JUNGTINI TAUT CHARTIJA

Mes, Jungtini Taut Tautos, pasiryusios

igelbti bsimas kartas nuo karo rykts, kuris du kartus vienos kartos monms atne
neapsakom kani, ir
vl tvirtinti tikjim pagrindinmis mogaus teismis, jo asmenybs orumu bei verte,
lygiomis vyr ir moter, ir dideli bei ma taut teismis, ir
sudaryti slygas, kuriomis galt bti laikomasi teisingumo ir sipareigojim, numatyt
tarptautinse sutartyse bei kituose tarptautins teiss altiniuose, ir
skatinti socialin paang ir kurti geresnes laisvo gyvenimo slygas,
ir iais tikslais
bti pakanios ir taikiai gyventi kartu geros kaimynysts dvasia, ir
suvienyti ms jgas tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti, ir,
laikantis princip ir nustatant metodus, utikrinti, kad ginkl jga bt naudojama tik
siekiant bendro tikslo, ir
panaudoti tarptautines institucijas vis taut ekonominei bei socialinei paangai skatinti,
nusprendme suvienyti ms pastangas iems tikslams pasiekti.
Todl ms vyriausybs per atstovus, susirinkusius San Francisko mieste ir pateikusius
patikrintus tinkamus galiojimus, pritar iai Jungtini Taut Chartijai ir ja steig tarptautin
organizacij, pavadint Jungtins Tautos.
I SKYRIUS
TIKSLAI IR PRINCIPAI
1 straipsnis
Jungtini Taut tikslai yra:
1. Palaikyti tarptautin taik bei saugum ir imtis veiksming kolektyvini priemoni,
siekiant ukirsti keli grsmei taikai ir j paalinti, sustabdyti agresijos veiksmus arba kitus
taikos paeidimus bei taikiomis priemonmis, remiantis teisingumo ir tarptautins teiss
principais, sureguliuoti arba isprsti tarptautinius ginus arba situacijas, dl kuri gali bti
paeista taika.
2. Pltoti draugikus taut santykius, grindiamus taut lygiateisikumo ir laisvo
apsisprendimo principu, taip pat imtis kit reikiam priemoni visuotinei taikai stiprinti.
3. gyvendinti tarptautin bendradarbiavim sprendiant ekonominio, socialinio, kultrinio
ir humanitarinio pobdio tarptautines problemas, ugdant ir skatinant pagarb visoms
mogaus teisms ir pagrindinms laisvms, nepaisant skirtingos rass, lyties, kalbos bei
religijos.
4. Bti centru, vienijaniu taut veiksmus iems bendriems tikslams gyvendinti.
2 straipsnis
Organizacija ir jos nars, siekdamos gyvendinti 1 straipsnyje nurodytus tikslus, veikia
remdamosi iais principais:
1. Organizacija grindiama vis jos nari suverenios lygybs principu.
2. Visos nars tam, kad visoms bt utikrintos teiss ir dl narysts Organizacijoje nauda,
siningai vykdo pagal i Chartij j prisiimtus sipareigojimus.
3. Visos nars tarptautinius ginus sprendia taikiomis priemonmis taip, kad nekelt
grsms tarptautinei taikai bei saugumui ir teisingumui.
4. Visos nars tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jga ir jos panaudojimo
tiek prie kurios nors valstybs teritorin vientisum arba politin nepriklausomyb, tiek
kuriuo kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais.
5. Visos nars teikia Jungtinms Tautoms visokeriop pagalb bet kurioje veikloje, kurios
ji imasi vadovaudamasi ia Chartija, ir susilaiko nuo pagalbos teikimo bet kuriai valstybei,
prie kuri Jungtins Tautos imasi prevencini arba prievartos veiksm.
6. Organizacija utikrina, kad valstybs, kurios nra Jungtini Taut nars, remtsi iais
principais, jei tai btina siekiant tarptautins taikos ir saugumo.

7. Jokia ios Chartijos nuostata nesuteikia Jungtinms Tautoms teiss kitis reikalus,
kurie i esms priklauso kiekvienos valstybs vidaus jurisdikcijai, ir nepareigoja nari tokius
reikalus sprsti pagal i Chartij; taiau is principas netrukdo taikyti prievartos priemones
pagal VII skyri.
II SKYRIUS
NARYST
3 straipsnis
Pirminiai Jungtini Taut nars yra valstybs, kurios dalyvavo Jungtini Taut
konferencijoje San Franciske steigiant tarptautin organizacij, arba anksiau - 1942 m.
sausio 1 d. - pasira Jungtini Taut deklaracij, ir kurios pagal 110 straipsn pasira i
Chartij ir j ratifikavo.
4 straipsnis
1. Jungtini Taut nars gali bti visos kitos taikingos valstybs, kurios prisiima ioje
Chartijoje tvirtintus sipareigojimus ir kurios Organizacijos sprendimu gali ir nori iuos
sipareigojimus vykdyti.
2. Kiekviena tokia valstyb priimama Jungtini Taut nare Generalins Asambljos
sprendimu, Saugumo Tarybai rekomendavus.
5 straipsnis
Jeigu prie kuri nors Jungtini Taut nar Saugumo Taryba msi prevencini arba
prievartos veiksm, Generalin Asamblja, Saugumo Tarybai rekomendavus, turi teis
sustabdyti jos galimyb naudotis teismis bei privilegijomis, susijusiomis su naryste.
Naudojimosi iomis teismis bei privilegijomis galimyb Saugumo Taryba gali vl grinti.
6 straipsnis
Jungtini Taut nar, sistemingai paeidiani ioje Chartijoje tvirtintus principus,
Generalin Asamblja, Saugumo Tarybai rekomendavus, gali paalinti i Organizacijos.
III SKYRIUS
ORGANAI
7 straipsnis
1. steigiami ie pagrindiniai Jungtini Taut organai: Generalin Asamblja, Saugumo
Taryba, Ekonomin ir Socialin Taryba, Globos Taryba, Tarptautinis Teisingumo Teismas ir
Sekretoriatas.
2. Pagal i Chartij gali bti steigiamos reikalingos pagalbins institucijos.
8 straipsnis
Jungtins Tautos niekaip neriboja vyr ir moter lygi galimybi uimti kurias nors
pareigas pagrindiniuose ir pagalbiniuose jos organuose.
IV SKYRIUS
GENERALIN ASAMBLJA
Sudarymas
9 straipsnis
1. Generalin Asamblj sudaro visos Jungtini Taut nars.
2. Kiekvienai narei Generalinje Asambljoje gali atstovauti ne daugiau kaip penki
atstovai.
Funkcijos ir galiojimai

10 straipsnis
Generalin Asamblja gali svarstyti visus klausimus ir reikalus, pagal i Chartij
priklausanius jos kompetencijai arba susijusius su ioje Chartijoje nurodytais kit organ
galiojimais ir funkcijomis, ir, iskyrus 12 straipsnyje nurodytas iimtis, bet kuriuo i i
klausim ar reikal teikti rekomendacijas Jungtini Taut narms arba Saugumo Tarybai, arba
ir Jungtini Taut narms, ir Saugumo Tarybai.
11 straipsnis
1. Generalin Asamblja gali nagrinti bendrus bendradarbiavimo palaikant tarptautin
taik ir saugum principus, skaitant nusiginklavimo bei ginkluots reguliavimo principus, ir
teikti su iais principais susijusias rekomendacijas narms arba Saugumo Tarybai, arba ir
narms, ir Saugumo Tarybai.
2. Generalin Asamblja gali svarstyti visus su tarptautins taikos ir saugumo palaikymu
susijusius klausimus, kuriuos jai pateikia kuri nors Jungtini Taut nar ar Saugumo Taryba,
arba kokia nors valstyb, kuri nra Jungtini Taut nar, pagal 35 straipsnio 2 dal, ir, iskyrus
12 straipsnyje nurodytas iimtis, gali teikti rekomendacijas iais klausimais suinteresuotai
valstybei ar valstybms, arba Saugumo Tarybai, arba ir Saugumo Tarybai, ir suinteresuotai
valstybei ar valstybms. Bet kur tok klausim, dl kurio btina imtis veiksm, Generalin
Asamblja perduoda Saugumo Tarybai prie svarstym arba po jo.
3. Generalin Asamblja gali atkreipti Saugumo Tarybos dmes situacijas, galinias kelti
grsm tarptautinei taikai ir saugumui.
4. iame straipsnyje nustatyti Generalins Asambljos galiojimai neapriboja bendros 10
straipsnio taikymo srities.
12 straipsnis
1. Saugumo Tarybai vykdant ioje Chartijoje numatytas funkcijas, susijusias su kokiu nors
ginu ar situacija, Generalin Asamblja neteikia jokios rekomendacijos dl io gino ar
situacijos, jeigu Saugumo Taryba to neprao.
2. Generalinis Sekretorius, Saugumo Tarybai pritarus, Generalinei Asambljai kiekvienoje
jos sesijoje pranea apie visus su tarptautine taika ir saugumo palaikymu susijusius klausimus,
kurie tuo metu svarstomi Saugumo Taryboje, ir ta paia tvarka nedelsdamas pranea
Generalinei Asambljai, o jeigu ji neposdiauja - Jungtini Taut narms, apie tai, kad
Saugumo Taryba baig svarstyti iuos klausimus.
13 straipsnis
1. Generalin Asamblja pradeda tyrimus ir teikia rekomendacijas, siekdama:
a) prisidti prie tarptautinio politinio bendradarbiavimo ir skatinti tarptautins teiss pltr
bei jos kodifikavim;
b) remti tarptautin bendradarbiavim ekonominje, socialinje, kultros, vietimo bei
sveikatos apsaugos srityse ir padti naudotis mogaus teismis ir pagrindinmis laisvmis,
nepaisant skirtingos rass, lyties, kalbos ir religijos.
2. Kitos Generalins Asambljos pareigos, funkcijos ir galiojimai, susij su io straipsnio
1 dalies b punkte nurodytais klausimais, nustatyti IX ir X skyriuose.
14 straipsnis
Remdamasi 12 straipsnio nuostatomis, Generalin Asamblja gali rekomenduoti
kiekvienos situacijos taikaus sureguliavimo priemones, nesvarbu, kokios jos susidarymo
prieastys, jei, Asambljos nuomone, tai galt pakenkti bendrai gerovei arba taut
draugikiems santykiams, skaitant ir situacij, kylani dl ios Chartijos nuostat, kuriose
idstyti Jungtini Taut tikslai ir principai, paeidimo.
15 straipsnis
1. Generalin Asamblja gauna ir nagrinja kasmetinius ir specialiuosius Saugumo
Tarybos praneimus; iuos praneimus turi bti traukta tarptautins taikos ir saugumo
palaikymo priemoni, kuri Saugumo Taryba nusprend imtis arba msi, ataskaita.

2. Generalin Asamblja gauna ir nagrinja kit Jungtini Taut organ praneimus.

16 straipsnis
Generalin Asamblja atlieka tarptautins globos sistemos funkcijas, kurios jai priskirtos
pagal XII ir XIII skyrius, taip pat tvirtina globos susitarimus dl teritorij, kurios
nepripaintos strateginmis.
17 straipsnis
1. Generalin Asamblja svarsto ir tvirtina Organizacijos biudet.
2. Organizacijos nars turi padengti Organizacijos ilaidas pagal Generalins Asambljos
paskirstym.
3. Generalin Asamblja svarsto ir tvirtina visus finansinius bei biudetinius susitarimus
su 57 straipsnyje nurodytomis specializuotosiomis agentromis ir svarsto j administracinius
biudetus, kad galt teikti rekomendacijas suinteresuotoms agentroms.
Balsavimas
18 straipsnis
1. Kiekvienas Generalins Asambljos narys turi vien bals.
2. Generalins Asambljos nutarimai svarbiais klausimais priimami dviej tredali
balsavimo metu buvusi ir balsavusi Asambljos nari bals dauguma. Tokie klausimai yra:
rekomendacijos dl tarptautins taikos ir saugumo palaikymo, nenuolatini Saugumo Tarybos
nari rinkimai, Ekonomins ir Socialins Tarybos nari rinkimai, Globos Tarybos nari
rinkimai pagal 86 straipsnio 1 dalies c punkt, nauj nari primimas Jungtines Tautas,
narysts teisi ir privilegij sustabdymas, nari paalinimas i Organizacijos, globos sistemos
funkcionavimo bei biudeto klausimai.
3. Sprendimai kitais klausimais, skaitant sprendimus dl papildom klausim kategorij,
kuriais sprendimas priimamas dviej tredali bals dauguma, priimami balsuojant buvusi ir
balsavusi nari bals dauguma.
19 straipsnis
Jungtini Taut nar, laiku Organizacijai nesumokjusi pinigins mokos, praranda teis
balsuoti Generalinje Asambljoje, jeigu jos siskolinimo suma lygi jai nustatytos mokos
sumai u dvejus pastaruosius metus arba j virija. Taiau Generalin Asamblja gali leisti
tokiai narei balsuoti, jeigu nustatoma, kad moka laiku nesumokta dl nuo jos
nepriklausani aplinkybi.
Procedra
20 straipsnis
Generalin Asamblja renkasi eilines kasmetines sesijas ir specialisias sesijas, kurios
suaukiamos dl susiklosiusi aplinkybi. Specialisias sesijas aukia Generalinis
Sekretorius Saugumo Tarybos arba Jungtini Taut nari daugumos reikalavimu.
21 straipsnis
Generalin Asamblja pati nustato savo darbo tvark. Ji irenka kiekvienos sesijos
Pirminink.
22 straipsnis
Generalin Asamblja gali steigti pagalbinius organus, kuri, jos nuomone, reikia jos
funkcijoms atlikti.
V SKYRIUS
SAUGUMO TARYBA
Sudtis
23 straipsnis

1. Saugumo Taryb sudaro penkiolika Jungtini Taut nari. Kinijos Respublika,

Pranczija, Taryb Socialistini Respublik Sjunga, Jungtin Didiosios Britanijos ir iaurs
Airijos Karalyst ir Jungtins Amerikos Valstijos yra nuolatins Saugumo Tarybos nars.
Deimt kit Jungtini Taut nari nenuolatinmis Saugumo Tarybos narmis renka
Generalin Asamblja, atsivelgdama pirmiausia tai, kiek Jungtini Taut nars prisideda
prie tarptautins taikos ir saugumo palaikymo ir kiek padeda siekti kit Organizacijos tiksl,
taip pat teising geografin pasiskirstym.
2. Nenuolatins Saugumo Tarybos nars renkamos dvejiems metams. Pirm kart renkant
nenuolatines nares, po to, kai Saugumo Tarybos nari skaiius padidintas nuo vienuolikos iki
penkiolikos, dvi i keturi papildom nari renkamos vieneri met laikotarpiui. Tarybos
nar, kurios galiojim laikas pasibaig, negali bti tuoj pat perrinkta kitai kadencijai.
3. Kiekvienai Saugumo Tarybos narei atstovauja vienas atstovas.
Funkcijos ir galiojimai
24 straipsnis
1. Siekdamos utikrinti, kad greit ir veiksming Jungtini Taut veikl, jos nars patiki
Saugumo Tarybai pagrindin atsakomyb u tarptautins taikos ir saugumo palaikym ir
susitaria, kad, vykdydama savo pareigas, susijusias su ia atsakomybe, Saugumo Taryba
veikia j vardu.
2. Vykdydama ias pareigas, Saugumo Taryba remiasi Jungtini Taut tikslais ir
principais. Konkrets Saugumo Tarybos galiojimai, suteikti atsivelgiant ias pareigas,
idstyti VI, VII, VIII ir XII skyriuose.
3. Saugumo Taryba Generalinei Asambljai teikia svarstyti kasmetinius ir prireikus
specialiuosius praneimus.
25 straipsnis
Jungtini Taut nars, remdamosi ia Chartija, sutinka paklusti Saugumo Tarybos
nutarimams ir juos vykdyti.
26 straipsnis
Siekdama prisidti prie tarptautins taikos ir saugumo tvirtinimo bei palaikymo, kad
ginklavimuisi pasaulyje bt panaudota kuo maiau moni darbo ir ekonomini itekli,
Saugumo Taryba, 47 straipsnyje nurodyto Karo tabo komiteto padedama, yra atsakinga u
plan, kurie bus pateikti Jungtini Taut narms dl ginkluots reguliavimo sistemos
sukrimo, parengim.
Balsavimas
27 straipsnis
1. Kiekviena Saugumo Tarybos nar turi vien bals.
2. Saugumo Tarybos sprendimai procedriniais klausimais priimami devyni Tarybos
nari bals dauguma.
3. Saugumo Tarybos sprendimai visai kitais klausimais priimami devyni Tarybos nari
bals dauguma, skaitant vieningai balsavusi vis nuolatini Tarybos nari balsus, jei,
priimant nutarimus, remiantis VI skyriumi ir 52 straipsnio 3 dalimi, gino alis balsuojant
susilaiko.
Procedra
28 straipsnis
1. Saugumo Tarybos darbas organizuojamas taip, kad ji galt funkcionuoti nuolat. Todl
kiekviena Saugumo Tarybos nar vis laik turi turti atstov Jungtini Taut bstinje.
2. Saugumo Taryba rengia periodinius posdius, kuriuose kiekvienai jos narei jos
nuoira gali atstovauti arba vyriausybs narys, arba kuris nors kitas specialiai paskirtas
atstovas.
3. Saugumo Taryba gali rengti posdius ne vien Organizacijos bstinje, bet ir kitoje, jos
nuomone, darbui labiau tinkamoje vietoje.
29 straipsnis

Saugumo Taryba gali steigti pagalbinius organus, kurie, jos nuomone, reikalingi jos
funkcijoms vykdyti.
30 straipsnis
Saugumo Taryba pati nustato savo darbo tvark, kurioje taip pat numato savo Pirmininko
irinkimo bd.
31 straipsnis
Kiekviena Jungtini Taut nar, kuri nra Saugumo Tarybos nar, be balsavimo teiss gali
dalyvauti nagrinjant bet kok klausim Saugumo Taryboje, jei tik Saugumo Tarybai atrodo,
kad svarstomas klausimas ypa susijs su ios nars interesais.
32 straipsnis
Bet kuri Jungtini Taut nar, kuri nra Saugumo Tarybos nar, arba bet kuri valstyb,
kuri nra Jungtini Taut nar, jeigu tik ji yra Saugumo Taryboje nagrinjamo gino alis,
svarstant gin kvieiama dalyvauti be balsavimo teiss. Saugumo Taryba valstybei, kuri
nra Jungtini Taut nar, savo nuoira nustato tinkamas dalyvavimo slygas.
VI SKYRIUS
TAIKUS GIN SPRENDIMAS
33 straipsnis
1. alys bet kur gin, kuriam utrukus gali kilti grsm tarptautinei taikai ir saugumui,
pirmiausia turi stengtis isprsti derybomis, tyrimu, tarpininkavimu, sutaikinimu, arbitrau,
teismo sprendimu ir kreipdamosi regionines institucijas ar vadovaudamosios regioniniais
susitarimais bei kitomis j nuoira pasirinktomis taikiomis priemonmis.
2. Saugumo Taryba, kai, jos nuomone, tai yra btina, reikalauja, kad alys gin sprst
iomis priemonmis.
34 straipsnis
Saugumo Taryba gali tirti bet kur gin ar bet kuri situacij, galini sukelti tarptautin
nesantaik ar nesutarimus, kad nustatyt, ar utruks toks ginas arba tokia situacija negresia
tarptautinei taikai bei saugumui.
35 straipsnis
1. Kiekviena Jungtini Taut nar gali atkreipti Saugumo Tarybos arba Generalins
Asambljos dmes bet kur 34 straipsnyje nurodyto pobdio gin ar situacij.
2. Valstyb, kuri nra Jungtini Taut nar, gali atkreipti Saugumo Tarybos arba
Generalins Asambljos dmes kiekvien gin, kurio alis ji yra, jeigu dl io gino ji i
anksto sutinka laikytis taikaus gin sprendimo tvarkos, numatytos ioje Chartijoje.
3. Klausimai, apie kuriuos praneta Generalinei Asambljai pagal straipsn, sprendiami
atsivelgiant 11 ir 12 straipsni nuostatas.
36 straipsnis
1. Saugumo Taryba dl 33 straipsnyje nurodyto pobdio gino arba panaaus pobdio
situacijos gali bet kuriuo metu rekomenduoti tam tikr procedr arba sureguliavimo
metodus.
2. Saugumo Taryba atsivelgia kiekvien tokio gino sprendimo procedr, kuria alys
jau naudojosi j sprsdamos.
3. Pateikdama rekomendacijas pagal straipsn, Saugumo Taryba taip pat atsivelgia tai,
kad teisinio pobdio ginus alys paprastai turi perduoti sprsti Tarptautiniam Teisingumo
Teismui pagal Teismo Statuto nuostatas.
37 straipsnis
1. Jei alys 33 straipsnyje nurodyto pobdio gino neisprendia iame straipsnyje
nurodytomis priemonmis, jis perduodamas sprsti Saugumo Tarybai.

2. Jeigu Saugumo Taryba mano, kad usitss ginas gali kelti grsm tarptautinei taikai ir
saugumui, ji sprendia, ar imtis 36 straipsnyje nurodyt veiksm, ar rekomenduoti, jos
nuomone, tinkamas gino sprendimo slygas.
38 straipsnis
Nepaeidiant 33-37 straipsnio nuostat, Saugumo Taryba, jeigu visos kurio nors gino
alys to prao, gali teikti alims rekomendacijas, kad is ginas bt isprstas taikiai.
VII SKYRIUS
VEIKSMAI, KAI KYLA GRSM TAIKAI, JI PAEIDIAMA AR VYKDOMI
AGRESIJOS AKTAI
39 straipsnis
Saugumo Taryba nustato grsms taikai, jos paeidimo ar agresijos akto pavoj ir teikia
rekomendacijas arba sprendia, koki reikia imtis priemoni pagal 41 ir 42 straipsnius
siekiant palaikyti arba atkurti tarptautin taik bei saugum.
40 straipsnis
Siekdama ivengti situacijos pablogjimo, Saugumo Taryba, prie pateikdama
rekomendacijas arba nusprsdama, koki 39 straipsnyje numatyt priemoni reikia imtis, gali
pareikalauti, kad suinteresuotos alys laikytsi, jos nuomone, btin arba pageidautin
laikinj priemoni. ios laikinosios priemons nepaeidia suinteresuot ali teisi,
pretenzij arba padties. Saugumo Taryba nedelsdama imasi priemoni, jei i laikinj
priemoni nesilaikoma.
41 straipsnis
Saugumo Taryba gali nusprsti, koki priemoni, nesusijusi su ginkluotosios jgos
naudojimu, turi bti imamasi jos sprendimams vykdyti, taip pat gali pareikalauti, kad
Jungtini Taut nars taikyt ias priemones. Tai gali bti visikas arba dalinis ekonomini
santyki, geleinkelio, jr, oro, pato, telegrafo, radijo ir kitoki ryi bei susisiekimo
nutraukimas, taip pat diplomatini santyki nutraukimas.
42 straipsnis
Jeigu, Saugumo Tarybos nuomone, 41 straipsnyje numatyt priemoni gali nepakakti arba
jau nepakanka, ji, pasinaudodama oro, jr bei sausumos pajgomis, gali imtis veiksm, kuri
reikia tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti arba atkurti. Tokie veiksmai gali bti
demonstracijos, blokada ir kitokios Jungtini Taut nari oro, jr bei sausumos pajg
operacijos.
43 straipsnis
1. Visos Jungtini Taut nars, prisiddamos prie tarptautins taikos ir saugumo
palaikymo, Saugumo Tarybos reikalavimu ir remdamosi specialiu susitarimu ar susitarimais,
sipareigoja suteikti ginkluotsias pajgas, pagalb bei atitinkamas aptarnavimo priemones,
skaitant tranzito teis, kurios btinos tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti.
2. Toks susitarimas ar susitarimai nustato ginkluotj pajg skaii ir ris, j parengt
bei bendr j isidstymo viet ir teikiam aptarnavimo priemoni ir pagalbos pobd.
3. Saugumo Tarybos iniciatyva derybos dl susitarimo ar susitarim turi vykti kuo
trumpiau. Susitarimai sudaromi tarp Saugumo Tarybos ir valstybi nari arba tarp Saugumo
Tarybos ir valstybi nari grupi ir pateikiami ratifikuoti juos pasiraiusioms valstybms,
remiantis j atitinkamomis konstitucinmis procedromis.
44 straipsnis
Nusprendusi panaudoti jg, Saugumo Taryba, prie pareikalaudama, kad Taryboje
neatstovaujama valstyb nar, vykdydama pagal 43 straipsn prisiimtus sipareigojimus,
suteikt savo ginkluotsias pajgas, turi pakviesti t nar, jai pageidaujant, dalyvauti priimant
Saugumo Tarybos sprendimus dl jos ginkluotj pajg dalini panaudojimo.

45 straipsnis
Siekiant sudaryti galimyb Jungtinms Tautoms imtis skubi karini priemoni, jos nari
nacionalini karini oro pajg daliniai turi bti pasireng skubiems jungtiniams
tarptautiniams prievartos veiksmams. i dalini dyd ir parengties laipsn bei j jungtini
veiksm planus nustato Saugumo Taryba, Karo tabo komiteto padedama, kaip tai nurodyta
specialiame susitarime ar susitarimuose, nurodytuose 43 straipsnyje.
46 straipsnis
Ginkluotj pajg panaudojimo planus sudaro Saugumo Taryba, Karo tabo komiteto
padedama.
47 straipsnis
1. steigiamas Karo tabo komitetas, kuris pataria ir teikia pagalb Saugumo Tarybai visais
j dominaniais kariniais klausimais, susijusiais su tarptautiniu taikos ir saugumo palaikymu,
kai ji panaudoja savo inioje esanias ginkluotsias pajgas ir joms vadovauja, taip pat
reguliuoja ginkluot ir sprendia galimo nusiginklavimo klausimus.
2. Karo tabo komitet sudaro Saugumo Tarybos nuolatini nari Karo tab virininkai ir
j atstovai. Kiekviena Jungtini Taut nar, neturinti nuolatini atstov Komitete, turi bti
Komiteto kvieiama dalyvauti jo veikloje, jeigu to reikia, kad Komitetas veiksmingai atlikt
savo pareigas.
3. Karo tabo komitetas, bdamas pavaldus Saugumo Tarybai, yra atsakingas u vis
ginkluotj pajg, esani Saugumo Tarybos inioje, strategin vadovavim. Vadovavimo
tokioms pajgoms klausimai turi bti isprsti vliau.
4. Karo tabo komitetas su Saugumo Tarybos leidimu ir pasikonsultavs su atitinkamomis
regioninmis institucijomis gali steigti regioninius pakomiteius.
48 straipsnis
1. Visos Jungtini Taut nars arba Saugumo Tarybos sprendimu kai kurios i j turi imtis
veiksm, kad bt gyvendinti Saugumo Tarybos sprendimai dl tarptautins taikos bei
saugumo palaikymo.
2. Jungtini Taut nars gyvendina iuos nutarimus tiesiogiai, taip pat savo veiksmais per
atitinkamas tarptautines institucijas, kuri nars jos yra.
49 straipsnis
Jungtini Taut nars turi vieningai teikti tarpusavio pagalb gyvendinant priemones, dl
kuri sprendim prim Saugumo Taryba.
50 straipsnis
Jeigu Saugumo Taryba prie kuri nors valstyb imasi prevencini ar prievartos
priemoni, bet kuri kita valstyb, nesvarbu, ar ji yra Jungtini Taut nar, ar ne, susidrusi su
ypatingomis ekonominmis problemomis, kilusiomis dl mint priemoni vykdymo, turi
teis konsultuotis su Saugumo Taryba dl i problem sprendimo.
51 straipsnis
Jokia ios Chartijos nuostata neriboja prigimtins teiss imtis individualios ar
kolektyvins savigynos, jei vykdomas Jungtini Taut nars ginkluotas upuolimas, tol, kol
Saugumo Taryba nesiima btin priemoni tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti. Valsybs
nars nedelsdamos pranea Saugumo Tarybai apie priemones, kuri jos msi,
gyvendindamos i savigynos teis, ir kurios jokiu bdu nedaro takos Saugumo Tarybos
galiojimams bei atsakomybei pagal i Chartij bet kuriuo metu imtis veiksm, kurie, jos
manymu, yra reikalingi tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti ar atkurti.
VIII SKYRIUS
REGIONINIAI SUSITARIMAI

52 straipsnis
1. Jokia ios Chartijos nuostata neukerta kelio sudaryti regionini susitarim ar steigti
institucij tarptautins taikos ir saugumo palaikymo klausimams sprsti region mastu, jei tik
tokie susitarimai ar institucijos bei j veikla suderinami su Jungtini Taut tikslais ir
principais.
2. Jungtini Taut nars, sudaranios tokius susitarimus arba steigianios tokias
institucijas, turi dti visas pastangas, kad vietinio pobdio konfliktai, prie perduodant juos
sprsti Saugumo Tarybai, bt taikiai isprendiami remiantis tokiais regioniniais susitarimais
arba per tokias regionines institucijas.
3. Saugumo Taryba skatina, kad kuo daugiau vietinio pobdio gin bt taikiai
sprendiama pagal tokius regioninius susitarimus arba tokiose regioninse institucijose tiek
suinteresuot valstybi iniciatyva, tiek Saugumo Tarybai nurodius.
4. is straipsnis jokiu bdu nepaeidia 34 ir 35 straipsni.
53 straipsnis
1. Saugumo Taryba, jei tai tikslinga, naudojasi tokiais regioniniais susitarimais ar
institucijomis vykdydama prievartos veiksmus. Taiau joki prievartos veiksm pagal iuos
regioninius susitarimus arba per regionines institucijas, jei tam nepritar Saugumo Taryba,
nesiima tol, kol Organizacijai, suinteresuotoms vyriausybms praant, gali bti suteikta teis
sustabdyti tolesn prieikos valstybs agresij, iskyrus 107 straipsnyje numatytas priemones
prie bet kuri prieik valstyb, kaip ji apibdinta io straipsnio 2 dalyje, arba priemones,
numatytas regioniniuose susitarimuose, sudarytuose tam, kad bt ukirstas kelias bet kurios
tokios valstybs agresyvios politikos atnaujinimui.
2. Svoka prieika valstyb, vartojama io straipsnio 1 dalyje, taikoma tai valstybei,
kuri Antrojo pasaulinio karo metu buvo bet kurios i Chartij pasiraiusios valstybs prieas.
54 straipsnis
Saugumo Taryba visada turi bti visikai informuota apie visus veiksmus, kuri imtasi ar
ketinama imtis pagal regioninius susitarimus arba regioninse institucijose tarptautinei taikai
bei saugumui palaikyti.
IX SKYRIUS
TARPTAUTINIS EKONOMINIS IR SOCIALINIS BENDRADARBIAVIMAS
55 straipsnis
Siekdamos sudaryti stabilumo bei gerovs slygas, btinas taikiems ir draugikiems taut
savitarpio santykiams, pagrstiems taut lygiateisikumo ir laisvo apsisprendimo principu,
Jungtins Tautos padeda:
a) kelti gyvenimo lyg, siekti visiko gyventoj uimtumo, geresni ekonomins bei
socialins paangos ir pltros slyg;
b) sprsti tarptautines ekonomines, socialines, sveikatos apsaugos ir su jomis susijusias
problemas; plsti tarptautin bendradarbiavim kultros ir vietimo srityse;
c) siekti, kad visada bt gerbiamos mogaus teiss bei pagrindins laisvs ir j laikomasi,
nepaisant skirtingos rass, lyties, kalbos ar religijos.
56 straipsnis
Visos nars, bendradarbiaudamos su Organizacija, sipareigoja imtis bendr ir individuali
veiksm, siekdamos 55 straipsnyje nurodyt tiksl.
57 straipsnis
1. vairios specializuotosios agentros, steigtos tarpvyriausybiniais susitarimais ir
turinios plai j steigiamuose aktuose nustatyt tarptautin atsakomyb ekonominje,
socialinje, kultrinje, vietimo, sveikatos apsaugos ir kitose panaiose srityse, susiejamos su
Jungtinmis Tautomis pagal 63 straipsnio nuostatas.

2. ios staigos, taip susietos

specializuotosiomis agentromis.

su

Jungtinmis

Tautomis,

toliau

vadinamos

58 straipsnis
Organizacija teikia rekomendacijas dl specializuotj agentr politikos bei veiklos
koordinavimo.
59 straipsnis
Jungtins Tautos prireikus inicijuoja suinteresuot valstybi derybas dl nauj
specializuotj agentr, reikaling siekiant 55 straipsnyje nurodyt tiksl, steigimo.
60 straipsnis
Atsakomyb u iame skyriuje nurodytas Organizacijos funkcijas tenka Generalinei
Asambljai ir Generalins Asambljos vadovaujamai Ekonominei ir Socialinei Tarybai, kuriai
iam tikslui suteikiami X skyriuje nurodyti galiojimai.
X SKYRIUS
EKONOMIN IR SOCIALIN TARYBA
Sudtis
61 straipsnis
1. Ekonomin ir Socialin Taryb sudaro penkiasdeimt keturios Jungtini Taut nars,
kurias renka Generalin Asamblja.
2. Laikantis 3 dalies nuostat, atuoniolika Ekonomins ir Socialins Tarybos nari
kasmet renkamos trejiems metams. Tarybos nar, kurios galiojim laikas pasibaig, gali bti
perrinkta kitai kadencijai.
3. Pirm kart renkant nars, po Ekonomins ir Socialins Tarybos nari skaiiaus
padidinimo nuo vienuolikos iki penkiolikos, dvi i keturi papildom nari renkamos vieneri
met laikotarpiui. Tarybos nar, kurios galiojim laikas pasibaig, negali bti perrinkta kitai
kadencijai.
4. Kiekvienai Ekonomins ir Socialins Tarybos narei atstovauja vienas atstovas.
Funkcijos ir galiojimai
62 straipsnis
1. Ekonomin ir Socialin Taryba gali atlikti ar inicijuoti tyrimus ir rengti praneimus
tarptautiniais ekonomikos, socialiniais, kultros, vietimo, sveikatos apsaugos ir su jais
susijusiais klausimais, taip pat bet kuriais iais klausimais teikti rekomendacijas Generalinei
Asambljai, Jungtini Taut narms ir suinteresuotoms specializuotosioms agentroms.
2. Ji gali tekti rekomendacijas, siekdama utikrinti mogaus teisi ir pagrindini laisvi
gerbim bei laikymsi.
3. Ji savo kompetencijos klausimais gali rengti konvencij projektus ir teikti juos
Generalinei Asambljai.
4. Remdamasi Jungtini Taut parengtomis taisyklmis, ji gali aukti tarptautines
konferencijas savo kompetencijos klausimais.
63 straipsnis
1. Ekonomin ir Socialin Taryba su bet kuria 57 straipsnyje nurodyta agentra gali
sudaryti susitarimus, nustatanius slygas, kuriomis atitinkama agentra susiejama su
Jungtinmis Tautomis. iuos susitarimus tvirtina Generalin Asamblja.
2. Ji gali koordinuoti specializuotj agentr veikl, su jomis konsultuodamasi ir
teikdama joms rekomendacijas, taip pat teikdama rekomendacijas Generalinei Asambljai ir
Jungtini Taut narms.
64 straipsnis

1. Ekonomin ir Socialin Taryba gali imtis atitinkam priemoni, kad gaut reguliarius
specializuotj agentr praneimus. Taryba gali sudaryti susitarimus su Jungtini Taut
nars ir su specializuotosiomis agentromis, kad gaut j praneimus apie priemones, kuri
imtasi, kad bt gyvendintos jos bei Generalins Asambljos rekomendacijos jos
kompetencijai priklausaniais klausimais.
2. Taryba gali pateikti Generalinei Asambljai savo pastabas dl i praneim.
65 straipsnis
Ekonomin ir Socialin Taryba gali teikti informacij Saugumo Tarybai ir pastarosios
praymu jai padeda.
66 straipsnis
1. Ekonomin ir Socialin Taryba, siekdama gyvendinti Generalins Asambljos
rekomendacijas, atlieka jos kompetencijai priklausanias funkcijas.
2. Taryba gali, Generalinei Asambljai pritarus, teikti paslaugas, jei to prao Jungtini
Taut nars bei specializuotosios agentros.
3. Taryba turi vykdyti ir kitas ioje Chartijoje numatytas funkcijas arba funkcijas, kurias
jai paveda Generalin Asamblja.
Balsavimas
67 straipsnis
1. Kiekviena Ekonomins ir Socialins Tarybos nar turi vien bals.
2. Ekonomins ir Socialins Tarybos sprendimai priimami per balsavim buvusi ir
balsavusi Tarybos nari bals dauguma.
Procedra
68 straipsnis
Ekonomin ir Socialin Taryba sudaro komisijas ekonominiams ir socialiniams
klausimams sprsti bei mogaus teisms remti, taip pat kitas komisijas, kurios gali bti
reikalingos jos funkcijoms atlikti.
69 straipsnis
Ekonomin ir Socialin Taryba kvieia bet kuri Jungtini Taut nar be balso teiss
dalyvauti svarstant tai narei ypa svarbius klausimus.
70 straipsnis
Ekonomin ir Socialin Taryba gali sudaryti susitarimus, kad specializuotj agentr
atstovai be balso teiss dalyvaut svarstant joje arba jos sudarytose komisijose sprendiamus
klausimus, taip pat kad jos atstovas dalyvaut svarstant klausimus specializuotosiose
agentrose.
71 straipsnis
Ekonomin ir Socialin Taryba gali sudaryti atitinkamus susitarimus, kad bt rengiamos
konsultacijos su nevyriausybinmis organizacijomis dl j kompetencijai priskirt klausim
sprendimo. Tokie susitarimai gali bti sudaromi su tarptautinmis ir, jei reikia, su
nacionalinmis organizacijomis, pasikonsultavus su atitinkama Jungtini Taut nare.
72 straipsnis
1. Ekonomin ir Socialin Taryba nustato savo darbo tvark, taip pat savo pirmininko
rinkimo tvark.
2. Ekonomin ir Socialin Taryba aukiama, kaip nustatyta jos darbo tvarkoje, kurioje
numatytos nuostatos dl posdi suaukimo jos daugumos nari reikalavimu.
XI SKYRIUS
DEKLARACIJA DL PRIKLAUSOM TERITORIJ

73 straipsnis
Jungtini Taut nars, bdamos atsakingos ar prisiimanios atsakomyb u teritorij,
kuri tautos dar nra pasiekusios visikos savivaldos, valdym, pripasta i teritorij
gyventoj interes pirmumo princip ir laiko savo venta pareiga kuo daugiau prisidti keliant
gyventoj gerov pagal ia Chartija nustatyt tarptautins taikos ir saugumo sistem,
siekdamos:
a) utikrinti, tinkamai atsivelgiant i taut kultr, j politin, ekonomin, socialin ir
vietimo paang, kad bt teisingai elgiamasi su jomis ir kad jos bt saugomos nuo
piktnaudiavim;
b) pltoti savivald, tinkamai atsivelgiant i taut politinius siekius, ir padti joms
spariai vystyti laisvas politines institucijas remiantis kiekvienai teritorijai ir jos tautoms
bdingomis specifinmis aplinkybmis ir skirtingu pasiekim lygiu;
c) stiprinti tarptautin taik ir saugum;
d) remti konstruktyvias raidos priemones, skatinti mokslo tyrinjimus, bendradarbiauti
vienai su kita ir prireikus su specializuotosiomis tarptautinmis institucijomis, kad bt
pasiekti iame straipsnyje nurodyti socialiniai, ekonominiai bei mokslo tikslai; ir
e) Generaliniam Sekretoriui informacijos tikslais, bet su tokiais apribojimais, kuri reikia
saugumo ir konstituciniais sumetimais, reguliariai perduoti statistin ir kitoki specialij
informacij apie ekonomines, socialines ir vietimo slygas teritorijose, u kurias jos yra
atitinkamai atsakingos, iskyrus teritorijas, kurioms taikomos XII ir XIII skyri nuostatos.
74 straipsnis
Jungtini Taut nars taip pat sutinka, kad j politika, susijusi su teritorijomis, kurioms
taikomos io skyriaus nuostatos, kaip ir j metropolijose, turi bti pagrsta bendru geros
kaimynysts principu, tinkamai atsivelgiant likusio pasaulio interesus bei gerov
socialinje, ekonominje ir prekybos srityse.
XII SKYRIUS
TARPTAUTIN GLOBOS SISTEMA
75 straipsnis
Jungtins Tautos kuria j vadovaujam tarptautin globos sistem valdyti ir priirti
teritorijoms, kurios gali bti trauktos j vlesniais atskirais susitarimais. ios teritorijos
toliau vadinamos globojamosiomis teritorijomis.
76 straipsnis
Atsivelgiant ios Chartijos 1 straipsnyje idstytus Jungtini Taut tikslus, pagrindiniai
globos sistemos udaviniai yra ie:
a) stiprinti tarptautin taik ir saugum;
b) remti globojamj teritorij gyventoj politin, ekonomin ir socialin paang bei j
laimjimus vietimo srityje, taip pat j spari pltr siekiant savivaldos ir nepriklausomybs,
kiek tai manoma kiekvienos teritorijos ir jos taut specifinmis slygomis bei atsivelgiant
i taut laisvai ireikt vali ir kiekvieno globos susitarimo slygas;
c) skatinti pagarb visoms mogaus teisms ir pagrindinms laisvms, nepaisant skirtingos
rass, lyties, kalbos ir religijos, ir skatinti pasaulio taut tarpusavio priklausomybs
pripainim; ir
d) utikrinti vienod slyg sudarym visoms Jungtini Taut narms bei j subjektams
socialinje, ekonominje ir prekybos srityse, taip pat vienod poir juos, siekiant
teisingumo, neatsisakant ketinimo vykdyti anksiau idstytus udavinius ir laikantis 80
straipsnio nuostat.
77 straipsnis
1. Globos sistema apima tokias toliau ivardyt kategorij teritorijas, kurios j trauktos
pagal globos susitarimus:
a) teritorijas, iuo metu valdomas vadovaujantis suteiktu mandatu;

b) teritorijas, atimtas i prieik valstybi dl Antrojo pasaulinio karo, ir

c) teritorijas, savanorikai trauktas globos sistem valstybi, atsaking u j valdym.
2. Klausimas, kokios i pirmiau ivardyt kategorij teritorij ir kokiomis slygomis turi
bti trauktos globos sistem, bus vlesnio susitarimo dalykas.
78 straipsnis
Globos sistema neapima teritorij ali, tapusi Jungtini Taut narmis; j tarpusavio
santykiai grindiami suverenios lygybs principu.
79 straipsnis
Globos slygas kiekvienai teritorijai, kuri turi bti traukta globos sistem, taip pat visus
pakeitimus ar pataisas nustato tiesiogiai suinteresuotos valstybs, taip pat valstybs, kurioms
suteikti mandatai, pagal turimus galiojimus, jei teritorijas pagal mandat valdo Jungtini
Taut nar, ir jie turi bti patvirtinti 83 ir 85 straipsniuose nustatyta tvarka.
80 straipsnis
1. Jei kitaip nenustatoma atskirais globos susitarimais, sudarytais pagal 77, 79 ir 81
straipsnius, kuriais kiekviena teritorija traukiama globos sistem, ir, kol ie susitarimai bus
sudaryti, jokia io skyriaus nuostata negali bti aikinama kaip pakeiianti bet kurios
valstybs ar tautos teises arba galiojanius tarptautinius susitarimus, kuri alimis yra
Jungtini Taut nars.
2. io straipsnio 1 dalis neturi bti aikinama kaip duodanti pagrind sustabdyti ar atidti
derybas bei sudaryti susitarimus dl mandatini ar kitoki teritorij traukimo globos
sistem, kaip tai numatyta 77 straipsnyje.
81 straipsnis
globos susitarim visada turi bti trauktos slygos, kuriomis remiantis bus valdoma
teritorija, taip pat nurodyta administracija, kuri valdys globojamj teritorij. Tokia
administracija, toliau vadinama valdanioji administracija, gali bti tiek viena, tiek daugiau
valstybi arba pati Jungtini Taut Organizacija.
82 straipsnis
Bet kuriame globos susitarime gali bti nurodomas strateginis regionas arba regionai,
kuriuos gali eiti visa globojamoji teritorija, kuriai taikomas susitarimas, arba jos dalis,
nepaeidiant jokio specialaus susitarimo ar susitarim, sudaryt remiantis 43 straipsniu.
83 straipsnis
1. Visas Jungtini Taut funkcijas, susijusias su strateginiais regionais, skaitant globos
susitarim slyg bei j pakeitim ar patais tvirtinim, atlieka Saugumo Taryba.
2. Pagrindiniai tikslai, idstyti 76 straipsnyje, taikomi kiekvieno strateginio regiono
gyventojams.
3. Saugumo Taryba, laikydamasi globos susitarim slyg ir nepaeisdama saugumo
reikalavim, naudojasi Globos Tarybos parama, vykdydama tas Jungtini Taut globos
sistemos funkcijas, kurios susijusios su strategini region politiniais, ekonominiais,
socialiniais ir vietimo klausimais.
84 straipsnis
Valdanioji administracija turi garantuoti, kad globojamoji teritorija padt palaikyti
tarptautin taik ir saugum. iam tikslui ji, vykdydama savo sipareigojimus Saugumo
Tarybai, taip pat susijusius su vietos gynyba ir teiss bei tvarkos palaikymu globojamojoje
teritorijoje, gali panaudoti savanoriksias ginkluotsias pajgas ir pasinaudoti globojamosios
teritorijos infrastruktra ir suteikta pagalba.
85 straipsnis

1. Jungtini Taut funkcijas, susijusias su globos susitarimais visuose regionuose,

nepriskirtuose prie strategini, skaitant globos susitarim slyg ir j pakeitim bei patais
tvirtinim, atlieka Generalin Asamblja.
2. Globos Taryba, vadovaujama Generalins Asambljos, padeda Generalinei Asambljai
atlikti ias funkcijas.
XIII SKYRIUS
GLOBOS TARYBA
Sudtis
86 straipsnis
1. Globos Taryb sudaro ios Jungtini Taut nars:
a) Jungtini Taut nars, kurios valdo globojamsias teritorijas;
b) Jungtini Taut nars, ivardytos 23 straipsnyje, nors jos ir nevaldo globojamj
teritorij;
c) kit Jungtini Taut nari, Generalins Asambljos irinkt trejiems metams, skaiius,
kurio gali prireikti siekiant utikrinti, kad bendras Globos Tarybos nari skaiius bt lygiai
paskirstytas tarp t Jungtini Taut nari, kurios valdo globojamsias teritorijas, ir t, kurios
j nevaldo.
2. Kiekviena Globos Tarybos nar skiria vien ypa kvalifikuot asmen, kuris jai
atstovaut Globos Taryboje.
Funkcijos ir galiojimai
87 straipsnis
Generalin Asamblja ir jos vadovaujama Globos Taryba, vykdydamos savo funkcijas,
gali:
a) svarstyti ataskaitas, kurias teikia valdanioji administracija;
b) priimti peticijas bei jas nagrinti, konsultuodamosi su valdanija administracija;
c) periodikai lankyti atitinkamas globojamsias teritorijas su vadovaujania
administracija suderintais terminais, ir
d) imtis mint ir kit veiksm pagal globos susitarim slygas.
88 straipsnis
Globos Taryba parengia anket apie kiekvienos globojamosios teritorijos gyventoj
politin, ekonomin, socialin bei vietimo paang, o kiekvienos globojamosios teritorijos,
priskirtos Generalins Asambljos kompetencijai, valdanioji administracija, remdamasi ia
anketa, Generalinei Asambljai kasmet rengia praneimus.
Balsavimas
89 straipsnis
1. Kiekviena Globos Tarybos nar turi vien bals.
2. Globos Tarybos sprendimai priimami balsavimo metu buvusi ir balsavusi Tarybos
nari bals dauguma.
Procedra
90 straipsnis
1. Globos Taryba nustato savo darbo tvark, taip pat savo pirmininko rinkimo tvark.
2. Globos Tarybos posdiai prireikus aukiami pagal taisykles, kuriose numatyta, jog jie
aukiami jos nari daugumos reikalavimu.
91 straipsnis
Globos Taryba prireikus naudojasi Ekonomins ir Socialins Tarybos bei specializuotj
agentr pagalba, sprsdama jas dominanius klausimus.
XIV SKYRIUS

TARPTAUTINIS TEISINGUMO TEISMAS

92 straipsnis
Tarptautinis Teisingumo Teismas yra pagrindin Jungtini Taut teismo institucija. Jis
veikia pagal pridedam Statut, kuris yra pagrstas Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo
Teismo Statutu ir yra ios Chartijos sudtin dalis.
93 straipsnis
1. Visos Jungtini Taut nars ipso facto yra Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto
alys.
2. Valstyb, kuri nra Jungtini Taut nar, gali bti Tarptautinio Teisingumo Teismo
Statuto alis pagal slygas, kurias kiekvienu atskiru atveju nustato Generalin Asamblja,
remdamasi Saugumo Tarybos rekomendacija.
94 straipsnis
1. Kiekviena Jungtini Taut nar sipareigoja vykdyti Tarptautinio Teisingumo Teismo
sprendim kiekvienoje byloje, kurios alis ji yra.
2. Jeigu kuri nors bylos alis nevykdo Teismo sprendimu jai nustatyto sipareigojimo, kita
alis gali kreiptis Saugumo Taryb, kuri prireikus gali pateikti rekomendacijas arba imtis
sprendimui vykdyti reikaling priemoni.
95 straipsnis
i Chartija nekliudo Jungtini Taut narms patikti sprsti savo nesutarim kitiems
teismams, remiantis esamais ar bsimais susitarimais.
96 straipsnis
1. Generalin Asamblja ar Saugumo Taryba gali prayti Tarptautin Teism pateikti
konsultacin ivad bet kokiu teiss klausimu.
2. Kitos Jungtini Taut institucijos ir specializuotosios agentros, kurioms Generalin
Asamblja gali bet kuriuo metu duoti leidim, taip pat gali prayti Teism pateikti
konsultacin ivad j veikloje ikylaniais teiss klausimais.
XV SKYRIUS
SEKRETORIATAS
97 straipsnis
Sekretoriat sudaro Generalinis Sekretorius ir toks personalas, kurio gali prireikti
Organizacijai. Generalin Sekretori skiria Generalin Asamblja Saugumo Tarybai
rekomendavus. Generalinis Sekretorius yra vyriausiasis Jungtini Taut administracijos
pareignas.
98 straipsnis
Generalinis Sekretorius ias pareigas eina visuose Generalins Asambljos, Saugumo
Tarybos, Ekonomins ir Socialins Tarybos bei Globos Tarybos posdiuose ir atlieka kitas
i institucij jam patiktas funkcijas. Generalinis Sekretorius pateikia Generalinei
Asambljai metin Organizacijos darbo ataskait.
99 straipsnis
Generalinis Sekretorius turi teis atkreipti Saugumo Tarybos dmes bet kokius
klausimus, kurie, jo nuomone, gali kelti grsm tarptautins taikos ir saugumo palaikymui.
100 straipsnis
1. Eidami savo pareigas, Generalinis Sekretorius ir Sekretoriato personalas neturi prayti
arba gauti nurodym i jokios Organizacijai paalins vyriausybs ar valdios. Jie turi
susilaikyti nuo bet koki veiksm, kurie galt pakenkti j, tik Organizacijai atsaking
tarptautini pareign, padiai.

2. Kiekviena Jungtini Taut nar sipareigoja gerbti iimtinai tarptautin Generalinio

Sekretoriaus ir Sekretoriato personalo pareig pobd ir nemginti daryti jiems takos, kai jie
atlieka savo pareigas.
101 straipsnis
1. Sekretoriato personal skiria Generalinis Sekretorius pagal Generalins Asambljos
nustatytas taisykles.
2. Atitinkamas personalas priimamas nuolatiniam darbui Ekonomin ir Socialin Taryb,
Globos Taryb, ir, kai reikia, kitas Jungtini Taut institucijas. is personalas yra
Sekretoriato dalis.
3. Priimant dirbti Sekretoriato personal ir nustatant tarnybos slygas, svarbiausia turi bti
vadovaujamasi btinumu utikrinti, kad darbuotojai labai gerai dirbt, bt kompetentingi ir
siningi. Parenkant personal, turi bti tinkamai atsivelgiama kuo platesn geografin
pasiskirstym.
XVI SKYRIUS
VAIRIOS NUOSTATOS
102 straipsnis
1. sigaliojus iai Chartijai, Jungtini Taut nar kiekvien sudaryt tarptautin sutart ir
kiekvien tarptautin susitarim turi kuo greiiau registruoti Sekretoriate ir paskelbti.
2. Jeigu tokia tarptautin sutartis ar tarptautinis susitarimas neregistruoti pagal io
straipsnio 1 dal, n viena j alis negali jais remtis n vienoje Jungtini Taut institucijoje.
103 straipsnis
Jeigu Jungtini Taut nari sipareigojimai pagal i Chartij prietarauja j
sipareigojimams pagal kok nors kit tarptautin susitarim, j sipareigojimai pagal i
Chartij turi pirmenyb.
104 straipsnis
Organizacija kiekvienos nars teritorijoje turi tok teisnum ir veiksnum, kokio reikia jos
funkcijoms atlikti bei siekti jos tiksl.
105 straipsnis
1. Organizacija kiekvienos savo nars teritorijoje naudojasi tokiomis privilegijomis ir
imunitetais, kuri btinai reikia jos tikslams pasiekti.
2. Jungtini Taut nari atstovai bei jos pareignai taip pat naudojasi tokiomis
privilegijomis ir imunitetais, kuri btinai reikia, kad galt savarankikai atlikti savo
funkcijas, susijusias su Organizacijos veikla.
3. Generalin Asamblja gali duoti rekomendacijas, siekdama nustatyti io straipsnio 1 ir 2
dali taikymo detales, taip pat iam tikslui Jungtini Taut narms gali silyti sudaryti
konvencijas.
XVII SKYRIUS
SAUGUMO PRIEMONS PEREINAMUOJU LAIKOTARPIU
106 straipsnis
Kol pradeda galioti 43 straipsnyje nurodyti specialieji susitarimai, kurie, Saugumo
Tarybos nuomone, suteikia jai galimyb pradti eiti savo pareigas pagal 42 straipsn, Keturi
valstybi deklaracijos, pasiraytos Maskvoje 1943 met spalio 30 dien, alys ir Pranczija
pagal ios deklaracijos 5 punkto nuostatas Organizacijos vardu konsultuosis tarpusavyje ir,
kai reikia, su kitomis Jungtini Taut narmis dl bendr veiksm, kuri gali prireikti
tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti.
107 straipsnis

i Chartija jokiu bdu nepanaikina veiksm, kuri msi arba kuriuos sankcionavo po
Antrojo pasaulinio karo u tokius veiksmus atsakingos vyriausybs prie bet kuri valstyb,
kuri per Antrj pasaulin kar buvo bet kurios valstybs, pasiraiusios i Chartij, prieas,
teistumo, taip pat nesustabdo toki veiksm.
XVIII SKYRIUS
PATAISOS
108 straipsnis
ios Chartijos pataisos sigalioja visoms Jungtini Taut narms po to, kai jos priimamos
Generalinje Asambljoje dviej tredali nari bals dauguma ir jas pagal atitinkamas
konstitucines procedras ratifikuoja du tredaliai Jungtini Taut nari, skaitant visas
nuolatines Saugumo Tarybos nares.
109 straipsnis
1. Siekiant perirti i Chartij, gali bti suaukta Jungtini Taut nari Generalin
konferencija dviej tredali Generalins Asambljos nari bals dauguma ir bet kuri
septyni Saugumo Tarybos nari bals dauguma nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje.
Kiekviena Jungtini Taut nar Konferencijoje turi vien bals.
2. Bet koks ios Chartijos pakeitimas, rekomenduotas Konferencijos dalyvi dviej
tredali bals dauguma, sigalios, kai j pagal atitinkamas konstitucines procedras ratifikuos
du tredaliai Jungtini Taut nari, skaitant visas nuolatines Saugumo Tarybos nares.
3. Jeigu tokia Konferencija nebus suaukta iki Generalins Asambljos deimtosios
kasmetins sesijos nuo ios Chartijos sigaliojimo, pasilymas suaukti toki Konferencij
traukiamas ios Generalins Asambljos sesijos darbotvark, ir Konferencija aukiama, jei
taip nusprendiama Generalins Asambljos nari paprasta bals dauguma ir septyniais bet
kuri Saugumo Tarybos nari balsais.
XIX SKYRIUS
RATIFIKAVIMAS IR PASIRAYMAS
110 straipsnis
1. i Chartij j pasiraiusios valstybs turi ratifikuoti pagal j atitinkamas konstitucines
procedras.
2. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Jungtini Amerikos Valstij Vyriausybei, kuri
pranea apie kiekvien deponavim Chartij pasiraiusioms valstybms, taip pat ir
Organizacijos Generaliniam Sekretoriui, kai jis bus paskirtas.
3. i Chartija sigalioja, kai Jungtin Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyst,
Jungtins Amerikos Valstijos, Kinijos Respublika, Pranczija, Taryb Socialistini
Respublik Sjunga bei dauguma kit Chartij pasiraiusi valstybi deponuoja savo
ratifikavimo dokumentus. Ratifikavimo dokument deponavimo protokol parengia Jungtini
Amerikos Valstij Vyriausyb ir perduoda jo kopijas visoms Chartij pasiraiusioms
valstybms.
4. i Chartij pasiraiusios valstybs, kurios j ratifikuoja po jos sigaliojimo, tampa
Jungtini Taut narmis nuo tada, kai deponuoja atitinkamus ratifikavimo dokumentus.
111 straipsnis
i chartija, kurios tekstai angl, ispan, kin, prancz ir rus kalbomis yra autentiki,
deponuojama Jungtini Amerikos Valstij Vyriausybs archyvuose. i Vyriausyb tinkamai
patvirtintas Chartijos kopijas perduoda vis kit j pasiraiusi valstybi vyriausybms.
TAI PATVIRTINDAMI, Jungtini Taut nari vyriausybi atstovai pasira i Chartij.
PRIIMTA tkstantis devyni imtai keturiasdeimt penktj met birelio dvideimt etj
dien San Franciske.

______________
TARPTAUTINIO TEISMO STATUTAS
1 straipsnis
Tarptautinis Teismas, steigtas remiantis Jungtini Taut statais kaip pagrindin Jungtini
Taut teismo institucija, sudaromas ir veikia pagal io Statuto nuostatas.
I SKYRIUS
TEISMO ORGANIZAVIMAS
2 straipsnis
Teism sudaro kolegija nepriklausom teisj, neatsivelgiant j pilietyb irinkt i
auktomis moralinmis savybmis pasiymini asmen, atitinkani reikalavimus, keliamus
j alyse asmenims, skiriamiems aukiausias teisj pareigas, arba i tarptautins teiss
srityje autoritet turini teisinink.
3 straipsnis
1. Teism sudaro penkiolika nari, i j negali bti dviej tos paios valstybs piliei.
2. Asmuo, kuris renkant Teismo narius gali bti laikomas daugiau negu vienos valstybs
pilieiu, laikomas pilieiu tos valstybs, kurioje jis paprastai naudojasi pilietinmis ir
politinmis teismis.
4 straipsnis
1. Teismo narius renka Generalin Asamblja ir Saugumo Taryba i srao asmen,
kuriuos pasilo valstybi grups Nuolatiniame Arbitrao Teisme, pagal tolesnes nuostatas.
2. Jei Jungtini Taut narms neatstovaujama Nuolatiniame Arbitrao Teisme, kandidatus
silo valstybi grups, kurias iam tikslui j vyriausybs skiria tomis paiomis slygomis,
kurios 1907 m. Hagos konvencijos dl taikaus tarptautini gin sprendimo 44 straipsniu yra
nustatytos Nuolatinio Arbitrao Teismo nariams.
3. Jeigu nra specialaus susitarimo, slygas, kuriomis valstyb, bdama io Statuto alis,
taiau nebdama Jungtini Taut nar, gali dalyvauti Teismo nari rinkimuose, nustato
Generalin Asamblja, remdamasi Saugumo Tarybos rekomendacija.
5 straipsnis
1. Ne vliau kaip prie 3 mnesius iki rinkim dienos Jungtini Taut Generalinis
Sekretorius raytiniu praymu kreipiasi Nuolatinio Arbitrao Teismo narius, kurie priklauso
valstybms io Statuto alims, ir valstybi grupi narius, paskirtus pagal 4 straipsnio 2 dal,
praydamas juos per nurodyt laik valstybi grupmis pasilyti kandidatus, galinius eiti
Teismo nari pareigas.
2. Jokia grup negali pasilyti daugiau kaip keturi kandidat, be to, i j negali bti
daugiau kaip dviej ios grups atstovaujamos valstybs piliei. Grups pasilyt kandidat
skaiius jokiu bdu negali bti dvigubai didesnis negu esam viet skaiius.
6 straipsnis
Rekomenduojama, kad prie silydama kandidatus, kiekviena nacionalin grup
konsultuotsi su savo alies Aukiausiuoju Teismu, teiss fakultetais, teiss auktosiomis
mokyklomis, savo nacionalinmis akademijomis, taip pat su tarptautini akademij
nacionaliniais skyriais, tyrinjaniais teis.
7 straipsnis
1. Generalinis Sekretorius sudaro abclin sra vis asmen, kuri kandidatros buvo
pasilytos. Iskyrus 12 straipsnio 2 dalyje numatyt atvej, gali bti irinkti tik sra
traukti asmenys.
2. Generalinis Sekretorius sra pateikia Generalinei Asambljai ir Saugumo Tarybai.

8 straipsnis
Generalin Asamblja ir Saugumo Taryba kiekviena atskirai savarankikai pradeda rinkti
Teismo narius.
9 straipsnis
Per kiekvienus rinkimus rinkjai turi inoti, kad ne tik atskirai kiekvienas irinktas asmuo
turi atitikti visus keliamus reikalavimus, bet ir visa Teismo sudtis turi garantuoti, jog bus
atstovaujama visoms svarbiausioms civilizacijos formoms ir pagrindinms pasaulio teisinms
sistemoms.
10 straipsnis
1. Irinktais laikomi absoliui bals daugum ir Generalinje Asambljoje, ir Saugumo
Taryboje gav kandidatai.
2. Bet koks balsavimas Saugumo Taryboje, tiek renkant teisjus, tiek skiriant 12
straipsnyje numatytos taikinamosios komisijos narius, vyksta nedarant jokio skirtumo tarp
nuolatini ir nenuolatini Saugumo Tarybos nari.
3. Jeigu ir Generalinje Asambljoje, ir Saugumo Taryboje absoliui bals daugum gavo
daugiau kaip vienas tos paios valstybs pilietis, tik vyresnis i j pagal ami laikomas
irinktu.
11 straipsnis
Jeigu po pirmo rinkim posdio viena ar daugiau viet lieka neuimtos, aukiamas
antras, o prireikus ir treias posdis.
12 straipsnis
1. Jeigu po treiojo posdio viena ar daugiau viet lieka laisvos, bet kuriuo metu arba
pagal Generalins Asambljos, arba Saugumo Tarybos reikalavim gali bti suaukta
taikinamoji komisija, sudaryta i ei nari: trij, paskirt Generalins Asambljos, ir trij,
paskirt Saugumo Tarybos, siekiant absoliuia bals dauguma irinkti vien asmen
kiekvien dar neuimt viet ir pateikti jo kandidatr tvirtinti Generalinei Asambljai ir
Saugumo Tarybai.
2. Jeigu taikinamoji komisija vienbalsiai sutaria dl kokio nors asmens, atitinkanio
keliamus reikalavimus, kandidatros, jis gali bti trauktas sra, nors ir nebuvo trauktas
7 straipsnyje nurodyt kandidat sra.
3. Jeigu taikinamoji komisija sitikina, kad jai nepavyks surengti rinkim, tie Teismo
nariai, kurie jau yra irinkti, per Saugumo Tarybos nustatyt laik pasirpina, kad laisvos
vietos bt uimtos, irinkdami Teismo narius i kandidat, u kuriuos buvo balsuojama arba
Generalinje Asambljoje, arba Saugumo Taryboje.
4. Teisj balsams pasidalijus po lygiai, lemiamas yra vyriausio pagal ami teisjo
balsas.
13 straipsnis
1. Teismo nariai renkami devyneriems metams ir gali bti perrinkti, jeigu penki teisj,
irinkt per pirmuosius rinkimus, kadencija baigiasi po trej met, o dar penki teisj
kadencija baigiasi po eeri met.
2. Tuoj pat po pirmj rinkim Generalinis Sekretorius burt bdu nustato, kurie teisjai
laikomi irinktais pirmiau nurodytiems trej ir eeri met pradiniams laikotarpiams.
3. Teismo nariai eina savo pareigas tol, kol juos pakeiia kiti. Net ir po io pakeitimo jie
turi baigti nagrinti pradtas bylas.
4. Kai Teismo narys atsistatydina, savo atsistatydinimo pareikim jis adresuoja Teismo
Pirmininkui, kad j perduot Generaliniam Sekretoriui. Pastarajam gavus pareikim, vieta
laikoma laisva.
14 straipsnis

Laisvos vietos uimamos tokia pat kaip ir pirmiesiems rinkimams nustatyta tvarka,
laikantis ios taisykls: atsiradus laisvai vietai, Generalinis Sekretorius per mnes isiuntinja
5 straipsnyje numatytus praymus, o Saugumo Taryba paskiria rinkim dien.
15 straipsnis
Teismo narys, irinktas pakeisti nariui, kurio kadencija dar nesibaig, eina pareigas, kol
baigiasi jo pirmtako kadencija.
16 straipsnis
1. Teismo nariai negali eiti joki politini ar administracini pareig ir negali imtis jokios
kitos profesins veiklos.
2. Jei iuo klausimu kyla koki nors abejoni, klausim sprendia Teismas.
17 straipsnis
1. N vienas Teismo narys negali bti atstovu, galiotiniu ar advokatu jokioje byloje.
2. N vienas Teismo narys negali dalyvauti sprendiant koki nors byl, kurioje jis
anksiau dalyvavo kaip vienos i ali atstovas, galiotinis ar advokatas, arba kaip
nacionalinio ar tarptautinio teismo, arba tyrimo komisijos narys, arba eidamas kokias nors
kitas pareigas.
3. Jei iuo klausimu kyla abejoni, klausim sprendia Teismas.
18 straipsnis
1. Teismo narys gali bti atleistas i pareig tik tuo atveju, kai kiti nariai vienbalsiai
pripasta, jog jis nebeatitinka keliam reikalavim.
2. Generaliniam Sekretoriui apie tai oficialiai pranea Teismo Sekretorius.
3. Gavus praneim, vieta laikoma laisva.
19 straipsnis
Teismo nariai, dalyvaudami Teismo veikloje, naudojasi diplomatinmis privilegijomis ir
imunitetais.
20 straipsnis
Kiekvienas Teismo narys, prie praddamas eiti savo pareigas, turi atvirame Teismo
posdyje ikilmingai pareikti, kad jis savo galiojimus vykdys nealikai ir siningai.
21 straipsnis
1. Teismas trejiems metams isirenka savo Pirminink ir Vicepirminink. Jie gali bti
perrinkti.
2. Teismas skiria savo Teismo Sekretori, taip pat prireikus gali numatyti skirti kitus
reikalingus pareignus.
22 straipsnis
1. Teismo buvein steigiama Hagos mieste. Taiau tai netrukdo Teismui posdiauti ir
atlikti savo funkcijas kitoje vietoje, jeigu Teismas mano, jog tai bt pageidautina.
2. Teismo Pirmininkas ir Sekretorius turi gyventi tame mieste, kuriame yra Teismo
buvein.
23 straipsnis
1. Teismas posdiauja nuolat, iskyrus teismo atostogas, kuri laik ir trukm nustato
Teismas.
2. Teismo nariai turi teis kasmetines atostogas, kuri laik ir trukm nustato Teismas,
atsivelgdamas tai, kokiu atstumu nuo Hagos yra kiekvieno teisjo namai.
3. Teismo nariai pareigojami nuolat bti Teismo inioje, iskyrus t laik, kai jie
atostogauja arba kai jie negali dl ligos ar dl kit rimt prieasi, kurios turi bti
praneamos Pirmininkui.

24 straipsnis
1. Jeigu dl kokios nors ypatingos prieasties Teismo narys mano, kad jis neturi dalyvauti
sprendiant kuri nors byl, jis apie tai pranea Pirmininkui.
2. Jei Pirmininkas mano, kad dl kokios nors ypatingos prieasties kuris nors Teismo
narys neturi dalyvauti kurios nors bylos posdyje, jis apie tai jam pranea.
3. Jeigu tokiu atveju Teismo narys ir Pirmininkas nesutaria, klausim sprendia Teismas.
25 straipsnis
1. Teismo posdiuose dalyvauja visi nariai, iskyrus iame Statute atskirai numatytus
atvejus.
2. Laikantis slygos, kad esam teisj Teismui sudaryti negali bti maiau kaip
vienuolika, Teismo reglamente gali bti numatyta galimyb prireikus leisti pakaitomis vienam
ar daugiau teisj nedalyvauti posdyje.
3. Devyni teisj kvorumo pakanka Teismui sudaryti.
26 straipsnis
1. Prireikus Teismas savo nuoira gali sudaryti vien ar daugiau teismo kolegij i trij ar
daugiau teisj tam tikr kategorij byloms sprsti, pavyzdiui, darbo byloms arba byloms,
susijusioms su tranzitu ir ryiais.
2. Teismas bet kuriuo metu gali sudaryti teismo kolegij konkreiai bylai sprsti. Teisj,
sudarani i kolegij, skaii nustato Teismas ali pritarimu.
3. iuo straipsniu numatytos teismo kolegijos nagrinja bylas, jeigu alys to prao.
27 straipsnis
Bet kurios i 26 ir 29 straipsniuose numatytos kolegijos priimtas sprendimas laikomas
paties Teismo priimtu sprendimu.
28 straipsnis
26 ir 29 straipsniuose numatytos teismo kolegijos gali, jei alys sutinka, posdiauti ir
atlikti savo funkcijas ne tik Hagoje, bet ir kitose vietose.
29 straipsnis
Siekdamas pagreitinti byl nagrinjim, Teismas kasmet i penki teisj sudaro kolegij,
kuri ali praymu gali svarstyti ir sprsti bylas supaprastinta tvarka. Pakeisti teisjams, kurie
mano, jog negali dalyvauti posdiuose, papildomai skiriami dar du teisjai.
30 straipsnis
1. Teismas nustato savo funkcij atlikimo taisykles. Pirmiausia Teismas nustato darbo
reglament.
2. Teismo reglamentas gali numatyti, kad Teismo arba jo kolegij posdiuose dalyvaut
asesoriai be balsavimo teiss.
31 straipsnis
1. Teisjai, bdami kiekvienos i bylos ali pilieiais, ilaiko teis dalyvauti Teisme
nagrinjamos bylos posdiuose.
2. Jeigu Teismo sudt eina teisjas, kuris yra vienos i ali pilietis, bet kuri kita alis
gali pasirinkti asmen, kad jis posdiaut kaip teisjas. is asmuo pirmiausiai pasirenkamas
i t, kurie buvo ikelti kandidatais 4 ir 5 straipsniuose nustatyta tvarka.
3. Jeigu Teismo sudt neeina n vienas teisjas, kuris yra ali pilietis, kiekviena i t
ali gali pasirinkti teisj io straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
4. io straipsnio nuostatos taikomos 26 ir 29 straipsni nustatytais atvejais. iais atvejais
Pirmininkas prao vieno arba prireikus dviej Teismo sudaryt teismo kolegij nari, kad jie
uleist savo viet Teismo nariams, kurie yra suinteresuot ali pilieiai, arba, jei toki nra
ar jeigu jie negali dalyvauti, specialiai ali pasirinktiems teisjams.

5. Jeigu kelios alys turi bendr tiksl, jos, taikant ankstesnes nuostatas, laikomos viena
alimi. Jeigu kyla abejoni iuo klausimu, klausim sprendia Teismas.
6. Teisjai, parinkti pagal io straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, turi atitikti io Statuto 2 straipsnyje,
17 straipsnio 2 dalyje, 20 ir 24 straipsniuose keliamus reikalavimus. Priimant sprendimus, jie
su savo kolegomis dalyvauja lygiomis teismis.
32 straipsnis
1. Teismo nariai gauna metin alg.
2. Pirmininkas gauna specialj metin pried.
3. Vicepirmininkas gauna specialj pried u kiekvien dien, kuri jis eina Pirmininko
pareigas.
4. Pagal 31 straipsn parinkti teisjai, kurie nra Teismo nariai, gauna atlyginim u
kiekvien dien, kuri jie jo teisjo pareigas.
5. ias algas, priedus bei atlyginimus nustato Generalin Asamblja. Jie negali bti
sumainti iki kadencijos pabaigos.
6. Teismo Sekretoriaus alg Teismo pasilymu nustato Generalin Asamblja.
7. Generalins Asambljos priimtuose nuostatuose numatomos slygas, kuriomis, jei
atsistatydina Teismo nariai ir Teismo Sekretorius, jiems skiriamos pensijos, taip pat slygas,
kuriomis padengiamos Teismo nari ir Teismo Sekretoriaus kelions ilaidos.
8. Aukiau mintos algos, priedai bei atlyginimai neapmokestinami.
33 straipsnis
Teismo ilaidas Jungtins Tautos padengia Generalins Asambljos nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
TEISMO KOMPETENCIJA
34 straipsnis
1. Tik valstybs gali bti Teismo nagrinjam byl alys.
2. Pagal savo reglament ir jo pagrindu Teismas gali prayti tarpvalstybini tarptautini
organizacij teikti informacij, susijusi su jo nagrinjamomis bylomis, taip pat gauti toki
informacij, kuri mintos organizacijos teikia savo iniciatyva.
3. Kai Teismo nagrinjamoje byloje ikyla tarpvalstybins tarptautins organizacijos
steigiamojo dokumento ar tarptautins konvencijos, sudarytos remiantis iuo dokumentu,
aikinimo klausimas, Teismo Sekretorius apie tai pranea iai organizacijai ir perduoda jai
viso raytinio proceso nuoraus.
35 straipsnis
1. Teism gali kreiptis valstybs io Statuto alys.
2. Slygas, kuriomis Teism gali kreiptis kitos valstybs, nustato Saugumo Taryba,
remdamasi specialiomis galiojaniomis tarptautini sutari nuostatomis; ios slygos jokiu
bdu negali lemti ali nelygios padties Teisme.
3. Jeigu bylos alis yra valstyb, kuri nra Jungtini Taut nar, Teismas nustato sum,
kuri ta alis turi sumokti Teismo ilaidoms padengti. i nuostata netaikoma, jeigu tokia
valstyb jau prisideda prie teismo ilaid padengimo.
36 straipsnis
1. Teismo jurisdikcijai priklauso visos bylos, kurias alys perduoda jam sprsti, ir visi
klausimai, specialiai numatyti Jungtini Taut statuose ir galiojaniose tarptautinse sutartyse
bei konvencijose.
2. Valstybs, io Statuto alys, gali bet kuriuo metu pareikti, kad jos pripasta, be
specialaus dl to sutarimo, ipso facto, Teismo privalomj jurisdikcij sprendiant visus
teisinius ginus su bet kuria kita valstybe, prisimusi tok pat sipareigojim, dl:
a) tarptautins sutarties aikinimo;
b) bet kurio tarptautins teiss klausimo;

c) kokio nors fakto, kuris, jeigu bt itirtas, bt laikomas tarptautinio sipareigojimo

paeidimu;
d) reparacij u tarptautinio sipareigojimo paeidim dydio.
3. Pirmiau nurodyti pareikimai gali bti daromi nekeliant joki slyg arba juose keliant
keli ar tam tikr valstybi savitarpikumo slyg, arba tam tikram laikui.
4. Tokie pareikimai atiduodami saugoti Jungtini Taut Generaliniam Sekretoriui, kuris
j nuoraus perduoda io Statuto alims ir Teismo Sekretoriui.
5. Pagal Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 36 straipsn padaryti ir
tebegaliojantys pareikimai yra laikomi io Statuto ali sutikimu su Tarptautinio Teismo
privalomja jurisdikcija ir jos pripainimu tam laikotarpiui, kol jie dar galioja, ir juose
nurodytomis slygomis.
6. Jei kyla gin dl to, ar Teismas turi jurisdikcij, klausim sprendia Teismas.
37 straipsnis
Kai galiojanti tarptautin sutartis ar konvencija numato bylos perdavim teismui, kur
turjo steigti Taut Lyga, arba Nuolatiniam Tarptautinio Teisingumo Teismui, io Statuto
ali byla turi bti perduota Tarptautiniam Teismui.
38 straipsnis
1. Teismas, kuris jam perduotus ginus turi sprsti vadovaudamasis tarptautine teise, taiko:
a) ir bendrsias, ir specialisias tarptautines konvencijas, nustatanias taisykles, kurias
aikiai pripasta nesutarianiosios valstybs;
b) tarptautin paprot kaip rodym visuotins praktikos, pripaintos teisine norma;
c) civilizuot taut pripaintus bendruosius teiss principus;
d) atsivelgdamas 59 straipsnio nuostatas, teismo sprendimus ir skirting taut vieosios
teiss aukiausios kvalifikacijos specialist doktrin kaip pagalbin priemon teiss
normoms nustatyti.
2. ios nuostatos nedraudia Teismui sprsti bylos ex aequo et bono, jei alys su tuo
sutinka.
III SKYRIUS
BYL NAGRINJIMO TVARKA
39 straipsnis
1. Oficialiosios Teismo kalbos yra prancz ir angl. Jeigu alys sutinka, kad byla bt
nagrinjama prancz kalba, sprendimas priimamas prancz kalba. Jei alys sutinka, kad
byla bt nagrinjama angl kalba, sprendimas priimamas angl kalba.
2. Jeigu nra susitarimo dl kalbos pasirinkimo, kiekviena alis Teismo proceso metu gali
vartoti t kalb, kuriai ji teikia pirmenyb; Teismo sprendimas priimamas prancz ir angl
kalbomis. Tokiu atveju Teismas kartu nustato, kuris i dviej tekst laikomas oficialiu.
3. Teismas bet kurios i ali praymu leidia pasirinkti koki nors kit, o ne prancz ar
angl kalb.
40 straipsnis
1. Bylos Teisme keliamos atitinkamais atvejais arba praneant apie special susitarim,
arba Teismo Sekretoriui pateikiant adresuot raytin pareikim. Abiem atvejais turi bti
nurodyti gino dalykas ir alys.
2. Teismo Sekretorius nedelsdamas informuoja apie tai visus suinteresuotus asmenis.
3. Jis taip pat per Generalin Sekretori informuoja Jungtini Taut nares bei kitas
valstybes, turinias teis dalyvauti Teisme.
41 straipsnis
1. Teismas turi teis nurodyti, jei, jo nuomone, to prireikia susiklosius tam tikroms
aplinkybms, bet kurias laikinsias priemones, kuri turi bti imtasi kiekvienos i ali
atitinkamoms teisms isaugoti.

2. Kol bus priimtas galutinis sprendimas, praneimas apie silomas priemones turi bti
nedelsiant pateiktas alims ir Saugumo Tarybai.
42 straipsnis
1. alys dalyvauja Teisme per savo atstovus.
2. Teisme jos gali naudotis galiotini ar advokat pagalba.
3. ali atstovai, galiotiniai ar advokatai Teisme naudojasi privilegijomis ir imunitetais,
kuri reikia, kad galt nepriklausomai eiti savo pareigas.
43 straipsnis
1. Teismo proces sudaro dvi dalys: raytin ir odin.
2. Raytin proces sudaro teikimas Teismui ir alims memorandum, atsakomj
memorandum ir prireikus atsakym juos, taip pat vis juos lydini rat ir dokument.
3. ie dokumentai Teismo nustatyta tvarka ir laiku teikiami per Teismo Sekretori.
4. Vienos i ali kiekvieno pateikiamo dokumento patvirtintas nuoraas turi bti
perduotas kitai aliai.
5. odin proces sudaro Teismo liudytoj, ekspert, atstov, galiotini ir advokat
kalbos.
44 straipsnis
1. Nordamas perduoti visus praneimus asmenims, kurie nra atstovai, galiotiniai ir
advokatai, Teismas tiesiogiai kreipiasi valstybs, kurios teritorijoje turi bti teiktas
praneimas, vyriausyb.
2. Ta pati nuostata taikoma ir tada, kai reikia gauti rodym vietoje.
45 straipsnis
Teismo posdiui vadovauja Pirmininkas arba, jeigu jis negali pirmininkauti,
Vicepirmininkas; jeigu nei vienas, nei kitas i j negali pirmininkauti, pirmininkauja
vyriausias i dalyvaujani teisj.
46 straipsnis
Byla svarstoma Teisme vieai, jei Teismas nenusprendia kitaip arba jei alys nereikalauja,
kad kiti mons nebt leidiami.
47 straipsnis
1. Kiekvienos bylos nagrinjimas posdyje turi bti protokoluojamas; protokol pasirao
Teismo Pirmininkas ir Sekretorius.
2. Tik is protokolas yra autentikas.
48 straipsnis
Teismas nustato bylos nagrinjimo tvark, taip pat form ir laik, kokia ir per kur
kiekviena alis turi galutinai idstyti savo argumentus, ir imasi vis priemoni rodymams
surinkti.
49 straipsnis
Dar prie praddamas svarstyti byl, Teismas gali pareikalauti, kad atstovai pateikt bet
kur dokument arba duot bet kur paaikinim. Jeigu atsisakoma tai daryti, suraomas aktas.
50 straipsnis
Teismas bet kuriuo metu gali patikti bet kuriam asmeniui, institucijai, staigai, komisijai
ar kitai pasirinktai organizacijai atlikti tyrim ar pateikti eksperto ivad.
51 straipsnis
Svarstant byl, visi j lieiantys klausimai liudytojams ir ekspertams pateikiami laikantis
slyg, Teismo nustatyt 30 straipsnyje nurodytame reglamente.

52 straipsnis
Teismas, nustatytu laiku gavs rodymus, gali atsisakyti priimti visus vlesnius odinius ir
raytinius rodymus, kuriuos viena i ali nort pateikti be kitos alies sutikimo.
53 straipsnis
1. Jeigu viena i ali neatvyksta Teism arba negina savo reikalavim, kita alis gali
prayti Teism, kad isprst byl jos naudai.
2. Teismas, prie patenkindamas praym, turi sitikinti ne tik tuo, kad byla priklauso jo
jurisdikcijai pagal 36 ir 37 straipsnius, bet ir tuo, ar is reikalavimas turi pakankam faktin
bei teisin pagrind.
54 straipsnis
1. Kai atstovai, galiotiniai ir advokatai, vadovaujami Teismo, baigia dstyti paaikinimus
byloje, Pirmininkas paskelbia bylos svarstym esant baigt.
2. Teismas ieina pasitarim kambar priimti sprendimo.
3. Teismo pasitarimai vyksta udaruose posdiuose ir laikomi paslaptyje.
55 straipsnis
1. Teismo sprendimai visais klausimais priimami dalyvaujani teisj bals dauguma.
2. Jei balsai pasidalija po lygiai, Pirmininko ar j pavaduojanio teisjo balsas persveria.
56 straipsnis
1. Sprendime turi bti idstyti motyvai, kuriais jis pagrstas.
2. Sprendime turi bti nurodytos j priimant dalyvavusi teisj pavards.
57 straipsnis
Jeigu visas sprendimas arba jo dalis neireikia vieningos teisj nuomons, kiekvienas
teisjas turi teis pareikti atskirj nuomon.
58 straipsnis
Sprendim pasirao Teismo Pirmininkas ir Sekretorius. Jis paskelbiamas atvirame Teismo
posdyje apie tai tinkamai praneus atstovams.
59 straipsnis
Teismo sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujanioms alims ir tik tai konkreiai
bylai.
60 straipsnis
Sprendimas yra galutinis ir neskundiamas. Kilus ginui dl sprendimo prasms ir
taikymo srities, j sprendia Teismas bet kurios i ali reikalavimu.
61 straipsnis
1. Praymas perirti sprendim gali bti pareiktas tik paaikjus naujoms aplinkybms,
kurios, atsivelgiant j pobd, gali lemti bylos sprendim ir kurios, priimant sprendim,
nebuvo inomos Teismui bei aliai, praaniai perirti byl, btinai pabriant, jog is
neinojimas nebuvo nerpestingumo rezultatas.
2. Perirjimo procesas pradedamas Teismo nutartimi, kurioje aikiai konstatuojamos
naujos aplinkybs, leidianios perirti byl, ir paskelbimu, kad tuo remiantis priimamas
praymas j perirti.
3. Teismas, prie praddamas perirjimo proces, gali pareikalauti, kad bt vykdytas
jau priimtas sprendimas.
4. Praymas perirti byl turi bti pareiktas neprajus eiems mnesiams po to, kai
paaikja naujos aplinkybs.

5. Joks praymas perirti byl negali bti pareiktas prajus deimiai met nuo
sprendimo primimo dienos.
62 straipsnis
1. Jeigu kuri nors valstyb mano, kad, sprendiant byl, gali bti paveikti jos teisiniai
interesai, ji gali prayti Teism, kad leist jai dalyvauti byloje.
2. Teismas sprendia, patenkinti ar nepatenkinti io praymo.
63 straipsnis
1. Jei kyla klausim dl konvencijos, kurios alys, be suinteresuot bylos ali, yra ir kitos
valstybs, aikinimo, Teismo Sekretorius nedelsdamas apie tai pranea visoms toms
valstybms.
2. Kiekviena valstyb, gavusi tok praneim, turi teis dalyvauti procese, ir, jeigu ji
pasinaudoja ia galimybe, sprendime pateikiamas aikinimas yra toks pat privalomas ir jai.
64 straipsnis
Jei Teismas nenusprendia kitaip, kiekviena alis padengia savo teismo ilaidas.
IV SKYRIUS
KONSULTACINS IVADOS
1. Teismas gali pateikti konsultacin ivad bet kokiu teiss klausimu, jei to prao kuri
nors tarptautin institucija ar organizacija, kurioms Jungtini Taut statai suteikia teis
pateikti tok praym, arba remdamasi iais statais.
2. Klausimai, dl kuri praoma konsultacins Teismo ivados, teikiami Teismui raytiniu
praymu, kuriame tiksliai suformuluojamas klausimas, dl kurio reikia ivados; prie jo
pridedami visi dokumentai, galintys padti iaikinti klausim.
66 straipsnis
1. Teismo Sekretorius nedelsdamas pranea apie praym pateikti konsultacin ivad
visoms valstybms, turinioms teis dalyvauti Teisme.
2. Be to, Teismo Sekretorius specialiu ir tiesioginiu praneimu informuoja bet kuri
valstyb, turini teis dalyvauti Teisme, taip pat bet kuri tarptautin organizacij, kuri,
Teismo arba jo Pirmininko, jeigu Teismas neposdiauja, nuomone, gali pateikti iuo
klausimu informacij, kad Teismas Pirmininko nustatytu laiku yra pasirengs priimti
raytinius praneimus iam tikslui suauktame atvirame posdyje.
3. Jeigu bet kuri valstyb, turinti teis dalyvauti Teisme, negaut io straipsnio 2 dalyje
nurodyto specialaus praneimo, ji gali pareikti nor pateikti raytin praneim arba bti
iklausyta; Teismas iuo klausimu priima sprendim.
4. Valstybms ir organizacijoms, pateikusioms raytinius ar odinius praneimus arba ir
vienus, ir kitus, turi bti leista dalyvauti svarstant praneimus, kit valstybi ar organizacij
pateiktus tokia forma, tokios apimties ir per tok laik, kur kiekvienu atskiru atveju nustato
Teismas arba, jei jis neposdiauja, Teismo Pirmininkas. Tuo tikslu Teismo Sekretorius
tinkamu metu perduoda visus tokius raytinius praneimus valstybms ir organizacijoms,
kurios savo ruotu pateik tokius praneimus.
67 straipsnis
Teismas konsultacines ivadas pateikia atvirame posdyje, apie tai pranedamas
Generaliniam Sekretoriui ir Jungtini Taut nari, kit tiesiogiai suinteresuot valstybi ir
tarptautini organizacij atstovams.
68 straipsnis
Atlikdamas konsultavimo funkcijas, Teismas io Statuto nuostatomis, taikomomis
sprendiant ginus, vadovaujasi tiek, kiek jis jas laiko taikytinomis.
V SKYRIUS
PATAISOS

69 straipsnis
io Statuto pataisos daromos tokia paia tvarka, kuri yra nustatyta Jungtini Taut
statuose pataisoms teikti, taiau laikantis vis nuostat, kurias Generalin Asamblja pagal
Saugumo Tarybos rekomendacij gali priimti valstybms, kurios nra Jungtini Taut nars,
bet yra io Statuto alys.
70 straipsnis
Teismas turi teis silyti bet kurias io Statuto pataisas, kurias jis laiko reikalingas,
pateikdamas jas ratu Generaliniam Sekretoriui, kad jos bt apsvarstytos laikantis 69
straipsnio nuostat.
______________