Bendrininkavimas.

Nusikaltimai padaromi keli bendrai veikiani asmen veika.

Bendrininkavimas tai atvejai kai nusikaltimas yra bendros keli asmen
tarpusavyje atitinkamu bdu suderintos veikos bendras rezultatas. tai
ypatinga nusikaltimo padarymo forma. bendrininkaujant padaromi pavojingesni,
sunkesni nusikaltimai, kuri vienas asmuo nepajgt padaryti, ir sudaromos
galimybs kilti didesnms pasekmms. bendrininkavimui pirmiausia bdinga tai
kad tame paiame nusikaltime dalyvauja- bendrai veikia- du ar daugiau asmen.
bendrininku gali bti tik tas bendroje nusikalstamoje veikoje dalyvaujantis asmuo,
kuris turi btinus subjekto poymius, t.y. fizinis asmuo, sulauks amiaus,
sugebantis suvokti savo veiksmus bei juos valdyti. Maametis ar nepakaltinamas
negali bti laikomas bendrininku. Kiekvieno bendrininko veiksmai nors ir labai
skirtingi, yra reikmingi bendroje nv, nes sudaro prielaidas, slygas kit
bendrinink veiksmams. Kiekvieno bendr. veiksmai btini. Dl bendros veikos
atsiradusios pasekms yra bendros visiems ir atskirai nedalijamos bendrininkams.
Tarp kiekvieno bendrininko veikos ir bendr pasekmi yra prieastinis ryys.
bendr nusikalstam veik galima silieti tik iki nusikalstam pasekmi
atsiradimo arba nusikalstamos veikos pabaigimo. Prieastinis ryys atriboja
bendrininkavim nuo prisidjimo prie nusikaltimo. bendrinink veik visum
jungia tyia. bendrininkavimui bdingos abi tyios rys: tiesiogin ir
netiesiogin. bendrininkavimo intelektualj tyios turin sudaro ie
momentai:
-kiekvieno bendrininko suvokimas kad jis dalyvauja bendrai daromame
nusikaltime ir padeda vienas kitam
-bendrinink suvokimas vykdytojo ketinim bei siekiamo rezultato
nusikalstamo pobdio;
-supratimas, kad savo veiksmais vykdytojui sudaro btinas slygas padaryti
nusikaltim.
Bendrininkavimo valin tyios turin sudaro:
-bendrininko noras veikti kartu su kitais bendrais ir siekimas sujungti savo
nusikalstamas pastangas su kit veika;

-bendro nusikalstamo rezultato siekimas arba smoningas leidimas tokiam

rezultatui atsirasti.
Susitarimas tarp bendrinink esminis btinas kiekvieno bendrininkavimo poymis.
Bendrininkavimas galimas ir nesant aikaus tarpusavio susitarimo bendrai veikai
padaryti. Svarbus bendrinink supratimas, inojimas,, kad ne pavieniui, o bendrai
su kitais siekiama bendro tikslo..
Kiekvieno kaltininko kalt yra individuali ir jos turinys priklauso nuo vaidmens,
aktyvumo bei kt. obj poymi bei j atsispindjimo smonje, valioje.
Bendrininkavimas manomas ten kur vienodai suvokiamas veikos, pasekmi
bendrumas. nra bendrininkavimo ten, kur nusikalstamas rezultatas atsirado dl
neatsargiai besielgiani asmen veiksm.
Bendrininkavimo formos:
-bendrinink grup
-susitarusi asmen grup
-nusikalstamas susivienijimas (25 str.)
Form iskyrimas padeda isamiau suprasti io reikinio esm, tiksliau vertinti
visos bendros nv pavojingumo visuomenei pobd bei laipsn. tai btina
informacija ir vienas i pagrind kvalifikuojant veik, sprendiant bendrinink
atsakomybs diferencijavimo bei bausms individualizavimo klausimus.
Bendrininkavimo rys:
a) paprastasis bendr. (bendras kaltumas) iuo atveju visi bendrininkai
tiesiogiai, betarpikai dalyvauja vykdydami bendro nusikaltimo sudties obj
pus (vis ar atskir dal)
b) sudtingasis bendr. iuo atveju bendrininkai atlieka skirtingus veiksmus.
Organizuotos grups nariai i anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomo
bendrai padaryti nusikaltimo momentus:paruoiamas ir suderinamas planas,
ianalizuojamas nv padarymo ris lepimo mechanizmas, bendrininkams paskirstomi
vaidmenys, susitariama dl nv padarymo vietos laiko. Neretai atliekami ir tam tikri

pasirengimo nv veiksmai. Toks iankstinis susitarimas bendrai nv jau suformuoja

tarp bendrinink daug ma tvirtus ryius, kurie stiprja nusikaltimo darymo metu.
Nusikalstamas susivienijimas sukuriamas siekiant daryti sunkius nusikaltimus,
taiau kartais jis gali bti reikalingas vienam, bet labai sudtingam nusikaltimui
padaryti. Nus susivienijimui bdinga ne tik iankstinis bendrinink susitarimas,
aikaus organizatoriaus- vadovo ar vadov buvimas, detalus vaidmen
pasiskirstymas, bet ilgalaikiai, labai glauds tvirti konspiraciniai tarpusavio ryiai,
sukurti ir ipltoti atitinkami veiklos metodai. Nus. susivienijimo subj. pusei
bdinga tik tiesiogin tyia.
Bendrinink rys. Kiekvieno bendrininko veiklos pobdis ir laipsnis o kartu ir
vaidmuo bendroje nv yra labai vairs. Kiekvieno bendrininkavimo atveju galimas
ir kartu btinas tikslus bendrinink ries nustatymas, nes tai reikalinga slyga
sprendiant bendrinink atsakomybs pagrind bei bausms individualizavim.
Vykdytojas. Tai asmuo betarpikai padars nusikaltim (24 str.) Nereta situacija
kai keli vykdytojai dalimis vykdo bendr nv. Vykdytojas realizuoja vis
bendrinink nusikalstamus ketinimus. Jei nra vykdytojo, nemanomas
bendrininkavimas. I vykdytojo veiksm sprendiama apie nusikaltimo baigtumo
laipsn. Jei vykdytojo nv sustojo pasirengimo ar pasiksinimo stadijoje, tai
laikoma, kad kiti bendrininkai baig savo veik atitinkamose stadijose.
Organizatorius. Jis sujungia ir nukreipia kit bendrinink pastangas, sukuria
sistem, organizuotum bendroje nv. tai bendro nusikaltimo vadovas.
Organizatoriaus veikla ne tik labai reikminga bet ir gana vairi ir visada aktyvi. Jis
vadovauja nusikaltimo pasiruoimui : lenkia verbuoja asmenis dalyvauti
nusikaltime, juos suvienija, kuria nv planus, numato j vykdymo bdus,
priemones, paskirsto vaidmenis bendrininkams, nustato tarpusavio ryius. Jis tame
paiame nusikaltime gali atlikti ir vykdytojo veiksmus. Organizatoriuspavojingiausias. tam tikrais atvejais vien pati organizacin veikla yra baigtas
nusikaltimas pav. nusikalstamo susivienijimo krimas.
Kurstytojas. tai nusikaltimo iniciatorius, nes sukelia kitiems asmenims
pasiryim, nor siekti padaryti atitinkam nv. Kurstymo bdai: tikinjimai,
praymai, paadai, papirkimas, grasinimai, apgaul, piktnaudiavimas valdia,
autoritetu ir kt. Kurstyti net ir umaskuota forma galima tik aktyviais veiksmais. jei

nusikaltim daryti sukurstomas to nesuvokiantis asmuo:nepakaltinamas,

nesulauks atitinkamo amiaus, apgautas, psichine, fizine prievarta priverstas,
uhipnotizuotas, tai kurstytojas atsako kaip netiesioginis vykdytojas. Kurstymas
visada turi bti konkretus, t.y. lenkiama padaryti konkret nusikaltim. tam tikrai
atvejai kurstytojiki veiksmai, vertinus j didel pavoj, laikomi baigtu
nusikaltimu, pav. viei raginimai smurtu paeisti Lietuvos Respublikos
suverenitet, karo kurstymas, lenkimas vartoti narkotines priemones.
Padjjas. Asmuo padedantis padaryti nusikaltim duodamas patarimus,
nurodymus, teikdamas priemoni, alindamas klitis, i anksto paaddamas
paslpti nusikaltl, nusikaltimo padarymo rankius ir priemones, nusikaltimo
pdsakus ar daiktus, gytus nusikalstamu bdu. Padjjas prie kit bendrinink
veiklos prisideda tada, kai pastariesiems jau yra susiformavs ketinimas padaryti
atitinkam nv. Tuo padjjas tik sustiprina jau suformuot-kurstytojo ar pai
bendrinink- pasiryim n veikai bei palengvina nv padarym, slpim. Padjimas
gali bti intelektualus ar fizinis. Duodamas patarimus, nurodymus, i anksto
addamas slpti nusikaltim padjjas suteikia intelektuali pagalb, kitais BK
nurodytais atvejais- fizin pagalb. Pagalba visada teikiama konkreiam
bendrininkui ar visiems bendrininkams Padjjas imasi atitinkamos iniciatyvos, t.y.
atlieka aktyvius veiksmus. galima padjimas ir neveikimu, taiau tik tuo atveju kai
padjjas, turjs speciali teisin pareig trukdyti, neleisti nusikalstamiems
bendrinink veiksmas atsirasti, smoningai jos nevykdo. Padjjo pagalba visada
nukreipta konkreios nv padarym ir sudaro realias galimybes veikti kitiems
bendrininkams. taip padjjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos prieastinio
ryio su nusikalstamomis pasekmmis.
B visiems, kaltiems nusikaltimo padarymu, nustato vienodus baud atsakomybs
pagrindus. bendrininkavimas manomas praktikai visuose tyiniuose
nusikaltimuose. bendrinink veiksm atsakomybs pagrind sudaro bendrai
daromos nv poymi visuma: bendrininkavimo poymi numatyt BK 24 str. ir
nusikaltimo, numatyto BK spec. dalies straipsnyje, pagal kur kvalifikuojama
bendrinink veika poymi. Kiekvienas bendrininkas atsako u savo asmenin
veik u tai k apm jo tyia.
Organizuota grup visada laikoma aplinkybe sunkinania vis jos dalyvi
atsakomyb (BK 60 str.). Visais kitais bendrininkavimo atvejais teismas privalo

vertinti kiekvieno bendrininko asmenybs pavojingum visuomenei. t daugiausia

nulemia dalyvavimo bendrame nusikaltime pobdis ir laipsnis. Kiekvieno
bendrininko dalyvavimo nusikaltime pobd pirmiausia apibdina
bendrininkavimo ris. Vykdytojo, organizatoriaus, kurstytojo, padjjo f-jos
nulemia bendrininko vaidmen bendrame nusikaltime. Kiekvieno bendrininko
dalyvavimo nusikaltimo padaryme laipsn nulemia jo veiklos indlis, io indlio
svarba kit bendrinink veiksmams. Apie tai byloja bendrininko sumanumo,
aktyvumo, valios, atkaklumo ir kt. savybi panaudojimo siekiant bendro
nusikalstamo rezultato vertinimas.
Bendrininkams negali bti inkriminuojamos vykdytojo asmenins savybs:
pakartotinumas, itin pavojingas recidyvas. bendrininkai neatsako u vykdytojo
eksces, t.y. u tokius vykdytojo veiksmus, kurie nors kartais ir turi ry su bendrai
daroma veika, bet nebuvo apimti bendrinink tyia. Vykdytojo ekscesu laikytini ir
tokie jo veiksmai, kurie nebuvo bendrinink susitarimo dalyku arba kurie buvo
padaryti neatsargiai. U tokius veiksmus ir j pasekmes vykdytojas atsako vienas.
Galima kiekvieno bendrininko ekscesas, u kur atsako jis asmenikai.
Vykdytojo eksceso poymiai:
-nra veiksm bendrumo;
-i anksto neinoma apie vykdytojo veiksmus nei buvo susitarta, tada kit
bendrinink kalts klausimas turt bti sprendiamas iskirtinai pagal vykdytojo
padaryt nv.
Vykdytojo eksceso esm ta, kad bendrininkaujant paeidiamas susitarimas. Baud
teiss teorijoje ekscesai skiriami i kiekybin ir kokybin. Kiekybinis toks kai
vykdytojas padaro nv, t.y. toki koki jis turjo vykdyti pagal bendrinink
susitarim. Daniausiai tai veikos kurios padaro al vienam objektui.
Kokybinis toks, kai vykdytojas padaro toki nv, kuri jis buvo lenkiamas padaryti
arba kuri padaryti jam padjo kiti bendrininkai. Kokybinio eksceso rys:
a) vietoj vienos sugalvotos nv padaroma visikai kitokia nv, pav vietoj vagysts
padaromas plimas;

b) padaroma sugalvota nv, taiau esant kvalifikuojanioms aplinkybms, pav.

vietoj paprasto nuudymo padaromas nuudymas sunkinaniomis aplinkybmis;
c) kartu sus sugalvota nv padaroma dar ir kita veika, kurios neapima kit
bendrinink ketinimai, pav. be turto prievartavimo padaromas dar ir iaginimas.
jei vykdytojas padaro lengvesn nv
Susitarim gali paeisti ne tik vykdytojas bet ir kiti bendrininkai. Bendrinink
ekscesas- vieno ar keli bendrinink padaryta veika kurios neapima kit
bendrinink sumanymas. U bendrinink eksces kylanti atsakomyb priklauso
nuo kalts ir jos formos. Nustatant ar buvo ekscesas ar ne siloma vadovautis
dviem kriterijais: pirma koks buvo bendrinink susitarimas ir ar tiksliai apibrtas
ar ne, antras- jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrtas, reikt nustatyti, ar
vykdytojo veiksmai buvo tiktini ar ne. U eksces turi atsakyti tas bendrininkas
kuris nesilaiko susitarimo.
LR BK nepateikia eksceso sampratos, taiau remdamiesi BK 26 str. 1 d. nuostata,
jog bendrininkai atsako tik u tas vykdytojo padarytas veikas, kurias apm j
tyia, galime teigti kad kiti bendrininkai neatsako u vykdytojo eksces.
Bendrinink savanorikas atsisakymas galimas jei vykdytojas dar yra nebaigs
nusikaltimo. Vieno ar keli bendrinink atsisakymas pabaigti bendr nusikaltim
nepaalina kit to paties nusikaltimo bendrinink baud atsakomybs pagrindo.
Kai savanorikai atsisako vykdytojas, jo atsakomybs klausimas sprendiamas taip
pat, kaip individualiai veikusio subjekto ir nutarusio nutraukti nv atveju. Vykdytoj
baud atsakomyb gali ilikti tik tuo atveju, jeigu jo faktikai padarytoje veikoje
yra kito nusikaltimo sudtis. Kiti bendrininkai atsako u bendrininkavim iki tos
stadijos, kada nutrko vykdytojo veika.
Organizatorius ar kurstytojas atsisaks tsti bendr nv, privalo bti aktyvus, t.y. turi
imtis vairiausi priemoni, kad ir kit bendrinink nv nutrkt, bendrai siektas
nusikalstamas rezultatas neatsirast. Jie turi arba patys tikinti kitus bendrininkus
nutraukti nusikalstam veik, arba laiku kreiptis atitinkamas institucijas, kad jos
tai padaryt. Jie gali spti asmenis, kuriuos ruoiamasi pasiksinti.
Savanorikas padjjo atsisakymas gali pasireikti:

- nepadarymu t veiksm, kuriuos jis kaip padjjas privaljo atlikti ir be kuri

tolimesn kit bendrinink veika bt nemanoma arba labai sunkiai tsiama;
- aktyvia veikla, kuria siekiama paalinti savo indl, savo pagalb ir ukirsti keli
galimoms pasekmms, kurioms slygas atsirasti ruo ir jis.
Jei organizatoriui ar kurstytojui savanorikai atsisakiusiam nepasisek nutraukti
kit bendrinink veikos, jei padjjui nepavyko atsisakyti teikti savo pagalb,
jiems baud atsakomybs pagrindai u bendrininkavim neinyksta, taiau
bandymas atsisakyti tolesns nv turt bti vertinamas kaip aplinkyb, velninanti
atsakomyb.
Prisidjimas prie nusikaltimo.
Danai asmuo savo tyine veikla priartja ir prisideda prie kit asmen rengiamo
ar jau daromo nusikaltimo jame nedalyvaudamas. taip vyksta kai asmuo slepia jau
padaryt nusikaltim, nepranea apie tikrai inom nv arba netrukdo jai, nors turi
teisin pareig elgtis visikai prieingai. Subjekto nors ir prisidjusio prie
nusikaltimo veika nra susijusi prieastiniu ryiu su kit asmen daromu ar
padarytu nusikaltimu ir jo pasekmmis. Toks subjektas nra kaltas u pasekmes,
atsiradusias ne dl jo, bet dl kit asmen nv, ir todl nra j bendrininkas.
Pavojingiausios ir todl baustinos baudiamja tvarka slpimo formos: i anksto
nepaadtas nusikaltlio slpimas- tai vykdytojo ar kurio nors bendrininko,
padariusio labai sunkius nusikaltimus kaip tyinis nuudymas, iaginimas
sunkinaniomis aplinkybmis, nusikalstamo susivienijimo organizavimas,
slpimas. Nusikaltl slepiantis asmuo turi inoti ne tik tai kad slepia nusikaltl,
bet ir suvokti nusikaltlio padaryto nusikaltimo esm. jei nusikaltl
pasinaudodamas savo tarnybine padtimi slepia pareignas, tai jo veika vertintina
kaip nusikaltim sutaptis: piktnaudiavimas tarnyba, slepiant nusikaltim padarius
asmen. Jei asmuo slp savo eimos nar arba artim giminait, padarius labai
sunk nusikaltim, baud atsakomybn jis negali bti traukiamas. Nusikaltimas
gali bti slepiamas sunaikinant nusikaltimo padarymo rankius ir priemones ar
keiiant j ivaizd, juos paslepiant. Nusikaltliams taip pat gali bti padedama
slpti nusikaltimo pdsakus, t.y. naikinti, keisti bet kuriuos nusikaltimo pdsakus,
paliktus nusikaltimo padarymo ranki ar priemoni. Prisidti prie nusikaltimo ir
padti nusikaltliams galima ir saugant nusikalstamu bdu gytus daiktus. Jei ie

daiktai perkami vartoti naudoti ar kitiems tikslams, bet tuo nesiekiama sutrukdyti
nusikaltimo tyrimui, nusikaltimo slpimo sudties kaltininko veikoje nra.
Subjektyviajai nusikaltimo slpimo pusei bdinga tiesiogin tyia, kurios turin
sudaro:
-slepiamo nusikaltimo pobdio suvokimas;
-supratimas, kad atliekami veiksmai u kuriuos ikyla baud atsakomyb;
-siekimas tokia savo veika apsunkinti nusikaltimo ir j padariusi asmen
iaikinim bei j nubaudim.
Nusikaltimo slpimo motyvai veikos kvalifikavimui reikms neturi.
Nepraneimas apie tikrai inom rengiam arba padaryt nusikaltim bus kai
subjektui apie nusikalstam kit asmen veikl turi bti tikrai inoma. Be to
subjektui turi bti suvokiamas ir io nusikaltimo pobdis, t.y. jis turi suprasti, kad
tai labai sunkus ir pavojingas visuomenei nusikaltimas. taip pat subjektas turi bti
sitikins, kad apie nusikaltim valstybiniams organams, pareignams,
privalantiems imtis atitinkam priemoni, yra neinoma ir todl btina juos apie
tai laiku informuoti. Jei suvokdamas ir galdamas subjektas laiku nepranea tai jau
bus tiesiogin tyia. Nepraneimo apie nusikaltim sudtis- formalioji, todl
atsakomyb ikyla u pat nepraneimo fakt ir tokio neveikimo pasekms baud
bylai ikelti reikms neturi. paymtina, kad asmuo neatsako u nepraneim apie
nusikaltim jei jam jo eimos nariams po praneimo bt kilusi grsm bti
patrauktiems baud atsakomybn.
Nesudraudimas- tai netrukdymas daryti nusikaltim kai savo ir (ar) kit asmen
pastangomis tai buvo galima padaryti. Sutrukdymas yra daugiau moralin o ne
teisin pareiga. nesudraudimas turi bti nesutartas i anksto, taip pat reik nustatyti
ar nesudraudusiam asmeniui nebuvo neveikiam klii paiam ar per atitinkamas
institucijas sutrukdyti n kit asmen veik. Nesudraudimui subj prasme bdinga
tiesiogin tyia nes subjektas supranta kito asmens daromos veikos nusikalstam
pobd, suvokia savo pareig ukirsti keli nusikaltimui ir mato esant visas realias
galimybes tai padaryti, be to nori likti daromo nusikaltimo nuoalyje. Nuo kit
prisidjimo prie nusikaltimo form nesudraudimas skiriasi tuo kad nesudraudimas
padaromas tik neveikimu asmens privalanio pagal pareigas ukirsti keli

nusikaltimams, ir tas neveikimas pasireikia kit asmen nusikalstamos veikos

metu.
Baud atsakomyb u neveikimu padarytus nusikaltimus.
Neveikimas apibdinamas kaip pasyvus elgesys, daniausiai pasireikiantis tam
tikr veiksm, kuriuos privaljo padaryti nepadarymu. Neveikimu padaryti
nusikaltimai skirstomi:
-netikrieji neveikimu padaromi nusikaltimai- materialiniai nusikaltimai, kuriems
bdinga tai, kad asmuo nedarydamas veiksm kuriuos privaljo padaryti, sukelia
tam tikr padarini, tai reikia, kad asmuo turjo tam tikr speciali pareig
atitinkamu bdu veikti ir todl jog neveik atsirado tam tikr padarini (vairuotojas
nesilaik eismo taisykli ir uvo mogus).
-tikrieji neveikimu padaromi nusikaltimai- jie esti kai suvokiant pareig imtis
atitinkam priemoni, neveikimas sudaro pabaigt nusikaltim (pav. sukl
autoavarija ir nesim priemoni pagelbti nukentjusiajam).
Obj poymiai. Nusikalstamam neveikimui apibdinti btina nustatyti asmens
pareig veikti. Ji daniausiai atsiranda i tam tikr reikalavim. Reikalavimai
veikti visada aikiai apibriami. Atsakomyb utraukia ne bet kuris pareigojimo
veikti nevykdymas. Pareigos vykdymas turi bti susijs su atitinkamomis
pareigoto asmens galimybmis.
statymuose apibrtos pareigos, kuri nevykdymas kelia pavoj visuomenei
(karins tarnybos atlikimas, tvai ilaiko nepilnameius vaikus)
Kaltininko anksiau padaryti neteisti veiksmai yra sukl pavoj mogaus
gyvybei, sveikatai ar turtui, ar kitoms valstybs saugomoms teisinms vertybms
arba dl to atsirado reali ala
sipareigojim apsaugoti tam tikrus interesus asmuo gali prisiimti savanorikai.
(ekskursijos vadovas).
Asmens pareiga apsaugoti tam tikras vertybes nuo pavojaus gali atsirasti turint ar
naudojant didesnio pavojaus altinius (uns laikymas).

Subj. poymiai. Neveikimu padarom nusikaltim atveju suvokimas prasideda

kaltininkui suvokus jam privalom pareig veikti. Jis suvokia bet neveikia.
kaltininkas ne tik suvokia, kad nevykdyti turimos pareigos kelia pavoj ir dl to
atsiras pavojing padarini nori arba smoningai leidia jiems atsirasti.
Tiesiogine tyia padaromo nusikaltimo kaltininkas suvokia, kad dl tam tikr jo
veiksm ar kit aplinkybi kyla grsm B saugomoms vertybms, o jis privalo ir
gali ukirsti keli galimiems padariniams, taiau nori tam tikr padarini, kuri
atsiras jam neveikiant, ir todl nieko nedaro. Tikr neveikimu padarom
nusikaltim atveju B atsakomybs su padarini atsiradimu nesieja. ia esminis
yra pats noras neveikti. kaltininkas savo vali orientuoja ne padariniams atsirasti, o
privalomiems veiksmams ivengti.
Netiesioginei tyiai bdinga tai, kad kaltininkas dl savo neveikimo atsiradusius
padarinius suvokia tik kaip galimus. Kalbant apie netiesiogin tyi btina
pabrti, kad iuo atveju kaltininkas padarini atsiradimo galimyb laiko realia, t.y.
dsningai galimu savo neveikimo rezultatu. kaltininkas nenori galim padarini,
bet smoningai leidia jiems kilti. nenoras pasireikia tuo, kad leidiama vykiams
rutuliotis savaime ir dl to gali atsirasti atitinkam padarini. Nenoras pasireikia
tuo, kad kaltininkas aktyviais veiksmais gali ukirsti tam tikriems vykiams keli,
taiau nenori j daryti.
Aptariant nusikalstam pasitikjim neveikimu padarom nusikaltim atveju,
paymtina, kad statymas intelektin jo aspekt sieja su galim padarini
numatymu. kaltininko smon fiksuoja, jog tokiomis aplinkybmis numatom
padarini apskritai atsiranda, taiau tikisi, kad jam nevykdant pareigos to
neatsitiks. Nusikalstamo pasitikjimo atveju kaltininkas suvokia savo pareig,
galimus jos nevykdymo padarinius ir nra jiems abejingas. Atvirkiai, jis tikisi j
ivengti.
Nusikalstamo nerpestingumo atveju kaltininkas nenumato savo neveikimo
pavojing padarini nei kaip neivengiam nei kaip konkreiai ar abstrakiai
galim Bet tai nereikia kad nra psichinio santykio su jais. kaltininkas galdamas
numatyti elgsi nerpestingai neapdairiai ir todl padarini nesuvok.

B reikalauja vertinti ir konkretaus mogaus galimyb veikti. Nuo konkretaus

mogaus amiaus, patirties, profesijos, gebjimo greitai reaguoti ir panai dalyk
gali priklausyti jo galimybs suvokti atsirasiant pavojing padarini.
Atsiradus padarini ne asmens kalts, yra kazusas (atsitikimas, vykis) u kur
baud atsakomyb negalima.
Rengimasis paprastai suponuoja aktyvi veikl. Bet rengtis padaryti nusikaltim
galima ir neveikimu. (asmuo smoningai nesaugo slaptos mediagos, smoningas
sugedusio urakto netaisymas, signalizacijos nejungimas).
Pasiksinimas yra objektyvi nv poymi gyvendinimo pradia. Todl ia
daniausiai pasiksinimo nemanoma pradti neveikimu, o nusikaltim baigti
veikimu arba atvirkiai. Tad pasiksinimas esti tada kai, prieingai kaltininko
valiai, nutrksta pradtas neveikimas arba dl neveikimo neatsiranda jo norimo
rezultato.
Veiksmus, kai kaltininkas liovsi neveiks ir msi vykdyti pareig, galima bt
vertinti kaip aktyvi atgail.
neveikti bendrininkaujant paprastai negalima. Yra viena iimtis- padjimas
padaryti nusikaltim.
Trys atvejai:
-kai nusikaltimas padaromas neveikimu, o bendrininkaujama j padaryti veikimu
(kai tyinis nusikaltimas padaromas neveikimu, asmuo negali bti bendru
vykdytoju. Nemanoma padaryti neveikimu nusikaltimo, kur vienas i vykdytoj
veiks, taiau bti kitais bendrininkais kai nereikia tiesiogiai veikti manoma);
-kai nusikaltimas padaromas veikimu, taiau bendrininko dalyvavimas j padarant
pasireikia neveikimu (tam tikr slyg nusikaltimui sudarymas)
-kai nusikaltimas padaromas neveikimu ir bendrininkaujama neveikimu
(neveikimu paprastai laikomas asmens ir nusikaltimo vykdytojo i anksto
numatytas susitarimas nepraneti apie rengiam ar padaryt nusikaltim, bet juk
susitarimas vis tik aktyvus veiksmas, todl galima bt paymti kad neveikimu
padarom nusikaltim atveju bendrininkavimas neveikimu apskritai vargu ar
manomas).