auktyn, visa kas yra judjime, visa kas yra Kelyje, kurio pabaiga Viskas. Visas progresas
yra grimas namo. Visa kas progresuoja pirmyn ir auktyn, nepaisydamas tariam iors
prietaravim. Tokia yra inia i ventintj.
Hermetiniai mokymai apie protin Visatos krimo proces pasireikia tuo, kad krybinio ciklo
pradioje Viskas savo bties aspektu nukreipia savo vali Tapimo aspekt, ir prasideda krybos
procesas. Mokymas byloja, kad proceso eigoje vibracijos emja iki labai em energij vibracij
lygio. Pasiekus tak, pasireikia paios emiausios manomos materijos formos. is procesas
pavadintas involiucijos stadija, kurios metu Viskas sitraukia, arba sisuka kryb. is procesas,
pasak hermetist, panaus menininko, raytojo ar iradjo krybos proces, kai jie taip giliai
persiima savo protine kryba, kad beveik pamirta savo pai egzistavim ir tuo metu gyvena beveik
vien tik ja. Jeigu vietoje odio sisuka naudotume od pasineria, tikriausiai rykiau ireiktume
savo idj.
i involiucin krybos stadija kartais vadinama dievikos energijos isiliejimu, o evoliucin
bsena vadinama sutraukimu. Ekstremalus krybos proceso polius laikomas maksimaliai nutolusiu

28

nuo Visko, o evoliucins stadijos pradia laikoma ritmo vytuokls grtamojo judesio pradia
grimo namo idja sutinkama visuose hermetiniuose mokymuose.
Mokymai byloja, kad isiliejimo metu vibracijos nuolat emja, kol pasiekia rib, tada
prasideda grtamasis judesys. Bet egzistuoja tas skirtumas, kad tuo metu, kai vyksta isiliejimas,
krybins jgos veikia kompaktikai suspaustos ir kaip visuma, o nuo pat evoliucins bsenos, arba
sutraukimo, pradios pasireikia individualizacijos dsnis, tai yra tendencija skaidytis vienetines
jgas, kad pabaigoje tai, kas buvo Visko ileista kaip neindividualizuota energija, grt savo altin
kaip nesuskaiiuojama daugyb auktai ivystyt gyvybi vienet, kylani skale vir per savo
fizin, protin ir dvasin evoliucij.
Senovs hermetistai, apraydami protinio Visatos krimo Visko Prote proces, naudoja termin
meditacija, danai pakeisdami j terminu kontempliacija. Tikriausiai turimas galvoje dieviko
dmesio veiksmas. Lotyn kalboje odio dmesys aknis reikia ilgam pradti, itsti
veiksm ir itekti, taigi i tikrj dmesys yra protins energijos protinis itsimas; ipltimas
tokia pagrindin idja, kuri mes turime galvoje, kai sigiliname tikrj termino dmesys reikm.
Pasak Hermetini mokym apie evoliucijos proces, Viskas, imsts krybos pradi ir taip
padjs materialius Visatos pagrindus bei iki galo apmsts jos egzistavim, po truput bunda, t. y
ieina i meditacins bsenos, ir tada pradeda reiktis evoliucijos procesas fiziniuose, protiniuose ir
dvasiniuose planuose, nuosekliai ir i eils. Taip prasideda judjimas vir visa kas pradeda judti
Dvasios link. Materija tampa ne tokia grubi; pradeda atsirasti elementai; formuojasi junginiai;
atsiranda gyvyb ir pradeda reiktis vis auktesnmis formomis; protas tampa aikesnis nuolat kyla
vibracij lygis. Taigi prasideda evoliucijos procesas visomis savo stadijomis ir vyksta atitinkamai
pagal sutraukimo proceso nustatytus dsnius. Visa tai mogaus mastais uima itisas aminybes; ir
kiekviena aminyb trunka milijonus met, bet ventintieji teigia, kad visas procesas, skaitant
Visatos involiucij bei evoliucij, tetrunka tik vien Visko akimirksn. Nesuskaiiuojamos daugybs
aminybs cikl pabaigoje Viskas atitraukia savo dmes ieina i kontempliacijos ir meditacijos
nuo Visatos, nes Didysis Darbas baigtas ir visa kas sutraukiamas Visk, i kurio jis kilo. Bet
Paslapi Paslaptis kiekvienos sielos dvasia ne inyksta, o be galo isipleia krinys ir Krjas
susilieja. Taip byloja ventintieji.
i apvelgta Visko meditavimo ir po to sekanio prabudimo i meditacijos iliustracija yra
ne kas kita, kaip mokytojo bandymas begalin proces pavaizduoti baigtiniu pavyzdiu. Ir visgi
kaip apaioje, taip ir viruje. Skiriasi tik plan lygiai. Ir kaip Viskas prabunda i meditacijos apie
Visat, taip ir mogus (savo laiku) ieina i fizinio plano, vis giliau ir giliau susitelkdamas viduje
gyvenani dvasi, kuri i tikrj yra dievikasis A.
Yra dar vienas klausimas, beveik einantis metafizins teorijos srit, apie kur nortume
pakalbti ioje pamokoje, nors ir siekiame parodyti tokios teorijos bergdum. Mes turime galvoje

29

klausim, neabejotinai kylant kiekvienam protui, kuris drsta iekoti Tiesos. Klausimas yra toks:
Kodl Viskas kuria Visatas? klausim galima pateikti bet kuria kita forma, bet ms
formulavimas ireikia jo esm.
mons atkakliai stengsi rasti atsakym bet iki iol nra tinkamo. Kai kurie sivaizdavo, kad
Viskas troko tuo kak pasiekti, bet tai absurdas, nes k galjo pasiekti Viskas, ko jis nebt turjs.
Kiti iekojo atsakymo tame aspekte, kad Viskas panoro k nors pamilti; treti kad jis kr dl
malonumo ar pramogai, ar todl, kad jautsi vienias; arba dl to, kad parodyt savo jg tokie
vaikiki aikinimai ir idjos priklauso vaikikam mstymo periodui.
Kiti stengsi iaikinti paslapt teigdami, kad Viskas buvo trauktas krim dl savo vidins
prigimties, dl savo krybinio instinkto. i mintis rodo pastarj progres, bet jos silpnoji pus
kad Viskas buvo kakieno i vidaus ar iors trauktas. Jeigu jo paties prigimtis arba krybinis
instinktas veria j kak veikti, tada vidin prigimtis arba krybinis instinktas bus ne Viskas, o
Absoliutas, todl i spjim dalis atkrenta. Ir visgi Viskas kuria bei pasireikia ir, atrodo, taip
elgdamasis patiria tam tikr pasitenkinim. Sunku ivengti ivados, kad kakuriame begaliname
plane jis turi turti kak atitinkant mogaus vidin prigimt arba krybin instinkt su
atitinkamai begalinmis Aistra ir Valia. Jis negalt veikti, jeigu neturt noro veikti, ir jis neturt
noro veikti, jeigu jis netrokt veikti, ir jis netrokt veikti, jeigu dl to nepatirt tam tikro
pasitenkinimo. Visa tai turt bti bdinga jo vidinei prigimiai ir galt bti priimama be rodym
pagal atitikimo dsn. Taiau mes vis tiek ir toliau galvojame, kad Viskas veikia nepriklausomai nuo
bet kokios takos, tiek vidins, teik iorins. Problem lydi sunkumai, kurie slypi paioje problemoje.
Tiksliau sakant, negalima kalbti apie jok motyv, kad ir koks jis bt, dl kurio Viskas galt
veikti, nes motyvas kyla dl prieasties, o Viskas yra vir prieasi ir pasekmi, iskyrus t atvej,
kai jis nori tapti Prieastimi, o tada pradeda veikti Principas. Taigi matote, kad klausimas
absurdikas, nes Viskas yra nepainus. Kaip mes sakome, kad Viskas tiesiog EGZISTUOJA, taip pat
turime sakyti, kad Viskas VEIKIA TODL, KAD VEIKIA. Pagaliau juk Viskas pats yra Visas
Motyvas, Visas Dsnis, Visas Veiksmas, ir galima tvirtai teigti, kad Viskas yra savo paties Motyvas,
savo paties Dsnis, savo paties Veiksmas ir netgi daugiau, kad Viskas, Jo Motyvas, Jo Veiksmas ir
Jo Dsnis yra Vienas, tebdami tik skirtingi to paties pavadinimai. T, kurie pateikia jums ias
pamokas, nuomone, atsakymas slypi Paties Visko viduje kartu su Bties Paslaptimi. Atitikimo
dsnis, ms nuomone, apima tik t Visko aspekt, kuris galt bti pavadintas TAPIMO
ASPEKTU. io aspekto atvirkioji pus BTIES ASPEKTAS, kur visi dsniai dingsta Dsnyje,
visi principai susilieja su Principu; ir Viskas, ir Principas, ir Btis identiki, vienas ir tas pats. Todl
metafizin teorija iuo klausimu bergdia. Mes nagrinjame ia klausim tiesiog nordami
parodyti, kad j suprantame, o taip pat metafizikos ir teologijos atsakym absurdikum.

30

Pabaigoje ms mokiniams gal bus domu suinoti, kad tuo metu, kai kurie i senj ir
iuolaikini hermetizmo mokytoj iuo klausimu laiksi atitikimo principo taikymo, kurio rezultatas
vidins prigimties ivada, legendos byloja, kad didysis Hermis, paklaustas savo paengusi
mokini, uuot atsaks klausim, netardamas n odio kietai suiaup lpas, parodydamas, kad
atsakymo nra. Taiau gal jis norjo pritaikyti savo filosofijos aksiom, kuri sako: neventintiesiems
Tiesos lpos neprabyla, turdamas mintyje, kad net jo paeng mokiniai neturjo reikiamo
supratimo, duodanio teis mokym. Taigi, jeigu Hermis turjo Paslapt, jis negaljo jos perduoti,
todl pasauliui apie tai Hermio lpos tyli. O kuris mirtingasis gali bandyti mokyti to, apie k nesiryo
kalbti didysis Hermis?
Bet atminkite, kad ir koks io klausimo atsakymas (jeigu jis gali i viso egzistuoti), tiesa ilieka
tai, kad Viskas Yra visame kame, lygiai taip pat teisinga ir tai, kad visa kas yra Viskame. Mokymas tai
pabria. O mes prie ios sentencijos galime pridurti baigiamj od: Kas i tikrj supranta i
ties, tas pasiek did inojim.

ATITIKIMO PLANAS
Kaip viruje, taip ir apaioje; kaip apaioje, taip ir viruje.

Didysis antras hermetinis principas knija ties, kad egzistuoja harmonija, darna, atitikimas
tarp daugelio gyvenimo, bties ir pasireikimo plan. i tiesa teisinga todl, kad viskas, k apima
Visata, kilo i vieno altinio, ir tie patys dsniai, principai bei charakteristikos gali bti taikomi
vairiems energijos elementams ir element dariniams, nes kiekvienas savaip pasireikia savo plane.
Kad bt patogiau mstyti ir studijuoti, hermetin filosofija daro prielaid, jog Visat galima
suskirstyti tris didiules reikini klases, vadinamas trimis didiaisiais planais:
1. Didysis fizinis planas.
2. Didysis proto planas.
3. Didysis dvasios planas.
is dalijimas yra daugiau ar maiau dirbtinis ir sutartinis, nes tikrovje visi trys planai yra ne
kas kita, kaip didjanios gyvenimo skals padalos, kuri emiausias takas yra nediferencijuota
materija, o aukiausias dvasia. Be to, atskiri planai nepastebimai pereina vienas kit, todl
grietos linijos tarp aukiausi fizinio plano reikini ir emiausi proto plano reikini arba tarp
aukiausi proto plano reikini ir emiausi dvasios plano reikini nubrti nemanoma. Kitaip
sakant, tris didiuosius planus galima laikyti trimis gyvybs pasireikimo lygiais. Ir nors ios
nedidels knygos tikslai riboja isamesn diskusij arba isamesn i plan aikinim, mes vis tik
laikome reikalinga pateikti bendr apraym.

31

I pradi galime apvelgti klausim, kuris taip danai domina pradedanius, troktanius
suinoti termino planas reikm, kuri taikoma labai laisvai ir labai ykiai aikinama gausioje io
meto okultinje literatroje. Klausimas paprastai keliamas taip: ar tai yra vieta, turinti matmenis, ar
tiesiog bsena ar bvis. Mes atsakome: ne nei vieta, nei prasti erdvs matmenys ir netgi daugiau
nei bsena ar bvis. j galima irti kaip bsen ar bv; ir visgi bsena ar bvis yra matavimo
laipsniai matuojam dydi skalje. Skamba paradoksaliai, ar ne? Itirkime dalyk: matmuo, kaip
js inote, yra tiesioje linijoje matavimo vienetais reikiamas dydis. prasti erdvs matmenys ilgis,
plotis ir auktis arba galbt ilgis, plotis, auktis, tankis, apvalumas ir storis. Bet egzistuoja kiti
sukurt daikt matmenys, inomi okultistams ir mokslui, nors pastarasis tam dar netaiko io
termino. Tai dan spekuliacij objektu taps ketvirtas matmuo, naudojamas kaip standartas
plan (arba laipsni) nustatymui.
ketvirt matmen galima pavadinti vibracij matmeniu. is faktas gerai inomas
iuolaikiniam mokslui, lygiai kaip ir hermetistams, knijusiems ties savo treiu hermetiniu
principu, kad viskas juda, viskas vibruoja, niekas nra ramybje. Nuo aukiausi pasireikim iki
emiausi viskas ir kiekvienas vibruoja. Vibruoja ne tik skirtingu judjimo daniu, bet ir
skirtingomis kryptimis bei skirtingais bdais. Vibracij danio laipsniai nusako imatavimo lygius
vibracij skalje, kitaip sakant ketvirto matmens lygius. O ie lygiai formuoja tai, k okultistai
vadina planais. Kuo auktesnis vibracij danis, tuo auktesnis planas, tuo auktesnis gyvybs
pasireikimas tame plane. Taigi nors planas nra vieta ir netgi ne bsena ar bvis, visgi jis turi
savybi, charaktering tiek vienai, tiek kitai. Plaiau klausim apie vibracij skal nagrinsime
vliau, dstydami hermetin vibracij princip.
Dabar tik sidmkite, kad trys didieji planai yra ne realus Visatos reikini dalijimas, o tik
sutartiniai terminai, kuriuos hermetistai naudoja tam, kad bt lengviau suvokti bei tyrinti
universalios veiklos ir gyvybs laipsnius bei formas. Materijos atomas, jgos vienetas, mogaus
protas ir arkangel btis visa tai ne kas kita, kaip vienos skals laipsniai, o i esms vienas ir tas
pats, skiriasi tik vibracij laipsniai ir daniai: visi jie Visko kriniai ir egzistuoja iimtinai tik
begaliniame Visko Prote.
Kiekvien i trij didij plan hermetistai dalija septynis maesniuosius planus, kuri
kiekvienas taip pat dalinamas septynis poplanius, taiau visi ie daliniai yra slyginiai, nuolat
pereinantys vienas kit ir priimti tik moksliniams tyrimams bei mstymui palengvinti.
Didysis fizinis planas ir jo septyni maesnieji planai tai Visatos reikini sritis, kuri susijusi
su viskuo, kas lieia fizik: materialiais daiktais, jgomis, reikiniais. Ji apima visas formas to, k
mes vadiname materija, ir visas formas to, k mes vadiname energija ar jga. Bet js turite prisiminti,
kad hermetin filosofija nepripasta materijos, kaip daikto savyje, t. y. atskirai egzistuojanios,
tegul nors ir Visko Prote. Mokymai byloja, kad materija yra ne kas kita, kaip energij forma; tai yra

32

tam tikros ries emo laipsnio vibracij energija. Atitinkamai pagal energij r hermetistai
klasifikuoja materij ir skiria jai tris i didiojo fizinio plano septyni maesnij plan.
Tie Septyni Maesnieji Planai yra ie:
1. Materijos planas (A).
2. Materijos planas (B).
3. Materijos planas (C).
4. Eterins substancijos planas.
5. Energijos planas (A).
6. Energijos planas (B).
7. Energijos planas (C).
Materijos planas (A) apima materijos formas kiet kn, skysi, duj pavidalu, inomas i
fizikos vadovli. Materijos planas (B) apima tam tikras auktesnes ir subtilesnes materijos formas,
kuri egzistavim iuolaikinis mokslas jau atrado kaip radioaktyvios materijos, visomis jos radiacijos
fazmis, reikinius, kurie bdingi visam iam maesniajam planui. Materijos planas (C) apima
materijos formas, kurios yra jau labai auktos ir visikai subtilios ir apie kuri egzistavim net
netaria paprastas mokslas.
Eterins substancijos planas apima tai, k mokslas vadina eteriu. Tai ypatingo subtilumo,
plastikumo, tamprumo substancija, upildanti vis visuotin erdv ir esanti terpe, perduodania
energij bangas, tokias kaip viesa, iluma, elektra ir kt. i eterin substancija yra rianti grandis tarp
(taip vadinamos) materijos bei energijos ir turi j abiej atribut. Hermetiniai mokymai sako, kad is
planas turi septynis poplanius (kaip ir kiekvienas i septyni maesnij plan) ir kad i tikrj
egzistuoja septyni eteriai, o ne vienas. Vir eterins substancijos plano yra energijos planas (A),
apimantis paprastas, mokslui inomas energij formas; jo septyni poplaniai yra ie: iluma, viesa,
magnetizmas, elektra ir trauka (skaitant gravitacij, sukibim, chemin trauk ir t. t.) ir daug kit
energijos form, patvirtint moksliniais eksperimentais, bet dar negavusi pavadinim ir
nesuklasifikuot. Energijos planas (B) apima septynis poplanius i dar auktesni energij form,
mokslo dar neatrast, bet pavadint aukiausiomis gamtos jgomis; ios jgos ima veikti
pasireikiant tam tikriems proto reikiniams ir i jg dka tie proto reikiniai yra galimi. Energijos
Planas (C) apima septynis poplanius taip nepaprastai auktai organizuotos energijos, kad ji turi
daugel gyvybs savybi, bet yra visikai neinoma mokslininkams ir iaip ms prasto proto
isivystymo lygio monms. Ji pasiekiama tik dvasios plano btybms: tokia energija
nesivaizduojama paprastam mogui ir gali bti laikoma dievika jga. J naudojanios btybs
prilygsta dievams net lyginant su mums inomais aukiausiais moni tipais.
Didysis proto planas, be t objektyvi mums i kasdieninio gyvenimo inom form, apima
tam tikras kitas formas, inomas, ko gero, tik okultistams. Paplitusi septyni proto plan klasifikacija

33

daugiau ar maiau patenkinama ir slyginai priimtina (nors ir kupina papildom paaikinim,

svetim io darbo tikslams).
Taiau mes visgi galime juos ivardinti:
1. Mineral proto planas.
2. Stichij proto planas (A).
3. Augal proto planas.
4. Stichij proto planas (B).
5. Gyvn proto planas.
6. Stichij proto planas (C).
7. mogaus proto planas.
Mineral proto planas apima bsenas ir bvius vienet bei btybi, arba grupi, arba j derini,
kurie kvepia gyvyb formoms, kurias mes inome kaip mineralus, cheminius elementus ir t. t. i
btybi nereikia maiyti su paiomis molekulmis, atomais ar dalelmis, nes pastarieji tra tik i
btybi fiziniai knai arba formos, lygiai kaip mogaus knas tra tik jo fizin forma, o ne jis pats.
ios btybs tam tikra prasme gali bti pavadintos sielomis ir jos yra emiausio laipsnio
isivystymo, gyvybs ir proto gyvos btybs ne daugiau kaip gyvos energijos dalels, kurios
eina aukiausio fizinio plano auktesnius poplanius. Vidutinis protas nepripasta mineral
karalystje egzistuojani proto, sielos ar gyvybs, bet visi okultistai pripasta juos esant ir net
iuolaikinis mokslas iuo atveju artja prie hermetik poirio. Molekuls, atomai ir dalels turi savo
meil ir neapykant, simpatij ir antipatij, trauk ir atstmim ir t. t. Patys paangiausi
iuolaikiniai mokslininkai ireikia nuomon, kad atom aistros ir norai, emocijos ir jausmai nuo
mogik skiriasi tik laipsniais. Mes neturime nei laiko, nei vietos iems samprotavimams. Visi
okultistai ino, kad tai i tikrj yra taip, ir iekantiems patvirtinim silome kreiptis atitinkamus
mokslinius darbus. iame plane taip pat yra septyni poplaniai.
Stichij proto planas (A) apima btybi, neinom vidutiniam mogui, bet inom okultistams,
proto ir gyvybs bsenas, arba bvius, ir isivystymo laipsnius. ios btybs neapiuopiamos
prastais mogaus jutimo organais, bet visgi egzistuoja ir turi savo vaidmen Visatos dramoje. J
proto lygis i vienos puss yra tarp mineral ir chemini btybi, o i kitos tarp augal karalysts
btybi. ia taip pat egzistuoja septyni poplaniai.
Augal proto planas su septyniais savo poplaniais apima bsenas, arba bvius, btybi, kurios
priklauso augal pasaulio karalystms ir kuri gyvybinius bei protinius reikinius gan gerai supranta
vidutinio intelekto mons, o pastaruoju metu buvo ileista daug ir domi mokslini darb apie
augal gyvenim. Augalai turi gyvyb, siel ir prot kaip ir gyvnai, mons ir auktesns u mog
btybs.

34

Stichij proto planas (B) su savo septyniais poplaniais apima bsenas, arba bvius, auktesni
stichij form, t. y. nematom btybi, neani savo indl bendr Visatos darb, o j protas ir
gyvyb skalje yra tarp augal proto plano ir gyvn proto plano btybi, todl jos turi abiej plan
prigimties.
Gyvn proto planas su savo septyniais poplaniais apima bsenas, arba bvius, btybi, esybi,
arba siel, suteikiani gyvyb visoms mums inomoms gyvn formoms. Neverta smulkiau aikinti
io gyvybs plano, nes jis mums gerai inomas, kaip ir ms pai planas.
Stichij proto planas (C) su savo septyniais poplaniais apima btybes, nematomas kaip ir visos
stichij formos, kuri prigimtis tam tikru laipsniu ir tam tikra kombinacija panai tiek gyvn, tiek
ir mogaus. Aukiausios formos pusiau mogikos savo protiniais sugebjimais.
mogaus proto planas su septyniais jo poplaniais apima gyvybs bei proto pasireikimus,
prastus mogui jo vairiomis gradacijomis, laipsniais ir sektoriais. ia mes nortume atkreipti
dmes t fakt, kad vidutinis iuolaikinis mogus uima tik ketvirt mogaus proto plano poplan ir
tik intelektualiausi pakilo vir penkto poplanio ribos. iai stadijai pasiekti rasei prireik milijon
met ir dar daugiau prireiks pakilti et bei septint poplanius bei dar aukiau. Bet atminkite, kad
anksiau egzistavo rass, prajusios iuos laipsnius ir pakilusios daug auktesnius planus. Ms
pai ras yra penkta (kartu su ketvirtosios atsilikliais), kuri eina Keliu, o tuo paiu metu ms
rasje yra paengusi moni (tiesa, nedaug), aplenkusi mases ir perjusi et bei septint
poplanius ir (dar maiau) esani dar aukiau. eto poplanio mogus tai supermenas, septinto
antmogis.
Nagrindami septynis mauosius proto planus, tik paminjome tris stichij planus, nes
nenorime gilintis klausim iame krinyje, kuris nepriklauso visuotins filosofijos sriiai. Visgi
galime pasakyti iek tiek daugiau vien dl to, kad atskleistume jums i plan ry su labiau inomais
stichij planai susij su mineral, augal, gyvn ir mogaus proto bei gyvybs planais kaip juodi
pianino klaviai su baltais. Balt klavi visikai pakanka sukurti muzikai, bet egzistuoja atskiri
diapazonai, melodijos ir harmonijos, kuriose juodi klaviai vaidina savo vaidmen ir kur j buvimas
btinas. Jie btini taip pat kaip rianios grandys tarp sielos bsen, bties bsen ir t. t., tarp
daugybs kit plan, besiskiriani ten pasiektomis isivystymo formomis is faktas skaitytojui,
sugebaniam skaityti tarp eilui, nauja viesa nuvies evoliucijos procesus ir duos nauj rakt nuo
gyvybs uoli i karalysts karalyst slapt dur. Stichij karalystes puikiai supranta visi
okultistai, ir slaptieji (inomi arba suprantami tik ventintiesiems) rainiai kupini uuomin jas.
Skaitydami tokius apraymus kaip XIX a. angl raytojo Bulvero-Litono Zanoni, inantieji
atpasta btybes, egzistuojanias tuose gyvybs planuose.
Pereidami nuo didiojo proto plano didj dvasios plan k mes galime pasakyti? Kaip
galime paaikinti ias aukiausias bties, gyvybs, proto bsenas protams, dar nesugebantiems

35

aprpti ir suvokti auktesnij mogaus proto poplani? Udavinys nemanomas. Mes galime kalbti
tik paiomis bendriausiomis, paprasiausiomis svokomis. Kaip galima apsakyti vies nuo gimimo
aklam mogui, cukr nieko saldaus neragavusiam mogui, harmonij kuriam nuo gimimo
Viskas, k mes galime pasakyti, yra tai, kad septyni maieji didiojo dvasios plano planai (o
kiekvienas i j susideda i septyni poplani) apima btybes, tiek pranokstanias iuolaikinio
mogaus gyvyb, prot ir form, kiek is yra pakils vir gleivi, mineral ir netgi atskir energijos
ar materijos form. i btybi gyvenimas taip ymiai pranoksta ms, kad j atvilgiu mes
atrodome miegantys, o ms mstymo procesai teprilygsta mechaniniams; j form materija
priklauso aukiausiems materijos planams, be to, apie kai kuriuos sakoma, kad jie apsireng gryna
energija. K galima pasakyti apie tokias btybes?
Septyniuose mauosiuose didiojo dvasios plano planuose yra btybi, apie kurias mes galime
kalbti kaip apie angelus, arkangelus, pusdievius. emesniuose mauosiuose planuose gyvena tos
didios sielos, kurias mes vadiname meistrais, arba mokytojais, arba adeptais. Aukiau yra mogui
nepasiekiamos didiosios dangaus jg hierarchijos; o dar aukiau yra tie, kuriuos mes su pagarba
galime pavadinti dievais, taip auktai skalje jie pakil j egzistavimas, protas ir jga prilygsta
tiems, kurie moni rasi priskiriami dievybs sampratai. ios btybs nepasiekiamos net
aukiausiems mogaus vaizduots skrydiams. Tik odis dievikas gali bti taikomas j atvilgiu.
Daugelis i btybi, o taip pat angelai, aktyviai dalyvauja Visatos reikaluose ir vaidina juose svarb
vaidmen. ios nematomos dievybs ir dangiki pagalbininkai laisvai ir galingai spinduliuoja savo
tak evoliucijos ir kosminio progreso procesui. J reti sikiimai moni reikalus ir dalyvavimas
juose paskatino gausybs buvusi ir dabartini rasi legend, tikjim, religij bei tradicij
atsiradim. Jie nuolat nea savo inias ir jgas pasaul, aiku, veikdami visikai pagal Visko Dsn.
Bet visgi net aukiausios i i paengusi btybi egzistuoja paprasiausiai kaip Visko Proto
kriniai, ir tik jame, ir paklsta kosminiams procesams bei universaliems dsniams. Jie dar mirtingi.
Jeigu norite, mes galime juos vadinti dievais, bet jie dar tra tik vyresnieji rass broliai pirmns
sielos, aplenkusios savo brolius, kurios pirmos prajo absorbcijos Visk ekstaz, kad padt rasei
eiti auktyn kylaniu Keliu. Ir visgi jos priklauso Visatai ir pavaldios jos slygoms jos mirtingos
ir j planas yra emiau u absoliutins dvasios plan.
Tik labiausiai paeng hermetistai sugeba aprpti slaptsias doktrinas apie dvasios plane
pasireikianias jgas ir bties bvius. Reikiniai ia taip pranoksta pasireikianius proto plane, kad
bandant juos aprayti neivengiamai kilt idj painiava. Tik tie, kuri protai daugel met buvo
kruopiai treniruojami hermetins hilosofijos kryptimi, ir tie, kurie atsine prie tai turtas inias i
ankstesni siknijim gali suvokti tai, k byloja mokymai apie iuos dvasios planus. Daugel i i
slaptj doktrin hermetistai ilaiko paslaptyje kaip nelieiamas ir netgi pavojingas vieai paskelbti.
Sumanus mokinys gali suprasti, k mes turime mintyje, teigdami, kad termino dvasia reikm,

36

kokia j naudoja hermetistai, panai termin gyvybin jga, dvasinanti jga, vidin esm,
gyvybs esm ir t. t., ir ios reikms negalima painioti su ta, kuri kasdienikai ir plaiai taikoma
iam terminui, o btent, religin, banytin, dvasinga, neemika, venta ir t. t. ir panaiai.
Okultistai od dvasia naudoja knijanio principo prasme, suteikdami jam jgos, gyvos
energijos, mistins galios idjas. Okultistai ino, kad tai, k jie vadina dvasine jga, gali bti
panaudota tiek blogais, tiek kilniais tikslais (atitinkamai pagal poliarikumo princip), o fakt
didioji dalis religij pripasta savo tono, Belzebubo, velnio, puolusi angel ir kt. sampratomis.
Todl iuos planus lieianios inios buvo saugomos vis brolij, okultini ordin vent
veniausioje slaptoje ventyklos patalpoje. ia galime tik pridurti, kad t, kurie buvo vald
auktas dvasines jgas ir piktnaudiavo jomis, laukia pasibaistinas likimas, ritmo vytuoklei
neivengiamai pasukus atgal pai materialiausi gyvenimo kratutinyb, i kur jie turs pakartoti
savo jim dvasios link per visus varginanius Kelio ciklus, bet visuomet papildomai kentdami dl
jiems paliktos aminos varginanios atminties apie aukius, i kuri jie krito per blogus poelgius.
Okultistai ino, kad legendos apie puolusius angelus pagrstos konkreiais faktais. Egoistins galios
siekimas dvasios plane egoistines sielas neivengiamai atveda prie dvasins pusiausvyros praradimo,
prie tokio emo kritimo, kiek auktai prie tai jos buvo pakilusios. Bet net ir tokioms sieloms duota
galimyb grti, net ir tokios sielos vl veikia atgalin kelion, grietai apsimokdamos pagal
nenumaldom atpildo dsn.
Pabaigoje mes vl nortume jums priminti, kad pagal atitikimo dsn, knijant ties kaip
viruje, taip ir apaioje; kaip apaioje, taip ir viruje, visi septyni hermetiniai principai visikai
veikia visuose, be iimties, fiziniuose, protiniuose ir dvasiniuose planuose. Proto substancijos
principas pasireikia kiekviename plane, nes jis yra Visko Prote. Atitikimo principas pasireikia
kiekviename plane, nes tarp vis plan yra atitikimas, harmonija ir santarv. Vibracij principas
pasireikia kiekviename plane, nes pats skaidymas planus, kaip mes jau isiaikinome, vyksta
pagal vibracijas. Poliarikumo principas pasireikia kiekviename plane, nes poli kratutinumai yra
rykios prieybs bei prietaros. Ritmo principas pasireikia kiekviename plane, nes reikini
vystymsi slygoja j potvyniai ir atoslgiai, pakilimai ir kritimai, jimai ir ijimai. Prieasi ir
pasekmi principas pasireikia kiekviename plane, nes kiekviena pasekm turi savo prieast, o
kiekviena prieastis turi savo pasekm. Lyties principas pasireikia kiekviename plane kiekvienu
krybins energijos pasireikimu per vyrik ir moterik aspektus.
Kaip viruje, taip ir apaioje; kaip apaioje, taip ir viruje. i per amius einanti hermetin
aksioma apima vien i didiausi Visatos reikini princip. Vlesnse ms paskaitose,
nagrindami likusius principus, mes aikiau pamatysime io didio atitikimo principo prigimties
universal teisingum.

37

VIBRACIJA
Niekas nra ramybs bsenoje, viskas juda, viskas vibruoja.

Didysis treias hermetinis principas vibracij principas knija ties, kad judjimas
pasireikia Visatoje visame kame, kad niekas nesiilsi, viskas juda, vibruoja, cirkuliuoja. hermetin
princip pripaino kai kurie ankstyvieji graik filosofai, trauk j savo sistemas. Bet vlesniais
amiais jis pasitrauk i hermetiniams sluoksniams nepriklausani mstytoj dmesio sferos. XIX a.
fizinis mokslas vl atrado i ties, o XX a. moksliniai atradimai pateik papildom ios aminos
hermetins doktrinos teisingumo rodym. Hermetiniai mokymai byloja, kad viskas ne tik juda ir
vibruoja, bet skirtumas tarp atskir visuotins jgos pasireikim atsiranda vien dl vibracij tempo
ir tipo kitim. Ir dar daugiau, netgi Viskas pats nuolat skleidia tokio begalinio laipsnio intensyvumo
ir tokio didelio greiio vibracij, kad j praktikai galima laikyti besiilsiniu; mokytojai iuo klausimu
pataria mokiniams atkreipti dmes t fakt, kad net ir fiziniame plane greitai judantis objektas,
pavyzdiui, besisukantis ratas, atrodo nejudantis. Mokymai byloja ir tai, kad viename vibracij
poliaus gale yra dvasia, o kitame poliuje vyrauja paios grubiausios materijos formos. Tarp i dviej
poli isidsto milijonai milijon vairiausi tip ir temp vibracij. iuolaikinis mokslas rod, kad
tai, k mes vadiname materija ir energija, yra ne kas kita, kaip vibracinio judesio tipai, o kai kurie
paangiausi mokslininkai artja prie okultist pozicij, teigiani, kad proto reikiniai yra taip pat
vibracij arba judjimo tipai. Pavelkime, k mokslas gali pasakyti apie materijos ir energijos
vibracijas.
Pirmiausia mokslas moko, kad visoje materijoje tam tikru laipsniu pasireikia vibracijos,
atsirandanios dl temperatros ar ilumos. Jeigu objektas altas arba kartas (ir vienas, ir kitas tra
tik vieno ir to paties laipsniai), jis skleis atitinkamas ilumines vibracijas, t. y. jis juds, arba vibruos.
Toliau mokslas moko, kad visos materijos dalels juda apskritiminiu judesiu, nuo korpuskuli iki
sauli. Planetos sukasi aplink saules ir daugelis i j sukasi aplink savo ais. Sauls sukasi aplink dar
didesnius centrus, o tie savo ruotu juda dar didesniais mastais ir t. t. iki begalybs. Molekuls, i
kuri susideda atskiros materij rys, skleidia nuolatinius virpesius ir nuolat juda viena aplink kit
ir viena nuo kitos. Molekuls susideda i atom, kurie analogikai nuolat juda ir vibruoja. Atomai
susideda i daleli, kurios taip pat nuolat juda ir sukuria labai aukt vibracij bsenas ir tipus. Taigi
mes matome, kad visos materijos formos turi savo vibracijas, kas visikai atitinka hermetizmo
vibracij princip.
Tas pats vyksta ir su atskiromis energij formomis. Mokslas moko, kad viesa, iluma,
magnetizmas, elektra yra ne kas kita, kaip vibracinis judjimas, tam tikru bdu susijs su eteriu ir
tikriausiai i jo kylantis. Mokslas negali iki galo paaikinti gamtos reikini, inom kaip sukibimas
(adhezija, kohezija), trauka, gravitacija (pati paslaptingiausia i i trij), nors kai kurie raytojai

38

linksta manyti, kad ios trys energijos formos yra vibracini energij pasireikimai (t per amius
teig hermetinis mokymas).
Visuotin eter, mokslo postuluojam be aikaus jo prigimties suvokimo, hermetistai laiko
aukiausiu pasireikimu to, kas klaidingai vadinama materija, tai yra materija aukiausiame
vibracij lygyje, j pavadinta eterine substancija. Hermetistai moko, kad eterinms substancijoms
bdingas ypatingas iretjimas bei tamprumas ir jos smelkiasi per vis erdv, tapdamos terpe,
galinia perduoti vibracins energijos bangas (ilum, vies, elektr, magnetizm ir kt.).
Mokslininkai mano, kad eterin substancija yra rianti grandis tarp vibracins energijos, mums
inomos kaip materija, i vienos puss ir energija, arba jga, i kitos, o taip pat, kad ji ireikia
tik jai bding vibracij laipsn, danum ir tip.
Vibracij greiio kitimui iliustruoti kaip pavyzd mokslininkai pasil besisukant rat, sukut
arba cilindr pavadinkime iuos besisukanius daiktus objektais. Tegul i pradi objektas sukasi
ltai. J lengva irti, bet garso jis neskleidia. Greitis po truput didja ir po keleto akimirk jis
tampa toks didelis, kad galima girdti stipr bildes arba emus garsus. Greiiui vis didjant,
atsiranda muzikinio diapazono garsai ir kyla vis auktyn ir auktyn, kol greiiui pasiekus tam tikr
rib mogaus aus persmelkia veriantis spiegimas ir garsai dingsta. Objekto sukimosi greitis
pasiek rib, u kurios ausis nejauia vibracij. Po to pradedamas jausti ilumos didjimas. Didjant
sukimosi greiiui, akis pajunta, kad objektas tampa rausvos spalvos, kuri, greiiui vis didjant, tampa
raudona, rykja, virsta oranine, po to pereina gelton, i jos ali, mlyn ir pagaliau violetin
spalv. Greiiui padidjus iki tam tikros ribos, dingsta ir violetin, dingsta visos spalvos, mogaus
akis jau nebejauia j. Bet besisukantis objektas tebeskleidia vibracijas, kurios naudojamos
fotografijai, o vliau ir kitus vos apiuopiamus viesos spindulius. Greiiui vis didjant, pasiekiame
rentgeno spindulius, elektr ar elektromagnetines bangas
Kai objektas pasiekia tam tikr vibracij dan, jo molekuls suyra ir skyla pradinius
elementus, arba atomus. Toliau atomai pagal vibracijos princip skyla nesuskaiiuojamas daleles, i
kuri jie susideda. Gal gale dingsta ir dalels, ir tada galime sakyti, jog objektas susideda i eterins
substancijos. Mokslas nesiryta tsti iliustracijos, bet hermetistai moko, kad jeigu vibracij nuolat
didinsime, objektas pasieks aukiausias pasireikimo bsenas, atkartos atskiras protines bsenas ir
taip vis auktyn dvasios link tol, kol pagaliau gr Visk, kuris yra absoliuti Dvasia. Objektas jau
seniai nustojo bti objektu, dar prie pasiekdamas eterin substancij, bet pavyzdys teisingas ta
prasme, kad jis parodo nuolatinio vibracij laipsni ir tip kitimo veikim. Analizuojant pavyzd,
reikia atminti, kad tose stadijose, kai objektas skleidia viesos, ilumos ir kt. bangas, i tikrj jis
nepavirsta tomis energijos formomis, kuri laipsnis kur kas auktesnis, o tiesiog pasiekia tok
vibracij laipsn, prie kurio ios energij formos isilaisvina i jas laikani molekuli, atom bei
daleli takos. Taigi ios energijos, nors ir auktesnio u materij laipsnio, yra kalintos bei udarytos

39

fiziniuose dariniuose, nes energija pasireikia visur, netgi fizinse formose, ir pasireikdama usilieka
savo kriniuose, turiniuose fizin form, kas tam tikru laipsniu teisinga vis krini atvilgiu, nes
kurianti jga sitraukia savo kryb.
Hermetiniai mokymai eina dar toliau ir moko, kad visus mstymo, emocij, proto, valios arba
nor, bet kokios protins bsenos pasireikimus lydi vibracijos, kuri dalis yra ispinduliuojama ir
stengiasi paveikti kit asmen protus indukcijos bdu. Btent iuo principu pagrstas telepatijos,
proto takos ir panai vieno proto kitam poveikio bei valdios form reikiniai. Su iais reikiniais
iuolaikin visuomen susiduria ypatingai danai, nes labai plaiai pasklido vairi mokykl, kult ir
mokym okultins inios.
Kiekviena mintis, emocija ar protin bsena turi sav vibracij dan ir tip. Asmuo arba kiti
asmenys savo norais gali sukurti ias bsenas, kaip gali sukurti muzikini gars tonus priversdami
tam tikru greiiu vibruoti instrument, kaip gali sukurti spalvas. inant vibracijos princip ir j taikant
proto reikiniams, galima norimame lygyje poliarizuoti prot ir pasiekti tiesiog tobul savo vidini
bsen, nuotaik ir t. t. kontrol. Lygiai taip pat galima paveikti ir kitus mones, sukeliant juose
norimas bsenas. Kitaip sakant, galima gyti sugebjim proto plane kurti tai, k mokslas kuria
fiziniame plane bang vibracijas. i gali manoma pasiekti, aiku, tik naudojant speciali teorij,
praktik, pratimus ir kt., kas yra proto transmutacijos mokslas, viena i hermetinio meno ak.
Nedidelis pamstymas apie tai, k ia pateikme, parodys mokiniui, kad vibracijos principu yra
pagrsti visi nepaprast gali pasireikimai, bdingi meistrams ir adeptams, pajgiantiems tobulai
sukaupti energijas i gamtos dsni, bet kurie i tikrj tiesiog panaudoja vien dsn prie kit; kurie
pasiekia savo rezultat pakeisdami materiali objekt vibracijas arba energij formas ir taip
atlikdami vadinamus stebuklus. Kaip teisingai pastebjo vienas i senj hermetini raytoj, kas
suvok vibracij princip, tas sugrieb valdios skeptr.

POLIARIKUMAS
Visa kas yra dvejopa; visa kas turi savo polius; visa kas turi savo prieyb; panaus ir
nepanaus vienas ir tas pats; prieybs identikos savo prigimtimi, bet skiriasi laipsniu;
kratutinumai sutampa; visos tiesos tik pusiau tiesos; visus paradoksus galima suderinti.
Didysis ketvirtas hermetinis principas poliarikumo principas knija ties, kad visi
pasireikiantys reikiniai turi dvi puses, du aspektus, du polius, prieybi por su laipsni gausa tarp
i dviej kratutinum. Remiantis iuo principu, lengva paaikinti senuosius paradoksus, kurie
kakada stulbino moni protus. mons visada suprato io principo svarb ir stengsi ireikti j
tokiomis svokomis kaip, pavyzdiui: Viskas egzistuoja ir neegzistuoja tuo paiu metu; Visos
tiesos tik pusiau teisingos; Kiekviena tiesa yra pusiau netiesa; Viskas turi dvi puses;
Kiekvienas skydas turi atvirki pus ir t. t. Hermetiniai mokymai moko, kad daiktai, atrodantys

40

visika vienas kito prieingybe, tesiskiria tik laipsniu; kad prieybi poros sutaikomos; kad tez ir
antitez identikos savo prigimtimi, bet skiriasi savo laipsniais; kad visuotinis prieybi sutaikymas
manomas taikant poliarikumo princip.
Mokytojai teigia, kad io principo paaikinim galime rasti visur, tereikia tik sigilinti daikt
prigimt. Jie pradeda nuo rodymo, kad dvasia ir materija yra tik vieno ir to paties du poliai, o
tarpiniai planai tarp j tra tik vibracijos. Toliau jie parodo, kad Viskas ir daugis yra vienas ir tas
pats, o skirtumas tarp j tra tik proto pasireikimo laipsniai. Lygiai kaip Dsnis ir dsniai tra tik du
prieingi poliai. Analogikai yra Principas ir principai; begalinis Protas ir baigtiniai protai.
Toliau, pereidami prie fizinio plano, jie pateikia principo iliustracij, kad iluma ir altis
identiki savo prigimtimi, o skiriasi tik laipsniais. Temperatros laipsnius parodo termometras,
apatiniai laipsniai pavadinti aliu, virutiniai kariu. Tarp i dviej poli egzistuoja daug
ilumos ir alio lygi, vadinkite, kaip norite, esms nesugadinsite. I dviej tak auktesnysis
visada bus iltesnis, o apatinis visada altesnis. Absoliutaus standarto nra, viskas tra tik laipsniai.
Nra termometre vietos, kur baigiasi iluma ir prasideda altis. Viskas tra tik santykins padalos
auktesni arba emesni vibracij pasekm. Patys terminai auktas ir emas, kuriuos mes
priversti naudoti, tra tik vieno ir to paties poliai tai santykiniai terminai. Lygiai tas pats ir su
rytais ir vakarais: keliaukite aplink em ryt kryptimi, ir grite tak, kuris, kai isiruote
keli, buvo pavadintas vakarais, taigi js grite i vakar. Keliaukite vis laik iaur, ir js
pastebsite, kad keliaujate pietus, arba atvirkiai.
viesa ir tamsa yra vieno ir to paties du poliai su laipsni skirtumu tarp j. Tas pats ir su
muzikiniu diapazonu: praddami nuo do kylate vis aukiau ir pasiekiate kit do, ir t. t., tik
kitame klaviatros gale, o tarp j daugyb skirting padal. Tas pats su viesos diapazonu: skirtumas
tarp tamsiai violetins ir tamsiai raudonos tra tik auktesns arba emesns vibracijos. Didelis ir
maas santykiniai dydiai. Analogikai tai lieia ir triukm bei tyl, sunk ir lengv, atr ir buk.
Teigiamas ir neigiamas du poliai su begaline padal seka tarp j.
Gris ir blogis nra absoliuts: vien diapazono gal mes vadiname geru, kit blogu. Viename
gale gris, kitame blogis. Vienas daiktas geresnis u kit, emiau skalje esant daikt, bet jis nra
geresnis u aukiau skalje esant daikt, ir taip toliau; taigi geresnis ar blogesnis santykinai
nustatomi tik i skals padal.
Tas pats ir proto plane. Meil ir neapykanta paprastai laikomos viena kitos prieybe, visikai
nesutaikomomis prieingybmis. Bet jeigu pritaikysime poliarikumo princip, tai pastebsime, kad
nra tokio reikinio kaip absoliuti meil arba absoliuti neapykanta. ie reikiniai tiesiog terminai,
taikomi vieno ir to paties dviem poliams. Praddami nuo bet kurio diapazono tako, rasime daugiau
meils ir maiau neapykantos kildami skale vir, ir maiau meils, o daugiau neapykantos
leisdamiesi emyn; tai bus teisinga visais atvejais, nepriklausomai nuo to, nuo kur nuo viraus ar

41

apaios pradsime. Yra meils ir neapykantos padalos ir yra centrinis takas, kur palankumas ar
nepalankumas taip nublanksta, kad sunku juos atskirti. Ir baim paklsta tai paiai taisyklei.
Prieybi poros egzistuoja visame kame. Ten, kur js rasite vien i j, ten btinai rasite ir jos
prieyb abu polius.
Btent is faktas, naudojant poliarikumo linijas, leidia hermetistams vien proto bsen
paversti kita. Reikiniai, priklausantys skirtingoms klasms, negali bti keiiami vieni kitais, bet
esantys vienoje klasje gali bti pakeisti, t. y. pakeistas j poliarikumas. Taigi meil niekada netaps
rytais arba vakarais, raudona ar violetine, bet j galima pakeisti (ir labai danai pakeiia) neapykanta;
lygiai taip neapykant galima pakeisti meile, pakeiiant jos poliarikum. Nars galima pakeisti
bailumu, ir atvirkiai. Sunkius daiktus galima paversti lengvais. Neaikus tampa aikus, kartas
altas ir t. t., o pats keitimas vyksta visada tarp vieno tipo, bet skirting laipsni daikt. Kaip pavyzd
paimkime bail mog. Keliant jo proto vibracij lyg skalje baim drsa, galima j paversti
ypatingai aukto laipsnio drsuoliu ir bebaimiu. Analogikai tingus mogus gali pasikeisti aktyv,
norima kryptimi pakeitus jo poliarizacij.
Mokinys, susipains su psichini bsen keitimo metodikomis, kurias naudoja atskiros
psichologijos mokslo kryptys, nesunkiai atpains j naudojam princip. Tai yra, kai vien kart jis
suvoks poliarikumo princip ir supras, kad psichins bsenos kinta keiiant poliarikum
manipuliuojant tame paiame diapazone, lengvai naudosis iuo principu. Transmutacija (keitimas)
vyksta ne keiiant vieno daikto prigimt kito visikai skirtingo daikto prigimtimi, o paprasiausiai
keiiant to daikto vien lyg kitu lygiu nepaprastai svarbus skirtumas. Kaip pavyzd pam
analogij i fizinio plano matome, kad nemanoma ilum pakeisti garsu, aukiu ir t. t., bet ilum
labai lengva pakeisti aliu, paprasiausiai sumainant vibracij greit. Lygiai taip pat viena kit gali
bti keiiamos meil ir neapykanta; baim ir narsa. Bet nei baim galima pakeisti meile, nei nars
neapykanta. Proto psichins bsenos skirstomos daugyb klasi, o kiekviena i j turi savo
prieybi polius, su kuriais gali bti atlikta transmutacija.
Mokinys lengvai supras, kad proto bsen, kaip ir fizinio plano reikini, abu polius galima
klasifikuoti kaip teigiam ir neigiam. Taip meil neapykantos atvilgiu yra teigiama, kaip ir narsa
baims atvilgiu, veikla neveiklos ir t. t. Tiems, kurie nesusipain su vibracij principu, dar
pridursime, kad teigiamas polius auktesnio laipsnio u neigiam ir atitinkamai dominuoja vir jo.
Gamtos tendencija teigiamo poliaus aktyvumo dominavimas.
Be to, kad, naudojant poliarizacijos men, galima keisti savo paties proto bsen polius. Proto
takos reikiniai vairiose savo fazse rodo, kad princip galima taikyti ir tiems reikiniams, kai
vienas protas takoja kit, apie k iuo metu daug raoma ir ko plaiai mokoma. Supratus, kad proto
indukcija yra manoma, t. y., supratus, kad proto bsenas galima sukurti indukuojant jas kitiems,
galima aikiai pamatyti, kaip tam tikros vibracijos ar proto bsenos poliarizacijos lygis gali paveikti

42

kit asmen ir taip pakeisti io asmens atitinkamos proto bsenos poliarikum. Pagal princip
veikia ir protinis gydymas. Pavyzdiui, mogus yra prastos, melancholikos nuotaikos ir kupinas
baimi. Psichologas, savo treniruota valia sutelkdamas savo prot norim vibracij ir taip gaudamas
norim savo poliarizacij, indukuodamas sukuria panai proto bsen kitame asmenyje, ir dl to io
asmens vibracijos pakyla ir asmuo poliarizuojamas i neigiamo poliaus teigiam, o jo baim ir kitos
neigiamos emocijos transmutuojamos drs ir panaias teigiamas proto bsenas. Nedidel praktika
jums parodys, kad ie proto pokyiai vyksta visoje poliarizacijos skalje, o pokyiai skiriasi laipsniu,
bet ne rimi. io didiojo hermetinio principo egzistavimo inojimas leis mokiniui geriau suprasti
savo paties ir kit moni proto bsenas. Jis pamatys, kad ios bsenos priklauso nuo j laipsnio,
taigi jis gals savo pastangomis pakelti arba paeminti vibracijas, keisti savo proto polius, o tai
reikia bti savo proto bsen meistru, bet ne tarnu ir vergu. is inojimas leis jam savo protu
padti kitiems ir tam tikrais metodais pakeisti poliarikum, kai to reikia. Mes patariame visiems
mokiniams susipainti su poliarikumo principu patiems, nes teisingas jo supratimas pads suvokti
daug sudting dalyk.

RITMAS
Visa kas teka, teka, iteka, visa kas turi savo potvynius ir atoslgius; visi reikiniai randasi ir
inyksta; vytuokls svyravimai pasireikia visame kame; svyravim riba kair yra svyravim riba
dein; ritmai kompensuojasi.
Didysis penktas hermetizmo principas ritmo principas knija ties, kad visame kame
pasireikia ritmingas judjimas: judjimas pirmyn ir atgal, potvynis ir atoslgis, svyravimas pirmyn ir
atgal, vytuokls darbas, antpldis ir nuosmukis, pakilimas ir nusileidimas visa tai vyksta tarp
dviej poli visuose trijuose planuose: fiziniame, proto ir dvasios planuose. Ritmo principas
glaudiai susijs su poliarikumo principu, apraytu ankstyvesniame skyriuje. Ritmas pasireikia tarp
dviej poli, kuriuos sukuria poliarikumo principas. Tai nereikia, kad ritmo vytuokl vytuoja iki
kratutini poli, nes taip bna retai; faktikai daugeliu atvej sunku nustatyti kratutinius prieybi
polius. Taiau svyravimas visada vyksta i pradi vieno, paskui kito poliaus pus.
Visada yra veiksmas ir atoveiksmis, judjimas pirmyn ir atsitraukimas, kilimas ir leidimasis,
pasireikiantis visuose Visatos procesuose ir reikiniuose. Sauls, pasauliai, mons, gyvnai,
augalai, mineralai, jgos, energija, protas ir materija, ir net dvasia, ireikia princip. Principas
pasireikia kuriant ir griaunant pasaulius, atsirandant ir inykstant tautoms visuotinje gyvenimo
istorijoje ir netgi mogaus proto bsenose.
Nuo pat dvasios Visko pasireikimo galima pastebti, kad visada yra isiliejimas ir
sutraukimas, Brahmos ikvpimas ir kvpimas, kaip sako braminai. Visatos yra sukuriamos, pasiekia
savo emiausi materialumo lyg ir pradeda kilti vir. Sauls gimsta ir pasiekusios savo galybs

43

virn pradeda regresuoti, kol po daugybs eon tampa mirusia mase, laukiania kito impulso, kuris
vl paadint j vidines energijas veiklai, kad galt prasidti naujas sauls gyvenimo ciklas. Taip
yra su visais pasauliais: jie gimsta, auga ir mirta, vien tam, kad atgimt. Taip yra su visais daiktais,
turiniais form: jie svyruoja tarp veiksmo ir atoveiksmio, tarp gimimo ir mirties, tarp veiklos ir
neveiklos ir vl viskas i naujo. Taip yra su visomis gyvomis btybmis: jos gimsta, auga, mirta, o
po to atgimsta. Taip yra su visais didiaisiais judjimais, filosofijomis, tikjimais, madomis,
valstybmis, tautomis ir t. t. gimimas, augimas, branda, nykimas, mirtis ir vl naujas atgimimas.
vytuokls svyravimas pasireikia nuolatos.
Naktis seka dien, ir dien nakt. vytuokl vytuoja i vasaros iem ir vl atgal. Dalels,
atomai, molekuls ir visi materijos knai sukasi savo prigimties rate. Nra tokios bsenos kaip
absoliutus poilsis ar judjimo nebuvimas, visi judesiai ilaiko ritm. is principas yra universalus. J
galima pritaikyti bet kokiam reikiniui ar daiktui bet kuriame gyvybs plane. J galima pritaikyti
visoms mogaus veiklos fazms.
Ritmikas svyravimas nuo vieno poliaus iki kito vyksta nuolatos. Visatos vytuokl nuolatos
juda. Gyvenimo potvyniai ir atoslgiai pagal dsn keiia vienas kit.
Ritmo princip gerai supranta iuolaikinis mokslas ir laiko j universaliu dsniu, taikomu
visiems materialiems daiktams. Bet hermetistai engia dar toliau ir ino, kad principo pasireikimas ir
taka apima mogaus proto veikl ir takoja gluminani nuotaik, jausm ir kt. erzinani bei
trikdani pokyi sek, kuri kiekvienas pastebi vykstant savyje. Hermetistai, studijuodami io
principo veikim, imoko dalinai ivengti jo poveikio su transmutacijos pagalba. Hermetizmo
meistrai jau seniai atrado, kad, nors ritmo principas yra nekintamas ir visada daro poveik proto
reikiniams, visgi, kalbant apie proto reikinius, yra du ritmo principo pasireikimo planai. Jie atrado,
kad yra du pagrindiniai smons planai emesnysis ir auktesnysis. io fakto suvokimas leido jiems
pakilti auktesnj plan ir taip ivengti ritmo vytuokls vytavimo, kuris pasireikia emesniajame
plane. Kitaip tariant, vytuokls svyravimas nesmoningumo plane nedaro takos smonei. Jie tai
vadino neutralizacijos dsniu. io dsnio veikimo principas yra pakelti ego vir protins veiklos
nesmoningumo plano vibracij, kad neigiamas vytuokls judesys nepasireikt smonje ir jos
nepaveikt. Tai yra tas pats, kaip pakilti vir daikto ir leisti jam praeiti neukliudius js.
Hermetizmo meistras arba paengs mokinys poliarizuoja save norim poli, tarsi atsisakydamas
dalyvauti prieingame vytuokls judjime, arba, jeigu norite, paneigdamas io judesio tak jam jis
lieka tvirtai stovti savo poliarizuotoje pozicijoje ir leidia proto vytuoklei judti atgal
nesmoningumo plane. Visi, kurie yra nors iek tiek save vald, atlieka veiksm daugiau ar
maiau nesmoningai, ir neleisdami nuotaikoms bei neigiamoms proto bsenoms juos paveikti jie
taiko neutralizacijos dsn. Taiau meistras engia dar toliau, dar auktesn sugebjim lyg.

44

Naudodamas savo vali jis pasiekia proto tvirtumo ir pusiausvyros laipsn, beveik nesuvokiam
tiems, kurie leidia save neti pirmyn ir atgal vytuojaniai nuotaik ir jausm proto vytuoklei.
To svarb suvoks kiekvienas mstantis mogus, kuris supranta, kas sukuria daugumos moni
nuotaikas, jausmus bei emocijas ir kaip maai mons save valdo. Jeigu nors trumpam sustotumte ir
pamstytumte, js suprastumte, kaip danai ie ritmo svyravimai veik jus js gyvenime: kaip
entuziazmo period neivengiamai sekdavo prieingas depresijos jausmas ir nuotaika. Lygiai taip pat
js drsos nuotaik ir period keit atitinkama baims nuotaika. Ir taip vyksta su dauguma moni:
jausm potvyniai ir atoslgiai kyla ir leidiasi, bet mons niekada nesupranta i protini reikini
prieasties ar reikms. Ritmo principo veikimo suvokimas duoda rakt, kaip valdyti iuos ritmikus
jausm svyravimus, ir leidia geriau save painti bei nesileisti neamam i tak. Valia yra
auktesn u smoning io principo pasireikim, nors paties principo sunaikinti nemanoma. Mes
galime ivengti jo poveikio, bet visgi pats principas veikia. vytuokl nuolatos vytuoja, nors mes
galime nesiduoti jos neiojami.
Yra keletas kit ritmo principo veikimo savybi, apie kurias dabar nortume pakalbti. Viena i
j yra kompensacijos dsnis. Viena i odio kompensuoti reikmi yra sukurti pusiausvyr, kuri ir
yra ta reikm, kuria termin naudoja hermetistai. Btent apie kompensacijos dsn kalba
Kibalionas: svyravim riba kair yra svyravim riba dein; ritmai kompensuojasi.
Kompensacijos dsnis reikia, kad svyravimas vien pus apsprendia svyravim prieing
pus, ar prieing poli vienas subalansuoja kit, arba sukuria pusiausvyr. Fiziniame plane
matome io dsnio pavyzdi. Laikrodio vytuokl juda tam tikr atstum dein, o po to lygiai
tok pat atstum kair. Met laikai lygiai taip pat sukuria tarpusavio pusiausvyr. Potvyniai ir
atoslgiai paklsta tam paiam dsniui. is dsnis veikia visus ritmo reikinius. vytuokl, judanti
nedidele amplitude vien pus, nedidele amplitude juds ir kit pus, o didels amplituds judesys
dein neivengiamai reik didels amplituds judes kair.
Daiktas, sviestas auktyn tam tikr aukt, leisdamasis emyn turs nukeliauti t pat atstum.
Su kokia jga vir iaunamas ovinys, tokia pati jga atsiranda jam grtant atgal em. is
dsnis fiziniame plane yra pastovus, k jums patvirtins iuolaikinis mokslas.
Hermetistai engia dar toliau. Jie moko, kad mogaus proto bsenos paklsta tam paiam
dsniui. Tas, kuris stipriai diaugiasi stipriai kents, bet tas, kuris patirs nedidel skausm, tegals
patirti nedidel diaugsm. Kiaul maai kenia protikai, dl to nepatiria ir diaugsmo ji yra
pusiausvira. I kitos puss, yra gyvn, kurie sugeba stipriai diaugtis, bet j nerv sistema ir
temperamentas veria juos kentti gana stipr skausm toks yra ir mogus. Yra toki
temperament, kurie leidia patirti nedaug diaugsmo, o taip pat ir tik nestipr skausm. Yra toki,
kurie patiria pat didiausi diaugsm, bet taip pat ir pat stipriausi skausm. Taisykl yra tokia, kad

45

kiekvieno individo skausmo ir diaugsmo sugebjimai yra subalansuoti. Kompensacijos dsnis ia

veikia pilna jga.
Hermetistai iuo klausimu engia dar toliau. Jie moko, kad, prie galdamas patirti tam tikro
laipsnio diaugsm, mogus prie tai turi atitinkamai nutolti prieing io jausmo poliaus pus. Jie
sako, kad neigiamas yra pirminis teigiamo atvilgiu, kitaip tariant, patirti tam tikr diaugsmo laipsn
nereikia, kad u j tursi sumokti atitinkamu skausmo laipsniu; prieingai, pagal kompensacijos
dsn diaugsmas yra ritmo judesys u skausmo laipsn, jau anksiau igyvent iame ar prajusiame
siknijime. Tai nauja viesa nuvieia skausmo problem.
Hermetist nuomone, gyvenim grandin yra vientisa ir formuoja dal kiekvieno individo
gyvenimo ir taip padeda suprasti ritmini svyravim pasekmes, kuri, nepripastant reinkarnacij,
nepavykt suprasti.
Hermetistai teigia, kad meistras ar paengs mokinys tam tikru laipsniu gali ivengti svyravim
skausmo pus anksiau mintu neutralizacijos procesu. Pakylant auktesniuosius ego planus,
galima ivengti daugelio patiri, kurias patiria gyvenantys emesniajame plane.
Kompensacijos dsnis vaidina labai didel vaidmen moni gyvenime. Pastebsime, kad
paprastai mons moka tam tikr kain u bet k, k jie turi ar ko stokoja. Jeigu jis turi viena
jis stokoja kito pusiausvyra ilaikyta. Niekas negali tuo paiu metu ilaikyti savo skatik ir turti
pyrago riek. Viskas turi savo malonij ir nemalonij puses. U daiktus, kuriuos mogus sigyja,
jis visada moka daiktais, kuriuos praranda. Turtuolis turi daug to, ko trksta vargui, o vargas danai
turi to, kas nepasiekiama turtuoliui. Milijonierius gali turti nor vsti ir pakankamai turt turtingam
ventiniam stalui suruoti, taiau tuo paiu metu jis neturs apetito, kad galt visu tuo mgautis, ir
pavyds apetito bei gero virkinimo darbininkui, kuris neturi milijonieriaus turt bei nor ir kuris
patiria daugiau malonumo valgydamas savo menk maist negu milijonierius, kuris, net ir turdamas
apetit ar nesutrikus virkinim, viso to nepatirt, nes norai, proiai ir ketinimai yra skirtingi. Taip
gyvenime visada ir vyksta. Kompensacijos dsnis veikia nuolatos, siekdamas subalansuoti ir sukurti
pusiausvyr, ir to pasiekia per tam tikr laik, nors galbt prireikia net keleto gyvenim, kad sugrt
ritmo vytuokl.

PRIEASTINGUMAS
Kiekviena prieastis turi savo pasekm, kiekviena pasekm turi savo prieast; visa k valdo
dsnis; atsitiktinumas tra neatpainto dsnio pavadinimas; egzistuoja daug prieastingumo plan,
bet niekas neivengia dsnio poveikio.
Didysis etas hermetizmo principas prieasi ir pasekmi principas knija ties, kad is
dsnis pasireikia visoje Visatoje; kad niekas nevyksta atsitiktinai; kad atsitiktinumas tra tik

46

terminas, rodantis egzistuojani, bet neatpaint prieast; kad reikiniai yra nuolatiniai be pertrkio
ar iimi. Prieasties ir pasekms principas yra visos tiek antikins, tiek iuolaikins mokslins
minties pagrindas ir j hermetizmo mokslininkai skelb per amius. Nors tarp vairi minties
mokykl nuolatos kyla vairi diskusij, taiau ios diskusijos daniausiai yra dl principo veikimo
detali ar netgi tik dl atskir odi reikms. Visi tikri pasaulio mstytojai viso ko pagrind,
prieasi ir pasekmi princip, pripaino esant teising. Galvoti prieingai reikt iimti visus
Visatos reikinius i tvarkos dsnio pavaldumo ir nuleisti juos emyn kakokiam moni sukurtam
atsitiktinumui. Nedidelis pamstymas kiekvienam parodys, kad i tikrj nra tokio daikto kaip
grynas atsitiktinumas. odynas od atsitiktinumas apibdina kaip: atsitiktin dalyk, nenumatyt,
nejuiomis pasitaikius, pakankamai nepagrst, nedsning. Taiau iek tiek pamst pamatysite,
kad nra tokio dalyko kaip atsitiktinumas, kakas esantis u dsnio rib, kakas u prieasi ir
pasekmi rib. Kaip galt reikini Visatoje veikti kakas, nepriklausomas nuo Visatos dsni,
tvarkos ir tstinumo? Toks kakas turt bti visikai nepriklausomas nuo Visatos tvarkos tendencij,
o taigi auktesnis u visa tai. Mes negalime sivaizduoti nieko u Visko rib, u Dsnio rib, nes tik
Viskas ir yra Dsnis. Visatoje nra vietos kakam ioriniam, nepriklausaniam nuo Dsnio. Tokio
kako egzistavimas padaryt visus gamtos dsnius neefektyvius ir sukelt Visatoje chaotik
netvark bei neteistum. Atidiau pairj pamatysime, kad tai, k mes vadiname atsitiktinumu,
tra mums neinom prieasi iraika prieasi, kuri mes negalime aprpti. odis
atsitiktinumas, kils i senosios savo reikms kristi (kaip ikrenta loimo kauliukai), reikia
idj, kad ikrit kauliukai (ir daugelis kit vyki) tra paprastas atsitikimas, nesusijs su jokia
prieastimi. ia prasme is terminas daniausiai ir yra naudojamas. Taiau, gerai ianalizavus
dalyk, matyti, kad kauliuk ikritimas nra joks atsitiktinumas. Kiekvien kart, kai kauliukas
metamas ir parodo tam tikr aki skaii, jis paklsta dsniui, tokiam paiam neivengiamam
dsniui, koks valdo planet sukimsi aplink saul. Dar prie ikrentant kauliukui, jau egzistuoja
prieastys ar prieasi grandins, besitsianios atgal toliau, nei protas gali atsekti. Kauliuk
buvimo dutje padtis, raumen energijos, panaudotos metimui kiekis, stalo padtis ir t. t. visa tai
yra prieastys, kuri pasekm mes pamatome. O u i regim prieasi yra prie jas einani
neregim prieasi grandin, kuri turs takos daniausiai ikritusi aki skaiiui.
Jeigu kauliukai bus metami daug kart, pastebsime, kad ikris madaug vienodas kiekis aki,
t. y. daniausiai bus vienodas skaiius vienos, dviej ir t. t. aki. Meskite monet or, ir ji nukris
herbu arba skaiiumi; bet atlikite tai daug kart ir ikritusi herb bei skaii kiekis bus madaug
vienodas. Tai yra vidurkio dsnio veikimas. Taiau tiek vidurkis, tiek vienas metimas paklsta
prieasi ir pasekmi dsniui, ir jeigu sugebtume velgti prieastis, pamatytume, kad esamomis
slygomis ir esamu laiku kitoks aki skaiius ikristi tiesiog negaljo. Esant toms paioms slygoms,
bus gautas tas pats rezultatas. Kiekvienas vykis visada turi prieast. Niekas niekada nevyksta be

47

prieasties ar prieasi grandins. Bandant suvokti princip, moni galvose kyla tam tikras
sumiimas dl to, kad jie nesugeba paaikinti, kaip vienas daiktas gali kilti i kito daikto, t. y. kaip
vienas daiktas gali bti kito krju. Ties sakant, joks daiktas niekada neslygoja ar nekuria
kito daikto. Prieastis ir pasekm turi reikal tik su vykiais. vykis yra tai, kas ateina, kyla ar
atsitinka kaip kakokio prie tai buvusio vykio pasekm ar rezultatas. Joks vykis nekuria kito
vykio, bet tiesiog yra ankstesn grandis didioje vyki tvarkos grandinje, kylanioje i krybins
Visko energijos. Tarp vis buvusi, esam ir bsim vyki yra tstinumas. Tarp viso ko, kas buvo ir
kas bus, egzistuoja ryys.
Ijudintas riedulys, nuriedjs nuo kalno, pramua papdje stovinio namo stog. I pirmo
vilgsnio mes tai laikome atsitiktiniu vykiu, bet geriau su juo susipain randame u jo didel
prieasi grandin. Vis pirma lijo lietus, kuris suminktino grunt ir padjo isijudinti akmeniui; po
to j veik saul, kiti liets ir t. t.; visa tai po truput ard uol; skverbiantis gilyn egzistuoja dar
ankstesns prieastys, kurios formavo kaln ir jo atsiradim dl ems plutos judesi, ir t. t. iki
begalybs. Toliau mes galtume atsekti prieastis, esanias u lietaus ir t. t. Mes galtumme
ianalizuoti stogo istorij. Trumpai tariant, greitai pastebtume, kad esame sipainioj prieasi ir
pasekmi tinkl, i kurio greitai usinortume isivaduoti.
Kaip mogus turi du tvus, keturis senelius, atuonis prosenelius, eiolika proproseneli ir t. t.
iki kokios keturiasdeimtosios kartos, kai galtume priskaiiuoti milijonus protvi taip ir su
skaiiumi prieasi, esani net u menkiausio vykio ar reikinio, tokio kaip suodi dulkels
sumirgjimas prie js akis. Nra lengva uduotis prasekti suodio keli atgal iki ankstyvojo ems
istorijos periodo, kai jis buvo dalis didelio medio kamieno, kuris vliau virto anglimi ir t. t. iki pat to
momento, kai is suodis pasirod ms akiratyje, tsdamas savo egzistencij. Didel vyki,
prieasi ir pasekmi grandin atved j jo esamas slygas, kurios tra viena grandis vyki
grandinje, kurie kurs kitus vykius imtams met ateit nuo dabar. Vienas i vyki, kilusi i io
mao suodio, buvo i eilui raymas; tai buvo prieastis, dl kurios turjo darbo raidi rinkjas,
korektorius ir dl kurios kils tam tikr mini js ir kit moni protuose, o tai savo ruotu paveiks
dar kitus mones ir t. t., vir mogaus sugebjimo aprpti dar plaiau ir visa tai dl mao suodio
kelions, kuri parodo daikt ry ir sveik bei tolesn fakt, kad nra didelio, nra mao Protui,
kuris yra viso ko prieastis.
Pagalvokime. Jeigu tam tikras vyras nebt sutiks tam tikros merginos kakada labai seniai,
akmens amiuje, tu, skaitantis ias eilutes, galjai nebti ia. Ir galbt, jeigu ta pati pora nebt
susitikusi, mes, raantys ias eilutes, nebtumm dabar ia. Vlgi raymo veiksmas i ms puss ir
skaitymo veiksmas i js puss paveiks ne tik js ir ms gyvenimus bei likimus, taiau taip pat
turs tiesiogin ar netiesiogin poveik daugumai moni, gyvenani dabar ir gyvensiani

48

ateinaniais amiais. Kiekviena mintis, kuri pagalvojame, kiekvienas veiksmas, kur atliekame, turi
savo tiesiogin ir netiesiogin rezultat, priklausant didiajai prieasi ir pasekmi grandinei.
Dl tam tikr prieasi iame darbe nenorime svarstyti laisvos valios, arba determinizmo. Tarp
kit prieasi pagrindin yra ta, kad n viena i prietaring nuomoni nra visikai teisinga i
ties abi puss, remiantis hermetizmo principu, yra dalinai teisios. Poliarikumo principas rodo, kad
abi puss tra pusins tiesos kaip vienos tiesos prieingi poliai. Mokymai teigia, kad mogus gali bti
ir laivas, ir tuo paiu suvarytas neivengiamybs, priklausomai nuo to, i kokio tiesos aukio ir
kokiomis termin reikmmis bus svarstomas is klausimas. Senovs raytojai j nusako taip: Kuo
toliau nuo centro yra btyb, tuo labiau ji yra suvaryta; kuo ariau centro ji priartja, tuo ariau
laisvs ji yra.
Dauguma moni daugiau ar maiau priklauso nuo paveldimumo, aplinkos ir t. t. ir turi labai
maai laisvs. Juos valdo iorinio pasaulio nuomons, paproiai, mintys bei j pai emocijos,
jausmai, nuotaikos ir t. t. Jie nra pasiek jokio meistrikumo, verto io vardo. Jie pasipiktin atmeta
tok teigin sakydami: Betgi a i tikrj laisvas veikti ir daryti, kaip noriu a darau tiktai tai, k
noriu daryti. Bet jie nesugeba paaikinti, i kur kyla is noras. Dl ko jie nori daryti viena, o ne
kita? Argi j noras neturi prieasties? Meistras gali pakeisti tokius norus kitais, prieingame
proto poliaus gale. Jis turi vali norti, o ne iaip sau nori dl tam tikr jausm, nuotaik, emocij
ar aplinkos taig, kurios jam sukelt poreik kak daryti. Dauguma moni eina per gyvenim kaip
tie nuo kalno riedantys rieduliai, paklusdami aplinkai, iorinms takoms, vidinms nuotaikoms bei
trokimams ir t. t., jau nekalbant apie trokimus bei norus t, kurie stipresni u juos, apie
paveldimum, aplink ar taig, kuri ridena juos be jokio pasiprieinimo i j puss, be joki valios
apraik. Kilnojami kaip pstininkai gyvenimo achmat lentoje, jie atlieka savo vaidmenis ir
padedami al, kai aidimas yra baigtas. Bet meistrai, inodami aidimo taisykles, pakyla vir
materialaus gyvenimo plano ir susisiekdami su auktesnmis savo prigimties jgomis valdo savo
nuotaikas, charakter, savybes, bei poliarikum, o taip pat ir juos supani aplink, taigi tampa
aidjais, o ne pstininkais prieastimis, o ne pasekmmis. Meistrai neivengia auktesni plan
prieastingumo, bet paklsta auktesniems dsniams, taigi valdo emesnij plan aplinkybes. Jie
smoningai dalyvauja dsnio veikime, uuot buv akli jo instrumentai. Kol jie tarnauja auktesniems
planams, tol jie valdo fiziniame plane.
Aukiau ar emiau, taiau dsnis veikia nuolatos. Nra tokio dalyko kaip atsitiktinumas. Aklj
diev panaikino protas. Dabar, kai ms akis nuvieia inojimas, mes matome, kad visk valdo
universalusis dsnis, kad begalin dsni gausa tra tik vieno didiojo Dsnio, kuris yra Viskas,
pasireikimai. Tikra tiesa, kad net plunksna nenukris i virblio uodegos nepastebta nepastebta
Visko Proto, kad net visi plaukai ant ms galvos suskaiiuoti, kaip raoma ventraiuose. Nra
nieko, kas bt u dsnio rib; nieko, kas prietaraut jam. Ir visgi nedarykite klaidos manydami, kad

49

mogus yra aklas automatas toli grau nra taip. Hermetiniai mokymai moko, kad mogus gali
panaudoti Dsn, kad veikt dsnius, ir kad auktesn valia dominuos vir emesns, kol pagaliau
mogus pasieks tok lyg, kuriame jisai ras prieglobst paiame Dsnyje ir juoksis i reikini dsni.
Ar sugebi suvokti vidin ito reikm?

LYTIS
Lytis yra visame kame; visa kas turi savo vyrik ir moterik principus; lytis pasireikia
visuose planuose.
Didysis septintas hermetizmo principas lyties principas knija ties, kad lytis pasireikia
visame kame, t. y. kad vyrikas ir moterikas principai visada egzistuoja ir veikia visose reikini
fazse kiekviename gyvybs plane. ioje vietoje mes norime atkreipti js dmes, kad lytis,
hermetine prasme, ir seksas, kasdienine io termino vartojimo prasme, nra tas pats. odis lytis yra
kils i lotynikos aknies, reikianios kurti, gaminti, gimdyti. Atidiau pamst pastebsite, kad
io odio reikm daug platesn ir bendresn negu termino seksas, kuris reikia fizinius skirtumus
tarp vyrik ir moterik gyvj btybi. Seksas yra viso labo lyties pasireikimas didiojo fizinio
plano tam tikrame poplanyje organins gyvybs poplanyje. Norime, kad js skirtum gerai
sidmtumte, nes kai kurie raytojai, tik pavirutinikai susipain su hermetine filosofija, band
sutapatinti septint hermetizmo princip su primityviomis teorijomis ir mokymais apie seks.
Lyties funkcijos yra iimtinai vien tik kurti, gaminti, gimdyti ir t. t., o jos pasireikimus galima matyti
kiekviename reikini plane. Sunkoka pateikti mokslini ito fakto rodym, nes mokslas iki iol nra
pripains io visuotinai taikomo principo, taiau kelet rodym mokslas visgi duoda. Vis pirma
mes pastebime lyties principo pasireikim daleli, jon ir elektron lygyje, k mokslininkai
pripasta esant materijos pagrindu ir i kuri tam tikr darini atsiranda atomas, ilgai laikytas
nedalomu ir baigtiniu.
Mokslas pripaino, kad atomai susideda i daugybs daleli, elektron, besisukani vienas kito
atvilgiu ir intensyviai bei greitai vibruojani. Taiau be to dar yra teigiama, kad atom formavimas
priklauso nuo neigiam daleli susitelkimo aplink teigiamas, kai teigiamos dalels tam tikra prasme
takoja neigiamas daleles ir i to atsiranda tam tikros kombinacijos, taigi taip sukuriamas, gimsta
atomas. Tai visikai atitinka senovinius hermetizmo mokymus, kurie visada vadino vyrikj lyties
princip teigiamu, o moterikj neigiamu taip vadinamos elektros poliais.
Keletas odi apie teising termin suvokim. moni protai suformavo visikai klaiding
supratim apie taip vadinamos elektrintos, arba magnetintos, materijos neigiamo poliaus savybes.
Mokslas iam reikiniui klaidingai taik terminus teigiamas ir neigiamas. odis teigiamas
reikia kak real ir tvirt, palyginus su neigiamu nerealiu ir silpnu. Taiau to nra nagrinjant

50

elektros polius. Taip vadinamas neigiamas elemento polius i tikrj yra polius, kuriame atsiranda ar
yra sukuriamos naujos formos ir energijos. Jis neturi nieko negatyvaus. Dabar mokslas vietoje
termino neigiamas vartoja od katodas, kurio aknis graik kalba reikia atsiradimas, gimimo
kelias ir t. t.. I katodo poliaus ispinduliuojama daugyb elektron ir daleli, o ie atradimai sukl
revoliucij moksle. Katodo polius tai Motina vis t keist reikini, kurie perra visus senus
vadovlius ir privert perirti visas sensias teorijas bei atmesti spekuliatyvius mokslo teiginius.
Katodas, arba neigiamas polius, yra elektros reikini ir vis pai subtiliausi, kokios tik yra
inomos mokslui, materijos form

motininis principas. Taigi js matote, kad esame teiss

atsisakydami iuo klausimu naudoti termin neigiamas ir reikalaudami j pakeisti terminu

moterikas. Mokslo faktai patvirtina ms teigin net nekalbant apie hermetinius mokymus.
Taigi, kalbdami apie veiklos poli, vietoje termino neigiamas vartosime termin moterikas.
Mokslas pripasta, kad kurianiosios dalels, arba elektronai, yra moteriki (mokslas sako: Jie
turi neigiam elektros krv, mes sakome: Jie turi moterik energij). Moterikosios dalels
atsitraukia nuo vyrik daleli (ar, tiksliau, jas palieka) ir pradeda nauj savo gyvavimo etap. Jos
aktyviai ieko sjungos su vyrikomis dalelmis, skatinamos prigimtinio impulso kurti naujas
materijos, arba energijos, formas. Vienas raytojas savo mintimis nujo taip toli, kad netgi para:
Tam tikru momentu savo paios valia ji siekia sjungos. is atsitraukimas ir susijungimas yra
didios dalies cheminio pasaulio veiklos pagrindas. Kai moterikoji dalel susijungia su myrikja
dalele, prasideda tam tikras procesas. Veikiama vyrikos energijos moterikoji dalel greitai vibruoja
ir sukasi aplink vyrikj, to pasekm naujo atomo gimimas. Naujas atomas vlgi susideda i
daleli, bet kai susijungimas baigtas atomas tampa vieninga visuma su konkreiomis savybmis ir
jame jau nepasireikia laisvos elektros savyb. Moterik elektron atsiskyrimas, arba atplimas,
vadinamas jonizacija. ie elektronai, arba dalels patys aktyviausi gamtos baro darbininkai. I j
sjung, arba darini, atsiranda vairs viesos, ilumos, elektros, magnetizmo, traukos, atostmio,
chemins traukos ir kiti analogiki reikiniai. Ir visa tai atsiranda dl lyties principo veikimo
energijos plane.
Vyriko principo vaidmuo, atrodo, yra nukreipti tam tikr gimt energij moterik princip,
taip paleidiant veikti krybinius procesus. Bet moterikas principas tai btent tas, kuris atlieka
krybin darb ir taip visuose planuose. Ir visgi kiekvienas i i princip neveiksmingas be kito.
Kai kuriose gyvybs formose abu principai sujungti viename organizme. Todl visa kas organiniame
pasaulyje ireikia abi lytis moterikoje formoje visada egzistuoja vyrikas pradas. Hermetins
doktrinos gali pateikti daug mediagos apie abiej lyties princip veikim, kuriant ir ireikiant
vairias energij formas, bet mokslas eng tok savo vystymosi spartos etap, kad ios knygos
apimtis neleidia mums labiau gilintis nuolat mokslo pateikiamus naujus rodymus. Elektron ir
daleli pavyzdys geriausiai atskleidia pagrindini princip visuotin idj.

51

Mokslo vystymasis kiekvienais metais pateiks vis daugiau fakt, patvirtinani hermetinio
lyties principo teisingum. Bus patvirtinta ir tai, kad lytis nuolat veikia bei pasireikia neorganins
materijos srityje ir energijos, arba jgos, srityje. Elektra jau dabar laikoma ta sritimi, kurioje, atrodo,
susimai ir itirpo visos kitos energij formos. Visatos elektros teorija tik patvirtina, kad jeigu mes
elektros reikiniuose netgi paiose jos itakose ir pasireikimo altiniuose galtume atverti
akivaizdius ir neabejotinus lyties buvimo ir jos veiklos faktus, tai tik patvirtint didiojo hermetinio
principo lyties principo egzistavim visuose visuotiniuose reikiniuose.
Nra reikalo gaiinti js laiko dstant gerai inomus atom traukos ir stmos, chemins
traukos, atom daleli meils ir neapykantos, molekuli sukibimo reikinius. ie faktai gerai inomi
ir jiems nereikia komentar.
Bet ar kada nors susimstte apie tai, kad ie reikiniai tai lyties principo pasireikimas? Kad
principas veikia elektron ir daleli aplinkoje? Ir dar daugiau, argi negalite u to velgti hermetini
mokym imintingumo, pagal kuriuos pats gravitacijos dsnis ta keista trauka, dl kurios visos
Visatos dalels ir materials knai traukia vienas kit, ne kas kita, kaip dar vienas lyties principo
pasireikimas, kai vyrika energija traukia moterik, ir atvirkiai?
Mes negalime jums ia pateikti mokslini rodym, bet pavelkite reikinius per hermetini
mokym prizm ir pagalvokite, ar pavyks jums sukurti geresn hipotez u t, kuri jums silo fizinis
mokslas. Pervelkite visus fizinius reikinius ir js sitikinsite lyties principo egzistavimu.
Dabar pereisime prie lyties principo nagrinjimo dvasios plane. Js laukia daug domi
detali.

PROTO LYTIS
Studijuojantys psichologij ir sekantys iuolaikines minties raidos apie protinius reikinius
tkmes tikriausiai atkreip dmes XIX a. pabaigoje XX a. pradioje prasiverusi proto dualizmo
idj, davusi pradi daugeliui panai teorij. Viena i j 1893 m. Tomsono J. Hudsono teorija
apie objektyv ir subjektyv protus, kuri egzistavim jis teig esant kiekviename individe. Kiti
mstytojai nagrinjo smoningo ir pasmoningo proto, aktyvaus ir pasyvaus proto ir kt. teorijas.
Atskiros teorijos skiriasi viena nuo kitos, bet visada ilieka proto dvilypumo principas.
Hermetins filosofijos mokinys nejuia nusiypsos igirds daugyb i nauj teorij apie proto
dvilypum, be to, kiekviena i i mokykl atkakliai laikosi savo teorij ir kiekviena skelbiasi, kad
tik ji atrado ties. Mokinys, pasklaids okultins istorijos puslapius ir grs prie okultini mokym
itak, ras, nors ir neaikias, nuorodas senj hermetini doktrin lyties princip, proto plane
pasireikiant kaip proto lytis.

52

Gilindamiesi toliau pastebsime, kad senoji filosofija turjo ini apie proto dvilypum ir
priskyr j proto lyties teorijai. i proto lyties teorij mokiniams, susipainusiems su mintomis
iuolaikinmis teorijomis, lengva paaikinti keletu odi. Vyrikas proto principas apima taip
vadinam objektyv prot, smoning, valing, aktyv ir t. t. Moterikas proto principas apima taip
vadinam subjektyv prot, pasmoning, nevaling, pasyv ir t. t. Hermetiniai mokymai nesutampa
su daugybe iuolaikini teorij apie iuos du proto dvilypumo aspektus, nes dauguma iuolaikini
teorij tra tik moksliniai iprotavimai, neilaikantys eksperiment ir demonstracijos ibandymo.
Mes nurodme mokiniams atskiras j sutapimo fazes tam, kad padtume anksiau gytas inias
sisavinti pagal hermetins filosofijos mokymus.
Antrajame Hudsono veikalo skyriuje Psichikos reikini dsnis rasime tok teigin: Mistika,
neaiki hermetini filosofij kalba atskleidia t pai visuotin idj, tai yra proto dvilypum. Jeigu
daktaras Hudsonas bt rads laiko ir pasivargins iifruoti t i mistika, neaikia kalba
paraytos hermetins filosofijos, jis bt iek tiek daugiau suinojs apie proto dvilypum, bet tada,
ko gero, jo pats domiausias darbas nebt buvs paraytas. Dabar panagrinkime hermetini
mokym pamstymus apie proto lyt.
Hermetizmo mokytojai savo pamokymus ia tema perteikia silydami mokiniui istudijuoti j
pateiktas prielaidas savo paties atvilgiu. Mokiniams siloma susitelkti vidun, savj a, esant
kiekvieno viduje. Kiekvienas mokinys prieina ivad, kad jo smon pirmiausia pateikia jam
praneim apie savo paios egzistavim praneim: A esu. I pradi atrodo, kad ie odiai yra
vienintelis savimons pasireikimas, bet tolesnis nagrinjimas atskleidia fakt, kad A esu
galima suskaidyti dvi aikias dalis, arba aspektus, kurie, nors veikia kartu ir sutartinai, visgi
smonje gali bti atskirti.
Tada, kai i pirmo vilgsnio atrodo, jog egzistuoja tik a, dmiau panagrinjus atrandamas
faktas, kad egzistuoja A ir a. ie du proto dvyniai skiriasi savo poymiais ir prigimtimi, ir j
prigimties bei i jos gimstani reikini tyrinjimas gerokai paaikins gausias proto takos
problemas.
Pradsime nuo a, kur mokinys paprastai klaidingai suvokia kaip A, kol jis nenukreipia
savo tyrimo gilyn paius nuoaliausius smons kampelius.
mogus galvoja apie save (a aspektu) kaip apie susidedant i tam tikr jausm, skoni,
prisiriim ir neprisiriim, proi, ypating sait, ypatum ir t. t., i kuri susidlioja jo asmenyb,
arba tai, k jis, arba kiti, suvokia kaip save. Jis ino, kad ios emocijos ir jausmai kinta, gimsta ir
mirta, paklsta ritmo ir poliarikumo principams, patraukiantiems j nuo vien kratutini jausm
kitus. Jis galvoja apie savo a kaip apie konkreias inias, sukauptas jo prote, formuojant dal savo
a. Toks yra mogaus a.

53

Bet mes paskubjome teigti. Daugumos moni a tra tik kno smon ir jo fiziniai apetitai
bei kt. J smon labiausiai susijusi su kno prigimtimi, jie praktikai ir gyvena ten. Kai kurie
mons net ir savo aprang laiko savo asmeninio a dalimi ir, atrodo, i tikrj taip save suvokia.
Vienas raytojas su humoru pastebjo, kad mons susideda i trij dali: sielos, kno ir rb.
Tokie rbus tesuvokiantys mons prarast savo individualyb, jeigu laivo katastrofos metu
imestus krant juos imt ir irengt iabuviai. Bet netgi daugelis i t, kurie ne taip stipriai
mintimis susij su savo apranga, prisilaiko nuomons, kad j kn smon j a. Jie negali
pasijusti nepriklausomi nuo kn. J protas jiems atrodo praktikai kakuo priklausantis j knui,
kaip dauguma atvej ir yra i tikrj.
mogui kylant smons pakopomis, jis gali atskirti savo a nuo savo kno suvokimo,
pradjs galvoti apie savo kn kaip apie susijus su jo paties proto dalimi. Bet netgi tada jis labai
links sutapatinti a su proto bsenomis, jausmais ir t. t, kuriuos jauia esant savyje. Jis laiko tas
vidines bsenas tapaiomis savo a, uuot suvoks jas esant daiktais, gimusiais kakurioje jo
proto dalyje ir egzistuojaniais jo viduje, jame paiame, bet ne savimi paiu. Jis pamato, kad gali
keisti ias vidines jausm bsenas valios pastangomis ir kad gali sukurti jausm arba bsen, visikai
prieing esamam, o abiem atvejais ilieka tas pats jo a.
Taip pagaliau jis gali atmesti ias atskiras protines bsenas, emocijas, jausmus, proius,
savybes, ypatybes ir kitas asmenines proto priklausomybes, gali atmesti jas vis savo ne-a
keistenybi ir natos kolekcij, lygiai kaip ir verting savybi kolekcij. Tai reikalauja maksimalios
mokinio proto koncentracijos ir protins analizs jgos. Vis tik udavinys nra per sunkus
paengusiems mokiniams ir netgi tiems, kuri paanga nra didel visi jie savo vaizduotje gali
pamatyti, kaip vyksta is procesas.
Po to, kai atmetimo procesas atliktas, mokinys atras, kad jis smoningai valdo save, tai, k jis
gali laikyti a ar A dvilypumo aspektu, a gali bti juntamas kaip kakas protinis, kuriame
gali kilti mintys, idjos, emocijos, jausmai ir kitos protins bsenos. J galima laikyti proto
siomis, kaip j vadino senovje, galiniu gimdyti protinius palikuonis. Jis pareikia apie savo
buvim smonei kaip a su visomis dar neireiktomis krybinmis jgomis ir vis ri bei tip
protini palikuoni kartomis. Jo krybins energijos jgos milinikos. Bet tuo paiu metu atrodo,
kad jis supranta, jog tam, kad galt suteikti egzistencij savo proto kriniams, jis turi gauti dar
kakoki energij form i savo palydovo A, ar dar i kieno nors kito A. supratim lydi
didiuli protins veiklos ir krybos sugebjim suvokimas.
Mokinys greitai pastebs, kad tai dar ne viskas, k jis gali rasti savo vidinje smonje. Jis
atranda, kad egzistuoja protinis Kakas, kas gali sakyti jo a veikti tam tikra krybos kryptimi ir
kas tuo paiu gali stovti one ir stebti proto kryb. J moko, kad i savo paties dal jis gali vadinti
savo A. Nordamas jis gali pasilikti jo smonje. Jis pastebi, kad ia nra aktyvios veiklos

54

sugebjimo arba protini kart krimo suvokimo, kaip nuoseklaus dalyvavimo proto veiksmuose
proceso, o greiiau yra sugebjimo nukreipti energij nuo A a jutimo suvokimas sakymo,
kad prasidt ir vykt proto kryba, procesas.
Toks dvejopas aspektas bdingas kiekvienos asmenybs protui. A atstovauja vyrikam proto
poliaus principui, a moterikam principui. A atstovauja bties aspektui, a tapsmo
aspektui.
Js pastebsite, kad analogijos principas veikia iame plane lygiai kaip ir didiajame plane,
kuriame vyko Visatos krimas. Abu procesai panas savo prigimtimi, nors skiriasi laipsniu. Kaip
viruje, taip apaioje; kaip apaioje, taip viruje.
ie proto aspektai vyriko ir moteriko, A ir a aspektai, susij su visais inomais
proto ir psichikos reikiniais, duoda meistrikumo rakt kiekvienam, kuriam dar ne visikai aiki
proto veiksm ir pasireikimo sfera. Proto lyties principas knija t ties, kuri yra itisos proto takos
reikini srities pagrindas. Moterikas principas visada siekia spdi, o vyriko principo tendencija
visada stengtis juos paduoti, leisti jiems pasireikti. Moterikas principas savo veiklai turi platesn
sfer, lyginant su vyriku. Moterikas principas vadovauja nauj mini, koncepcij, idj
atsiradimui, skaitant vaizduots darb. Vyrikas principas susijs su valios darbu visose jos
pasireikimo fazse. Ir visgi be aktyvios vyriko principo valios pagalbos moterikas principas links
usiimti vien tik i iors gaut spdi proto vaizdini krimu, uuot krs savo paties proto
krinius. Tie, kurie gali skirti daugiau laiko iam dalykui ir pamstyti apie tai, aktyviai naudojasi
abiem proto principais: moteriku aktyviai kuriant protui, ir vyriku valiai suadinant ir
perduodant energij krybinei proto daliai. Dauguma moni i tikrj naudojasi vyriku principu,
bet emu laipsniu ir tenkinasi gyvenimu su mintimis ir idjomis, j a patekusiomis i kit A.
Smulkiau gilintis dalyk nra ms tikslas, tai galima gauti i bet kurio psichologijos vadovlio,
pasinaudojus ms duotu raktu ir ianalizavus proto plan.
Studijuojantys psichinius reikinius yra gerai susipain su tokiais reikiniais kaip telepatija,
mini perdavimas, protin taka, taiga, hipnoz ir kt. Daugelis iekojo i vairi reikini form
paaikinim vairiausi proto dvilypumo pasekj teorijose. Kakuria prasme jie teiss, nes ia
akivaizdus proto veiklos dviej aiki fazi pasireikimas. Bet jeigu tokie mokiniai panagrint iuos
dvilypumus hermetini mokym apie vibracijas ir proto lyt kontekstu, jie pastebt, kad taip ilgai
iekotas raktas jau j rankose, ir gali bti, kad tada labai nustebt, jog taip ilgai iekojo.
Telepatijos reikiniuose akivaizdiai matyti, kaip vyriko principo vibracin energija veriasi
kitos asmenybs moteriko principo pus, ir i priima tas mini sklas, leidia joms iaugti bei
suklestti. Lygiai taip pat vyksta taiga bei hipnoz. taig daranios asmenybs vyriko principo
vibracins energijos valios jga pasiekia kitos asmenybs moterik princip. Pastarasis, priimdamas
energijas, paveria jas savomis ir elgiasi bei msto pagal pateikt skl. Taip kitos asmenybs prote

55

vibracin idja auga bei vystosi ir tuo paiu metu, kai ji laikoma teista individo proto palikuone, i
tikrj yra viso labo virblio lizd padtas geguts kiauinis, naikinantis teistus palikuonis ir
besijauiantis kaip savo namuose.
Normali vyriko ir moteriko princip bsena asmenybs prote pasireikia j tarpusavio
veiksm koordinacija ir harmoninga veikla. Deja, vyrikas principas vidutins asmenybs atveju yra
perdaug tingus, kad nort veikti; valios jgos iraika perdaug silpna, ir tokioms asmenybms
vadovauja beveik vien tik kit asmenybi, kurioms jos leidia mstyti ir sakinti u save, protas bei
valia. Kaip naujas originalias mintis ar veiksmus ireikia vidutin asmenyb? Ar dauguma moni
nra vien tik stipresni u j pai vali ir prot eliai ar aidas? Vargas yra tai, kad vidutinis
mogus gyvena savo a smonje ir nesuvokia to, kad jis turi dar ir tok dalyk kaip A. Jis
poliarizuotas savo moteriku proto principu, o vyriko principo, kuriame gldi valia, nenaudoja ir is
tampa neveiksmingas.
Stipriausi pasaulio vyrai ir moterys neabejotinai ireikia vyrik valios princip ir btent tai
yra j jga. Uuot gyven j prot kit spraustais vaizdiniais, jie savo pai valia pakyli savo
protus, gaudami norimus proto vaizdus ir, dar daugiau, analogikai pakyli ir kit protus. Pavelkite
stiprius mones, kaip jiems pasiseka sprausti mini sklas masi protus, priveriant pastaruosius
galvoti atitinkamai pagal i stipri individ norus bei vali. Vien tik todl dauguma moni avis
primenanios btybs, niekada negimdanios nuosav idj, neinaudojanios savo pai protins
veiklos jg.
Proto lyties pasireikimus galima pamatyti visur, kasdieniniame mus supaniame gyvenime.
avs mons tai tie, kurie gali naudotis vyriku principu, kad teikt savo mintis kitiems.
Aktorius, priveriantis publik verkti, naudojasi iuo principu. Tas pats ir su pripaintu oratoriumi,
vyriausybs veikjais, propagandistais, raytojais, pamokslininkais ir kitais, esaniais visuomens
dmesio centre. Savotika taka, kuri kai kurie mons daro kitiems, visuomet susijusi su aukiau
mint proto lyties vibracijos linij pasireikimu. Asmenybs aves, jos tak, patrauklum ir kt.
slygoja btent io principo pasireikimas, o taip pat ir kit reikini, kurie visuotinai inomi bendru
hipnotizmo vardu.
Mokinys, susipains su psichiniais reikiniais, pastebs, kok svarb vaidmen iuose
reikiniuose vaidina tos jgos, kurias mokslas pavadino taka, termin suteikdamas procesui arba
metodui, su kurio pagalba idjos, mintys perduodamos arba teigiamos kito prot, priveriant antrj
veikti atitinkamai pagal taig. Teisingas taigos suvokimas reikalingas tam, kad teisingai suprastume
vairius psichinius reikinius, kuri pagrindas taiga. Bet tuo paiu metu studijuojaniam taig dar
svarbiau yra vibracijos ir proto lyties inios. Ir apskritai taigos principas priklauso nuo proto lyties
principo ir vibracijos principo.

56

Raytojai ir taigos mokytojai paprastai aikina, kad btent objektyvus, arba valingas, protas
daro proto tak, arba taig, subjektyviam, arba nevalingam, protui. Bet jie neaprao proceso ir
nepateikia analogij i gamtos, i kuri mes galtume lengviau suprasti idj. Jeigu pavelgsite
dalyk

per hermetini mokym prizm, pamatysite, kad vyriko principo vibracins energijos

perdavimas moterikam principui atitinka visuotinius gamtos dsnius, ir aplinkinis pasaulis kupinas
analogij, pagal kurias lengva suprasti princip. Ir i tikrj hermetiniai mokymai parodo, kad
Visatos krimas taip pat paklsta tam paiam dsniui visais krybiniais pasireikimais dvasios,
proto ir fiziniame planuose visada veikia lyties principas, t. y. pasireikia vyrikas ir moterikas
principai. Kaip viruje, taip ir apaioje; kaip apaioje, taip ir viruje. Ir dar daugiau kai proto lyties
principas vien kart jau suprastas, vairs psichologijos reikiniai lengvai paklsta proto
klasifikacijai bei nagrinjimui. is principas lengvai suvokiamas praktikai, nes jis yra pagrstas
nekintamais visuotiniais gyvenimo dsniais.
Mes nepradsime diskusijos apraindami proto taigos ar psichins veiklos reikinius. iais
klausimais egzistuoja daugyb knyg, kurios paraytos pakankami kvalifikuotai. Dauguma nuostat,
idstyt tose knygose, teisingos, nors daug autori bando aikinti iuos reikinius pasitelkdami savo
mgstamas teorijas.
Mokinys gali susipainti su dstoma mediaga ir pasinaudojs proto lyties teorija pats
pabandyti vesti tvark vis t prietaring teorij ir mokym chaose, ir, be to, gali lengvai tapti io
dalyko meistru, jeigu tik turi tam polink.
io ms darbo tikslas ne pateikti isam psichini reikini apraym, o greiiau paduoti
mokiniui meistrikumo rakt, kuriuo jis gals atsirakinti daugel dur, vedani tas ini ventovs
dalis, kurias jis pageidauja studijuoti.
Mums atrodo, kad ia prasme Kibaliono mokymas gali pateikti daug paaikinim, kurie pads
veikti daugel klii, kurios prot veda akligatv, gali paduoti rakt, kuris atrakins daugel dur.
Nra jokio reikalo gilintis psichini reikini ir psichikos mokslo detales, kai mes mokiniui
perduodame rankas priemones, kurios pads jam susipainti su visais j dominanio dalyko
aspektais. Su Kibaliono pagalba galima i naujo studijuoti bet koki okultin bibliotek, ir senasis
Egipto viesulys nuvies daugel miglot puslapi bei neaiki dalyk.
Toks ir yra ios knygos tikslas. Mes nesiekme pateikti naujos filosofijos, o greiiau jau
briame didio, seno kaip pasaulis mokymo kontrus, mokymo, kuris paaikins kit mokymus ir
pasitarnaus kaip atskir teorij bei prietaring doktrin didysis sutaikytojas.

HERMETINS AKSIOMOS

57

ini turjimas, netaikant j praktikoje, prilygsta brangi metal kaupimui tai bergdias ir
neprotingas dalykas.
inios

kaip sveikata jos skirtos naudotis. Naudos dsnis visuotinis, ir tas, kuris j

ignoruoja, kenia dl savo konflikto su natraliomis prigimties jgomis.

Hermetiniai mokymai, nors jie ir buvo kruopiai saugomi laiming j turtoj protuose dl
mums jau inom prieasi, niekada nebuvo skirti vien tik saugoti ir slpti. Naudos dsnis apima ir
mokymus, kaip galite pastebti i aukiau pateiktos tai patvirtinanios Kibaliono sentencijos.
inios be naudos ir iraikos tuias dalykas, neatneantis grio nei j turtojui, nei rasei.
Saugokits protinio yktumo ir leiskite pasireikti tam, ko js imokote. Studijuokite hermetines
aksiomas ir aforizmus, bet naudokite juos praktikai. ia mes pateikiame kai kurias svarbiausias
hermetines Kibaliono aksiomas kartu su trumpais komentarais prie kiekvienos i j. sisavinkite ir
taikykite jas, ir naudokits jomis, nes jos tol netaps i tikrj svarbiomis, kol js nepradsite j
naudoti.

Nordami pakeisti savo nuotaik ar protin bsen pakeiskite savo vibracij.

Pakeisti savo protines vibracijas galima valios pastangomis, tereikia fiksuoti dmes labiausiai
pageidaujam bsen. Valia nukreipia dmes, o dmesys keiia vibracij. Valios koncentravimu
ugdykite dmesio men ir tapsite nuotaik ir proto bsen meistru.

Nordami pakeisti proto vibracij greit panaudokite poliarikumo princip ir

koncentruokits poli, prieing keiiamam. Panaikinkite nepageidaujam, keisdami jo
poliarikum.

Tai viena i svarbiausi hermetini formuli. Ji pagrsta ities moksliniais principais. Mes jums
rodme, kad protins bsenos ir j prieybs tra tik vieno ir to paties skirtingi poliai ir kad protine
transmutacija galima pakeisti poliarikum. princip naudoja iuolaikiniai psichologai
nepageidaujamiems proiams alinti. Jie silo savo pacientams koncentruotis prieingas savybes.
Jeigu js patiriate baim, negaikite laiko bandydami j nuslopinti, geriau ugdykite drsos savyb, ir
baim inyks. Kai kurie raytojai i mint iliustruoja labai aikiu tamsaus kambario pavyzdiu. Jums
nra reikalo blakytis ir verkti tamsiame kambaryje: atverkite langus ir sileiskite viesos tamsa
dings. Norint panaikinti neigiam savyb, reikia palaipsniui keisti vibracijas nuo neigim teigiamas,
kol pradsite vibruoti teigiamo poliaus vibracijomis vietoje neigiamo. Galima ir prieinga situacija,
kuri, deja, daug kas patenka per danai vibruodami save neigiamomis vibracijomis. Keisdami savo

58

poliarikum js galsite valdyti savo bsenas, susikurti naujus proius ir charakter. Patyr
hermetistai proto meistrais tapo taikydami poliarikumo princip, kuris yra vienas i svarbiausi
protins transmutacijos aspekt. Prisiminkite hermetin aksiom, kuri byloja:

Prot galima transmutuoti (lygiai taip, kaip metalus ir elementus) i vienos bsenos kit; i
vieno skals lygio kit; i vien slyg kitas; i vienos vibracijos kit.

Poliarizacijos meistrai yra vald pagrindinius proto transmutacijos bei proto alchemijos
principus, nes, nevaldius savo paties poliarikumo keitimo meno, nemanoma daryti poveikio
aplinkai. io principo suvokimas duoda galimyb keisti savo paties poliarikum, o taip pat ir kit
poliarikum, jeigu skirsite tam laiko, dmesio, imsits iam menui valdyti reikaling studij ir
btinos praktikos.
Principas teisingas, bet pasiekti rezultatai priklausys nuo mokinio atkaklumo, kantrybs ir
praktikos.

Ritm galima neutralizuoti naudojant poliarizacijos men.

Kaip jau aikinome, hermetistai teigia, kad ritmo principas pasireikia proto plane lygiai taip
pat kaip ir fiziniame ir kad gluminani nuotaik, jausm, emocij ir kit protini bsen
sivyravimas tra tik grtamasis proto vytuokls judesys, kuris neioja mus i vieno jausm
kratutinumo kit. Hermetistai taip pat moko, kad kartu su emiausiu smons planu egzistuoja ir
aukiausias, ir meistras, savo protu pakildamas auktesn plan, priveria proto vytuokl
pasireikti emutiniame plane ir taip igelbja smon nuo grimo atgal.
Tai atliekama poliarizuojant auktesnj save pat ir pakeliant proto vibracij danum prasto
smons plano atvilgiu. Tai panau daikto paklim vir daikt srauto ir leidiant iems pratekti
pro apai. Patyrs hermetistas poliarizuoja save teigiamame savo bties poliuje greiiau jau
poliuje A esu nei asmenybs poliuje; atsisakydamas, atmesdamas ritmo veiksm, pakelia
save vir savo smons plano ir tvirtai ilikdamas savo bties bsenoje leidia vytuoklei grti atgal
emutiniame plane, nepakeiiant jo poliarikumo. Tai gali atlikti tie, kurie jau pasiek tam tikr
savitvard, nepriklausomai nuo to, ar jie supranta dsn, ar ne. Tokie asmenys tiesiog atsisako
paklusti atgaliniam nuotaik ir emocij vytuokls veiksmui ir tvirtai ilaikydami savo pranaum
lieka poliarizuoti teigiamame poliuje. Meistras, be abejo, pasieks auktesn sugebjim lyg, nes jis
supranta dsn, kuriam jis atstovauja ir kur veikia pasitelks auktesn dsn; naudodamas savo
vali, jis pasiekia pusiausvyros ir proto pastovumo laipsn, beveik nemanom akimis t, kuri
nuotaik ir jausm vytuokl juda pirmyn ir atgal. Visada atminkite, kad i tikrj nepaeidiate

59

ritmo principo, nes jis yra nepaeidiamas. Js tiesiog veikiate vien dsn, kompensuodami j kitu ir
taip atstatydami pusiausvyr. Pusiausvyros ir balanso dsniai proto planuose veikia lygiai taip pat
kaip ir fiziniuose planuose, ir atrodyt, kad i dsni suvokimas leidia jums ivengti dsni
poveikio, bet i tikrj tik ilaikote j pusiausvyr.

Niekas neivengs prieasi ir pasekmi principo veikimo, bet egzistuoja daugyb

prieastingumo plan ir galima panaudoti auktesni plan dsnius emesniems dsniams veikti.

vald poliarizacijos praktik, hermetistai pakyla aukiausius prieastingumo planus ir taip

subalansuoja emj plan prieastingumo dsnius. Pakildami vir kasdienini prieasi plano,
savo laipsniu jie tampa veikiantys, uuot buv paveikti. Sugebdami valdyti savo pai nuotaikas bei
jausmus ir neutralizuoti ritm, kaip jau paaikinome, jie gali ivengti daugelio prieasi ir pasekmi,
vykstani fiziniame plane.
moni mass nuolat varomos pirmyn; jos paklsta savo aplinkai; stipresni valiai ir norams;
priklauso nuo savo gimt polinki; stipresni u juos svetim taig ir nuo daugelio kit prieasi,
paveriani jas pstininkais gyvenimo achmat lentoje. Kildami vir i prieasi, imintingi
hermetistai veriasi auktesnius proto planus ir valdo savo nuotaikas, emocijas, polkius bei
jausmus; jie susikuria naujus charakterius, savybes, jgas, su kuri pagalba jie nugali savo prast
aplink ir taip tampa aidjais, o ne pstininkais. Tokie mons padeda gyvenimui aisti jo aidim,
visikai suvokdami j, ir svetimos taigos, jgos ar norai jau nevarinja j vienais ar kitais keliais. Jie
praktikai taiko prieasi ir pasekmi princip, o ne patys patiria jo poveik. Be abejo, net
didiausieji meistrai paklsta jo pasireikimams aukiausiuose planuose, bet emuosiuose planuose
jie eimininkai, o ne vergai. Kibalionas byloja:
Imintingieji tarnauja viruje, o valdo apaioje. Savo pai plane jie paklsta dsniams,
ateinantiems i viraus, o patys valdo ir sakinja tiems, kurie yra emiau. Ir visgi taip elgdamiesi jie
susilieja su principu kaip jo dalis, o ne prietarauja jam. Imintingas mogus susitinka su dsniu ir
suvoks jo veikim valdo j, uuot taps aklu jo tarnu. Kaip geras plaukikas pasuka tai vien, tai
kit pus, elgdamasis pagal savo nor, o ne mtomas en ir ten kaip rstas; taip ir imintingas
mogus, lyginant j su paprastu mogumi, tuo paiu metu yra ir plaukikas, ir rstas; ir imintingas, ir
kvailas gyvenimo subjektas. Tas, kuris supranta tai spariai engia meistrikum.
Pabaigai grkime prie hermetini aksiom:

Tikroji hermetin transmutacija yra proto menas.

60

ia Aksioma Hermetistai moko, kad didysis darbas, takojant savo aplink, atliekamas proto
jga. Kadangi visa Visata yra grynasis protas, tai ivada bt tokia: valdyti j gali tik protas. Ir ioje
tiesoje slypi atsakymas klausimus apie visus reikinius bei vair jg pasireikimus, kurie taip
traukia visuotin dmes ir kurie atved prie tokio spartaus mokslo vystymosi XX amiuje. is
principas, slypintis u vairi kult ir mokym, yra aminas Visatos proto substancijos principas.
Jeigu Visata yra pagrsta protu, tai protins transmutacijos turi keisti Visatos bsenas ir reikinius.
Jeigu Visata yra protin, tai protas turi bti aukiausia jga, daranti poveik jos reikiniams. Jeigu tai
bus sismoninta, tai visi taip vadinami stebuklai ir nepaprasti dalykai prads atrodyti visikai
paprasti, tokie, kokie jie ir yra.

Viskas yra Protas; Visata yra protin.

HERMETINI SVOK PAAIKINIMAI

Adeptas [lot. adeptus] tas, kuris pasiek ventinim lyg ir tapo slaptj moksl meistru.

Alchemija [gr. i augalo ispausta sunka; arab. ul-kchemi,arba al-kimija gamtos chemija]
mokslas, operuojantis paiomis subtiliausiomis gamtos jgomis ir vairiomis materijos bsenomis,
kuriose pasireikia t jg poveikis.

Analogija [gr. analogia atitikimas] 1. skirting dalyk, reikini, svok panaumas; 2.

samprotavimas, kuriame i objekt panaumo vienais poymiais daroma ivada, kad tie objektai
panas ir kitais poymiais.

Amplitud [lot. amplitudo erdvumas, platumas] didiausias periodikai kintanio dydio

nuokrypis nuo pusiausvyros padties.

Ezoterinis [gr. esoterikos vidinis, udaras] slaptas, paslaptingas, prieinamas tik

irinktiesiems (kalbant apie religines apeigas, magikas formules); neprieinamas.

Dvasia [gr. pneuma, lot. spiritus, vok. Geist, rus. duch] 1. filosofin svoka, reikianti
vientis kuriamj nematerial prad, egzistuojant savaime, save suvokiant, neribot nei laike, nei
erdvje, atvir visai biai; 2. gali bti suprasta kaip svoka (panlogizmas), kaip substancija
(panteizmas), kaip btyb (teizmas). Racionalistinis poiris traktuoja kaip mstym, smon;

61

iracionalistinis kaip vali, intuicij ir pan.; 3. antikos filosofijoje buvo laikoma subtiliausiuoju
substratu, kurianiuoju pradu, lemianiu viso kosmoso dsning raid; 4. Okultiniuose mokymuose
is terminas taikomas tik tam, kas betarpikai susij su Visatos smone ir yra vienalyt bei tiesiogin
jos emanacija. Dvasia tai neturinti formos ir nemateriali btis.

Dvasinis susijs su dvasia ir jos procesais.

Hermis neoplatonikas Jamblichas (apie 280 m. po Kr.) tvirtino, kad Hermis buvo
dvideimties tkstani knyg autorius, kiti kad trisdeimt ei tkstani. Krikioni filosofas ir
teologas Klemensas Aleksandrietis (150-211 m. po Kr.) aprao ilikusias keturiasdeimt dvi knygas,
kurios dingo Aleksandrijos gaisro metu. Visais atvejais tai buvo tokios didels inios, kad vairiais
amiais vairs visuomens sluoksniai j labai skirtingai traktavo. Egiptieiams jis dievas Totas;
tyrintojai teigia, kad jis yd Enochas (bibl. Kaino snus); graikai j prim savo diev panteon;
romnai j vliau pavadino Merkurijumi ir garbino kaip planet Merkurij, nes ji ariausiai Sauls: i
vis btybi Hermis buvo ariausias Dievui ir buvo inomas kaip Diev Pasiuntinys. Triskart
didiausiu jis buvo pavadintas dl to, kad buvo laikomas didiausiu tarp filosof, didiausiu tarp
yni ir didiausiu tarp valdov.
Vis moksl ir men meistras, vis amat inovas, trij pasauli valdovas, diev ratininkas ir
gyvenimo knygos saugotojas, Totas Hermis Trismegistas, triskart didysis ir didiausias, Pirmasis
inteligentas senj egiptiei buvo laikomas universalaus proto siknijimu. I legendini duomen
gausos sunku iskirti istorin asmen, paverst kosminiu principu.

Hermetinis [pagal Hermio Trismegisto vard] 1. sandarus, nepraleidiantis duj, skysi,

dulki; 2. bet koks mokymas ar veikalas, paremtas ezoteriniais Hermio mokymais.

Hierofantas [gr. hieros ventas + phaino parodau, atskleidiu; tiesiogine prasme slapt
svok aikintojas] titulas, priklauss patiems aukiausiems meistrams, misterij aikintojams ir
ventintojams paias aukiausias didisias misterijas. Jis knydavo demiurg (aukiausi
visatas kuriani jg) ir kandidatams ventinimus aikindavo vairius krimo reikinius, kuriuos
demonstruodavo i apmokym metu. Tarp neventint buvo draudiama net tarti jo vard.

ventintasis iminties keliu pasieks ini stadij ir speciali apeig (misterij) metu gavs
teis naudotis iminties altiniu.

62

Kibalionas Hermio palikt ini pradiamokslis: aksiomos, aforizmai, sentencijos ir

komentarai.

Meistras 1. vertimas i sanskrito odio gras sik dvasinis vadovas XV a.- XVIII a. (j
buvo 10); nuo XVII a. meistrai tapo pasaulietikais valdovais; nuo XIX a. sekt, mokykl vadovai;
2. Rusijoje naudojamas terminas Mokytojas; 3. vadovas, i kurio perimamos inios.

Misterija [gr.mysteria slaptas kultas] ventinim ventimas, arba paslaptingos

ceremonijos, apeigos, kuriose dalyvauti buvo leidiama tik ventintiesiems. J metu asmenintomis
improvizacijomis ar kitomis priemonmis bdavo perduodamas mokymas apie daikt kilm,
mogaus dvasios prigimt, jos santykius su knu ir jos ivalymo bei grimo auktesn gyvenim
metodus.

Mokinys kieno nors mokslo, teorijos, pair sekjas.

Neofitas [gr. neo+fitas] 1. naujai priimtas; 2. tas, kuris ruoiasi ventinimui misterijas,
arba kandidatas; 3. slaptj mokym mokinys.

Okultiniai Mokymai mokymai apie gamtos paslaptis, apie fizin ir psichin, protin ir
dvasin prigimt; dar vadinami hermetiniais arba ezoteriniais mokymais.

Okultistas tas, kuris usiima okultizmu, slapt mokym meistras. Daniausiai is terminas
taikomas tiesiog studijuojantiems okultinius mokymus.

Planas [lot. planus lygis, ploktuma] 1.erdvs pratisumas fizine ir metafizine prasme; 2.
hermetine prasme smons arba materijos tam tikros bsenos sfera arba erdv, kurioje veikia tik jai
bdingi dsniai.

Poliarizacija [pranc. polarisation < gr. polos aigalis] poli susidarymas, irykjimas, ko
nors susigrupavimas du prieingus polius.

Praviesjusieji tie meistrai, kurie isiver i jausm bei asmenybs vergovs, pasiek piln
savo aukiausio A suvokim bei visik neprisiriim prie visko, kas yra prabgantis ir baigtinis,
ir, ilikdami fiziniuose knuose, gyveno vien tuo, kas yra nekintama ir amina.

63

Protas 1. aukiausias paintins veiklos laipsnis; mstomoji, protaujamoji galia; smoningo,

imintingo veikimo pagrindas; 2. mogaus sugebjimas mstyti, suprasti, imanymas.

Protinis susijs su protu ir jo procesais.

Psichika [gr.Psyche sen. graik deiv, mogaus sielos siknijimas] 1. mogaus ir kit
isivysiusios nerv sistemos gyvn smegen funkcija atspindti aplink ir reguliuoti organizmo
sveik su ja; 2. Tai, k mes vadiname siela (psyche), anaiptol nesutampa su ms smone ir jos
turiniu. Ms siela yra gamtos dalis, ir jos paslaptis yra tokia pati berib. Taigi mes negalime tikslai
apibrti nei sielos, nei gamtos. Tegalime konstatuoti, kas, ms manymu, jos yra (kuomet jas
laikome esant) ir aprayti, kiek sugebame, kaip jos funkcionuoja. Smon yra labai nesena gamtos
gija ir ji tebra eksperimentika, sak K. G. Jungas. 3. Okultinis mokslas priduria, kad tai emika
siela, emesnysis protas, mogaus sugebjimas mstyti. 4. ventajame Rate tai nefe yd. gyvybs
kvpavimas. Gyvybs principas, arba gyvybs kvpavimas, bdingas kiekvienai gyvai btybei nuo
infuzorijos iki mogaus. ventojo Rato vertimuose is odis be jokio skirtumo naudojamas
apibdinti gyvybei, kraujui ir sielai. Lietuvikame vertime (Pr. 37, 21, 22) iversta Neatimkime jam
gyvybs, Neiliekite kraujo. Originalus tekstas byloja Neumukime jo nefe.

Psichinis susijs su psichika ir jos procesais.

Transmutacija [angl. transmutation] 1. pa(si)keitimas, branduolinis virsmas; vieno nuklido

virtimas kitu nuklidu. 2. alchemine-kabalistine prasme paprast metal pavertimas tauriaisiais, bet
tai tik grynai fizinis, arba materialus alchemijos aspektas, nes toks pats procesas natraliai vyksta
ems gelmse. Taiau be i prasmi alchemijoje egzistuoja ir simbolin prasm, grynai protin ir
psichin. Alchemikas-okultistas vis savo dmes ir pastangas koncentruoja keisti savo mogikai
prigimiai dievik prigimt.

Vibracija [lot. vibratio] svyravimas, virpesys.