Sportas Lietuvoje

(1918-1940 m.)

Tarpukaris Lietuvoje

Po Pirmojo pasaulinio karo nepriklausomyb

paskelbusioje Lietuvoje sporto nebuvo.
Reikjo mokytoj, kurie uaugint nauj
alies sportinink kart. Reikjo ir
mecenat, valstybs paramos. Nebuvo nei
stadion, nei basein, nei kit sporto
propagavimui tinkam viet.

Pradia
3-ame deimtmetyje valstyb sportu

praktikai nesirpino, j kuravo

vietimo ministras, taiau atsakingos
institucijos nebuvo. Sportu rpinosi
paviens organizacijos.

Dvirai trekas Kaune

Sporto ak pradininkai
Lietuvoje
Karolis Dineika - gydomosios kno kultros
specialistas
Garsusis laknas Steponas Darius, kuris
Lietuv atves daug sporto ak, tarp j ir
beisbol bei futbol.
Steponas Garbaiauskas sporto
urnalistas, lengvaatletis, futbolininkas,
diplomatas
Feliksas Kriauinas krepinio treneris ir
aidjas

Garss Lietuvos mons, kurie

rm ir domjosi sportu
Tarpukario sportui labai reikjo mecenat bei gerbj.
Viena i svarbiausi moter sporto mecenai buvo
operos solist Vinc Jonukait, 1925 m. steigusi taur
pirmosioms moter krepinio varyboms
Operos solistas Kipras Petrauskas laisvalaikiu buvo
aistringas sporto myltojas. Dalyvavo steigiant Lietuvos
fizinio lavinimosi sjung, automobili sporto klub,
aeroklub. Ypa mgo aisti achmatais, biliard, buvo
kls ir mediokls mgjas.

Stanislovo Stonkaus knyga

Leidiniai
Tarpukariu leisti ir vairiausi savaitiniai ir
mnesiniai sporto leidinia (Sportas
Lietuvoje,Fizikas aukljimas, Ms
sportas ir t.t.). Leidiniai ra apie vairi
sporto ak bkl Lietuvoje,
informavo apie varybas, sportinink
laimjimus, akcentavo sporto
reikm visuomens gyvenime.

Kauno sporto hal

Kauno sporto hal (1938 m. gruodio 5d.

1939 m. gegus 21 d.) pirmoji
specialiaikrepiniuipastatyta arena Europoje.
Kauno sporto hal buvo moderniausia bei
talpiausia arena Europoje.
Nors pastatas ubaigtas laiku, jame nebuvo
ildymo sistemos, vandentiekio, nerengtos
pagalbins patalpos po tribnomis. ie darbai
palikti ateiiai. Hal projektuota kaip altas
pastatas sienos ir stogas neapiltinti, todl
iemos metu krepiniui netiko.

Futbolas Lietuvoje
Pirmsias oficialias rungtynes Lietuvos
nacionalin futbolo rinktin suaid 1923 m.
birelio 24 d. su Estijos komanda ir jas
pralaimjo rezultatu 0:5.
1924m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo
Paryiuje vykusi Olimpini aidyni futbolo
turnyre. Prie varybas Lietuvos rinktin
buvo suburta paskubomis ir rimiau
pasiruoti turnyrui nespjo. Lietuva jau
pirmame etape buvo sutriukinta veicarijos
rezultatu 0:9

Krepinis Lietuvoje

Lietuvos krepinio istorija prasideda nuo

1920 m. Iki ketvirtojo deimtmeio vidurio
jis nebuvo itin populiarus. Vliau, i JAV
atvyk Lietuvos ieiviai smarkiai pakeit
Lietuvos krepinink supratim apie
aidim.

Lietuva krepinio
empionatuose

Iki 1937 m. Lietuvos vyr rinktin nebuvo ikovojusi nei

vienos tarptautins pergals, tad Europos empionat
Rygoje atvyko bdami autsaideriais. Taiau tai
nesutrukd lietuviams tapti Europos empionais. 1939
m. Kaune lietuviai apgyn titul. 1938 m. Romoje
moter rinktin tapo Europos viceempionmis.

Po Antrojo pasaulinio karo Lietuv okupavo Taryb

Sjunga, tad geriausi alies krepininkai buvo priversti
atstovauti TSRS rinktinei.

http://www.youtube.com/watch?v=oaefUbFlX_8

Pranas Lubinas
Pranas Lubinas (Frank Lubin; 1910m.
sausio 7 d. Los Andelas 1999m. liepos 8
d.) Amerikos lietuvis krepininkas,
Lietuvos fizinio lavinimosi sjungos narys,
olimpinis ir Europos empionas, kartais
tituluojamas Lietuvos krepinio kriktatviu.

Lietuva olimpinse
aidynse
1920 m. - nedalyvavo
1924 m. dalyvavo
1928 m. - dalyvavo
1932 m. nedalyvavo, nes kaip ir daugelis
nesugebjome susimokti u kelion JAV
1936 m. Lietuvanebuvo pakviesta
dalyvauti aidynse dl nesutarim su
Vokietija dlKlaipdos krato
1940 m. dl II pasaulinio karo aidyns
buvo atauktos

Pirmoji tautin olimpiada

Pirmoji Lietuvos tautin olimpiada

vyko1938m.KauneirKlaipdoje.
OrganizatoriaiKno kultros rmai,
iniciatoriusVytautas Augustaitis. Joje
dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvi i
ivairi pasaulio.

Ai u dmes