AT HE NA , 2008 Nr.

4, I SSN 1822- 5047

211

Gintautas M a eikis

SPEK TA K LIO I NDUST R IJOS,

IK E LI A NIOS IR PA SL EPI A NIOS K IT
Vytauto Didiojo universitetas
Socialins ir politins teorijos katedra
Gedimino g. 44
LT-44240, Kaunas
El. patas: mazeikisg@yahoo.com

Tradicikai regini/spektaklio1 visuomen filosofinje literatroje vaizduojama neigiamai kaip tai, kas paeidia autentik bt, naikina Esm, didina
susvetimjim, pakeiia klasin smoningum, padeda manipuliuoti. Taiau, skaitant vairiausius propagand ir vieuosius ryius aikinanius autorius Edward Bernays, Jacques Ellul, Stuart Ewen, teks pridurti, kad
vieieji ryiai ir propaganda mobilizuoja mases, utikrina skirting grupi
atstovavim vieojoje erdvje ir j komunikacijos taisykles, formuoja subjektus ir tuo paiu vykdo edukacin veikl, utikrina tam tikr civilizacijos
1

Debordo knygos La Socit du spectacle pavadinim Dainius Gintalas ivert kaip Spektaklio visuomen
(Debord: 2006). Kiti Lietuvos filosofai kartais pavadinim veria kaip reginio visuomen. inoma,
reginio visuomens terminas gerai apibdina Debordo mint, o terminas spektaklio visuomen yra
sudtingesnis ir maiau skaidrus. Taiau velgiant krybini industrij poiriu, panaus terminas
rengini (paralel reginio) industrijos nurodo labai apibrtas veiklas: koncert organizavim, miesto
ventes, karnavalines eisenas, fejerverkus, cirk, koridas ar automobili buli kautynes ir pan. Rengini
industrijos neapima dizaino, programavimo, leidybos, komercinio antikvariato. Fotografija, kinas, teatras,
skulptra, tapyba, muzika ir okiai visa tai siterpia ir krybines industrijas, ir regini industrijas. Galiausiai rengini industrijos savo ruotu priartja prie laisvalaikio industrij veiklos srii, pvz., diskotek
ir bar ir pan. Taigi krybini ir rengini industrij terminai turi bendr slyio tak, bet nra tapats.
Taiau Debordas kalba ne apie iuos terminus, ne apie regin, o apie manipuliacij, klaiding smoningum, naujas eksploatacijos ir hegemonijos formas. Tad terminas reginio visuomen klaidina dl slyio
su rengini, krybini industrij bei informacins visuomens sritimis, bet neapima manipuliatyvumo,
tikinjimo, smoningumo konstravimo, tam tinkamesnis bt terminas spektaklio visuomen.

212

lyg ir j reprodukuoja. Danai spektaklio visuomens ir propagandos kritikai Theodoras Adorno, Maxas Horkheimeris (ir kiti Frankfurto socialins mokyklos atstovai); Guy Debordas, Raoulas Vaneigeimas (ir kiti
tarptautiniai situacionistai), Jeanas Baudrillardas (ir kiti postsituacionistai),
lietuvikieji spektaklio visuomens ir jo chimer kritikai Arvydas liogeris,
Vytautas Rubaviius neskiria didesnio dmesio pozityvioms reginio visuomens, viej ryi ir propagandos funkcijoms aptarti. O juk btent
vieieji ryiai, propagandins akcijos, reklama utikrina veiksming socialini grupi argumentacij, identitet, tikjim, lkesi ir krybini sieki
sklaid, btent tuo tikslu ie instrumentai ir buvo sumanyti. Tiesa ir tai, kad
regini visuomenje gyvuoja noras ir praktika, pasinaudojant vaizdavimo
technologijomis, manipuliuoti didelmis moni grupmis, bet i manipuliacij maina spaudos ir odio laisv, iniasklaidos konkurencija, teisins
bausms u melaging reklam, vis socialini grupi galimyb patiems dalyvauti informuojant visuomen. iuolaikins bendruomens gali atskleisti,
apginti savo poirius, tapatybes, o kartais ir teises tik aktyviai dalyvaudamos ir save konkurencingai eksponuodamos vieojoje erdvje. iandien,
kaip pastebi Patrickas Champagne (Champagne 1991), daugel dalyk lemia
reprezentacijos, o ne manifestacijos. Priduriau lemia ne atsitiktins reprezentacijos, o patraukios, nuosekliai kartojamos, gebanios sulaikyti dmes
ir sukurti kuo didesn spd. Vienas i Queer sjdio aktyvist JAV Michelangelo Signorile (Signorile 1991) pastebjo, kad seksualini maum teises
galima apginti tik aktyviai veikiant per medijas, pirmiausia Niujorke, kino
ir vaizdo Holivude, politinje arenoje Vaingtone. Panaiai vairi kompanij, moter ir afroamerikiei teises JAV gyn ir agitacijos kampanijas
reng Bernays, kuris gyvenimo pabaigoje mgo kartoti, kad vieieji ryiai
ir propaganda siekia manipuliuoti ne vaizdais, o keisti pai tikrov. Tokiu
bdu tikslingas, nuoseklus ir ilg laik kartojamas suprantamas tikinjimas
keiia tarpusavio santykius, proius ir sukuria nauj subjekt teisin, socialin, ekonomin tikrov. Juk monikj tikrov sudaro ne alioji Mas,
kaip teigia liogeris (liogeris 2005: 59), o idj ir komunikacij, mit ir
legend, aktyviai susiet su materialiomis institucijomis, sampynos.
inoma, daugelis negatyvi element, kuriuos nurodo spektaklio visuomens kritikai, egzistuoja. Populiariosios medijos ne tik gali eliminuoti
refleksyv, atsaking mstym, bet ir mainti moni gebjimus atstovauti
savo ir socialini grupi interesus. Prarasdami pilietinius ir reflektyvaus mstymo gebjimus mons susitapatina su medij garbinam stab gyvenimu
ir prekiniais enklais virtusiomis vertybmis. Manipuliaciniais ar grynai komerciniais instrumentais tapusios medijos gali didinti socialin ir kultrin
susvetimjim, skatinti ksenofobij, pateisinti socialin atskirt, segregacij
ir rasizm. Taiau ir prieingai, veiksmingos tikinjimo priemons padeda

alinti negatyvias tendencijas, teisina tolerancij, vairov, maina ekonomin, kultrin, lytin, tautin priespaud. Ir vienokias, ir kitokias tendencijas
patvirtinani pavyzdi galime pateikti daug.
Kityb iki visuotinio medij paplitimo ir atitinkamo smoningumo
pltros nebuvo tapusi visuotine problema ar sprendiamu socialiniu, kultriniu vieosios politikos tikslu. Kai, pavyzdiui, Karlas Marxas kalbjo
apie yd klausim, o vliau diskutavo apie proletariato teises, jis vis dar vadovavosi vietimo epochos ir Didiosios prancz revoliucijos nuostatomis:
emancipacija reikia vienodas teises, o ne skirtybi vairov. Ir prieingai,
Emmanuelis Levinas, atstovaudamas yd filosofijos ir pasauljautos teises,
o vliau Alphonso Lingis, kalbdamas medij ir vairovs amiuje ir remdamasis postmoderniosios antropologijos silomomis galimybmis, susieja
emancipacij su savita Kitybe, o ne su vienodumu, ne su lygybe. Levino
ir Lingio poiriai gali bti lengvai eksplikuojami vairi diskriminuojam socialini grupi atvilgiu: moter, seksualini maum, negalij
(Maeikis 2006 a: 215229).
Empirins vartotojikos ir bendruomenins kitybs
char akteristikos
Alternatyviu pilietikumu vadinu smoning gebjim atstovauti vairi
visuomens grupi interesams, atsivelgiant j raidos procesus: etnini
bendruomeni, ekonomini klasi, NVO (nevyriausybini organizacij),
religini ir vietos bendruomeni, Queer, subkultr, sivaizduojam iden
titeto bendruomeni, aidimo grupi bei specializuot vartotoj (Maeikis
2006 b). Kiekviena i i grupi pretenduoja tam tikr identiteto status, jo
kait ir siekia atstovauti savo socialinius, kultrinius, pasauljautos, tikjimo,
trokim, elgesio, stiliaus ir kt. interesus, reikalavimus vieajai erdvei, ypa
kai paeidiami j interesai.
Ivardytos empirins vairovs grups ne tik egzistuoja, bet ir turi tendencij stiprinti savo ekonomin, kultrin, politin tapatyb, skatinti ekonomikos subkultralizacij. Subkultrine ekonomika vadinamos industrijos,
gaminanios, platinanios, prekiaujanios subkultr tapatybei btinomis
reikmmis: muzika, simboliais, poilsio erdvmis, informacini ir komunikacini tinkl paslaugomis. iandien stebima ekonomikos subkultralizacijos
pltra. T. y. subkultriniai identitetai vis labiau priklauso nuo specializuot
krybini ir laisvalaikio industrij bei nuo rengini vadybos. Auganti ekonomikos subkultralizacija rodo ir kit tendencij: subkultros ir ideologikai,
ir praktikai remiasi ribotu kiekiu reprodukuojam simboli arba tapatybs
moduli, kuriuos gali reikalui esant pergrupuoti. Tokia enkl industrij ir
subkultr abipus priklausomyb kvestionuoja Kitybs samprat. Ar i tie-

SPEKTAKLIO INDUSTRIJOS, IKELIANIOS IR PASLEPIANIOS KIT

213

214

s Kitybei galima priskirti kokius nors esencialistinius bruous ir begalybs

poymius, kaip tai daro Levinas, kalbdamas apie subjekto ir Kito abipus
priklausomyb? iandien esencialistin ar etin mogaus begalyb pakeiia
neapibrta tapatybi reprodukcija rinkos slygomis. Rinka reaguoja vartotoj identitetus ir j poreiki pokyius, stimuliuoja juos, siekiant sukurti
alternatyvas subkultrinio vartojimo nias ir taip ivengti perdtos konkurencijos. Monopolizmas, kuris draudiamas arba grietai reglamentuojamas
valstybs mastu, gali stipriai pasireikti subkultrinse niose, pavyzdiui,
gaminant tam tikro stiliaus CD, markinlius ir pan.
Augant vartotojikai urbanistinei, postmoderniai identitet ir stili
vairovei, pleiantis ekonomikos subkultralizacijai bei krybini industrij
takai, keiiasi ir tradicini bendruomeni veiklos ir prasmingumo kontekstas. iandien svarbu ne tik isaugoti tapatyb, bet j nuolatos atnaujinti greitai kintanios visuomens akivaizdoje. O tai kiekvienai i bendruomeni ar
subkultr sukelia aib vidini ir viej problem, tad reikalauja bendruomenini, politini, ekonomini sprendim. Be to, vartojimo subkultrizacija ir ritualizacija, vairiausi identitet raida ir j mutacijos tiesiogiai lemia ir
pilietinio smoningumo raid, kuri vis maiau siejama su santvarkos klausimais ir vis daugiau su vieja politika bei su identitetus patvirtinania
kultrine, socialine, sveikatos it t. t. veikla.
Visuomens vairovs didjim ir Kito veido aktualum stiprina ir socia
linio kapitalo, susijusio su nominacij galia ir svarba diversifikacija. Turiu
omenyje, kad kiekvienas NVO tinklas ar subkultrinis sjdis naudojasi
ir pltoja krybini industrij, pavyzdiui, leidybos ar televizijos kuriamus
socializacijos ir individuacijos modelius. Atitinkamai, ios grups kuria ir
savas nominacij tvarkas, kurios neretai i esms skiriasi nuo valstybs reglamentuojam nominacij. Lietuvoje plintantis alternatyvusis vietimas, kurio usakovai yra mons, organizacijos, ministerijos, NVO, o vykdytojai
vairios vieosios staigos, vykdanios vieiamj veikl, savaip nominuoja
universitet ir mokykl dstytojus ir kvieiasi juos dstyti, atsivelgdamos
j populiarum intelektinje ir vietimo rinkoje. Kiekviena NVO, subkultra, religin grup suskirsto pasaul pagal savo vertybes ir j tenkinim, o i
nominacij danai nemanoma perkelti kitai kuriai nors grupei. Pavyzdiui,
katalikikosios hierarchijos neturi jokios reikms Jehovos liudytoj bendruomenms, o popkultros vaigdi vardai maai k reikia metalist
bendruomenms.
Neivengiama, kad i auganti pilietin, socialin, kultrin vairov
numano savo interes, teisi, poiri atstovavim ir vykdym visuose vietins, apskrii ir respublikins valdios organuose. Taip auga bendruomeninis, vairovs ir Kitybs figromis paymtas bendruomeni aktyvumas
vieosios politikos sektoriuje. Galima manyti, kad ipltota demokratija gan

pasiturinioje alyje pirm viet ikelia btent viej politik, kuriai subordinuojami visi kiti tarptautiniai ir saugumo klausimai.
Bties problematik a pleiantis subkultrizacijai ir
simuliacijoms
Vidinis orumas, garbingumas, mogaus dvasin, kultrin laikysena, savo
baigtinumo supratimas, rpestingi reikmeniniai ir meniniai, egzistenciniai santykiai su artimaisiais, bendruomenmis iauga ir subrsta ne
abstrakioje, o vietinio inojimo, artim kultrini kontekst, vairovs
ir egzistencikai svarbi poreiki ir vertybi bei nominacij aplinkoje. is
vietinis inojimas (local knowledge, Cliffordo Geertzo prasme) iandien
gavo glokalizacijos poymius, artimas kultrinis kontekstas papildytas
virtuali erdvi ir komunikacini tinkl teikiamomis galimybmis, o
nominacijos nustojo priklausyti nuo monopolini valstybini ar partini
institucij. iandien mogaus btis isiskleidia iame vairovs ir mutacij
horizonte, patiria subjekto tapatybs raid, vairiausias transgresijas ir
kaitos dramas. ios sankirtos, subkultrizacijos procesai, sivaizduojam
bendruomeni pltros ir ideologizacijos sveikos skatina naujai apmstyti
bties ir Kito problematik, atsivelgiant tai, kas juos paius nuolatos legitimuoja, utikrina, pratsia medij ir rengini industrijas. Taiau tokiu
atveju kyla klausimas ir apie simuliant ir bties santyk, simuliakr ir
Kito santyk.
Danai postmodernioji filosofija, pavyzdiui, siejama su Baudrillardo
ar Jamesono vardais, negatyviai apmsto vairiausias simuliacijas, nors ir pastebi, kad hipertikrov ir vairiausi simuliakrai iandien tapo neivengiama
sudtine tikrovs dalimi, todl reikt kalbti apie spektaklio visuomens,
simuliacij ir hipertikrovs, globalini kontekst ir tinklini sveik tak
iuolaikinei mogaus biai. Jei jau mogus yra savo paties krinys (Giovanni
Pico della Mirandola, Marsilio Ficino), o pasaulis yra jo valios ir vaizduots
krinys (Johannas Gottliebas Fichte, Arturas Schopenhaueris, Friedrichas
Nietzsche), jei jau mogaus smoningumas be ios krybos, be egzistencins raikos prilygta Niekiui (Jeanas-Paulis Sartreas), tai i ties esmingas
buvimas ir Btis yra galima taip pat ir per medijas, renginius ir krybines
industrijas. Medij ir kultros suponuota Btis, tam tikra bties specifika
anaiptol nra Niekis, kaip tvirtina liogeris. Niekiui turt bti grintas
visiko nebuvimo statusas, kuris nra bdingas idjoms, vaizdams. Pastarieji
yra mogaus veiklos produktas, o anaiptol ne Niekis, ir nebtinai galina
naikinim, bet kur kas daniau pragmatikai grindiam raid, progres,
civilizacij. Vaizdui, ideologijai yra bdinga galia veikti smoningum. ia
prasme btikai reikmingi vykiai ir btikum konstituojantys spdiai,

SPEKTAKLIO INDUSTRIJOS, IKELIANIOS IR PASLEPIANIOS KIT

215

216

patirtys kyla i gyvenimo dram, darbo ir i poezijos, meno, vaidybos, muzikos Pavyzdiui, viena svarbiausi daugelio jaunimo subkultr erdi
yra specifinio stiliaus muzika. Tokiu ritmu ir tempu, intonacijomis ir ekspresija pasiyminios muzikins grups atlieka centrinani funkcij pank,
metalist, hardcore, got, em, reivo ir kit subkultrose. Lygiai taip pat
etnomuzika turi ne tik klausytoj, bet ir yra labai svarbi tapatybs dalis. Pavyzdiui, iuolaikin balt religija (Romuva) apeigas, aidimus, bendravim
vienaip ar kitaip sieja su muzika, giedojimu, dainavimu.
Tarptautiniai situacionistai, Baudrillardas ir j sekjai taikliai demaskuoja iuolaikin spektaklio visuomen, naujsias serijines enkl sistemas,
kurios nurodo viena kit ir nerodo jokios daiktikos esms, pakeiia egzistencines patirtis dirbtiniais vaizdais, j aktyvum ekrano dinamika, j
mstym medij teigini atkartojimu. Taiau danai pamirtama, kad
be i negatyvi reikini krybins industrijos, medijos taip pat kuria slygas reprodukuoti monikuosius iteklius, isaugoti ir populiarinti tam
tikras patirtis ir tuo paiu utikrinti civilizacijos raid. Pavyzdiui, ne tik
interneto, bet ir mobiliojo ryio ir telefon, vairiausi ios srities paslaug
plitimas yra tiesiogiai susijs su bendru reklaminiu-edukaciniu-verslumo
kompleksu. Turint mobiliuosius telefonus, greiiau organizuojami verslo ir
mokymosi procesai, lengviau keiiamos kompetencijos ir surandamos j
pritaikymo vietos, palaikomi egzistenciniai-komunikaciniai ryiai. Mobiliojo ryio reklama ias tendencijas stiprina. Atitinkamai, propaganda persismelkia ne tik istorijos ir literatros vadovlius, mokomuosius ir meninius
kino filmus, uvaldo muziejus ir archyvus, lemia bibliotek ir nacionalini
galerij fond turin, bet kartu vis plaiau naudojasi internetu ir mobiliuoju
ryiu, taip suderindama globalum, nuoseklum ir mikrokorekcijas. Mobilusis ryys padjo i dalies istumti, pakeisti statik tikinjimo tinkl jo
skyrius, poskyrius, etatus, danai nelabai kvalifikuotus darbuotojus. Todl
iuolaikiniai vieieji ryiai2 yra ne tik atviri vairovei, bet, prieingai totalitarinei propagandai, sugeba palaikyti vairov ir net j dauginti, taip siekiant
valdyti kiek galima daugiau visuomens sektori ir kelti tikinjimo kainas,
norint atsikratyti konkurent.
Spektaklio visuomens ir naujj medij kritik ai
Apokaliptin medij, kultrini ir krybini industrij, propagandos kritika
dar neatveria jokios vairovs, Kitybs galimybi. Prieingai, esencialistin
medij kritika, kurios element rasime Adorno ar liogerio samprotavi
muose, tokias galimybes uveria, nes tariama, kad egzistuoja neinia kokia
2

Termin propaganda ir vieieji ryiai (public relation) iame straipsnyje vartojame sinonimikai. Tokia sinonimija naudojosi, pavyzdiui, Bernays.

ypatinga elitin dvasin arba Esmo tikrov, kuri mogus turi bti nuolatos
atsigrs. Pasak vien autori, tokia aukiausia esm yra bdinga mogui ir
gamtai, tereikia tik ias dvi substancijas suderinti. Pasak kit, esm bdinga
tik gamtai arba Dievui, o mogus turi nuolatos artti prie savo isipildymo ir
atlikti ypating vaidmen gamtins / Esmo / dievikosios (pagal pasirinkim)
substancijos atvilgiu.
Tarptautiniai situacionistai ir jais sekantis Baudrillardas (skirtingai nei
j interpretuojantis liogeris) nenurodo jokios ypatingos pamatins tikrovs,
neiauktina jokios ontotopijos ar ontochronijos. Tuo j samprotavimai jau
paangs, nors ir jie pateikia spektaklio visuomens kritik, nenumatani
joki ilyg. Jie komercines krybines industrijas televizij, kin, reklam,
aidim ir pramog centr veikl, skaitmeninio pasaulio programavim
aikina daugiausia kaip blogio apraikas. Vis dlto j samprotavimai svarbs,
kai diskutuojama apie ekonomikos, vartojimo ir subkultralizacijos proces
skatinamus, implikuojamus Kito veidus.
Kalbdami apie Kito ir rengini industrijos santyk, turtume atsivelgti Levino mint, kad Kito veidas, jo implikuojama neapibrta begalyb suponuoja ir manj veid. Taiau Levino samprotavimai pirmiausia
adresuoti didiosioms judjikajai ir krikionikajai, europiei ir yd
tradicijoms ir ne ikelia, o tik i dalies presuponuoja iuolaikin postmoderni tapatybi vairov. Beprasmika manipuliuoti begalybs samprata,
kai kalbame apie krepinio sirgali tapatybes ar j keliamus reikalavimus
vieajai tvarkai ir saugumui. Beprasmika kelti begalybs statuso klausim,
kai kalbame apie kompiuteri Apple dizain ir prie jo derinamo io stiliaus
gerbj gyvenimo bd ar apie urnalo Cosmopolitan stiliaus ir gyvenimo
bdo standartus. Trumpalaiks ir ilgalaiks semantins tapatybs turi veikiau komunikacin ir minimali egzistencin reikm, slepia subjekto mikro- ir makro-transgresij galimybes, bet tiesiogiai nenurodo begalybs, o
veikiau kintant skirtum, paradoks, aidybikum, palaim dl aidimo
skms arba nusivylimus dl pralaimjim.
Galbt Lingio filosofija tikt ir subkultrinei ar sivaizduojam bendruomeni aplinkai. Lingio fenomenologiniai spdi ir patiri apraymai,
kuriais jis apiuopia maiausi etnini bendruomeni gyvenimo diaugsmus,
gars ir kvpavimo simbiozes, erotinio gundymo ir kerto niuansus, galt bti pasitelkti aikinant klubin aplink, nam eimininki tapatybes,
anonimini priklausomybs lig bendruomenes Taiau tiesiogiai apie i
vairov daugiausia kalbjo, j stimuliavo ar stabd tarptautiniai situacionistai, kultros studij atstovai, Baudrillardas ir jam artimi postmoderniosios
sociologijos ir filosofijos atstovai.

SPEKTAKLIO INDUSTRIJOS, IKELIANIOS IR PASLEPIANIOS KIT

217

218

liogeris, Baudrillardas ir situacionistai

liogeris tiesiogiai situacionist filosofijos ar subkultrins vairovs nenag
rinjo, o ms minimas socialinio identiteto, vieosios politikos, atstovavimo problemas velg su didele ironija:
Marxo socializuotas mogus reikia tik tiek: sugyvuljs mogus. Socializacija dabartine reikme yra ne kas kita kaip biologizacija, arba virsmas gyvuliu. Taip pergalingai baigiasi antgyvuliko mogaus avantira
ir prasideda hominoido, mogaus gyvulio die ewige Wiederkehr des
Gleichen () (liogeris, 2005: 537).
Pradedant knyga Niekio vardai irykja stiprjanios liogerio simpatijos Baudrillardo filosofijai: hipertikrovs kritikai, simuliakr analizei,
vartotojikos kultros demaskavimui. Vis dlto liogeris vengia pasinaudoti
politins ekonomijos instrumentais ir Baudrillardo aktyviai vartojama kapitalo samprata. Galbt tai lemia iankstin nepakanta marksizmui, kuris
liogerio knygose yra nuolatos demonizuojamas.
Ankstyvajam (apytiksliai iki 1970 met) Baudrillardui dar tak vienas rykiausi to laikotarpio prancz marksist Henri Lefebvreas (jis buvo
vienas i kasdienybs filosofijos pradinink bei Baudrillardo daktaro disertacijos i sociologijos srities vadovas), vengr marksisto Georgo Lukcsio
idjos (pirmiausia klasinio ir klaidingo smoningumo santykio teorija) ir
struktralizmo/poststruktralizmo atstovas Rolandas Barthesas. i autori
darbai paskatino Baudrillard tsti vairiausi hegemonij kritik. Hegemonij griovimas turjo padidinti autentiko gyvenimo galimybes, paskatinti
vairov ir aidybikum. Jokio grimo gamt ar nuolatinio atsisukimo
Esm Baudrillardas, prieingai nei liogeris, nepropagavo.
Prisimintina, kad tarptautini situacionist lyderis Debordas buvo kur
laik tiesiogiai, dar daugiau asmenikai, veikiamas Lefebvreo, su kuriuo
draugavo. Tarptautiniai situacionistai ateities ideal siejo su vairiausi kasdienybs situacij krimu ir keitimu, paeidiant hegemoninius diskursus
ir reginius ir taip ivengiant spektaklio visuomens prievartos, manipuliacij, eksploatacijos, bet neatsisakant krybingumo, iniciatyvumo, veiklumo.
Tiesa, situacionistai nepltojo Kito problematikos nei politins ekonomijos,
nei filosofiniu poiriu. Taiau tai, kad jie tiesiogiai rm kultrini grupi vairov (trockist, anarchist, tarptautinio lettrismo, dadaizmo, siurrealizmo, Fluxus, tarptautin Imaginist Bauhaus (COBRA) sjd, Londono
Psichogeografin asociacij, politin sjd Socialisme ou Barbarie, o vliau
patys susiliejo su Utopie, su pirmaisiais pankais ir t. t.) rodo j pabrtin
dmesingum bent jau kairiajai vairovei.

Septintajame deimtmetyje Baudrillardas marksistin kasdienybs ir

kapitalo kritik papild semiologija ir remdamasis jos teorijomis aikino vartotojikos visuomens aspektus: reklam, medijas, mad, sport, visuomens
spektakl ir jos vairiausius pavidalus. Tuo laikotarpiu enklins tvarkos ir
jos reprodukavimo kritika tapo priemone ne tik atsisakyti diskriminacini
esencialistini ar eurocentristini diskurs, ne tik dar kart demistifikuoti ideologin smoningum, bet ir apibrti enklo ir geismo, krybingumo ir manipuliacijos santykius. velgiant Debordo, Jacqueso Lacano ar
Baudrillardo, Slavojaus ieko ar Audrons ukauskaits samprotavimus
galima suprasti vis grsm ir nor falsifikuoti Kit, padaryti humanizm
ir tolerancij spektaklio visuomens idealais. Todl buvo kalbama ne apie
pergal, o apie nuolatin, pasikartojant, kasdien mait prie tai, kas jau ima
dominuoti ir utikrina naujas segregacijos formas. ia prasme Kito iauktinimas, be jo paeminimo ir sukvailinimo, be jo karnavalizacijos ir paeidimo,
be netikt situacij sukrimo yra tokia pat ideologija, toks pat simuliakras,
kaip ir daugelis kit propagandini ar reklamini feti. tai kodl patafizika papildo Kito kritik, atveria jam galimybes. Baudrillardo ir jo gausi
sekj kritika, nukreipta prie hipertikrov ir masin simuliakr gamyb, yra
svarbi kalbant apie Kityb, taiau ne maiau svarbus yra lojalumas kvailystei,
enklo ekonomijos neadekvatumams, kurie stimuliuoja vairov.
Baudrillardas save siejo su intelektualais, kurie brsi aplink urnal
Utopie, rmsi Lefebvreo filosofija ir tarptautini situacionist idjomis ir
siek kurti alternatyvias bendruomenes, naujas viesias erdves ir architektr, keisti kasdienybs gyvenim, kurti situacionist miest (Swyngedouw
2002: 153165). Baudrillardas savo veiklas, susijusias su Utopie (Baudrillard 2006) urnalu ir to paties vardo sjdiu, datuoja 19671978 met laikotarpiu3. Dl savo ultrakairij pair ir kasdienybs revoliucijos sieki
Utopie laikytina atskira, nepriklausoma situacionist grupe. Baudrillardas
daugelyje interviu yra pastebjs, kad septintajame deimtmetyje, o i dalies ir vliau jo samprotavimus stipriai veik Sartreas, Fiodoras Dostojevskis,
Nietzsche, situacionistai ir siurrealistai. Debordas, samprotavs apie isilaisvinim, kaip nuolatin nauj situacij krim ir bet koki hegemonij, taip
pat ir marksistini, demaskavim ir paeidim, taip pat padar enkli tak
Baudrillardui (Plant 1992), kuris i dalies dl situacionist argument atuntajame deimtmetyje atsitraukia nuo Vakar marksizmo.
3

Utopie pavadinimu intelektual grup subr Henri Lefebvreas savo namuose, Pirinjuose 1966 metais.
i grup steig to paties pavadinimo urnal, kurio redaktoriumi tapo Hubertas Tonka, o aktyviausiais
raytojais, kritikais sociologai Baudrillardas, Ren Lourau, Catherine Cot, architektai Jeanas Aubertas,
Jeanas-Paulis Jungmannas, Antoineas Stinco bei landafto architekt Isabelle Auricoste. Gana greitai i
intelektual grup ipltojo ultrakairij architektros, urbanizmo ir kasdienybs gyvenimo kritik bei suartjo su situacionistais. Pasak Baudrillardo, bendradarbiavimas su iuo urnalu tapo jam krybine laboratorija, kur buvo aprobuota daugelis samprotavim, vliau idstyt svarbiausiose jo knygose. is urnalas
turjo aiki politini aspiracij, labai aktyviai sitrauk 1968 met gegus student sukilim Paryiuje.

SPEKTAKLIO INDUSTRIJOS, IKELIANIOS IR PASLEPIANIOS KIT

219