Konstitucine Visa 2000

Normantas.
Konstitucins teiss konspektai (visa KT)
I. LR KT SAMPRATA.............................................................................................................................................................4
1. KT SVOKA, REGULIAVIMO DALYKAS, METODAS....................................................................................................................4
2. KONSTITUCINS TEISS NORMOS, J RYS IR YPATUMAI................................................................................................. 4
KT norm ypatumai..........................................................................................................................................................4
3. KONSTITUCINIAI TEISS INSTITUTAI.........................................................................ERROR! BOOKMARK NOT DEFINED.
4.
KONSTITUCINI TEISINI SANTYKI SVOKA, TURINYS, YPATUMAI. KONST. TEISINI SANTYKI SUBJEKTAI.
KLASIFIKAVIMAS, J ATSIRADIMO, PASIKEITIMO IR PASIBAIGIMO PAGRINDAI..........................................................................5
3-5 KONSTITUCINS TEISS INSTITUTAI.............................................................................................................................. 5
2.LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINS TEISS MOKSLAS........................................................................6
1. LT KT MOKSLO SVOKA IR DALYKAS............................................................................................................................. 6
72. KT MOKSLO METODOLOGIJA......................................................................................................................................... 6
3. KT MOKSLO ALTINIO SVOKA, MOKSLO ALTINI SISTEMA.............................................................................................7
4. KT MOKSLO SISTEMA..................................................................................................................................................... 7
3. LR KT ALTINIAI..............................................................................................................................................................7
1.KT ALTINIO SVOKA, KLASIFIKAVIMO PAGRINDAI IR SISTEMA..........................................................................................7
3.LR STATYMAI, J RYS (KONSTITUCINIAI, PAPRASTIEJI). ORGANIKIEJI STATYMAI..........................................................8
4. POSTATYMINIAI AKTAI, KAIP KT ALTINIAI, J RYS.....................................................................................................8
5. KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI KAIP KT ALTINIAI.................................................................................................8
6. TARPT. TEISS AKTAI KAIP LIET. KT ALTINIAI................................................................................................................ 9
7. TARPVALSTYBINS SUTARTYS KAIP KT ALTINIAI............................................................................................................ 9
8. KT ALTINI PEREINAMUMAS......................................................................................................................................... 9
4.LIETUVOS KONSTITUCINGUMO RAIDA....................................................................................................................9
1. NEPRIKLAUSOMOS LR SUSIKRIMAS IR PIRMIEJI JOS KONSTITUCINIAI AKTAI.1918 02 16 NEPRIKLAUSOMYBS AKTO IR
1920 05 16 STEIGIAMOJO SEIMO REZOLIUCIJOS.................................................................................................................. 9
2. LR LAIKINOSIOS KONSTITUCIJOS: 1918 11 02 IR 1919 04 04. 1920 06 10 LAIKINOJI LIETUVOS VALSTYBS KONSTITUCIJA.
....................................................................................................................................................................................... 10
3. NUOLATINS LR KONSTITUCIJOS: 1922 08 07 STEIG.SEIMO PRIIMTA 1-OJI NUOLATIN LIETUVOS V-BS KONSTITUCIJA,
1928 M. 05 15 KONSTITUCIJA, 1938 05 12 LIETUVOS KONSTITUCIJA..................................................................................10
4. OKUPACINIAI REIMAI LIETUVOJE - KONSTITUCINGUMO RAIDOS PASKIRTIS. MOLOTOVO-RIBENTROPO PAKTAS IR LIETUVOS
OKUPACIJA. 1940 06 15 VALSTYBINIS PERVERSMAS, LIETUVOS INKORPORAVIMA TARYB SJUNGOS SUDT. 1941 M.
BIRELIO SUKILIMAS, LAIKINOJI VYRIAUSYB IR HITLERIN OKUPACIJA. SOVIETINIO REIMO ATKRIMAS. SOVIETINS
KONSTITUCIJOS LIETUVOJE IR J REFORMA 1988-1990 M.................................................................................................. 10
5. L. VALSTYBINGUMO ATKRIMO KONSTITUCINIAI AKTAI, PRIIMTI LR AT 1990 III 11........................................................11
6.LR LP-LAIKINOJI PEREINAMOJO L-TARPIO K., JOS BRUOAI...........................................................................................11
7. LR K. PROJEKTAI. NEPILNAS........................................................................................................................................ 12
5. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA 1992 M..............................................................................................12
1..................................................................................................................................................................................... 12
2. LRK PAGRINDINIAI PRINCIPAI IR FUNKCIJOS.................................................................................................................. 12
6. MOGAUS IR PILIEIO TEISS IR LAISVS LR KONSTITUCUNJE TEISJE...........................................13
7. LT PILIETYB..................................................................................................................................................................13
1. PILIETYBS SVOKA IR PRINCIPAI LR KT...................................................................................................................... 13
2. LR PILIETYBS GIJIMO BDAI. LIETUVOS PILIETYBS PRIPAINIMAS..............................................................................13
TEISS PILIET.ISAUGOJIMAS IR TEISS PILIETYB GYVENDINIMAS................................................................................14
PILIET. GIJIMAS NATRALIZACIJOS BDU. LENGVATINS NATRALIZACIJOS SLYGOS, TAIKOMOS ATSKIRIEMS ASMENIMS.....14
8. USIENIEI TEISIN PADTIS LIETUVOJE........................................................................................................15
1. USIENIEIO SVOKA LIETUVOS KT............................................................................................................................. 15
1. NUOSAVYBS TEIS IR LIETUVOS KIO ORGANIZAVIMO KONSTITUCINIAI PRINCIPAI........................................................17
2.V-BS BIUDETAS IR BANK SISTEMA............................................................................................................................. 17
3. POLITINS SISTEMOS SAMPRATA IR ELEMENTAI.............................................................................................................. 17
Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)
4. SAVIVALDOS FORMOS IR TURINYS LR...................................................................................................................................18

5. DAUGIAPARTIKUMAS IR POLITINI PARTIJ INSTITUCIALIZACIJA. LIETUVOS PARTINS SISTEMOS YPATUMAI.....................18
6. NEVALSTYBINS ORGANIZACIJOS LIETUVOS POLITINJE SISTEMOJE................................................................................18
7. INDIVIDAS LIETUVOS POLITINJE SISTEMOJE................................................................................................................. 18
10. LIETUVOS VALSTYBS FORMA...............................................................................................................................19
1.VALSTYBS FORMOS SAMPRATA IR ELEMENTAI............................................................................................................... 19
2.LIETUVOS VALSTYBS VALDYMO FORMOS SVOKA IR YPATUMAI.....................................................................................19
3.Valstybs santvarkos svoka. Lietuvos Respublika-suvereni unitarin valstyb.
19
4.LIETUVOS VALSTYBS ADMINISTRACIN-TERITORIN STRUKTRA...................................................................................19

5.LIETUVOS VALSTYBS POLITINIO REIMO SAMPRATA IR YPATUMAI. USIENIO POLITIKOS PRINCIPAI. VALSTYBS GYNIMO
KONSTITUCINIAI PAGRINDAI.............................................................................................................................................. 20
6.LIETUVOS VALSTYBS SIMBOLIAI................................................................................................................................... 20
11. LR VALSTYBINS VALDIOS SISTEMA.................................................................................................................21
1. VALSTYBS INSTITUCIJOS SVOKA IR PAGRINDINIAI POYMIAI.......................................................................................21
2. LR VALDIOS INSTITUCIJ KONSTITUCINIS STATUSAS IR J KLASIFIKACIJA. VALSTYBS KONTROLS KONSTITUCINIS
STATUSAS. SEIMO KONTROLIERIAI..................................................................................................................................... 21
3. LR VALDIOS INSTITUCIJ SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR J VEIKLOS KONSTITUCINIAI PRINCIPAI......................................22
12. LR RINKIM TEIS......................................................................................................................................................22
12.1. RINKIM TEISS (RT) SVOKA. AKTYVIOJI IR PASYVIOJI RT. RT ALTINIAI................................................................22
12.2. RINKIM SISTEMOS SVOKA IR RYS. LIETUVOS RINKIM SISTEMOS YPATUMAI........................................................23
12.3. RINKIM TEISS K-NIAI PRINCIPAI............................................................................................................................ 23
12.4. RINKIM ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO TVARKA. RINKIM KOMISIJOS, J RYS, SUDARYMO TVARKA, KOMPETENCIJA.
RINKJ SRAAI............................................................................................................................................................. 23
12.5. RINKIM APYGARDOS. RINKIM APYLINKS............................................................................................................. 24
12.6. KANDIDAT IKLIMO IR REGISTRAVIMO TVARKA.....................................................................................................24
12.7. KANDIDAT VEIKLOS GARANTIJOS........................................................................................................................... 24
12.8. RINKIMIN AGITACIJA.............................................................................................................................................. 24
12.9. BALSAVIMAS. BALS SKAIIAVIMAS IR RINKIM REZULTAT NUSTATYMAS.................................................................25
12.10. RINKIM GALIOJIMO SLYGOS............................................................................................................................... 25
12.11. PAKARTOTINIS BALSAVIMAS IR PAKARTOTINIAI RINKIMAI.........................................................................................25
12.12. REFERENDUMAS.................................................................................................................................................... 26
13 TEMA. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS............................................................................................................26
PARLAMENTARIZMO ISTORIJA LIETUVOJE.......................................................................................................................... 26
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONSTITUCINIS STATUSAS.................................................................................................26
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO FORMAVIMO TVARKA. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SUDTIS IR STRUKTRA. SEIMO
PIRMININKAS IR VALDYBA. SENIN SUEIGA, JOS VEIKLOS KRYPTYS. SEIMO FRAKCIJOS, KOMITETAI, KOMISIJOS..................27
Seimo pirmininkas..........................................................................................................................................................27
Seimo pirmininko pavaduotojai (ne daugiau kaip 5)....................................................................................................28
Seimo kancleris..............................................................................................................................................................28
Komitetai........................................................................................................................................................................28
Komisijos........................................................................................................................................................................29
Frakcijos.........................................................................................................................................................................30
Seimo valdyba................................................................................................................................................................30
Senin sueiga...............................................................................................................................................................31
SEIMO GALIOJIMAI: KONTROLS, FINANS, USIENIO POLITIKOS IR KT. SRITYSE. SEIMO AKT RYS.................................32
SEIMO GALIOJIM LAIKAS IR DARBO TVARKA................................................................................................................... 32
APKALTOS PROCESAS KAIP PARLAMENTIN PROCEDRA. APKALTOS PAGRINDAI...................................................................32
14 TEMA. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO STATUTAS...........................................................................33
SEIMO NARYS TAUTOS ATSTOVAS SEIME......................................................................................................................... 33
SEIMO NARIO PRIESAIKA................................................................................................................................................... 33
SEIMO NARIO GALIOJIMAI................................................................................................................................................ 33
SEIMO NARIO IMUNITETAS IR INDEMNITETAS..................................................................................................................... 34
SEIMO NARIO GALIOJIM PASIBAIGIMAS...................................................................................................................................35

15. STATYM LEIDYBA LIETUVOJE...........................................................................................................................35
1.STATYM LEIDYBOS KONSTITUCINIAI PAGRINDAI IR PRINCIPAI........................................................................................35
2.LR ST. LEIDYBOS INICIATYVOS TEIS, JOS SUBJEKTAI.................................................................................................... 35
3.ST. PROJEKT SVARSTYMAS.......................................................................................................................................... 36
4.ST. PRIMIMAS. KONSTITUCINI ST. PRIMIMO YPATUMAI............................................................................................. 36
5.ST. PROVULGAVIMAS IR VETO TEIS.............................................................................................................................. 37
6.VETUOT ST. PAKARTOTINIS PRIMIMAS S.................................................................................................................... 37
7.ST. SIGALIOJIMAS........................................................................................................................................................ 37
16. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS............................................................................................................37
LR PREZIDENTAS VALSTYBS VADOVAS.......................................................................................................................... 37
PREZ. RINKIMAI IR GALIOJIM LAIKAS.............................................................................................................................. 38
PREZ. GALIOJIM NUTRKIMAS....................................................................................................................................... 39
PREZ. KOMPETENCIJA IR GALIOJIM RYS....................................................................................................................... 39
PREZ. AKTAI, J RYS, PRIMIMO YPATUMAI. KONTRASIGNACIJA......................................................................................40
PREZ. APARATAS............................................................................................................................................................... 40
17 TEMA. LR VYRIAUSYB..............................................................................................................................................40
1.LR SUDTIS IR FORMAVIMO TVARKA.............................................................................................................................. 40
2.LVR KOMPETENCIJA...................................................................................................................................................... 40
3.LRV GALIOJIM LAIKAS. GALIOJIM GRINIMAS IR ATSTATYDINIMAS..........................................................................41
4.LRV NARI GARANTIJOS............................................................................................................................................... 42
5.LRV SANTYKIA SU S IR P............................................................................................................................................... 42
6.LRV VEIKLOS ORGANIZAVIMAS, J RYS, PRIMIMO TVARKA........................................................................................43
7.MINISTERIJOS, KITOS LRV STAIGOS.............................................................................................................................. 43
18 TEMA. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS........................................................................43
1.KONSTITUCINIO TEISTUMO SVOKA, JO UTIKRINIMO BDAI IR FORMOS.......................................................................43
2.KONSTITUCINS PRIEIROS SVOKA, SISTEMA, BDAI IR FORMOS.................................................................................44
3.KONSTITUCINIO TEISMO UDAVINIAI, JO SANTYKIAI SU KITOMIS VALSTYBS INSTITUCIJOMIS...........................................44
4.KONSTITUCINIO TEISMO TEISJ SKYRIMO TVARKA IR STATUSAS.....................................................................................44
5.KONSTITUCINS PRIEIROS APIMTIS IR VYKDYMO BDAI.............................................................................................. 45
20. VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS........................................................................................................................45
1.VIETOS SAVIVALDOS SAMPRATA IR TEISINIS REGULIAVIMAS.............................................................................................. 45
2. SAVIVALDOS PRINCIPAI:................................................................................................................................................ 45
3.SAVIVALDOS INSTITUCIJOS, J KOMPETENC. SAVIV. TARYB RINKIMAI.............................................................................46
4.SAVIVALDYBI EKONOMINIS PAGRINDAS......................................................................................................................... 46
5.SAVIVALDYBI IR VALSTYBINS VALDIOS INSTITUCIJ SANTYKIAI.................................................................................46
6.SAVIVALDYBI VEIKLOS TEISINS GARANTIJOS............................................................................................................... 47
7.VALDYMO ORGANIZAVIMAS AUKTESNIUOSE ADMINISTRACINIUOSE VIENETUOSE.............................................................47
I. LR KT samprata
1. KT svoka, reguliavimo dalykas, metodas.
KT -visuma teiss norm, tvirtinani ir saugani mogaus teises ir laisves bei nustatani valst.
valdios ir organizavimo bei funkcionavimo pagrindus. KT susideda i 2 esmini dali: 1. mogaus
teiss ir laisvs, tvirtinimas, realizavimas, 2. valdios organizavimo, realizavimo mechanizmas.
Konstitucins teiss dalykas - tam tikri visuomeniniai ir valstybiniai santykiai. Dalyk sudaro:
1.suvereniteto tvirtinimas, 2.santykiai tarp moni ir valstybs, 3.santykiai tarp visuomens ir valstybs
4.valstybini institucij sistemos tvirtinimas, 5.valstybs formos, santvarkos, politinio reimo
nustatymas, 6.vis kt. sv. valstybs institucij konstitucinio statuso tvirtinimas. 7.finans ir v-bs
biudeto formavimo princip tvirtinimas 8.usienio politikos konstitucini prad nustatymas 9.v-bs
gynimo konstitucini pagrind apibrimas.
KT metodas - bdas ir priemons, kuri pagalba KT reguliuoja jai priskiriamus santykius 3 bdais:
1.teisikai tvirtinami konstitucini teisini santyki subjektai, j teiss ir pareigos, 2.udraudiama tam
tikra veikla, 3.visuomeniniai santykiai veikiami nustatant pagrindini v-bs organ sistem.
2. Konstitucins teiss normos, j rys ir ypatumai
Konstitucins teiss norma - apibrta elgesio taisykl, kuri suformuoja konstitucini teisini santyki
dalyvi elges.ios normos: 1. nustato dalyvi elges, 2.pareigoja dalyv k nors atlikti.
Klasifikavimo kriterijai: Materialinis - remiantis pagrindiniais visuomeniniais santykiais, kuriuos
tvirtina KT normos:
1.normos, tvirtinanios mogaus ir pilieio teises ir teisin padt, normos, tvirtinanios
valstybs institucij padt. 2.Teisiniai - teiss norm santykis su teisiniu santykiu. Vienos teiss
normos numato dalyviams teises ir pareigas ir yra pagrindas atsirasti teisiniams santykiams, kitos
nenumato ir nra pagrindas.
Bendrosios normos - deklaratyvins, principai (suverenitetas priklauso tautai ir pan.),
Definityvins - susijusios su teisiniais santykiais per konkreias normas (valstybs simboliai)
Konkreiosios - materialins ir procesins. Materialins suteikia dalyviams konkreias materialias teises,
procesins numato t teisi gyvendinimo tvark.
Pagal reikalavimo pobd - pareigojanios, draudianios, galinanios.
Pagal juridin gali - konstitucija, statymai, postatyminiai aktai.
Pagal galiojimo teritorij - visai valstybei, administraciniam vienetui.
Pagal galiojimo laik - pastoviai ir laikinai galiojanios.
Pagal reliatyvumo laipsn - imperatyvins, dispozityvins.
KT norm struktriniai ypatumai. KT normos yra specifins, nes KT reguliuoja labai plat
dalyk. Jos yra bendro pobdio: 1) ios normos sudaro nacionalins teiss sistemos virn, login
centr, 2) jos formuoja ne tik teises ir pareigas, bet ir numato to reguliavimo principus, konkreius vbs institut ypatumus,3) turi savo specifin struktr: tik retkariais KT norma turi hipotez,
dispozicij ir sankcij. Daniausiai ios normos neturi hipotezs arba sankcijos. kadangi KT normos
reguliuoja plat dalyk, tai jose daniausiai yra kolektyvin atsakomyb. Sankcijos - tai akto
panaikinimas, apkaltos procesas, organo paleidimas, teisin-politin atsakomyb.
4. Konstitucini teisini santyki svoka, turinys, ypatumai. Konst.
teisini santyki subjektai. Klasifikavimas, j atsiradimo, pasikeitimo ir
pasibaigimo pagrindai.
Konstituciniai teisiniai santykiai - visuomeniniai santykiai, kurie sudaro KT reguliavimo dalyk. Jis
sudarytas i subjekt (teisinio santykio dalyvi, kuriems konst. teiss normos suteikia teises ir
koresponduoja pareigas. Tauta, v-b, valstybs institucijos, pareignai, pilieiai, visuomeniniai subjektai
ir t.t.), objekto (dl ko subjektai turi santyk), ir turinio (teiss ir pareigos, kuriomis disponuoja santykio
dalyviai).
Ypatumai: 1. santykiai atsiranda konstitucins teiss norm pagrindu, 2.subjekt teiss ir pareigos
grietai tarpusavyje apibrtos, 3.smoningo valinio pobdio, 4.visada ginami valstybs 5.turi plat
subjekt rat.
Konst. teisini santyki specifika kad jie yra bendrieji ir sudaro pagrind vystytis konkretiems teisiniams
santykiams.
Subjektai: asmenys, kuriems adresuojamos KT normos: 1. fiziniai (mogus-pilietis-usienietis-apatridai),
2. kolektyviniai (tauta-visi v-bs pilieiai), kiti subjektai (v-bs institucijos, v-bs organizacijos,
savivaldybi institucijos).
Klasifikavimas: 1.pagal paskirt - nustatantieji, apsauginiai 2.pagal turin - materialiniai, procesiniai
pagal form - konkretieji, bendrieji, 3.pagal subjektus - kur dalyvauja Tauta, Seimas, prezidentas ir
t.t. 4.pagal laik - pastovieji, laikinieji.
Atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas priklauso nuo tam tikr juridini fakt - objektyvios realybs
reikini. Pagal savo pasekmes ie faktai yra: 1.kuri pagrindu atsiranda teisiniai santykiai, 2.kuri
pagrindu pasikeiia teisiniai santykiai, 3.kuri pagrindu pasibaigia teisiniai santykiai
3-5 Konstitucins teiss institutai
Konstitucins teiss institutai arba poaks yra savarankika k.t. dalis, kuri reguliuoja giminingus,
visuom. santykius.
Gali bti paprastieji (neskirstomi smulkesnius) ir sudtiniai. Taip pat nustatantieji ir apsauginiai.
Institutai: 1.m. teisi ir laisvi; 2.pilietybs; 3.usieniei teisins padties; 4.politins sistemos
pagrind; 5.valstybs form nustatanios normos; 6.rinkim teis; 7.Seimas; 8.Vyriausyb; 9.teismas;
10.konstitucinis teismas; 11.valstybs kontrol
Konstitucini teisini santyki svoka, turinys, ypatumai. K.t.s. subjektai. Klasifikavimas, j atsiradimo,
pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai.
K.t.s. tai toks visuomeninis santykis, kuris sudaro konstitucins teiss reguliavimo dalyk. Jis
sudarytas i subjekt, objekto ir turinio. Subjektai teisinio santykio dalyviai, kuriems konstitucins
teiss normos suteikia teises ir koresponduoja pareigas (tauta, valstyb, institucijos, pareignai, pilieiai,
visuomeniniai subjektai ir t.t. Subjektams bdingas politinis subjektyvikumas. Objektas tai dl ko
subjektai turi santyk. Turinys teiss ir pareigos, kuriomis disponuoja santykio dalyviai. K.t.s.
ypatumai: 1.ie santykiai atsiranda konstitucins teiss norm pagrindu; 2.j subjektai turi grietai
apibrtas tarpusavio teises ir pareigas; 3.jie turi smoning valin pobd; 4.visais atvejais ginami
valstybs; 5.ie santykiai turi labai plat subjekt rat;
K.t.s. specifika yra ta, kad jie yra bendrieji ir sudaro pagrind vystytis konkretiems teisiniams
santykiams.
Klasifikavimas:
1. pagal paskirt nustatantieji, apsauginiai;
2. pagal turin materialiniai, procesiniai;
3. pagal form konkretieji bendrieji;
4. pagal subjektus kur dalyvauja tauta, Seimas, prezidentas ir t.t.
5. pagal laik pastovieji, laikinieji;
Atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas priklauso nuo tam tikr juridini fakt objektyvios
realybs reikini. Pagal savo pasekmes ie faktai yra:
1. tie, kuri pagrindu atsiranda teisiniai santykiai;
2. tie, kuri pagrindu pasikeiia teisiniai santykiai;
3. tie, kuri pagrindu pasibaigia teisiniai santykiai.
Pagal savo form juridiniai faktai yra: teigiami ir neigiami
Pagal veikimo pobd: vienkartiniai ir teiss bsenos.

Juridiniai faktai skirstomi :
1. vykiai nepriklauso nuo m. valios;
2. veiksmai teisti ir neteisti, priklauso nuo m. valios.
Konstitucins teiss juridiniai faktai yra kompleksinio pobdio, j veikimas lieia ir t teiss ak
normas.
Konstitucins teiss sistema sudaryta i konstitucins teiss norm visumos. Sudarymo kriterijus
k.t. institutai. Sistema pasireikia sistematizuojant statymus, kuriems turi bti bdingas hierarchinis
pobdis.
2.Lietuvos Respublikos Konstitucins teiss mokslas
1. LT KT mokslo svoka ir dalykas
KT mokslas - ini apie tautos suverenitet, jo realizavimo mechanizm, valstybs form ir kt. visuma.
LR KT - sudtin, savarankika Liet. T. mokslo dalis, kurios savarankikum apsprendia, kad
visuomenje egzistuoja slyginai savarankika teisinio reguliavimo sfera, reikalaujanti savarankiko
mokslo.
LR KT dalykas - visuomeniniai santykiai, socialiniai reikiniai, kuriuos nagrinja, tiria, analizuoja KT
mokslas. Tai KT normos, santykiai, sistema, norm realizavimo slygos, prieastys, efektyvumas,
faktini teisini santyki reguliavimas, istorinis aspektas.
2. KT mokslo metodologija
Metodologija - mokymas apie painimo principus bei tyrinjimo bdus ir metodus.
KT metodologija - KT mokslo tyrinjimo, painimo sritis, teorikai pagrindianti, paaikinanti,
atskleidianti materialistins dialektikos kategorij, dsni bei princip veikim konstitucini teisini
reikini be idj painimo procese.
Sudtins metodologijos dalys - metodai ir principai.
Principas - tyrinjimo kelias, bdas.
Metodas - atskleidia, koki priemoni pagalba tyrinjama.
Metodai:
1. Istorinis - analizuojant praeities patirt, galima prognozuoti ateities vykius, raid.
2. Loginis - susijs su istoriniu, iskiriamos esmins reikinio savybs, kaip jos vystosi istorijos
bgyje.
3. Lyginamasis - turi daug aspekt.
4. Dogmatinis-teisinis - tai teiss aikinimo bdai.
5. Statistinis - statistika bendrauja su masiniai reikiniais. (Galima itirti bendrus dsningumo
skaiiais - rinkim analiz)
6. Sisteminis -sekama, kaip vieno sistemos elemento pasikeitimas takoja kit element.
7. Struktrinis - naudojamas kartu su sisteminiu.
8. Socialinio eksperimento - po veiksmo irima, kaip tai veikia, ir jei pasiteisina, taikoma
plaiau.
3. KT mokslo altinio svoka, mokslo altini sistema
altinis - tai ini ireikimo forma, i kurios imamos idjos.
KT mokslo altinis -formalizuotos inios mokslo darbuose, dokumentuose, mokymas apie mokslo
tyrinjam dalyk, problemas.
- Ivados, suformuluotos altinyje, turi bti laiko patikrintos.
- Idjos turi bti pripaintos praktikoje ir mokslinje teorijoje.
altiniai skirstomi:
- Teoriniai pagrindai. Idjos apie konstitucinius pagrindus.
- Specialieji altiniai. v. KT specialist darbai vairiomis KT problemomis. Tai teorinio pobdio darbai,
populiarioji mokslo literatra, straipsniai ir t.t.
- Praktiniai altiniai - statym komentarai, mokomoji literatra.
- Teisiniai altiniai - v. teiss norm aktai (konstitucija, statymai, archyviniai dokumentai ir t.t.)
reguliuojantys t socialin realyb, kuri nagrinja KT.
4. KT mokslo sistema
Teiss sistema - nuoseklus, suderintas problem idstymas, kuriam bdingas loginis nuoseklumas,
Keiiantis realybei, keiiasi mokslo dalykas ri nauji reikiniai tampa mokslo sistemos dalimi. Nauj
institucij atsiradimas slygoja dalyko pasikeitim.
3. LR KT altiniai
1.KT altinio svoka, klasifikavimo pagrindai ir sistema
KT altinis - iorin konstitucins teiss normos ireikimo forma, tam tikri aktai, kuriuose ireikiamos
visuotinai privalomos elgesio taisykls.
Klasifikuojami pagal teiss norm ireikimo bdus:
- teisiniai paproiai,
- precendentin teis - teism sprendimai,
- norminis aktas - priimtas kompetenting v-bs organ, nustato, keiia arba naikina teiss normas.
Teiss altini sistema atitinka normini akt sistema:
1) konstitucija, 2) statymai, 3) postatyminiai aktai, 4) konstitucinio teismo nutarimai, 5) tarptautins
teiss aktai, 6) tarptautins sutartys.
3.LR statymai, j rys (konstituciniai, paprastieji). Organikieji
statymai.
statymas - tautos atstovaujamojo organo ar referendumu priimtas pirminio pobdio norminis teisinis
aktas, ireikiantis tautos vali ir reguliuojantis reikmingiausius tipikus pastovius visuomeninius
santykius ir turintis aukiausi teisin gali kit v-bs institucij priimt akt atvilgiu.
statymai pagal teisin gali skirstomi:
- konstitucija (konstituciniai statymai)
- paprastieji.
Konstituciniai statymai - kurie keiia ir papildo konstitucij, konstitucini statym sra. ( statymas
dl konstitucijos sigaliojimo, Dl Lietuvos valstybs , Dl LR nesijungimo possovietines ryt
sjungas)
Organikieji statymai atsiranda blanketini norm pagrindu. Jie artimesni konstituciniams statymams,
nes reguliuoja tuos visuomeninius santykius, kaip ir konstitucija.
statymai skirstomi:
pagal galiojim laike:pastovs (nenumatytas galiojimo terminas) ir laikinieji,
pagal galiojim asmenims (dl nukentjusi nuo )
pagal teisinio reguliavimo ypatybes:

- statymai, susidedantys i materiali teiss norm - nustato subjekto galimybes elgtis,
- statymai, susidedantys i miri teiss norm (Seimo statutas),
- statymai, susidedantys i procesini teiss norm - nustato, kaip gali subjektas elgtis, gyvendinti savo
galimybes,
Pagal reguliuojam visuomenini santyki apimt

- bendrieji
- statutiniai - konkretesni u bendruosius, reguliuoja v-bs institucij veikl, kryptis, kompetencij,
- funkciniai-tiksliniai - reguliuoja siaur apibrt visuomenini santyki srit: reglamentuojantys ir
konkrets situaciniai,
Pagal teisinio reguliavimo pobd
- statymai, susidedantys i konstitucins teiss norm,

- kompleksiniai,
4. Postatyminiai aktai, kaip KT altiniai, j rys
Tai taipogi kompetenting organ priimti norminiai aktai:
- Seimo norminiai aktai,
- vyriausybs nutarimai (norminiai ir nenorminiai),
- ministerij sakymai, instrukcijos,
- inyb, departament aktai,
- apskrii valdytoj aktai.
Postatyminiai aktai neturi statym galios, privalo atitikti statymus.
5. Konstitucinio Teismo nutarimai kaip KT altiniai
K Teismas sprendia, ar statymai neprietarauja konstitucijai. Savo darbe KT priima 1) nutarimus, 2)
sprendimus, 3) ivadas.
Nutarimai yra praktikai precedentai, nes juos reikia atsivelgti ir nepriimti toki pai normini
akt.Atlieka teiss altini korekcij.
6. Tarpt. teiss aktai kaip Liet. KT altiniai
Tarp. teiss aktai tampa altiniais kai jie:
- inkorporuojami nac. statymus - j nuostatos tampa statymais ar j dalimi,
- implementuojami - v-bs institucijos pasiada savo veikloje j (ratifikuot Seimo) laikytis. Pvz.
konvencija dl mogaus teisi apsaugos. net gali turti pranaum prie L. statymus.
7. Tarpvalstybins sutartys kaip KT altiniai
Tarpvalstybins sutartys yra tik viena tarptautini akt ri. KT altiniais g.b. ir vadinamosios sutartys
tarp v-bs ir tarptautins teiss subjekto status turini tarptautini organizacij. Tarpt. sutartys, kurias
ratifikuoja Seimas, tampa sudtine Lietuvos Teiss dalimi.
Tarpt. sutartys pagal teisin gali Lietuvos teiss sistemoje g.b.:
- LR Seimo ratifikuotos
- LR Seimo neratifikuotos.
LR Seimo ratifikuotos tarpt. sutartys turi paprastojo statymo gali.
8. KT altini pereinamumas
Tai nusistovjusi teiss altini panaudojimas, j turinio vystymas ir tobulinimas:
1) panaudojant form - v-bs tstinumo forma,
2) panaudojant turinio elementus - atstatyta 1938 m. konstitucija be prezidento institucijos.
3) atsivelgiama kit valstybi patirt,
3) valstybs institucij veiklos patirties
vertinimas.
4.Lietuvos konstitucingumo raida
1. Nepriklausomos LR susikrimas ir pirmieji jos konstituciniai
aktai.1918 02 16 Nepriklausomybs akto ir 1920 05 16 Steigiamojo
seimo Rezoliucijos.
1917 12 11 Tarybos nutarimas: Lietuva su Vokietija susiejama aminai - karinje, prekybinje,
transporto, muito bei valiut srityse. Tai sukelia Tarybos skilim.
Kitas priimtas aktas -1918 02 16 naujas Nepriklausomybs aktas. Juo paskelbiamas v-bs atstatymas,
pasiremiantis tautos teise ir Vilniaus konferencijos nutarimu. Nutraukiami bet kokie ryiai su kitomis vbmis (atsakas 1917 12 11 akt). V-bs santvark nustatys Steigiamasis Seimas. Jis t.b. demokratikai
irinktas.
02.16 d. aktas, anot Riomerio, Lietuvos v-bs nesukr - trko valdios, kuri bt taikoma tos v-bs
teritorijoje. Taiau aktas buvo itin svarbus politikai - ireikta tautos valia turti savo valstyb ir nustat
konstitucines gaires visam nepriklausomybs laikotarpiui.
Pgr. nuostatos:
- skelbia atstatanti nepriklausom Lietuvos v-b. Virkonstitucinis dokumentas - jokia K. ar statymas
negali jam prietarauti.
Taryba, nelaukdama Steig. Seimo suaukimo, pati imasi veiksm ivengti priverstins asimiliacijos. 1918
07 11-12 Taryba priima du nutarimus:
- dl Tarybos paskelbimo Lietuvos Valstybs Taryba,
- dl Niurnbergo ekshercogo karnavimo Mindaugu II ir Lietuvos paskelbimo konstitucine monarchija.
Susirinks 1920 05 15 Steigiamasis Seimas patvirtino Lietuvos v-bs nepriklausomybs atstatym ir
tuojau pareik, kad ji bsianti demokratin respublika.
2. LR laikinosios konstitucijos: 1918 11 02 ir 1919 04 04. 1920 06 10
Laikinoji Lietuvos valstybs konstitucija.
Susirinks Steigiamasis Susirinkimas, sudar nauj laikin konstitucij, kuri buvo A.Smetonos 1920 06
10 paskelbta.
Pats Steigiamasis Seimas veik kaip maasis Seimas. Lyginant su ankstesnmis i Laikino konstitucija
rmsi demokratini valstybi tradicijom - Parlamentins demokratijos tradicijomis - Seimokratijos
doktrina. Tokia doktrina besiremianti Konstitucija atima i prezidento teis leisti statymus bei
suvaromos kt. galios.
3. Nuolatins LR konstitucijos: 1922 08 07 Steig.seimo priimta 1-oji
nuolatin Lietuvos v-bs konstitucija, 1928 m. 05 15 konstitucija, 1938
05 12 Lietuvos konstitucija.
1922 m. Konstitucija nustat Lietuvos valstybei demokratins respublikos form su simboliais. Plaios
mogaus teiss ir laisvs, apsaugojo nuosavybs teis. Tautos atstovai, renkami kas treji metai
visuotiniu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu. Jie turjo leisti statymus, perirti vyriausybs darbus,
tvirtinti biudet, sutartis, pradti ar baigti kar ir t.t.
Prezidentas turi teis skirti ministr pirminink ir tvirtinti kitus ministrus.
Konstitucija galjo bti pakeisti tik 3/5 vis atstov bals dauguma arba referendumu.
1926 m. perversmas lyg ir apribojo dem. konstitucin raid.
1928 m. priimta konstitucija (i principo 1922 m. K. atkartojimas). iek tiek pakito Prezidento statusas.
J renka ypatingieji atstovai Savivaldybse (t.y. valdanios partijos atstovai). Prezidentas gyja galias
leisti statymus. nesant Seimui, Prezidentas tampa pgr. statymu leidju.
i konstitucija:
- nuolatin, remiantis tstinumo principu (v-b jau egzistavo), antra vertus, numatyta referendumo
galimyb, kuris nevyko, t.y. konst. laikina.
1938 m. Konstitucija.
4. Okupaciniai reimai Lietuvoje - konstitucingumo raidos paskirtis.
Molotovo-Ribentropo paktas ir Lietuvos okupacija. 1940 06 15
valstybinis perversmas, Lietuvos inkorporavima Taryb Sjungos
sudt. 1941 m. birelio sukilimas, laikinoji Vyriausyb ir hitlerin
okupacija. Sovietinio reimo atkrimas. Sovietins konstitucijos
Lietuvoje ir j reforma 1988-1990 m.
Molotovo-Ribentropo paktas. Paktas - tarptautin sutartis saugumo ir savitarpio pagalbos reikalu,
santarv.Nupuolimo sutartis. Sv. protokolai prie pakto. J pagrindu buvo pasidalinta takos sferomis.
Lietuva patenka i pradi vokiei v. srit, vliau atiduota Rusams, kaip kompensacija u Lenkij
(iskyrus Unemun).
1940 m. nutarimas sijungti TSRS. Pradeda galioti Tarybins Konstitucijos. Sjunga pagal form -
federalin, pagal turin centralizuota unitarin. Subjekt teritorijoje galioja federalin konstitucija. I
kitos puss kiekv. subjektas turi konst., kurios visikai atitinka feder. konst.
1988 m. pakeitimai, kuriuos AT padar K.
- dl vliavos,
- dl lietuvi kalbos.
1989 m. ems, jos gelms, vidaus ri teritoriniai vandenys yra iimtin Lietuvos TSR nuosavyb. Tai
kirtosi su TSRS Konst., kur egzistavo visuomenins nuosavybs doktrina.
Referendumo statymas.
Jo str. pakeitimas. Lietuvoje galioja tik Lietuvos TSR statymai, Sjungos AT statymai ir nutarimai
galioja tik registruoti statymai (statymai - AT, Vyriausybs aktai - Vyriausybs).
Nutarimas dl politinio pliuralizmo (panaikintas str. dl partijos vienvaldikumo).
1989 m. AT deklaracija dl Lietuvos suvereniteto.
AT nutaria dl komisijos sudarymo vertinti M-R pakt ir jo pasekmes Lietuvai.
5. L. valstybingumo atkrimo konstituciniai aktai, priimti LR AT 1990 III
11
V. atkrimo doktrina atspindta aktuose ir 1992 K. yra konst. demokratini L. tradicij atkrimo
doktrina..Jos esm sudaro L. v. tstinumo irykinimas, jos konstituc. demokratini tradicij paveldo
atskleidimas ir tvirt L. v. pozityvinje teisje. 1990 III 11 aktai yra tvirtinti iandieninje pozityvinje
L.v. teisje kaip jos pagrindas, kaip teisin pradia. ie aktai doms konstituciniu poiriu kaip
pereinamojo l-tarpio. 1990 III 11 LTSR AT prim iuos aktus:
1)nut. "Dl LTSR AT deputat galiojim pripainimo;
2)st. Dl LTSR AT reglamento papildymo;
3)st. Dl v. pavadinimo ir herbo;
4)akt Dl L. neprikl v. atstatymo;
5)st.Dl1938 V 12 L.v. K. gal.atst
6)st. Dl LR LP. L.v. pagrindus ir tolesn L.v. status.
Aktas Dl L. neprikl. v. atstatymo-tai pirmas ir svarb. i i akt, tai politin deklaracija.io akto
konst.pamatas-1918 II 16 ir 1920 V 15 aktai. To prieastys: subjektyviai taip b. tv. idealistinis
pasirimas formuoti v. pamatus perimant teis. tradicijas, objektyviai-b. privalu pabrti teisin v.
tstinum, nes reikjo ikart pastatyti jaun v. u TSRS suverenumo rib ir nepatekti jai paspstas
konstitucines istojimo i TSRS pinkles. iame akte pareikt. aikus v. suvereniteto primatas (t.y.
parlamentinis suverenitetas).is aktas bazinis, kt. nustat konstituc. v. pagrindus, minimo akto gyv.
mechanizm. Aktas-konstitucinio valstybingumo pr.;jis teisikai regl. pat v. atstatymo veiksm, o kt. ir
K. tvirtino ir detalizavo teisines io akto paskelbimo ivadas. Tad is aktas yra sudedamoji galiojanios
L.konstitucins teiss dalis. Akte pabrta itikimyb tarptautins teiss principams, sien nelieiam.
princ., padaryti sipareigojimai m., pil., tautini bendrij teisms. i tarpt. teiss taka l. aiki akte.
Aktas tv. II 16 akto politines vertybes kaip konstitucin pamat. Todl turinio atvilgiu yra
atstovaujamojo pob. Jis t.p. yra modernizacinis taikomasis, nes pritaiko II 16 akto pamatines vertybes
prie pasikeitusios tarptaut. teiss ir politins padties. Paymtina, kad akte nra kreipimosi pripainti
L.v.
6.LR LP-laikinoji pereinamojo l-tarpio K., jos bruoai.
st., motyv. AT siekiu suderinti atkurtosios 1938 L.K. nuostatas su pakitusiais polit, ekon. ir kt.
visuomeniniais santykiais, skelbiamas 1938 L.K galiojimo sustabdymas ir LR LP sigaliojimas. Kartu
iame st. nust., kad LR ir toliau lieka galioti tiek iki iol veik L. st. ir kt. t. aktai, kurie neprietarauja
LP. Tai nebuvo originalus konstitucinis aktas, nes AT n. K. parengti neturjo laiko. LR skelbiama
suverenia demokr. v., o valdia prikl. liaudiai. Pakartojo 1978 K. pil. teises, laisves ir pareigas, bet
visikai atsisak socialistins nuos.; teig, kad L ekonomins sistemos pagr. yra LR nuosavyb, kurioje
pirm viet ikeliama pil. privati nuosavyb, toliau pil. susijungusi gr. nuosavyb ir galiausiai v.
10
nuosavyb. Dl skubotumo, smoningai b.nustatyta nesudtinga keitimo ir tobulinimo tvarka. Vykdyti v.

valdi paved LR AT, Vyriausybei ir teismui, taiau faktikai iliko soviet. valdios struktra. LP
tebesivadovavo jos visavalikumo ir virenybs kt. v. org. atvilgiu principais. AT pavesta formuoti kt.
svarb. v. organus. Nenumat vienasmenio v. vadovo institucijos. Buvo kalbama apie Aukiausij LR
pareign, atstovaujant LR tarptautiniuose santykiuose; taip b. apibdintas AT pirmininkas. Pagal savo
kompetenc tai b. parlamentins institucijos vadovas, bet jam b. priskirti ir tie dalykai, kurie papr. prikl.
v.vadovo kompetencijai. Dviej atsak.pareig. sugretinimas nepasiteisino, todl jau 1990 III 29 b.
padarytas pakeit.: b. numatytas AT renkamas seninas, kuriam suteikta teis pirmininkauti AT
posdiams; gyvendinti vykd. valdi b. pavesta vyriausybei, dar vad. ministr tarybai (susid. i ministr.pirm, jo pav. ir ministr). Daug dmesio skyr tiesiogins demokratijos institucijoms: savo suvereni
gali liaudis laisvai ireikia ne tik rinkdama deputatus, bet ir st. sumanyn iniciatyva, pil. balsavim
konstituciniais kl. ir demokratik referendum (nors tiesiogiai LP tarp st. leidybos iniciatyvos teiss
subjekt pilieiai nepaminti). Nustat bendruosius vis lygi taryb rinkim teiss principusvisuotiniai, lygs, tiesiog rinkimai; kandidat sk. neriboj. Nustatyta teismo ir prokuratros sistema t.p. i
esms nesiskyr nuo 1978 K. LP atspindjo tarybini konstitucij tradicijas ir nuostatas. 1991 LP b.
papildytas 2 str. Pil. teise prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi L.v.suverenum ir vientisum. 1991
konst. st. Dl L.v., kurios teiginys-L.v. yra neprikl. demokratin respublika-konstitucin norma ir
pamatinis v. principas. 1992 kt. konst. st.Dl nesijungimo postsovietines Ryt sjungas-sipareig.
niekada nesijungti; t.p. nurodyta, kad L. teritorijoje negali bti Rusijos, NVS karini bazi ir kar.
dalini. 1992 LP pakeitimai: 1)atsisakyta taryb. vieningos liaudies deputat tarybos sistemos (141
Seimo dep.; savivaldybi tarybos vad. kurijomis). AT vad. Seimu. 2)Pakeista teism sistema- Auk. T.,
Apeliacinis, Apyr. ir apyl.t.; atsisakyta kolegialaus nagrinjimo.
7. LR K. projektai. Nepilnas
1990 ruden pr. Rengti LR K.reforma, kurios artimiausias tikslas b. paruoti n. L.v.K. Konstitucins
reformos eigoje b. parengti keli K. projektai, kuri pagrindu 1992 X 13 Ataprobavo suderint LR n. K.
projekt ir pateik j tautos refer. priimti. 1992 X 25 priimta. Taigi ios teisins reformos eigoje b.
paruota daug projekt: LDDP; AT prezidiumo sudarytos darbo gr. parengti K. metmenys. Vliau sek
amerikiei teisinink paruotas projektas, faktikai parengtas pgl JAV K. model, kuris b. kritikuoj.
Liberal sj. projektas; socialdemokrat partija ir teisinink draugija. Specialiai projektui rengti AT nut
1991 sud. Laikinoji komisija (pirm. Kstutis Lapinskas).Dabartin K. b.parengta daugiausia remiantis
Sjdio koalicijos U demokratin L. projektu, kur pakoregavo Laikinoji komisija projektui rengti.
Galima teigti, kad sjdio koalicijos projektas yra ms K. pagrindas
5. Lietuvos Respublikos Konstitucija 1992 m.
1.
2. LRK pagrindiniai principai ir funkcijos
Principo reikm principuose suformuluoti politiniai ir organizaciniai pradai, kuriais remiantis
reguliuojami konstituciniai teisiniai santykiai. P. sudaro karkas, be kurio negali bti paios K., t.y.
branduolys, kuris nustato K. kaip dokumento esm. P. svarbus gyvendinant konstitucin kontrol: kaip
normos veikia bendr princip visumoje. P. skirstomi : 1) universalius (bendramogikos vertybs),
sudaro bet kokios K. branduol; 2) ypatinguosius (bdinga atskiram K. modeliui, pvz. Socialistiniam
modeliui valdios vienybs principas,); 3)konkreiuosius (ireikia atskir valstybi K. ypatumus
nacionalizmo principas).
Principams bdingi bruoai principai yra plats, bendri, nekonkretizuoti. Gali bti laikomi, kaip
ivada. Nurodo siek, tiksl, vertyb. Principai, kurie tvirtinti K, gyja reguliacin reikm, darydami
poveik m. smonei, o taip pat gali sudaryti pradus.
Teiss principas tam tikr teiss proces apibendrinimas, ivesta esmin idja ir tuo paiu
idealas, kuriuo g.b. vardintas tikslas. LRK principai : teiss akt suderinamumo p.; stabilumo p.;
11
dinamikumo p.(kad K. nebt fiktyvi, i savyb leidia atspindti pakitimus per K. gyvavimo
laikotarp); valdi padalinimo p.
K. funkcijos K. realizavimas, gyvendinimas. F. padeda isiaikinti K. poveik, K. veikimo bd.
F.- yra specifini konstitucini savybi pasireikimas. K.F. apibdina K. paskirt, sugebjim reguliuoti
visuomeninius santykius; kit K. paskirt gyvenime. Teisins funkcijos sistematizuojanti. K. utikrina
atskir t. ak (dali) subalansavim; formuluoja svarbiausius reikalavimus naaujai atsiradusi ak
turiniui; numato statym leidybos pradus (statym leidybos subjektas seimas; kt.institucij funkcijos
statym leidyboje; tautos dalyvavimas statym leidyboje referendumas). Nustato tarptautins ir vidaus
teiss sistemas
Reguliatyvins funkcijos: steigiamoji (K. steigia tam tikrus institutus)
teises suteikianti f.;
apsaugin f. (parodo kaip ir koki priemoni pagalba K. veikia
pasireikia per vairius draudimus);
politin f. pasireikia per K. reguliavimo dalyk
6. mogaus ir pilieio teiss ir laisvs LR konstitucunje teisje
7. LT Pilietyb
1. Pilietybs svoka ir principai LR KT
Pilietyb - teisinis asmens ir v-bs ryys.
Principai:
1. objektyviai egzistuojantis asmens ir v-bs ryys,
2. t.norm, reguliuojani pilietybs santykius, visuma, t.y. savarankikas KT institutas.
Pilietybs ryys neribotas laike (kol statymu pilietis nepraranda).
Pilietyb reguliuoja:
1. konstitucija,
2. statyminiai aktai,
3. postatyminiai aktai.
Pilietyb gyjama gimstant ir kt. statym numatytais atvejais.
2. LR pilietybs gijimo bdai. Lietuvos pilietybs pripainimas
Pilietybs gijimo bdai:
1. gimimas
2. gyvendinus teis LR pilietyb ar atstaius LR pilietyb
3. suteikus LR pilietyb (natralizacija)
4. optavimo bdu (tarp sutari bdu)
5. kt. pilietybs statyme numatytais atvejais.
6. Pilietybs gijimas gimimo faktu.
ems teiss principu ir kraujo teiss principu. Kraujo teiss pr. - vaiko pilietyb priklauso nuo tv
pilietybs (nepriklausomai nuo kur jie gimt).
ems teis. principas - nuo gimimo vietos (Gim. vieta ir tos alies st. suteikia piliet.)
Sk. v-bs numato skirt. p-bs gijimo principus.
Vaikas, kuri abu tvai gimimo metu buvo LR pilieiai, yr LR pilietis nepriklausomai nuo gimimo
12
vietos. Esant skirtingai tv pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas i j buvo LR pilietis, vaikas yra
LR pilietis, jeigu: gim LR teritorijoje gim u LR rib, bet tv arba vieno i j nuolatin gyv. vieta tuo
metu buvo LR teritorijoje.
Esant skirtingai tv pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas i j buvo LR pilietis, ir jeigu tuo metu
abiej tv nuolatin gyv. vieta buvo u LR rib, vaiko, gimusio u LR rib, pilietyb iki jam sukaks 18
met, nustatoma pagal tv susitarim. Vaikas, kurio vienas i tv vaiko gimimo metu buvo LR pilietis,
o kitas buvo asmuo be pilietybs, arba neinoma, yra LR pilietis, nepriklausomai nuo gimimo vietos.
Lietuvoje galioja kraujo teiss principas, bet papildytas ems t. principu.
* Asmen be pilietybs vaikas, gims LR tampa LR pilieiu,
* Pamestinukai (neinomi tvai) yra LR pilietis iki tol laiko, kol nepaaikja kt. aplinkybs.
Teiss piliet.isaugojimas ir teiss pilietyb gyvendinimas.
Teis LR piliet. neterminuotai isaugoma:
- asmenims, turjusiems LR pilietyb iki 1940 m. ir gyvenantiems kt. v-bse, jei ie asmenys nra
repatrijav i Lietuvos,
- asmen, turjusi LR pilietyb iki 1940 m. vaikams, kurie gim Lietuvoje ar pabgli stovyklose,
taiau gyvena kt. v-bse,
- kt. lietuvi kilms asmenims, gyvenantiems usienio v-bse ar j valdomose teritorijoje.
J praym turi bti iduodami dokumentai, patvirtinantys i teis.
Asmenys, nurodyti 1-me punkte, teis LR pilietyb gyvendina, kai atsisako kt. v-bs pilietybs.
Asmenys, nurodyti 2 ir 3 punktuose, teis LT pilietyb gyvendina, kai atsisako tyurimos kt. v-bs
pilietybs ir persikelia nuolat gyventi LR bei prisiekia.
Lietuvi kilms asmenys, turj LR pilietyb ir nuo 1940 m. pastrauk i Lietuvos, gyvenantys kt. vbse, LR pilietyb atstato LR VRM ar LR diplomatinms staigoms usienyje ratu pareik, kad jie yra
LR pilieiai, ir pateik tai patvirtinanius dokumentus.LR pilietyb laikoma atstatyta, kai asmeniui
iduodamas LR pilieio pasas.
Piliet. gijimas natralizacijos bdu. Lengvatins natralizacijos
slygos, taikomos atskiriems asmenims.
LR pilietyb g.b. suteikiama asmeniui pagal jo praym, jeigu jis sutinka prisiekti LR ir atitinka ias
slygas
* ilaik lietuvi kalbos egzamin (moka kalbti ir skaityti lietuvikai)
* turi nuolatin gyv. vieta LR teritorijoje pastaruosius 10 met,
* turi nuolatin darbo viet arba nuolatin legal pragyvenimo altin
*ilaik LR Konstitucijos apgrind egzamin
* yra asmuo be pilietybs arba tokios alies pilietis, kai gijs LR pilietyb automatikai praranda tos vbs pilietyb, arba ratu pranea apie tokios alies pilietybs atsisakym.
Lengvatos: (nereikia laikyti lietuvi klb. ir konstitucijos pagrind egzamino)
1 ir 2 gr. invalidams, psichiniams ligoniams
Kt. lengvatos:
- sutuoktiniams (3 metai - nereikia nuol. gyv. vietos ir nuolt. darbo ar pragyv. altinio)
- santuoka su tremtiniais, polit.kaliniais, j vaikams persiklus gyventi Lietuv (3 m.)Aplinkybs, dl kuri LR piliet.neteikiama.
- padarius nusikaltimus mogikumui ar vykdius genocid, dalyvavus nusikalstamoje veikloje prie L
valstyb,
- chroniki narkomanai, alkoholikai, toksikomanai, sergantys ypa sunkiomis infekcinmis ligomis
- baustiems kitoje v-bje u tyin nusikaltim (u kur bausm numato ir LR st.), arba buvo bausti LR
u tyin nusikaltim.
Piliet.gijimas optavimo ir kt. tarpt. sutartyse numatytais pagrindais.
13
3. LR pilietybs netekimas.
- atsisakius LR pilietybs,
- gijus kt. valstybs pilietyb,
- nutraukus faktinius ryius su Lietuvos v-be (ilgiau nei 3 m. gyvena usienyje su negaliojaniu LR pasu
arba be paso, stoja kitos valstybs karinn tarnybon),
- LR tarptautini sutari numatytais atvejais
4. Vaik piliet.priklausymas nuo tv pilietybs
Jei abu tvai sigija LR pilietyb arba abu jos netenka, atitinkamai pasikeiia j vaik, nesulaukusi 14
m. pilietyb.
Jeigu LR pilieiu tampa vienas i tv, j vaikas gali gyti LR pilietyb, jei to prao abu vaiko tvai.
Jeigu LR pilieiu tampa vienas i tv, okitas lieka asmeniu be pilietyb, j vaikas, gyvenantis u LR
rib, gali gyti LR pilietyb, jeigu to prao gijs LR pilietyb vienas i tv.
14-18 met vaik pilietyb, pasikeitus j tv pilietybei, gali bti paskeitsta tik remiantis vaik ratiku
sutikimu.
5. Pilietybs klausim sprendimo tvarka
Visi piliet. klausimai sprendiami pagal suinteresuoto asmens ratik praym.
8. Usieniei teisin padtis Lietuvoje
1. Usienieio svoka Lietuvos KT
Usienieiai LR - asmenys, kurie turi bet kurios usienio v-bs pilietyb, ir asmenys be pilietybs.
Usienieiai LR turi tas paias teises ir laisves kaip ir LR pilieiai, jei LR Konstitucija ir stymai
nenumato kitaip. Usienieiai yra lygs prie statymus nepriklausomai nuo rass, odos spalvos, lyties,
kalbos, religijos, politini ar kitoki sitikinim, nacionalins ar socialins kilms, turtins, gimimo ar
kokios nors kitokios padties.
2. Teisiniai reimai, taikomi usienieiams LR
1. Nacionalinis reimas
2. Didiausio palankumo reimas
3. Specialusis reimas
3. Usieniei, nuolat gyvenani LR, teisins padties pagrindai
Usienieiai gali LR nuolat gyventi, jeigu jie turi LR VRM iduot leidim gyventi ir asmens
dokument.
Tokie leidimai iduodami, jeigu usienietis:
- turi artimos giminysts ryi su LR pilieiais,
- yra LR pilieio ilaikytinis arba pats ilaiko LR piliet
- sudars santuok su LR pilieiu,
- turi LR legal pragyvenimo altin,
- kt. statym numatytais atvejais.Asmenys, nuolat gyven LR iki 1991 ir neprim LR pilietybs pagal
1989 m. P, pripastami nuolat gyvenaniais LR usienieiais.
Usienieiai neturi toki teisi kaip dalyvauti v-bs valdyme, rinkimai, kariuomen, polit. partijos.
Usienieiui gali bti taikoma sankcija (isiuntimas i Lietuvos)
4. Tarpt. sutartys dl usieniei teis. Padties
1. Nuolat. gyvenantys usienieiai turi tokias pat socialines, ekonomines teises, kaip ir LR pilieiai (jei
statymas nenumato kitaip)
2. Usienieiams suteikiamos tokios pat teiss kaip ir III
3. Specialusis - kiekvienoj v-bj g.b. numatytos padidintos teiss.
4.Tarpt. sut. dl usieniei teisins padties. LR tvirtinta paralelin tarpt. sutari real. nacionalinje
teisje sistema, t.y. tarpt. teiss sutartys yra inkorpor. alies teisin sistem. Tai reikia, kad ratifikuotos
tarpt. sutartys turi st. gali ir yra sudtin statym dalis. sut. neturi prietarauti K. L. galioja
14
konstitucins virenybs principas (t.y. K. primatas). 1991 V 21 st. Dl LR tarpt. sutari.T.b.

ratifikuojamos tarpt. sut., kurios nustato kt. normas negu galiojantys LR statymai. Jeigu LR pasiraytos
tarpt. sut. numato kt. negu st. nuostatas, taikomos tarpt. sut. nuostatos (Dl pabgli LR statuso,
Emigr. st., Imigr st., Dl us. teisins padties LR). Us. teisin padt reglamentuoja: 1)Konvencija
dl pilietybs neturini asmen statuso (1954). ioje konvecijoje asm . be pil. reikia asmen, kuris
nelaikomas kokios nors v. pil. pagal jos st.; 2)Tarpt. ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas
(1966). Jo 6,7 str. regl. us. social-ekonom. teises, pirmiausia teis darb. Tarpt. m. teisi chartija.
3)Konv. dl pabgli statuso; 4)Protokolas dl pabgli statuso; 5)Deklaracija dl teritorinio
prieglobsio; 6)asmen, nesani pilieiais alies, kurioje jie gyvena, teisi deklaracija; 7)1950 E. m.
teisi ir pagr. laisvi aps. Konvens
5. Imigrac. ir emigrac. teisinis reguliavimas LR
LR Imigracijos statymas nustato usieniei atvykimo LR nuolat gyventi, t.y. imigravimo slygas ir
tvark. Imigrantas - usienietis, kuris nuolat apsigyvena LR. Usienietis gali imigruoti tik io statymo
nustatyta tvarka gavs leidim apsigyventi LR nevirijant imigravio kvotos. Prieastys, kliudanios
usienieiui emigruoti: pavojinga infekcin liga, psichin liga, piknaudiavimas anrkotinmis, toksinmis
mediagomis ar alkoholiniais grimais, neturint legalaus pragyvenimo altinio ir nuolatins gyvenamos
vietos v-bje, i kurios nori atvykti, per pastaruosius 5 metus apdarius sunk tyin nusikaltim,
usiimant veikla, nukreipta prie LR, apgauls bdu, neturint dokument, aptvirtinani jo asmens
tapatyb. Praymus imigruoti turi teis paeikti usienieiai, sulauk 18 met.
LR pilieiai taip pat turi teis emigruoti, t.y. ivykti nuolat gyventi kit v-b. LR emigravimo
dokumentai neiduodami, jeigu:
- jis patrauktas baudiamojon atsakomybn,
neatliks bausms pagal teismo nuosprend,
turi nevykdyt turtini prievoli fiziniams ir juridiniams asmenims ir neutikrinta, jog jos bus vykdytos
ir nepateikia i fiz. ir jur. asmen sutikimo dl jo emigravimo,
- yra aukiamojo amiaus ir nra atliks krato apsaugos prievols, ir statymo nustatyta tvarka nuo ios
prievols nra atleistas, dl darbo pobdio jam inomos v-bs paslaptys ir nuo laiko, kai jis nebedirba
tokio darbo, neprajs statymo numatas terminas.
6. Prieglobsio teis ir jos gyvendinimas
iuol. prieglobsio teis siejama su Pranczijos revoliucija ir 1987 m. Deklaracija.
1951 m. Jungt. taut konvencija dl pabgli statuso (Lietuva ratifikavo). Kiekvienas mogus gali
iekoti prieglobsio bet kokioje v-bje.
1967 m. deklaracija dl teritorinio prieglobsio ir suformuluotas neidavimo principas (negali isisti
tokio mogaus i v-bs).
Prieglobsio teis: teritorin, diplomatin.
Teritorin prieglobsio teis - asmen, persekiojam savo v-bje dl v. sitikinim teis atvykti
valstyb ir saugiai gyventi. Netaikoma kai asmenys padar sunkius nusikaltimus civilizacijai ir t.t.
Prieglobsio suteikimas - normali valst. suverenumo prerogatyva.
statymas Dl pabgli LR statuso
statymas nustato usienieiams, kurie ieko prieglobsio LR, pabglio statuso suteikimo ir inykimo
slygas, tvark, pabglio teises, pareigas, atsakomyb, vaiavimo ir isiuntimo pagrindus.
Prieastys, kliudanios usienieiui naudotis prieglobsiu LR
- jei jis vykd nusikaltim taikai, monijai arba karin nusikaltim (ie nusikaltimai apibrti
tarptautiniuose dokumentuose)
- kaltinamas u tikrai padaryt nepolitinio pobdio nusikaltim arba jam sigaliojs nuosprendis u
nusikaltim a veik, prietaraujani Jungt. Taut principams ir tikslams,
- turi keli ali pilietyb ir be svarbi prieasi nepasinaudoja n vienos i ali, kuri pilietis jis yra,
gynyba
15
- atvyko i tos alies, kur galjo gauti prieglobst,

- serga ypa pavojinga ukreiama liga ar nesileidia gydytojo patikrinti tarant toki lig,
- atsisako suteikti duomenis apie save arba pateikia inomai klaidingus duomenis apie atvykimo LR
aplinkybes,
- galjo atvykti LR Imigracijos st. nustatyta tvarka.
9. LR ekonomins ir politins sistemos konstituciniai pagrindai
1.
Nuosavybs teis ir Lietuvos kio organizavimo konstituciniai
principai
Lietuvos kis grindiamas privaios nuosavybs teise, asmens kins veiklos laisve ir iniciatyva.
Valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji bt nukreipta tautos gerovei. statymas draudia
monopolizuoti gamyb ir rink, saugo sining konkurencij.
2.V-bs biudetas ir bank sistema
Lietuvos biudetin sistem sudaro savarankikas Lietuvos v-bs biudetas, taip pat savarankiki vietos
savivaldybi biudetai. V-bs biudeto pajamos formuojamo i mokesi, privalom mokjim,
rinkliav, pajam i valstybinio turto ir kt. plauk.
V-bs biudeto Vyriausybs pateikt projekt tvirtina Seimas. Sprendimus dl valstybins paskolos ir
valstybs kit esmini turtini sipareigojim priima Seimas Vyriausybs silymu.
LR Centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavybs teise priklauso Lietuvos valstybei. Pinig
emisijos teis turi tik Lietuvos bankas.
3. Politins sistemos samprata ir elementai
Politin sistema - pol. institut visuma konkreioje alyje, per kuri valdia ireikia savo interesus.
Subjektai: valstyb, politins partijos ir nevalst. organizacijos.
Partija - aktyvi ir organizuota visuomens dalis, susijungusi pagal interesus ir siekianti valdios. Polit.
partijos - demokratikose v-se reikmingiausias politins sistemos elementas.
statymai:
- visuomenini organiz. statymas
- profsjung
- religini bendruomeni
Savanorikumo principas
Maksimalaus v-bs nesikiimo part. ir vsuom. org. vidaus veikl.
Valstyb nustato:
-partij steigimo tvark,
- atribut registravimo tvark,
- kontroliuoja ar partija neprietarauja konstitucijai.
Valstybei taip pat numatyta galimyb sustabdyti partij veikl ir panaikinti (t.g. atlikti Vilniaus apygardos
teismas).
4. Savivaldos formos ir turinys LR
Vietos savivaldos - LR teritorinio administracinio vieneto gyventoj irinktos vietos valdios institucij
teis ir reali galia pagal LR Konstitucij ir statymus laisvai ir savarankikai savo atsakomybe reguliuoti
bei tvarkyti visuomens reikalus ir tenkinti vietos gyventoj poreikius.
Savivaldos principai
- savivaldybs ir v-bs interes derinimas
- tiesioginis toje savivaldybje gyvenani LR piliei dalyvavimas savivaldybs tarybos rinkimuose,
apklausose, gyventoj sueigose ir peticijoje,
savivaldybi institucij bei j pareign atskaitingumas gyventojams
- vieumas ir reagavimas gyventoj nuomon,
- teistumas ir soc. teisingumas,
16
- ekonominis savarankikumas
Savivaldos institucijos,
1) renkama atstovaujamoji savivaldybs taryba,
2) vykdomosios - savivald.meras
arba savivald. meras ir savivaldybs v-ba
3) kontrols - savivaldybs kontrolierius
5. Daugiapartikumas ir politini partij institucializacija. Lietuvos
partins sistemos ypatumai
LR pilieiai turi teis jungtis politines partijas ir dalyvauti j veikloje. Politini partij narui g.b. tik LR
pilietis, turintis aktyvij rinkim teis.
Lietuvoje veikia apie 33 politines partijas. Realiai dalyvauja apie 20 pol. partij (tai yra relevantikumopopuliarumo- principas .
Partin sistema. Apie j galima sprsti, lyginant rinkim sistem.
Skiriamos:
- vienpartin (totalitarin)
- dvipartin (kai realiai 2 partijos dalyvauja polit. sistemoje)
- daugiapartin sistema:
* su monopolikai vyraujania partija,
* be monopolikai vyraujanios partijos.
6. Nevalstybins organizacijos Lietuvos politinje sistemoje
Visuom. organizacijo skiriasi savo tikslais:
- 15 steigj
- 3 registr. bdai (TM, apskritys, savivaldybs).
7. Individas Lietuvos politinje sistemoje.
Demokratinje visuomenje individas yra politini santyki subjektas.
Individas g.b. pasyvus arba aktyvus.
Santykius gyvendina valstyb, kt. politiniai institutai.
Individo taka:
1. Lyderiai (Prezidentas, Premjeras)
2. Prijauiantys
10. Lietuvos valstybs forma
1.Valstybs formos samprata ir elementai
Forma-tai struktra, sutvarkymas. Valstybs forma parodo valstybs sutvarkymo bdus. Valstybs form
sudaro 3 elementai:
1)valdymo forma (valstybs aukiausij, atstovaujamj ir vykdomj organ sudtis, j santykiai su
kt. Organizacijomis, gyventojais, j sudarymo tvarka, kompetencija;
2)santvarka arba valstybs teritorinio suskirstymo forma (parodo valstybs teritorini dali santyk su
centrine valdia, j tarpusavio sveik, valstybins valdios teritorin-administracin suskirstym;
3)valstybinis (politinis) reimas (valstybins valdios gyvendinimo oficiali ir faktini metod visuma.
Parodo, kokia yra valstyb. Valdios gyvendinimo metod ir princip sistema. Apima politini partij
veikl.
2.Lietuvos valstybs valdymo formos svoka ir ypatumai.
Valdymo forma-valstybs valdios organizacijos ir jos reikimosi forma. Pagal L. Konstitucinio teismo
iaikinim L. v. valdymo forma parlamentin. Pripastama parlamento virenyb prie kt. valdios
institucijas (turi tiesioginius galiojimus i tautos). Nors yra ir prezidentins respublikos bruo
17
(prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose). Yra Konstitucinis teismas sprendia ginus tarp
vykd. Ir leidiam. Valdios. Ministr kabinet sudaro parlamente sudaranios daugum partijos lyderiai.
Paprastai susiklosto daugiapartin sistema.
3.Valstybs santvarkos svoka. Lietuvos Respublika-suvereni unitarin
valstyb.
Valstybs santvarka parodo valstybs teritorini dali santyk su centrine valdia, j tarpusavio sveik
taip pat parodo valstybins valdios teritorin-administracin suskirstym. G.b. unitarins valst.,
federacijos ir konfederacijos. Unitarin valstyb-n viena jos sudtin dalis neturi valstybinio junginio
statuso. alyje yra tik viena Konstitucija, viena pilietyb, viena aukiausi valstybs organ sistema.
Teritorijos dalys pavaldios centrinei valdiai. Teritorija skirstoma administracinius teritorinius
vienetus. Priklausomai, koks santykis tarp administr. vienet ir centrins valdios organ unitarins
valst. Skirstomos :
1)centralizuotos (teritorini dali organai neturi savivaldos;
2)decentralizuotos (teritorini dali organai turi savivald ir teis sprsti savarankikai j kompetencijai
priskirtus klausimus);
3)santykinai centralizuota Lietuva.
Unitarin v. tai geografinio valdios suskirstymo tipas valstybje, kai pagr. Kompetencija priklauso
centrinei vyriausybei, o ivestine kompetencija naudojasi vietins valdios organai. Centrin vyriausyb
gali savo nuoira padidinti ar sumainti vietini savivaldybi galiojimus. Vietos savivalda vietos
valdios institucij teis ir reali galia pagal. K, statymus laisvai ir savarankikai reguliuoti, tvarkyti
reikalus ir tenkinti vietos gyventoj poreikius.
4.Lietuvos valstybs administracin-teritorin struktra
1994 LR teritorijos administracini vienet ir j rib statymas. Administracijos vienetas-teritorijos
dalis, kurioje valdym organizuoja vyriausyb ar savivaldos institucija. LR teritorijos administraciniai
vienetai yra apskritys ir savivaldybs. Savivaldyb-LR administr. Vienetas, kur valdo jos gyventoj
bendruomens irinktos savivaldos institucijos.Savivaldyb sudaroma i gyvenamj vietovi (g.b.
miesto ir kaimo). Apskritis-LR teritorijos auktesnysis administracinis vienetas kurio valdym
organizuoja LR vyriausyb pagal apskrities valdymo statym bei kt. statymus. 10 apskrii. Apskritis
nustato ir panaikina Seimas vyriausybs teikimu. Savivaldybes irgi seimas vyriausyb teikimu, tik
atsivelgdamas savivaldybi pasilymus.. Savivaldybs teritorija apskrii ribomis nedaloma.
Gyvenamosios vietovs g.b. miesto ir kaimo. Miestai-kompaktikai ustatytos gyv. Vietovs, turinios
daugiau kaip 3000 gyventoj,i 2/3 dirba pramonje, verslo bei gamyb. ir socialinse infrastruktros
srityse. Miesteliai-nuo 500 iki 3000 gyventoj, kuri daugiau kaip pus dirba mintose srityse.. Kaimai
gyvenamosios vietovs, neturinios miesto ir miestelio poymi
5.Lietuvos valstybs politinio reimo samprata ir ypatumai. Usienio
politikos principai. Valstybs gynimo konstituciniai pagrindai.
Politinis reimas-valstybinio vadovavimo ir valdymo pagrindini metod visuma. Politinis reimas
priklauso nuo ne tik nuo valdymo formos, valdios koncentracijos, faktinio valdi pasiskirstymo, bet ir
nuo santyki tarp socialini grupi, nuo politins dinamikos, politini lyderi ir t.t. Lietuvoje
demokratinis. Egzistuoja renkamos tautos atstovavimo institucijos, tarp j parlamentas-aukiausias
statym leidimo organas. Pripastamos ir gerbiamos piliei teiss ir laisvs. Valstybs aparatas
sudaromas pagal valdi suskirstymo statymo leidimo, vykdymo ir teism princip. Legali ne tik
valdaniosios vyriausybs , bet ir opozicini partij veikla. Egzistuoja tolerancija, pragmatizmas,
bendradarbiavimas ir kompromiso vertybs. Pagal politikos krypt polit. reimai g.b.: konservatyvs,
persitvarkantys, reformistiniai, prisitaikantys. Atsivelgiant kov dl valdios- atviri (ar yra atvira
konkurencija opozicini partij kovoje) ir udari.
LR, gyvendindama usienio politik, vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir
normomis. Svarbiausius valstybs gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja valstybs gynimo taryba,
18
j eina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krato apsaugos ministras ir kariuomens vadas. Jai
vadovauja prezidentas. Vyr. valstybs ginkluotj pajg vadas-prezidentas. Seimas gali vesti karo arba
nepaprastj padt. LR dalyvauja tarptaut. Organizacijose, jeigu tai neprietarauja valstybs interesams
ir jos nepriklausomybei. LR teritorijoje negali bti masinio naikinimo ginkl, usienio valstybi karini
bazi. Svarbiausia figra us. politikoje yra prezidentas, turi dideles galias: pasirao tarpt. sutartis ,
teikia jas Seimui ratifikuoti, skiria ir atleidia (Seimo pritarimu) kariuomens vad ir saugumo tarybos
vadov. Prezidentas, o ne ministras pirmininkas kontroliuoja usienio, saugumo ir gynybos politik.
Vyriausyb skaitant ir ministr pirminink ir usienio reikal ministr yra visikai subordinuotas
prezidentui ir vykdo, o ne formuoja usienio politik. LR Seimas dalyvauja pagr.pasaulinse ir Europos
tarpparlamentinio bendradarbiavimo organizacijose. i veikla tiesiogiai nukreipta LR usienio politikos
principams ir pagr. kryptims realizuoti.
6.Lietuvos valstybs simboliai.
1990 LR stat. Dl L. valstybs herbo (vytis). Juo turi teis naudotis: Seimas, prezidentas, vyriausyb,
ministerijos, departamentai. K. teismas teismai, antstoli kontoros, notarai, prokuratros, savivaldybs,
neturinios savo herbo, diplomatins atstovybs ir konsulins staigos; L.bankas..
1991 st. Dl L. valstybinio himno. Giedamas arba grojamas:
1)pradedant ar baigiant ikilmingus susirinkimus ir posdius, skirtus LR valstybinms ventms;
2)sutinkant ir palydint oficialiai apsilankanius LR us. valstybi ir vyriausybi vadovus po usienio
valstybs valstybinio himno;
3)ikeliant LR vliav per valstybines ventes ir valdymo organ, moni, staig ir organizacij
rengiamas ikilmes;
4)kt. atvejais, laikantis io statymo.
Vieas pasityiojimas i L.valstybinio himno baudiamas statym nustatyta tvarka.
1991 LR stat. Dl Lietuvos valstybs vliavos. Vliava ikeliama:
1)prie Seimo, vyriausybs, krato apsaugos ministerijos, savivaldybi taryb pastat,t.p. Gedimino pilies
bokte Vilniuje nuolat; prie LR valdios staig nuolat ikeliama tik Lietuvos valstybin vliava.
Naudotis kt. valstybi vliavomis prie LR valdios staig, t.p. j pastat viduje neleidiama, iskyrus:
II. 16, II 24 (Est.) ir XI 18 prie L.Seimo kartu su L. vliava ikeliamos Estijos ir Latvijos vliavos. Kt.
atvejais usienio valstybi vliavos g.b. ikeltos tik oficiali vizit, oficiali ceremonij ir tarpt. rengini
metu diplomatinio protokolo bei tarpt. dokument nustatyta tvarka.
2)prie v. valdios ir valdymo organ, moni staig ir organizacij pastat, gyv. Nam II 16, o kt.
dienomis - LR vyriausybei nutarus (7-22 h);
3)laivuose, kt. transporto priemonse, kur yra prezidentas, premjeras, usienio reikal ministras ar kt.
asmenys, oficialiai atstovaujantys LR, - nurodytiems asmenims sutikus;
4)laivuose, registruotuose LR;
5)prie balsavimo patalp per rinkimus, referendum ar plebiscit (balsavimo metu) ir kt.
11. LR valstybins valdios sistema.
1. Valstybs institucijos svoka ir pagrindiniai poymiai.
Valstybs aparatas valst. institucij sistema, kuri pagalba gyvendinama valst. valdia, vykdomos
pagr. funkcijos ir udaviniai. Valstybs institucija sudtin valstybs aparato dalis, turinti valdingus
galinimus. VI-j struktra tai vidin VI-j sudedamj element idstymo tvarka, j tarpusavio
santykis. VI poymiai:
1) VI-jos sukuriamos valstybs ir veikia valstybs vardu;
2) VI-j veikla apibrta teiss normomis;
3) VI-j galinimai turi valstybin valding pobd, t.y. jos turi teis leisti individualius arba norminius
aktus valstybs vardu;
19
4) VI-j organizacin struktra, teritorins veiklos ribos, statusas, santykis su kitomis VI-jomis
tvirtinti spec. teiss aktuose;
5) VI-jas vienija bendras udavinys garantuoti normal visuomens funkcionavim, pagr. mogaus
teises ir laisves, apsaugoti valstyb nuo iors ir vidaus agresijos, isaugoti teritorin vientisum.
2. LR valdios institucij konstitucinis statusas ir j klasifikacija.
Valstybs kontrols konstitucinis statusas. Seimo kontrolieriai.
LR K-ja tvirtina valdi padalijimo princip (VPP), t.y. valst. valdia iskiriama statym leidiamj,
vykdomj ir teismin. K-jos 5str.: "Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas
ir Vyriausyb, Teismas". VPP reikia, kad visos 3 valdios turi bti atskirtos, savarankikos, bet tarp j
turi bti pusiausvyra. Kiekviena valdia turi veikti savo kompetencijos ribose. K-joje suteikiama jos
paskirt atitinkanti kompetencija, jos turinys priklauso nuo valdymo formos. Aukiausi valdi
statusas paremtas K-joje tvirtintais galiojimais (Seimo 67str., Prezidento 84str., Vyriausybs 94
str., Teismo IX skirsnis ir kt.). Lietuva parlamentin respublika su prezidentins bruoais. K-joje
apibriant auk. institucij bruous, yra numatyta j tarpusavio kontrol ir atsvara bei partneryst.
Tiesioginis galiojim nustatymas K-joje reikia, kad 1 institucija negali perimti j i kitos, j atsisakyti
ar perduoti. i galiojim negali apriboti ar pakeisti statymai. Tam reikia K-ns pataisos. Atskir
valdi galinimai gali bti nustatyti ir statymuose, atsivelgiant K-jos principus ir nuostatas.
Valstybs turto prieirai ir jo naudojimo kontrolei K-ja numato Valstybs kontrols institucij (XII
skirsnis). K-jos 134str.: "Valstybs kontrol priiri, ar teistai valdomas ir naudojamas valstybs turtas
ir kaip vykdomas valstybs biudetas". Valstybs kontrolei vadovauja Valstybs kontrolierius, kur
penkeriems metams Respublikos Prezidento teikimu skiria Seimas. Valstybs kontrols sistema ir
galiojimai detalizuojami Valstybs kontrols statyme.
Seimo kontrolieri status nustato K-jos 73str.: "Piliei skundus dl valstybs ir savivaldybi pareign
(iskyrus teisjus) piktnaudiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Jie turi teis silyti
teismui kaltus pareignus atleisti i uimam pareig. Seimo kontrolieri galiojimus nustato statymas".
Seimo kontrolieri veikl detalizuoja Seimo kontrolieri statymas. Jame apibriamos "pareign",
"piktnaudiavimo", "biurokratizmo" sampratos, susiaurintas Seimo kontrolieri kontroliuojam subjekt
ir skund ratas, numatyta kontrolieri skyrimo tvarka, organizacin struktra, veiklos principai.
3. LR valdios institucij sistemos organizavimo ir j veiklos
konstituciniai principai.
Valdios institucij organizavimas bei veikla remiasi tam tikrais principais tai svarbiausios valstybs
aparato krimo idjos bei nuostatos. Principai atskleidia valdios institucij socialin turin bei paskirt,
pagrindinius tikslus ir udavinius. Principai:
1) vieumo ir atvirumo;
2) gyventoj interes atstovavimo, kuris utikrinamas demokratiniais rinkimais, v. teisi ir laisvi
garantijomis, VI-j veikla;
3) profesionalumas, kompetencija;
4) teistumo VI-j veikla reglamentuojama teiss normomis;
5) valdi padalijimo.
12. LR rinkim teis.
12.1. Rinkim teiss (RT) svoka. Aktyvioji ir pasyvioji RT. RT altiniai.
Rinkimai, plebiscitai, referendumai yra piliei valios iraikos formos. Rinkimai demokratinje
visuomenje skirti atstovavimo organ (parlament, savivaldybi) ir vykdomosios valdios atstov
(prezident) rinkimui. odis "rinkimai" vartojamas kaip juridinis terminas ireikti tam tikram aktui,
kurio dka inomas visuomeninis ar politinis junginys iskiria i savo tarpo vien ar kelis savo narius
kaip atitinkamos visuomenins grups ar visos tautos atstovus arba kaip asmenis, atitinkanius
20
reikalavimus uimti tam tikras pareigas. Pagrindinis tautos savarankikumo teisinis principas
suvereniteto priklausymas tik tautai, o suverenios tautos valios ireikimas rinkimais tai tik dalies jos,
t.y. rinkj, bals idava. Teis dalyvauti rinkimuose suteikiama ne visai tautai, o tik jos teisinei daliai.
Teis dalyvauti rinkimuose vadinama politine rinkim teise. Tie alies pilieiai, kurie ia teise naudojasi,
ir yra teisin tauta. Rinkim teis tai piliei teis dalyvauti rinkimuose bei bti irinktiems ir
atstovauti taut valstybs valdios organuose. Rinkim teis yra aktyvioji (teis rinkti) ir pasyvioji (teis
rinkti ir bti irinktam).
Rinkimai gali bti: a) tiesioginiai (atstovai valdios institucijas renkami betarpikai pai rinkj); b)
netiesioginiai (renkami "rinkikai", kurie renka atstovus), arba daugiapakopiai.
Rinkimai gali bti traktuojami kaip: a) ryys tarp valdomj ir valdanij; b) vienas politinio proceso
elementas. Daugelyje pasaulio valstybi rinkimai yra visuotiniai, lygs, slapti ir tiesioginiai. Rinkimai yra
visuotiniai, jeigu neribojami turto, rasiniu, socialiniu ar paveldjimo skirtumu. Amius ir kiti cenzai
visuotinumo svok neeina. Lygiems rinkimams btinos 3 slygos: 1) kiekv. rinkjas disponuoja lygiu
bals sk.; 2) kiekv. deputatas atstovauja lygiam rinkj sk., 3) negalimas rinkj dalijimas kurijas (?)
pagal turtinius, rasinius, religinius ar kt. poymius. Renkam atstov sk. turi priklausyti nuo rinkj sk.
apygardoje. Pagal renkam organ rinkimai gali bti prezidentiniai, parlamentiniai, municipaliniai ir kt.
Pagal rinkimus apsprendusias prieastis: eiliniai, neeiliniai, papildomi. Rinkimai laikomi demokratikais,
jeigu:
1) balsavimo teis turi visi suaug pilieiai;
2) balsavimas visuotinis, slaptas, laisvas;
3) rinkimai vyksta periodikai;
4) kandidatai turi lygias slygas;
5) kandidat klimas laisvas;
6) patikima bals skaiiavimo sistema;
7) valdia atitenka laimjusiems rinkimus.
Rinkim teiss altiniai Lietuvoje: K-ja, Seimo rinkim, Prezidento rinkim, Savivaldybi taryb
rinkim statymai.
12.2. Rinkim sistemos svoka ir rys. Lietuvos rinkim sistemos
ypatumai.
Rinkim sistema juridiniu poiriu tai balsavimo rezultat nustatymo bdas; politiniu rankis, kuriuo
vadovaudamasi vian ar kita politin grupuot stengiasi gauti daugum viet atstovaujamajame organe.
Yra 2 pagr. rinkim sistemos: 1) daugumos atstovavimo (maoritarin); 2) proporcingo atstovavimo.
Nepaisant balsavimo sistem vairovs, rinkjui visada silomas 1 i 3 balsavimo bd: 1) u 1
kandidat (uninominalinis balsavimas); 2) u kandidat sra (polinominalinis balsavimas); 3)
kandidat viet suteikimo eilikumas (perduodam bals sistema). Uninominalinis balsavimas
naudojamas maoritarinje, o polinominalinis proporcinje sistemoje. Yra 3 maoritarins sist. bals
skaiiavimo variantai: 1) absoliuti dauguma (50% + 1); 2) santykin dauguma (bals dauguma, kuri
virija bet kurios kitos partijos ar kandidato surinkt bals skaii); 3) kvalifikuota dauguma (bals
skaiius virija kt. partij surinkt bals sk. ir lygus ar virija i anksto nustatyt rib, pvz. 2/3).
Proporcinje rinkim sistemoje viet paskirstymas manomas naudojant kvotas, viet skaii arba
rinkim dalikl. Kvotos naudojamos tiek alies, tiek apygardos mastu. Pilna proporcin sistema
naudojama nacionaliniu mastu, kai politins partijos sudaro po 1 sra visoms atstovaujamojo organo
vietoms uimti arba tiktinam viet skaiiui gauti. Renkant apygardomis, bals liekanai skaityti
naudojamas didiausio bals likuio arba didiausio vidurkio metodas. Egzistuoja ir kt. rinkimini
dalmen nustatymo metodai: H.Drupo, T.Hero, d'Hondto. Proporcins sistemos variantas
perduodam bals sistema. i sistema naudojama tik daugiamandatse apygardose. Kiekv. rinkjas turi
1 bals, kur atiduoda u vien ar kit sra, nurodydamas sek, kuria jis nort matyti irinktus
21
kandidatus. Miriose rinkim sistemose naudojami v. maoritarini ir proporcini balsavimo rezultat

nustatymo bd kombinacijos.
LR savivaldybi taryb rinkimai vyksta pagal proporcin, Seimo rinkimai pagal miri (71 narys pagal
maoritarin, 70 pagal proporcin), Prezidento rinkimai pagal maoritarin sistem.
12.3. Rinkim teiss K-niai principai.
Daugumos demokratini valstybi K-jose numatyta, jog rinkimai yra:
1) visuotiniai;
2) lygs;
3) teisioginiai;
4) slaptas balsavimas.
12.4. Rinkim organizavimo ir vykdymo tvarka. Rinkim komisijos, j
rys, sudarymo tvarka, kompetencija. Rinkj sraai.
Rinkim organizavimo procesas susideda i i pagr. dali ir etap:
1) rinkim teiss nustatymas (cenzai);
2) valstybs teritorijos padalijimas rinkimines apygardas;
3) rinkj sra sudarymas (rinkj registracijos tikslas ivengti apgavysi rinkim metu);
4) kandidat iklimas ir registravimas (kandidatus ikelia politins partijos ar politins organizacijos,
galima ir paiam silyti savo kandidatr. Leidiama balotiruotis tik tiems, kurie atitinka i anksto
numatytas taisykles. Labiausiai paplitusi amius, remiani piliei sraas);
5) prierinkimin kampanija (tai laiko tarpas nuo kandidat iklimo ir registracijos pabaigos iki
paskirtos rinkim dienos);
6) balsavimas;
7) rezultat nustatymas ir mandat suteikimas.
Rinkimus organizuoja ir vykdo:
1) Vyriausioji rinkim komisija (VRK j 4 metams sudaro Seimas);
2) apygard rinkim komisijos (sudaromos VRK-jos rinkim laikotarpiui);
3) apylinki rinkim komisijos (jas sudaro apygardos rinkim komisijos);
VRK utikrina vienod rinkim ir referendumo statym taikym visoje LR teritorijoje. Jos sprendimus
gali pakeisti tik ji pati arba sigaliojs Seimo sprendimas.
Sudaromi ie rinkj sraai:
1) LR rinkj sraas;
2) vienmandai rinkimini apygard rinkj sraai;
3) rinkimini apylinki rinkj sraai.
Rinkj sraai sudaromi 2 kartus iankstiniai ir galutiniai. Sra sudarym, tikslinim ir tvarkym
organizuoja VRK.
12.5. Rinkim apygardos. Rinkim apylinks.
Rinkimai Seim: LR teritorija dalijama 71 vinmandat rink. apygard atsivelgiant gyventoj sk. ir
administracin teritorin suskirstym. Apygarda sudaroma i rink. apylinki. Taip pat sudaroma 1
daugiamandat rink. apygarda, kurioje balsuoja visi LR pileiai (renkama 70 nari). Atsivelginat
patogum rinkjui atvykti balsavimo patalpas ir rinkj sk., miesto, rajono teritorijos skirstomos rink.
apylinkes. Jas mero teikimu tvirtina ir keiia VRK. Apylinks teritorijoje turi gyventi <5000 rinkj.
Rinkimai saviv. tarybas: savivaldybs teritorijoje sudaroma 1 daugiamandat rinkim apygarda.
Apygardos dalijamos apylinkes, kuri dyd ir sk. nustato apygardos rink. komisija. Apylinkje turi bti
<5000 rinkj.
rinkim komisij gali bti renkamas silomas LR pilietis, atitinkantis tam tikras statymo numatytas
slygas.
12.6. Kandidat iklimo ir registravimo tvarka.
Kandidatus kelia
22
1) rinkjai, pats kandidatas arba pats kandidatas rinkjams pritariant (reikia surinkti min 1000 rmj
para);
2) politins partijos.
Kandidatai registruojami VRK. Kandidatui ar kandidat sraui uregistruoti btinas piniginis ustatas:
pvz. Seimo rinkimuose jis lygus 1 VMDU registruojant 1 kandidat ir 20 VMDU registruojant
kandidat sra.
12.7. Kandidat veiklos garantijos.
Prasidjus rinkimins agitacijos kampanijai, kandidatai Seimo narius rinkim apygardose turi lygi teis
pasisakyti rinkj ir kt. susirinkimuose, pasitarimuose, posdiuose, valstybinse iniasklaidos
priemonse ir skelbti savo rinkim program. Kandidatas Seimo narius gali bti atleidiamas nuo
darbo ar tarnybini pareig, bet ne ilgiau kaip 1 mn. Valstybs valdios ir valdymo institucij vadovai
turi padti kandidatams Seimo narius organizuoti susitikimus su rinkjais, gauti reikiam informacij.
Asmenys, trukdantys kandidat legaliai veiklai, traukiami atsakomybn, t.y. atsako pagal statymus.
12.8. Rinkimin agitacija.
Rinkimin agitacija tai politin veikla (tam tikr idj propagavimas), tikinjimas, siekimas palenkti.
Agitacijos kampanija prasideda, kai VRK "V-iose" paskelbia kandidat sraus ar kandidatus.
Agitacija gali bti vykdoma bet kokiomis formomis ir bdais, iskyrus tuos, kurie paeidia LR K-j ar
statymus. Agitacins priemons: mitingai, susitikimai, pasisakymai ir reklama iniasklaidos priemonse,
plakatai ir pan. Rinkim agitacija draudiama likus 30 valand iki rinkim pradios ir rinkim dien.
12.9. Balsavimas. Bals skaiiavimas ir rinkim rezultat nustatymas.
LR K-ja numato, kad rinkimai LR-je vyksta remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu
balsavimu. Balsavimas vyksta rinkim dien apylinks rinkim komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkjas
balsuoja toje rinkim apylinkje, kurios rinkj sraus jis yra trauktas. Balsavimo patalpoje negalima
rengti joki kit rengini, iskyrus rinkim organizavim ir balsavim. Siekiant visiems pilieiams
sudaryti vienodas galimybes balsuoti rinkimuose, balsavimas taip pat organizuojamas LR diplomatinse
atstovybse usienyje, laivuose, gydymo, socialins rpybos ir globos staigose, kariniuose daliniuose,
bausms atlikimo vietose, taip pat sudaromos slygos balsuoti patu.
iuo metu Lietuvoje K-ija ir statymais tvirtintos vis trij pagrindini tip rinkim rezultat nustatymo
sistemos. Seimo rinkimuose naudojama miri rinkim sistema - pus Seimo nari (71 mandatas)
renkama pagal maoritarin absoliuios daugumos sistem pirmajame rinkim rate ir paprastosios
daugumos antrajame rate; kita pus (70 mandat) Seimo nari renkama pagal proporcin sistem,
naudojant paprasiausi kvot ir liekan proporcij skaiiavimo bd).
Prezidento rinkimuose taikoma maoritarin rinkim sistema. Priklausomai nuo dalyvaujani rinkj
skaiiaus, pirmajame rate taikomas absoliuios daugumos arba paprastos daugumos principas.
Antrajame rinkim rate taikomas paprastosios bals daugumos principas.
Savivaldybi taryb rinkimuose naudojama proporcin rinkim sistema, analogika daugiamandatje
Seimo rinkim apygardoje naudojamai sistemai. Proporcijoms skaiiuoti naudojamas kvot ir liekan
metodas, skirstant mandatus partijoms ir j koalicijoms taikomas minimalaus atstovavimo slenkstis.
12.10. Rinkim galiojimo slygos.
Vyriausioji rinkim komisija gali pripainti Seimo rinkim rezultatus rinkim apygardoje negaliojaniais,
jeigu nustato, kad iurkts io statymo paeidimai, padaryti rinkim apylinkje arba rinkim
apygardoje, dokument suklastojimas ar j praradimas turjo lemiamos takos rinkim rezultatams ir
pagal bals skaiiavimo protokolus ar kitus rinkim dokumentus negalima nustatyti rinkim i esmini
rezultat:
- vienmandatje rinkim apygardoje - kandidato, kuriam tenka mandatas, arba kandidat,
dalyvaujani pakartotiniame balsavime;
- daugiamandatje rinkim apygardoje - kandidat sra, dalyvaujani paskirstant mandatus, arba
kandidat sraui tenkani mandat skaii galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
23
Rinkimai negali bti skelbiami negaliojaniais, jeigu neginijamai nustatyti rinkim rezultatai leidia
nustatyti esminius rinkim rezultatus.
Prezidento rinkim atveju, LR K-niam Teismui primus ivad, kad Vyriausioji rinkim komisija
iurkiai paeid Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statym ar suklastojo rinkim dokumentus
ir tai turjo esmins takos rinkim rezultatams, Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti vien i
nutarim:
1)
pripainti rinkim rezultatus negaliojaniais jeigu pagal bals skaiiavimo protokolus negalima
nustatyti tikrj rinkim rezultat;
2)
nustatyti tikruosius galutinius rinkim rezultatus pagal rinkim komisij patvirtintus bals
skaiiavimo protokolus, jeigu komisij sprendimai dl i protokol patvirtinimo nebuvo apsksti
Auktesniajam administraciniam teismui ir Auktesnysis administracinis teismas nra panaikins komisij
sprendim dl i protokol patvirtinimo ar nepatvirtinimo.
12.11. Pakartotinis balsavimas ir pakartotiniai rinkimai.
Pakartotiniai Seimo rinkimai vyksta:
1)
rinkim apygardose, kuriose rinkimai nevyko ar pripainti negaliojaniais;
2)
jeigu rinkim apygardoje balotiravosi ne daugiau kaip du kandidatai ir n vienas i j
nebuvo irinktas.
Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vliau kaip po puss met, o po nevykusi pakartotini rinkim - ne
vliau kaip po met. Pakartotiniai rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina rinkim data patenka laikotarp,
kai iki Seimo kadencijos pabaigos yra lik maiau kaip pus met.
Prezidento rinkimuose, jeigu pirmame balsavimo rate n vienas kandidatas nesurinko reikiamos bals
daugumos, po dviej savaii nuo rinkim dienos rengiamas pakartotinis balsavimas dl dviej
kandidat, gavusi daugiausiai bals pirmame balsavimo rate. Jeigu pirmame balsavimo rate dalyvavo
ne daugiau kaip du kandidatai ir n vienas negavo reikiamo bals skaiiaus, ne vliau kaip per 45 dienas
nuo rinkim dienos rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.
12.12. Referendumas.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij svarbiausi valstybs bei Tautos gyvenimo klausimai
sprendiami, taip pat Lietuvos Respublikos statym nuostatos gali bti priimamos referendumu. Tik
referendumu gali bti keiiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio "Lietuvos valstyb" bei
XIV skirsnio "Konstitucijos keitimas" nuostatos. Konstitucijos 1 straipsnio nuostata "Lietuvos valstyb
yra nepriklausoma demokratin respublika" gali bti pakeista tik referendumu, jeigu u tai pasisakyt ne
maiau kaip 3/4 Lietuvos piliei, turini rinkim teis.
Referendum rengimo tvark LR nustato Referendumo statymas.
13 tema. Lietuvos Respublikos Seimas.
Parlamentarizmo istorija Lietuvoje.
Burtai.
Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinis Statusas
K. 5 str.: Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas.
K. 55 str.: Seim sudaro Tautos atsovai 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis
visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu.
K. 64str.: Seimas kasmet renkasi dvi eilines - pavasario ir rudens - sesijas. Pavasario sesija prasideda
kovo 10 dien ir baigiasi birelio 30 dien. Rudens sesija prasideda rugsjo 10 dien ir baigiasi gruodio
23 dien. Seimas gali nutarti sesij pratsti. Neeilines sesijas aukia Seimo Pirmininkas ne maiau kaip
tredalio vis Seimo nari silymu, o Konstitucijos numatytais atvejais - Respublikos Prezidentas.
K. 67 str.:
Seimas:
1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;
24
2) leidia statymus;
3) priima nutarimus dl referendum;
4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;
5) steigia statymo numatytas valstybs institucijas bei skiria ir atleidia j vadovus;
6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai;
7) svarsto Ministro Pirmininko pateikt Vyriausybs program ir sprendia, ar jai pritarti;
8) Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;
9) priiri Vyriausybs veikl, gali reikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru;
10) skiria Konstitucinio Teismo teisjus, Aukiausiojo Teismo teisjus bei i teism pirmininkus;
11) skiria ir atleidia valstybs kontrolieri, Lietuvos banko valdybos pirminink;
12) skiria savivaldybi taryb rinkimus;
13) sudaro Vyriausij rinkim komisij ir keiia jos sudt;
14) tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis vykdomas;
15) nustato valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus;
16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus usienio politikos
klausimus;
17) nustato Respublikos administracin suskirstym;
18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;
19) leidia amnestijos aktus;
20) veda tiesiogin valdym, karo ir nepaprastj padt, skelbia mobilizacij ir priima sprendim
panaudoti ginkluotsias pajgas.
K. 76 str.: Seimo struktr ir darbo tvark nustato Seimo statutas. Seimo statutas turi statymo gali.
Lietuvos Respublikos Seimo formavimo tvarka. Lietuvos Respublikos
Seimo sudtis ir struktra. Seimo pirmininkas ir valdyba. Senin
sueiga, jos veiklos kryptys. Seimo frakcijos, komitetai, komisijos.
Seimo sudtis 141 Seimo narys, renkamas kas 4 m., legaliai veikia jei irinkta > 3/5 nari.
Seimo struktra:
Seimo pirmininkas
Seimo Pirmininkas renkamas i Seimo nari pirmajame po rinkim Seimo posdyje slaptu balsavimu,
visam Seimo galiojim laikui. Kandidatus Seimo Pirmininko pareigas ratiku pareikimu gali silyti
ne maiau kaip 1/10 Seimo nari.
1) vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui;
2) per 10 dien nuo primimo patvirtina parau Seimo priimto statymo teksto autentikum ir perduoda
j Respublikos Prezidentui pasirayti, per 10 dien pasirao Seimo statut ir jo pakeitimus, per 3 dienas
pasirao statymus, kuri Respublikos Prezidentas per 10 dien po teikimo nepasirao ir negrina
Seimui pakartotinai svarstyti, bei juos oficialiai paskelbia;
3) per 10 dien nuo primimo pasirao Seimo nutarimus bei kitus Seimo priimtus aktus;
4) per 24 valandas pasirao Seimo posdi protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu pats
jiems pirmininkauja;
5) laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas arba laikinai pavaduoja Respublikos Prezident
Konstitucijos 89 straipsnyje numatytais atvejais;
6) teikia Seimo Pirmininko pavaduotoj ir Seimo kanclerio kandidatras Seimui;
7) Konstitucijoje nustatyta tvarka teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo teisj kandidatras;
8) teikia Seimui skirti ir atleisti Seimo kontrolieri ir Seimo kontrolieri staigos vadovo kandidatras;
9) Konstitucijos ir statym numatytais atvejais teikia Seimui skirti ir atleisti valstybs institucij vadov
ir j pavaduotoj kandidatras;
10) pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos posdiams arba paveda tai atlikti vienam i savo
pavaduotoj;
25
11) teikia Senin sueigai sesijos darb programos ir savaits bei dienos posdi darbotvarki
projektus arba paveda tai atlikti vienam i savo pavaduotoj;
12) teikia Seimo valdybos posdi darbotvarks projekt arba paveda tai atlikti vienam i savo
pavaduotoj.
Vykdydamas savo galiojimus, Seimo Pirmininkas leidia potvarkius. Seimo Pirmininkas, o kai jo nra,
Pirmininko pavaduotojas, jeigu pats nepirmininkauja posdiui, bet kuriuo svarstomu klausimu gali be
eils Seimo posdiuose isakyti savo arba Seimo valdybos nuomon. Seimo sesijos metu Seimo
Pirmininkas, jo pavaduotojai ir Seimo kancleris ne reiau kaip kart per mnes atsako Seimo nari i
anksto ratu pateiktus klausimus dl savo veiklos.
Seimo pirmininko pavaduotojai (ne daugiau kaip 5)
Seimo Pirmininko pavaduotojai renkami i Seimo nari Seimo pirmojoje sesijoje visam Seimo galiojim
laikui.
Seimo Pirmininko pavaduotojai atlieka Seimo Pirmininko jiems pavestas funkcijas. Prireikus vienam i
j Seimo Pirmininkas gali pavesti pavaduoti Seimo kancler. Seimo Pirmininko pavaduotojai per 24
valandas pasirao Seimo posdi protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu jie Seimo
Pirmininko pavedimu vadovavo iems posdiams. Seimo Pirminink, laikinai ivykus arba susirgus ir
dl to laikinai negalint eiti savo pareig, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas
arba Seimo pavedimu kitas pavaduotojas. Jeigu Konstitucijos numatytais atvejais Seimo Pirmininkas
laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas ir netenka savo galiojim Seime, Seimo Pirmininko
pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. Nutarim pavesti laikinai eiti Seimo Pirmininko
pareigas arba j pavaduoti (iankstin arba konkreiu atveju) Seimas priima Seimo Pirmininko teikimu.
Seimo kancleris
Seimo kancleris renkamas i Seimo nari Seimo pirmojoje sesijoje visam Seimo galiojim laikui.
1) priiri, kaip rengiami Seimo ir jo valdybos dokumentai, stebi, kad per nustatytus terminus bt
apsvarstyti pateikti statym projektai;
2) priiri Vyriausybei ir kit valstybs institucij vadovams pateikt klausim, paklausim ir
interpeliacij nagrinjim ir teikia apie tai informacij Seimo nariams;
3) nagrinja Seimo nari ikeltus klausimus dl Seimo kanceliarijos darbo, priiri, kaip Seimo
kanceliarijos padaliniai vykdo valdybos sprendimus ir laikosi j veikl reglamentuojani nuostat bei
vidaus tvarkos taisykli;
4) padeda Seimo Pirmininkui rengti sesijos darb programos, savaits ir dienos posdi darbotvarki
projektus;
5) padeda Seimo Pirmininkui parengti Seimo valdybos posdi darbotvarki projektus ir svarstom
klausim mediag;
6) rengia Senin sueigos darbotvarki projektus;
7) i anksto vizuoja Seimo Pirmininkui pasirayti teikiamus oficialius dokumentus, taip pat pagal savo
kompetencij pasirao oficialius dokumentus;
8) atsako u Seimo antspaud su valstybs herbu naudojim ir saugojim;
9) pasilo bals skaiiavimo grups narius io statuto nustatyta tvarka;
10) reguliariai pateikia Seimui apibendrintus duomenis apie Seimui adresuotus rinkj pasilymus,
pageidavimus, laikus;
11) kartu su frakcij atstovais paskirsto posdi salje vietas frakcij nariams, taip pat frakcijoms
nepriklausantiems Seimo nariams, skiria patalpas frakcij susirinkimams;
12) sprendia Seimo nari padjj-sekretori darbinimo ir atleidimo klausimus.
Komitetai
Seime sudaromi ie komitetai:

1) Aplinkos apsaugos;
2) Biudeto ir finans;
26
3) Ekonomikos;
4) Europos reikal;
5) Kaimo reikal;
6) Nacionalinio saugumo ir gynybos;
7) Socialini reikal ir darbo;
8) Sveikatos reikal;
9) vietimo, mokslo ir kultros;
10) Teiss ir teistvarkos;
11) Usienio reikal;
12) Valstybs valdymo ir savivaldybi;
13) mogaus teisi.
Seimo komitetai sudaromi pirmojoje sesijoje. Kiekvienos kitos eilins sesijos pradioje iklausomos
komitet darbo ataskaitos, prireikus tvirtinami komitet sudties pasikeitimai ilaikant proporcinio
frakcij atstovavimo princip arba komitetai sudaromi i naujo. Komitetai sudaromi ne maiau kaip i 7
ir ne daugiau kaip i 17 (iskyrus Europos reikal komitet) Seimo nari pagal proporcinio frakcij
atstovavimo princip. Tikslus kiekvieno komiteto nari skaiius nustatomas Seimo nutarimu. Po to
Senin sueiga patvirtina visuose komitetuose frakcij ir mirios Seimo nari grups atstovavimo
normas laikantis proporcinio j atstovavimo principo. Pagal Senin sueigos patvirtint viet skaii
Seimo frakcijos bei miri Seimo nari grup pasiskirsto vietas komitetuose. Frakcijos, atsivelgdamos
savo nari pageidavimus ir j kompetencij, rekomenduoja skirti komitet nariais tiek savo frakcijos
nari, kiek joms yra skirta viet. Frakcij pareikimai su rekomenduojam Seimo nari paraais
teikiami Seimo kancleriui. Europos reikal komitetas sudaromas ne maiau kaip i 15 Seimo nari
pagal proporcin frakcij atstovavimo princip. Europos reikal komiteto nariais gali bti Seimo nariai,
dirbantys kituose komitetuose, taip pat Seimo valdybos nariai. Komitet sudt ir komitet nari
pavaduotojus tvirtina Seimas, balsuodamas u vis komiteto nari ir j pavaduotoj sra.
Nepatvirtinus visa procedra kartojama i naujo.
Komitetai svarbiausioms veiklos kryptims i savo nari gali sudaryti pakomiteius. Pakomitet turi
sudaryti ne maiau kaip 5 nariai. Pakomiteio pirminink renka komitetas, o tvirtina Seimas.
Pakomitei pirminink skaiius, tenkantis Seimo frakcijoms, turi bti proporcingas joms priklausani
Seimo nari skaiiui. Pakomitei veiklos nuostatus tvirtina komitetai.
Komisijos
Seimas, pripains btinyb, gali sudaryti nuolat veikianias komisijas specialioms problemoms nagrinti
arba sudaryti laikinsias tyrimo, kontrols, revizijos, parengiamsias, redakcines ir kitokias laikinsias
komisijas kokiam nors klausimui itirti, parengti ar kitiems Seimo pavedimams atlikti. Jeigu sudarymo
metu nebuvo aikiai apibrtas komisijos galiojim laikas, komisijos veikla nutraukiama Seimo
nutarimu, kai pavesti udaviniai yra vykdyti. Sudarant komisij, pirmiausia nustatomas komisijos nari
skaiius. Po to nustatomos Seimo frakcij proporcinio atstovavimo normos, taip pat terminas
kandidatams komisijos narius pasilyti. Kiekvienas i pateikt kandidat turi duoti odin, o jeigu pats
posdyje nedalyvauja, ratik sutikim dirbti komisijoje. Seimas balsuoja u vis taip suformuot
komisijos nari sra. Jeigu jis nepatvirtinamas, procedra kartojama. Tam tikrais atvejais Seimas gali
nustatyti ir kitoki komisij sudarymo tvark, taiau niekada j negali sudaryti vienos frakcijos ar vieno
komiteto atstovai.
Nuolat veikianios komisijos arba komisijos, kurios galiojim laikas ilgesnis kaip metai, pirmininkas ir
jo pavaduotojas renkami ir tvirtinami komitetams nustatyta tvarka. Tokios komisijos pirmininku ir jo
pavaduotoju negali bti Seimo valdybos ar Vyriausybs narys bei kitos komisijos ar komiteto
pirmininkas ar jo pavaduotojas. Laikinosios komisijos pirminink skiria Seimas. Komisijos ilaid
smat tvirtina ir kitus su jos veikla susijusius klausimus paprastai sprendia Seimo valdyba. Jeigu
komisijos galiojim laikas ilgesnis kaip metai, ji turi visas komitet teises ir pareigas. Komisija, baigusi
27
darb, pateikia Seimui savo parengt ar suredaguot projekt arba ivad, kuri Seimas patvirtina
priimdamas nutarim.
Frakcijos
Seimo nariai frakcijas jungiasi laisva valia, nevaromi joki mandat. Frakcij krimas negali bti
grindiamas profesiniais ar vietiniais interesais. Frakcij gali sudaryti ne maiau kaip 7 Seimo nariai
(sigalioja nuo naujo Seimo darbo pradios. Iki to laiko Seimo frakcij gali sudaryti ne maiau kaip 3
Seimo nariai). Kiekvienas Seimo narys gali bti tik vienos frakcijos narys. Frakcijos seninas, jo
pavaduotojas arba frakcijos galiotas narys turi teis Seime atstovauti tokiai io statuto nustatytai Seimo
nari daliai, koki j frakcija sudaro Seime. Frakcijos gali jungtis koalicijas, kurios gali veikti kaip
viena frakcija.
Seimo nariai, kr frakcij, sesijos metu Seimo Pirmininkui pateikia pareikim su savo paraais. iame
pareikime turi bti nurodyta frakcijos pavadinimas, jos senino bei senino pavaduotoj pavards.
Jeigu Seimo nari kuriama frakcija atitinka io statuto reikalavimus, Seimo Pirmininkas privalo ne vliau
kaip per savait Seimo posdyje paskelbti apie ios frakcijos sikrim. Apie frakcijos pavadinimo,
sudties ar vadov pasikeitim, frakcijos iirim ar veiklos nutraukim, taip pat apie frakcij koalicijos
sudarym turi bti ne vliau kaip kit darbo dien ratu praneta Seimo Pirmininkui, kuris tai paskelbia
artimiausiame Seimo posdyje.
Seimo valdyba
1) skirsto valstybs biudeto statymo nustatytas Seimo las, svarsto ir tvirtina Seimo ilaid smatas;
2) komitet teikimu svarsto ir siunia komandiruotes Seimo narius su ratikomis Seimo, valdybos,
komitet uduotimis; tvirtina komandiruoi ataskaitas;
3) komitet ar frakcij teikimu svarsto ir pritaria Seimo nari ivykoms ne Seimo lomis sesijos metu;
4) prireikus apsvarsto Seimo sesijos darb programos, savaits bei dienos posdi darbotvarki
projektus ir teikia ivadas Senin sueigai arba Seimui;
5) aukia neeilinius Seimo posdius, nustato posdi laik;
6) tvirtina preliminar Seimo sesijos posdi grafik;
7) prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusisti statymo
projekt ivadoms gauti;
8) prireikus priima nutarim pagrindin komitet atleisti nuo io statuto 147 straipsnyje idstyt
pagrindinio komiteto prievoli;
9) prireikus sudaro darbo grupes statym projektams rengti ir Seimo bei valdybos pavedimams vykdyti;
10) padeda organizuoti bendr komitet darb tais klausimais, kurie priklauso keli komitet
kompetencijai;
11) skiria ir atleidia Seimo kanceliarijos vadov, kuris yra atsakingas bei atskaitingas valdybai;
12) tvirtina Seimo kanceliarijos struktr, sudaro Seimo kanceliarijos etat sra ir nustato
atlyginimus;
13) skiria ir atleidia Seimo kanceliarijos padalini vadovus bei j pavaduotojus statym nustatyta
tvarka skelbdama konkursus vietoms uimti;
14) tvirtina Seimo kanceliarijos padalini nuostatus, darbo tvarkos taisykles ir ratvedybos instrukcijas;
15) sprendia kitus Seimo darbo organizavimo klausimus, kurie pagal statut nepriskirti kitoms Seimo
institucijoms ar pareignams.
Seimo valdybos posdius aukia ir jiems vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo galiotas Seimo
Pirmininko pavaduotojas. Stebtojais Seimo valdybos posdiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai,
Respublikos Prezidento ir Vyriausybs nuolatiniai atstovai. Seimo valdybos posdius gali bti
kvieiami ir kiti asmenys. Klausimus svarstyti valdybai gali teikti valdybos nariai, komitetai, komisijos,
frakcijos ir Seimo kanceliarijos vadovas. Svarstyti teikiami Seimo valdybos dokument projektai,
pasirayti iniciatori, perduodami Seimo kancleriui, kuris, jais remdamasis, parengia posdio
darbotvark.
28
Seimo valdybos sprendimai priimami, kai posdyje dalyvauja ne maiau kaip pus valdybos nari, atviru
balsavimu paprasta posdyje dalyvaujani nari bals dauguma. Jeigu balsai pasidalija po lygiai,
priimamas tas sprendimas, u kur balsavo Seimo Pirmininkas, o jei io nra, - posdiui
pirmininkaujantis Seimo Pirmininko pavaduotojas. Seimo nariams per komitetus ir frakcijas praneama
apie Seimo valdybos sprendimus ne vliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo primimo sesijos
metu arba ne vliau kaip per savait kitos sesijos pradioje. Komitetai ir frakcijos gali apsksti Seimo
valdybos sprendimus Seimui, jeigu manoma, kad jie paeidia ar riboja Seimo nario, frakcijos ar
komiteto teises arba priimti virijant valdybai suteiktus galiojimus. Tokius skundus nagrinja ir
sprendia Seimas, iklauss Etikos ir procedr komisijos ivadas.
Senin sueiga
1) svarsto ir derina ikylanius prietaravimus dl Seimo sesijos darb programos;

2) svarsto savaits ir dienos posdi darbotvarki projektus ir pritaria jiems;
3) svarsto ir derina silymus dl pagrindinio ir papildomo komitet statymo projektui svarstyti
paskyrimo bei dl preliminarios statymo projekto svarstymo Seimo posdyje datos paskyrimo;
4) svarsto ir derina ikylanius prietaravimus dl kit Seimo darbo organizavimo klausim;
5) iklauso komitet pirminink ir frakcij senin pasilymus dl komitet arba frakcij tarpusavio
ryi ir teikia pasilymus Seimui arba valdybai;
6) teikia Seimo valdybai rekomendacijas dl jos kompetencijai priskirt klausim sprendimo;
7) atlieka derinimo (taikinamosios) komisijos vaidmen, ikilus principinio pobdio nesutarimams dl
svarbiausi Seime svarstom klausim;
8) prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusisti statymo
projekt ivadoms gauti;
9) prireikus priima nutarim pagrindin komitet atleisti nuo io statuto 147 straipsnyje idstyt
prievoli.
Seimo senin sueigos (toliau - Senin sueiga) posdiai sesijos metu vyksta reguliariai specialiai tam
paskirtu laiku. Neeiliniai Senin sueigos posdiai aukiami Seimo Pirmininko, Seimo valdybos,
Senin sueigos senino arba ne maiau kaip 1/3 Senin sueigos nari reikalavimu. Apie neeilini
posdi laik ir j darbotvark Senin sueigos nariams turi bti praneta ne vliau kaip prie 6
valandas. Senin sueigos posdiams vadovauja seninas, kurio pareigas pagal Senin sueigos
patvirtint grafik kas savait pasikeisdami eina frakcij seninai. Pirmosios sesijos pirmajam Senin
sueigos posdiui vadovauja vyriausias pagal ami frakcijos seninas. Senin sueigai svarstyti jos
kompetencijai priskirtus klausimus gali pasilyti ir pateikti Seimo kancleriui Senin sueigos nariai,
Vyriausyb, taip pat kiti Seimo nariai, teikiantys statym projektus. Pagal iuos pasilymus Senin
sueigos darbotvarks projekt sudaro Seimo kancleris. Stebtoj teismis Senin sueigos posdiuose
gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs nuolatiniai atstovai. Senin
sueigos posdius gali bti kvieiami ir kiti asmenys. Senin sueigos posdiai yra atviri visuomens
informavimo priemoni atstovams.
Senin sueigos nutarimai Seimui ir jo valdybai yra rekomendaciniai, iskyrus nutarimus dl savaits ar
dienos posdi darbotvarks. Senin sueigos rekomendaciniai nutarimai ir paios Sueigos darbo
organizavimo nutarimai priimami paprasta posdyje dalyvaujani Seimo senin sueigos nari bals
dauguma. Nutarimai dl Seimo sesijos darb programos, savaits ar dienos darbotvarks projekt
priimami, jeigu jiems prietarauja ne daugiau kaip 1/3 Senin sueigos posdyje dalyvaujani Senin
sueigos nari. Jeigu kurie nors darbotvarks punktai priimami bals dauguma, prietaraujant daugiau
kaip 1/3 Senin sueigos nari, Seimui jie pateikiami kaip rekomendacijos. Senin sueigos nutarimai
raomi posdi protokol, kur pasirao Senin sueigos posdio pirmininkas.
29
Seimo galiojimai: kontrols, finans, usienio politikos ir kt. srityse.

Seimo akt rys.
Seimo akt rys:
1. statymai t. aktas, turintis aukiausi reikm, skirtas visuomenini santyki reguliavimui.
2. statymai dl tarpt. sut. ratifikavimo ar denonsavimo.
3. S. statutas.
4. S. nutarimai.
5. Rezoliucijos.
6. Kreipimaisi.
7. Deklaracijos.
8. Konstituciniai st.
Seimo galiojim laikas ir darbo tvarka.
Pagr. veiklos forma sesijos. Sesija laiko tarpas per kur vyksta Seimo plenariniai posdiai. Sesija:
plenariniai posdiai, S. komitet posdiai, S. komisij posdiai, S. frakcij posdiai. Sesijos
eilins (pavasario 03 10 06 10 ir rudens 09 10 12 23) ir neeilins (aukia S. pirm. daugiau kaip 1/3
S. nari silymu, gali silyti ir Prezid. nepapr. padt. atveju).
S. posdiaja Vilniuje, Parlam. rmuose. Posdius parengia posdi sekretorius.
Seimas laikomas irinktu, kai Vyriausioji rinkim komisija paskelbia, kad yra irinkta ne maiau kaip 3/5
Seimo nari. Naujai irinkt Seim susirinkti pirmj posd, kuris turi vykti ne vliau kaip per 15
dien po Seimo irinkimo, kvieia Respublikos Prezidentas. Jeigu Respublikos Prezidentas nekvieia
Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kit dien pasibaigus 15 dien terminui.
Pirmasis naujai irinkto Seimo posdis paprastai prasideda 12 valand Seimo rmuose. Pirmj po
rinkim Seimo posd pradeda vyriausias pagal ami Seimo narys. Jeigu is negali ar atsisako, vietoj jo
posd pradeda kitas vyriausias pagal ami Seimo narys. Jis vadovauja posdiams tol, kol irenkamas
Seimo Pirmininkas. Po to renkami Seimo Pirmininko pavaduotojai ir Seimo kancleris. Jauniausias pagal
ami Seimo narys yra skiriamas pirmj bals skaiiavimo grup.
Prasidjus Seimo pirmajai sesijai, skiriama laiko frakcijoms sudaryti ir Senin sueigai suformuoti. Po to
Seimas paprastai dirba tokia tvarka:
1) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai;
2) sudaro Seimo komitetus ir tvirtina j pirmininkus bei i pavaduotojus;
3) svarsto Ministro Pirmininko pateikt Vyriausybs program ir sprendia, ar jai pritarti;
4) sudaro sesijos darb program statuto numatyta tvarka.
Sprendimai priimami bals dauguma. Balsavimai atviri, balsuojama asmenikai. Gali bti vardinis
balsavimas jei to reikalauja frakcija ir pritaria 1/3. Gali bti slaptas balsavimas (renkant S. pirmin.,
Kancler, Pirmininko pavad.; dl nepasitikjimo; skiriant KT teisjus).
Apkaltos procesas kaip parlamentin procedra. Apkaltos pagrindai.
Atsakomybn apkaltos proceso tvarka gali bti traukiami Respublikos Prezidentas, Konstitucinio
Teismo pirmininkas ir teisjai, Aukiausiojo Teismo pirmininkas ir teisjai, Apeliacinio teismo
pirmininkas ir teisjai bei Seimo nariai.
Apkaltos procesas yra parlamentin procedra, kuri Seimas taiko aukiau nurodytiems asmenims dl
j padaryt veiksm, diskredituojani valdi autoritet, siekdamas isprsti toki asmen
atsakomybs klausim. Jeigu ios procedros metu konkretus asmuo pripastamas kaltu, tai jis
paalinamas i pareig arba panaikinamas jo Seimo nario mandatas.
Pagrindas pradti apkaltos proces atsiranda, jei asmuo (Respublikos Prezidentas, Konstitucinio Teismo
pirmininkas,):
1) iurkiai paeidia Konstitucij;
2) sulauo duot priesaik;
3) tariamas padars nusikaltim.
30
Pradti apkaltos proces utenka vieno io straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo.

Apkaltos procesas Seime susideda i i pagrindini dali: parengiamosios, tardymo, gin, asmens,
kuriam taikoma apkalta, baigiamojo odio ir balsavimo dl pateikt kaltinim.
14 tema. Lietuvos Respublikos Seimo nario statutas.
Seimo narys tautos atstovas Seime.
Seimo nari galiojim laikas pradedamas skaiiuoti nuo tos dienos, kuri naujai irinktas Seimas
susirenka pirmj posd. Nuo io posdio pradios baigiasi anksiau irinkt Seimo nari galiojim
laikas. Irinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises gyja tik po to, kai Seime jis prisiekia bti
itikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, statymo nustatyta tvarka neprisieks arba prisieks
lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dl to Seimas priima nutarim. Pareigas eidami Seimo nariai
vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybs interesais, savo sine ir negali bti varomi
joki mandat.
Seimo nario priesaika.
laikas. Irinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises gyja tik po to, kai Seimo posdyje prisiekia
bti itikimas Lietuvos Respublikai.
Priesaik priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Prisiekia stovdamas, padjs
rank ant Konstitucijos, pasirao vardin priesaikos lap. Vardiniai priesaikos lapai perduodami
primusiam priesaik Konstitucinio Teismo pirmininkui. Seimo narys turi prisiekti ne vliau kaip per
mnes nuo pirmojo posdio, kuriame jis dalyvavo.
Seimo narys, neprisieks arba prisieks lygtinai, netenka Seimo nario mandato.
Seimo nario priesaikos tekstas:
A, (vardas, pavard),
prisiekiu bti itikimas (-a) Lietuvos Respublikai;
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstitucij ir statymus, saugoti jos emi vientisum;
prisiekiu visomis igalmis stiprinti Lietuvos nepriklausomyb, siningai tarnauti Tvynei, demokratijai,
Lietuvos moni gerovei.
Tepadeda man Dievas!
Seimo nario galiojimai.
laikas.
Seimo narys turi teis S. statuto nustatyta tvarka:
1) balsuoti dl vis svarstom klausim Seimo, komiteto ir komisijos, kuri narys jis yra, posdiuose;
2) rinkti ir bti irinktas bet kurias pareigas Seime;
3) dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, odiu ir ratu pateikti pasilymus, pastabas,
pataisas;
4) perduoti posdio pirmininkui nepasakytos savo kalbos tekst, kad is bt raytas posdio
stenogram;
5) silyti Seimui svarstyti klausimus;
6) rengti ir teikti svarstyti Seimui statym bei kit teiss akt projektus, taip pat teikti pasilymus dl
statym, kurie turi bti apsvarstyti Seime;
7) Seimo posdiuose klausti pranejus ir papildomus pranejus;
8) daryti pareikimus, sakyti replikas, kalbti dl balsavimo motyv, teikti pasilymus dl posdio
vedimo tvarkos, procedros;
31
9) tiesiogiai ar per padjj gauti uregistruot statym projekt, statym ir kit Seimo priimt akt,
Seimo Pirmininko, Seimo valdybos ir Senin sueigos sprendim ir j projekt bei Vyriausybs
rengiam teiss akt projekt, taip pat kit valstybs valdios ir valdymo institucij priimt nutarim bei
valstybs tarnybos pareign teiss akt kopijas;
10) dalyvauti vis Seimo komitet ir komisij posdiuose, taip pat Vyriausybs posdiuose, o
prireikus dalyvauti valstybs valdios ir valdymo institucij posdiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti
klausimai, taip pat i anksto pranes stebti kitus posdius, kuriuose svarstomi j dominantys
klausimai, iskyrus susijusius su valstybs paslaptimi, kuri svarstymo tvark nustato statymai;
11) kreiptis su paklausimais Vyriausybs narius, kit valstybs institucij vadovus, pateikti jiems, taip
pat Seimo pareignams klausim;
12) kartu su kitais Seimo nariais:
a) teikti statymo projekt dl Konstitucijos keitimo,
b) inicijuoti apkalt,
c) pradti nepasitikjimo, interpeliacijos procedras,
d) aukti neeilin Seimo sesij ir neeilin posd,
e) kreiptis Konstitucin Teism,
f) ir kitaip veikti pagal io statuto nuostatas.
Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posdiuose i anksto numatyt balsavim metu. I anksto
numatytu balsavimu laikomas balsavimas dl statymo primimo, kuris buvo oficialiai paskelbtas ne
vliau kaip prie 1 darbo dien iki balsavimo dienos. Kiekvienas Seimo narys, iskyrus Seimo Pirminink
ir Ministr Pirminink, turi bti kurio nors komiteto narys ir dalyvauti jo darbe, taip pat bti kito
komiteto nario pavaduotojas. Seimo narys gali bti tik vieno komiteto narys, iskyrus dalyvavim
Europos reikal komitete. Komiteto nariu ir jo pavaduotoju negali bti Seimo Pirmininkas ir Ministras
Pirmininkas (jeigu jis yra Seimo narys).
Seimo narys turi nuolat susitikinti su rinkjais. Jis turi teis kviesti susitikimuose dalyvauti valstybs
staig ir savivaldybi pareignus bei savivaldybi taryb narius. Seimo narys nagrinja gautus rinkj
pasilymus, pareikimus bei skundus ir, jeigu reikia, juos siunia svarstyti valstybs institucijoms.
Rinkj skundai, priskirti Seimo kontrolieriaus kompetencijai, gali bti perduoti Seimo kontrolieriui
itirti. Jie nagrinjami Seimo kontrolieri statymo nustatyta tvarka. Seimo nario kreipimsi, taip pat jo
persistus rinkj pasilymus, pareikimus ir skundus visi pareignai bei moni, staig ir organizacij
vadovai, kuriems jie adresuoti, privalo inagrinti ir atsakyti Seimo nariui ne vliau kaip per 20 dien
nuo gavimo dienos.
Seimo nario imunitetas ir indemnitetas.
Seimo nario asmuo nelieiamas.
Seimo narys u balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitet, komisij ir frakcij
posdiuose negali bti persekiojamas, taiau u asmens eidim ar meit jis gali bti traukiamas
atsakomybn bendra tvarka. indemnitetas.
Seimo narys be Seimo sutikimo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, suimamas, negali
bti kitaip suvaroma jo laisv, iskyrus atvejus, kai jis utinkamas bedarantis nusikaltim (in flagranti).
iais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas pranea Seimui. imunitetas.
Seimo nario galiojim pasibaigimas.
Seimo nario galiojimai nutrksta, kai:
1) pasibaigia galiojim laikas arba susirenka pirmj posd pirmalaikiuose rinkimuose irinktas
Seimas;
2) jis mirta;
3) jis atsistatydina ratiku pareikimu;
4) teismas pripasta j neveiksniu;
5) Seimas panaikina jo mandat apkaltos proceso tvarka;
32
6) rinkimai pripastami negaliojaniais arba iurkiai paeidiamas Seimo rinkim statymas;

7) jis pereina dirbti arba per 3 mnesius neatsisako darbo, nesuderinamo su io statuto 6 straipsnio
reikalavimais;
8) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybs.
15. statym leidyba Lietuvoje.
1.statym leidybos konstituciniai pagrindai ir principai.
Teiss (toliau t.) formavimas prasideda tautos idjose ir baigiasi teiskros etapu.
Etatistinje teor. (t. kuria valstyb) pati t. ir teiskra sutampa.
Sociatarinje teor.- t. yra iki teiskros, nes i tik ireikia t. iuo atveju imitingas statym (toliau
st.) leidjas.
T. formavimas:
1.Iki kompeteting institucij.
2.Kompeteting institucij veikla, kurios metu priimami t. norminiai aktai.
Teiskra1.Valst. kompetet. inst. arba visos tautos priimti ir ileisti t. aktai.
2.Valst. vadovavimo forma, ubaigianti t. formavimo proces, kuriam suteikiamas visuotins valios
pavidalas.
Teiskra nra vienkartinis aktas tai procesas, kurio idavoje sukuriami t.aktai. Teiskros principai:
1.Planavimas.
2.Vieumo.
3.Demokratijos.
4.Mokslikumo.
5.Teistumo.
6.Konkurencijos.
7.Kompetencijos.
8.Informacijos.
2.LR st. leidybos iniciatyvos teis, jos subjektai.
LR K. 68 str.: st. leid. iniciatyvos teis priklauso:
1.Seimo nariams.
2.Prezidentui.
3.Vyriausybei (rengia ir teikia S. svastyti st. proj).
4.50.000 LR piliei su rinkim teise gali teikti S. st. projekt, kuris privalo j svastyti. Subjektai:
S.nariai, Min.Pirm., ministrai, Prez., LR pilieiai. st. leidybos teis realizuojama juos uregistravus S.
(pagal S. Statut). Siauraja prasme iniciat. teis-kompetet. valst. institucij ar asmen teis silyti nauj
st., paketim ar papildym, pateikiant proj., kuriuos S. turi inagrinti. Plaiaja prasme-pileii teis
priimti st. S.Statutas numato, kad ne t subjekt pateikti projektai uregistruojami, bet nesvarstomi (gal
tik perskaitomi?)
3.st. projekt svarstymas.
Svarstymo stadijos:
1.Svarstymas pagrindiniame komitete (S.sueiga nutaria, kuris tampa pagr.): komitetas sukvieia visus
asmenis, pateikusius pasilymus ir diskutuoja, baigus disk. priimamas sprendimas:
1.1.pritarti
1.2.pritarti ar ne pataisoms
1.3.paskelbti proj. svarstyti visuomenei
1.4. grinama patobulinti
1.5.projekt atmesti
2.Svastymas S. posdyje: pateikiamos komiteto ivados ir pasilymai, S. priima sprendim:
33
2.1.pritarti komit. patvirtintui projektui su S. posdyje pateiktom pastabom ir paskirti bals.po 2 dien.
2.2.perduoti visuomens svarstymui
2.3.grinti komit. patobulinimui
2.4.grinti iniciatoriams patobulinti
2.5.atmesti
3.Primimas. Nebepriimami silymai atmesti projekt, nebent negaunama bals (dalyvaujani)
dauguma. Svarstymas skubos tvarka-mainami laiko tarpai tarp atskir nagrinjimo ir primimo stadij.
Gali prayti nagrinti: Prez., S.Pirm., Opozicijos vad., Komitetai, Vyriausyb. Ypatingos skubos tvarkanagrinjimas ir primimas vien dien. Gali prayti nagrinti: Prez., S.Pirm., Vyr.
4.st. primimas. Konstitucini st. primimo ypatumai.
Galima priimti vis st. proj. arba tik jo atskir str. Jei priimamas visas st. proj.:
1. Trumpai aptariama gauti papildomus pasilymus ir pataisas.
2. Balsuojama dl atskir st. proj. dali. Jeigu S. nenutaria kitaip, str.i priimami i eils.
3. Str., kurie lemia st. proj. principus ir sandar, posdio pirm. gali pateikti balsuoti pirmiau u kitus.
4. Tuos str., dl kuri nra joki pasilym, galima priimti be balsavimo, jeigu tam neprietarauja n
vienas S. narys. Kitais atvejais balsuojama dl kiekvieno straipsnio.
5. Naujos pataisos, papildymai bei ibraukimai posdio pir. nra teikiami balsuoti, jeigu posdio pirm.
juos paskelbus, juos paremia maiau kaip 1/5 S. nari.
6. Primimo metu leidiama kalbti tik pateikt patais ir papildym autoriams, pranejui ir dl
balsavimo motyv, pranejas neklausinjamas.
7. Kalbjs dl pataisos ar papildymo j autorius nebegali kalbti dl balsavimo motyv. Pranejo
reikalavimu, jeigu jis mano, kad priimtiems pasilymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto
posdio, po balsavimo dl vis straipsni gali bti padaryta primimo pertrauka, bet ne ilgesn kaip iki
artimiausios S. posdi dienos. st. primimo metu silymai atmesti proj. nepriimami. Jis laikomas
atmestu tada, jeigu negauna reikiamo bals skaiiaus. Apsvarsius visus st. proj. str., balsuojama dl
viso st. proj.
st. dl K. keitimo proj. svarstomi ir dl j balsuojama S. du kartus, o tarp i balsavim turi bti
daroma ne maesn kaip 3 mnesi pertrauka. st. dl K. keitimo laikomas S. priimtu, jeigu kiekvieno
balsavimo metu u tai balsavo ne maiau kaip 2/3 vis S. nari ir jei abu kartus balsuoti buvo teikiamas
tas pats pataisos tekstas. Nepriimta K. pataisa S. i naujo svarstyti gali bti teikiama ne anksiau kaip po
met. Kiti konstituciniai st. laikomi priimtais, jeigu u juos balsuoja daugiau kaip pus vis S. nari.
Toki konstitucini st. pataisos arba st., pripastantys netekusiais galios ar keiiantys iki tol
galiojusiuosius, turi bti priimti 3/5 vis S. nari bals dauguma, balsuojant vien kart.
5.st. provulgavimas ir veto teis.
Provulgavimas-st. pasiraymas ir oficialus paskelbimas. Provulguoti gali Prez. ir S.Pirm. Prez.
provulguoja:
1. S. priimt st. ne vliau kaip per 10 po teikimo (LR K. 71 str.1 d.)
2. Referendumu priimt st. ar kit akt ne vliau kaip per 5 d. (LR K. 71 str.3 d)
3. Vetuotus st. ir pakartotinai S. priimtus Prez. privalo ne vliau kaip per 3 d. provulguoti. S.Pirm.
provulguoja:
1.Prez. nepasiraytus ir negrintus Seimui Seimo priimtus st.
2.Prez. nepasiraytus referendumu priimtus st. ar kitus aktus (LR K. 71 str.2 d. ir 4 d.). Siekiant
gyvendinti svert ir atsvar princip Prez. suteikta teis vetuoti S. priimtus st., tai yra, jis gali
motyvuodamas griti S. jo priimtus st. pakartotinam svastymui (LR K. 71 str.1 d)
6.Vetuot st. pakartotinis primimas S.
Prez. grinus (vetavus) S. st. su pastabomis pakartotinam svarstymui, S.Pirm. pranea posdyje ir S.
jau kit dien sprendia:
34
1.Ar svarstyti i naujo.

2.Ar laikyti st. nerpiimtu. Esant iai situacijai:
2.1.paveda S. komit. i naujo svarstyti
2.2.sudaro darbo grup st. parengti i naujo. Po svarstymo vl vykdomas primimas . (LR K. 72 str.):
1.Pritarus Prez. pasilymams galioja prastos st. primimi taisykls 2.Norint nubalsuoti Prez. veto,
reikia kad tam pritart a)paprasto st. atveju S. nari, b) konstitucinio st. atveju 3/5 vis S.nari.
7.st. sigaliojimas.
Prez. pasirayti ir oficialiai paskelbti (Valst.iniose) st. sigalioja nuo paskelbimo dienos, jeigu paiais
st, nenumatoma vlesn sigaliojimo diena. st. dl K. keitimo sigalioja ne anksiau kaip po 1 mn. nuo
jos primimo. K. sigalioja kit dien po refer. rezultat oficialaus paskelbimo (jeigu u > L.R.pil.).
S.Pirm. pasirayti ir oficialiai paskelbti st. sigalioja nuo j paskelbimo. S. priimti t. aktai, iskyrus
statymus, ir Prez. dekretai ir Vyr. nutaimai, kuriais nustatomos, keiiamos ar pripastamos
netekusiomis galios teiss normos sigalioja kit dien po j paskelbimo "Valst. in.", jeigu paiuose
aktuose nenustatoma kita sigaliojimo tvarka.
Be
st.
svarstym
yra
numatyta:
1.Biudeto
svarst.
2.K.
st.
svrst
kdomosios valdios reikjas; yra asmuo ir kolegialus organas, turintis teis oficialiai
atstovauti aliai tarpt. santykiuose bei spr. svarb. vidaus politikos kl. Beveik visose v. (iskyrus
veicarij) v. vadovas yra vienasmenis. V. vadovas laikomas tautos vienybs simboliu; ireikia ne
atskir politini partij, o vis visuomens sluoksni interesus. post daniausiai uima m., iki
rinkim buv aktyvs kurios nors partijos nariai; tap v. vadovu jie pasidaro politikai neutrals ir
nedalyvauja savo partijos organ veikloje. Term. prezidentas (lot.k.) reikia sdintis priekyje. V.
vadovas pirm. privalo laikytis K. ir kt. st., o jo priesaika prie taut viena i prez. institucijos
legitymumo element. Jis t.p. t.b. (savo galiose, kurios num. K.) suvereniteto garantu, alies
nepriklausomybs, teritorijos nelieiamumo garantu ir kt., t. laikytis etikos norm. K.86 str.: prez. g.b.
paalintas prie laik i pareig tik iurkiai paeids K. arba sulaus priesaik, t.p. paaikjus, kad
padarytas nusikaltimas. Prez. paalinimo kl. spr. seimas apkaltos proceso tvarka. Prez. dalyvaujant
seimo nariams prisiekia tautai. st. numato atsakomyb u vie prez. eidim arba meiim.
Prez. rinkimai ir galiojim laikas.
Resp. prez. renkamas v. vadovas, tuo jis skiriasi nuo monarcho, kuris post paveldi. Prez. rinkimo
forma turi t.t. politin prasm. Renkant j tiesiogiai, pagal nusistovjusias tradicijas, valdi jam suteikia
ne parl., o tauta. Tai turi takos kilus konfliktui tarp prez. ir parl. 1992 12 22 LR Prez. rink. st. :
renka LR pil. 5m., remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rink. teise, slaptu balsavimu. Prez. renka be
tarpinink. Prez. g.b. renkamas LR pil. pagal kilm, ne maiau kaip 3 pask. m. gyvens L., jeigu jam iki
rink. dienos suj ne maiau 40m. ir jeigu jis g.b. renk. Seimo nariu. Tas pats asmuo g.b. renk. Prez. ne
daugiau kaip 2 k. i eils. Kandidatas prez. turi surinkti 20 tkst. rinkj para. Prez. rinkim rengimo
ir vykdymo ilaidas apmoka v. Respublikos miest ir rajon teritorijos dalinamos apylinkes. Joje t.
gyventi iki 5 tkst. rink. Prez. rink. organizuoja ir vykdo: 1)resp. prez. rinkim komisija (j sud.
Seimas); 2)miesto, rajono rink. komisijos (jas sud. RPRK); 3)apylinki rink. komisijos (jas sud. miest ir
raj. R.k. Resp. prez. rinkim komisija auk. prez. rinkim organizavimo institucija. Ji sud prez. rink.
laikui ir netenka savo galiojim, kai prez. prisiekia. i komisija negali aikinti io st. nuostat. Jos spr.
35
g. apsksti Vilniaus apyg. Teismui (Administrac. Teismai). Vilniaus ir Kauno m. g.b sudaroma daugiau
kaip po 1 rinkim komisij. Kandidatais prez. save g. ikelti pavieniai asmenys, t.p. g. kelti ir remti
polit. part ir polit. organizacijos. Sumokamas 5 vidut. mn. darbo umokesi ustatas, kuris surinkus
20 tkst. para, grinamas. Kandidatams iduod. Paymjimas. Nuo oficialaus kandidat srao
paskelbimo dienos pr. Prez. rink. kampanija. Kandid. t. teis turti patiktinius, kurie g. atlikti kandidato
pavedimus. Jie turi patiktinio paymjim, kur id. Prez. rink. komisija. Visos partijos, ikl kandid. ir
patys kandid. turi teis ratu paskirti stebtojus kiekv. rink. komisij. Kandid. rink. kampanijos metu
(ne ilgiau kaip 2 mn.)jo praymu g.b. atleistas nuo darbo ar tarnyb. Pareig. U laik i v. l imok.
2 vid. darbo umokesiai. kandid. negali bti suimtas, patr. baud. atsak. be prez. rink. komisijos
leidimo. Rink. agitacij g. pr. Nuo tos dienos, kai pr. rink. kampanija, kuri skelbia rink. prez. komisija.
Agitacija vykd. v. formomis, iskyrus tas, kurios paeidia K ar st. Masins inf. priem. Paskelbusios
kompromituojani mediag apie kandid., kandid. ar jo patiktinio reikalavimu privalo ne vliau kaip
likus iki rink. 5 d. paskelbti kandidato ar jo patiktinio atsakomj nuomon. Rink. agitacija draudiama
likus 24 h. iki rink. pradios ir rink. dien. Balsav. vyksta 7-21h. Irinktu laikomas tas kandid., kuris t
kart balsuojant ir dalyvaujant ne maiau kaip pusei vis rinkj, gavo daugiau kaip pus vis rink.
dalyvavusi rink. bals. Jeigu dalyv. maiau kaip puse vis rink., irinktu laikomas tas kandid., kuris
gavo daugiausia, bet ne maiau kaip 1/3 vis rinkj bals. Jeigu 1 balsav. rate n vienas kandid.
nesurinko reikiamos bals daugumos, po 2 sav. nuo rink. dienos reng. Pakartotinis balsavimas dl 2
kandid., gavusi daugiausiai bals 1 rate. iuo atveju irinktu laikomas tas, kuris gaus daugiau bals.
Pakartotiniai rink. rengiami, kai 1-me balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip 2 kandid. ir n vienas
negavo reikiamo bals skaiiaus. Jie rengiami ne vliau kaip per 3 mn. po rink. rezultat paskelbimo
(ne vliau kaip po 4 d. po rinkim) ne vliau kaip per 3 h. laimjusiam teikiamas LR prez. paymjimas.
Irinktas prez. pareigas pr. eiti rytojaus dien pasibaigus prez. kadencijai, po to kai prisiekia. Ir.
Prezidentu, asmuo t. sustabdyti savo veikl polit. part. Ir polit. org. iki naujos prez. rink. kampanijos
pradios.
Prez. galiojim nutrkimas.
prastine tvarka prez. galioj. nutrksta, kai pasibaigia laikas, kuriam jis b. irinktas. Prie laik prez.
galioj nutrksa kai: 1)atsistatydina i pareig; 2)mirta; 3)Seimas paalina i pareig apkaltos proc.
tvarka; 4)vyksta pirmalaikiai prez. rink. ( kai pagal K.58 str. Prez. skelbia pirmalaikius Seimo rink.,
naujai irinktas Seimas 3/5 vis Seimo nari bals dauguma per 30 d. nuo 1-osios posdio dienos g.
paskelbti pirmalaikius prez. rinkimus)); 5)seimas, atsivelgdamas KT ivad, 3/5 vis seimo nari bals
dauguma priima nut., kuriuo konstatuojama, kad prez. sveikatos bkl neleidia jam eiti savo pareig.
Prez. pareigas laikinai eina Seimo pirm. Resp. prez. vardas juo buvusiam asmeniui ilieka iki gyvos
galvos.
prez. kompetencija ir galiojim rys.
Reali v. vadovo valdia prikl. nuo v. valdymo formos , nuo K. prez. suteikt galiojim. Prez. institutas
egzistuoja tik tose suvereniose alyse, kurios pagal valdymo form yra respublikos.. V. santvarka g.b.
tiek federacin, tiek unitarin, bet v. reimas tik demokratinis. LR Prez. pagal k. 84 str.:
-pasirao tarpt. sut;
-spr. pagr. us. politikos kl.;
-seimo pritarimu skiria ir atleidia ministr pirm.;
-teikia Seimui kandidatras Ak. Teism
-Seimo pritarimu skiria ir atleidia kariuomens vad ir saugumo tarnybos vadov;
-skelbia nepaprastj padt;
-pasirao ir skelbia Seimo priimtus st.
Iimtins prez. teiss:
*skirti apyg. ir apyl. Teism teisjus ir j pirm., keisti j darbo vietas;
*suteikti auk. karinius laipsnius;
36
*daryti seime metinius praneimus apie padt l.;

*skirti valstyb. apdovanojimus;
*teikti malon nuteistiesiems;
*priimti us. v. diplomatini atstov galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus; teikti auk.
diplomatinius rangus ir specialius vardus.;
*priima vyriausybs grinamus galiojimus, irinkus nauj seim ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sud.
nauja vyriausyb;
*priima vyriausybs atsistatydinim.
Prez. seimo priimt st. ne vliau kaip per 10d. po teikimo arba pasirao ir oficialiai paskelbia, arba
motyvuotai grina seimui pakartotinai svarstyti. Jei to nepadaro st. pasirao ir oficialiai paskelbia
seimo pirm. pakartotinai seimo apsvarstytas st. laikomas priimtu, jeigu b. priimtos prez. teikiamos
pataisos ir papildymai, arba jeigu u st. balsavo daugiau kaip , o u konstituc. st. ne maiau kaip
3/5 vis Seimo nari. Tokius st. prez. privalo ne vliau kaip per 3 d. pasirayti ir nedelsiant oficialiai
paskelbti. Referendumu priimt st. ar kt. akt ne vliau kaip per 5 d. privalo pasirayti ir oficialiai
paskelbti prez. Jei to prez. nepadaro, tai atlieka Seimo pirm. Prez. galios: 1)de fakto; 2)de jure;
Prez. galiojimai: 1)teis paleisti parlament; 2)veto teis; 3)nepaprastieji galiojimai (skelbia nepapr.
padt, bet Seimas turi tai patvirtinti.
Prez. aktai, j rys, primimo ypatumai. Kontrasignacija.
Prez., gyvendindamas jam suteiktus galiojimus, leidia aktus dekretus. Jie registr. Prez. dekret kn. ir
jiems suteik. atitink. eils numeris; skelbiami V, laikr., per radij ir TV. Dekretai sigalioja kt. dien po
j paskelbimo jeigu dekretuose nenurod. kt. j sigaliojimo data. Prez. dekretai yra dvejopo pob.:
*Prez. dekretai dl diplomatini atstov us. v. ir prie tarptaut. org. skyrimo ir ataukimo, dl auk.
karini laipsni suteikimo ir dl nepaprastosios padties paskelbimo gyja gali, kai juos pasirao
ministr.-pirm.
*Prez. dekretus dl auk. diplomatini rang ie speciali vard teikimo kontrasignuoja us. reikal
ministras, o dl pilietybs teikimo -VR mministras.
Dekretai papr. yra individuals aktai, nenorminio pob. ir ia prasme jie nra KT altiniai.. Nepaisant to
atskiruose Prez. dekr. g.b. visuotinai privalom bendro pob. taisykli (pvz. dekr. dl nepapr. padties
paskelbimo.
Atsakomyb u konrasignuot dekret tenka j pasiraiusiam ministr.-pim. arba ministrui.
Kontrasignacija kai organizavimo klausimais leidia potvarkius.
Prez. aparatas.
Prez. galiojim laikui su j aptarnaujani padalini pareignais sudaroma terminuota darbo sut. Prez.
galioj. nutrkus, visais atvejais j aptarnaujantys pareignai atsistatydina. Nereg. joks n.a. 3 patarjai,
vyr. referentai, referentai (A gr.); vyr. konsultantai, konsultantai (B gr.). T dien, kai n. prez. pr. eiti
pareigas, vyriausyb grina jam savo galiojimus.-1998 01 10 KT nut. kadr inspektorius; atstovai
spaudai, kanceliarijos vadovas. L. turime premjerin- prezidentin reim:
1)prez. teikia ministr. pirm. kandidatr;
2)g. paleisti parlament ir skelbti pirmalaikius rink.;
3)turi veto teis;
4)negali pakeisti parlamento pasitikjim turinio kabineto (ar kurio nors jo nario).
17 tema. LR Vyriausyb
1.LR sudtis ir formavimo tvarka.
LRV sudaro ministras pirmininkas (MP) ir ministrai (M). MP skiria ir atleidia prezidentas (P) Seimo
(S) teikimu. M skiria ir atl. P MP teikimu. MP per 15 d. pateikia S prezidento patvirtint Vyriausyb ir
program. Jei S nepritaria progr. MP kartu su Ministerijomis turi per 15 d. pateikti kit. galiojimai
37
veikti tik kai S priima program. Per 3 mn. Po primimo LRV privalo rasti programos vykdymui t.t.
priemones. MP ir M prisiekia.
K. 91 str.: Vyr. sudaro Ministr. Pirm. ir ministrai. 92 str.: Ministrus skiria ir atleidia prez. min.-pirm.
teikimu. O j pat skiria ir atleidia prez. Seimo pritarimu. MP ne vliau kaip per 15 d. nuo jo paskyrimo
pristato Seimui savo sudaryt ir Prez. patvirt. Vyr. ir pateikia svarstyti jos program. Jeigu Seimas
motyvuotu nutarimu nepritaria iai progr., MP ne vliau kaip per 15 d. nuo nepritarimo d. pateikia
svarstyti n. progr. Ministerijos bei kt. v. institucijos privalo prisidti prie progr. rengimo. Vyr. gauna
galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyv. nari bals dauguma pritaria jos progr. Kai Seimas prit.
Vyr. progr, vyr. privalo per 3 mn. parengti ir patvirtinti konkreias priemones iai progr. gyvendinti.
Praddami eiti savo pareigas, MP ir ministrai prisiekia.
2.LVR kompetencija.
LRV gyvendina aukiausi vykdomj valdi Lietuvoje. Savo veikl LRV vykdo pagal S priimt
program.
1)Priiri konst. Tvark; tvarko vid. Reikalus, valst. Saugumas, vieoji tvarka.
2)Vykdo statymus, S nutarimus, P dekretus
3)Koordin. M ir Vyr. st. veikl
4)Valst. Biud. Proj; vykdo valst. Biud, teikia biud. vykd. ataskaitas
5)Rengi ir teikia S svarstyti stat. Proj.
6) Usienio politika
7)teikia S silymus dl ministerij steigmo ir panaikinimo.
8)Organizuoja valdym auktesniuosiuose admin. Vienetuose; skiria j valdininkus
9) Silo S vesti tiesiogin valdym.
10)turi teis kreiptis KT dl statym galiojimo.
11)Disponuoja valstybiniu turtu;
12)Sudaro komisijas bei komitetus.
13)Kitos K ir st. Nust. Pareigos.
Vyr. gyvendina vykdomj valdi L. Vyr. galias apibria K. ir st. Vyr. savo veikl grindia iais
principais: kolegialumo, demokratijos; teistumo; vieumo. Vyr. savo darb org. remdamasi vyr.
programa, kuriai yra pritars Seimas. Vyr.:
1)tvarko krato reikalus, saugo LR teritorijos nelieiamyb, garantuoja v. saugum ir vie. Tvark;
2)vykdo st. ir Seimo nut. dl st. gyvendinimo, t.p. prez. dekretus;
3)koordinuoja m-j ir kt. vyr. staig veikl
4)rengia v. biud.projekt ir teikia j Seimui; vykdo v. biud., teikia Seimui biud vykdymo apyskait;
5)rengia ir teikia Seimui svarstyti st. projektus;
6)umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su us. v. ir tarpt. org.;
7)vykdo kt. pareigas, kurias Vyr. paveda K. ir kt. st.
3.LRV galiojim laikas. galiojim grinimas ir atstatydinimas.
LVR grina galiojimus:
1) Naujas prezid.
2) Naujas Seim.
3) Pasikeiia > nei 1/2 ministru = LVR turi gauti n. galiojimus i S. Kai naujas P, jis teikia per 15 d.
Seimui gr. galiojimus MP kand. Jei Seimas priima ir nesikeiia daugiau puss ministr lieka galioti
sena programa.
LVR atsistatydina:
1) S 2 kartus i eils nepritaria naujai LVR programai;
2) S nari dauguma pareikia nepasitikjim;
3) Kai MP atsistatydina ar mirta;
4) Naujo Seimo 1 posedis;
38
5) Kai pasik. > nei pus M; ar negauna pritarimo i S ar P po P rinkim.

galiojimai grinami kai MP ar M teikia P ratik pareikim. Interpeliacija ( penktadalis S nari gali
pateikti projekt dl nepasitikjimo LRV, taiau S bals dauguma turi j priimti.
Vyr. grina gal.:
1)irinkus prez. (t dien, kai jis pr.eiti pareigas);
2)n. Seimui susirinkus 1-j posd. Kai pasikeiia daugiau nei pus ministr, vyr. turi i naujo gauti
Seimo gal. Kai vyr. graina galioj. irinkus prez., prez. per 15 d. teikia Seimui svarstyti galiojimus
grinusios vyr. MP kandidatr. Kai Seimas pritaria MP kandidatrai ir prez. paskiria MP, jei MP
pateiktoje ir prez. patvirtintoje vyr. nepasikeit daugiau nei pus iki galiojim grinimo dirbusi
ministr, vyr. i naujo gauna galioj. veikti pagal Seimo anksiau patvirtint progr. Jeigu Seimas
nepritaria MP kandidatrai, vyr. privalo atsistatydinti. Vyr. privalo atsistatydinti iais atvejais:
1)kai Seimas 2 kartus i eils nepritaria naujos vyr. programai;
2)kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim vyr. ar MP;
3)kai MP atsistatydina arba mirta;
4)irinkus n. seim, kai jis susirenka 1-j posd;
5)kai pasikeitus daugiau nei pusei ministr ar po prez. rink. MP negauna Seimo pakartotinio pritarimo.
Vyr. galioj. laik. grintais, kai MP ar Vyr. narys, pavaduojantis MP, teikia prez. ratik pareikim.
Vyr. gali atsistatydinti MP silymu, priimdama nutarim. Atsistatydinim priima prez. ir prireikus paveda
jai toliau eiti pareigas. 1/5 Seimo nari gali pateikti nutarimo projekt dl nepasitikjimo vyr. (ar
interpeliacij MP ar ministrui), ir jeigu gautas atsakymas nepatenkina, seimas daugiau kaip puss nari
bals dauguma gali pareikti nepasitikjim vyr. (ar MP, ministrui). Pareikus nepasitikjim, Vyr. (MP
ar ministras) privalo t pai dien atsistatydinti. Kai Seimas pareikia nepasitik. MP, atsistatydina visa
Vyr.
4.LRV nari garantijos.
M teisin padtis, imunitetas, garantijos. MP ir M:
1) Nelieiamyb. Negali bti suimtas be Seimo ar P sprendimo;
2) Socialins garantijos (A kl. atlyg.; pasibaigus kadencijai imokama 2 mn. kompensacija.
Atsistatydinus 1 mn kompensacija MP)
M negali eiti joki kit pareig, isk. Seimo nario veikla ir krybin veikla. MP gali turti rezidencijj
ilaikom i Vyr. Kanceliarijai biudete skirt l.
MP ir ministr garantijos: 1)nelieiamumo-jie negali bti patraukti baud. atsakomybn ar suimti, t.p.
negali bti kitaip suvaryta j laisv be iankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij prez.
iankstinio sutikimo; 2)socialins-atlyginim moka Vyr. kanceliarija, jie yra A lygio valdininkai, MP
g.turti rezidencij, g.b. sudaromi ministr fondai. Pasibaigus j kadencijai; perdavus pareigas imok. 2
mn. darbo umok. (vid.) dydio kompensacija, o atsistatydinus ar atleidus 1-o vid. mn. darbo
umok. dydio ieitin paalpa. Jei nariai sta eidami tarnyb-2,5m. tarnyb. atlyg. kompensacija, t.p.
laidojami v. lomis, jei b. sualoti eidami tarnyb nuo 1 iki 2,5m. tarnyb. atlyg. dydio kompens.
Ministras turi teis atsistatydinti, t.y. ratu apie tai praneti MP ir prez. Atsistatydinim priima prez. MP
ir ministrai negali eiti joki kt. renkam ar skiriam pareig (iskyrus galimyb Seimo nariams eiti MP ar
ministro pareigas), bet g. gauti umok. u krybin veikl.
5.LRV santykia su S ir P.
LRV turi statym iniciatyvos teis. MP arba M per 3 dienas pasirao P dekret. MP arba M paklausus
S ar P turi atsakyti. MP ir M turi teis dalyvauti komisij, frakcij posdiuose ir pareikti savo
nuomon. LVR turi teis silyti P pirmalaikius S rinkimus jei S pareikia nepasitenkinim. Jei S negali
paskirti per 10 d. P rinkim tai jos skelbia LVR savo nutarimu ir perduoda tai gyvendinti VRK.
Vyr. turi teis teikti silymus Prez. paskelbti pirmalaikius Seimo rink., jeigu Seimas pareikia tiesiogin
nepasitikjim vyr. Jei K. 89 str. 1d. numatytais atvejais (Prez. mirus, atsistatydinus, paalinus j apkaltos
39
proc.tvarka, sveikata neleidia eiti pareig) Seimas negali per 10 d. susirinkti ir paskelbti prez. rink.,
rink. skelbia Vyr., priimdama nutarim. Nutarimas pavedamas vykdyti VRK. MP ar ministrai turi teis
Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, komitet, komisij, frakcij posdiuose ir pareikti
savo nuomon svarstomais kl. MP ar ministras, kuriam Seimo sesijoje pareiktas Seimo nario
paklausimas, privalo atsakyti. MP ar ministras K. 85 str. Nurodytais atvejais ne vliau kaip per 3 d.
pasirao Prez. dekretus. Atsakomyb u tok dekreta tenka j pasiraiusiam MP ar ministrui. Vyr. turi st.
leidybos iniciatyvos teis Seime Vyr. turi teis teikti silym Seimui balsuoti dl pasitikjimo Vyr. Vyr.
kompetencija:
1)saugo konstituc. Santvark;
2)teikia Seimui silymus dl m-j steigimo ir panaik.;
3)steigia ir pana..kreiptis KT su praymu iaikinti, ar st. neprietarauja K.
6.LRV veiklos organizavimas, j rys, primimo tvarka.
Vyriausyb savo veikla grindia:
1)Kolegialumo;
2)Demokratijos;
3)teistumo;
4)vieumo principais.
LVR atvakinga seimui ir prezidentui. LRV veiklos forma - posdiai, vien kart per savait. Tvarkomi
tik klausimai kuri negali isprsti ministrai arba pagal st numatyt kompetencij. Klausimus pateikia
ministrai, depart vadovai ir kt preigunai. LRV aktai - nutarimai:
1)Nustatantys, keiiantys, naikinantys normas
2)Individuals.
Nutarimai priimami nari bals dauguma. Teiss akt projektai svarstomi LRV turi bti apsvarstyti
Teisingumo ministerijoje.
Vyr. darbo tvark nust. Vyr. darbo reglamentas. V.valdymo reikalus spr. posdiuose vis Vyr. nari
bals dauguma. G. dalyv. ir kt. asmenys. Vyr. posd. priimami nutar. ir spr. vis Vyr. nari bals
dauguma. Nut. pasirao MP ir atitink. srities ministras per 3 darbo d. nuo primimo. MP pagal savo
kompetenc. Vyr. darbo org. ir personaliniais kl. leidia potvarkius.
7.Ministerijos, kitos LRV staigos.
Lietuvos Respublikoje yra ios ministerijos:
1) Aplinkos ministerija; 2) Finans ministerija; 3) Krato apsaugos ministerija; 4) Kultros ministerija; 5)
Socialins apsaugos ir darbo ministerija; 6) Susisiekimo ministerija; 7) Sveikatos apsaugos ministerija;
8) vietimo ir mokslo ministerija; 9) Teisingumo ministerija; 10) kio ministerija; 11) Usienio reikal
ministerija; 12) Valdymo reform ir savivaldybi reikal ministerija; 13) Vidaus reikal ministerija; 14)
ems kio ministerija.
Ministerijas LRV silymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas statym. Ministerija vykdo statym
pavestos srities valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs politik. Ministerija
juridinis asmuo, veikl grindia Lietuvos Respublikos Konstitucija, statymais, Lietuvos Respublikos
tarptautinmis sutartimis, Vyriausybs nutarimais. Vyr. nustato Ministerijos nuostatus. Ministerijos
susideda i departament, skyri ir kit padalini. Ministerijos administracijai vadovauja sekretorius.
Prie kiekvienos ministerijos sudaroma kolegija i M, Sekr, ir kt nari.
Ministerij funkcijoms nepriskirtiems klausimams sprsti Vyriausyb, nedidindama valstybs valdymui
atitinkam met biudete skirt l, gali steigti Vyriausybs staigas (departamentus, kontrols ar
apskaitos funkcijas vykdanias tarnybas, agentras, inspekcijas ir kitas staigas). V udaviniai, funkcijos
ir teiss nustatomos jos nuostatuose. V vadovas yra pavaldus MP
40
18 tema. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas

1.Konstitucinio teistumo svoka, jo utikrinimo bdai ir formos.
Konst yra ne tiek statymas kiek teisiniu pavidalu suformuluota idja. Konst esm yra kaip tik tame,
kad joje gldi vyriausioji pagrindin valstybs teis. Konst neapibrtas sritis upildo istatymai. Joks
statymas prieingas Konstitucijai neturi galios, o tai yra konstitucins prielaidos konstitucinei prieirai
atsirasti. Konst. Valstybei bdinga teiss akt hierarchija. Konst teistumas utikrinamas konstitucins
prieiros pagalba. . Konstitucins prieiros btinum slygoja vis pirma teiss norm
hierarchikumas, kuris savo ruotu yra valdios institucij hierarchijos pasekm.
Valdios akt teistumas gali bti konstitucinis ir statyminis. Mykolas Riomeris iskiria tris
konstitucins (teistumo) kontrols metodai:
1)Tarnybin hierarchin prieira, kontrol atlieka aukiau stovinti instancija;
2) Atsitiktin teismo kontrol pasiymi tuo, kad tirdamas byl teismas surads neteist ar
nekonstitucing valdios akt netaiko jo sprendiamai bylai, tarsi jo visai nebt. Taiau teismas
nekonstitucingo akto nenaikina.
3) Tikslios teismo kontrols atveju sudaromi tam tikri teismo organai, kuri funkcionalinio veikimo
metodas valdios teisini akt atvilgiu yra toks pat, kaip civiliniame ir baudiamajame teisme valdini
darb atvilgiu.
2.Konstitucins prieiros svoka, sistema, bdai ir formos.
Konstitucins prieiros pagrindas - trys pagrindins teorijos:
Organin teorija pagrsta tuo, kad konstitucija yra aukiausias valdios aktas, todl emesni pagal
hierarchij aktai negali jai prietarauti;
Institucin teorija pagal j konstitucija nustato veiklos sferas valdios organams. Visuotinio susitarimo
teorija kuri sako, kad konstitucija nustato taisykles valdantiems ir valdomiems, ir svarbiausiai tvirtina
mogaus ir pilieio teises, o konstitucins prieiros udavinys garantuoti konstitucijos vykdym.
Konstitucin prieira, tirdama valdios akt konstitucingum ir interpretuodama konstitucines normas,
siekia vieno teiss ir teiss virenybs principo utikrinimo. Dvi pagrindins konst. Prie. Sistemos:
1) Decentralizuota - konst prie atlieka teismai;
2) Centralizuota - viena centrin konst prie instancija.
Bdai ir formos: Konst prie gali bti: iankstin ir paskesnioji; vidin (atlieka pats t.n. leidiantis
organas) ir iorin (kitas spec. organas); pagal teis. pasekmes - privaloma ir konsultacin; pagal akt
tikrinim - privaloma ir pareiktin; pagal forma - abstrakti ir konkreti (tikrinamas aktas susijs su
konkr.byla); laiko atvilgiu - Ex tunc (akto prip.nekonst.turi atbulin taikym) ir Ex nunc.
3.Konstitucinio teismo udaviniai, jo santykiai su kitomis valstybs
institucijomis.
KT yra savarankikas ir nepriklausomas teismas, kuris sprendia ar teiss aktai neprietarauja konst.ir
garantuoja jos virenyb LR teiss sistemoje.KT vienintel instancija LR kuriai leidiama interpretuoti
K. KT sprendimai - galutiniai ir neapskundiami. P.kreiptis KT gali:
1)dl LRV akt atitikimo;
2)dl ivados dl S.rinkim ir dl tarpt.sut.
Seimas kreiptis KT gali:
1)dl statymo ar kito Seimo priimto akto atitikimo;
2) Dl prez.akt;
3) Dl LRV akt;
4) Dl ivados visais atv.
Dl teiss akt atitikimo 1/5 S nari; dl ivad Seimo dauguma.
LRV kreiptis KT gali dl: 1)dl statymo ar kito Seimo priimto akto atitikimo.
Teismai kreiptis KT gali:
1)dl statymo ar kito Seimo priimto akto atitikimo;
41
2) Dl Prez. akt;
3) Dl LRV akt.
4.Konstitucinio teismo teisj skyrimo tvarka ir statusas.
KT sudaro 9 teisjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai (2 kad. - jei pareigas jo <
6m. + 3m. pertrauka).KT kas 3m.atnaujinamas 1/3.Kandidatai: nepriekaitinga reputacija, LR pilietis,
10m. teisinio arba moksl.ped. teis.spec.darbo staas. Kandidatus silo Prez., S. Pirm. ir AT pirm.
Kandidatros S. turi bti pateiktos prie 3 mn. iki kadencijos pb. KT skiria Seim. KT teisjai eidami
savo pareigas yra nepriklausomi, negali uimti kit pareig, iskyrus pedagogin ar krybin veikl;
negali dalyvauti partij veikl., bti atst. teisme.
5.Konstitucins prieiros apimtis ir vykdymo bdai.
Pagal nagrinjimo apimt skiriamos dvi pagrindins konstitucins prieiros rys: dalin ir pilna
konstitucin prieira. Pilna konstitucin prieira apima vis konst. Reg. visuomenini santyki sfer.
Dalin - tik tam tikr siaur dal (pvz. mogaus teises irt.t.)
Pagal turinio apimt konst prie. gali bti formali ir materiali. Formalia konstitucine prieira laikoma
konstitucini slyg bei reikalavim, susijusi su akto ileidimu kontrol ( ar valstybs instancija
ileidusi akt buvo kompetetinga to akto ileidimui, ar buvo laikytasi procesini norm, ar akto forma
atitinka reikalavimus). Materiali konstitucin prieira tiria akto teksto atitikim konstitucijai.
Pagal vykdym konstitucin prieira gali bti privaloma ir pareiktin. Privalomos konstitucins
prieiros atveju, bet koks statyminis aktas paprastai praeina iankstin konstitucin prieir.
Pareiktins konstitucins prieiros atveju akt konstitucingumas tikrinamas tik tada, kai kas nors
abejoja jo konstitucingumu.
Vykdymo laiko atvilgiu skiriamos dvi pagrindins konstitucins prieiros rys: Ex tunc ir Ex nunc.
Pirmoji forma ex tunc pasiymi tuo, kad akto pripainimas nekonstitucingu turi atbulin gali.
Nekonstitucingu pripaintas aktas pripastamas negaliojanio nuo pat jo sigaliojimo momento. Tai
reikia, kad turi bti atstatyti visi iki tol buv santykiai, o taip pat atlyginta dl to akto vykdymo kilusi
la. Taiau kartais ios procedros bna labai komplikuotos ir net, jeigu aktas galioja ilg laik,
nemanomos. Taigi praktikoje daniau naudojama antroji konstitucins prieiros forma Ex nunc.
Pagal j konstitucins prieiros instancij sprendimai dl akt nekonstitucingumo galioja tik ateiiai.
Visi iki to laiko, dl akto nekonstitucingumo, susidar santykiai ilieka.
20. Vietos savivalda ir valdymas
1.Vietos savivaldos samprata ir teisinis reguliavimas.
Vietos savivalda-v. teritor. administrac. vieneto gyventoj bendruomens ir vietos valdios institucij
teis ir reali galia pagal LR K. ir st. laisvai ir savarank. savo atsakomybe tvarkyti vietos reikalus ir
tenkinti gyv. poreik. Savivaldyb-v.teritorijos administrac. vienetas, kurio gyventoj bendruomen t. v.
laiduot savivaldos teis. Saviv. teis. santykius regul. LR, Vietos saviv. st., taryb statutai (nustato
bendr savivaldos institucij organizavimo ir veiklos tvark). Vietins valdios (vietos savivaldos)
institucijos-atstovaujamoji (renkamoji) ir vykdomosios valdios institucijos, kurios vykdo vietin valdi
(gyvendina savivaldos teis) bei atlieka savivaldybs funkc. Vietins valdios priimtus spr. gyvendina
saviv. administracija-nuolatin vieojo administravimo institucija. Auk. (vietin) valdia prikl. saviv.
tarybai, kuri sud. demokratikai irinkti atstovai. Gyv. bendruom. Vietos saviv. teis gyvendina dalyv.
saviv. tarybos rink., apklausose, teikdami peticijas, t.p. pilietins iniciatyvos forma.
2. Savivaldos principai:
1)veiklos laisvs ir savarankikumo pagal K. bei st.;
2)savivaldybs ir v. interes derinimo;
3)tiesioginio saviv. gyvenani pil. dalyvavimo tarybos rink., apklausose, gyv. sueigose ir peticijose;
4)savivaldos institucij bei j pareign atskaitingumo gyventojams;
5)vieumo ir reagavimo gyv. nuomon;
42
6)teistumo ir socialinio teisingumo; mogaus teisi ir laisvi gerbimo.

7)ekonominio savarankikumo;
Vietos saviv. institucijos neturi teiss priimti spr., paeidiani nors vien i pagr. vietos saviv. princ.
3.Savivaldos institucijos, j kompetenc. Saviv. taryb rinkimai.
Saviv. inst. kompetenc. yra savarankikoji ir v. deleguotoji. Jos turi veikimo, iniciatyvos bei sprendim
primimo laisv, kiek tai leidia K., st. ir post. aktai. Saviv. spr. ir kt gyv. bendruomens nariams
ikylanios probl., kurias sprsti nepriskirta v. inst. kompetencijai. Saviv.inst., priimdamos spr. v.
deleguotos kompetenc. kl., vadovaujasi st., Vyr. nut. kt. post. aktais. V. inst. veikia bei kontroliuoja
saviv. inst., gyvendinanias v. deleguotsias funkcijas, tik st. num. atvejais ir formomis.
Saviv. taryba tarybos narius 3 m. renka saviv. terit. gyv., remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine
rinkim teise, slaptu balsavimu saviv. taryb rink. st. nust.tvarka. Taryba sudaro komitetus, komisijas ir
kt. st. numat. org. Saviv. tarybos galioj. baigiasi, kai 1- posd susirenka n. irinkta taryba. Per 2
mn. t.b. irinktas meras. Taryba savo gal. vykdo kolegialiai spr. kl. tarybos posdiuose. Posdiams
kl. rengiami komitet ir komisij pos., frakcij ir grupi pasitarimuose, saviv. administracijoje. Priima
spr. ir kontroliuoja j vykdym. Taryba savo gal. laikui i tarybos nari irenka mer ir jo slymu mero
pav. slaptu balsav. Taryba sudaro kolegiali vykdomj institucij-valdyb ( jos sud. eina meras, pav.);
posd. priima spr. Saviv. administracija pavaldi tarybai, valdybai ir merui; gyvendina j priimtus spr.
Administracija, irinkus n. taryb, i naujo neformuojama. Jai vadovauja administratorius (auk.
savivaldybs karjeros pareig., atskaitingas merui).
Saviv. kontrolierius priiri, kaip naud. saviv biud. los, ar teistai, tikslingai ir efekt.eksploatuojama
saviv. nuosav., t.p. saviv. patikta v. nuosavyb.
4.Savivaldybi ekonominis pagrindas
J sudaro savivaldybs nuosavyb (tai saviv. nuosavybs teise prikl. turtas, kurio savininko funkcijas
pagal st. gyvendina taryba). Saviv. nuosav. objektus nustato st.
Saviv. nuosav. teis atsiranda: 1) perduodant v. nuosavybs objektus savivaldybs nuosavybn (g.b.
nustatytos disponavimo tokiais objektais apribojimo slygos);2) sukuriant naujus nuosavybs objektus;
3) sudarant sandorius arba kt. st. nust. atvejais. Taryba teis valdyti bei eksploatuoti konkr. saviv.
nuosavybs objektus gali deleguoti savo suformuotoms institucijoms arba kio subjektams.
Saviv. finansinius iteklius sudaro saviv. biudetas, nebiudets los. Kiekv. saviv. turi savar.
biudet. Saviv. biudetas sudaromas ir tvirtinamas 1 m. Biudeto pajamos formuoj. i pajam u jos
nuosavybei prikl. turto eksploatavim, i jos teritor. esani m., st. ir org. mokam mok. bei kt. pajam
altini. Jeigu saviv. biudetams priskirt pajam neutenka j socialinms reikmms tenkinti, g.b.
skiriamos subsidijos i v. biudeto tikslinms programoms gyvendinti. Papild. pajamos, gautos vykdant
biudet, sutaupytos ilaidos lieka savivaldybms. Jeigu saviv. biud. pajamos ar ilaidos dl v.
institucij priimt akt keiiasi, pasikeitusios sumos kompensuoj. atitinkamai i v. ar saviv.biudet.
Kompensacij sumas derina suinteresuotos alys. Kilus ginui, galutin spr. priima teismas. Los v.
deleguotosioms funkcijoms gyvendinti skiriamos i v. biudeto. Saviv. g. naudotis bank kreditais, imti
ir teikti paskolas st nust. tv.
5.Savivaldybi ir valstybins valdios institucij santykiai
Jie grindiami LR K. ir st. Savivaldos instituc. nra pavaldios v. institucijoms. Tais atv., kai su
savivaldybs interesais susijusius reikalus svarsto auktesniosios v. institucijos, jos apie tai privalo
praneti savivaldybei. Taryba teikia pasilymus, kuriuos privalo inagr. auktesniosios v. institucijos.
Vyr. ir jos instituc. sprendimus v. teritorijos planavimo kl. derina su savivald. ir savivald. ribas silo
keisti, atsivelgdamos savivald. pasilymus. Vyr. remia savivaldybes rengiant, tobulinant ir perkvalifik.
savivald. tarnautojus. Saviv. informuojamos ir konsultuojamos v. institucijose visais su savivaldybmis
susijusiais kl.
Savivaldybms Seime, santykiuose su Prez., Vyr. ir tarpt. org. atstovauja L. savivaldybi asociacija.
43
6.Savivaldybi veiklos teisins garantijos.

Saviv. tarybos, valdybos spr. ir mero potv., nevir. j kompetencijos, prival. visoms saviv. terit.
esanioms m., staigoms ir org., t.p. pareignams ir gyvent.
st. ir kt. teiss akt projektai, susij su savivaldybi veikla, rengimo ir svarstymo stadijose institucij
nustatyta tvarka derinami su Lietuvos savivaldybi asociacija. Saviv. turi teis dalyv. rengiant st. ir kt.
teiss aktus.Tarybos dl savo teisi paeidim turi teis kreiptis teism. Ar saviv. laikosi K. ir st., ar
vykdo Vyr. spr., st. nust. tvarka priiri Vyr. skiriami pareignai-Vyr. atstovai. Pil. skundus dl saviv.
pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Taryb, j vykd. institucij bei
pareign aktai ar veiksmai, paeidiantys pil. ir organiz. teises, g.b. skundiami teisme.
7.Valdymo organizavimas auktesniuose administraciniuose vienetuose.
Apskritis teritorijos auktesnysis administrac. vienetas, kurio valdym per apskrities virinink,
ministerijas bei kt. Vyr.institucijas org. Vyr. Apskrities valdymas yra sudtin v.valdymo dalis. Apskr.
ribas bei centr nustato ir keiia, pavadinim jam suteikia ir keiia Seimas Vyr. teikimu. Apskr. valdymas
org., vad. K., Apskr. valdymo st., kt. st, Seimo nut., Prez. dekr., Vyr. nut. bei kt. v.valdymo institucij
teiss aktais. Apskr. valdymui org.ir valdytojo funkcijoms gyvendinti los skiriamos i v.biudeto bei
kt. finansavimo altini. Apskr. virinink skiria ir atl. Vyr. MP teikimu. Apskr. v-ko udaviniai: 1) gyv.
v. politik socialinio aprp., vietimo, kultros, sveikatos prieiros, teritorijos planavimo,
paminklotvarkos, ems naudojimo ir apsaugos bei ems kio, aplinkos aps. ir kt. srityse, vykdyti
apskrityje valstybines ir tarpregionines programas; 2) koordinuoti apskr. esani m-j ir kt. Vyr.
institucij struktr. padalini veikl, derinti saviv. vykd. institucij veikl, gyv. regionines progr;
3) numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.
Prie apskr. v-ko sud. taryba, kuri pagal pareigas eina apskr. v-kas, kuris yra ios tarybos pirm., apskr.
v-ko pav., apskri. esani saviv. merai. Taryba svarsto apskrities raidos kryptis, gyv. sveikatos probl. ir
j spr. bdus, socialins ekonomins raidos ir aplinkos aps. bei sveikatos program, teritorijos bendrojo
planavimo dokument, slyg teritorijos specialiajam planavimui ir apskrities l smatos projektus bei
kt. kl. Apskr. v-kas leidia sak. ir kt.teiss aktus, kurie privalomi visiems juridiniams ir fiziniams
asmenims.ir tikrina, kaip jie vykdomi. Vyr. turi teis panaik. sak. ir kt. teiss aktus, jeigu jie neatitinka
K., st., kt. Seimo priimt t. akt, Prez. dekr., Vyr. nut.
44

Konstitucine Visa 2000

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Konstitucine Visa 2000

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Normantas.

Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

4. SAVIVALDOS FORMOS IR TURINYS LR...................................................................................................................................18

3.Valstybs santvarkos svoka. Lietuvos Respublika-suvereni unitarin valstyb.

4.LIETUVOS VALSTYBS ADMINISTRACIN-TERITORIN STRUKTRA...................................................................................19

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

SEIMO NARIO GALIOJIM PASIBAIGIMAS...................................................................................................................................35

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Pagal veikimo pobd: vienkartiniai ir teiss bsenos.

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

pagal galiojim laike:pastovs (nenumatytas galiojimo terminas) ir laikinieji,

pagal galiojim asmenims (dl nukentjusi nuo )

pagal teisinio reguliavimo ypatybes:

Pagal reguliuojam visuomenini santyki apimt

Pagal teisinio reguliavimo pobd

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

- statymai, susidedantys i konstitucins teiss norm,

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

nuosavyb. Dl skubotumo, smoningai b.nustatyta nesudtinga keitimo ir tobulinimo tvarka. Vykdyti v.

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

konstitucins virenybs principas (t.y. K. primatas). 1991 V 21 st. Dl LR tarpt. sutari.T.b.

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

- atvyko i tos alies, kur galjo gauti prieglobst,

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

kandidatus. Miriose rinkim sistemose naudojami v. maoritarini ir proporcini balsavimo rezultat

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Seime sudaromi ie komitetai:

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

1) svarsto ir derina ikylanius prietaravimus dl Seimo sesijos darb programos;

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Seimo galiojimai: kontrols, finans, usienio politikos ir kt. srityse.

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Pradti apkaltos proces utenka vieno io straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo.

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

6) rinkimai pripastami negaliojaniais arba iurkiai paeidiamas Seimo rinkim statymas;

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

1.Ar svarstyti i naujo.

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

*daryti seime metinius praneimus apie padt l.;

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)

5) Kai pasik. > nei pus M; ar negauna pritarimo i S ar P po P rinkim.

Normantas. Konstitucins teiss konspektai (visa KT)