APLINKOSAUGOS IR

APLINKOTVARKOS TEIS
1. APLINKOS APSAUGOS TEISINIAI PAGRINDAI
1.1. Biosferos ir aplinkos apibdinimas
Biosfera tai erdv, kurioje egzistuoja gyvyb. Daugiausia gyvj organizm yra 0,2 1,0 m
dirvoemio sluoksnyje, taip pat vandenyse. Gyvj organizm biochemini funkcij dka atsirado atmosferos
oras, susiformavo derlingasis dirvoemis. Panaudodami Sauls energij, augalai (producentai) fotosintezs bdu
sukuria organines mediagas. i energija usikonservuoja potencine biomass forma, ir j naudoja gyvnai
(konsumentai). Produktyviai sunaudojama tik apie 20 proc. biomass, kita dalis mineralizuojasi. Energijos ir
mediag apykaita vyksta visoje biosferoje. Gamtoje nusistovjusi mitybos ciklo (producentai gamina organin
mas, konsumentai j vartoja, reducentai perdirba atliekas neorganin mas) pusiausvyra gali bti paeista
majant augmenijos ir dl to anglies dioksido ir deguonies santykiui.
Gyvj ir negyvj aplinkos element, kuriuos jungia tarpusavio ryiai, mediag apykaitos bei energijos
pasikeitimo procesai, sistema vadinama ekosistema. Tai apibrtoje sausumos, vandens ar erdvs dalyje esantys
augalai, gyvnai ir negyvieji komponentai (dirva, vanduo, atmosferos oras), teikiantys energij, mineralines
mediagas, dujas ir vanden gyvj komponent mitybai.
Visi gyvieji komponentai (organizmai), tarp savs bendradarbiaudami, sudaro sambr, vadinam
biocenoze. Pirmins biocenozs susidar evoliucijos keliu. Antrins biocenozs
gamtoje susidar dl
antropogenini veiksni. Kiekviena augal ar gyvn ris biocenozje uima jai patogiausias mitybos ir
gyvenimo bdui teritorijas ekologines nias.
Pagrindins svokos, apibdinanios aplinkos komponentus
Aplinka tai gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusi element visuma (juos sudaro ems pavirius ir
gelms, oras, vanduo, dirvoemis, augalai, gyvnai, organins ir neorganins mediagos, antropogeniniai
komponentai) bei juos vienijanios natralios ir antropogenins sistemos.
Aplinkos apsauga aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio bei kitokio neigiamo poveikio ar
pasekmi, atsirandani vykdant kin veikl ar naudojant gamtos iteklius.
Gamtos itekliai gyvosios ir negyvosios gamtos elementai, kuriuos mogus naudoja arba gali naudoti savo
poreikiams. Jie skirstomi atkuriamuosius augalij ir gyvnij, kintaniuosius dirvoem, vanden, atmosferos
or, Sauls energij, ir neatkuriamuosius naudingsias ikasenas.
Dirvoemis tai ems plutos virutinis purusis sluoksnis, susidars i dirvodarins uolienos, veikiant dirvodaros
procesams, ir turintis potencialj derlingum.
Vanduo vandenilio oksidas, emje labiausiai paplits mineralas, be kurio nemanoma gyvyb.
Poeminis vanduo ems gelmse natraliai susikaups ar dirbtinai infiltruotas i ri vanduo: geriamasis
glas, mineralinis, pramoninis ir gamybinis.
Aplinkos oras gamtinis duj miinys, sudarantis ems atmosfer.
Naudingosios ikasenos ems gelmse esanios gamtins mineralins mediagos, kurias galima naudoti
gamyboje ar kitoms reikmms: angliavandeniliai, metal rdos, nemetalins naudingosios ikasenos ir vertingieji
mineralai.
Laukin augalija gamtoje natraliai augantys augalai, grybai ir j bendrijos.
Laukin gyvnija laisvje arba nelaisvje gyvenani laukini bestuburi ir stuburini gyvn visuma.
Paeist emi rekultivavimas tai technini, ininerini, statybos ir biologini darb, kuriuos atliekant siekiama
paeist em padaryti tinkam mogaus kinei veiklai, visuma.
Rekreaciniai itekliai gamtins ir kultrins aplinkos savybs, tinkamos moni visaveriam fiziniam bei
dvasiniam poilsiui organizuoti.

Saugomos teritorijos tai sausumos ir (ar) vandens plotai su nustatytomis aikiomis ribomis, turintys pripaint
mokslin, ekologin, kultrin ir kitoki vert, kuriems teiss aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo
reimas (tvarka).
1.2. mogaus ir gamtos santyki reguliavimas
Aplinkos apsauga laikoma valstybs reguliuojama funkcija, kuri vykdo valdymo institucijos. Valstybs
politikos aplinkos apsaugos srityje pagrindins nuostatos idstytos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje [1]:
- valstyb rpinasi natralios gamtos aplinkos, gyvnijos ir augalijos, atskir gamtos objekt ir ypa verting
vietovi apsauga, priiri, kad su saiku bt naudojami ir gausinami gamtos itekliai. statymas draudia niokoti
em, jos gelmes, vandenis, terti vanden ir or (54 straipsnis);
- gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi (28 straipsnis);
- valstyb remia visuomenei naudingas kines pastangas ir iniciatyv. Valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji
tarnaut bendrai tautos gerovei (46 straipsnis).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimuose [80] paymta, kad ems, kaip riboto itekliaus,
tinkamas naudojimas yra mogaus ir visuomens ilikimo ir raidos slyga, tautos gerovs pagrindas; jos, kaip
gamtos itekliaus, racionalaus naudojimo utikrinimas yra vieasis interesas, kur garantuoti yra valstybs
konstitucin priederm: Valstybs pareiga utikrinti, kad em bt naudojama racionaliai, kad ji bt saugoma,
kyla i Konstitucijos 54 straipsnio nuostat. I Konstitucijos kyla galimyb ir btinyb su ems, kaip ypatingo
nuosavybs teiss objekto (ir vienos i verslo slyg kins veiklos vykdymo prielaid), sigijimu bei valdymu,
taip pat su perleidimu susijusius santykius teisikai reguliuoti taip, kad nebt sudaryta prielaida pakenkti emei
kaip ypatingai Konstitucijos ginamai ir saugomai vertybei, paeisti kit konstitucini vertybi.
moni santykius, susijusius su gamtos itekli naudojimu, reglamentuoja statymai: bendrasis statymas
(Aplinkos apsaugos statymas) ir specialieji statymai, skirti konkrei gamtos itekli ri (ems, miko,
vandens, oro, ems gelmi, augalijos, gyvnijos ir kt.) naudojimui reglamentuoti.
Aplinkos apsaugos statyme [3] numatyta aplinkos apsaugos objektas, aplinkos apsaugos principai,
aplinkos apsaugos valdymo sistema, fizini ir juridini asmen teiss ir pareigos naudojant gamtos iteklius.
statymas numato iuos privalomus reikalavimus:
1) planuojant vykdyti kin veikl, privaloma parengti jos ekologin pagrindim (15, 23 str.);
2) rengiant kins veiklos projektus, privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinim (27 str.);
3) nustatomi gamtos itekli naudojimo limitai ir u juos privaloma mokti mokesius (26, 28 str.);
4) informacij apie aplinkos apsaugos bkl btina pateikti visuomenei (4, 7 str.);
5) btina derinti administracinius ir ekonominius valdymo metodus (28, 30 str.).
6) pilieiai, visuomenins organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplink, tausoti gamtos
iteklius ir nepaeisti kit gamtos itekli naudotoj teisi bei interes (9 str.).
Valstybs aplinkosaugin funkcija tai kompleksas tiksling ir tarpusavyje susijusi valstybs
gyvendinam priemoni, siekiant utikrinti racional gamtos itekli naudojim, apsaugoti gamtin aplink nuo
neigiamo antropogeninio poveikio ir garantuoti monms teis gyventi varioje ir sveikoje aplinkoje. Vykdydama
i funkcij valstyb:
- nustato aplinkos apsaugos principus;
- nustato gamtos itekli naudojimo tvark, j naudotoj teises ir pareigas;
- numato gamtos itekli apsaugos priemones;
- suformuoja aplinkos apsaugos valdym ir kontrol gyvendinani institucij sistem;
- nustato atsakomyb u gamtos itekli naudojimo ir aplinkos apsaugos teiss paeidimus.
Valstybin aplinkos apsaugos politika remiasi pagrindinmis nuostatomis
1. Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybs bei kiekvieno jos gyventojo rpestis ir pareiga.
2. Aplinkos apsaugos valdymo politika ir praktika turi nukreipti visuomeninius bei privaius interesus aplinkos
kokybei gerinti, skatinti gamtos itekli naudotojus iekoti bd ir priemoni, kaip ivengti arba sumainti
neigiam poveik aplinkai bei ekologizuoti gamyb.
3. Gamtos itekliai turi bti naudojami racionaliai ir kompleksikai, atsivelgiant aplinkos isaugojimo bei
atkrimo galimybes ir Lietuvos Respublikos gamtos bei ekonomikos ypatumus.
4. Aplinkos apsauga grindiama visapusika, teisinga ir laiku sukaupta informacija apie aplink.
1.3. Aplinkos apsaugos valstybinio valdymo institucijos
Valstybin aplinkos apsaugos valdym vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausyb, Lietuvos Respublikos
aplinkos ministerija (toliau Aplinkos ministerija), apskrii virininkai, savivaldybs ir kitos institucijos.

Lietuvos Respublikos Vyriausyb Aplinkos ministerijos teikimu tvirtina aplinkos apsaugos strategijos
gyvendinimo priemones, gamtos itekli naudojimo programas; formuoja valstybs institucij sistem;
koordinuoja valstybs institucij ir savivaldybi veikl aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo srityse;
sudaro ir gyvendina Lietuvos Respublikos tarpvalstybines sutartis iose srityse.
Pagrindins Aplinkos ministerijos funkcijos yra nustatytos Vyriausybs patvirtintuose ministerijos
nuostatuose [46]. iuose nuostatuose apibrti tokie Aplinkos ministerijos udaviniai aplinkos apsaugos, teritorij
planavimo ir gamtos itekli naudojimo srityse:
formuoti aplinkos apsaugos, kratovaizdio ir biologins vairovs apsaugos, racionalaus gamtos ir rekreacini
itekli naudojimo, geologijos, mik kio, teritorij planavimo valstybs politik;
utikrinti aplinkos formavim pagal darnaus vystymosi principus;
rpintis sveika ir varia aplinka, isaugoti Lietuvos Respublikai bding kratovaizd, ekosistemas, gamtos
vertybes, biologin vairov, genofondus, klimat;
siekti utikrinti racional gamtos itekli (skaitant mikus ir ems gelmes) Lietuvos Respublikoje, jos
teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame elfe ir ekonominje zonoje naudojim, apsaug, gausinim ir atkrim;
utikrinti mik tvarkym, remiantis subalansuotos mik kio pltros principais, didinti Lietuvos mikingum ir
mik produktyvum;
skatinti teritorij planavimo, urbanistikos ir architektros bei statybos paang.
Vykdydama jai pavestus udavinius, Aplinkos ministerija pagal savo kompetencij:
1) rengia valstybs strategijas, planus ir (ar) ilgalaikes bei tikslines valstybs programas aplinkos apsaugos,
kratovaizdio ir biologins vairovs apsaugos, saugom teritorij, gamtos ir rekreacini itekli naudojimo,
atkrimo, gausinimo ir apsaugos, mik kio pltros, teritorij planavimo srityse arba dalyvauja juos rengiant,
organizuoja ir kontroliuoja j gyvendinim;
2) rengia statym, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim ir kit teiss akt projektus arba dalyvauja juos
rengiant, taip pat derina teiss akt, reguliuojani aplinkos, kratovaizdio ir biologins vairovs apsaug, kin
ir kit veikl saugomose teritorijose, gamtos ir rekreacini itekli naudojim, atkrim, gausinim ir apsaug,
mik kio pltr, architektr ir urbanistikos pltr, poveikio aplinkai vertinim, valstybinio aplinkos stebsenos
(monitoringo) vykdym, kin ir kitoki veikl, galini turti poveik aplinkai, projektus;
3) tvarko aplinkos apsaugos, teritorij planavimo ir statybos normini teiss akt svadus;
4) dalyvauja rengiant valstybs investicij program aplinkos ir kratovaizdio apsaugos, gamtos itekli
naudojimo, atkrimo, gausinimo ir apsaugos, teritorij planavimo, urbanistins pltros ir kitose srityse; formuoja
teritorij raidos pagrindines nuostatas;
5) tvirtina aplinkos apsaugos rmimo programos priemones ir naudoja iai programai gyvendinti skirtas las,
teiss akt nustatyta tvarka vykdo savivaldybi gamtos apsaugos fond l tikslinio naudojimo prieir, valdo
Lietuvos Respublikos valstybs biudeto las, skirtas specialioms programoms vykdyti;
6) rengia ir tvirtina aplinkos kokybs normatyvus, vykdo j gyvendinimo kontrol;
7) nustato imetam aplink teral normas ir kontroliuoja j laikymsi, nustato teral apskaitos ir leidim juos
imesti aplink idavimo tvark, nustatytja tvarka iduoda iuos leidimus;
8) organizuoja atliek tvarkym reglamentuojani teiss akt rengim ir priiri, kaip vykdomi nustatyti
reikalavimai, rengia atliek tvarkymo objekt rengimo ir prieiros norminius teiss aktus, kontroliuoja j
gyvendinim;
9) rengia ir tvirtina aplinkai padarytos alos apskaiiavimo metodik;
10) organizuoja ir koordinuoja valstybin aplinkos stebsen (monitoring);
11) nustato gamtos itekli naudojimo limitus ir slygas, leidim naudoti gamtos iteklius idavimo tvark,
nustatytja tvarka iduoda leidimus tirti ir naudoti gamtos iteklius;
12) iduoda leidimus atlikti hidrotechnikos darbus, tvirtina vandens telkini naudojimo ir prieiros, dugno valymo
ir gilinimo darb laivybos reikmms taisykles;
13) nustato gamtos itekli naudojimo ir j apskaitos, atkrimo ir kontrols tvark, kontroliuoja, ar teisingai
apskaiiuojami ir mokami mokesiai u gamtos iteklius ir aplinkos terim;
14) dalyvauja formuojant uv itekli isaugojimo politik, nustato vejybos reglamentavimo priemones vidaus
vanden uvininkysts vandens telkiniuose;
15) nustato mgjikos kls tvark, kontroliuoja, kaip laikomasi teiss akt, reglamentuojani mgjik kl,
reikalavim;
16) nustato plaukiojimo priemoni naudojimo aplinkosaugos reikalavimus;
17) nustato ems gelmi ir dirvoemio itekli naudojimo, apsaugos ir kontrols tvark, j gyvendina, nustato
ems gelmi itekli naudojimo limitus ir slygas, iduoda leidimus naudoti ems gelmi iteklius,
reglamentuoja ir kontroliuoja ems gelmi itekli apskait;
18) formuoja saugom teritorij sistem, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei rezervat, valstybini draustini,
valstybini park, biosferos rezervat, gamtos paminkl, kit saugom teritorij steigimo projektus, nustato
ekologins apsaugos zonas, skelbia gamtos paveldo objektus, nustato saugom teritorij steigimo kriterijus;
19) reglamentuoja ir kontroliuoja veikl saugomose teritorijose;
20) rengia ir tvirtina saugom teritorij planavimo dokument rengimo taisykles bei metodikas;

21) koordinuoja mediokls valstybin valdym, nustato mediojamj gyvn mediokls laik ir limitus, tvirtina
mediokls taisykles;
22) tvirtina medyn augimo ir prieiros reguliavimo priemoni, mikotvarkos, pagrindini ir tarpini miko
kirtim, atkrimo ir veisimo, sanitarins miko apsaugos nuostatus, normatyvus ir taisykles, kitus teiss aktus,
reglamentuojanius mik kio klausimus;
23) organizuoja ir koordinuoja vis alies mik inventorizacij, mik tvarkymo (mikotvarkos) projekt rengim,
valstybin alies mik apskait ir Lietuvos Respublikos mik valstybs kadastro sudarym;
24) statym nustatyta tvarka tvirtina detalij plan taisykles;
25) organizuoja bendrojo Lietuvos Respublikos teritorijos plano rengim, atlieka valstybin apskrii teritorij
bendrojo planavimo apskrities lygmens specialiojo teritorij planavimo prieir;
26) teikia metodin param apskrii ir savivaldybi teritorij planavimo (urbanistikos ir architektros)
padaliniams, juos konsultuoja, koordinuoja apskrii virinink administracij teritorij planavimo ir statybos
valstybins prieiros departament (skyri) bei region aplinkos apsaugos departament veikl, teikia metodin
param privai mik savininkams;
27) vykdo aplinkos apsaugos valstybins kontrols valdym ir metodikai vadovauja aplinkos apsaugos valstybin
kontrol vykdanioms institucijoms.
Savo funkcijoms gyvendinti sukurti ie atitinkami Aplinkos ministerijos struktriniai padaliniai:
1) regioniniai aplinkos apsaugos departamentai (8-se didiuosiuose miestuose apskrii centruose). ie
departamentai miestuose ir rajonuose turi pavaldius padalinius aplinkos apsaugos agentras;
2) Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos;
3) Saugom teritorij tarnyba prie Aplinkos ministerijos;
4) Generalin mik urdija prie Aplinkos ministerijos.
Apskrii virininkai, vadovaudamiesi Apskrities valdymo statymu [7], turi gyvendinti valstybs
politik teritorij planavimo, ems naudojimo ir aplinkos apsaugos srityse.
Savivaldybi administracijos savo teritorijose turi organizuoti aplinkos apsaugos
statym bei kit teiss akt gyvendinim.
1.4. Aplinkos apsaugos valstybin kontrol
Aplinkos apsaugos valstybin kontrol tai speciali valstybs galiot institucij ir pareign veikla,
kuria siekiama utikrinti teistum ir teistvark aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo srityse. Kontrols
pagrindai tvirtinti Aplinkos apsaugos statyme [3]. Aplinkos apsaugos kontrol vykdantys asmenys, j teisinis
statusas ir kontrols organizavimo procesas idstyti Aplinkos apsaugos valstybins kontrols statyme [5].
Aplinkos apsaugos valstybins kontrols metu atliekami darbai:
- galim paeidim prevencija, t. y. siekiama ukirsti keli teiss akt, reguliuojani aplinkos apsaug ir gamtos
itekli naudojim, paeidimams;
- asmen, padariusi teiss akt paeidimus, nustatymas ir j patraukimas teisinn atsakomybn;
- paeidim sustabdymas.
Aplinkos apsaugos valstybin kontrol organizuoja ir jos prieir atlieka Aplinkos ministerija. Kontrol
vykdo ios ministerijos struktrini padalini pareignai. Aplinkos ministro sakymu atitinkamoms Valstybins
aplinkos apsaugos inspekcijos, Region aplinkos apsaugos departament, Miko skl ir sodmen kokybs
inspekcijos, Miko sanitarins apsaugos tarnybos, Miko sklininkysts ir selekcijos tarnybos, mik urdij,
nacionalini ir regionini park direkcij, valstybini ir biosferos rezervat direkcij pareigybms suteiktos
pareign galios, vykdant kontrol. Pagal savo funkcijas yra vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai,
vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.
Kontrols pareign pagrindins teiss ir pareigos:
1) vykdyti aplinkos apsaugos valstybin kontrol visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos teritoriniuose
vandenyse ir ekonominje zonoje Baltijos jroje. Pateik tarnybin paymjim, jie gali netrukdomai patekti vis
moni, staig ir organizacij teritorijas, kitas privaias teritorijas, kins veiklos objektus ir atlikti kontrolinius
tyrimus bei matavimus;
2) tikrinti dokumentus, liudijanius gamtos itekli sigijimo teistum bei gamtos itekli kiekio, ries ir kokybs
bei dokumentuose nurodyt duomen atitikt;
3) tikrinti laivus; sustabdyti ir tikrinti transporto priemones;
4) surayti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus;
5) nagrinti administracini teiss paeidim bylas (pagal statym nustatyt kompetencij) ir skirti administracines
nuobaudas;

6) gauti i fizini ir juridini asmen informacij, reikaling aplinkos apsaugos statym paeidimams ivengti,
nustatyti paeidimus ir paeidjus, patraukti juos atsakomybn, taip pat gauti informacij apie kins veiklos
poveik aplinkai, informacij, susijusi su mokesiais u aplinkos terim ir gamtos itekli naudojim;
7) statym nustatytais atvejais ir tvarka duoti privalomuosius nurodymus dl fizini ar juridini asmen vykdomos
veiklos, kuria paeidiami ar gali bti paeidiami statymai ir kiti teiss aktai. Nurodymuose turi bti idstyti
reikalavimai paeidimams paalinti arba priemons, galinios padti ivengti paeidim;
8) statym nustatytais atvejais ir tvarka (tik vyriausiesiems valstybiniams aplinkos apsaugos inspektoriams)
sustabdyti fizini ir juridini asmen vykdom aplinkai kenksming veikl.
Kontrol atliekantys Aplinkos ministerijos sistemos institucij padaliniai specialiame urnale registruoja
pareign suraytus administracini teiss paeidim protokolus ir kitus dokumentus [83].
Administracini teiss paeidim protokolas suraomas i karto, nustaius paeidim ir j padariusius
asmenis. Protokol surao valstybins kontrols pareignas, dalyvaujant administracinn atsakomybn traukiamam
asmeniui. Protokole trumpai ir tiksliai nurodoma paeidimo padarymo laikas ir vieta, paeidimo esm,
Administracini teiss paeidim kodekso straipsnis (bei jo punktas), kurio reikalavimai buvo paeisti. Prie
protokolo gali bti pridedama papildoma mediaga briniai, vietos apirjimo aktas ir kt. Protokol pasirao j
sudars asmuo ir paeidim padars asmuo. Suraytas protokolas registruojamas urnale ne vliau kaip kit darbo
dien po jo suraymo. Po to protokolas perduodamas pareignui, turiniam teis nagrinti byl, priimti nutarim ir
skirti administracin nuobaud.
Bylos nagrinjamos ne vliau kaip per 15 dien nuo protokolo gavimo. Administracin nuobauda gali bti
skiriama ne vliau kaip per 6 mnesius nuo teiss paeidimo padarymo dienos (kai paeidimas trunkamas per 6
mn. nuo jo paaikjimo dienos). Byla nagrinjama dalyvaujant administracinn atsakomybn traukiamam
asmeniui. Jei io asmens nra, byla gali bti inagrinta tik tais atvejais, kai yra duomen, jog apie bylos
nagrinjimo viet ir laik asmeniui buvo praneta laiku, ir jeigu i jo negautas praymas atidti bylos nagrinjim.
U administracinius teiss paeidimus gali bti taikomos ios administracins nuobaudos: spjimas;
bauda; specialiosios teiss (medioti, vejoti) atmimas; daikto, kuris buvo paeidimo padarymo rankiu ar objektu,
konfiskavimas; nualinimas nuo darbo (pareig). Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal maksimalios ir
minimalios baudos sankcijos vidurkio ribas, atsivelgiant atsakomyb lengvinanias ar sunkinanias aplinkybes.
Nutarimas skelbiamas nedelsiant, baigus bylos nagrinjim. Nutarimo nuoraas teikiamas paeidjui.
Administracins nuobaudos paskyrim asmuo gali apsksti teismui per 10 darbo dien nuo nutarimo
primimo dienos.
Daniausiai u aplinkos apsaugos statym paeidimus taikoma administracin atsakomyb. Nuobaudas
u paeidimus numato ie Administracini teiss paeidim kodekso [2] straipsniai:
1) numatantys dirvoemio ir ems kio naudmen apsaug: 52; 52-1; 52-2; 107 str. Tai reikalavim isaugoti
derlingj dirvoem nevykdymas, ems naudojimo reikalavim paeidimas ir kt.;
2) numatantys miko ems, medienos itekli, medi ir krm apsaug: 60; 61; 62; 62- 1; 62-2; 63; 64; 65; 68;
69; 70; 71; 72; 74; 77; 77-1; 78; 162; 189-5 str. Tai savavalikas medi ir krm kirtimas, miko paklots
naikinimas, medienos iveimas neturint leidimo, miko itekli naudojimo ir j atkrimo reikalavim paeidimas,
miko lankymo taisykli paeidimas, mik priegaisrins ir sanitarins apsaugos reikalavim paeidimas,
gyvenamj vietovi eldini apsaugos taisykli paeidimas ir kt.;
3) numatantys vandens itekli apsaug: 55; 56; 56-1; 57; 58 str. Tai vandens apsaugos taisykli paeidimas,
nustatytos vandens itekli naudojimo tvarkos paeidimas ir kt.;
4) numatantys oro (atmosferos) apsaug: 79; 80; 81; 82; 83; 83-1; 83-2 str. Tai teriani mediag imetimo
atmosfer ir kenksmingo fizinio poveikio atmosferos orui normatyv virijimas, atmosferos ir aplinkos apsaugos
reikalavim paeidimas deginant atliekas, saus ol, iaudus, durpingas pievas ir kt.;
5) numatantys ems gelmi apsaug: 46; 53; 53-1; 54 str. Tai ems gelmi valstybins nuosavybs teiss
paeidimas, ems gelmi itekli apsaugos ir naudojimo reikalavim paeidimas ir kt.;
6) numatantys aplinkos apsaug nuo terimo: 42-3; 51-3; 51-4; 51-5; 51-6; 51-12; 84; 84-1 str. Tai atliek
tvarkymo taisykli reikalavim nevykdymas, aplinkos terimas nuodingomis arba kenksmingomis mediagomis
bei nuotekomis, pakuoi ir pakuoi atliek tvarkymo reikalavim nevykdymas, augal apsaugos priemoni, kit
chemini mediag ir preparat gabenimo, laikymo, tvarkymo ir naudojimo reikalavim paeidimas ir kt.;
7) nustatantys sankcijas u mediokls ir vejybos tvarkos paeidimus: 85; 87; 87-1; 87-2; 87-3; 87-4; 87-5; 87-6
str. Tai mediokls taisykli paeidimas, mgjikos kls ir uv apsaugos taisykli paeidimas, uv veisimo
vandens telkiniuose reikalavim paeidimas, verslins vejybos taisykli paeidimas, vejybos ir uv itekli
apsaugos privaiuose vandens telkiniuose nuostat paeidimas ir kt.;
8) Nustatantys sankcijas u statini bei rengini statybos ir projektins dokumentacijos rengimo tvarkos
paeidimus: 51-1; 51-2 str. Tai projektins dokumentacijos, kurioje nenumatytos aplinkos apsaugos priemons,
tvirtinimas, kins ar kitokios veiklos objekt statyba, rekonstravimas, pltra, atidavimas bei primimas naudoti ar
naudojimas paeidiant aplinkos apsaugos reikalavimus;
9) nustatantys sankcijas dl kit aplinkos apsaugos teiss paeidim ir privalom nurodym nevykdymo: 51; 51-8;
51-9; 51-10; 51-13; 51-14; 51-15; 51-16; 51-17; 76; 86; 91 str. Tai aplinkos apsaugos priemoni
negyvendinimas, kliudymas vykdyti aplinkos apsaugos kontrol, kontrol vykdani pareign teist nurodym

nevykdymas, nutarimo sustabdyti aplinkai kenksming veikl nevykdymas, saugom teritorij reimo paeidimas,
pareigos aplinkai saugoti nevykdymas ir kt.
Administracini teiss paeidim subjektai gali bti fiziniai asmenys, tarp j ir pareignai. Paeidimus
nustat aplinkos apsaugos valstybins kontrols inspektoriai surao administracini teiss paeidim aktus ir juos
perduoda institucijoms, nagrinjanioms bylas pagal kompetencij. Tai aplinkos apsaugos organizacijos ar
pareignai (Valstybins aplinkos apsaugos inspekcijos virininko pavaduotojai ir padalini vadovai, regionini
aplinkos apsaugos departament direktoriai ir padalini vadovai), Lietuvos geologijos tarnyba, policija, apylinki
teismai ir kt.
U aplinkos apsaugos statym paeidimus, kurie sukl sunkius padarinius aplinkai ar padar al
gyvajai gamtai, fiziniams ir juridiniams asmenims taikoma baudiamoji atsakomyb. Lietuvos Respublikos
baudiamojo kodekso [9] straipsniai, kuriuose nustatyta baudiamoji atsakomyb u ekologinius ir kitus
nusiengimus:
270 straipsnis. Aplinkos apsaugos arba gamtos itekli naudojimo taisykli paeidimas. Jeigu dl to buvo
padaryta nedidels alos gyvnijai, augmenijai ar atsirado kit nesunki padarini aplinkai, baudiama vieaisiais
darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba (jei buvo padaryta didels alos ar atsirado kit
sunki padarini aplinkai) laisvs atmimu iki eeri met;
271 straipsnis. Saugom teritorij ar saugom gamtos objekt sunaikinimas ar suniokojimas. Numatytos
sankcijos bauda arba laisvs apribojimas, arba aretas, arba laisvs atmimas iki penkeri met;
272 straipsnis. Neteistas mediojimas ar vejojimas. Numatytos sankcijos bauda arba laisvs
apribojimas, arba aretas, arba laisvs atmimas iki 2-3 met;
273 straipsnis. Neteistas miko kirtimas ar pelki naikinimas. Nustatyta, jog asmuo, kuris neturdamas
leidimo ikirto ar kitaip inaikino didesn negu vieno hektaro savo miko plot arba nusausino pelk, baudiamas
bauda arba aretu, arba laisvs atmimu iki 2 met;
274 straipsnis. Neteistas augal rinkimas ar naikinimas. Nustatyta, jog asmuo, kuris neturdamas leidimo
rinko ar naikino augalus, kuriems rinkti ar naikinti reikalingas leidimas, baudiamas vieaisiais darbais arba bauda;
310 straipsnis. iaurus elgesys su gyvnais. Nustatyta, jog asmuo, kuris iauriai elgsi su gyvnu, jeigu
dl to gyvnas uvo arba buvo suluointas, arba kankino gyvn, baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba
aretu, arba laisvs atmimu iki vieneri met;
256, 257, 267 ir 268 straipsniai, numatantys baudiamj atsakomyb u neteist radioaktyvij,
narkotini ar nuodingj mediag gijim, laikym, naudojim ir disponavim.
Aplinkos apsaugos statyme nurodyta, kad asmenys, neteistai padar alos aplinkai, moni sveikatai ir
gyvybei, kit fizini ir juridini asmen turtui bei interesams, privalo atlyginti visus nuostolius ir, esant galimybei,
atstatyti aplinkos objekto bkl. iais atvejais teismai nustato ne tik baudiamj arba administracin atsakomyb,
bet ir materialin atsakomyb. Nuostoliai turi bti atlyginami pagal norminiuose aktuose nustatytus kainius.
Aplinkos apsaugos sistemoje vykdoma valstybin kontrol jos vykdymo organizacija, parengiami
protokolai ir kiti dokumentai detaliai aprayti Valstybini aplinkos apsaugos pareign dokument rinkinyje [83].
ems naudojimo valstybins kontrols vykdymo organizacij reglamentuoja Nacionalins ems tarnybos
parengti dokumentai: Administracini teiss paeidim protokol ir nutarim suraymo, registracijos bei
administracini teiss paeidim byl nagrinjimo ir tvarkymo rekomendacijos; ems naudojimo patikrinimo akto
forma, Administracinio teiss paeidimo protokolo
forma, Nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje forma, administracini teiss paeidim byl registracijos
urnalas ir kt. (r. www.nzt.lt).
Pagal Aplinkos ministro sakymu patvirtint Aplinkai padarytos alos dydio apskaiiavimo metodik
[62] nustatyta:
1) padarytos alos atlyginimo dydiai skaiiuojami, alai atsiradus dl ilgalaiks kins veiklos arba dl
vienkartinio (maus) terimo, kai ala padaroma imetus teralus neleistinoje vietoje, neleistinu bdu (be aplinkos
apsaugos institucij iduoto leidimo) arba kitaip uterus aplinkos komponentus: vandens telkinius; ems paviri
ar gilesnius jos sluoksnius; aplinkos or;
2) juridinis ar fizinis asmuo, padars al poeminiams vandens telkiniams, ems paviriui ir/ar gilesniems jos
sluoksniams, atlikdamas taros likvidavimo (teral surinkimo) darbus, tuo atveju, kai likvidavimo darbai trunka
ilgiau nei 30 dien, ne vliau kaip per 30 dien nuo alos padarymo dienos turi parengti ir su aplinkos apsaugos
institucija suderinti padarytos alos likvidavimo veiksm plan;
3) ubaigus taros likvidavimo darbus, aplinkos apsaugos institucija padaryt al vertina, apskaiiuoja padarytos
alos dyd bei pateikia paeidjui pretenzij su aplinkai padarytos alos apskaiiavimais;
4) metodikoje nustatyti alos atlyginimo dydi skaiiavimo metodai nevertina alos, padarytos juridiniams ir
fiziniams asmenims, j turtui arba interesams. Jei dl padaryto paeidimo teritorijos (aplinkos komponento)
savininkas ar gamtos itekli naudotojas patiria tam tikr nuostoli, jis turi teis reikalauti nuostoli atlyginimo
Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

2. APLINKOS APSAUGOS POLITIKOS STRATEGINS

NUOSTATOS
2.1. Tarptautiniai strateginiai dokumentai
Lietuvos Respublikos teiss aktai turi bti suderinti su ES Tarybos reglamentais bei su Lietuvos
Respublikos Seimo ratifikuotomis tarptautinmis konvencijomis ar kitais strateginiais dokumentais. Aplinkos
apsaugos srityje tai:
1) Europos ali ministr, atsaking u rajon planavim, konferencijoje Ispanijoje priimta Europos
rajon/teritorij planavimo chartija Torremolinos chartija (1983 m. gegus 20 d.);
2) Europos Tarybos Parlamentins Asambljos priimta (pritarus visoms Europos Tarybos narms) Europos
kaimikj srii chartija (1995 m. liepos 28 d.);
3) Rio Deklaracija apie aplink ir pltr ir Subalansuotos pltros veiklos programa, priimtos pasaulinio aukiausio
lygio susitikimo Jungtini Taut Aplinkos ir pltros konferencijoje (Rio de aneiras, Brazilija, 1992 m. birelio 3
14 d.) [36};
4) Johanesburgo darnaus vystymosi deklaracija, priimta pasaulinio aukiausio lygio susitikime (Johanesburgas,
2002 m. rugpjio 26 rugsjo 4 d.) [37];
5) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, nustatanti Europos bendrijos veiksm vandens politikos srityje
pagrindus 2000/60/EB [38].
Torremolinos chartija apibr teritorij planavimo principus, turinius takos gyvenimo kokybs
gerjimui ir moni veiklos organizavimui Europoje. i chartija yra Europos Tarybos bendrojo pobdio tekst
priedas, kurio tikslas nurodyti atskir ali ir Europos politikos gaires ioje srityje. Rajon planavimas turi bti
demokratikas, funkcionalus ir ilgalaikis. Pagrindiniai teritorij planavimo tikslai - subalansuota socialin ir
ekonomin rajon raida, gyvenimo kokybs gerinimas, patikimas gamtos itekli tvarkymas ir gamtos apsauga,
racionalus ems naudojimas. Norint utikrinti racional ems naudojim reikia rpintis dideli miest ir
pramons kompleks, didij infrastruktr idstymu, organizavimu ir pltojimu, taip pat kininkauti tinkam
emi ir miko plot apsauga. Teritorijos planavimo politik btinai reikia derinti su ems naudojimo politika, kad
galima bt gyvendinti visiems rpimus tikslus.
Europos kaimikj srii chartijoje numatyta, kad gamtos itekliai em, vanduo ir oras turi bti
protingai ir racionaliai naudojami. is dokumentas yra atskir Europos ali kaimikj srii vystymo veiksm
planas. Regionin (kaimo pltros) ir ems dirbimo politika turi bti derinama su integruota socialine ir ekonomine
politika. iuolaikins ems kio politikos dal sudaro neintensyvios emdirbysts ir alternatyvaus ems
naudojimo skatinimas (rekreacijai, atsinaujinanij aliav gamybai ir pan.). Valstybs turt skatinti kiek galima
racionalesnio dydio kius, kuri funkcionavimas bt ekonomikai naudingas. Taip pat btina garantuoti
racional ir tolyg gamtos itekli naudojim, isaugoti gyvenamj aplink, jos biologin vairov, saugoti vis
verting kratovaizd, tausoti mikus ir apsodinti nenaudojamas emdirbystei vietas.
Rio deklaracija apie aplink ir pltr siekiama gyvendinti Jungtini Taut konferencijos Deklaracij dl
mogaus aplinkos (priimt Stokholme 1972 m. birelio 16 d.). Rio deklaracijoje skelbiam princip pagrindins
nuostatos:
siekiant subalansuotos pltros, dmesys sutelkiamas mog, kuris turi teis sveik ir visavert gyvenim
harmonijoje su gamta;
vadovaudamasi Jungtini Taut Chartija ir tarptautins teiss principais, valstyb turi teis eksploatuoti iteklius
pagal savo aplinkosaugos politik, utikrindama, kad i veikla nedaryt alos aplinkai;
pltra turi atitikti dabarties ir ateities kart raidos ir aplinkos poreikius;
siekiant subalansuotos pltros, aplinkos apsauga negali bti atsieta nuo bendrojo raidos proceso;
valstybs turi bendradarbiauti, kad ilaikyt ir atstatyt ems ekosistemos natralum ir vientisum;
aplinkos problemos efektyviausiai sprendiamos atitinkamame lygmenyje, dalyvaujant visiems tuo
suinteresuotiems pilieiams. alies matu kiekvienam asmeniui utikrinama galimyb dalyvauti sprendim
primimo procesuose;
valstyb turi priimti efektyvius aplinkosaugos statymus. Aplinkos standartai, vadybos udaviniai ir prioritetai
privalo atspindti aplinkos ir pltros bkl;
valstybs turi sukurti statymus, teisinanius atsakomyb bei kompensacijas u tar ir kitoki al aplinkai.
alies valdia turi skatinti poir, kad terjas privalt sumokti u tar, gerbt visuomens interesus;
poveikio aplinkai vertinimas, kaip valstybin priemon, turi bti panaudojama vertinti numatomai veiklai, jeigu ji
galt turti alingo poveikio aplinkai ir yra kompetentingos alies valdios sprendimo objektas.
Johanesburgo darnaus vystymosi deklaracijoje keliamos problemos, susijusios su galima moni veiklos
taka gamtos itekliams. Konstatuojama, kad pasaulin aplinka ir toliau niokojama, nyksta biovairov, senka
ems itekli atsargos, vis daugiau derlingos ems virsta dykumomis, pratingos klimato pokyi pasekms
tampa akivaizdios, stichins nelaims vyksta vis daniau ir sukelia vis sunkesnius padarinius. Siekiant kiek
manoma greiiau i pagrind pakeisti dabartin gamtos itekli nykimo tendencij, btina gyvendinti strategijas,

apimanias nacionalinio ir regioninio lygmens udavinius saugoti ekosistemas ir utikrinti integruot ems,
vandens ir gyvj itekli valdym. Reikia pradti vykdyti veiklos program teikti finansin ir technin pagalb
saugom geriamojo vandens itekli pltotei, taip pat siekti subalansuotos uvininkysts palaikyti ar atstatyti
uv atsargas iki tokio lygio, kuris utikrint maksimal ilgalaik pelningum. Suderinta emdirbyst ir kaimo
vystymas yra btini gyvendinant integruot poir maisto gamybos didinim taip, kad bt saugoma aplinka.
Tam reikalinga:
pltoti ir gyvendinti integruotos emvaldos ir vandens naudojimo planus, pagrstus suderintu atsinaujinani
altini naudojimu ir socialinio, ekonominio bei aplinkosaugos potencialo vertinimu;
skatinti programas, skirtas suderintai didinti ems naum ir efektyvum vandens itekli naudojim ems
kyje, mikininkystje, lapemse, verslins vejybos teritorijose;
didinti galimyb pasiekti esamos rinkos ir pltoti naujos rinkos pridtin vert kuriantiems ems kio
produktams;
skatinti programas, skirtas diegti aplinkos apsaugos poiriu tinkamus, efektyvius ir produktyvius metodus dirvos
derlingumui didinti ir ems kio kenkjams naikinti.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB (Vandens direktyvoje) paymta, jog Europos
Bendrijos aplinkos politika siekia, kad bt isaugota, apsaugota ir pagerinta aplinkos kokyb, protingai ir
racionaliai naudojant gamtos iteklius. Vandens direktyvos pagrindinis tikslas nustatyti vidaus pavirini vandens,
tarpini vanden, pakrani vanden ir poeminio vandens apsaugos sistem, kuri:
1) neleist toliau prastti vandens ekosistem, taip pat su jomis susijusi sausinamos ekosistemos ir lapemi
bklei, j apsaugot ir pagerint;
2) skatint subalansuot vandens vartojim;
3) siekt geriau apsaugoti ir gerinti vandens aplink.
Direktyva numato, kad valstybs nustatyt upi baseinus, juos apibdinani informacij registruot
saugom teritorij registre, parengt konkretaus ups baseino rajono priemoni programas bei ups baseino
valdymo plan. Pagal sudarytas vandens bkls stebsenos (monitoringo) programas kiekviename baseino rajone
turi bti stebima pavirinio vandens telkini bkl (nuotkis, ekologin ir chemin bkl, ekologinis potencialas)
bei poeminio vandens telkini chemin ir kokybin bkl.
Vykdydamos priemoni programas upi basein vald planuose, valstybs nars privalo:
1) gyvendinti btinas priemones, kad neprastt vis pavirinio vandens telkini bkl;
2) siekti saugoti, gerinti ir atnaujinti visus dirbtinius bei sunkiai modifikuotus vandens telkinius; stengtis, kad geras
ekologinis potencialas ir pavirinio vandens chemin bkl, taip pat poeminio vandens gera bkl bt pasiekta ne
vliau kaip po 15 met nuo ios direktyvos sigaliojimo;
3) stengtis nuosekliai mainti pavirini vanden tar;
4) gyvendinti btinas priemones, skirtas neleisti teralams patekti poeminius vandenis;
5) utikrinti poemio vandens mimo ir jo pasipildymo pusiausvyr.
2.2. Nacionaliniai strateginiai dokumentai
Lietuvos gamtos itekli naudojimo ir apsaugos politika ireikta strateginiuose dokumentuose, kuri
pagrindu rengiamos pagrindins statym nuostatos. Lietuvos Respublikos Seimo priimti strateginiai dokumentai:
1) Valstybin aplinkos apsaugos strategija (1996 m. rugsjo 25 d.) [39];
2) ems kio ir kaimo pltros strategija (2000 m. birelio 13 d.) [40];
3) Valstybs ilgalaiks raidos strategija (2002 m. lapkriio 12 d.) [41].
Valstybinje aplinkos apsaugos strategijoje numatytos ios kryptys ems naudojimui
ir kratotvarkai reguliuoti.
1. Optimizuoti emnaud:
1) gerinti ems naudmen struktr pagal litomorfinius paviriaus ypatumus;
2) padidinti gamtin pusiausvyr reguliuojani ekosistem plotus;
3) padidinti mikingum, pirmiausia svarbiausiose gamtinio karkaso zonose;
4) sustabdyti statyb invazij ekologikai jautrias ir natraliausias bei vaizdingiausias vietas;
5) isaugoti derlingiausi emi ir mik fond;
2. Sustabdyti gamtinio kratovaizdio nykim gamtinio karkaso bei saugomose teritorijose:
1) sureguliuoti statyb proces, utikrinant statym laikymsi;
2) orientuoti ems k ekologikai subalansuot k;
3) sugrietinti i teritorij apsaugos ir naudojimo kontrol;
3. Sustabdyti dirvoemi struktros nykim:
1) saugoti dirvoemi derlingum;
2) derinti intensyvi ir ekstensyvi ems kio veikl;
3) diegti tausojaniosios ir bioorganins emdirbysts sistemas.
ems kio ir kaimo pltros strategijoje numatyti svarbiausi tikslai, susij su ems naudojimo
optimizavimu:

1) rink orientuotas, konkurencingas ems kis;

2) valstybs parama ems kiui;
3) aplinkos apsauga, ekologinis, biologin vairov ir kratovaizd puoseljantis kininkavimas;
4) tolygi kaimo ekonomin ir socialin pltra, atitinkanti region ypatumus.
Tarp ems kio pertvarkymo ir modernizavimo priemoni numatyta:
1) sukurti ems ir kito nekilnojamojo turto administravimo sistem, kad bt sudarytos slygos ems ir kito
nekilnojamojo turto rinkai susiformuoti ir funkcionuoti, racionaliam ki didjimui bei ems konsolidacijai;
2) teisinmis ir ekonominmis priemonmis skatinti ki, kuriuose kininkaus jauni asmenys, krimsi, ki
pertvarkym iki racionali dydi, j modernizavim bei veiklos vairov;
3) isaugoti ems kiui tinkamas nusausintas emes.
Valstybs ilgalaiks raidos strategijoje nustatytos ilgalaiks pltros kryptys.
1. Vanden apsaugos srityje: mainti vanden tar buitinmis ir gamybinmis nuotekomis; gerinti geriamojo
vandens kokyb; mainti vanden tar i ems kio altini; gerinti rekreacijai naudojam vanden bkl; gerinti
vandens ekologijos sistem bkl; racionaliai naudoti vandens energetinius iteklius; mainti jros tar; siekti
sumainti kaimynini valstybi darom tak Lietuvos vandens itekliams.
2. Oro apsaugos srityje: skatinti energijos naudojimo veiksmingum bei atsinaujinanij energijos altini
naudojim; mainti tar i dideli deginimo (energetikos) rengini; mainti transporto poveik aplinkai ir moni
sveikatai; mainti poveik klimato kaitai, ozono sluoksniui, rgtjimo, eutrofikacijos procesui. (Eutrofikacija
mineralini drusk (azoto, fosforo, kalio) patektis vandens telkinius, kur sukeliama sparti organins mediagos
(fitomass) gamyba, dl ko, jai irstant, stinga deguonies ir kinta vandens bendrijos).
3. Dirvoemio apsaugos srityje: mainti dirvoemio terim organinmis ir mineralinmis tromis bei kitais ems
kyje naudojamais chemikalais, naftos produktais ir sunkiaisiais metalais; nustatyti sen tar ir j paalinti.
4. Mik kio pltros srityje: isaugoti ir gamtinius miko iteklius; utikrinti j racional ir nenutrkstam
naudojim, gerinti mik produktyvum bei sveikatingum; didinti alies mikingum veisiant mikus.
5. ems gelmi ir kit gamtos itekli naudojimo srityje: stiprinti ir tobulinti ems gelmi panaudojimo
valstybin reguliavim bei prieir; racionaliai naudoti bei saugoti gamtos iteklius; sustabdyti augal, gryb ir
gyvn ri bei populiacijos nykim, isaugoti j nacionalinius genetinius iteklius.
6. Kratovaizdio isaugojimo srityje: sustabdyti gamtini kratovaizdi nykim ir isaugoti bding j vairov;
parengti ir gyvendinti kratovaizdio apsaugos svarbias teritorij planavimo ir tvarkymo programas, kurti
urbanistinio ir agrarinio kratovaizdio teritorij pltros, tvarkymo ir apsaugos politik.
2.3. Aplinkos apsaugos principai
Europos Sjungos sutarties preambulje yra tvirtintas siekis stiprinti aplinkos apsaug; ekonomini
priemoni negali bti imamasi nepaisant aplinkosaugos reikalavim. Kita svarbi ES sutarties nuostata
ekonomins paangos, socialinio teisingumo ir aplinkos apsaugos suderinimas. Tai susij su tuo, kad moni
naudojami gamtos itekliai yra baigtiniai, bei su btinumu ilaikyti galimyb gamtos itekliais naudotis
bsimosioms kartoms. Aplinkos bkls gerinimas tiesiogiai lemia ir gyvenimo slyg gerinim. Aplinkos apsauga
vertinama kaip savarankikas Bendrijos tikslas, lygiavertis kitiems Sutartyje tvirtintiems tikslams.
Aplinka ES teisje suprantama ne tik kaip natrali aplinka; ji apima ir moni sukurt ar paveikt aplink.
Gamtos itekli naudojimo teis yra ne tik atskiroji, t. y. i itekli naudojimas kaip gamybos priemons ar
aliavos asmen kinei veiklai pltoti, bet ir bendroji, t. y. visuomens nari teis naudotis visiems prieinamais
gamtos itekliais. Europos Tarybos direktyvoje (85/337/EEB) yra ivardyti ie aplinkos elementai: mons,
gyvnija, augmenija, dirvoemis, vanduo, oras, klimatas, kratovaizdis, materialins vertybs, kultros paveldas ir
j sveika. Taip pat jiems priskiriamos ems gelms ir energetiniai itekliai. Aplinkos saugojimas reikia draudim
niokoti aplink ir tam tikr ribojim ja naudotis. Aplinkos kokybs saugojimas yra susijs su tuo, kad tam tikromis
kontrols, reguliavimo ir planavimo priemonmis aplinkos tara turi bti sumainta ir turi bti ukirstas kelias
ateityje terti aplink. gyvendinant aplinkos politik, btina atsivelgti moni sveikat. Gamtos itekliai yra
riboti, todl jie turi bti naudojami atsargiai, atsakingai ir racionaliai, t. y. ne daugiau nei reikia.
Pagrindiniai aplinkos politikos principai, idstyti Europos Bendrijos sutartyje:
1. Auktas aplinkos apsaugos lygis. Siekiant io lygio, reikia nustatyti tam tikras slygas, kurios sudaryt galimyb
ilaikyti ar atkurti vari ir moni sveikatai kuo maesn neigiam tak turini aplink.

2. Atsargumo ir prevencini veiksm principai. Pagal juos, esant alos atsiradimo tikimybei, rizikai, kad gali kilti
pavojus aplinkai, turi bti imamasi veiksm,kad to bt ivengta.
3. alos altinio principas. Jis nustato, kad ala aplinkai turi bti atlyginama ten, kur yra jos altinis, arba kiek
manoma ariau jos altinio.
4. Principas: terjas moka. Jis reikia, kad asmuo, kuris daro al ar kelia tam tikr rizik aplinkai, turi padengti
jos atsiradimo prevencijos, mainimo ir atitaisymo ilaidas.
5. Integracijos principas. Pagal princip kit politikos ir veiksm krypi reikalavimai turi bti suderinti su
aplinkos apsaugos reikalavimais, kurie yra papildomas kriterijus priimant vienok ar kitok sprendim.
6. Darnaus vystymosi principas. is principas tvirtintas 1992 m. Rio de aneire vykusios Jungtini taut
konferencijos baigiamuosiuose dokumentuose. Jo esm kad pltra turi taip tenkinti dabarties kart poreikius, kad
i bsimj kart nebt atimta galimyb tenkinti savo poreikius. is principas daro tak
ekonomikos struktrai ir slygoms.
Lietuvai stojus ES, nacionaliniai teiss aktai privalo bti suderinti su ES teiss aktais. Tai atlikti Lietuva
sipareigojo dar 1998 m. vasario 1 d., pasiraydama Asocijuotos narysts sutart. Tais paiais metais patvirtinta
Aplinkos apsaugos teiss norm derinimo su Europos Sjungos reikalavimais strategija. io derinimo pagrindai yra
tvirtinti Stojimo Europos Sjung sutartyje, ES sutartyje ir Konstituciniame akte dl Lietuvos Respublikos
narysts Europos Sjungoje.
3. GAMTOS ITEKLI APSAUGOS TEISINIS
REGLAMENTAVIMAS
3.1. Aplinkos oras ir jo apsauga
Atmosfera laikomas ems rutul gaubiantis dujinis apvalkalas (apie 800 km storio). I jo tankiausias jos
sluoksnis troposfera (poliarinse srityse 8-10 km storio, ties pusiauju 10-16 km storio) yra tinkamas
auktesniosioms gyvybs formoms egzistuoti. Aplinkos oras tai troposferos oras, iskyrus darbo aplinkos or. Or
sudaranios dujos azotas (78,09 proc.), deguonis (20,95 proc.), argonas (0,93 proc.), anglies dioksidas (0,03
proc.) ir kt.
Atmosfera apsaugo ems organizmus nuo kenksming kosmini spinduli, sugeria dal Sauls
skleidiam ultravioletini spinduli, reguliuoja ems paviriaus temperatr. Taiau dl antropogenins ir
natralios atmosferos taros atsirad neigiami procesai (rgts liets, ozono sluoksnio majimas, klimato kaita)
kelia grsm civilizacijos vystymuisi. Lietuvoje atmosfer kasmet imetama apie 260 tkst. ton teral, i j
daugiausia anglies monoksido, sieros anhidrido, laki organini jungini ir azoto oksid. Apie 2/3 vis teral
imetama i transporto priemoni ir kit mobili taros altini.
Aplinkos oro apsaug reglamentuoja Aplinkos oro apsaugos statymas [4]. Jame numatyti aplinkos oro
apsaugos prioritetai, aplinkos oro kokybs valdymas, vertinimas ir stebsena (monitoringas), aplinkos oro taros
valdymas, leidimas teralus imesti aplinkos or, asmen teiss ir pareigos.
Aplinkos oro apsaugos prioritetai: energijos naudojimo veiksmingumo didinimas; motorini transporto
priemoni sukeliamos taros mainimas; geriausi priemoni gamybos bd ir technologij diegimas. Pagrindiniai
atmosferos oro itekli racionalaus naudojimo udaviniai, numatyti Valstybinje aplinkos apsaugos strategijoje
[39]:
1) mainti terim transporto imetamosioms dujoms;
2) mainti NO, SO2, CO2 emisij i stacionari altini;
3) mainti laki organini jungini emisij i stacionari altini;
4) mainti ozono sluoksn ardani mediag naudojim ir emisij;
5) mainti oro terim kietosiomis dalelmis;
6) mainti SO2 ir NO pernaas.
Aplinkos oro kokyb valdo Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija: jos tvirtina sra
teral, kuri kiekis aplinkos ore ribojamas, nustato riboto utertumo vertes ir leistinuosius dydius.
Aplinkos oro kokybs nuolatin kontrol privaloma aglomeracijose ir zonose, kur utertumo lygiai
virija arba gali viryti ribines utertumo vertes. Oro kokybs matavimus kartu su suinteresuotomis institucijomis
organizuoja Aplinkos ministerija.
Aplinkos stebsenos (monitoringo) vykdymo tvark nustato Aplinkos monitoringo statymas [6].
Pagal Vyriausybs patvirtint Valstybin aplinkos monitoringo 2005 2010 m. program [53] numatyti
tikslai ir udaviniai aplinkos oro bkls stebjimo srityje:

1) gauti duomenis, kurie leist pagrstai mainti atmosfer imetam teral ir iltnamio duj kiek, pasaulio
klimato kaitos, rgtjimo ir eutrofikacijos proces bei ozono sluoksn ardani mediag neigiam poveik
moni sveikatai ir ekosistemoms, prognozuoti oro kokyb. Tam numatoma vertinti aplinkos oro utertumo lyg
aglomeracijose ir labiausiai urbanizuotose teritorijose, vertinti ozono sluoksnio pokyius, vertinti perna i kit
ali indl bendr Lietuvos oro baseino utertumo lyg, taip pat vertinti atmosfer imetam antropogenins
kilms teral kiek, apkrov ekosistemoms mast, imetam ir absorbuojam iltnamio duj kiek;
2) gauti duomenis, kurie leist analizuoti, vertinti ir prognozuoti aplinkos kokyb Lietuvos teritorijoje atsivelgiant
radionuklid perna.
Aplinkos oro taros reguliavimo priemons apima Aplinkos ministerijos kompetencijai priskirtas
funkcijas nustatyti bendr leistinj i stacionari taros altini imetam teral kiek visoje Lietuvos
Respublikos teritorijoje ir kiekvienoje apskrityje; laikinai apriboti taros altini veikl ir taikyti kitas aplinkos oro
taros mainimo priemones. Aplinkos oro taros mainimo programas rengia, tvirtina ir gyvendina savivaldybs.
statymai reikalauja, jog projektuojant ir statant kinius objektus turi bti parinkti geriausi prieinami gamybos
bdai ir utikrinta, kad nebus virijamos nustatytos ribins utertumo verts, taip pat nebus naudojamos teritorijos,
kuriose teralai sunkiau isisklaido. Lietuvos Respublikoje naudoti galima tik tok kur ir tokius degalus, kurie
atitinka kio, Aplinkos ir Susisiekimo ministerij nustatytos sudties ir kokybs reikalavimus vertinant pagal
poveik mogaus sveikatai ir aplinkai. Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro sakymu (2001 12 11, Nr.
591/640) nustatytos leistinosios aplinkos oro utertumo normos.
Leidim teralus imesti aplinkos or reikalavimai:
1) Aplinkos ministerija rengia stacionari taros altini, kuriems nustatomi leistinosios taros normatyvai, sraus;
2) teralai i stacionaraus taros altinio gali bti imetami aplinkos or tik tam turint leidim. Leidim idavimo
tvark ir slygas nustato Aplinkos ministerija, atsivelgdama naudojam technologini rengini pajgumus ir
kitas slygas. Leidim turintis taros altinio naudotojas privalo teiss akt nustatyta tvarka tvarkyti aliav, kuro,
energijos snaud, produkcijos kiekio ir susidarani bei imetam aplinkos or teral apskait. Leidim
idavusiai institucijai turi bti teikiamos nustatytos formos ataskaitos.
Teiss aktuose nustatyta, kad gaminant, veant, saugant ir naudojant rang, produktus ar mediagas,
kurie teria arba gali terti aplinkos or, privaloma pasirinkti tok bd, kuris apsaugot aplinkos or nuo neleistino
terimo. veami arba eksploatuojami mobils taros altiniai negali viryti Aplinkos ministerijos nustatyt
leistinj taros dydi. Taros altinio naudotojas privalo laikytis nustatyt taros normatyv. Stacionaraus taros
altinio naudotojas privalo parengti aplinkos oro taros mainimo program, reikaling imetam teral kiekiui
sumainti; program patvirtina leidim teralams aplinkos or imesti idavusi institucija. Draudiama deginti
saus ol, nendrynus, raienas. Draudiama deginti atliekas, iskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam
skirtuose renginiuose.
Taros altinio naudotojas, neteista veika uters aplink, privalo atlyginti al ir esant galimybei atkurti
aplinkos elemento bkl.
3.2. Vandens itekliai ir j apsauga
Lietuvoje pavirinio vandens iteklius sudaro ups, upeliai, eerai, vandens talpyklos ir kiti vandens
telkiniai. Bendrasis j plotas 262,2 tkst. ha. Poeminio geriamojo vandens itekliai apie 2 mln. m3 vandens per
par. Kasmet igaunama apie 160 mln. m3 glo poeminio vandens. Bendrasis paimamo ir suvartojamo vandens
kiekis per metus apie 6000 mln. m3, i jo 5200 5800 mln. m3 suvartojama energetikai. pavirinius vandens
telkinius kasmet ileidiama apie 170 mln. m3 utert kio buities bei gamybini nuotek. Iki 40 proc. utert
nuotek yra nevalytos arba nepakankamai ivalytos.
Vandens naudojimas tai bet kokia veikla, daranti poveik vandens telkinio ir jame esanio vandens
bklei, pavyzdiui, vandens telkinio naudojimas vandeniui igauti, nuotekoms ileisti, rekreacijai, laivybai,
uvininkystei, vejybai bei kitiems tikslams. Vandens naudojimu taip pat laikoma hidrotechnikos statini statyba ir
naudojimas. Bendrosios vandens naudojimo slygos nustatytos Vandens statyme:
1) vanduo gali bti naudojamas, jeigu yra nustatytos priemons, utikrinanios, kad vanduo bus naudojamas
racionaliai, vandens telkiniai bus tinkamai apsaugoti nuo utertumo ir nebus pablogintos vandens ekosistem
gyvenimo slygos;
2) planuojant, projektuojant, statant ir eksploatuojant kins ar kitos veiklos objektus, galinius neigiamai veikti
vandens telkini bkl, turi bti numatytos priemons, utikrinanios racional vandens naudojim, vandens
apsaug nuo terimo, vandens telkinio hidromorfologins ir biologins bkls apsaug bei vandens naudojimo
apsaug; turi bti laikomasi paangaus kininkavimo praktikos ir diegiamos varesns gamybos bei taros
mainimo technologijos;

3) kad vandens telkinius bt galima naudoti vandeniui igauti, nuotekoms ileisti, juose plaukioti plaukiojimo
priemonmis, vejoti, reikalingas leidimas (iskyrus atvejus, kai vandens naudojimas daro nereikming poveik
vandens telkinio fizinms, cheminms ir biologinms savybms). Leidimus iduoda teiss akt nustatyta tvarka
Aplinkos ministerija, apskrii virininkai ar kitos institucijos;
4) vanduo gali bti naudojamas, jeigu yra numatytos priemons, utikrinanios, kad vanduo bus naudojamas
racionaliai, vandens telkiniai bus tinkamai apsaugoti nuo uterimo ir nebus pablogintos vandens ekosistem
gyvavimo slygos;
5) planuojant, projektuojant, statant ir eksploatuojant kins ar kitos veiklos objektus, galinius neigiami veikti
vandens telkini bkl, turi bti numatytos priemons, utikrinanios racional vandens naudojim, vandens
apsaug nuo terimo, vandens telkinio hidromorfologins ir biologins bkls apsaug bei vandens naudojimo
apskait, turi bti laikomasi paangaus kininkavimo praktikos ir diegiamos varesns gamybos bei taros
mainimo technologijos.
Vandens naudotojai privalo:
1) naudoti vanden maiausi poveik vandens telkiniui daraniomis priemonmis ir bdais;
2) taupiai naudoti vanden, neviryti nustatyt vandens naudojimo limit bei gamtin aplink ileidiam teral
ribini veri, neleistinai nebloginti vandens telkini bkls;
3) kiek manoma veiksmingiau naudoti renginius ir priemones, skirtas mainti poveik vandens bklei, bei didinti
toki rengini efektyvum;
4) teiss akt nustatyta tvarka tvarkyti vandens naudojimo apskait ir vykdyti veikos poveikio aplinkai stebsen
(monitoring);
5) diegti teiss aktuose numatytas vandens telkini apsaugos priemones;
6) utikrinti ypa saugom vandens augal ir gyvn ri, j buveini, radaviei, augaviei apsaug, neprastinti
ekosistem gyvavimo slyg, vandens telkiniuose introdukuojant, neintrodukuojant ar perkeliant laukinius gyvnus
ir augalus laikytis statym ir kit teiss akt reikalavim;
7) nepaeisti kit vandens naudotoj teisi ir teist interes. Vandens telkini savininkai pagal galimybes privalo
saugoti ir gerinti vandens telkini bkl, nedaryti alos aplinkai, nepaeisti kit asmen teisi bei teist interes ir
siekti gyvendinti Vandens statymo nustatytus vandensaugos tikslus.
Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. priimta Vandens direktyva (2000/60/EB) numato pagrindinius
vandens itekli apsaugos reikalavimus. Tai nustatyti vidaus pavirini vandens, tarpini vanden, pakrani
vanden ir poeminio vandens apsaugos sistem, kuri neleist toliau prastti vandens ekosistem bklei, j
apsaugot ir pagerint; skatint subalansuot vandens vartojim; siekt geriau apsaugoti ir gerinti vandens aplink.
Direktyva numato, kad valstybs nustatyt upi baseinus, juos apibdinani informacij registruot saugom
teritorij registre, parengt priemoni programas bei ups baseino valdymo planus, skirtus konkretiems upi
basein rajonams. Pagal sudarytas vandens bkls stebsenos (monitoringo) programas kiekviename baseino
rajone turi bti stebima pavirinio vandens telkini bkl (nuotkis, ekologin ir chemin bkl, ekologinis
potencialas) bei poeminio vandens telkini chemin ir kokybin bkl.
Saugodamos vandens telkinius nuo uterimo, ES valstybs turi utikrinti, kad bt gyvendintos Europos
Tarybos direktyvos: 96/61/EB dl integruotos taros prevencijos ir kontrols; 91/271-EEB dl miesto nuotek
valymo; 91/676/ EEB dl vandens apsaugos nuo taros nitratais i ems kio altini ir kitos.
Poeminio vandens itekli naudojimo perspektyvos numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002
m. patvirtintoje Poeminio vandens naudojimo ir apsaugos 2002 2010 m. strategijoje [47].
Nuotekos tai buityje, kio ar gamybinje veikloje naudotas arba perteklinis (krituli, pavirinis,
drenainis ar pan.) vanduo, kur jo turtojas, naudodamasis nuotek tvarkymo infrastruktra, ileidia gamtin
aplink arba kitiems asmenims priklausani nuotek tvarkymo infrastruktr. Nuotek tvarkymas tai nuotek
surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, ileidimas aplink ir valymo metu susidariusio dumblo ir
kit atliek tvarkymas. Nuotekos turi bti renkamos ir valomos naudojant geriausias prieinamas technologijas, o
alinamos taip, kad bt daroma maiausia taka aplinkai. Nuotek ileidimo slyg nustatymo ir leidim idavimo
tvark nustato Aplinkos ministras.
gyvendindama Nitrat direktyv, Vyriausyb 2003 m. rugpjio 26 d. nutarimu Nr. 1076 patvirtino
Vanden apsaugos nuo taros azoto junginiais i ems kio altini Lietuvos Respublikos teritorijoje program
[Valstybs inios, 2003, Nr. 83 3792], kurioje numatyta:
1) numatyti gyvulininkysts ki keliamos taros likvidavimo priemones, pirmiausia rengti mlides ir srut
kauptuvus gyvulininkysts kiuose, turiniuose daugiau kaip 300 sutartini gyvuli vienet;
2) diegti darni emdirbysts sistem nustatyti ekologinius ir ekonominius reikalavimus, palankiausius
augalininkysts ir gyvulininkysts produkcijos gamybai;
3) vykdyti vandens taros i ems kio altini stebsen (monitoring).
Pagal Aplinkos ministro ir ems kio ministro 2001 m. gruodio 19 d. sakymu Nr. 452/607 patvirtintus
Vanden apsaugos nuo taros azoto junginiais i ems kio altini reikalavimus [Valstybs inios, 2002, Nr. 1
14], nustatytos ios privalomos kins veiklos slygos:

1. Gyvuli tankis kyje neturi bti didesnis kaip 1,7 slyginio gyvulio vienam hektarui ems kio naudmen.
2. kiai, turintys daugiau kaip 10 slygini gyvuli, turi rengti talpyklas mlui laikyti (mlides). Mlidse turi
tilpti bent 6 mnesius kauptas gyvuli mlas, iskyrus atvejus, kai galima pagrsti, jog visas mlidi talpum
virijantis mlo kiekis yra tvarkomas nedarant alos aplinkai. Nesant mlidi, tirtasis mlas, suderinus su
Aplinkos ministerijos atitinkama tarnyba, laikinai gali bti kaupiamas lauko rietuvse.
3. Mlids turi bti rengtos taip, kad gyvuli mlo ir/ar augalini mediag turintys skysiai (srutos, siloso
skystis ir pan.) nenutekt pavirinius ir neprasiskverbt poeminius vandenis.
4. Atsivelgiant planuojam auginti augal maisto mediag poreikius ir siekiant ilaikyti vandenis patenkani
maistingj mediag leistinuosius dydius, kiekvienais metais, prie triant dirvas cheminmis tromis ir
gyvuli mlu, kiuose, turiniuose daugiau kaip 150 ha ariamosios ems, turi bti sudaromas trimo planas.
5. Nustatant tr panaudojimo normas ir slygas, turi bti atsivelgiama : 1) dirvoemio slygas, tip ir reljefo
nuolyd; 2) klimato slygas; 3) sjomain sistemas; 4) planuojam derli; 5) maisto mediag atsargas
dirvoemyje; 6) dirvoemio rgtum; 7) ems kio gamybos tam tikruose regionuose reikalavimus, nustatytus
pagal teritorinio planavimo dokumentus ir specialisias ems naudojimo slygas.
6. Gyvuli mlo kiekis, terptas dirv kiekvienais metais, taip pat ir gyvuli mlas, patenkantis dirv ganant
gyvulius, neturi viryti 170 kg azoto 1 ha ems kio naudmen kartu su azoto kiekiu, gaunamu i mineralini
tr (visas azotas).
7. Pasirinktas trimo bdas turi utikrinti tolyg tr paskleidim ir minimal trimo poveik aplinkai. Gyvuli
mlas, paskleistas ant dirvos paviriaus, turi bti terptas per 6 valandas.
8. kiuose, turiniuose daugiau kaip 15 ha ariamosios ems, 50 proc. ploto turi bti apsta iemojaniais
(ieminiais ir daugiameiais) augalais.
9. Kalvoto reljefo kiuose turi bti taikomos prieerozins sjomainos, laikantis nustatyto (priklausomai nuo lait
nuolydio) daugiamei oli ploto sjomainoje.
10. achtinius ulinius reikia rengti taip, kad juos nepatekt krituliai ir nesikaupt pavirinis vanduo. Prie ulinio
turi bti sudaroma apsaugos zona, kurios plotis iki gyvenamojo namo 7 m, iki garao, kinio pastato ar iltnamio
10 m, iki tvarto, mlids ar kompostavimo aiktels 25 m. Atstumas iki potencialios taros objekt (kini
pastat, lauko tualet, srut duobi, mlidi, tr, pesticid, naftos produkt sandli, iltnami ar intensyviai
triam dar) turt bti ne maesnis kaip 50 m.
3.3. Vandens telkini naudojimas vejybai
Dauguma vandens telkini naudojami verslinei vejybai arba mgjikai vejybai. vejyba yra uv
gaudymas, laikymas ar perdirbimas bei sugaut uv veimas, nepaeidiant teritorini vanden leistinojo
perplaukimo teiss ir migracijos laisvs iskirtinje ekonominje zonoje.
Valstybinio uvininkysts reglamentavimo funkcijas pagal kompetencij atlieka:
1) ems kio ministerija uvininkysts politikos formavimo, ios akos valstybinio reglamentavimo ir Europos
Sjungos bendrosios uvininkysts politikos gyvendinimo bei uv itekli ir j kontrols funkcijas jr
vandenyse;
2) Aplinkos ministerija uv isaugojimo politikos formavimo vidaus vanden uvininkysts vandens telkiniuose,
vejybos taisykli kontrols funkcijos uvininkysts vandens telkiniuose.
uvininkysts vandens telkiniams priskiriama: Lietuvos Respublikos iskirtin ekonomin zona,
teritoriniai vandenys, visi paviriniai vidaus vandens telkiniai, kurie naudojami arba gali bti naudojami
uvininkystei. Paprastai verslin vejyba leidiama stambesniuose kaip 50 ha eeruose, uvininkysts tvenkiniuose,
Baltijos jroje, Lietuvai priklausanioje Kuri mari dalyje, Kauno, Elektrn, Antaliepts ir kitose vandens
talpyklose, didiosiose upse. Mgjika vejyba leidiama visuose vandens telkiniuose, iskyrus valstybinius
vandens telkinius, kuriuose vejoti draudiama. Tai vandens telkiniai, esantys valstybiniuose rezervatuose,
valstybini park rezervatuose, arba labai svarbs uv migracijai, uvivaisai, rekreacijai, yra vertingi gamtiniai
kompleksai.
Naudojant uv iteklius, turi bti utikrinamos j natralaus atsikrimo galimybs, palaikomas
optimalus uvininkysts vandens telkini produktyvumas, ivengiama neigiam vandens ekosistemos pakitim.
Leidimus usiimti versline vejyba jr vandenyse iduoda ems kio ministerija ar jos galiota
ministerija, valstybiniuose vidaus vandenyse Aplinkos ministerija ar jos galiota institucija, privaiuose
uvininkysts vandens telkiniuose i telkini savininkai.
Sprendimus iduoti leidimus naudoti valstybini vandens telkini kls plotus mgjikai vejybai
priima valstybins ems patiktiniai apskrii virininkai arba savivaldybi tarybos, o leidimus iduoda
atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentas.
statym nustatytais atvejais be leidim gali vejoti vaikai iki 16 met, pensininkai, vandens telkini
savininkai (jiems priklausaniuose vandens telkiniuose) ir kls plot naudotojai.
Valstybini vandens telkini kls plot naudotojai privalo:
- gyvendinti vandens telkinio valdytojo patvirtintus uv itekli naudojimo,
atkrimo ir apsaugos priemones;

- laikytis nustatyt specialij vandens telkini naudojimo slyg, mgjikos kls

taisykli, kit aplinkos apsaug ir gamtos itekli naudojim reglamentuojani
teiss akt, leidime naudoti kls ploto slyg reikalavimus.
Visi uv itekli naudotojai privalo:
- racionaliai naudoti uv iteklius ir juos saugoti;
- laikytis kl ir uv apsaug reglamentuojani teiss akt reikalavim bei vejybos leidimuose, suteikianiuose
teise naudoti uv iteklius, nustatyt slyg;
- atlyginti savo neteistais veiksmais uv itekliams padaryt al.
Versline vejyba valstybiniuose vidaus vandenyse fiziniai ir juridiniai asmenys gali usiimti gav aplinkos
ministerijos ar jos galiotos institucijos iduotus leidimus. Leidimus usiimti versline vejyba privaiuose vandens
telkiniuose iduoda i telkini savininkai.
Verslinei ir mgjikai vejybai nenuomojami vandens telkiniai, esantys rezervatuose, kituose vertinguose
gamtiniuose kompleksuose, taip pat ypa svarbs uv migracijai, nertui, rekreacijai ir uvivaisai vandens
telkiniai. Inuomojant vandens telkinius vejybai, em po vandeniu neinuomojama. Valstybiniai vandens telkiniai
inuomojami aukciono tvarka, iskyrus anksiau sudaryt nuomos sutari pratsim.
Fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys vejybai vandens telkinius, privalo laikytis statymuose,
kituose teiss aktuose ir nuomos sutartyse nustatyt uv itekli apsaugos ir atkrimo slyg. Valstybiniai vandens
telkiniai, kuri kls plotus leidimai neiduodami, patvirtinti Vyriausybs nutarimu (2005 04 07, Nr. 382). Tai
vandens telkiniai arba j dalys, priskirti ichtiologiniams ar kitiems draustiniams, rezervatams, valstybiniams
parkams, juose yra Europos Bendrijos svarbos gyvn rys ar buveins, hidroelektrins, arba jie svarbs
rekreacijai, uvivaisai, uv migracijai ir nertui. Taip pat draudiama vejoti ties vidaus vanden keli farvateri
ribomis.
Iki 50 ha vandens telkiniai nuomojami tik mgjikai vejybai. Kartu su nuomos sutartimi patvirtinamas
vandens telkinio uv itekli naudojimo, atkrimo ir apsaugos priemoni planas. Sprendim dl valstybini
vandens telkini nuomos vejybai priima apskrities virininkas arba savivaldybs taryba (jei savivaldyb valdo
vandens telkinius patikjimo teise). Privaius vandens telkinius vejybai nuomoja i vandens telkini savininkai.
Leidimai usiimti mgjika vejyba valstybiniuose vejybai neinuomotuose uvininkysts vandens
telkiniuose iduodami aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Privaiuose arba inuomotuose uvininkysts vandens telkiniuose leidimus usiimti mgjika vejyba
statym ir kit teiss akt nustatyta tvarka iduoda i telkini savininkai arba nuomininkai.
vejoti mgjikos kls priemonmis be kls leidim gali ems savininkai (jiems nuosavybs teise
priklausaniuose vandens telkiniuose), kls plot naudotojai (turdami leidimus verslinei vejybai), vaikai iki 16
met, pensininkai ir kiti asmenys, Vyriausybs nustatyta tvarka turintys nemokam vejybos teis. Mgjika kl
privaiuose vandens telkiniuose turi bti suderinta su i telkini savininkais. Detalesn ios kls tvark nustato
Aplinkos ministerija.
3.4. Dirvoemio itekliai ir j apsauga
Dirvoemis tai ypatinga gamtin biosferos formacija, susidedanti i kietosios dalies (mineral, uolien,
augal ir organizm liekan), skystosios dalies (dirvoemio tirpal), dujins dalies (deguonies, azoto, anglies
dioksido, kit duj) ir gyvosios dalies (bakterij, kit augal ir gyvn, augal akn). Veikiant vandeniui, orui ir
gyviesiems organizmams, dirvoemyje nuolat vyksta intensyvs geocheminiai ir biocheminiai procesai.
Dirvoemio susidarymui ir jo pokyiams turjo tak:
1. Dirvodarin uoliena. Vykstant gamtiniams procesams per tkstanius met susiformavo morenins,
fliuvioglacialins, limnoglacialins, eolins, deliuvins, aliuvins ir organogenins kilms uolienos. Lietuvoje
didiausius plotus uima morenins kilms (56 proc.), limnoglacialins kilms (18 proc.) ir fliuvioglacialins
kilms (14 proc.) uolienos. Morenins kilms uolienos susikaup kaip ledyn snaos. Skiriamos dugnins
morenos, susidariusios itirpusio ledyno masyve, lygumose, ir galins morenos, susiformav kalvotame reljefe,
ledyn lieuvi pakraiuose. Nuo didij ledyn nutekanio vandens srautai (ups ir upeliai) suformavo
fliuvioglacialines snaas, daniausiai smlingas lygumas (zandrus). Ledyn patvenkt (prieledynini) eer
dugne formavosi limnoglacialins nuosdos (daniausiai juostuotieji moliai). Eolins kilms uolienos tai
ledynmeio metu vjo perklostytos smulkios dirvoemio dalels, sudariusios lygum liosinius dirvoemius arba
gbriuotus ir kauburiuotus smlynus. Deliuvins uolienos tai dirvoemiai, kurie, veikiami svorio jgos ir lietaus
vandens, yra nuslink emyn, lait papdes. Aliuvins kilms uolienos susiklost i vandens nemen upi
salpose, terasose ir deltose. Organogenins uolienos tai durps, susidariusios emiausiose reljefo vietose i
nesusiskaidiusi organini mediag liekan.
2. Klimatas. Didiausi reikm dirvoemiui turi temperatra ir krituliai. Augal vegetacija prasideda esant 5 C
temperatrai, o dirvodaros procesai ypa paspartja esant daugiau kaip 10 C. Tam tikrose Lietuvos teritorijos
dalyse metin efektyvi (aktyvi) temperatr suma sudaro nuo 2300 iki 2600. Pagal oro ir temperatros vidurk

alies teritorijoje iskirti trys agroklimatiniai rajonai: I vsus, apimantis emaii auktumas; II vidutinikai
iltas, apimantis iaurin ir vakarin Lietuvos dalis, ir III iltas, apimantis pietin Lietuvos dal. Be ilumos
slyg, dirvoemio susidarymui ir augal auginimo slygoms turi takos krituli kiekis. Priklausomai nuo atstumo
nuo jros bei nuo auktum ir emum isidstymo pagrindini vj atvilgiu Lietuvoje per metus ikrenta nuo
520 mm krituli Vidurio Lietuvos iaurinje dalyje iki 900 mm emaii auktumoje; vidutinikai 675 mm.
Pagal augal vegetacijos periodo ilumos iteklius, augal iemojimo slygas, drgms iteklius
dirvoemyje, slygos dirvoemiams formuotis ir augalams augti iaurinje Lietuvos dalyje yra apie 4 proc.
blogesns, o pietinje dalyje (Marijampols ir Alytaus apskritys) apie 4 proc. geresns nei vidutinikai Lietuvoje.
3. Gyvieji organizmai. Esant palankioms slygoms, augalija ir gyvnija palengvina dirvodaros uolien skaidymsi
ir galutinai jas paveria dirvoemiu. Lietuvos teritorijoje dirvoemis formavosi per 8-12 tkst. met. iuo
laikotarpiu vyravo vairus klimatas; didij laikotarpio dal dirvoem formavo augantys mikai. Vyko jaurjimo
(dirvoemio mediag, ypa karbonat isiplovimo), velnjimo (organins mediagos susidarymo), pelkjimo ir
gljjimo (mineralini jungini redukcijos) procesai. Susidariusio dirvoemio rykiausias poymis humusas,
kuris apibdinamas kaip augal ir gyvn liekan biocheminio kitimo procese susiformavusi organin mediaga,
puvenos. Humuse yra svarbiausi maisto element, kuriuos dl mikroorganizm veiklos pasisavina augalai.
4. mogaus kin veikla. Ji dirvoemiui turjo takos nuo ems dirbimo pradios. Lydymin emdirbyst
(ikertant ir ideginant mik) Lietuvoje prasidjo madaug prie 4 tkst. met. Vliau dirbama em buvo
gerinama irenkant akmenis ir ikertant krmus. em su drgms pertekliumi buvo sausinama atvirais grioviais
nuo XIX a. pabaigos. Udaro drenao sistemos pradtos rengti XX a. pradioje, intensyviausiai ie darbai vyko
1956 1990 m. Sausinamoji melioracija ymiai pagerino dirvoemio kines savybes. Vandens ir oro reimas
dirvoemyje sudaro geresnes slygas ems kio augalams augti. Po nusausinimo padidja dirvoemio poringumas
ir laidumas vandeniui, vienodiau pasiskirsto drgm. Dirvoemis pavasar anksiau yla, jame intensyvesn
aerobini mikroorganizm veikla, augalai geriau pasisavina maisto mediagas. Dl spartesnio organini mediag
irimo dirvoemyje atsiranda daugiau laisvo azoto, kurio tik dal pasisavina augalai. Dl padidjusi eliuvini
proces daugiau nitrat ir metal iplaunama, dirvoemis rgtja. Todl nusausint plot gerinimo darbai apima
subalansuot j trim ir rgi dirv kalkinim. Trimo ir kalkinimo poreikis nustatomas panaudojant
dirvoemi agrocheminio tyrimo duomenis apie judriojo fosforo (P2O5), judriojo kalio (K2O), azoto (N) kiek, taip
pat apie dirvoemio rgtum (pH rodiklis KCI itraukoje). Trimas padeda atkurti ir pagaminti augalams
prieinamas maisto mediagas. Kalkinimas pagerina dirvoemio fizikines savybes (struktr, aeracij, vandens
reim), agrochemines savybes (sumaindamas main, potencin ir hidrolitin rgtum bei padidindamas
dirvoemi pasotinim bazmis) ir mikrobiologines savybes (padidja azot fiksuojani mikroorganizm ir
ferment aktyvumas).
mogaus kins veiklos dka ems kio naudmen dirvoemiai tapo geriau pritaikyti ems kio
augalams auginti. Ariant em, pastorjo virutinis derlingasis dirvoemio sluoksnis (iki 22 25 cm). Taiau dl
netinkamo ems dirbimo kalvotuose ir lengv emi ariamosios ems plotuose atsirado eroduot dirvoemi,
maai triamuose dirvoemiuose sumajo humuso kiekis.
Dirvoemio tinkamum panaudoti ems kio arba mik kio veiklai parodo jo naumas, arba
derlingumas. Dirvoemio derlingumas tai jo geba aprpinti augalus maisto mediagomis, drgme, suteikti j
aknims pakankamai oro ir ilumos bei sudaryti palanki fizikin chemin aplink normaliai augalams plisti,
augti ir vystytis.
Dirvoemio derlingum lemiantys veiksniai ir derlingumo didinimo priemons
1. Dirvoemio tipai ir granuliometrin sudtis. Prigimtins dirvoemio savybs i esms lemia galimyb
auginti vienus ar kitus augalus bei j derlingum.
2. Maisto mediagos. Trkstant j, dirvoemius reikia trti tiek, kad kompensuot augal ineam
maisto mediag kiek. Kuo lengvesn granuliometrin sudtis bei kuo maiau dirvoemyje humuso, tuo didesn
turt bti tr norma. Trimo efektas: 100 kg tr (veikliosios mediagos) grd derli padidina 0,4 0,7
tonomis.
3. Dirvoemio reakcija. Tinkamiausia daugumai augal auginti dirvoemio reakcija 5,6 ir daugiau pH.
Kai pH rodiklis yra 5,1-5,5, dirvoemiai mao rgtumo, 4,6- 5,0 vidutinio rgtumo, iki 4,5 labai rgts.
Dirv kalkinimas atkuria normali reakcij ir padidina derli iki 10 proc. Be to, pagerinamos slygos auginti
kvieius ir daugiametes oles.
4. Dirvoemio drgm. Drgms perteklius dirvoemyje reguliuojamas sausinant lapius ir labai lapius
dirvoemius (j yra 10 proc.), periodikai lapius (30 proc.) ir periodikai sausus (40 proc.) dirvoemius,
daugiausia udaro drenao sistemomis. Melioracijos darbai grd derlingum padidina 1,3 1,4 t/ha,
daugiamei oli ieno 2,1 t/ha.
5. Dirvoemio oras. Siekiant ivengti dirvoemi suslgimo, atliekami drenao darbai ir laikomasi ems
dirbimo agrotechnini reikalavim, sudarant trupinin struktr. Geros dirvoemio struktros poymiai: lietaus
vanduo greitai susigeria dirvoem; dirvoemis nesutankja ir per daug neperdista; pakankamai atsparus
slgimui (ilaiko ems dirbimo mechanizm svor).

6. Augalams kenksmingos mediagos ir gyvnai. Nuo chemins ir biologins toksikozs apsaugoma

tinkama sjomaina arba laikant juoduosius pdymus. Tame paiame lauke mieius galima auginti ne daugiau kaip 2
3 metus i eils, rugius, avias ir bulves 2 metus. Daugel augal pat lauk galima sti po 3 4 met.
7. Dirvoemio humusingumas. Labai humusinguose dirvoemiuose humuso yra daugiau kaip 4 proc.,
humusinguose 3-4 (priesmlio ir smlio dirvoemiuose daugiau kaip 2,5), vidutiniko humusingumo 2-3 (1,52,5); nehumusinguose 1-2 (0,5-1,5) procento. Humuso kiek galima padidinti triant organinmis tromis ir
tinkamai kaitaliojant ems kio augalus sjomainoje. Be kraikinio mlo, organinms troms priskiriama
periodikai auginami aliajai trai augalai ir susmulkinti iaudai (numus javus) kartu su azoto tromis.
Dirv gerinantys augalai daugiamets ols, po kuri geriausiai dera ieminiai ir vasariniai javai, linai,
rapsai ir kaupiamieji augalai. Po iemini jav tinkamiausi paariniai augalai bulvs, akniavaisiai ir linai, po
vasarini jav bulvs ir cukriniai runkeliai, po raps vasarojus, bulvs, linai ir akniavaisiai.
8. Erozijos procesai. Dirvoemio erozija tai periodikai pavirin dirvoemio sluoksn veikiani
vandens sraut ar vjo ardomoji veikla. Vandens erozij sukelia krituli ar sniego tirpsmo vanduo, tekdamas
ems paviriumi nuolydio kryptimi. ios erozijos poveik padidina intensyvus ems dirbimas, kai dirvoemio
nesustiprina augal aknys, bei mechaninis ems kio padarg poveikis, palaipsniui nuveriant emyn dirbamos
ems sluoksn (mechanin erozija). Dl vandens erozijos nuneamas derlingiausias virutinis dirvoemio
sluoksnis bei augalams reikalingos maisto mediagos. Vandens erozija pasireikia apie 1/3 alies teritorijos kalvoto
reljefo rajonuose. Vjo erozija pasireikia apie 3 proc. alies teritorijos, pajrio ir pietryi Lietuvos lengv emi
laukuose. Dl ios erozijos nupustomas pavirinis armens sluoksnis, ir tai sumaina dirvoemio naum. Btinos
prieerozins priemons: 1) auginti tokius augalus, kuri aknys geriausiai sulaiko dirvoem susidarius vandens
srautams. Prieerozinse sjomainose daugiamei oli procentas didja priklausomai nuo lait statumo ir ilgio;
2) nedirbti ems sunkia technika, suslegiania dirvoem; 3) diegti agrotechnik su minimaliu sukultrint dirv
dirbimu; 4) kalvot emi sklypus arti skersai laito, veriant vagas auktyn; 5) nuardytus plotus trti organinmis
tromis ir atkurti j humusingum bei struktr. Vjo erozijos poveikiui sumainti taikomas minimalus ems
dirbimas ir maesni dirbamos ems lauk formavimas bei lauk apsaugini juost rengimas.
9. Akmenuotumas. I pavirinio dirvoemio sluoksnio turi bti periodikai paalinami akmenys.
Sukultrinto ir tinkamai naudojamo ems kio naudmen dirvoemio pagrindiniai poymiai:
- gera dirvoemio struktra;
- neutrali arba jai artima dirvoemio reakcija;
- nusistovjs organini mediag (humuso) balansas;
- didelis dirvoemio biologinis aktyvumas bei nitrifikacin geba (gerai pasisavinamos maisto mediagos, greitai
suyra kenksmingos organins mediagos);
- kenksming mediag (sunkij metal, pesticid) kiekis ne didesnis arba nedaug
didesnis u fonin i mediag kiek, bding tai vietovei);
- nra ems dirbimui trukdani akmen;
- dirva nepiktolta.
Derlingojo dirvoemio sluoksnio, taip pat ems kio naudmen ir kit ems plot su derlinguoju
dirvoemiu apsauga numatyta iuose teisiniuose dokumentuose:
1. ems statymo 21 straipsnyje nustatytos ems naudotojo pareigos:
- racionaliai naudoti ir tausoti em;
- gyvendinti teiss akt nustatytas dirvoemi apsaugos nuo erozijos ir nualinimo priemones;
- vykdant statybas ir eksploatuojant naudingsias ikasenas laikytis teiss akt reikalavim, kad bt isaugotas
derlingasis dirvoemio sluoksnis ir rekultivuotos paeistos ems;
- laikytis teiss aktais nustatyt melioracijos statini prieiros bei eksploatavimo reikalavim.
2. ems statymo 22 straipsnyje nustatytas pareigojimas ems kio naudmen naudotojams:
- ariamoji em, kurios naumas didesnis u vidutin alyje, taip pat em, kurioje yra eksploatuojamos
melioracijos sistemos, turi bti naudojama taip, kad nemat jos plotas;
- ems kio naudmenos, kuri dirvoemiai yra veikiami vjo ir vandens erozijos, turi bti naudojami taikant
antierozini priemoni kompleks.
3. Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. patvirtintoje Valstybinje aplinkos apsaugos strategijoje [39] nustatytos
ios kryptys ems naudojimui reguliuoti:
1) gerinti ems kio naudmen struktr;
2) isaugoti derlingiausi emi ir mik fond;
3) orientuoti ems k ekologikai subalansuot k;
4) sustabdyti dirvoemi struktros nykim: saugoti dirvoemi derlingum, derinti intensyvi ir ekstensyvi
ems kio veikl, diegti tausojaniosios ir bioorganins emdirbysts sistemas.
4. Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. patvirtintoje ems kio ir kaimo pltros strategijoje [40] numatyta
isaugoti ems kiui tinkamas nusausintas emes.

5. Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. patvirtintoje Valstybs ilgalaiks raidos strategijoje iki 2015 met [41]
numatytos ios kins veiklos strategins kryptys, susij su ems naudojimu:
1) gerinti ems naudmen sudt;
2) parengti ir gyvendinti kratovaizdio ir jo element apsaugai svarbias teritorij planavimo ir tvarkymo
programas;
3) gyvendinti priemoni kompleks gerai ems agrarinei bklei palaikyti, ems produktyvumui isaugoti,
melioracini rengini bklei pagerinti.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (pakeiianioje Direktyv 2004/35/ EC; 2007 m. projektas)
nustatyti reikalavimai alims narms, kad jos taikyt prevencines priemones dirvoemio degradacijos procesams:
1. alys nars privalo utikrinti, kad kiekvienas ems naudotojas, kurio veikla veikia dirvoem tokiu bdu, jog
yra pagrindo manyti, kad bus sutrikdytos dirvoemio funkcijos, bt pareigotas imtis prevencini priemoni,
sumainani ar padedani ivengti io poveikio ar jo pasekmi.
2. Per penkerius metus nuo direktyvos perklimo nacionalin teis alys nars turi nustatyti zonas savo
nacionalinse teritorijose tinkamu lygiu, aikiai rodaniu ar teisiniu pagrindu patvirtinaniu tarimus, kad yra
pasireik (arba yra tikimyb, jog jie greitai pasireik) vienas ar keli emiau ivardinti dirvoemio degradavimo
procesai (ios zonos toliau tekste vadinamos rizikos zonomis): vandens ar vjo erozija; organins mediagos kiekio
majimas; suspaudimas (didjantis trinis tankis ir majantis dirvoemio poringumas); druskjimas; nuoliauos.
3. Siekiant isaugoti dirvoemio funkcijas, alys nars nustatytoms rizikos zonoms pritaikys atitinkamo lygio
priemoni programas, slygojanias pasiektinus rizikos sumainimo rodiklius. Sudarant programas, alys nars turi
deramai atsivelgti numatom priemoni socialin ir ekonomin poveik, taip pat nurodyti, kaip priemons turs
bti gyvendinamos ir kaip jos pads gyvendinti nustatytus aplinkosauginius udavinius.
4. alys nars turi imtis deram ir atitinkam priemoni, kad bt ribojama tyin ar netyin pavojing mediag
patektis ant dirvoemio arba dirvoem. alys nars savo nacionalinje teritorijoje turi nustatyti vietoves, kur dl
mogaus veiklos atsiradusi pavojing mediag yra tiek, kad alis nar t kiek vertina kaip keliant grsm
mogaus sveikatai ar aplinkai (tokios vietos toliau tekste vadinamos utertomis vietovmis). alys nars turi
sudaryti nacionalin utert vietovi apra svad.
5. alys narys turi utikrinti, kad j apra svaduose ivardintos utertos vietovs bt atgaivinamos.
Atgaivinimas turi apimti su dirvoemiu susijusi veikl, kuria siekiama paalinti, kontroliuoti, sulaikyti ar
sumainti teralus taip, kad uterta vietov, atsivelgiant dabartin ir pagrst bsim jos naudojim, daugiau
nebekelt pastebimos grsms mogaus sveikatai ar aplinkai.
6. alys nars turi imtis atitinkam priemoni, skirt supratimo apie dirvoemio svarb mogaus ir ekosistemos
ilikimui ugdyti, ir skatinti ini ir patirties apie tausojant dirvoemio naudojim perdavim.
7. alys nars nustatys baud u su ia direktyva susijusi nuostat nesilaikym taikymo tvark ir utikrins, kad i
tvarka bt veiksminga. Baudos turi bti efektyvios, proporcingos ir motyvuojanios elgtis kitaip.
Dirvoemis nra absoliuti ems savininko nuosavyb. Civilinio kodekso 4.40 straipsnyje nurodyta, kad
virutinis ems sluoksnis ems savininkui priklauso tiek, kiek i teis neprietarauja statymams ir kiek btina
naudoti ems sklyp pagal paskirt.
U statym, reikalaujani tinkamai naudoti em, paeidimus tam tikri Administracini teiss
paeidim kodekso [2] straipsniai numato baudas ir kitas sankcijas. Tai:
51-13 straipsnis. Specialij ems ir miko naudojimo slyg nevykdymas;
52 straipsnis. Derlingojo dirvoemio sluoksnio isaugojimo vykdant ems kasimo darbus taisykli
paeidimas;
52-1 straipsnis. Privalom priemoni dirvoemiui apsaugoti nevykdymas;
52-2 straipsnis. ems naudojimo reikalavim paeidimas;
101 straipsnis. Savavalikas nukrypimas nuo emtvarkos projekto;
107 straipsnis. ems savinink arba kit ems naudotoj nesimimas kovos su piktolmis, augal
kenkjais ir ligomis priemoni.
3.5. ems gelmi itekliai ir j apsauga
ems gelms ems plutos (litosferos) dalis, pradedant podirvio uolien paviriumi sausumoje ir
dugno nuosd paviriumi vidaus vandenyse, kontinentiniame elfe ir ekonominje zonoje Baltijos jroje [6].
ems gelmi itekli telkinys tam tikroje nustatytoje apribotoje vietovje esanios naudingosios
ikasenos, poeminis vanduo ar ems gelmi ilumin energija, kuri kiekis ir kokyb yra itirti ir kuri igavimas
vadovaujantis nustatytais aplinkos apsaugos reikalavimais yra ar gali bti ateityje ekonomikai naudingas.
Detaliai itirti ems gelmi itekliai tai telkinio arba jo dalies naudingj ikasen itekliai, kuri
kiekis, kokyb, technologins savybs, hidrogeologins, kasybos ir kitos slgsojimo slygos yra itirtos taip
detaliai, kad galima sudaryti telkinio naudojimo projekt. Itirtus naudingj ikasen iteklius Lietuvoje sudaro
nafta, durps, klintys, dolomitas, opoka, sapropelis, anhidritas, gipsas, kreidos mergelis, klinties tufas, molis, smlis
ir vyras.

Visa informacija apie naudingj ikasen iteklius j telkinius ir perspektyvius plotus kaupiama
Valstybins geologins informacins sistemos (VGIS) duomen bazje, kurios tvarkytojas Lietuvos geologijos
tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau Lietuvos geologijos tarnyba).
Leidimus tirti ems gelmes iduoda Lietuvos geologijos tarnyba. Tyrim vieta arba plotas turi bti
suderinti su ems savininkais ir naudotojais. Be to, apie ems gelmi tyrimo darbus turi bti informuota vietos
savivaldybs vykdomoji institucija. Lietuvos geologijos tarnyba valstybs lomis atlieka geologin
kartografavim, valstybin ems gelmi monitoring, ems gelmi itekli prognozavim ir kitus tyrimus,
btinus aplinkos apsaugai, kinei veiklai bei kitoms reikmms ar btinus pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius
sipareigojimus. Kitais atvejais ems gelmes leidimus gav asmenys tiria savo lomis.
Leidimus naudoti ems gelmi iteklius iduoda [48]:
1. Vyriausyb arba jos galiota institucija:
1) naudoti angliavandenili, metal, vertingj mineral, monomineralinio kvarcinio smlio iteklius;
2) naudoti natralias ems gelmi ertmes pramoninms atliekoms laidoti (iskyrus radioaktyvisias ir toksikas
mediagas);
3) rengti ir naudoti dirbtines ems gelmi ertmes radioaktyviosioms ir toksikoms mediagoms laikyti;
4) naudoti natralias ems gelmi ertmes naftai, dujoms ar kitoms mediagoms laikyti.
2. Aplinkos ministerija leidimus naudoti geriamj gl ir gamybin poemin vanden bei ems gelmi ilumin
energij.
3. Lietuvos geologijos tarnyba leidimus naudoti klini, dolomito, kreidos mergelio, opokos, gipso, anhidrito,
akmens druskos, molio, smlio, vyro, sapropelio, durpi iteklius.
Leidimai naudoti ems gelmes iduodami tik esant suinteresuotj asmen poreikiui naudoti nustatytja
tvarka itirtus ir Lietuvos geologijos tarnybos aprobuotus naudingj ikasen, poeminio pramoninio bei
mineralinio vandens iteklius, kuri naudojimas nesukels reikmingo neigiamo poveikio aplinkai ar moni
sveikatai.
Leidimai naudoti gintaro ir kit vertingj mineral, monomineralinio kvarcinio smlio, metal rd
iteklius, natralias ems gelmi ertmes pramoninms atliekoms laidoti arba angliavandeniliams (naftai, dujoms)
ir kitoms mediagoms laikyti iduodami konkurso bdu. Leidimai naudoti klini, dolomito, kreidos mergelio,
opokos, gipso, anhidrito, akmens druskos, molio, smlio, vyro, sapropelio, durpi, poeminio pramoninio bei
mineralinio vandens iteklius iduodami be konkurso.
Leidimai naudoti ems gelmi iteklius iduodami juridiniams asmenims (monms arba juridini
asmen grupms, veikianioms pagal jungtins veiklos sutart), turintiems teis usiimti ia veikla. Iduodant
leidim, su mone sudaroma sutartis atlikti paiek ir (arba) valgyb (ne ilgiau kaip 3 metams tos paios ries
itekliams arba 5 metams kitais atvejais), arba naudoti itirtus iteklius (ne ilgiau kaip 25 metus), arba naudoti ir
ems gelmi ertmes (ne ilgiau kaip 99 metus). Sutartyje nurodoma: sutarties galiojimo terminas; aprobuot
itekli kiekis ir j likutis; itekli naudojimo paskirtis; itekli naudojimo ribos (kasybos sklypas, naudojimo gylis
ir kt.); galimi itekli gavybos kiekio apribojimai; naudojimo projekto parengimas; gavybos apskaita, jos
periodikumas, ataskaitos pateikimas; objekto paeist emi rekultivavimas; atsakomyb u itekli apsaugos
reikalavim paeidimus; itekli ibraukimo i ems gelmi registro ar raymo j slygos; naujo objekto
naudojimo pradia; pareigojimas vykdyti ems gelmi stebsen (monitoring); kitos slygos; gin sprendimas.
Prie sutarties pridedamas atitinkamo mastelio objekto planas.
Norint eksploatuoti ems gelmes (iskyrus poemin geriamj gl ir gamybin vanden, ilumin
energij arba kai ems gelmi iteklius ems savininkas ar naudotojas numato naudoti savo kio reikmms),
reikia parengti ems gelmi itekli arba ertmi naudojimo projekt.
Naudojimo projektas normatyvinis dokumentas, kuriame yra numatyti racionalaus ir taupaus
naudingj ikasen gavybos, ems rekultivavimo ir btin kit aplinkos element atkrimo be reikmingo
poveikio aplinkai, moni sveikatai ir saugumui bdai ir priemons, taip pat ems gelmi itekli, likusi
telkinyje, apsaugos nuo isekimo ir kokybs blogjimo, kai laikinai nutraukiamas j naudojimas, priemons.
Naudingj ikasen (iskyrus angliavandenius) itekli ir ems gelmi ertmi naudojimo projektai
rengiami pagal Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus patvirtintas taisykles.
Naudojimo projektas rengiamas tik nustatyta tvarka teisintam naudotis ems sklypui. Esant reikalui, turi
bti atliekamos Planuojamos kins veiklos poreikio aplinkai vertinimo statyme numatytas procedras.
Naudojimo projekte turi bti numatyta:
1) itekli naudojimo bdas ir priemons;
2) ems rekultivavimo ir btinos kit aplinkos element atkrimo priemons;
3) itekli naudojimo metu paeistos ems rekultivavimo ir ems gelmi itekli, likusi telkinyje, apsaugos nuo
isekimo ir kokybs blogjimo priemons, kai laikinai ar visikai nutraukiamas j naudojimas.
Naudojimo projektas turi bti suderintas su savivaldybs administracijos direktoriumi, apskrities
virininku ir Valstybine darbo inspekcija. Projekt tvirtina Aplinkos ministerija arba jos galiota institucija.
Iduodant leidim, jo priedas yra naudojimo sutartis, kurioje nustatomos naudingj ikasen, poeminio
pramoninio bei mineralinio vandens itekli ir ems gelmi ertmi naudojimo iki nurodyto termino (arba
valgybos, paiekos) konkreiame objekte slygos.

Gavs leidim, fizinis ar juridinis asmuo gyja teis ems sklyp isinuomoti i valstybs. Jeigu tai
nra laisvo valstybinio fondo em, suinteresuotojo asmens lomis turi bti rengiamas ems pamimo
visuomens poreikiams emtvarkos projektas, kompensuojant u iperkam em jos savininkui ar u kitus
nuostolius valstybins ems naudotojui. Po to ie ems sklypai registruojami kaip laisvo valstybinio fondo
em, leidiant pakeisti paskirt kitos paskirties em ir nustatyta tvarka inuomojami leidimus gavusiems
asmenims.
Leidimas naudoti ems gelmi iteklius gali bti atauktas, jei naudotojas:
1) paeidia naudojimo sutartyje ar naudojimo projekte numatytus reikalavimus ar darb atlikimo terminus ir
paeidim nepaalina naudojimo sutartyje nustatytu laiku;
2) paeidia aplinkos apsaugos ir darb saugos reikalavimus;
3) paeidia statym ir kit normini akt reikalavimus.
U naudojamus valstybinius gamtos iteklius privalo bti mokami mokesiai valstybs biudet.
Mokesi tarifas nustatytas Mokesi u valstybinius gamtos iteklius statyme [19].
ems gelmi itekliai ir ertms turi bti naudojami racionaliai ir kompleksikai. Btina stebti itekli
bkl, prognozuoti j kiekio ir kokybs apskait, tvarkyti gaunam ir liekani telkinyje itekli apskait.
Leidim ir sutari slyg laikymsi priiri ir kontroliuoja Lietuvos geologijos tarnyba bei Aplinkos
ministerija. Paeidus ias slygas, statym reikalavimus arba naudojimo projekte numatytus reikalavimus ir laiku
nepaalinus nurodyt trkum, leidimo galiojimas gali bti sustabdomas arba panaikinamas.
ems savininkai ar naudotojai gali kasti plaiai paplitusias naudingsias ikasenas savo kio reikmms
(ne pardavimui) neturdami ios ries kins veiklos leidimo ir atskirai suformuoto, Nekilnojamojo turto registre
registruoto kitai paskiriai skirto ems sklypo, jeigu tai neprietaraus emtvarkos projekto ar kito teritorij
planavimo dokumento sprendiniams. Tam jie privalo turti maojo karjero, skirto kio reikmms, pas ir
vadovautis jame nurodytomis taisyklmis.
rengti mauosius karjerus draudiama rezervatuose, draustiniuose ir valstybiniuose parkuose, taip pat
kitose vietose, kur tai draudia Vyriausybs patvirtintos Specialiosios ems ir miko naudojimo slygos. Maojo
karjero sklyp vietovje pagal suinteresuotojo asmens praym turi parinkti emtvarkos skyrius arba mik
urdija. i institucij specialistai paymi maojo karjero ribas ir parengia maojo karjero pas. emtvarkos
skyriai ir Aplinkos apsaugos departamento agentros mauosius karjerus registruoja karjer registracijos
urnaluose.
Maj karjer parinkimo, rengimo ir eksploatavimo reikalavimai [77]:
1) rezervatuose, draustiniuose ir valstybiniuose parkuose, iskyrus j kines zonas, rengti mauosius karjerus
draudiama;
2) maojo karjero plotas neturi viryti 0,5 ha, gylis 2 metr, lait nuolydis gavybos metu 450;
3) kasinjimai po virutiniu ems sluoksniu ir sprogdinimo darbai draudiami;
4) derlingasis dirvoemio sluoksnis turi bti nukastas, saugomas atskirai ir naudojamas karjerui rekultivuoti;
5) karjeras turi bti aptvertas, prie jo pastatyti spjamieji enklai;
6) naudingosios ikasenos turi bti naudojamos tik savo kio reikmms (ne parduoti). baigs naudoti maj
karjer, ems savininkas, valdytojas ar naudotojas turi j rekultivuoti savo lomis per dvejus metus. Rekultivuoto
karjero lait nuolydis neturi viryti 150 (mike 250), o dugnas turi bti ilygintas. rekultivuot maj karjer
priima komisija, kurioje dalyvauja emtvarkos skyriaus ir Aplinkos ministerijos regiono departamento atstovai.
Maj karjer naudojimo taisykli paeidimus ems gelmi eksploatavimo darbus kontroliuojantys
pareignai paymi maojo karjero pase ir karjer registracijos urnale. Esant paeidim, karjero naudojimo teis
gali bti nutraukta apskrities virininko ar Aplinkos ministro sakymu.
Paeist emi rekultivavimas vykdomas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Baigus eksploatuoti
naudingj ikasen karjer, jis turi bti rekultivuotas buvusias ems naudmenas arba, jei to neleidia atlikti
technins galimybs, mik arba vandens telkinius [76]. Naudingj ikasen karjer ir durpyn rekultivavimas
vykdomas pagal telkinio naudojimo rekultivavimo projekt. iame projekte numatoma rekultivavimo kryptis,
darb vykdymo tvarka, derlingojo dirvoemio sluoksnio ir dangos uolien (grunto) kaup (sandliavimo) vietos,
taip pat dalinis rekultivavimas ir priemons naudingj ikasen likuio apsaugai, kai laikinai ar visikai
nutraukiamas telkinio naudojimas.
Derlingasis dirvoemio sluoksnis saugomas kaupuose (voluose). Jeigu derlingojo dirvoemio sluoksnio
kaupai ibus daugiau kaip dvejus metus, jie apsaugomi nuo erozijos ir defliacijos apsjant daugiamei oli
miiniais. Derlingasis dirvoemio sluoksnis kaupuose gali bti laikomas ne ilgiau kaip 20 met.
Rekultivavimas galimas :
1) ems kio naudmenas, kai karjere yra priesmlio, priemolio ir molio gruntai, o derlingojo dirvoemio pakanka
plotui padengti 0,2-0,3 m storio (po suslgimo) sluoksniu. Ikastuose durpynuose turi bti paliktas ne plonesnis
kaip 0,5 m storio priedugninis emapelkini durpi sluoksnis;
2) mik, kai karjere yra lengvos mechanins sudties (smlis, vyras) gruntai, o sukaupto derlingojo dirvoemio
pakanka plotui padengti 0,1 m (po suslgimo) sluoksniu. Durpynuose mikui sodinti turi bti paliktas 0,3 m storio
priedugninis durpi sluoksnis;

3) vandens telkinius (vandens saugyklas, uvininkysts, rekreacinius ir kitos paskirties tvenkinius), kai juos galima
rengti ne seklesnius kaip 2 m. Durpynuose, numatomuose rekultivuoti uvininkysts tvenkinius, turi bti paliktas
0,15 m storio priedugninis durpi sluoksnis;
4) statybai skirtus plotus, kai juose teritorinio planavimo dokumentai numato gyvenamj ar pramonin statyb;
5) kitos paskirties plotus, kai yra poreikis rengti autolenktyni trasas, sporto aiktynus, svartynus ir kt.
Derlingasis dirvoemio sluoksnis neskleidiamas teritorijose, projektuojamose rekultivuoti vandens
telkinius, statybai skirtus ir kitos paskirties plotus.
Palapusiuose plotuose atliekama sausinamoji melioracija. Teritorijos sausinimas atvirais grioviais
taikomas tik tais atvejais, kai sausinti drenau nemanoma arba ekonomikai netikslinga.
Sausinamasis tinklas durpynuose rengiamas maksimaliai panaudojant senus magistralinius ir kitus
griovius.
Rekultivuojant ems kio naudmenas, paeista em suariama iki 0,5 m gylio. Po to paskleidiamas
derlingasis dirvoemis, ir em apsjama augalais, sutvirtinaniais pavirius dirvoemio sluoksn ir praturtinaniais
j azotu. Tai anktins ols (lubinai, liucernos, dobilai, esparcetai, gardeniai) bei varpiniai augalai; jie auginami
1-3 metus.
Vandens telkiniai gali bti rengiami karjeruose, kuriuose naudingj ikasen gavyba buvo vykdoma
emiau gruntinio vandens lygio, ir durpynuose, kuriuose po gavybos pakeliamas vandens lygis. Juos rengiant
numatomos priemons gretim plot upelkjimui ivengti.
Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. patvirtintoje Valstybinje aplinkos apsaugos strategijoje [39]
numatyta ivengti neigiamo poveikio aplinkai eksploatuojant naudingsias ikasenas, rekultivuoti baigtus naudoti
karjerus. 2002 m. patvirtintoje Valstybs ilgalaiks pltros strategijoje numatyta stiprinti ir tobulinti ems gelmi
panaudojimo valstybin reguliavim. Pagal Vyriausybs patvirtint Valstybini geologini tyrim 2006-2010 m.
program [55], pagrindinis valstybini geologini tyrim Lietuvoje tikslas aprpinti valstybs institucijas ir
visuomen informacija apie ems gelmes ir j iteklius, ems gelmse ir j paviriuje vykstanius gamtinius ir
antropogeninius procesus bei j sveik. ems gelmi itekli apskait ir j naudojimo kontrol vykdo Lietuvos
geologijos tarnyba.
4. SAUGOM TERITORIJ NAUDOJIMO IR TVARKYMO
TEISINIS REGLAMENTAVIMAS
4.1. Saugom teritorij sistema
Saugom teritorij sistem sudaro ios saugom teritorij kategorijos [22]:
1) konservacins apsaugos prioriteto teritorijos. Joms priskiriami rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai;
2) atkuriamosios apsaugos prioriteto teritorijos. Joms priskiriami ie saugom teritorij tipai: atkuriamieji sklypai,
genetiniai sklypai;
3) ekologins apsaugos prioriteto teritorijos. Joms priskiriamos ekologins apsaugos zonos;
4) kompleksins saugomos teritorijos. iai kategorijai priskiriami valstybiniai parkai nacionaliniai ir regioniniai
parkai, taip pat biosferos stebsenos (monitoringo) teritorijos biosferos rezervatai ir biosferos poligonai.
Veikl saugomose teritorijose reglamentuoja:
1) Saugom teritorij statymas, Aplinkos apsaugos statymas, Nekilnojamojo kultros paveldo apsaugos statymas,
Mik statymas, Teritorij planavimo statymas, Statybos statymas bei kiti statymai;
2) saugom teritorij nuostatai;
3) saugom teritorij planavimo dokumentai planavimo schemos ir tvarkymo projektai;
4) apsaugos sutartys, kurios gali bti sudaromos dl veiklos apribojim saugomose teritorijose, konkrei ems,
miko bei vandens telkinio naudojimo slyg nustatymo. ios sutartys turi bti registruotos nekilnojamojo turto
registre. Jose nustatyti veiklos apribojimai turi atitikti veikl saugomose teritorijose reglamentuojani dokument
reikalavimus.
Rezervatai tai saugomos teritorijos, steigtos isaugoti bei tirti moksliniu poiriu ypa vertingus
gamtinius ar kultrinius teritorinius kompleksus, utikrinti natrali gamtini proces eig arba kultros vertybi
autentikumo palaikym, propaguoti gamtos ir kultros paveldo teritorini kompleks apsaug. iose teritorijose
nustatoma konservacin pagrindin tikslin ems naudojimo paskirtis, nutraukiant jose kin veikl.
Rezervat steigimo pagrindiniai tikslai:
1) utikrinti natrali gamtini proces eig arba kultros paveldo teritorini kompleks ir objekt (vertybi)
autentikumo palaikym;
2) isaugoti tipik arba unikal gamtin arba kultrin kratovaizd ir jame esanius paveldo objektus;
3) isaugoti vertingas natralias ekosistemas, buveines, laukini augal, gryb ir gyvn ri genofond;
4) organizuoti nuolatinius mokslinius tyrimus ir stebjimus, propaguoti gamtos ir kultros vertybes.

Lietuvoje yra trys valstybiniai gamtiniai rezervatai (epkeli, Kaman ir Vievils; uvinto biosferos
rezervatas priskirtas prie kit saugom teritorij) bei Kernavs ir Pili valstybiniai kultriniai rezervatai. Visas j
plotas 18,9 tkst. ha. Be to, yra 34 valstybini park gamtiniai rezervatai ir Dubravos rezervatin apyrub.
Rezervat teritorijose galima: atkurti kompleksus bei objektus, paeistus kins ar kitokios veiklos; imtis
priegaisrini ir sanitarini priemoni; statyti statinius, reikalingus rezervato steigimo tikslams gyvendinti.
Draustiniai tai saugomos teritorijos, steigtos isaugoti moksliniu bei paintiniu poiriu vertingas
gamtos ir (ar) kultros vietoves, jose esanius gamtos ir kultros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus
(vertybes), kratovaizdio ir biologin vairov bei genetin fond. iose teritorijose esani vertybi isaugojimas
utikrinamas nenutraukiant jose kins veiklos.
Draustini steigimo pagrindiniai tikslai:
1) isaugoti gamtos ir kultros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes) bei vietoves;
2) utikrinti kratovaizdio ir biologin vairov bei ekologin pusiausvyr;
3) isaugoti laukini augal, gyvn bei gryb buveines ir ris, genetiniu poiriu vertingas j populiacijas.
Pagal saugom gamtos ir kultros paveldo teritorini kompleks (vertybi) pobd draustiniai skirstomi
gamtinius, kultrinius ir kompleksinius.
Lietuvoje 2005 m. buvo 254 valstybiniai draustiniai: 10 geologini, 40 geomorfologini, 34
hidrografiniai, 11 pedologini, 32 botaniniai, 1 teriologinis, 6 ornitologiniai, 3 herpetologiniai, 10 ichtiologini, 6
entomologiniai, 14 botanini-zoologini, 39 telmologiniai ir 48 kratovaizdio (buv. landaftiniai) draustiniai. Visas
j plotas 147,1 tkst. ha. Be to, 101 savivaldybi draustinis um 11,2 tkst. ha plot.
Valstybinius draustinius steigia, j ribas tvirtina ir keiia Vyriausyb Aplinkos ministerijos teikimu.
Savivaldybi draustinius, suderinus su Aplinkos ministerija, steigia savivaldybi tarybos.
Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudiama:
1) naikinti ar aloti reljefo formas bei saugomus objektus;
2) kasti durpes ir eer nuosdas (sapropel), iskyrus pradtas kasti iki draustinio steigimo;
3) rengti naujus naudingj ikasen karjerus ir achtas, taip pat naujus grinius naftos ir duj valgybai bei
gavybai, statyti pramons mones, kurioms reikalingi taros integruotos prevencijos ir kontrols leidimai,
aerodromus, vjo jgaines, iskyrus atstatomus vjo malnus, rengti svartynus, kitus aplink terianius statinius;
4) rinkti, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natraliai juose esanius akmenis;
5) tvenkti ir reguliuoti natralias upes, keisti j vagas ir natral eer vandens lyg. Atstatyti buvusias utvankas,
kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, rengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus
galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultros paveldo objektams (nekilnojamosioms
kultros vertybms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines
priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinms nelaimms ivengti;
6) rengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro vandens telkinius;
7) sausinti ir keisti kitas ems naudmenas pelkes ir j apypelkius;
8) statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, iskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, taip
pat vietas, nustatytas draustini tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose;
9) sodinti eldinius, ustojanius istorin, kultrin bei estetin vert turinias panoramas;
11) atlikti kit veikl, kuri gali pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybms).
Kultriniuose draustiniuose draudiama:
1) naikinti ar aloti kultros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes), naikinti j autentikum;
2) i esms pakeisti kultros paveldo objekt aplink, mainant kultros paveldo objekt vert.
Leistinsias ir rekomenduojamas statini formas, dydius, teritorijos ustatym procentais, atstumus nuo
vandens telkini ir lait nustato saugom teritorij apsaugos reglamentai ir (ar) statyb saugomose teritorijose
regioniniai architektriniai reglamentai. Juose gali bti sugrietinti anksiau ivardyti reikalavimai bei nustatyti
papildomi reikalavimai.
Draustiniuose skatinama veikla, puoseljanti, irykinanti ir propaguojanti saugomus kompleksus ar
objektus (vertybes), atkurianti tradicinius gamtins ar kultrins aplinkos elementus, taip pat paintinis turizmas.
Paveldo objektai tai atskiri arba tankias grupes sudarantys gamtos ir kultros paveldo objektai
kratovaizdio elementai, kuriems dl j verts teiss aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo reimas.
Iskiriami gamtos paveldo objektai (saugomi gamtinio kratovaizdio objektai) ir kultros paveldo
objektai (nekilnojamosios kultros vertybs).
Saugomus objektus skelbia Vyriausyb ar jos galiota institucija. Savivaldybs gali skelbti savivaldybi
saugomus objektus. Vertingiausi saugomi objektai Vyriausybs nutarimu skelbiami gamtos ir kultros paminklais.
Visi saugomi objektai turi savo teritorijas, kurios nustatomos bei j ribos tvirtinamos skelbiant objektus.

Paveldo objekt teritorijose draudiama:

1) naikinti ir aloti paveldo objektus ar j verts poymius;
2) kasti, arti em, perkelti kit viet riedulius, iskyrus atvejus, kai ie darbai susij su paveldo objekt
eksponavimu, naudojimu ir tvarkymu;
3) statyti statinius, nesusijusius su paveldo objekt eksponavimu ar tvarkymu.
Paveldo objekt apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato Saugom teritorij statymas, Nekilnojamj
kultros vertybi apsaugos statymas, paveldo objekt nuostatai, nekilnojamj kultros vertybi apsaugos
reglamentai.
Valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai tai didelio ploto saugomos teritorijos, steigtos
gamtiniu, kultriniu ir rekreaciniu poiriais sudtingose, ypa vertingose teritorijose, kuri apsauga ir tvarkymas
siejamas su teritorijos funkcini bei kratovaizdio tvarkymo zon nustatymu.
Valstybini park steigimo pagrindiniai tikslai:
1) isaugoti gamtiniu ir kultriniu poiriais verting kratovaizd;
2) isaugoti tipikas arba unikalias ekosistemas;
3) atkurti sunaikintus ir paeistus gamtinius bei kultrinius kompleksus ir objektus (vertybes);
4) sudaryti slygas moksliniams tyrimams gamtos ir kultros paveldo apsaugos srityse;
5) propaguoti ir remti Lietuvos region etnokultros tradicijas;
6) sudaryti slygas rekreacijai, pirmiausia paintiniam turizmui.
Nacionaliniai parkai steigti nacionalins svarbos gamtinio ir kratovaizdio kompleksams,
reprezentuojantiems alies etnokultrini srii gamtinius bei kultrinius savitumus, saugoti, tvarkyti ir j
naudojimui reguliuoti. Tai Auktaitijos (40,0 tkst. ha), Dzkijos (55,9 tkst. ha), Kuri nerijos (26,4 tkst. ha),
Trak istorinis (8,3 tkst. ha) ir emaitijos (21,7 tkst. ha) nacionaliniai parkai.
Regioniniai parkai steigti gamtiniu, kultriniu ir rekreaciniu poiriais regionins svarbos kratovaizdio
kompleksams ir ekosistemoms saugoti, j rekreaciniam bei kiniam naudojimui reguliuoti. Lietuvoje yra 30
regionini park (438,5 tkst. ha).
Valstybini park direkcijos atsako u saugom kratovaizdio kompleks ir objekt apsaug,
organizuoja j prieir ir tvarkym, skatina paintin turizm, racional gamtos itekli naudojim, kartu su vietos
savivaldos institucijomis nustato parko teritorijos lankymo tvark.
Valstybini park ir j zon rib planuose iskiriamos ios funkcinio prioriteto zonos: konservacinio
(rezervatai ir draustiniai), ekologins apsaugos, rekreacinio prioriteto, kinio prioriteto ir kitos paskirties zonos.
Valstybini park tvarkymo planuose iskiriamos kratovaizdio tvarkymo zonos, kuriose reguliuojamas teritorijos
naudojimas ir apsauga. Jos nustatomos pagal tipinius apsaugos reglamentus.
Valstybiniuose parkuose draudiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir
objektams (vertybms), taip pat rekreaciniams itekliams. Valstybiniuose parkuose draudiama:
1) rengti naujus naudingj ikasen karjerus ir achtas, taip pat naujus grinius naftos ir duj valgybai bei
gavybai, statyti pramons mones, kurioms reikalingi taros integruotos prevencijos ir kontrols leidimai,
aerodromus, vjo jgaines, iskyrus atstatomus vjo malnus, tiesti tranzitinius ininerinius tinklus, keisti reljefo
formas, hidrografinio tinklo natralius elementus, naikinti ir keisti istorikai susiformavusio kultrinio
kratovaizdio pobdio, urbanistini ir architektrini jo element bei kit saugom kompleks ir objekt
(vertybi) verts poymius;
2) mechanikai ardyti natrali pelki augalin dang, kasti jose durpes, taip pat sausinti ir keisti ems kio
naudmenas bei vandenis auktapelkes, tarpinio tipo pelkes ir j apypelkius bei emapelkes, kuri plotas didesnis
kaip 0,5 hektaro, o durpi sluoksnis didesnis kaip 1 metras, ir j apypelkius;
3) tvenkti ir reguliuoti natralias upes, keisti j vagas ir natrali eer vandens lyg. Atstatyti buvusias utvankas,
kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, rengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus
galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultros paveldo objektams (nekilnojamosioms
kultros vertybms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose
stichinms nelaimms ivengti;
4) statyti statinius valstybini park tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo
dokumentuose nenustatytose vietose;
Statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teiss aktais,
valstybini park tvarkymo plan (planavimo schem) sprendiniais, atsivelgiant miesteli ir kaim
architektros, kratovaizdio ypatumus, paveldo objekt apsaugos reikalavimus. Leistinsias ir rekomenduojamas
statini formas, dydius, teritorijos ustatym procentais, atstumus nuo vandens telkini ir lait nustato
valstybini park individuals apsaugos reglamentai ir (ar) statyb saugomose teritorijose regioniniai
architektriniai reglamentai. Juose gali bti sugrietinti ie ivardinti reikalavimai bei nustatyti papildomi
reikalavimai.
Kitas saugomas teritorijas sudaro biosferos stebsenos (monitoringo) teritorijos, atkuriam gamtos
itekli sklypai ir ekologins apsaugos zonos.

Biosferos stebsenos (monitoringo) teritorijos steigiamos siekiant stebti, kontroliuoti ir prognozuoti

gamtini sistem pokyius, vykdyti biosferos naudojimo eksperimentus bei tyrimus. Pagal reikm ir organizavimo
ypatumus jos skiriamos biosferos rezervatus ir biosferos poligonus. Lietuvoje 2005 m. buvo uvinto biosferos
rezervatas ir 13 biosferos poligon.
Atkuriam gamtos itekli sklyp steigimo pagrindinis tikslas yra atkurti kins veiklos nuskurdintas
gamtos itekli ris (sklini medyn, uogyn, grybyn, vaistaoli, mediojamosios formos, durpyn, poeminio
vandens itekliams atkurti ir pagausinti). iuose sklypuose ribojama veikla, mainanti gamtos iteklius, taip pat
ems, mik ir vanden naudojimas, naudingj itekli eksploatavimas.
Ekologins apsaugos zonos skirstomos :
1) bendrosios ekologins apsaugos miest ir kurort, pajrio ir lauk apsaugos, poemini vanden
(vandenviei), pavirinio vandens telkini, agrarini takoskyr bei intensyvaus karsto apsaugos zonos;
2) buferins apsaugos valstybini rezervat, valstybini park ir valstybini draustini, paveldo objekt buferins
apsaugos zonos;
3) fizins apsaugos paveldo objekt, valstybinio geodezinio pagrindo punkt, elektros linij, dujotieki ir
naftotieki, ryi linij bei kit infrastruktros objekt fizins apsaugos zonos;
4) regimosios (vizualins) apsaugos paveldo objekt, astronomijos observatorij, aerodrom bei kit
infrastruktros objekt regimosios (vizualins) apsaugos zonos; tai plotai, kuriuose aplinkos keitimas gali pakenkti
i objekt aplinkai ar trukdyti juos apvelgti;
5) sanitarins apsaugos gamybini ir komunalini objekt, ems kio moni bei kit kio ir infrastruktros
objekt sanitarins apsaugos zonos;
6) rezervuojaniosios apsaugos perspektyvi naudingj ikasen plot apsaugos zonos.
Apsaugos zonose ems naudojimo apribojimus nustato Vyriausybs nutarimais tvirtinamos Specialiosios
ems ir miko naudojimo slygos. Pagrindiniai j reikalavimai yra susij su vandens telkini apsauga nuo terimo
ir statyb ar kitos intensyvios veiklos iose teritorijose apribojimais.
Apie nauj saugom teritorij steigim turi bti informuojami ems savininkai. Jei steigiant saugom
teritorij nustatomas veiklos apribojimas sumaina ems savininko arba naudotojo gaunam naud, jiems
pageidaujant, u patirtus nuostolius turi bti imokamos kompensacijos.
Buferins apsaugos zonos nustatomos siekiant sumainti neigiam veiklos poveik valstybiniams
rezervatams, valstybiniams parkams, biosferos rezervatams bei paveldo objektams ir isaugoti i teritorij
regimj aplink. Be to, ios zonos gali bti nustatomos ir valstybiniams draustiniams.
Buferins apsaugos zonos nustatomos tvirtinant saugom teritorij specialiojo planavimo dokumentus
(rib planus).
Paveldo objekt fizins apsaugos pozoniuose draudiami statyb darbai, o regimosios (vizualins)
apsaugos pozoniuose darbai, trukdantys apvelgti paveldo objektus.
ems ir kito nekilnojamojo turto savininkai bei valdytojai turi teis pretenzijas dl pasilym steigti
saugomas teritorijas, keisti esam saugom teritorij status, nustatyti ar keisti veiklos apribojimus Vyriausybs
galiotos institucijos nustatyta tvarka pareikti institucijai, teikianiai pasilymus dl saugomos teritorijos steigimo,
objekt skelbimo saugomais, esamos saugomos teritorijos statuso arba nustatyto apsaugos ir naudojimo
reikalavim pakeitimo.
Asmenys, gyvenantys saugomose teritorijose, gali verstis veikla, neprietaraujania saugomos teritorijos
steigimo tikslams, turi teis gauti finansin ir kitoki param u gamtos ir kultros paveldo teritorini kompleks ir
objekt (vertybi) prieir.
Saugomose teritorijose ems savininkams ir valdytojams gali bti teikiamos ems mokesio bei kitos
lengvatos (statym nustatytais atvejais ir Vyriausybs nustatyta tvarka).
Saugomose teritorijose ems ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti
juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis teritorij planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatyt, taip
pat nekilnojamojo turto registre registruot veiklos apribojim ir reikalavim.
U gamtos ir kultros paveldo teritorini kompleks ir objekt (vertybi) isaugojim atsako j
savininkai, valdytojai ir naudotojai.
ems savininkai, naudotojai bei valdytojai negali trukdyti statym ar kit teiss akt numatytais tikslais
lankyti arba tvarkyti saugom kompleks bei objekt (vertybi), poilsiaviei, tak, regykl, kit rekreacini
objekt.
ems naudojimo ir ems savinink, valdytoj bei naudotoj veiklos, susijusios su teritorij planavimo
dokumentuose nustatytais apribojimais, kontrol saugomose teritorijose pagal kompetencij vykdo valstybiniai
aplinkos apsaugos inspektoriai, valstybiniai saugom teritorij pareignai, valstybiniai mik pareignai,
valstybiniai ems tarnyb pareignai, teritorij planavimo ir statybos prieiros pareignai ir nekilnojamj
kultros paveldo vertybi apsaugos pareignai.
Vyriausybs galiotos institucijos vykdo:
1) saugom teritorij kontrol;

2) valstybini rezervat, valstybini park ir biosferos rezervat direkcij veiklos utikrinant nustatyto
kratovaizdio apsaugos ir naudojimo reimo laikymsi, kratovaizdio apsaugos ir tvarkymo, kit tikslini
program gyvendinim, kontrol bei valstybini saugom teritorij apsaugos ir naudojimo reimo valstybin
kontrol;
3) saugom teritorij ems naudojimo ir ems savinink, valdytoj ir naudotoj veiklos, susijusios su teritorij
planavimo dokumentuose nustatytais apribojimais, kontrol.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, padar al saugomoms teritorijoms, privalo j atlyginti kiek manoma
natra (atkurti pirmin objekto ar teritorijos bkl), be to, atlyginti padarytus tiesioginius ir netiesioginius
nuostolius. Kai ta paia veika paeidiami visuomens interesai ir padaroma ala fizini ar juridini asmen turtui,
paeidim padar asmenys privalo atlyginti tiek saugomoms teritorijoms, tiek fizini ar juridini asmen turtui
padaryt al. Nuostoliai nustatomi pagal Vyriausybs galiotos institucijos patvirtint metodik.
ems savininkams ir valdytojams, kuri ems valdos eina naujai steigiamas saugomas teritorijas arba
kai keiiamas esamos saugomos teritorijos statusas, mokamos kompensacijos. Kompensacij mokjimo tvark
nustato Vyriausybs nutarimai (2006 11 10, Nr. 1100 ir 2004 12 03, Nr. 1578). Kompensacijos mokamos tuo atveju,
jeigu nustatyti veiklos apribojimai realiai sumaina gaunam naud arba udraudia anksiau vykdyt veikl.
ems kio paskirties ems savininkams ir valdytojams numatytos kompensacins imokos u ems
kio naudmenas saugomose teritorijose, kuriose apribota ar udrausta tokia veikla:
1) pievas ar ganyklas paversti ariamja eme arba persti jas kultrinmis olmis;
2) rengti sausinimo ar drkinimo sistemas;
3) naudoti tras, augal apsaugos priemones ar kalkinti ems kio naudmenas;
4) ganyti arba ienauti (apribotas vieno hektaro ems plote ganom gyvuli skaiius, nustatyti ganymo ar
ienavimo terminai).
Privataus miko savininkams ir valdytojams numatytos kompensacins imokos jeigu nustatyti ie
apribojimai:
1) udraudiami pagrindiniai miko kirtimai, kai privataus miko savininkas ar valdytojas patiria nuostolius,
prilygstanius brandaus medyno likvidins medienos vertei;
2) nustatomas papildomas reikalavimas visam laikui palikti neikirst tam tikr dal brandaus medyno likvidins
medienos, kai privataus miko savininkas ar valdytojas patiria nuostoli, prilygstani paliekamos neikirstos
likvidins medienos vertei;
3) padidinamas pagrindini miko kirtim amius, kai vlesniam laikui atidedamas brandaus medyno likvidins
medienos ikirtimas ir pajam u parduot medien gavimas ir tolesnis investavimas;
4) udraudiamas pagrindinio plynojo miko kirtimo bdas arba sumainamas leistinasis pagrindinio plynojo
miko kirtimo birs plotas ar plotis, kai dalis brandaus medyno likvidins medienos turi bti paliekama neikirsta
ir vlesniam laikui atidedamas pajam u i medienos dal gavimas ir tolesnis investavimas.
4.2. Saugom teritorij tvarkymo planavimas
Saugom teritorij planavimas yra svarbi kratotvarkos tiksl ir udavini gyvendinimo priemon.
Saugom teritorij planai ir schemos priskiriami specialiojo planavimo dokumentams.
Skiriami ie saugom teritorij specialij plan tipai:
1) saugom teritorij tinkl schemos rengiamos saugom teritorij sistemos arba jos dali pltros bendrajai
strategijai nustatyti;
2) gamtinio karkaso ir (ar) ekologinio tinklo formavimo schemos rengiamos kratovaizdio ekologinio stabilumo
ir biologins vairovs isaugojimo bendrajai teritorinei sistemai nustatyti bei pltoti;
3) ekologins apsaugos zon tinkl schemos rengiamos regionin svarb turini ekologins apsaugos
(apsaugani) teritorij pltrai reguliuoti;
4) saugom teritorij ir j zon rib planai rengiami steigiant naujus valstybinius rezervatus, valstybinius parkus,
draustinius, biosferos stebsenos (monitoringo) teritorijas arba keiiant j ribas bei nustatant funkcinio prioriteto
(konservacinio, rekreacinio, ekologins apsaugos ir kt.) zon ribas;
5) saugom teritorij tvarkymo planai (planavimo schemos) rengiami saugom teritorij naudojim ir apsaug
reguliuojanioms kratovaizdio tvarkymo zonoms bei j reglamentams, gamtos ir kultros paveldo teritorini
kompleks ir objekt (vertybi) apsaugos ir tvarkymo kryptims bei priemonms, taip pat kratovaizdio
formavimo, rekreacins infrastruktros krimo bei kitoms tvarkymo priemonms nustatyti;
6) saugom teritorij gamtotvarkos ir (ar) paveldotvarkos projektai rengiami konkrei tvarkymo priemoni
sistemai saugomose teritorijose arba j dalyse nustatyti. Pagrindiniai saugom teritorij planavimo dokumentai yra
i teritorij funkcinio ir tvarkomojo zonavimo planai (schemos). Atliekant planavim iskiriamos kratotvarkos
zonos.
Kratotvarkos zona tai apibrt socialin paskirt bei ekologinius reikalavimus turinti teritorijos dalis.
Funkcinio zonavimo metu nustatoma teritorijos socialin paskirtis; tvarkomojo zonavimo lokalizuojami
konkrets kratovaizdio formavimo, emnaudos ir emvaldos nustatymo, infrastruktros krimo, gamtonaudos

bei kitos veiklos reglamentavimo bdai. Tvarkomasis zonavimas priskiriamas planavimo proceso detalizacijos
stadijai. Jis papildo funkcin nustato veiklos pobd bei jos reglament funkcinse zonose.
Saugom teritorij tvarkymo planai (planavimo schemos) rengiami naudojantis Vyriausybs 2004 m.
rugpjio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintais Saugom teritorij tipiniais apsaugos reglamentais [Valstybs inios,
2004, Nr. 131 - 4704]. Tipiniai apsaugos reglamentai yra kratovaizdio tvarkymo zon, nustatom rengiant
saugom teritorij tvarkymo planus (planavimo schemas), kratovaizdio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo
reikalavimai.
Valstybiniuose parkuose iskiriamos ios funkcinio prioriteto zonos: konservacinio (rezervatai ir
draustiniai), ekologins apsaugos, rekreacinio, kinio ir kitos paskirties prioriteto zonos. Biosferos rezervatuose
iskiriamos ios funkcinio prioriteto zonos: konservacinio (gamtiniai rezervatai ir draustiniai) ir ekologins
apsaugos prioritet, taip pat eksperiment, ekosistem atkrimo ir iai teritorijai bdingos kins veiklos zonos.
Biosferos poligonuose taip pat gali bti iskirtos vairios funkcins paskirties zonos. Valstybiniuose rezervatuose ir
draustiniuose gali bti iskiriama tik konservacinio funkcinio prioriteto zona.
Vienoje funkcinio prioriteto zonoje gali bti iskiriamos kelios kratovaizdio tvarkymo zonos.
Kratovaizdio tvarkymo zonos sudaro teritorijos kratotvarkos kategorij sistem, skirstom konservacins,
mik kio, ems kio ir kitos pagrindins paskirties ir vandens kio paskirties ems zon grupes (tvarkymo
reglamentus). Konkreios kratovaizdio tvarkymo zonos nustatomos saugomos teritorijos tvarkymo plano
brinyje M 1:10 000 1:35 000. Kratovaizdio tvarkymo zonos iskiriamos atsivelgiant pagrindin tikslin
ems naudojimo paskirt ir teritorijos apsaugos ir naudojimo pobd. Nustatomas kratovaizdio tvarkymo
pobdis nepriklauso nuo ems nuosavybs formos ir taikomas visiems ems savininkams, valdytojams ir
naudotojams.
Kratovaizdio tvarkymo zon apsaugos, naudojimo ir tvarkymo btinosios slygos (reikalavimai) gali
bti detalizuojami pagal konkreios vietos slygas ir ypatumus. Saugomai teritorijai ar jos daliai, kuriai suteiktas
Europos Bendrijos svarbos saugomos teritorijos statusas, papildomai taikomi Bendrieji buveini ar pauki
apsaugai svarbi teritorij nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr.
276 [50].
Gamtos paveldo objektai saugomi ir tvarkomi vadovaujantis Saugom teritorij statymu, Vyriausybs
1997 m. gruodio 23 d. nutarimu Nr. 1463 patvirtintais Saugom gamtini kratovaizdio objekt nuostatais, ir
Vyriausybs nutarimu [42] patvirtintomis Specialiosiomis ems ir miko naudojimo slygomis. Kultros paveldo
objektai (nekilnojamosios kultros vertybs) ir j teritorijos saugomi ir tvarkomi vadovaujantis Nekilnojamj
kultros vertybi apsaugos statymu ir kitais teiss aktais.
Valstybini rezervat ir nacionalini park bei j zon rib planus tvirtina Seimas, regionini park ir
valstybini draustini ir (ar) j zon rib planus tvirtina Vyriausyb. Saugom teritorij tvarkymo planus
(planavimo schemas) ir projektus tvirtina Vyriausyb arba jos galiotos institucijos. Saugom teritorij strateginio
planavimo dokumentus tvirtina Vyriausyb arba jos galiotos institucijos. Savivaldybi saugom teritorij
planavimo dokumentus tvirtina savivaldybs institucijos statym nustatyta tvarka.
Valstybini park, biosferos rezervat ir draustinio tvarkymo plan sprendiniais
nustatomos:
1) kratovaizdio zonos, apsaugos, tvarkymo ir naudojimo reglamentai;
2) konservacinio prioriteto teritorij apsaugos bei tvarkymo, paeist gamtos kompleks bei objekt atkrimo
priemons, aplinkosaugos ir ems bei mik kio veiklos kryptys, pateikiama svarbiausi tvarkymo darb
programa; ems tikslins paskirties ir ems naudmen transformavimo poreikiai ir keitimo apribojimai;
valstybini park teritorijos rekreacinio naudojimo sistema nustatytos vietos rekreacini objekt statybai,
paintinio turizmo tras sistema, silomi rekreacins infrastruktros objektai ir pan., nustatomos vietos statyb
pltrai.
Kratovaizdio tvarkymo specialiuosiuose planuose atliekamas teritorijos zonavimas pagal ias
kratovaizdio tvarkymo zon grupes:
1) konservacini (rezervacini) ir paminklosaugini teritorij kratovaizdio tvarkymo zonos;
2) rekreacini teritorij kratovaizdio tvarkymo zonos;
3) mik kio teritorij kratovaizdio tvarkymo zonos, skirstomos pogrupius pagal konservacin, rekreacin,
ekologins apsaugos (apsaugin) bei gamybin kin prioritet;
4) ems kio teritorij kratovaizdio tvarkymo zonos, skirstomos pogrupius pagal konservacin, rekreacin,
ekologins apsaugos (apsaugin) bei gamybin kin prioritet;
5) vandens kio teritorij kratovaizdio tvarkymo zonos, skirstomos pogrupius pagal konservacin, rekreacin,
ekologins apsaugos (apsaugin) bei gamybin kin prioritet;
6) urbanistini (gyvenamj ir visuomenini) teritorij kratovaizdio tvarkymo zonos, skirstomos pogrupius
pagal konservacin, rekreacin, ekologins apsaugos (apsaugin) bei kin prioritet;
7) technologini ininierini teritorij kratovaizdio tvarkymo zonos.

Rajonini ir lokalini (vietovi) kratovaizdio tvarkymo planuose ios zonos detalizuojamos pagal
atskirus kratovaizdio tipus. Be to, planuose pateikiami:
1) siektini formuojamo gamtinio, kaimiko ir miestiko kratovaizdio struktros optimalumo (kokybs etalono)
rodikliai;
2) planavimo lygmenis ir iskirtas kratovaizdio tvarkymo zonas atitinkantys nustatyti teritorij tvarkymo
reglamentai ir teritorini apribojim sistema;
3) nustatytos priemons, galinios pagerinti kratovaizdio ekologin bkl, gamtos ir kultros paveldo
isaugojim;
4) silymai dl kratovaizdio informacinioestetinio potencialo didinimo, architektros erdvins kompozicijos
formavimo, eldyn sistemos pltojimo, gyvenamosios aplinkos kokybs gerinimo.
4.3. Gamtini buveini apsauga
Europos Sjungos valdymo organo Europos Tarybos priimtos direktyvos sigalioja tik alims narms
pritarus; po to jos turi statymo gali. Direktyva tai teiss aktas, kurio tikslai privalomi ES valstybms narms,
taiau j gyvendinimo tvark ir priemones ios valstybs gali pasirinkti paios. Priimt direktyv reikalavimus
alys nars turi traukti savo nacionalinius statymus bei statym lydimuosius teiss aktus ir juos gyvendinti.
Gamtini buveini apsaugai svarbios ios direktyvos:
1) Direktyva 79/409/EEB 1979 m. balandio 2 d. Tarybos direktyva dl laukini pauki apsaugos;
2) Direktyva 92/43/EEB 1992 m. gegus 21 d. Tarybos direktyva dl natrali buveini ir laukins faunos bei
floros apsaugos.
Direktyva 92/43/EEB buvo priimta siekiant sustabdyti natrali buveini bkls blogjim, skatinti
biologins vairovs palaikym ir sukurti vientis Europos ekologin tinkl. Europos ekologinis tinklas Natura
2000 tai Europos Bendrijos svarbos saugom teritorij bendras tinklas, susidedantis i buveini ir pauki
apsaugai svarbi teritorij, skirtas isaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti natralius buveini tipus, gyvn ir augal
ris Europos Bendrijos teritorijoje. ioje direktyvoje nustatyta:
1. Natrali buvein tai sausumos arba vandens plotai su jiems bdingais geografiniais, abiotiniais ir biotiniais,
visikai natraliais ar pusiau natraliais poymiais. Natralios buveins apsaugos bkl laikoma gera, kai jos
natralus paplitimo arealas yra stabilus arba didja, ir tiktina, kad ateityje neinyks jos ilgalaikiam palaikymui
btina specifin struktra ir funkcijos.
2. Natura 2000 pavadinimu kuriamas vientisas speciali saugom teritorij Europos ekologinis tinklas. j eina
teritorijos, kuriose yra natralios buveins, jeigu jas reikia palaikyti arba atstatyti iki geros apsaugos bkls, taip pat
kitos specialios teritorijos, skirtos laukini pauki apsaugai pagal direktyv 79/409/EEB.
3. Specialioms saugomoms teritorijoms valstybs nars turi nustatyti btinas apsaugos priemones, tarp j, jei reikia,
atitinkamus tvarkymo planus, ir atitinkamais statymais nustatytas administracines arba sutartyje numatytas
priemones.
4. Rengiant planus ir projektus, galinius paveikti teritorij individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais,
turi bti atliekamas galimo j poveikio aplinkai vertinimas. Atsivelgiant vertinimo ivadas, kompetentingos
nacionalins institucijos pritaria planui arba projektui tik sitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinjamos
teritorijos vientisumui ir, jei reikia, isiaikinusios plaiosios visuomens nuomon.
5. Valstybs nars stengiasi, kur mano tai esant btina, savo emnaudos planuose bei pltros politikoje, skatinti
laukinei faunai ir florai svarbi kratovaizdio element tvarkym.
i reglament gyvendinimas vykdomas vadovaujantis Vyriausybs nutarimu [50] ir Aplinkos ministro
sakymais. I viso Lietuvoje 2006 metais Natura 2000 teritorijos um 783 tkst. ha plot, i jo 147 tkst. ha
ems kio naudmen.
Natura 2000 plotuose tik retais atvejais siekiama udrausti kin veikl. ES reglamentas dl Europos
ems kio fondo paramos kaimo pltrai numato, kad Natura 2000 teritorijose esantiems ems ir miko
naudotojams bus mokamos metins kompensacijos, jeigu tose teritorijose nustatyti veiklos apribojimai sumaina j
gaunamas pajamas. ems kio veiklos subjektams, kurie negauna paramos pagal Agrarins aplinkosaugos
priemones, kompensacijos mokamos tose teritorijose, kur yra bent vienas i i veiklos apribojim ar draudim:
draudiama suarti pievas ir ganyklas ar persti jas kultrinmis olmis; draudiama sausinti em ar kitaip keisti
hidrologin reim; ribojamas ganom gyvuli skaiius ir ienavimo terminai; draudiama naudoti tras,
pesticidus ar kalkinti ems kio naudmenas. Be to, pareikjo ems kio naudmenos bei pasliai turi bti
deklaruoti ir atitikti geros agrarins bkls reikalavimus. Kompensacijos u privaius mikus imokamos, jeigu
miko valdoje, esanioje Natura 2000 teritorijoje, taikomas bent vienas i i veiklos apribojim: udrausta vykdyti
pagrindinius miko kirtimus arba jie atidti; neleidiami plynieji kirtimai (tik atvejiniai) ir kt. Kompensacijos
nemokamos u tuos miko plotus, kuriuos miko savininkas saugo (ir gauna imokas) pagal Mik apsaugos
priemons reikalavimus. Be to, miko savininkas turi turti parengt ir patvirtint mikotvarkos projekt.

5. KRATOVAIZDIO APSAUGOS TEISINIS

REGLAMENTAVIMAS
Kratovaizdis tai ems paviriaus gamtini (pavirini uolien ir reljefo, paemio oro, pavirini ir
gruntini vanden, dirvoemio, gyvj organizm) ir (ar) antropogenini (archeologini liekan, statini,
ininerini rengini, ems naudmen ir informacinio lauko) komponent, susijusi mediaginiais, energiniais ir
informaciniais ryiais, teritorinis junginys. Tai moni suvokiama vietov (teritorija), kurios pobd nulm
gamtiniai ir (ar) antropogeniniai veiksniai ir j sveika.
Lietuvos Respublikos teritorijai bdingi kratovaizdiai slygoja ir skirtingus teritorij planavimo
reikalavimus. Skiriami kratovaizdi tipai, kurie diferencijuojami pagal reljef ir dirvoemius (lygum, kalvot
teritorij, upi slni ir pan.), taip pat pagal vyraujani kin veikl bei ems naudojimo kryptis (ems kio,
mik kio, urbanistinis, rekreacinis). Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos fizin geografin rajonavim alies
teritorija suskirstyta ias sritis ir rajonus: Baltijos duburio sritis (rajonai Baltijos pakrants ir Nemuno deltos);
Kuro emaii sritis (rajonai Vakar emaii lygumos, Vakar emaii plynaukts, Vidurio emaii
auktumos, Vakar Kuro auktumos, Ryt emaii plynaukts, Ventos vidurupio lygumos); Pabaltijo emumos
sritis (rajonai emgals lygumos, Mos Nemunlio lygumos, Nevio lygumos, Nemuno emupio lygumos,
Nemuno vidurupio ir Neries emupio plynaukts); Paskutinio apledjimo pakratini morenini auktum sritis
(rajonai Vakar Auktaii plynaukts, Auktaii auktumos, Piet Lietuvos auktumos, venioni
Naroiaus auktumos, Dysnos lygumos); Paskutiniojo apledjimo pakratini zandrini lygum sritis (rajonai
iaurryi lygumos ir Pietryi lygumos); Priepaskutiniojo apledjimo akumuliuot auktum sritis (rajonai
Amenos auktumos ir Lydos plynaukts).
Teiss aktai reglamentuoja:
1) kratovaizdio formavimo reikalavimus, rengiant teritorij planavimo dokumentus.
Jie apima natrali kratovaizdi apsaug ar atkrim, taip pat tiksling, suderint su aplinkosaugos reikalavimais
kratovaizdio pertvarkym;
2) specialiuosius ypa verting, vaizding kratovaizdi (rekreacini teritorij) apsaugos ir tvarkymo
reikalavimus.
Pagrindiniai teiss aktai, kuriais vadovaujamasi saugant ir tvarkant kratovaizdius, yra Europos
kratovaizdio konvencija, Vyriausybs nutarimu patvirtintas Lietuvos Respublikos kratovaizdio politikos
krypi apraas, Turizmo statymo nuostatos bei statym lydimieji teiss aktai dl rekreacini teritorij planavimo
ir naudojimo, taip pat Teritorij planavimo bei Saugom teritorij statymai ir j nuostatas detalizuojantys statym
lydimieji teiss aktai.
Europos kratovaizdio konvencij [32] pasiraiusios alys konstatavo, kad kratovaizdis yra svarbi
mogaus gyvenimo kokybs dalis. Taiau kratovaizdio transformacij paspartino ems kio, mikininkysts,
pramons ir naudingj ikasen gavybos intensyvinimas, miest pltra, transporto, infrastruktros, turizmo ir
poilsio form raida, pasaulio ekonomikos pokyiai. Siekiant subalansuotos pltros nustatyta, kad alims svarbu
bendradarbiauti, siekiant kratovaizd saugoti, tvarkyti ir planuoti. Kratovaizdio apsauga tai veiksmai, kuriais
siekiama isaugoti ir palaikyti kratovaizdiui svarbias arba bdingas ypatybes, pateisinami jo paveldo verte,
atsiradusia dl natraliai susiformavusio gamtovaizdio ir (arba) moni veiklos. Kratovaizdio tvarkymas tai
veiksena atsivelgiant subalansuotos pltros perspektyv, kuria siekiama utikrinti nuolatin kratovaizdio
prieir, kad bt galima orientuoti ir derinti pokyius, kuriuos sukelia socialiniai, ekonominiai ir aplinkos raidos
procesai. Kratovaizdio planavimas tai aikiai ateit orientuota veiksena, kuria siekiama tobulinti, atkurti arba
kurti kratovaizdius.
Europos kratovaizdio konvencij pasiraiusios (ratifikavusios) alys sipareigojo:
- nustatyti ir gyvendinti kratovaizdio politik, kuria siekiama saugoti, tvarkyti ir planuoti kratovaizd;
- integruoti kratovaizd kaip reikin savo teritorij ir miest planavimo politik bei savo kultros, aplinkos,
ems kio, socialin ir ekonomin politik, taip pat kiekvien kit politikos srit, galini turti poveikio
kratovaizdiui;
- visoje teritorijoje nustatyti savo kratovaizdius, ianalizuoti j charakteristikas ir juos keiianius veiksnius bei
vertinti, atsivelgiant suinteresuot dalyvi ir atitinkamos gyventoj grups jiems priskiriam ypating vert;
- kad kratovaizdio politika bt gyvendinama, kiekviena alis sipareigoja priimti kratovaizdio apsaugai,
tvarkymui ir (arba) planavimui skirtus teiss dokumentus.
Kratovaizdio politikos kryptys. Vyriausybs patvirtintame Lietuvos Respublikos kratovaizdio
politikos krypi aprae [52] pateikiami tokie pagrindiniai kratovaizdio tipai:
- gamtinis kratovaizdis dl gamtini proces takos atsirads ir tebesiformuojantis kratovaizdis, kurio raidai
gamtiniai procesai daro esmin, o mogaus veikla
minimali tak (ilik slygikai natrals mikai, pelks, vandens telkiniai);
- kaimikasis (antropogenizuotas, agrarinis) kratovaizdis dl gamtini proces ir moni veiklos sveikos
susiformavs ir svarbiausius gamtins struktros bruous isaugojs kratovaizdis (ems kio naudmenos,
ekstensyviai ustatyti kaimai);

- miestikasis (antropogeninis, urbanizuotas) kratovaizdis mogaus labai pakeistas, jo veiklos veikiamas,

palaikomas ir vystomas kratovaizdis (miestai, miesteliai, kompaktikai ustatyt kaim ir dideli technini
ininerini kompleks teritorijos);
- kultrinis kratovaizdis (tiek kaimikasis, tiek miestikasis) teigiamas mogaus ir aplinkos darnaus sambvio
rezultatas. Tai kryptingai formuojamas, tenkinantis biologinius, psichologinius (informacinius, estetinius),
socialinius, ergonominius (tinkamumo veiklai), ekonominius gyvenamosios, darbo ir poilsio aplinkos kokybs
poreikius kratovaizdis.
Kratovaizdio formavimas tai kratovaizdio politikos krypi gyvendinimo veiksmai, kuriais
siekiama isaugoti, tobulinti, atkurti arba kurti kratovaizd ir kurie apima kratovaizdio apsaugos, tvarkymo,
naudojimo ir planavimo priemones. Kryptyse nurodoma, jog kratovaizdis turi bti formuojamas pagal mokslikai
pagrstus etalonus. Btina siekti, kad kuriamas kultrinis kratovaizdis bt biologikai visavertis, estetikas,
socialiai priimtinas, patogus ir ekonomikas. Pagrindiniai kratovaizdio planavimo principai:
1) saugoti bendrj alies kratovaizdio teritorini vienet ir j sudedamj dali vairov;
2) saugoti kratovaizdio biologin vairov, utikrinti vietins augalijos ir gyvnijos ri ir bendrij tinkam
buveini isaugojim;
3) optimizuoti gamtini, agrarini ir urbanizuot teritorij santyk;
4) optimizuoti ems naudojimo ir emvald teritorin struktr.
Kratovaizdio kokybs tikslams pasiekti taikomi ie kratovaizdio formavimo
metodai:
1) isaugojimo metodas, taikomas siekiant ilaikyti natrali gamtini proces eig saugomose teritorijose bei
kultros paveldo objekt autentikum;
2) atkrimo metodas, taikomas siekiant atkurti vertingus gamtinius ir kultrinius kratovaizdio objektus ir
kompleksus, bding kratovaizdio struktr, stiprinti ekologin kratovaizdio stabilum;
3) atnaujinimo metodas, taikomas siekiant racionaliai atnaujinti paeist kratovaizdio objekt ir kompleks
funkcionalum;
4) formavimo (pertvarkymo) metodas, taikomas siekiant radikaliai pakeisti kratovaizdio struktr, pritaikyti j
racionalios veiklos reikmms pagal darnios pltros principus.
Lietuvos Respublikos kratovaizdio politikos kryptys integruojamos alies strateginio planavimo
dokumentus, taip pat vairaus lygmens ir ri teritorij planavimo dokumentus, kuriuose numatytas formuojamo
kratovaizdio apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir planavimo priemoni idstymas ir nuosekliai derinami
valstybs, savivaldybi ir asmen interesai.
Pagrindiniai stabils kratovaizdio elementai yra pastatai, keliai ir kiti anteminiai statiniai, mikai,
ariamoji em, pievos ir pelks. i objekt tarpusavio idstymo derinim nustato atitinkamos projektavimo
taisykls. J nuostatose dl miest, kit urbanizuot teritorij, keli tinklo, agrarini teritorij planavimo yra
idstyti ne tik techniniai ir funkciniai reikalavimai (siekiant darbo ir l snaud kinei veiklai, transporto ilaid
mainimo ir patogesnio ems naudojimo), bet ir aplinkosauginiai bei estetiniai reikalavimai natrali biocenozi
apsauga, mik idstymo optimizavimas, vietovs biologins vairovs utikrinimas ir kt. Konkreias ems
paviriaus esamos bkls pakeitimo priemones numato teritorij planavimo dokumentai, o sprendimus dl i
priemoni priima juos tvirtinanios institucijos (pvz., savivaldybi teritorij bendruosius planus, emtvarkos
schemas tvirtina savivaldybi tarybos, kaimo pltros emtvarkos projektus savivaldybi administracijos
direktoriai), atsivelgdamos vieo svarstymo metu pareikt gyventoj (suinteresuotos visuomens) nuomon.
ems naudmen sudties reguliavimas. ems kio ir mik kio veiklos reguliavimas sudaro prielaidas
isaugoti biologin vairov. Tam panaudojami teritorij planavimo dokumentai. Juos rengiant, vadovaujamasi
valdymo institucij patvirtintomis taisyklmis, metodikomis ir rekomendacijomis. Pagal 1996 m. Aplinkos
apsaugos ministerijos parengt Lietuvos Respublikos biologins vairovs isaugojimo strategij ir veiksm plan
numatytos ios kratovaizdio planavimo priemons:
1. Teritorijos mikingumo isaugojimo ir aplinkosauginio reguliavimo reikalavimai:
1) mik, medi ir krm grupi bei linijini eldini pagausinimas agrariniame ir urbanizuotame kratovaizdyje;
2) didesnio ar maesnio atvir erdvi tinklo palaikymas mik kratovaizdyje;
3) sukurti saugom teritorij optimal tinkl;
4) derinti ekosistem savireguliacij ir reguliuojam kininkavim nuo kins veiklos draudimo iki neymi
apribojim.
2. Mikotvarkos priemoni sistemos diegimas:
1) miko plot teritorinio isidstymo struktros optimizavimas, palaikant reikiam miku apaugusi ir
neapaugusi plot santyk mik masyvuose;
2) kuo vairesns mik masyv rins sudties palaikymas ar formavimas;
3) miko amiaus struktros formavimas;
4) mik skirstymas grupes ir kategorijas pagal vyraujani funkcin paskirt ir kininkavimo reim;
5) mik kirtimo reguliavimas: draudimas vis ri kirtim; pagrindimo naudojimo kirtim draudimas; plynj ir
atvejini ir atrankini kirtim santykio reguliavimas.
3. Biologins vairovs stabilumo utikrinimas agrarinse teritorijose:

1) ems kis turi bti vystomas propaguojant tausojanij (organin) emdirbyst, saugant genetin vairov bei
vertingus floros, mikrobiotos ir faunos elementus agrariniame kratovaizdyje;
2) isaugoti ir plsti natrali piev bei ganykl plotus, ienavim derinant su floros, gryb ir faunos ri
isaugojimu;
3) formuoti bei palaikyti mozaikik agrarin kratovaizd;
4) sumainti ems kio kultroms skirt maisto mediag ir pesticid iplovimo i dirvos aling poveik
aplinkai.
4. Pagrindiniai reikalavimai, keliami agrarinio kratovaizdio struktros formavimui:
1) alien (piev, ganykl, daugiamei oli) dalis, lyginant su ariamja eme (vienmeiais augalais ir pdymais),
turi bti didesn, ypa regionuose, kuriems bdingi karstiniai reikiniai ir dirv erozija;
2) reikalingas natrali kratovaizdio element tinklas, sudarantis lokalaus gaminio karkaso dal. Be to,
agrariniame kratovaizdyje turi bti gana daug brandi ir perbrendusi miko medyn;
3) natrals ar pusiau natrals kratovaizdio elementai pavieniai vandens telkiniai, emapelki duburiai, pievos
bei giraits turi bti palyginti tolygiai isidst. Siektina, kad tos paios ries biotopai mikai, krmynai,
lapems su pastoviu vandens kiekiu, vairaus drgnumo natralios bei pusiau natralios pievos isidstyt ne
reiau kaip kas 400 metr.
Formuojant kratovaizd, atsivelgiama teritorij planavimo dokumentuose nustatytus gamtinio karkaso
arealus ir rekreacines teritorijas.
Gamtinis karkasas tai vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorij tinklas, utikrinantis
ekologin kratovaizdio pusiausvyr, gamtinius ryius tarp saugom teritorij, kit svarbi teritorij ar buveini,
taip pat augal ir gyvn migracij tarp j [22].
Gamtinio karkaso rekreacins, mik kio ir agrarins paskirties teritorijose draudiama statyti pramons
mones, kurioms reikalingi taros integruotos prevencijos ir kontrols leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus.
Leidiama tokia veikla, kuri utikrina kratovaizdio ekologin pusiausvyr ir ekosistem stabilum, atkuria
paeistas ekosistemas ir yra vykdoma pagal teritorij planavimo dokumentus.
Rengiant teritorij planavimo dokumentus, gamtinio karkaso teritorijos paprastai iskiriamos zonas,
kuriose rekomenduojamas tausojamasis kininkavimas, mik veisimas ne miko emje bei kitos kratovaizdio
ekologin vairov didinanios priemons. Zonose, kuriose vyrauja mikai, teritorijos tvarkymo priemonmis
siekiama isaugoti ir saugoti natral kratovaizdio pobd. Kitose teritorijose su miria mik ir ems kio
naudmen mozaika planuojamos priemons, galinios palaikyti ir didinti kratovaizdio ekologin vairov, tarp j
tausojamasis kininkavimas. Ekologikai nuskurdintose teritorijose, ypa esaniose geoekologinse takoskyrose
ir migraciniuose koridoriuose, turi bti gausinami kratovaizdio natralum atkuriantys elementai; jose
rekomenduojama planuoti maiau statini, skatinti ne per daug intensyv, gyvulininkysts krypties arba mirios
specializacijos kininkavim, veisti naujus miko eldinius.
Rekreacinms teritorijoms priskiriamos teritorijos, pasiyminios rekreaciniais itekliais, taip pat
teritorijos, turinios turizmo paslaug arba poilsio infrastruktr. Rekreacinse teritorijose prioritetas skiriamas
poilsio ir turizmo veiklai. Rekreacinius iteklius sudaro:
1) gamtos itekliai (mikai, gyvenamj vietovi eldynai, vandens telkiniai ir j pakrants, tinkamos arba galimos
pritaikyti moni poilsiui ir pramogoms, mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai, gamtos paveldo
objektai);
2) kultros paveldo objektai (nekilnojamosios kultros vertybs);
3) turizmo paslaug ir poilsio infrastruktros pastatai bei objektai, esantys kurortuose ir kurortinse teritorijose,
rekreacinse ir saugomose teritorijose, taip pat turistins trasos, apvalgos aiktels, kitos rekreacijai skirtos
teritorijos.
Rekreacini itekli naudotojais visuomens ir verslo tikslais gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys,
teikiantys poilsio, reabilitacines ir turizmo paslaugas. Visuomens lankymui ar poilsio veiklai naudojamose
rekreacinse teritorijose (papldimiuose, gyvenamj vietovi parkuose, stovyklavietse, apvalgos aiktelse,
turistinse trasose, kitose poilsio vietose) privalo bti stacionari ar laikina ranga higienos poreikiams tenkinti ir
atliekoms surinkti, taip pat teritorijos lankymui skirta informacija ir infrastruktra (takai, poilsio aiktels ir
rengimai).
Detaliuosiuose ar specialiuosiuose planuose suformuotose rekreacinse teritorijose gali bti statomi
turizmo paslaug, poilsio bei reabilitacins infrastruktros statiniai: apgyvendinimo, pramog ir gydykl statiniai
bei ranga, turistini tras, stovyklaviei, gyvenamj vietovi park, papldimi ir prieplauk bei informavimo
ranga.
Rekreacini teritorij naudojimo ir apsaugos prieir vykdo savivaldybi institucijos. Rekreacinse
teritorijose draudiama veikla, galinti pabloginti rekreacini itekli bkl ir kelianti pavoj asmen saugumui ir
poilsio organizavimui.
Rekreacinse teritorijose bei valstybini park rekreacinse, kinse zonose yra skatinama veikla, susijusi
su turizmo ir poilsio infrastruktros pltra.
Rekreacinse teritorijose draudiama:
- kelti pavoj poilsiautoj saugumui, trukdyti lankyti rekreacijai naudojamas teritorijas bei objektus, trukdyti ilstis
poilsiui skirtose vietose;

- terti aplink, aloti ar naikinti rekreacin infrastruktr, kirsti ar kitaip naikinti eldinius, sodinti eldinius,
ustosianius istorin, kultrin bei estetin vert turinias teritorijas;
- utverti, perkasti ar kitaip naikinti turistines trasas ir takus, kelius, vedanius prie rekreacini mik ir vandens
telkini, plia (papldimi), lankytin gamtos ir kultros paveldo objekt, apvalgos aikteli, poilsiaviei, kit
rekreacins infrastruktros objekt;
- statyti pastatus ir renginius, nesusijusius su rekreacija, taip pat rekreacijai skirtus pastatus ir renginius, jeigu jie
neatitinka rekreacini teritorij normatyv (atstumas nuo vandens, auktis, kultros paveldo naudojimas turizmo
reikmms), iskyrus statyb esamose nam valdose.
6. AGRARINS APLINKOSAUGOS PRIEMONS
Vadovaujantis Europos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1257/1999, visos ES alys nars yra juridikai
pareigotos rengti ir gyvendinti agrarins aplinkosaugos programas ir vykdyti j reikalavimus. Parama ems kio
veiklos subjektams, sipareigojantiems laikytis agrarins aplinkosaugos programose numatyt reikalavim,
numatyta Bendrojo programavimo dokumente ir Nacionalinje ems kio ir kaimo pltros 2007 2013 m.
programoje [84]. Asmenims, vykdantiems agrarins aplinkosaugos reikalavimus, kasmet mokamos imokos,
kompensuojanios su j sipareigojimais susijusias ilaidas. iomis priemonmis numatomi pasiekti bendrieji
tikslai:
puoselti aplink (vandens kokyb, isaugoti biologin vairov, dirvoem, kratovaizd; pusiau natralias ems
kio buveines ir kitas svarbias sritis), pltoti sveiko maisto gamyb;
numatyti kininko pajam altinius kininkaujant aplink tausojaniaisiais metodais;
gerinti pavirini ir gruntini vanden kokyb;
maiau naudoti chemini augal apsaugos priemoni;
gaminti geros kokybs ems kio produktus, ilaikyti sveik aplink ateities kartoms;
atkurti ir isaugoti tradicinio Lietuvos kaimo kratovaizd (palikti pelkes ir lapemes emtvarkos planuose
nurodytose vietose);
didinti geros kokybs ekologik ems kio produkt gamyb;
kiuose laikyti ir auginti nykstani vietini veisli naminius gyvulius;
diegti teigiam paramos gavj samprat apie aplink tausojanios ekologins gamybos praktik bei
aplinkosaug;
specialieji tikslai:
mainti azoto kiek dirvoemyje;
mainti erozij;
didinti ekologikai kininkaujani kinink skaii ir ekologik ems kio naudmen plot.
Agrarins aplinkosaugos priemons apima ias programas: Pavirinio vandens telkini pakrani
apsaugos juost rengimas pievoje bei ariamojoje emje ir apsauga nuo erozijos; Kratovaizdio tvarkymas;
Ekologinis kininkavimas; Ret veisli gyvuliai ir paukiai; Dirvoemio kalkinimas; ,,Rizikos vandens telkini
bkls gerinimas.
Pavirinio vandens telkini pakrani apsaugos juostos (toliau apsaugos juostos) turi bti rengiamos
prie natrali reljefo daub, nuolat arba laikinai upildyt tekaniu arba stoviniu vandeniu, upi ir upeli, eer,
tvenkini (iskyrus kdras), kanal, rekultivuot vandens telkinius karjer. Jos skirtos apsaugoti vandens telkinius
nuo taros ems kio cheminmis mediagomis.
Pareikjas privalo:
rengti nustatyto ploio apsaugos juostas; ariamojoje emje esanias juostas apsti daugiamei oli miiniais,
pagal piev rengimo reikalavimus;
apsaugos juostoje ir pavirinio vandens telkini pakrani laituose neganyti gyvuli;
apsaugos juostos nearti, nenaudoti organini ir mineralini tr, augal apsaugos priemoni, nekirsti medi,
ienauti vien kart per metus;
vien kart per metus nuienauti melioracijos griovi laitus, ikirsti ir paalinti krmus;
iki nustatytos datos (pvz., iki spalio 15 d.) iveti ol ir paalinti ikirstus krmus nuo pavirinio vandens telkini
apsaugos juostos, griovi lait.
Kratovaizdio tvarkymo programos tikslas isaugoti pievas, ypa natralias ir pusiau natralias, pelkes
ir lapemes, ilaikyti ekstensyvias kininkavimo sistemas pievose ir mainti emdirbysts intensyvum, isaugoti
biovairov, biotopus. gyvendinant i program, bus isaugoma gyvj organizm ri visuma, j buveins bei
genetin vairov. Programa taikoma tik pievoms, pelkms ir lapemms (t. y. mirkusiems ems plotams su
pelkmis bdinga tokia pat augalija, kai vyksta pelkjimo procesas). Pareikjas privalo:
pievose ir pelkse (lapemse) nenaudoti pesticid ir tr, jas kasmet ienauti;
pradti ienauti ne anksiau kaip rugpjio 15 d., bet ne vliau kaip rugsjo 30 d.;

 nearti piev ir j nepersti kultrinmis olmis;

kyje esaniose pelkse (lapemse) neganyti gyvuli;
pievose isaugoti pavienius medius, ikirsti krmus;
iveti nuienaut ol, ikirsti ir paalinti krmus (iki spalio 15 d.);
kyje esaniose pelkse (lapemse) nerengti nauj drenavimo sistem.
Ekologinio kininkavimo programos tikslas paremti ekologin kininkavim kaip gamybos sistem,
teikiani socialin ir ekonomin naud kaimo vietovi gyventojams, utikrinti aplinkosaug ir kokybik maisto
produkt, turini didel paklaus rinkoje, gamyb.
Parama teikiama ekologins gamybos ir pareinamojo laikotarpio ekologin gamyb kiams u
sertifikuot ir deklaruot ems plot, naudojam ekologikiems ems kio ir maisto produkt gaminti.
Pareikjas privalo:
laikytis ekologinio ems kio taisykli (ES reglamento 2092/91) reikalavim;
pateikti ekologinio kio sertifikat, iduot ekologinio ems kio sertifikavimo staigos;
nemainti sertifikuoto ekologinei gamybai naudojamo ems kio naudmen ploto;
kiekvienais metais deklaruoti paslius.
Pareikjas, norintis gauti imok, turi pateikti kompetentingos institucijos iduot sertifikat,
patvirtinant, kad jis tais metais laiksi programos keliam reikalavim.
Pagal Ret veisli gyvuli ir pauki program finansuojami kiai, laikantys gyvuli ir pauki veisles,
kurioms ikilo grsm inykti, jeigu nebus suteikta parama. ios priemons tikslas skatinti kiuose laikyti ir
auginti nykstani vietini veisli naminius gyvulius. Pareikjas privalo:
laikytis gyvuli sveikatos ir zoohigienos reikalavim bei gyvuli gerovs norm;
ilaikyti paraikoje nustatyt ret veisli gyvuli ir pauki skaii paraikos galiojimo laikotarpiu;
kasmet pristatyti kompetentingos institucijos paym dl ret veisli gyvuli skaiiaus kyje.
Dirvoemio kalkinimo programos tikslas gerinti dirvoemio biochemines savybes ir sudaryti geresnes
slygas augti ems kio augalams. Programa taikoma tik ariamojoje emje, ne maesniame kaip 50 ha kalkinti
btin dirvoemi (pH < 5,5) plote, i kurio vienam pareikjui tenka ne maiau kaip 5 ha. Be to, ems kio
naudmenos turi bti geros agrarins bkls.
,,Rizikos vandens telkini bkls gerinimo program sudaro priemon ,,Ariamosios ems vertimas
daugiamete ganykla (pieva). Ji yra skirta mainti dirvoemio erozij ir rizikos vandens telkinius patenkanius
azoto ir fosforo kiekius. Daugiamete ganykla (pieva) veriamos ariamosios ems plotas turi bti ne maesnis kaip
1 ha ir patekti rizikos vandens telkinio basein. Pareikjas privalo vystyti tik ekstensyvi gyvulininkyst (ne
daugiau kaip 0,5 sutartini gyvuli 1 ha).
Teikiant emdirbiams param, reikalaujama palaikyti tinkam turimos ems kio paskirties ems
agrarin bkl ir laikytis geros kininkavimo praktikos reikalavim. Geros agrarins ir aplinkosaugins bkls
reikalavimai, patvirtinti ems kio ministro 2007 m. liepos 10 d. sakymu Nr. 3D - 327:
1) ariamojoje emje turi bti auginami ems kio augalai arba laikomas sideracinis ar juodasis pdymas. ems
kio augal laukuose neturi bti juos stelbiani piktoli, iskyrus pavienes piktoles ar pavienius j kupstus.
Juodj pdym reikia periodikai dirbti arba naudoti chemines priemones, siekiant inaikinti piktoles ir pagerinti
dirvoemio kokyb. Soduose ir uogynuose, kuri tarpueiliuose laikomas juodasis pdymas, turi bti laikomasi
iame punkte nurodyt juodojo pdymo dirbimo reikalavim;
2) ganyklos arba pievos, taip pat daugiamets ganyklos arba pievos turi bti geros bkls, naudojamos gyvuliams
ganyti (iki rugpjio 1 d. turi bti bent kart nuganytos) arba ne reiau kaip kart per metus (iki rugpjio 1 d.)
nuienaujamos (alioji mas ienavimo metu gali bti susmulkinta ir tolygiai paskleista ganykl arba piev, taip pat
daugiamei ganykl arba piev plotuose). Soduose ir uogynuose, kuri tarpueiliuose laikoma veja ar pieva, turi
bti laikomasi iame punkte nurodyt ienavimo ar ganymo termin;
3) ienas ar alioji mas ganyklose arba pievose, taip pat daugiametse ganyklose arba pievose turi bti sutvarkyti
ir iveti i lauko iki rugpjio 1 d. (iskyrus atvejus, kai alioji mas ienavimo metu susmulkinama ir tolygiai
paskleidiama ganykl arba piev, taip pat daugiamei ganykl arba piev plotuose). ienas, iaud ir augal
liekanos gali bti sudti kgius. Soduose ir uogynuose, kuri tarpueiliuose laikoma veja ar pieva, turi bti
laikomasi iame punkte nurodyt reikalavim;
4) ariamojoje emje bei ganykl arba piev, taip pat daugiamei ganykl arba piev plotuose neturi bti medi
ir krm, iskyrus pavienius medius, kurie yra tradicinio kratovaizdio dalis.
5) ganykl arba piev, taip pat daugiamei ganykl arba piev plotuose neturi bti sustabarjusi, taip pat sklas
subrandinusi arba ibarsiusi piktoli (kiei, pelyn, usni, varnal, dilgli ir kt.). Pavieni piktoli ar
ols kupst buvimas nelaikomas paeidimu.
6) ganyklose arba pievose, daugiametse ganyklose arba pievose ol, taip pat raienos negali bti deginamos.
7) ems kio veiklos subjektai privalo laikytis sjomainos reikalavim ir tame paiame lauke (sjomainos lauke)
t pai augal r (kultr) gali auginti ne ilgiau kaip 3 metus i eils;
8) pavieniai mediai ir krmai, augantys ems kio naudmenose ir savivaldybs institucijos sprendimu paskelbti
saugotinais, turi bti saugomi kratovaizdio apsaugos tikslais. ie mediai ir krmai be savivaldybs institucijos

iduoto leidimo negali bti ikertami, iskyrus atvejus, jei mediai yra nulauti ar iversti vjo ar sniego, taip pat
nudiv mediai, keliantys grsm monms, pastatams, eismui.
Geros agrarins bkls reikalavim laikymsi kontroliuoja Nacionalins mokjimo agentros Kontrols
departamento teritoriniai skyriai.
Geros kininkavimo praktikos reikalavimai [75]:
1) privaloma laikytis pavirinio vandens telkini zon ir pakrani apsaugos juost reikalavim;
2) gyvuli tankis kyje neturi bti didesnis kaip 1,7 slyginio gyvulio vienam hektarui ems kio naudmen.
Jeigu gyvuli tankis kyje yra didesnis kaip 1,7 slyginio gyvulio vienam hektarui ems kio naudmen, reikia
sigyti papildomai ems arba mlo pertekli perduoti kitam kiui, kuriame gyvuli tankis yra maesnis negu
nustatyta norma;
3) asmenys gali naudoti tik tas augal apsaugos priemones, kurios trauktos chemini ir biologini augal
apsaugos priemoni, leidiam naudoti individualiai, sra;
4) mlides privalu rengti fermose, kuriose laikoma daugiau kaip 10 slygini gyvuli, iskyrus fermas su
giliaisiais tvartais;
5) mlu ir srutomis laukai triami iltuoju met laiku: nuo balandio 1 d. iki gruodio 1 d. Kartais leidiama trti
mlu dirvas, kai nra sniego dangos ir dirva nra alusi.
Geros kininkavimo praktikos reikalavim kontrol pagal kompetencij vykdo regioniniai aplinkos
apsaugos departamentai, Nacionalin mokjimo agentra bei Augal apsaugos tarnyba.
7. MIK NAUDOJIMO BEI APSAUGOS TEISINIS
REGLAMENTAVIMAS
Mikas ne maesnis kaip 0,1 hektaro ems plotas, apaugs mediais, kuri auktis natralioje
augavietje brandos amiaus siekia ne maiau kaip 5 metrus, kita miko augalija, taip pat iretjs ar dl mogaus
veiklos bei gamtini veiksni neteks augalijos (kirtaviets, degaviets, aiktels) [5]. Laukuose, pakelse, prie
vanden telkini, gyvenamosiose vietovse bei kapinse esanios medi grups, siauros iki 10 metr ploio
medi juostos, gyvatvors, pavieniai mediai bei krmai ir miestuose bei kaimo vietovse esantys mogaus veisti
parkai nelaikomi miku. i eldini prieiros, apsaugos ir naudojimo tvark nustato Aplinkos ministerija.
Medynas miko dalis, kurioje sumedjusios augalijos ard sandara yra vienoda, vyrauja tam tikra
medi ris, augalija yra panaaus amiaus, turi bendr augaviet, ir i miko dalis iais rodikliais skiriasi nuo
gretim miko dali.
Miko em apaugs miku (medynai) ir neapaugs miku (kirtaviets, uv medynai, miko aiktels,
medelynai, daigynai, miko sklins plantacijos ir aliaviniai krmynai bei plantacijos) plotas. Miko emei taip
pat priskiriami tame paiame plote esantys miko keliai, kvartal, technologins ir priegaisrins linijos, medienos
sandli bei kit su miku susijusi rengini uimti plotai, poilsio aiktels, vri paar aiktels, taip pat em,
skirta mikui veisti.
Pagal kininkavimo tikslus, kininkavimo reim ir pagrindin funkcin paskirt mikai skirstomi ias
grupes:
I grup rezervatiniai mikai. Tai valstybini rezervat, valstybini park bei biosferos monitoringo
teritorijose esani rezervat ir rezervatini apyrubi mikai. kininkavimo tikslas palikti mikus natraliai
augti. Miko kirtimai, iskyrus Saugom teritorij statyme ir rezervat nuostatuose numatytus atvejus,
neatliekami.
II grup specialiosios paskirties mikai:
IIA ekosistem apsaugos mikai. Tai kratovaizdio, telmologini, pedologini, botanini, miko genetini,
zoologini, botanini zoologini draustini ir i ri draustini, esani valstybiniuose parkuose bei biosferos
stebsenos (monitorinio) teritorijose, mikai, saugom gamtos itekli sklyp, prieeroziniai ir kiti mikai.
kininkavimo tikslas isaugoti arba atkurti miko ekosistemas ar atskirus j komponentus;
IIB rekreaciniai mikai. Tai miko parkai (intensyviai rekreacijai naudojami ne maesnio kaip 3 hektar ploto
mikai su atitinkama rekreacine ranga bei infrastruktra), miest mikai, valstybini park rekreacini zon
mikai, rekreaciniai miko sklypai ir kiti poilsiui skirti mikai. kininkavimo tikslas formuoti ir isaugoti
rekreacin miko aplink.
III grup apsauginiai mikai. Tai geologini, geomorfologini, hidrografini, kultrini draustini, i ri
draustini, esani valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, mikai, taip pat apsaugos zon ir
kiti mikai. kininkavimo tikslas formuoti produktyvius medynus, galinius atlikti dirvoemio, oro, vandens,
mogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas.
IV grup kiniai mikai. Tai visi kiti mikai, nepriskirti I III mik grupms. kininkavimo tikslas laikantis
aplinkosaugos reikalavim, formuoti produktyvius medynus, nenutrkstamai tiekti medien. Leidiami visi
kirtimai. Plyn j kirtim birs negali bti didesns kaip 8 hektar.
Rekreacini mik sklypuose galimas ems sklyp naudojimas rekreacijai pagal teritorij planavimo
dokumentus, Turizmo statymo ir Aplinkos ministerijos nustatyt tvark bei laikantis Specialiosiose ems ir miko
naudojimo slygose nustatyt reikalavim.

Fiziniai asmenys turi teis laisvai lankytis mikuose, iskyrus rezervat ir specialiosios paskirties objekt
(pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) mikus ir mikus, kuriuose tai apriboja kiti statymai. Visi asmenys
valstybiniuose ir privaiuose mikuose gali rinkti vaisius, vaistaoles ir vaistin aliav, iskyrus augal ris, kuri
sra tvirtina Aplinkos ministerija, rieutauti, uogauti ir grybauti, valstybiniuose mikuose laikyti bites aviliuose ir
bitidse.
Savivaldybi vykdomosios institucijos mik urdij ir valstybini park direkcij ar privai mik
savinink teikimu, o miest mikuose be io teikimo, kai yra svarbi prieasi, gali visuose mikuose udrausti
ar apriboti fizini asmen lankymsi bei vaistaoli, gryb, uog ir kit miko itekli naudojim.
Miko em gali bti paveriama kitomis naudmenomis tik gyvendinant patvirtintus bendruosius arba
specialiuosius planus [49]. Miko pavertimas kitomis naudmenomis negali bti projektuojamas:
1) I grups mikuose; II grups ekosistem apsaugos mikuose; III grups draustini mikuose;
2) kituose mikuose, esaniuose iki 1 km atstumu nuo Baltijos jros ir Kuri mari, iskyrus atvejus, kai
formuojamos ems juostos komunikaciniams koridoriams, inineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms
rengti (ios ems juostos turi bti numatytos bendrojo arba specialiojo teritorij planavimo dokumentuose);
3) vandens telkini pakrani apsaugos juostose; paveldo objekt fizins apsaugos zonose.
ie reikalavimai netaikomi, kai ikertami iki 10 met amiaus neinventorizuoti miko liniai, savaime
uaug buvusiose ems kio naudmenose.
Miko savininkas ar valdytojas, norintis paversti miko em kitomis naudmenomis,
pateikia praym emtvarkos skyriui, priddamas ems sklypo plan, paymjim apie ems sklypo ir daiktini
teisi j registravim Nekilnojamojo turto registre, teritorij planavimo dokumento kopij ir Mik valstybs
kadastro iduot paym apie miko ems sklypo taksacines ir grafines charakteristikas. emtvarkos skyrius,
inagrinjs praym, parengia apskrities virininkui motyvuot ivad. Apskrities virininko sakyme paversti
miko em kitomis naudmenomis nurodoma: ems sklypo savininkas; ems sklypo plotas, pagrindin tikslin
ems naudojimo paskirtis ir miko plotas; miko ems pavertimo kitomis naudmenomis slygos, skaitant miko
kirtimo ir medienos naudojimo tvark.
Miko ikirtimas technologinms ir gamybinms miko kio reikmms (daigynams rengti, miko
kiniams keliams tiesti, priegaisrinms juostoms, technologiniams proskiebiams, poilsio aiktelms ir medienos
sandliams rengti, nustatyta tvarka vyrui bei smliui kasti kio reikmms ir kt.) nra miko ems pavertimas
kitomis naudmenomis.
Visose miko valdose atliekama valstybin mik inventorizacija. Remiantis valstybins mik
inventorizacijos duomenimis, tvarkoma mik apskaita ir sudaromas valstybinis mik kadastras. is kadastras
apima visum duomen apie mikus, j priklausomyb, miko itekli kiek bei kokyb ir ekonomin vert.
Mik plot didinimas ir j racionalus tvarkymas yra aktualus udavinys, gerinant ekologin situacij
tarptautiniu mastu. Rio de aneire 1992 m. priimtoje Subalansuotos pltros veiksm programoje numatyta:
1) iplsti mikais ar medi danga apsodintus plotus, siekiant ilaikyti ir atnaujinti ekologin balans bei iplsti
miko poveik moni poreikiams ir gerovei;
2) parengti ir gyvendinti nacionalins mikininkysts veiklos program ir mik tvarkymo planus.
Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. patvirtintoje Valstybs ilgalaiks raidos strategijoje nustatytos ios
ilgalaiks pltros kryptys mik kio pltros srityje: isaugoti ir gamtinius miko iteklius; utikrinti j racional ir
nenutrkstam naudojim, didinti mik produktyvum bei sveikatingum; didinti alies mikingum veisiant
mikus.
mikai tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal mikotvarkos projektus. Vidins mikotvarkos projektai
sudaromi visoms privaioms miko valdoms. Privalomos vykdyti mikotvarkos projekto dalys yra ios: pagrindini
kirtim deimtmeio norma (j viryti draudiama), miko atkrimas ir aplinkosaugos reikalavimai.
Ekosistem apsaugos ir rekreaciniuose mikuose blogos sanitarins bkls, stichini ar biotini veiksni
paeisti medynai kertami neplynaisiais arba plynaisiais sanitariniais kirtimais. Gamtin brand pasiek medynai
gali bti kertami pagrindiniais neplynaisiais kirtimais. Rekreaciniuose mikuose leidiami vis ri ugdymo,
sanitariniai ir kratovaizdio formavimo kirtimai.
III mik grups mikuose leidiami neplynieji ir nedidelio ploto (iki 5 hektar) plynieji pagrindiniai,
ugdymo ir sanitariniai kirtimai. Kai gretimose miko valdose plynj pagrindini kirtim birs susisiekia,
bendrasis j plotas negali bti didesnis kaip 5 hektarai.
IV mik grups mikuose leidiami visi kirtimai. Leidiamas plynj pagrindini kirtim vienos birs
plotas ne daugiau kaip 8 hektarai. Kai plynj kirtim birs susisiekia, bendrasis j plotas negali bti didesnis
kaip 8 hektarai.
Kirtavietse ir degavietse mikas turi bti atkuriamas laikantis Aplinkos ministro patvirtint Miko
atkrimo ir veisimo nuostat [64]. Miko atkrimas ir veisimas taip pat apima medyn rekonstravim, eldini ir
lini papildym, prieir ir apsaug, kol susiformuoja jaunuolynas.
Privai mik savininkai privalo laikytis deimtmeiui nustatytos miko kirtimo normos [8].
Pavyzdiui, jeigu deimtmeio kirtimo norma yra 6,1 10 hektar, turi bti kertama ne maiau kaip 3 kartus ir per
pirmuosius 5 metus ikertama ne daugiau kaip pus deimtmeio kirtimo normos.
Privaiuose III IV grupi mikuose, kuriuose nra brandi ir perbrendusi medyn, mik
savininkams pastat remontui arba nauj pastat statybai gali bti leidiami pribrstani medyn pagrindiniai

(plynieji ir neplynieji) kirtimai (pu, uosi minimali amiaus riba 81 metai, egli 61 metai, ber, juodalksni
51 metai), ikertant miko valdoje plyn bir, kurios bendras plotas iki 0,5 hektaro. Taip pat gali bti leidiami
ta paia tvarka rinktiniai pagrindiniai kirtimai, ikertant brandius ir perbrendusius medius nebrandiuose
medynuose, o jeigu j nra, nebrandius medius
pribrstaniuose medynuose.
Leidimus kirsti mik savininkams iduoda region aplinkos apsaugos departamentai.
Privataus miko savininkas turi teis:
1) pagal tarpusavio susitarim parduoti ar kitaip leisti naudoti nenukirst mik fiziniams ir juridiniams asmenims,
jeigu yra leidimas kirsti mik arba vykdomi kirtimai, kuriems leidimo nereikia;
2) ganyti gyvulius savo mikuose, iskyrus kirtavietes ir jaunuolynus iki 20 met;
3) mikuose rengti poilsio aikteles, rekreacinius ir paintinius takus, atlikti kratovaizdio formavimo kirtimus,
jeigu tai neprietarauja teritorij planavimo dokumentams ir teiss aktams.
Privataus miko savininkas privalo:
1) saugoti mik nuo gaisr, kenkj ir lig, neteisto kirtimo, miko naudojimo tvarkos paeidim ir kit veiksm,
darani al mikui ir aplinkai;
2) laikytis teiss aktais patvirtint mik priegaisrins apsaugos reikalavim bei miko sanitarins apsaugos
reikalavim;
3) eldintinas kirtavietes ir degavietes dirbtiniu bdu atkurti ne vliau kaip per 3 metus, o paliekant elti ne vliau
kaip per 4 metus; uvusius eldinius ir linius atkurti ne vliau kaip per 2 metus;
4) atlikti miko naudojimo, atkrimo ir prieiros darbus tais bdais ir priemonmis, kurie turi maiausi neigiam
poveik aplinkai, isaugo dirvoemio naum ir biologin vairov;
5) atlikti miko eldini ir lini prieiros ir apsaugos darbus, viesinimo ir valymo kirtimus;
6) laikytis privalom vykdyti mikotvarkos projekto dali;
7) utikrinti riboenkli prieir, ribini linij prakirtim ir atnaujinim;
8) netrukdyti fiziniams asmenims laisvai lankytis privaiuose mikuose, rinkti juose vaistaoles ir vaistin aliav
(iskyrus augalus t ri, kuri sra tvirtina Aplinkos ministerija), skinti vaisius, rieutauti, uogauti ir grybauti.
i teis kitiems asmenims lankytis mikuose gali bti apribojama tik dl svarbi prieasi (didelis miko gaisr
pavojus, miko kirtimai, specializuoto kio plotai, saugomi objektai, btinumas isaugoti miko iteklius, miko
verslai ir panaiai). Apriboti ar udrausti gali tik savivaldybi administracijos mik urdij ir valstybini park
direkcij ar miko savinink teikimu. Primus sprendim miko savininkas turi teis pastatyti informacin enkl
apie lankymosi mike draudim ar apribojimus.
Miko apsaugos udaviniai saugoti mik ir jo iteklius nuo neteist veiksm: savavaliko miko
kirtimo, miko naudojimo tvarkos paeidim, miko itekli grobstymo, miko terimo, iuklinimo, miko
padegimo, namini gyvuli daromos alos; taip pat saugoti mik nuo vri daromos alos, gaisr, lig, kenkj ir
kit stichini nelaimi, miko dirvoemio ir medi mechanini paeidim.
Vis alies mik bkls, naudojimo, atkrimo ir apsaugos kontrol vykdo Valstybin aplinkos apsaugos
inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir jos teritoriniai mik kontrols padaliniai. Atliekant i valstybin kontrol,
tikrinama:
- ar laikomasi nustatytosios pagrindini miko kirtim normos, ar kirtimo bdai ir
biri idstymas atitinka mikotvarkos projekt;
- ar teisingai atrinkti kirtimui mediai, ar pagrstai jie ikirsti;
- ar laikomasi leidime kirsti mik nurodyt slyg; kaip ivalytos kirtaviets;
- kokia sanitarin mik apsaugos bkl;
- ar laikomasi eldintin kirtaviei ir degimviei atkrimo termino, kokia io darbo kokyb, ar jos atkuriamos
privalomj ri mediais;
- priegaisrins mik apsaugos bkl;
- ar laikomasi specialij ems ir miko naudojimo slyg, nurodyt ems nuosavybs dokumente ir
mikotvarkos projekte, taip pat kit aplinkosaugos reikalavim.
Valstybiniai mik pareignai (j pareigybi sraas nustatytas Aplinkos ministro sakymu) vykdo
privai ir valstybini mik naudojimo kontrol. Jie turi teis:
1) neioti nustatyto pavyzdio uniform ir skiriamuosius enklus;
2) stabdyti transport, gabenant medien, ir tikrinti jos sigijimo dokumentus;
3) reikalauti i fizini ir juridini asmen paym apie miko itekli sigijim arba odini ir ratik
pasiaikinim;
4) statym nustatyta tvarka paimti i paeidj neteistai sigyt medien ir kit miko produkcij,
brakonieriavimo priemones, kitus daiktinius paeidim rodymus;
5) sustabdyti arba udrausti neteist kin veikl miko valdoje, jeigu ia veikla paeidiamas Mik statymas,
kit teiss akt reikalavimai ir daroma ala mikui;
6) surayti administracini teiss paeidim protokolus, skirti administracines nuobaudas u teiss akt
paeidimus, numatytus Administracini teiss paeidim kodekse.

Asmenys, padar al miko savinink, valdytoj ar naudotoj mikui, turtui ir interesams bei paeid
privalomus Mik statymo reikalavimus, traukiami atsakomybn statym nustatyta tvarka. Padaryta ala privalo
bti atlyginta. Jei yra galimyb, turi bti atstatyta iki paeidimo buvusi bkl.
8. LAUKINS AUGALIJOS NAUDOJIMAS IR APSAUGA
Laukins augalijos itekliai tai laukiniai augalai ir grybai, j dalys, augal gyvybins veiklos produktai
(sula, sakai), kuriuos mogus naudoja ar gali naudoti savo reikmms. Jiems taip pat priskiriami mikai ir mikais
neapskaitomi liniai natraliai iaug mediai, krmai ir oliniai augalai (medis sumedjs augalas, kuriam
bdingas vienas pagrindinis stiebas ir laja; krmas sumedjs augalas su keliais ar keliolika panaaus dydio
stieb).
Augalija yra svarbiausia grandis biosferos mediag ir energijos apykaitoje. Intensyvjant ems kio ir
pramons veiklai, vis daugiau dmesio skiriama laukins augalijos apsaugai. Lietuvos Respublikos Seimo
patvirtintos Valstybs ilgalaiks pltros strategijos aplinkos kokybs gerinimo pagrindins kryptys numato tikslus
sustabdyti augal, gryb ir gyvn ri bei populiacij nykim, isaugoti j nacionalinius genetinius iteklius.
Augalijos naudojim reglamentuoja Laukins augalijos statymas [14], Mik statymas [18], Saugom
gyvn, augal, gryb ri ir bendrij statymas [21], Saugom teritorij statymas [22], Vyriausybs ir Aplinkos
ministerijos priimti statym lydimieji teiss aktai.
Laukins augalijos statymas nustato laukins augalijos apsaugos principus, apsaugos priemones, laukins
augalijos itekli naudojimo, apskaitos ir kontrols tvark.
Laukins augalijos apsaugos principai:
1) isaugoma visa Lietuvos gamtai bdinga augal, gryb ri ir bendrij vairov;
2) ribojamas sunkiai atsikuriani bei didel paklaus turini laukins augalijos itekli naudojimas;
3) isaugomi pakankami laukins augalijos ri populiacijos dydiai;
4) atkuriamos paeistos laukins augalijos augaviets;
5) mainamas laukins augalijos daromas neigiamas poveikis atliekant ems, mik kio darbus bei vykdant
kitoki kin veikl.
Laukins augalijos apsaugai utikrinti numatomos ios priemons:
- saugom teritorij steigimas Saugom teritorij statymo nustatyta tvarka;
- laukins augalijos plot isaugojimas kitose teritorijose;
- sutari su ems savininkais ir naudotojais sudarymas dl tam tikr laukini augal ir j bendrij isaugojimo ar
paeist laukins augalijos augaviei atkrimo;
- laukins augalijos itekli naudojimo ribojimas;
- laukins augalijos augaviei apsauga organizuojant ir vykdant jose kin veikl.
Laukins augalijos bklei ir jos pokyiams stebti bei vertinti vykdoma laukins augalijos stebsena
(monitoringas) kaip aplinkos stebsenos (monitoringo) sudtin dalis.
Laukins augalijos itekli naudotoj teiss ir pareigos. Laukins augalijos itekli naudotojai turi teis
naudoti laukins augalijos iteklius teiss akt nustatyta tvarka. ems savininkai ir naudotojai privalo laikytis
statym ir kit teiss akt nustatyt laukins augalijos naudojimo, apsaugos ir atkrimo reikalavim, taip pat
laikytis priegaisrins saugos reikalavim ir vykdyti kitas teiss akt nustatytas pareigas. Tam tikr laukini augal
gausumas gali bti ribojamas siekiant ivengti j daromos alos ems kiui, mikams ir vandens telkiniams.
Aplinkos ministro sakymu [56] patvirtintoje Laukins augalijos itekli naudojimo tvarkoje numatyta:
1) valstybs saugomose teritorijose ar specialios paskirties vietose (zonose) naudoti laukins augalijos iteklius,
nepaeidiant ios tvarkos reikalavim, leidiama, jeigu tai neprietarauja t teritorij apsaugos ir kitiems j
paskirt bei veikl nustatantiems teiss aktams, arba jeigu tai laikinai neudrausta savivaldos institucij
sprendimais;
2) teis naudoti valstybinje mik kio paskirties (miko emje) ir valstybinio vanden fondo emje laukins
augalijos iteklius suteikiama iduodant leidim. Leidim naudoti laukins augalijos iteklius, nurodant j rinkimo
vietas ir kiek, valstybinje emje iduoda ems valdytojas, laisvos valstybins ems fondo emje regiono
aplinkos apsaugos departamentas. Tais atvejais, kai ems valdytojas (nuomininkas) kartu yra ir laukins augalijos
naudotojas, leidimai neiraomi;
3) privaioje emje laukins augalijos iteklius naudoja ems savininkas arba suteikia teis kitiems naudotojams.
Uogauti, grybauti, rieutauti (nekertant lazdyn), rinkti vaistaoles privaiame mike, toliau kaip 100 m nuo miko
savinink sodyb, galima be savininko sutikimo, iskyrus atvejus, kai tai daroma pramoniniu bdu;
4) ganyti gyvulius leidiama miko emje esaniose aiktse, pelkse, ininerini tinkl linijose, kvartalinse
linijose, priegaisriniuose proskiebiuose ir kitose ne mikui auginti skirtose vietose. Privaiuose mikuose gyvulius
ganyti leidiama ir kitose vietose, iskyrus plynas kirtavietes ir natralius bei kultrinius iki 20 met amiaus
jaunuolynus;
5) ems valdytojas ir savininkas privalo kontroliuoti, kaip laukins augalijos naudotojai laikosi teiss aktuose ir
leidime nurodyt reikalavim; juos paeidusiems asmenims leidimai panaikinami.

Laukins augalijos itekli apskaitos tvark nustato Vyriausyb ar jos galiota institucija. iai institucijai
juridiniai asmenys privalo teikti laukins augalijos itekli statistinius duomenis. Duomenys apie tam tikt laukini
augal ir gryb ri paplitim, laukins augalijos itekli plotus, kiek, kokyb ir naudojim kaupiami Aplinkos
ministerijos nustatyta tvarka. Siekiant utikrinti, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys laikytsi nustatytos laukins
augalijos naudojimo tvarkos ir augalijos naudojimo reikalavim, vykdoma laukins augalijos apsaugos ir
naudojimo valstybin kontrol. Asmenys, neteista veika padar al laukinei augalijai, privalo j atlyginti.
Miko itekli apsaug ir naudojimo tvark reglamentuoja Mik statymas [18]. Ne miko emje
esani medi ir krm naudojimo tvark nustato eldyn statymas (2007 06 28, Nr. X-1241), Aplinkos ministro
sakymai [56; 58] ir kiti teiss aktai.
Vyriausybs nutarimu patvirtintose Specialiosios ems ir miko naudojimo slygose [42] prie saugotin
eldini, augani ne miko emje, priskiriami mediai ir krmai miestuose, miesteliuose ir kaimuose,
sanitarinse zonose, parkuose, vandens telkini pakrani apsaugos juostose ir zonose, greta automobili keli ir
geleinkeli, kapinse, sod bendrojo naudojimo vietose, taip pat kiti eldiniai, kuriuos saugomais paskelb
savivaldybs, arba jeigu jie storesni kaip 20 cm skersmens. i eldini apsaug, tvarkym ir prieira reguliuoja
Aplinkos ministro sakymu patvirtinta Saugotin eldini, augani ne miko emje, apsaugos, prieiros,
tvarkymo ir nuostoli juos sunaikinus ar sualojus atlyginimo tvarka [58]. Saugotinus eldinius privalo priirti
ems savininkai ir naudotojai, o juos kirsti galima tik gavus savivaldybs administracijos leidim.
Retoms bei nykstanioms laukini augal ir gryb rims bei j bendrijoms ir buveinms saugoti
steigiami botaniniai ir botaniniai zoologiniai draustiniai. J teritorijoje draudiama:1) rengti naudingj ikasen
karjerus; 2) sausinti em, keisti vandens lyg; 3) apsodinti miku natralias pievas ir miko laukymes; 4) trti ir
kultrinti natralius plotus; 5) draustiniuose esaniuose vandens telkiniuose draudiama plaukioti motorinmis
valtimis ir vejoti ne ariau kaip 100 m nuo kranto.
Siekiant apsaugoti natrali olin augalij, draudiama sausinti ir suarti uliejamas ir sausmines pievas
bei ganyklas, jeigu jos buvo neariamos ne maiau kaip 25 metus ir jei jose vyrauja natrals olynai.
U laukins augalijos apsaug reglamentuojani teiss akt paeidimus Administracini teiss
paeidim kodekse [2] numatytos tokios sankcijos:
5113 straipsnis: Specialij ems, miko, vandens telkinio naudojimo slyg paeidimas ar
nevykdymas (baudos dydis pilieiams nuo penki imt iki vieno tkstanio lit).
78 straipsnis: Savavalikas medi, krm, vej, glyn alojimas arba naikinimas miest ir kaim
gyvenamj vietovi bendrojo naudojimo vietose, ruouose iilgai automobili keli ir geleinkeli, vandens
telkini, pakrani apsauginse juostose bei vietose, saugomose pagal specialius sprendimus, utraukia baud
pilieiams nuo vieno imto penkiasdeimties iki trij imt lit ir pareignams nuo dviej imt iki penki imt
lit.
9. GYVNIJOS NAUDOJIMAS IR APSAUGA
Gyvnija tai ekosistemos dalis, turinti takos mediag ir energijos apytakai, dirvodarai, kratovaizdio
formavimui, augalijos egzistavimui, mogaus dvasiniam gyvenimui. Skiriama laukin gyvnija ir gyvnai, kuriuos
mogus naudoja savo kinje ar kitoje veikloje. Laisvje gyvenantys laukiniai gyvnai nuosavybs teise priklauso
valstybei. Nelaisvje laikyti laukiniai gyvnai, kurie itrksta laisv ir kuri savininkas per vien mnes nuo
itrkimo laisv dienos i gyvn nesugauna, taip pat laikomi laisvje gyvenaniais valstybei nuosavybs teise
priklausaniais laukiniais gyvnais.
Laukins gyvnijos statyme [15] nustatytos ios pagrindins laukins gyvnijos apsaugos ir jos itekli
reglamentavimo tvarkos nuostatos:
1. Teis naudoti laukins gyvnijos iteklius turi Lietuvos Respublikos pilieiai ir juridiniai asmenys, usienio
pilieiai bei asmenys be pilietybs.
2. Laukins gyvnijos naudojim reglamentuojanios institucijos Vyriausyb, Aplinkos ministerija, Valstybin
maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybs. Pagal nustatyt kompetencij jos steigia saugomas teritorijas, rengia ir
gyvendina laukins gyvnijos itekli naudojimo programas, nustato i itekli naudojimo taisykles ir kt.
3. Visi asmenys, planuojantys kin veikl ar ja besiveriantys, privalo utikrinti, kad dl j veiklos nebus
neigiamo poveikio laukinei gyvnijai arba jis bus minimalus.
4. Laukins gyvnijos itekli naudotojai privalo:
1) laikytis teiss aktuose nustatyt laukins gyvnijos apsaugos ir jos itekli naudojimo reikalavim;
2) gyvendinti privalomas laukins gyvnijos apsaugos ir jos itekli atkrimo priemones, nurodytas leidime
naudoti laisvje gyvenanios laukins gyvnijos iteklius;
3) statym nustatyta tvarka ir atvejais atlyginti ems, miko, vandens telkini savininkams, valdytojams ir
naudotojams al, atsiradusi dl laukins gyvnijos itekli naudojimo.
5. Laukins gyvnijos ir jos itekli apskaitai bei racionaliam naudojimui utikrinti Aplinkos ministerija
organizuoja duomen apie laukin gyvnij kaupim ir laukins gyvnijos duomen bazs tvarkym.

6. Laukins gyvnijos apsaugos ir jos itekli naudojimo valstybin kontrol atlieka Aplinkos ministerija,
Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba, Muitins departamentas prie Finans ministerijos ir kitos Vyriausybs
galiotos institucijos.
Pagrindins laukins gyvnijos itekli naudojimo rys yra vejojimas ir
mediojimas.
vejojim reglamentuoja uvininkysts statymas [27] ir Mgjikos kls statymas [17] bei statym
lydimieji teiss aktai (r. 3.3 poskyr).
Mediojim reglamentuoja Mediokls statymas [16], Aplinkos ministerijos tvirtinamos Mediokls
Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykls [55] bei kiti teiss aktai.
Mediojimas tai laukins gyvnijos itekli naudojimo ris, kai siekiama panaudoti laisvje
gyvenani mediojamj gyvn iteklius, iuos gyvnus sekant, tykojant, persekiojant, audant arba gaudant.
Mediojamieji gyvnai tai laukiniai gyvnai, kurie yra mediojami dl savo verts ir atsivelgiant alies
mediokls tradicijas (stambioji mediojamoji fauna ir smulkioji mediojamoji fauna). Mediokl mediojamj
gyvn apsauga ir racionalus naudojimas, vadovaujantis mediokls statymu, kitais mediokl
reglamentuojaniais teiss aktais, bei atsivelgiant ekologines mediokls plot slygas, etikos normas ir alies
kultros tradicijas.
Mediokls plotai tai ems, mik ir vandens telkini plotai, kuriuose gali bti mediojama
Mediokls statymo nustatyta tvarka. Mediokls plot naudojimas mediojimas ir su juo susijusi veikla
mediokls plotuose, taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant mediokls renginius, gyvendinant
mediojamj gyvn daromos alos prevencijos priemones, vykdant mediojamj gyvn apsaug nuo neteisto
naudojimo. Mediokls plot naudotojas fizinis ar juridinis asmuo, galintis bti laukins gyvnijos itekli
naudotoju pagal Laukins gyvnijos statym ir nustatyta tvarka gijs teis naudoti mediojamj gyvn iteklius
mediokls plot vienete. Mediokls plot vienetas vientisa mediokls plot teritorija, kuri sudaryta
vadovaujantis mediokltvarkos principais, kurioje planuojamas ir organizuojamas mediojamj gyvn itekli
naudojimas.
Teis naudoti laisvje esani mediojamj gyvn iteklius suteikia Aplinkos ministerijos region
aplinkos apsaugos departamentai iduodami leidim naudoti mediojamj gyvn iteklius mediokls plot
vienete.
Privaios ems sklypo savininkas turi teis udrausti medioti jam priklausanioje emje mediokls
ploto vieneto sudarymo ar jo rib pakeitimo metu, taip pat bet kuriuo metu vliau. Ratik sprendim dl
mediojimo jam priklausanioje emje udraudimo arba tokio draudimo panaikinimo, kartu su ems sklypo
nuosavybs teis patvirtinanio dokumento bei ems sklypo plano kopijomis ems savininkas turi pateikti
atitinkamos savivaldybs komisijai, sudaraniai mediokls ploto vienetus ir keiianiai j ribas.
Medioti draudiama:
1) kapinse, urbanizuotose teritorijose, valstybiniuose rezervatuose, rezervatuose, esaniuose valstybiniuose
parkuose ir biosferos rezervatuose, rezervatinse apyrubse ir kitose teritorijose, kuriose i veikl draudia
statymai ir kiti teiss aktai;
2) ems sklypuose, esaniuose mediokls plotuose, jeigu j savininkai udraud medioti juose Mediokls
statymo nustatyta tvarka;
3) kitose teritorijose, kuriose atsivelgiant vietos slygas negali bti mediojama ir kurias nustato institucijos,
sudaranios mediokls plot vienetus.
Mediokls plot vienetai sudaromi ir j ribos keiiamos vadovaujantis mediokltvarkos principais,
utikrinant racional mediojamj gyvn populiacij valdym, tinkam mediojamj gyvn apsaug ir
tvarking bei saug mediojim, taip pat kad bt ivengta didesns mediojamj gyvn daromos alos mogaus
kins veiklos objektams. Mediokls plot vienetas turi apimti ne maiau kaip 1000 ha vientis mediokls plot,
iskyrus atvejus, kai maesni mediokls plot vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos silymu mokslo ir mokymo
tikslams arba kai tokie vienetai sudaromi ems kio ministerijos silymu uvininkysts tvenkini teritorijose.
Mediokls plot vienet sudarymo ir j rib pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybje rengia ios
savivaldybs mero sudaryta komisija. Projekt tvirtina apskrities virininkas. Neatsiejamos tvirtinamo mediokls
plot vieneto sudarymo arba jo rib pakeitimo projekto dalys yra mediokls plot vieneto planas su paymtomis
teritorijomis, kuriose leidiama medioti ir kuriose mediokl yra udrausta.
Ne reiau kaip kas 10 met turi bti parengiami vis sudaryt mediokls plot vienet mediokltvarkos
projektai.
Mediokls plot naudotojai turi teis:
1) leidime naudoti mediojamj gyvn iteklius mediokls plot vienete nurodytomis slygomis medioti ir
kitomis Laukins gyvnijos statyme nustatytomis laukins gyvnijos naudojimo rimis naudoti mediojamj
gyvn iteklius;
2) saugoti mediojamj gyvn iteklius, gausinti juos, gerinti mediojamj gyvn gyvenamosios aplinkos
slygas;

3) susitar su ems sklyp savininkais ir valdytojais, vykdyti j emje biotechnines priemones, statyti ir
eksploatuoti mediokls renginius, rengti aptvarus mediojamiems gyvnams laikyti.
Mediokls plot naudotojai privalo:
1) racionaliai naudoti mediojamj gyvn iteklius, globoti mediojamuosius gyvnus ir saugoti mediojamj
gyvn iteklius nuo neteisto naudojimo;
2) naudodami mediojamj gyvn iteklius, laikytis Mediokls statymo bei kit teiss akt, reglamentuojani
mediojim ir mediokl, reikalavim, taip pat leidime naudoti mediojamj gyvn iteklius mediokls plot
vienete nustatyt slyg;
3) gauti ems sklypo savininko sutikim ar valdytojo leidim arba sudaryti su juo atitinkam sutart dl
biotechnini priemoni taikymo ir stacionari rengini statymo bei eksploatavimo jo emje;
4) Mediokls Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykli nustatyta tvarka vykdyti mediojamj gyvn itekli
tyrimo darbus;
5) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti mediojamj gyvn itekli panaudojimo ataskaitas;
6) Mokesi u valstybinius gamtos iteklius statymo ir kit teiss akt nustatyta tvarka mokti mokesius u
mediojamj gyvn itekli naudojim;
7) utikrinti privaios ems sklypo savininko teis medioti. Privaios ems sklypo savininkas, turintis
mediotojo biliet, turi teis, susitars su mediokls plot naudotojais, kartu su mediokls plot naudotojais
medioti visuose mediokls plot vienetuose, kuriuos patenka jam nuosavybs teise priklausantis ems sklypas.
Laisvje gyvenani mediojamj gyvn padaryt al ems, miko ir vandens telkini sklyp
savininkams, valdytojams ir naudotojams atlygina mediokls plot naudotojai arba valstybs vardu kitos
institucijos, jeigu nerodoma, kad ala atsirado dl nenugalimos jgos, nukentjusio asmens tyios ir kit Civilinio
kodekso 6.253 straipsnyje nurodyt veiksm.
Laisvje gyvenani mediojamj gyvn padaryt al pagal Aplinkos ir ems kio ministerij
parengt metodik apskaiiuoja atitinkamos savivaldybs mero sudaryta nuostoli skaiiavimo komisija.
Laisvje gyvenani mediojamj gyvn padaryt al ems, miko ir vandens telkini sklyp,
kuriuose nra udrausta medioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dl ems kio pasli, miko ir
hidrotechnikos rengini paeidimo atlygina mediokls plot naudotojas, kai alos ems kio pasliams ar
hidrotechnikos renginiams padaro kanopiniai vrys ar bebrai, jeigu juos medioti nra udrausta itisus metus, bei
kitais teiss akt nustatytais atvejais.
Los u laisvje gyvenani mediojamj gyvn padaryt al turi bti sumoktos per vien mnes
nuo alos dydio apskaiiavimo dienos. alis, nesutinkanti su apskaiiuotu alos dydiu, turi teis Administracini
byl teisenos statymo nustatyta tvarka nuostoli skaiiavimo komisijos sprendim apsksti teismui.
Mediojamj gyvn padaryta ala neatlyginama, jeigu ji padaryta ems sklypuose, kuriuose j
savininkas nustatyta tvarka udraud medioti.
Mediojamj gyvn padaryta ala ems sklyp savininkams, valdytojams ir naudotojams, kuri ems
kio pasliams buvo padaryta alos, atlyginama, jeigu ems kio pasli savininkas augina paslius pagal
agrotechninius reikalavimus ir taiko pasli apsaugojimo nuo mediojamj gyvn daromos alos priemones,
patvirtintas Mediojamj gyvn padarytos alos ems kio pasliams ir mikui apskaiiavimo metodikoje.
U gamtos iteklius mediojamuosius gyvnus mediokls plot naudotojai moka metin mokest, kuris
apskaiiuojamas nuo mediokls ploto.
Administracini teiss paeidim kodekso ir Baudiamojo kodekso straipsniai, numatantys sankcijas u
mediokls ir vejybos taisykli paeidimus, nurodyti 7 skyriuje.
Namini ir kit gyvn auginimo ir laikymo slygos reglamentuotos Gyvn globos, laikymo ir
naudojimo statyme [12] bei kituose statymuose, suderinaniuose Lietuvos Respublikos teiss aktus su Europos
konvencijomis. Juose nustatyta, kad gyvnai turi bti auginami ir laikomi tokiomis slygomis, kurios nra
kenksmingos gyvnui. Laukinius gyvnus galima gaudyti, laikyti ir jaukinti tik gavus Aplinkos ministerijos leidim
ir laikantis jos nustatytos tvarkos. Gyvno savininkas privalo nuolat rpintis gyvno sveikata, rimu, taip pat
gyvno laikymo ir eksploatavimo rengimais. Kiekvienas gyvnas turi bti laikomas, eriamas ir priirimas
gyvno r, ami, fiziologij ir elgsen atitinkaniomis slygomis. Savivaldybs turi tvirtinti gyvn laikymo
gyvenamosiose vietovse taisykles ir priirti, kaip jos gyvendinamos. Gyvnai turi bti veami laikantis veimo
taisykli ir tik specialiai paruotu transportu, kad nebt alojami ir nepatirt streso. kins paskirties gyvn
laikymas, rimas, girdymas ir skerdimas reglamentuojamas Vyriausybs galiotos institucijos patvirtintomis
taisyklmis. Pagal ems kio ministro sakymu patvirtintas Geros kininkavimo praktikos taisykles [75] nustatyti
ie pagrindiniai gyvuli laikymo gerovs reikalavimai:
1) patalpose turi bti tinkamas apvietimas, kad gyvnus bet kuriuo metu bt galima kruopiai apirti;
2) gyvno judjimo laisv, atsivelgiant jo r, neturi bti varoma, ji turi atitikti fiziologines ir etologines
reikmes;
3) gyvnai turi bti eriami j ami ir r atitinkaniais paarais bei turi gauti pakankamai vandens. Paar ir
vandens kiekis turi patenkinti gyvn mitybos reikmes.

Asmenys, kuri nuosavoje arba naudojamoje emje yra saugom gyvn (lengvai paeidiam,
nykstani ir kt.) ir j bendrij, privalo laikytis i reikalavim:
1) utikrinti palankias saugom ri ir bendrij gyvavimo slygas;
2) garantuoti saugom ri ir bendrij apsaug, j radaviei ir augaviei tinkam prieir;
3) utikrinti, kad saugomas objektas bt prieinamas naudoti mokslinio tyrimo, vietimo ir kitiems su io objekto
tyrimu bei apsauga susijusiems tikslams;
4) vykdyti kitus statym reikalavimus.
10. KINS VEIKLOS POVEIKIS APLINKAI IR JO
VERTINIMAS
Aplinkos apsaugos teiss normas derinant su Europos Sjungos direktyvomis parengtas Planuojamos
kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo statymas [20; 79]. Tais atvejais, kai pagal statym turi bti atliktas
planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir toks vertinimas nra atliktas, is vertinimas atliekamas
specialiojo ar detaliojo plano rengimo metu. is statymas nurodo, kad planuojama kin veikla tai nauj statini
statyba, esam statini rekonstravimas, ems gelmi ir kit gamtos itekli naudojimas, emtvarkos,
mikotvarkos bei vandentvarkos projektuose numatoma kin veikla ir kt. Pasekms ar poveikis aplinkai tokios
pasekms ar poveikis (fizinis, cheminis ir kt.) aplinkai, dl kuri vyksta ar gali vykti reikmingi ekosistemos ar
jos element natrali funkcij pokyiai. Planuojamos kins veiklos pasekms ir galimas jos poveikis aplinkai turi
bti vertinami, jeigu planuojama kin veikla dl savo pobdio, masto ar numatomos veiklos ypatum gali daryti
reikming poveik aplinkai. Tam atliekamas Strateginis pasekmi aplinkai vertinimas (toliau SPAV).
Visais atvejais privalo bti vertinama veikla, kurios apimtys nurodytos Planuojamos
kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo statyme, i jos veikla, susijusi su ems kiu ir ems naudojimu, yra
tokia:
1) kiaulininkyst, kai numatoma auginti daugiau kaip 900 paravedi arba 3000 kit kiauli;
2) vit auginimas, kai numatoma auginti daugiau kaip 85 tkst. broileri arba 60 tkst. vit;
3) stambesni kaip 5 mln. m3 vandens trio tvenkini rengimas;
4) durpi gavyba didesniam kaip 150 ha plote;
5) kit naudingj ikasen kasyba didesniame kaip 25 ha plote;
6) magistralini ar krato automobili keli tiesimas;
7) pagrindini vieojo naudojimo geleinkeli tiesimas;
8) duj, naftos ar chemini mediag tiekimo vamzdyn, ilgesni kaip 40 km, tiesimas;
9) antemini elektros perdavimo linij tiesimas (kai tampa 110 kV ar auktesn, o linijos ilgis 15 ir daugiau
kilometr);
10) miest, miesteli ar kaim nuotek valymo rengini rengimas (kai renginiai gali ivalyti 50 tkst. ir daugiau
gyventoj ekvivalent atitinkant teral kiek).
Be to, numatyta, jog poveikio aplinkai vertinimas turi bti atliekamas ir kitais atvejais, jeigu atrank
atliekanti institucija Aplinkos ministerija, ios ministerijos region aplinkos apsaugos departamentai ar Aplinkos
apsaugos agentra priima ivad, jog poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Atrankos ivada priimama
vertinus kins veiklos organizatoriaus (usakovo) pateikt informacij, poveikio aplinkai vertinimo subjekt
ivadas ir visuomens pasilymus, taip pat atsivelgusi :
1) vietovs, kuri planuojama kin veikla gali paveikti, jautrum aplinkosaugos poiriu, ekosistemos savybes,
kratovaizd, emnaudos pobd, vietovs infrastruktr, gamybos objekt sutelkim, santykin gamtini itekli
kiek, kokyb ir regeneracijos galimybes, natralios aplinkos atsparum, saugomas teritorijas ir vertingas istoriniu,
kultriniu arba archeologiniu aspektu teritorijas;
2) galim planuojamos kins veiklos poveik aplinkai.
Atranka vykdoma tik esant tam tikroms planuojamos kins veiklos apimtims. I j su ems kiu ir
ems naudojimu susijusi veikla:
1) kiaulininkyst, kai numatoma auginti 200-900 paravedi arba 700 3000 kit kiauli;
2) gyvulininkyst, kai numatoma auginti daugiau kaip 200 kit namini gyvuli;
3) vit auginimas, kai numatoma auginti 10 85 tkst. broileri arba 10-60 tkst. vit;
4) uv auginimas tvenkiniuose, kuri plotas didesnis kaip 5 ha;
5) vandentvarkos rengini ems kio reikmms, skaitant sausinimo ir drkinimo sistemas, rengimas didesniame
kaip 5 ha plote;
6) nesukultrint ems plot, didesni kaip 0,5 ha, panaudojimas intensyvaus ems kio reikmms;
7) ems konsolidacijos projekt, numatani kaim emvaldos pakeitimus, gyvendinimas;
8) miko veisimas ar miko ikirtimas siekiant pakeisti ems naudojimo paskirt (kai plotas daugiau kaip 1 ha
miestuose ir daugiau kaip 10 ha kaimo vietovse);
9) urbanistini objekt skaitant prekybos centrus ir main stovjimo aikteles, taip pat poilsio nam ar viebui
kompleks u miest rib statyba, kai uimamas didesnis kaip 0,5 ha plotas.

Poveikio aplinkai vertinimo subjektai tai sveikatos apsaugos, priegaisrins apsaugos, kultros vertybi
apsaugos ir vietos savivaldos institucijos bei apskrities virininko administracija.
Usakovui pateikus reikiam informacij atsakingajai institucijai Aplinkos ministerijos struktriniam
padaliniui (pagal kompetencij), i institucija per 20 darbo dien pateikia usakovui ir poveikio aplinkai vertinimo
subjektams atrankos ivad, ar privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Jeigu vertinimas privalomas, usakovas
parengia planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo program ir j pateikia poveikio aplinkai
vertinimo subjektams. Gavus i i subjekt ivadas, taip pat visuomens pasilymus, programa pateikiama
atsakingajai institucijai, kuri per 10 darbo dien turi j inagrinti ir patvirtinti arba pateikti pastabas bei
pasilymus.
Visuomens pasilymai dl planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai gaunami:
1) kai planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas kartu su specialiojo ar detaliojo
teritorij planavimo dokumento rengimu svarstant su visuomene teritorij planavimo dokument;
2) kai planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas atskirai pagal Aplinkos ministro
sakymu (2000 07 10, Nr. 277) patvirtint Visuomens informavimo ir dalyvavimo planuojamos kins veiklos
poveikio aplinkai vertinimo procese tvark.
Vadovaujantis ia tvarka, planuojamos kins veiklos organizatorius (usakovas) visuomens susitelkimo
vietose (pvz., savivaldybs skelbim lentoje), spaudoje ar kitu bdu pranea visuomenei apie tai, kokia privaloma
vertinti planuojama kin veikla bus vykdoma, kur galima susipainti su informacija apie i veikl ir kam teikti
motyvuotus pasilymus planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai klausimais. Nustatytas 10 darbo dien
terminas pateikti pasilymus, kurie registruojami. Po to usakovas, parengs Planuojamos kins veiklos poveikio
aplinkai vertinimo ataskait, paskelbia visuomens informavimo priemonse apie rengiam susitikim su
visuomene, kurio metu jo dalyviai supaindinami su ia ataskaita ir vertinami iki susirinkimo pradios ratu gauti
visuomens pasilymai. Atsivelgdamas gautus, taip pat susirinkimo metu pateiktus ir registruotus pasilymus,
usakovas turi patikslinti ataskait ir j pateikti planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo
subjektams. Visi visuomens pasilymai turi bti argumentuotai vertinti.
Aplinkos ministerija ar kita atsakingoji institucija, gavusi ataskait, vertinimo subjekt ivadas bei
argumentuot visuomens pasilym vertinim, per 25 darbo dienas turi priimti sprendim, ar planuojama kin
veikla, vertinus jos pobd ir poveik aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje. Gavs sprendim, usakovas
visuomenei paskelbia apie tai trump informacij visuomens informavimo priemonse.
Jei privalomas planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas rengiant teritorij
planavimo dokument, visi reikiami poveikio aplinkai vertinimo dokumentai parengiami ir skelbiami vieai
teritorij planavimo dokumento svarstymo su visuomene metu.
SPAV atlikti nereikia, kai rengiami: 1) teritorij planavimo dokumentai, kuri sprendiniuose numatomas
tik vienas kins veiklos objektas; 2) detalieji planai, jeigu jie svarstomi, derinami ir tvirtinami supaprastinta
tvarka; 3) planai ir programos, kurie skirti teritorijos gamtosauginio tvarkymo klausimams sprsti, taiau nenustato
kins veiklos projekt, kuriuos reiks derinti su atsakinga u aplinkos apsaug institucija, pltros pagrind.
11. APLINKOS APSAUGOS STEBSENA
(MONITORINGAS)
Siekiant stebti, kaip naudojami gamtos itekliai ir kaip kinta j bkl, vykdomas aplinkos monitoringas.
Jo tvark reglamentuoja Aplinkos monitoringo statymas [6] ir Vyriausybs nutarimu patvirtinta Valstybin
Aplinkos monitoringo 2005 2010 met programa [53].
Aplinkos monitoringas tai sistemingas gamtins aplinkos bei jos element bkls kitimo ir
antropogeninio poveikio stebjimas, vertinimas ir prognoz. Vykdant aplinkos monitoring, stebima, vertinama ir
prognozuojama:
1) aplinkos oro, vandens, ems gelmi, dirvoemio, gyvosios gamtos bkl;
2) natrali ir antropogenikai veikiam gamtini sistem (gamtini buveini, ekosistem) bkl;
3) fizikinis, radiacinis, cheminis, biologinis ir kitoks antropogeninis poveikis bei jo taka gamtinei aplinkai;
4) gamtinje aplinkoje vykstani globalini proces kaita ir tendencijos (rgtieji krituliai, ozono sluoksnio
kitimas, iltnamio efektas ir kt.).
Aplinkos monitoringo sistem sudaro valstybinis, savivaldybi ir kio subjekt aplinkos monitoringas.
Valstybinis aplinkos monitoringas yra vykdomas siekiant gauti informacij, leidiani integruotai vertinti
gamtinius procesus ir antropogenin poveik gamtinei aplinkai bei gamtins aplinkos kokyb Lietuvos Respublikos
teritorijoje, prognozuoti ir valdyti gamtins aplinkos bkl ir kins veiklos tak jai tiek nacionaliniu, tiek
tarptautiniu mastu. Valstybin aplinkos monitoring organizuoja Aplinkos ministerija, vykdo Aplinkos ministerija ar
jos galiotos institucijos, ems kio ministerija ar jos galiotos institucijos, Valstybin maisto ir veterinarijos
tarnyba, kitos valstybs institucijos. Jis vykdomas pagal Valstybin aplinkos monitoringo program.
Valstybins aplinkos monitoringo programos pagrindiniai tikslai:
1. Aplinkos oro bkls stebjimo srityje:

1) gauti duomenis, kurie leist pagrstai mainti atmosfer imetam teral ir iltnamio duj kiek, pasaulio
klimato kaitos, rgtjimo ir eutrofikacijos proces bei ozono sluoksn ardani mediag neigiam poveik
moni sveikatai ir ekosistemoms, prognozuoti oro kokyb;
2) gauti duomenis, kurie leist analizuoti, vertinti ir prognozuoti aplinkos oro kokyb Lietuvos teritorijoje
atsivelgiant tolimj ir artimj radionuklid perna.
2. Vandens bkls stebjimo srityje:
1) vertinti taikom priemoni tarai mainti efektyvum ir gauti duomenis, kuri pagrindu priimti sprendimai
sudaryt slygas pasiekti ger poemini vandens telkini bkl, mainti tar atviroje jroje ir pasiekti ger
pakrants, tarpini vanden, upi, eer, tvenkini ir su iais vandens telkiniais susijusi
ekosistem ger ekologin bkl;
2) skatinti vandens, kaip vieno i svarbiausi ribot itekli, racional naudojim ir sudaryti slygas efektyviai
mainti teral patekt vandens telkinius i stacionari taros altini.
3. Dirvoemio bkls stebjimo srityje:
1) gauti duomenis, kurie galint siekti geresns dirvoemio kokybs stabdant ar ribojant dirvoemio vertingj
savybi praradim lemianius natralius ar antropogeninius procesus: erozij, organins mediagos majim ir
dirvoemio rgtjim;
2) gauti duomenis, kurie leist veiksmingai reguliuoti teral emisij kiek, teritorijos ustatymo mast ir spart.
4. Gyvosios gamtos bkls stebjimo srityje:
1) gauti duomenis, kurie leist nustatyti pagrindines biologins vairovs kitimo tendencijas ir pagrsti priemones,
skirtas iai vairovei isaugoti ir naudoti pagal darnaus vystymosi principus, taip sudarant slygas sustabdyti
biologins vairovs nykim;
2) gauti duomenis, btinus siekiant isaugoti ir racionaliau naudoti vertingiausius gyvosios gamtos iteklius;
3) gauti duomenis, btinus problemini laukini gyvn ir augal ri populiacij veiksmingai ir pagrstai
kontrolei utikrinti.
5. Ekosistem bkls stebjimo srityje:
1) gauti duomenis, kurie leist kompleksikai vertinti tarptautini tolimj oro teral perna poveik
ekosistemoms ir teikti informacij apie gamtins aplinkos pokyi prieastis;
2) identifikuoti vanden tar ir jos mast i atskir ems kio veiklos blok, gauti duomenis, leidianius
numatyti ios taros mainimo priemones ir vertinti j veiksmingum.
6. Kratovaizdio bkls stebjimo srityje:
1) gauti duomenis, kurie leist gerinti bendr kratovaizdio struktr, parinkti ir pagrsti veiksmingas priemones
emvaldos ir emnaudos smulkjimo tendencijoms sustabdyti;
2) gauti duomenis, kurie leist sustabdyti pajrio papldimi ir kop nykim, krant abrazij parinkus tinkamas
hidrotechnines, kopagbrio auginimo, apeldinimo ir kitas priemones;
3) gauti duomenis, kurie leist parinkti tinkamas priemones, stabdanias gamtinio kratovaizdio nykim gamtinio
karkaso ir saugomose teritorijose;
4) gauti duomenis, kurie leist vertinti karstinio kratovaizdio stabilum ir pokyi mast, karstini proces
intensyvumo kait ir tak kratovaizdio pokyiams, vietos gyventoj gerovei, numatyti aplinkosaugos priemones.
Savivaldybi aplinkos monitoringas vykdomas pagal savivaldybs aplinkos monitoringo program, kuri
rengia savivaldybs vykdomoji institucija. J vykdanios savivaldybs institucijos turi analizuoti, vertinti ir
prognozuoti gamtins aplinkos pokyius ir galimas pasekmes, teikti apie tai informacij visuomenei ir valstybs
institucijoms.
kio subjekt aplinkos monitoringas vykdomas pagal j pai parengtas monitoringo programas. io
monitoringo tikslas nustatyti kio subjekt taros altini imetam teral kiek ir kins veiklos poveik
gamtinei aplinkai bei utikrinti j sukeliamos taros ar kito neigiamo poveikio mainim.