I SKYRIUS.

BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Pagrindins svokos
iame statyme:
1) aplinka gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusi element (ems paviriaus ir gelmi,
oro, vandens, dirvoemio, augal, gyvn, organini ir neorganini mediag, antropogenini komponent)
visuma bei juos vienijanios natraliosios ir antropogenins sistemos;
2) aplinkos apsauga aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo
poveikio ar pasekmi, atsirandani gyvendinant planus ir programas, vykdant kin veikl ar naudojant
gamtos iteklius;
3) gamtos itekliai gyvosios ar negyvosios gamtos elementai (augalija, gyvnija, skaitant ir
buveines, vanduo, em (jos pavirius ir gelms), kuriuos mogus naudoja arba gali naudoti savo reikmms;
4) ekosistema funkcin gyvj ir negyvj aplinkos element, kuriuos jungia tarpusavio ryiai,
mediag apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai, sistema;
5) aplinkos apsaugos normatyvas nustatyta tvarka teisinta kins ar kitos veiklos poveikio
aplinkai leistinumo skaitmenin ar login iraika;
6) aplinkos apsaugos standartas nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas normatyvinis
dokumentas, kuriame nustatomos bendro ir daugkartinio naudojimo aplinkos apsaugos taisykls, bendrieji
principai ar charakteristikos;
7) gamtos itekli limitavimas gamtos itekli naudojimo norm nustatymas atsivelgiant
turimus duomenis apie gamtos itekli kiek, j atsinaujinim ir isaugojim ateiiai;
8) kenksmingas (neigiamas) poveikis aplinkai ekosistemos ar jos element natrali funkcij
susilpnjimas arba netekimas;
9) aplinkos stebsena (monitoringas) sistemingas aplinkos bei jos element bkls ir kitimo
stebjimas, antropogeninio poveikio vertinimas ir prognoz;
10) poveikio aplinkai vertinimas planuojamos kins veiklos galimo poveikio aplinkai
nustatymo, apibdinimo ir vertinimo procesas;
11) informacija apie aplink bet kokia raytin, vaizdo, garso, elektronin ar kitokia materialia
forma saugoma informacija apie: aplinkos element bkl, kratovaizd ir biologin vairov (skaitant
genetikai modifikuotus organizmus) bei j tarpusavio sveik; veiksnius, tokius kaip: mediagos, energija,
triukmas ir radiacija, bei veikl arba priemones (skaitant administracines priemones, susitarimus
aplinkosaugos srityje, politik, statym leidyb, planus ir programas, turinius arba galinius turti poveikio
aplinkos elementams, kratovaizdio ar biologinei vairovei, taip pat ilaid ir rezultat bei kit ekonomin
analiz ir prielaidas, susijusias su priimamais sprendimais aplinkosaugos srityje); moni sveikatos ir saugos
bkl, gyvenimo slygas, kultros objekt ir statini bkl tais atvejais, kai tam turi arba gali turti takos
aplinkos elementai, kratovaizdio ar biologin vairov arba per iuos elementus iame punkte ivardyti
veiksniai, veikla arba priemons;
12) kin veikla kin ir kitokia veikla, kuri turi ar gali turti takos aplinkai;
13) pavojingos mediagos nuodingosios, kenksmingos, degiosios, sprogstamosios, korozij
sukelianios ir kitos mediagos, galinios pakenkti mogui ir aplinkoje vykstantiems gamtos procesams;
14) terimas mediag, preparat, organizm ir mikroorganizm ar j jungini (toliau teral)
imetimas (ileidimas, paskleidimas) aplink kaip moni veiklos rezultatas;
15) genetikai modifikuotas organizmas organizmas (iskyrus mog), kurio genetin mediaga
yra taip pakeista ir gijusi toki savybi, kurios negalt atsirasti organizmui dauginantis natraliu bdu;
16) pasekms ar poveikis aplinkai tokios pasekms ar poveikis (fizinis, cheminis ir kt.) aplinkai,
dl kuri vyksta ar gali vykti reikmingi ekosistemos ar jos element natrali funkcij pokyiai;
17) strateginis pasekmi aplinkai vertinimas tam tikr plan ir program gyvendinimo galim
pasekmi aplinkai nustatymo, apibdinimo ir vertinimo procesas, kurio metu rengiami strateginio pasekmi
aplinkai vertinimo dokumentai, teikiamos konsultacijos, atsivelgiama vertinimo bei konsultacij rezultatus
prie priimant ir (arba) tvirtinant plan ar program, teikiama informacija, susijusi su sprendimu dl plano ar
programos primimo ir (arba) tvirtinimo;
18) planai ir programos nacionalinio, regioninio ar vietinio lygmens planavimo dokumentai
(veiksm planai ir programos, pltros planai (programavimo dokumentai), kio ak vystymo planai ir
programos, strategijos, koncepcijos, teritorij planavimo dokumentai ir kt., skaitant planus bei programas,
prie kuri finansavimo prisideda Europos Bendrija), kurie rengiami, tvirtinami ir (arba) priimami pagal

galiojanius teiss aktus ar pagal kompetencij gyvendinant viej administravim ir kuri gyvendinimo
pasekms gali bti reikmingos aplinkai, skaitant toki plan ir program visikus ar dalinius pakeitimus;
19) aplinkos atkrimo priemons bet kurie veiksmai, skaitant al sumainanias bei laikinsias
priemones, kuriomis nustatyta tvarka atkuriama iki pradins bkls paeista aplinka, jos elementai ir (arba)
pablogjusios j funkcijos arba gyvendinamos lygiaverts tiems aplinkos elementams ir (arba) j
funkcijoms alternatyvos;
20) prevencins priemons bet kurios priemons, taikomos reaguojant vyk, veikim ar
neveikim, siekiant ivengti alos ar kitokio neigiamo poveikio aplinkai ar j (j) sumainti;
21) ala aplinkai tiesiogiai ar netiesiogiai atsirads neigiamas aplinkos ar jos element (skaitant ir
saugomas teritorijas, kratovaizd, biologin vairov) pokytis arba j funkcij, turim savybi, nauding
aplinkai ar monms (visuomenei), (toliau funkcijos) pablogjimas.
2 straipsnis. statymo paskirtis
is statymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridini
bei fizini asmen teises ir pareigas isaugant Lietuvos Respublikai bding biologin vairov, ekologines
sistemas bei kratovaizd, utikrinant sveik ir vari aplink, racional gamtos itekli naudojim Lietuvos
Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame elfe ir ekonominje zonoje.
io statymo pagrindu priimami kiti gamtos itekli naudojim bei aplinkos apsaug
reglamentuojantys statymai ir kiti teiss aktai.
is statymas skirtas utikrinti Europos Sjungos teiss akt, nurodyt io statymo priede,
gyvendinim.
3 straipsnis. Aplinkos apsaugos objektas
Aplinkos apsaugos objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos itekliai.
4 straipsnis. Aplinkos apsaugos principai
Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybs bei kiekvieno jos gyventojo rpestis ir
pareiga.
Aplinkos apsaugos valdymo politika ir praktika turi nukreipti visuomeninius bei privaius interesus
aplinkos kokybei gerinti, skatinti gamtos itekli naudotojus iekoti bd ir priemoni, kaip ivengti arba
sumainti neigiam poveik aplinkai, bei ekologizuoti gamyb.
Gamtos itekliai turi bti naudojami racionaliai ir kompleksikai, atsivelgiant aplinkos
isaugojimo bei atkrimo galimybes ir Lietuvos Respublikos gamtos bei ekonomikos ypatumus.
Aplinkos apsauga grindiama visapusika, teisinga ir laiku sukaupta informacija apie aplink.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-677, 2001-12-20, in., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo kompetencija aplinkos apsaugos srityje

Lietuvos Respublikos Seimas, formuodamas aplinkos apsaugos valstybs politik:
1) nustato pagrindines aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo politikos kryptis;
2) tvirtina aplinkos apsaugos strategij;
3) tvirtina valstybs biudeto asignavimus aplinkos apsaugos priemonms finansuoti;
4) ratifikuoja ir denonsuoja svarbiausias Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos bei gamtos itekli
naudojimo tarptautines sutartis;
5) vykdo kitas statym nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, in., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

6 straipsnis. Valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistema

Valstybin aplinkos apsaugos valdym Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausyb, Aplinkos
ministerija, kitos galiotos valstybs institucijos.
Aplinkos apsaugos valdym savivaldybi teritorijose statym nustatyta tvarka vykdo vietos
savivaldos atitinkamos institucijos.
Kiekviena i i institucij atsako u io statymo joms priskirt funkcij vykdym.
Lietuvos Respublikos Vyriausyb, gyvendindama aplinkos apsaugos valstybs politik:

1) Aplinkos ministerijos teikimu tvirtina aplinkos apsaugos strategijos veiksm program,

valstybines gamtos itekli naudojimo ir aplinkos apsaugos programas bei schemas;
2) statym nustatyta tvarka formuoja valstybs institucij, gyvendinani aplinkos apsaugos ir
gamtos itekli naudojimo politik, sistem;
3) koordinuoja valstybs ir vietos savivaldos valdymo institucij veikl aplinkos apsaugos ir gamtos
itekli naudojimo srityje;
4) sudaro ir gyvendina Lietuvos Respublikos tarpvalstybines sutartis aplinkos apsaugos ir gamtos
itekli naudojimo srityje;
5) vykdo kitas statym nustatytas funkcijas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, vykdydama aplinkos apsaugos valdym ir valstybin
gamtos itekli naudojimo reguliavim:
1) organizuoja ir koordinuoja valstybs strategijos gyvendinim aplinkos apsaugos ir gamtos
itekli naudojimo srityje, rengia valstybines ilgalaikes ir tikslines aplinkos apsaugos bei gamtos itekli
naudojimo programas, numato j gyvendinimo tvark ir kontroliuoja, kaip jos vykdomos;
2) organizuoja ir koordinuoja valstybins svarbos aplinkos apsaugos schem, kit aplinkos apsaugos
priemoni rengim, taip pat rengia ias schemas ir priemones, numato j gyvendinimo (taikymo)
mechanizm, kontroliuoja, kaip jos vykdomos (taikomos);
3) rengia statym, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim ir kit teiss akt aplinkos apsaugos
ir gamtos itekli naudojimo klausimais projektus, organizuoja bendrj, specialij bei detalij teritorinio
planavimo dokument aplinkos apsaugos klausimais rengim, pagal savo kompetencij derina ministerij,
kit Vyriausybs staig, apskrities, vietos savivaldos, kit institucij teiss akt, reguliuojani kin ir
kitoki veikl, galini turti poveikio aplinkai, projektus bei teritorinio planavimo dokumentus, kad jie
atitikt aplinkos apsaugos statymus ir kitus teiss aktus;
4) pagal savo kompetencij rengia ir tvirtina aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo normas,
normatyvus, standartus bei taisykles;
5) pagal savo kompetencij nustato gamtos itekli naudojimo limitus ir slygas, leidim idavimo
tvark, reglamentuoja ir kontroliuoja gamtos itekli apskait, organizuoja valstybini kadastr bei registr,
priskirt ministerijos kompetencijai, sudarym bei tvarkym;
6) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei saugom teritorij steigimo projektus;
7) reglamentuoja ir kontroliuoja veikl saugomose teritorijose, organizuoja valstybini rezervat,
nacionalini ir regionini park valdym, sudaro ir tikslina Raudonj knyg, organizuoja ir atlieka darbus,
susijusius su ret bei nykstani augal, gryb ir gyvn isaugojimu bei gausinimu, reglamentuoja augal,
gyvn mediokls ir kls trofj veimo, iveimo, tranzito, tarptautins prekybos retomis ir
nykstaniomis augal ir gyvn rimis, taip pat gyvn laikymo nelaisvje tvark;
8) nustato ir kontroliuoja imetam (ileidiam, paskleidiam) aplink teral (ir radioaktyvij
mediag) normas bei apskaitos tvark, nustato leidim imesti (ileisti, paskleisti) teralus (ir
radioaktyvsias mediagas) idavimo tvark;
9) nustato pavojing chemini mediag ir pavojing atliek, genetikai modifikuot organizm bei
potenciali biologins taros altini gamybos ir veimo, tranzito, iveimo, naudojimo, saugojimo,
laidojimo, nukenksminimo, utilizavimo ir apskaitos tvark;
10) nustato tvark, kuria vertinama, ar produkcija atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus,
organizuoja darb;
11) rengia ir tvirtina aplinkai padarytos alos apskaiiavimo metodikas;
12) organizuoja ir koordinuoja kompleksin aplinkos monitoring, kuria ir nuolat papildo aplinkos
apsaugos ir gamtos itekli naudojimo kompiuterizuot informacijos sistem, naudojasi ia informacija;
13) pagal savo kompetencij organizuoja ir koordinuoja mokslo tyrimus, susijusius su gamtos
itekliais ir j naudojimu bei aplinkos apsauga;
14) nustatyta tvarka naudoja Aplinkos apsaugos rmimo programos las;
15) nustatyta tvarka pagal savo kompetencij palaiko ryius su usienio valstybi atitinkamomis
institucijomis ir tarptautinmis organizacijomis, rengia tarptautini sutari projektus, pasirao ias sutartis,
organizuoja j gyvendinim, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar Ministro Pirmininko pavedimu
atstovauja Lietuvos Respublikai usienio valstybse ar tarptautinse organizacijose;
16) rengia ataskaitas apie aplinkos bkl Lietuvos Respublikoje, koordinuoja ir pagal savo
kompetencij organizuoja visuomens aplinkosaugin vietim bei informavim, rpinasi aplinkos apsaugos
specialist kvalifikacijos tobulinimu;

17) vykdo valstybin aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo kontrol, nustato valstybins
aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo kontrols vykdymo tvark;
18) teikia pasilymus dl aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo ekonomins sistemos
formavimo, dalyvauja nustatant muit u veamus ir iveamus gamtos iteklius politik;
19) organizuoja kit aplinkos apsaugos priemoni gyvendinim ir kontrol;
20) vykdo kitas statym nustatytas funkcijas.
Kit valstybs institucij funkcijas aplinkos apsaugos srityje nustato kiti statymai bei i institucij
nuostatai.
Vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos statym, Vyriausybs bei
Aplinkos ministerijos priimt normini akt aplinkos apsaugos klausimais gyvendinim:
1) valdo, naudoja ir saugo joms priskirtus gamtos iteklius ir aplinkosaugos objektus;
2) paskirsto pagal savivaldybms nustatytus limitus valstybinius gamtos iteklius;
3) rengia, tvirtina ir gyvendina savivaldybi aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo
programas, schemas ir kitas aplinkos apsaugos priemones;
4) nustatyta tvarka naudoja Savivaldybi aplinkos apsaugos rmimo specialiosios programos las,
tvirtina asignavimus aplinkos apsaugai;
5) steigia ir tvarko statym nustatyta tvarka savivaldybs saugomas teritorijas, kratovaizdio
objektus;
6) pagal kompetencij nagrinja ir derina planuojamos veiklos objekt projektus;
7) tvarko miest ir kaim gyvenamj vietovi eldynus, rengia ir tvirtina eldini apsaugos
taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultriniu bei kratovaizdio
formavimo poiriu medius ir krmus, auganius valstybinje ne mik kio paskirties emje ir privaioje
emje. Vyriausybs galiota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos mediai ir krmai priskiriami
saugotiniems;
8) nustato savo teritorijoje grietesnius u valstybinius normatyvus, suderinusios su juos
patvirtinusiomis valstybs institucijomis;
9) pagal kompetencij priima sprendimus ir kontroliuoja j vykdym;
10) vykdo kitas statym nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, in., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-677, 2001-12-20, in., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)
Nr. IX-1610, 2003-06-10, in., 2003, Nr. 61-2763 (2003-06-27)
Nr. IX-2113, 2004-04-13, in., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
Nr. X-147, 2005-03-24, in., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

II SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEI, VISUOMENINI ORGANIZACIJ, KIT

JURIDINI IR FIZINI ASMEN TEISS IR PAREIGOS
7 straipsnis. Piliei, visuomenini organizacij, kit juridini ir fizini asmen teiss
Pilieiai, visuomenins organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys turi teis:
1) nustatyta tvarka gauti informacij apie aplink;
2) nustatyta tvarka dalyvauti planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese;
3) reikalauti, kad bt nutrauktas kenksmingas kins veiklos objekt poveikis aplinkai;
4) statym nustatyta tvarka teikti motyvuotus pasilymus dl poveikio aplinkai vertinimo
privalomumo;
5) atlikti visuomenin poveikio aplinkai vertinim;
6) organizuoti ir dalyvauti vykdant visuomenin aplinkos apsaugos kontrol;
7) reikalauti, kad valstybs valdios ir valdymo institucijos organizuot aplinkosaugin vietim ir
mokym, nevaromai skleisti aplinkos apsaugos idjas;
8) Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka paduoti skund (praym) reikalaudami imtis
atitinkam veiksm, kad bt ivengta ar sumainta ala aplinkai arba atkurta iki pradins aplinkos bkl,
bei nubausti asmenis, kaltus dl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareignus, kuri priimti sprendimai ar
veiksmai (neveikimas) paeid piliei, visuomenini organizacij, kit juridini ir fizini asmen teises ar
statym saugomus interesus;

9) lankytis gamtinse teritorijose, iskyrus tas, kuri lankymas draudiamas ar ribojamas nustatyta
tvarka.
8 straipsnis. Valstybs valdios, valdymo ir kontrols institucij pareigos utikrinant piliei,
visuomenini organizacij, kit juridini ir fizini asmen teises
Valstybs valdios, valdymo ir kontrols institucijos pagal savo kompetencij privalo :
1) stebti aplinkos kokybs pokyius ir informuoti apie tai visuomen, nustatyti ekologikai pagrstus
ir techniniu poiriu gyvendinamus aplinkos kokybs normatyvus bei standartus;
2) tenkinti arba motyvuotai atmesti piliei, visuomenini organizacij, kit juridini ir fizini
asmen pasilymus aplinkos apsaugos klausimais;
3) vieai skelbti kins veiklos, galinios turti kenksmingo poveikio aplinkai, projektus;
4) neleisti, kad kins veiklos subjektai paeist aplinkos apsaugos statymus, normatyvus ir
standartus;
5) atsivelgti motyvuotus visuomens pasilymus dl planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai
vertinimo privalomumo;
6) vertinti motyvuotus visuomens pasilymus dl planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai
vertinimo ir galimo planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai;
7) utikrinti, kad bt atlyginta padaryta ala ar neigiamas poveikis aplinkai, o neteista veikla
padar al aplinkai kalti asmenys nubausti;
8) organizuoti aplinkosaugin vietim ir mokym, nustatyta tvarka teikti informacij apie aplink;
9) skatinti pilieius, visuomenines organizacijas, kitus juridinius ir fizinius asmenis dalyvauti
priimant ir gyvendinant sprendimus aplinkos apsaugos srityje;
10) nustatyta tvarka reikalauti, kad atsakingi asmenys imtsi prevencini, aplinkos atkrimo ar kit
aplinkos apsaugos priemoni, taip pat kontroliuot, kaip vykdomos ios priemons.
9 straipsnis. Piliei, visuomenini organizacij, kit juridini ir fizini asmen
pareigos
Pilieiai, visuomenins organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplink,
tausoti gamtos iteklius ir nepaeisti kit gamtos itekli naudotoj teisi bei interes.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-677, 2001-12-20, in., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

10 straipsnis. Usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs teiss ir pareigos

Usienio valstybi pilieiai bei asmenys be pilietybs privalo vykdyti io statymo nustatytas
Lietuvos Respublikos piliei pareigas ir turi visas iame statyme tvirtintas Lietuvos Respublikos piliei
teises, jeigu kiti Lietuvos Respublikos statymai nenumato kitko.
III SKYRIUS. GAMTOS ITEKLI NAUDOJIMAS IR APSKAITA
11 straipsnis. Gamtos itekli naudojimo objektas
Gamtos itekli naudojimo objektas yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos
itekliai.
12 straipsnis. Saugomos teritorijos ir gamtinis karkasas
Saugomos teritorijos yra:
1) isauganios - rezervatai, draustiniai bei saugomi kratovaizdio objektai;
2) apsauganios - vairios paskirties apsaugos zonos;
3) gamtos iteklius atkurianios - saugomi gamtos itekli sklypai;
4) kompleksins paskirties - valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai, biosferos monitoringo
teritorijos - biosferos rezervatai ir biosferos poligonai.
Gamtinio pobdio saugomas teritorijas ir kitas aplinkos apsaugos poiriu svarbias bei pakankamai
natralias teritorijas, garantuojanias bendr kratovaizdio stabilum, bendr kratotvarkos ekologinio
kompensavimo zon sistem jungia gamtinis karkasas.

Saugom teritorij apsaug ir gamtos itekli naudojim jose reglamentuoja Lietuvos Respublikos
saugom teritorij statymas,kiti statymai ir teiss aktai.

13 straipsnis. Valstybin gamtos itekli apskaita

Valstybins gamtos itekli apskaitos, kadastr tvarkymo ir atskaitomybs tvark nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausyb.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, in., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

14 straipsnis. Gamtos itekli naudotojai

Gamtos itekli naudotojais gali bti juridiniai ir fiziniai asmenys.
Gamtos itekli naudojimo pagrindas yra nuosavybs arba naudojimosi teis.
Gamtos itekli naudotojai privalo:
1) savo lomis vertinti kins veiklos galim poveik aplinkai;
2) racionaliai ir taupiai naudoti gamtos iteklius, nepaeisti aplinkos apsaugos reikalavim;
3) gyvendinti priemones, naikinanias arba mainanias neigiam poveik aplinkai;
4) paaikjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemoni, kad bt jo ivengta, o atsiradus
alingiems padariniams, neatidliodami juos paalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos
pareignus bei institucijas;
5) nepaeisti kit gamtos itekli naudotoj teisi bei teist interes;
6) neteista veika padar alos aplinkai padarytj al atlyginti;
7) vykdyti teistus galiot aplinkos apsaugos institucij bei j pareign reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-147, 2005-03-24, in., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

IV SKYRIUS. KINS VEIKLOS REGULIAVIMAS

15 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimas
kin veikla planuojama ir vykdoma remiantis iuo ir kitais statymais, norminiais aktais, aplinkos
monitoringo, valstybins gamtos itekli apskaitos duomenimis, aplinkos apsaugos programomis bei
schemomis, kratotvarkos projektais bei generaliniais planais atsivelgiant Lietuvos Respublikos gamtos
potencial.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, planuojantys usiimti kine veikla, savo lomis nustato, apibdina ir
vertina planuojamos kins veiklos galim poveik aplinkai, parengia poveikio aplinkai
vertinimo dokumentacij ir teikia j poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams statym nustatyta
tvarka.
io straipsnio antrojoje dalyje nurodytos institucijos vertina pateikt dokumentacij apie galim
kins veiklos tak aplinkai ir pateikia pagal savo kompetencij ivadas arba motyvuot sprendim dl
veiklos galimumo. Sprendimas privalomas institucijai, iduodaniai leidimus kinei veiklai.
Dokumentacijos apie kins veiklos galim poveik aplinkai rengimo tvark nustato Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, in., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. VIII-1637, 00.04.18, in., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)

16 straipsnis. kins veiklos, galinios turti poveikio aplinkai, projektavimas

Juridini bei fizini asmen kins veiklos, galinios turti poveik aplinkai, teritorinis
organizavimas ir aplinkos tvarkymo valstybinis reguliavimas vykdomas pagal bendrojo ir specialiojo
teritorinio planavimo dokumentus.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, projektuojantys objekt, galini turti poveikio aplinkai, statyb,
rekonstravim ar pltim, rengiantys bendruosius ir specialiuosius teritorinio planavimo projektus,
projektinje dokumentacijoje privalo numatyti priemones gamtos itekliams racionaliai naudoti, neigiamam
poveikiui aplinkai ivengti.

Projektin dokumentacija nustatyta tvarka suderinama su vietos savivaldos institucijomis ir Aplinkos

ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, in., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. VIII-1637, 00.04.18, in., 2000, Nr.39-1093 (00.05.12)

17 straipsnis. kins veiklos objekt statyba, rekonstravimas ir pltimas

Juridiniai ir fiziniai asmenys gali statyti, rekonstruoti ar plsti kins veiklos objektus tik turdami
io statymo 16 straipsnio reikalavimus atitinkani projektin dokumentacij.
kins veiklos objekt statyba, rekonstravimas ar pltimas be projektins dokumentacijos, numatytos
io statymo 16 straipsnyje, arba nesilaikant joje nustatyt aplinkos apsaugos reikalavim, paeidiant
statybos, rekonstravimo ar pltimo darb aplinkosauginius apribojimus utraukia statym numatyt
atsakomyb.
Atsakomybs taikymas neukerta kelio io statymo 6 straipsnyje nurodytoms valstybinio aplinkos
apsaugos valdymo ir kontrols institucijoms arba j pareignams nustatyta tvarka sustabdyti kins veiklos
objekt statybos, rekonstravimo ar pltimo darbus.
18 straipsnis. Pastatyt, rekonstruot ir iplst kins veiklos objekt primimas
Pastatyti, rekonstruoti ir iplsti kins veiklos objektai priimami eksploatuoti tik vykdius visas
projektinje dokumentacijoje numatytas aplinkos apsaugos priemones.
Priimant pastatytus, rekonstruotus, iplstus kins veiklos objektus, dalyvauja Aplinkos ministerijos
sistemos pareignai arba pateikiamos j ivados.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, in., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2113, 2004-04-13, in., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

19 straipsnis. kins veiklos objekt eksploatavimas

Juridiniai ir fiziniai asmenys, prie praddami eksploatuoti kins veiklos objektus ir vykdydami
kin veikl, privalo statym nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidim.
Juridiniai ir fiziniai asmenys kins veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas slygas ir
nevirydami aplinkos apsaugos normatyv bei standart.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuodami kins veiklos objektus, kuri veikla susijusi su
kenksmingu poveikiu aplinkai, privalo savo lomis stebti aplinkos terimo laipsn, terimo poveik
aplinkai, utikrinti informacijos apie tai vieum ir sudaryti slygas terimo kontrolei.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuodami kins veiklos objektus, privalo nustatyta tvarka
vykdyti gamtos itekli naudojimo ir imetam (ileidiam, paskleidiam) aplink teral apskait.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys kins veiklos objektus ar vykdantys kin veikl,
kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei veiklai nustatyt aplinkos apsaugos
normatyv ir standart.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, in., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2113, 2004-04-13, in., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
Nr. X-147, 2005-03-24, in., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

20 straipsnis. Pavojing chemini mediag gamyba ir naudojimas

Juridiniai ir fiziniai asmenys, naudodami pavojingas chemines mediagas, privalo laikytis nustatytos
i mediag naudojimo, saugojimo, apskaitos, laidojimo, nukenksminimo, transportavimo, tranzito,
veimo ir iveimo tvarkos. Tokios mediagos saugomos, laidojamos ir nukenksminamos j gamintojo ar
naudotojo lomis.
Pavojing chemini mediag naudojimo, saugojimo, apskaitos ir leidim idavimo, laidojimo,
nukenksminimo, tranzito, veimo, iveimo tvark nustato Aplinkos ministerija.
Lietuvos Respublikoje draudiama cheminio ginklo gamyba, dislokavimas, tranzitas ir veimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, in., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2113, 2004-04-13, in., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

21 straipsnis. Radioaktyvij mediag gamyba ir naudojimas

Radioaktyvij mediag ir atliek bei kit jonizuojaniosios spinduliuots altini naudojimo,
saugojimo, apskaitos, laidojimo, nukenksminimo, transportavimo, tranzito, veimo, iveimo tvark nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybs galiotos institucijos.
Gaminti radioaktyvisias mediagas, skirtas branduoliniam ginklui arba atomini elektrini kurui,
taip pat perdirbti jau panaudotus tokio kuro elementus Lietuvos Respublikos teritorijoje draudiama.
Lietuvos Respublikoje draudiama branduolinio ginklo gamyba, dislokavimas, tranzitas ir veimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, in., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

22 straipsnis. Biologiniai taros altiniai

Potenciali biologini taros altini naudojimo, saugojimo, apskaitos, krimo, dauginimo,
nukenksminimo, tranzito, veimo, iveimo tvark bei normatyvus nustato Aplinkos ministerija kartu su
Sveikatos apsaugos ministerija.
Lietuvos Respublikoje draudiama biologinio ginklo gamyba, dislokavimas, tranzitas ir veimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, in., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2113, 2004-04-13, in., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

22(1) straipsnis. Genetikai modifikuoti organizmai ir genetikai modifikuoti produktai

Veikl, susijusi su genetikai modifikuotais organizmais ir genetikai modifikuotais produktais, j
naudojimo valstybin valdym reglamentuoja, taip pat i organizm ir produkt naudotoj teises, pareigas ir
atsakomyb nustato Genetikai modifikuot organizm statymas.
statymo papildymas straipsniu:
Nr. IX-677, 2001-12-20, in., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)

23 straipsnis. Atliek tvarkymas

Asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt nustatyt atliek
tvarkymo reikalavim. Atliek tvarkymo ilaidas apmoka terjas.
V SKYRIUS. APLINKOS BKLS STEBJIMO IR NEIGIAMO
POVEIKIO APLINKAI RIBOJIMO SISTEMA
25 straipsnis. Aplinkos bkls stebjimo sistema
Aplinkai ir jos komponent bklei stebti Lietuvos Respublikoje sudaroma vieninga aplinkos
monitoringo sistema, apimanti valstybin ir kio subjekt aplinkos monitoring. Aplinkos ministerija vykdo
aplinkos monitoring ir koordinuoja kio subjekt vykdom aplinkos monitoring.
Valstybinis aplinkos monitoringas finansuojamas i valstybs l.kio subjektai aplinkos
monitoring vykdo savo lomis.
Valstybinio ir kio subjekt aplinkos monitoringo turin, struktr bei vykdymo tvark nustato
Aplinkos monitoringo statymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, in., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2113, 2004-04-13, in., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)

26 straipsnis. Neigiamo poveikio aplinkai ribojimo sistema

Neigiamas kins veiklos poveikis aplinkai ribojamas aplinkos apsaugos normatyvais, standartais,
limitais, teisinmis ir ekonominio reguliavimo priemonmis.
Lietuvos Respublikoje nustatomi chemini, biologini, fizikini teral koncentracij ribini veri
aplinkoje bei atskiruose aplinkos komponentuose, imetam (ileidiam, paskleidiam) aplink teral,
chemini ir kitoki aplinkai pavojing mediag naudojimo, gamtos itekli naudojimo, triukmo,
vibracijos, elektromagnetini lauk ir kitokio poveikio, radiacinio saugumo, bendrosios antropogenins
apkrovos ir kiti aplinkos apsaugos normatyvai.
Diegiant naujas technologijas, naujus gaminius ar mediagas, jie turi atitikti aplinkos apsaugos ir
kit teiss akt numatytus normatyvus, standartus.
Straipsnio pakeitimai:

27 straipsnis. Plan ir program rengimas, j strateginis pasekmi aplinkai vertinimas

Planai ir programos, kuri gyvendinimo pasekms gali bti reikmingos aplinkai, rengiami ir
gyvendinami remiantis iuo ir kitais statymais bei teiss aktais, reglamentuojaniais strategin pasekmi aplinkai
vertinim, teritorij planavim bei aplinkos stebsen.
Plan ir program strateginio pasekmi aplinkai vertinimo tvark nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausyb.
VI SKYRIUS. EKONOMINIS APLINKOS APSAUGOS MECHANIZMAS
28 straipsnis. Aplinkos apsaugos ekonomins priemons
Ekologiniai ir ekonominiai valstybs interesai derinami taikant Lietuvos Respublikos statymuose bei
kituose teiss aktuose tvirtint ekonomin aplinkos apsaugos mechanizm. J sudaro:
1) mokesiai u gamtos itekli naudojim;
2) mokesiai u aplinkos terim;
3) kreditavimo reguliavimas;
4) valstybs subsidijos;
5) kain politika;
6) ekonomins sankcijos ir nuostoli kompensavimas;
7) kiti ekologiniai mokesiai ir priemons.
29 straipsnis. Aplinkos apsaugos ekonomini priemoni gyvendinimo bdai
Maaatlieki technologij diegimas, ekologikos produkcijos gamyba skatinami mainant mokesius,
teikiant kreditavimo lengvatas bei valstybs subsidijas.
30 straipsnis. Aplinkos apsaugos priemoni valstybinis finansavimas
Aplinkos apsaugos priemones pagal atitinkamus norminius aktus finansuoja gamtos itekli
naudotojai, valstyb bei savivaldybs.
Aplinkos apsaugai skiriamos valstybs biudeto los naudojamos pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybs nustatytas prioritetines kryptis ir programas.
Aplinkos apsaugos rmimo programos los ir Savivaldybi aplinkos apsaugos rmimo specialiosios
programos los yra papildomi aplinkos apsaugos finansavimo altiniai. Papildomas finansavimo altinis gali
bti usienio kreditai.
Aplinkos apsaugos rmimo programos las bei j panaudojimo tvark nustato Lietuvos Respublikos
aplinkos apsaugos rmimo programos statymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, in., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. VIII-2026, 00.10.12, in., 2000, Nr.90-2773 (00.10.27), sigalioja nuo 2001.01.01
Nr. IX-1610, 2003-06-10, in., 2003, Nr. 61-2763 (2003-06-27)

VII SKYRIUS. APLINKOS APSAUGOS VALSTYBIN KONTROL IR

TEISIN ATSAKOMYB
Skyriaus pavadinimas keistas:
Nr. I-1352, 96.05.28, in., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)

31 straipsnis. Valstybin aplinkos apsaugos kontrol

Lietuvos Respublikoje valstybin aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo kontrol vykdo
Aplinkos ministerijos sistemos pareignai valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.
Vykdydami tarnybines pareigas, valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi teis:
1) nustatyta tvarka sustabdyti kins ir kitos veiklos objekt statyb ar rekonstravim, sustabdyti ar
apriboti juridini ir fizini asmen veikl, jeigu paeidiami aplinkos apsaugos statymai arba i veikla
neatitinka aplinkos apsaugos normatyv, taisykli, limit ir kit nustatyt slyg;
2) pateik tarnybin paymjim, netrukdomi eiti (vaiuoti) vis moni, staig, organizacij,
ki, karini dalini, pasienio ruoo teritorijas ir objektus, kad vykdyt juose valstybin aplinkos apsaugos ir
gamtos itekli naudojimo kontrol ir atlikt kontrolinius tyrimus bei matavimus;
3) Valstybins aplinkos apsaugos kontrols statymo ir kit statym nustatytais atvejais ir tvarka
duoti privalomus nurodymus, surayti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus;

4) nustatyta tvarka nagrinti administracini teiss paeidim bylas ir skirti administracines

nuobaudas;
5) sustabdyti ir tikrinti Lietuvos Respublikos bei usienio valstybi laivus, kitas vandens transporto
priemones Lietuvos Respublikos vidaus, teritoriniuose vandenyse ir ekonominje zonoje - vykdyti juose
valstybin aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo kontrol, taip pat vykdyti i kontrol
tarptautiniuose vandenyse esaniuose Lietuvos Respublikos laivuose;
6) kad bt ukirstas kelias aplinkos apsaugos statym paeidimams, u kuriuos numatyta
administracin ar baudiamoji atsakomyb, sustabdyti ir apirti tariam asmen transporto priemones,
nustatyta tvarka atlikti asmens apir ir daikt patikrinim, paimti daiktus ir dokumentus, apirti vykio
viet;
7) pagal tarptautinius sipareigojimus tikrinti Lietuvos Respublikos juridini ir fizini asmen veikl,
susijusi su gamtos itekli naudojimu tarptautiniuose vandenyse;
8) statym numatytais atvejais pristatyti aplinkos apsaugos statym paeidjus policij arba
gyvenviets, apylinks savivaldybs patalpas asmenybei nustatyti;
9) saugoti, neioti ir panaudoti nustatyta tvarka tarnybin ginkl bei specialisias priemones antrankius, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius unis, transporto priverstinio stabdymo priemones;
10) dvti nustatyto pavyzdio uniform.
Aplinkos ministerija, vykdydama valstybin aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo
kontrol, steigia neetatini aplinkos apsaugos inspektori institucijas, tvirtina j nuostatus.
32 straipsnis. ala aplinkai ir aplinkos bkls atkrimas
Pripastama, kad ala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:
1) palaikomai ar siekiamai ilaikyti ri ar buveini tinkamai apsaugos bklei, taip pat biologins
vairovs, mik, kratovaizdio, saugom teritorij bklei;
2) pavirinio ir poeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei bklei ir
(arba) ekologiniam pajgumui (potencialui), kaip tai apibdinta Lietuvos Respublikos vandens statyme;
3) emei, tai yra ems uterimas, kai teralai pasklinda ems paviriuje, terpiami em ar po ja
( ems gelmes);
4) kitiems aplinkos elementams (j funkcijoms), kai paeidiami aplinkos apsaugos reikalavimai.
Gamtos itekli naudotojai bei asmenys, vykdantys kin veikl, (toliau kio subjektai) privalo imtis
vis btin priemoni, kad bt ivengta alos aplinkai, moni sveikatai ir gyvybei, kit asmen turtui bei
interesams, o padariusieji alos privalo atkurti aplinkos bkl, esant galimybei, iki pirmins bkls, buvusios
iki alos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pirmin bkl nustatoma pagal turim informacij
apie geriausi aplinkos bkl.
Aplinkos bkl atkuriama atgaivinant paeist aplink ar jos elementus arba j paeistas funkcijas.
Padarius al emei (jos paviriui ar gelmms), kaip aplinkos elementams, btina paalinti bet kok neigiamo
poveikio moni sveikatai pavoj.
ala aplinkai vertinama ir apskaiiuojama pagal aplinkos ministro patvirtint metodik, vertinant
pirmin bkl (slygas), neigiamo poveikio aplinkai reikmingum, natralaus aplinkos atsikrimo
galimybes ir laik, taiau nevertinamas anksiau, tai yra iki alos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas
poveikis, atsirads dl konkreios kins veiklos, kuri nustatyta tvarka leidia vykdyti galiotos institucijos
ir kuri vykdoma nepaeidiant aplinkos apsaugos reikalavim.
kins veiklos, kuri nustatyta tvarka leidia vykdyti galiotos institucijos ir kuri vykdoma
nepaeidiant aplinkos apsaugos reikalavim, neigiam poveik aplinkai kio subjektai atlygina
(kompensuoja) vykdydami iame ir kituose statymuose nustatytuosius aplinkos apsaugos bei kitus
reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, in., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. X-147, 2005-03-24, in., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

32(1) straipsnis. Prevencini ir aplinkos atkrimo priemoni taikymas

Esant realiai grsmei, kad gali atsirasti ala aplinkai, kio subjektas privalo nedelsdamas imtis vis
btin prevencini priemoni. Jeigu reali alos aplinkai grsm nepaalinama, nepaisant kio subjekto
taikyt prevencini priemoni, kio subjektas nedelsdamas privalo apie tai informuoti Aplinkos ministerij
arba jos galiot institucij.

Jeigu ala aplinkai atsirado, kio subjektas privalo nedelsdamas apie tai informuoti Aplinkos
ministerij ar jos galiot institucij ir imtis:
1) vis btin veiksm, utikrinani teral ir (arba) kit aling veiksni skubi kontrol,
sulaikym, paalinim ar kitok valdym siekiant sumainti ar ivengti didesns alos aplinkai ir neigiamo
poveikio moni sveikatai ar tolesnio j pablogjimo;
2) btin aplinkos atkrimo priemoni pagal io straipsnio penktosios dalies nuostatas.
Aplinkos ministerija arba jos galiota institucija bet kuriuo momentu turi teis ir pareig:
1) reikalauti, kad kio subjektas pateikt vis informacij apie bet kuri situacij, kurios metu
atsirado ala aplinkai arba jos grsm arba kai tariama, kad tokia situacija gali atsirasti;
2) reikalauti, kad kio subjektas imtsi btin prevencini ir (arba) aplinkos atkrimo priemoni;
3) reikalauti i kio subjekto imtis arba duoti atitinkamam subjektui nurodymus dl vis veiksm,
susijusi su teral surinkimu ir (arba) kitoki darani al aplinkai veiksni paalinimu, kontrole ar kitokiu
j valdymu, kad bt ivengta alos arba sumainta ala aplinkai ir neigiamas poveikis moni sveikatai;
4) duoti kio subjektui privalomus vykdyti nurodymus dl prevencini ir (arba) aplinkos atkrimo
priemoni taikymo;
5) pati imtis btin prevencini ir (arba) aplinkos atkrimo priemoni io straipsnio ketvirtojoje
dalyje numatytais atvejais.
Jeigu kio subjektas nevykdo iame straipsnyje numatyt pareig ar neprivalo atlyginti prevencini
ir (arba) aplinkos atkrimo priemoni ilaid arba nra nustatytas atsakingas u al aplinkai asmuo,
savivaldybs ir (arba) valstybs galiotos institucijos pagal kompetencij paios ar per treiuosius
asmenis vykdo btinas priemones.
Aplinkos atkrimo priemons vykdomos tik turint Aplinkos ministerijos ar jos galiotos institucijos
iankstin pritarim. Aplinkos atkrimo priemoni parinkimo bei iankstinio pritarimo gavimo tvark nustato
aplinkos ministras.
statymas papildytas straipsniu:
Nr. X-147, 2005-03-24, in., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

32(2) straipsnis. Ilaid atlyginimas

Visas prevencini ir (arba) aplinkos atkrimo priemoni ilaidas atlygina kio subjektas, padars
al aplinkai arba sukls reali jos grsm, net ir tais atvejais, kai atitinkamas priemones vykd
savivaldybs arba valstybs galiotos institucijos (paios ar per treiuosius asmenis).
kio subjektas neprivalo atlyginti prevencini ir (arba) aplinkos atkrimo priemoni ilaid tik tuo
atveju, jeigu ala aplinkai arba jos reali grsm atsirado dl nenugalimos jgos, taip pat jeigu jis rodo, kad
ala aplinkai ar reali jos grsm atsirado:
1) dl treiojo asmens veiksm (veikimo, neveikimo), nors visos atitinkamos saugumo priemons
buvo taikytos;
2) tiksliai vykdant statym galiotos institucijos privalom nurodym, iskyrus nurodym dl
terimo ar vykio, kur sukl paio kio subjekto veikla (veikimas, neveikimas).
kio subjekto ilaidas vykdant prevencines ir (arba) aplinkos atkrimo priemones io straipsnio antrojoje
dalyje numatytais atvejais atlygina asmenys, padar alos aplinkai, o jeigu i asmen nustatyti nemanoma,
valstybs ar savivaldybi institucijos.
statymas papildytas straipsniu:
Nr. X-147, 2005-03-24, in., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

33 straipsnis. Iekiniai dl alos atlyginimo

Pareikti iekinius dl padarytos alos turi teis:
1) asmenys, kuri sveikatai, turtui ar interesams padaryta alos;
2) Aplinkos ministerijos pareignai, kiti statym galioti pareignai, kai padaryta alos valstybs
interesams.
Aplinkos ministerija, jai pavaldios ar kitos valstybs ar savivaldybi institucijos pagal kompetencij
iekinius dl alos aplinkai bei kit nuostoli, skaitant prevencini ir (arba) aplinkos atkrimo priemoni
vykdym, atlyginimo gali pareikti kio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai alos arba
suklusiam reali jos grsm, per penkerius metus nuo dienos, kada ios priemons buvo baigtos taikyti arba
buvo nustatytas atsakingas kio subjektas arba kitas asmuo, atsivelgus tai, kuri i mint aplinkybi
atsirado vliau.

ala aplinkai ir kiti nuostoliai gali bti pripainti kaip maareikm ala ir neiiekomi, jeigu ala
aplinkai yra nedidel ir jos iiekojimo ilaidos didesns u iiekom sum.
alos aplinkai ir kit nuostoli pripainimo maareikme ala tvark, maareikms alos
iiekojimo ilaid apskaiiavimo metodik nustato aplinkos ministras, suderins su finans ministru.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, in., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2113, 2004-04-13, in., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
Nr. X-147, 2005-03-24, in., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

34 straipsnis. Teisin atsakomyb, gin aplinkos apsaugos klausimais nagrinjimo

ir sprendim primimo tvarka
Asmenys, paeid aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos statymus.
kio subjektams taikoma civilin atsakomyb, neatsivelgiant j kalt, u bet koki al aplinkai
arba reali jos grsm, atsiradusi dl j kins veiklos, iskyrus iame statyme numatytus atvejus.
io straipsnio antrojoje dalyje nurodyta civilin atsakomyb netaikoma asmenims, vykdantiems
veikl, kurios pagrindin paskirtis krato apsauga arba tarptautinis saugumas bei kurios vienintel paskirtis
apsauga nuo stichini nelaimi.
Ginus aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo klausimais statym nustatyta tvarka
nagrinja ir sprendia Lietuvos Respublikos teismai.
Ginai tarp Lietuvos Respublikos ir usienio valstybi juridini bei fizini asmen sprendiami
Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse
nenumatyta kita i gin nagrinjimo ir sprendimo tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, in., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. X-147, 2005-03-24, in., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)

VIII SKYRIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

APLINKOS APSAUGOS SRITYJE
35 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas aplinkos
apsaugos klausimais
Lietuvos Respublika, vadovaudamasi visuotinai pripaintais ir skelbiamais tarptautiniais aplinkos
apsaugos principais, sudaro tarptautines sutartis aplinkos apsaugos klausimais, dalyvauja tarptautini
aplinkos apsaugos organizacij veikloje.
Bendradarbiaudama su kitomis valstybmis aplinkos apsaugos klausimais, Lietuvos Respublika:
1) siekia regioninio ir visuotinio ekologinio saugumo;
2) sprendia regionines bei globalines aplinkos apsaugos problemas;
3) teikia suinteresuotoms alims objektyvi informacij apie ekologin situacij Lietuvoje;
4) tvarko ir reguliuoja bendrus gamtos itekli klausimus;
5) prisideda likviduojant neigiamus ekologini nelaimi bei avarij padarinius;
6) pltoja mokslo ir techninius ryius;
7) vykdo kitus tarptautinius sipareigojimus aplinkos apsaugos klausimais.
36 straipsnis. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos statym santykis su
tarptautinmis aplinkos apsaugos sutartimis
Lietuvos Respublikos statymai turi atitikti Lietuvos ratifikuotas tarptautines sutartis aplinkos
apsaugos klausimais ir visuotinai pripaintas tarptautines aplinkos apsaugos normas.
Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse aplinkos apsaugos klausimais tvirtinamos taisykls turi
atitikti Lietuvos Respublikoje nustatytus aplinkos kokybs normatyvus ir standartus.