Gauta 2005-06-01

RIMA VALINCIUTE
Vytauto Didiojo universitetas

PAMALDUMAS SVC. JZAUS IRDIAI

XVIII a. LIETUVOJE
The Devotion to the Sacred Heart of Jesus
in 18th Century Lithuania
SUMMARY
Relying on fresh sources, the author claims that the adoration of the Sacred Heart of Jesus had begun
spreading in Lithuania at the beginning of the 18th century, i.e. long before the Sacred Heart feast day
was officially introduced in 1765. The adoration was started by Visitation nuns in Vilnius and continued by the Jesuits and other orders. In this enterprise the brotherhoods of the Sacred Heart of Jesus
were especially active. In the second part of the article, 18th-century images and emblems of the Sacred
Heart as well as their prototypes are described and the reasons for their production analysed.

Chciae, (...) aby Twj bok a do Serca by otworzony, aby t ran widom da nam zna o
niewidome] mioci i dzy Serca Twego koo naszego zbawienia.
Nortum, (...) kad Tavo onas iki pat irdies bt atvertas, kad ta regima aizda parodyt mums
neregim meil ir trokimus irdies Tavo dl ms iganymo.

T. Jan Wuchaliusz, SJ (Wchalski, 1608)

lg laik vyravo nuomon, kad pamaldumas v. Jzaus irdiai Lietuvoje plaiai paplito tik XIX a. pabaigoje-XX a., nors jau tarpukario spaudoje
galima rasti uuomin apie gilesnes jo

tradicijas Lenkijoje ir Lietuvos Didiojoje

Kunigaiktystje1.
Garsus Banyios istorikas Paulius
Rabikauskas dar 1949 m. para darb
apie Jzaus irdies garbinim, u kur

RAKTAODIAI: v. Jzaus irdis, XVIII a., Lietuva, v. Margarita Marija Alacoque, banytin dail.
KEY WORDS: the Sacred Heart of Jesus, the 18th century, Lithuania, St. Margarita Marija Alacoque, Church art.

LOGOS 43
2005 LIEPA RUGSJIS

185

RIMA VALINCIUTE
jam Biurene (Vestfalija) suteiktas teologijos licenciato laipsnis2. Kadangi is altinis nra prieinamas, jis nebuvo publikuotas, neinoma, kiek jame vietos skirta Lietuvai. Daugiau duomen apie pamaldumo sklaid LDK galima rasti lenk tyrintoj darbuose, kurie Lietuvos
mediag danai laiko neatsiejama Lenkijos istorijos ir pamaldumo dalimi3.
Lietuvos menotyroje taip pat jau iek
tiek rayta apie ikonografin v. Jzaus
irdies tip mene. Menotyrinink Rimant Meldyt, analizuodama Vilniaus
v. Kryiaus Atradimo banyios sien
tapybos ikonografij, aptar io ikonografinio tipo raid Europoje daugiausia
siedama j su Arma Christi tipu. Pavienius
XVIII a. II puss paveikslus i Vilkavikio vyskupijos aptar menotyrinink Regimant Stankeviien Lietuvos sakralins
dails katalogo daugiatomyje ir nurod
pagrindinius i atvaizd vaizdavimo
dsningumus. domi ir ankstyva yra
dr. Dalios Klajumiens aprayta Jzaus
irdies statula i Tytuvn banyios
(XVIII a. IV ketv.). Dr. Skirmant Smilin-

gyt-eimien, tyrindama XX a. I puss

religin dail, ne tik ianalizavo io laikotarpio pamaldum v. Jzaus irdiai
ir atvaizdus mene, bet ir atkreip dmes gilias jo tradicijas Lietuvoje, siekianias XVIII a. II pus4. Tad pastaruoju metu Lietuvos menotyroje rykja tendencija io pamaldumo pradi LDK sieti su
XVIII a. II puse.
io straipsnio tikslas - aptarti v. Jzaus irdies pamaldumo itakas ir sklaid Romos Katalik Banyioje, daugiausia dmesio skiriant jo plitimo tendencijoms XVIII a. Lietuvoje. Didioji dalis
straipsnyje panaudotos archyvins mediagos publikuojama pirm kart. Ja
remdamiesi stengiams pakoreguoti iki
iol nusistovjusias chronologines ribas,
pabrti Lietuvos menotyroje dar neaptartus pamaldumo v. Jzaus irdiai
aspektus. Antroje darbo dalyje nagrinjami ir tipologizuojami ilik XVIII a. Jzaus irdies atvaizdai, analizuojamos j
atsiradimo prieastys bei iekoma ikonografini pirmavaizdi, nurodani
kulto sklidimo kryptis ir dsningumus.

I. PAMALDUMAS V. JZAUS IRDIAI

Nuo pat pirmj apatal laik pa- Jono mint apie Nukryiavimo metu i
grindin krikionybs tikjimo tiesa bu- pradurto Jzaus ono itekjus krauj ir
vo meil: Dievas Tvas taip myljo mo- vanden (Jn 7, 37-39 ir Jn 19, 34-37),
nij, kad paaukojo jai savo vienatin s- duodami pradi Penki Jzaus aizd
n Jz, o Kristus taip myljo monij, ikonografijos susiformavimui ir plitimui
kad dl jos paaukojo save. Tiek Senaja- (U. T). Ilgainiui i jos isirutuliojo pamalme, tiek Naujajame Testamente galima dumas v. Jzaus irdiai. Nors abu jie
rasti uuomin apie begalin Dievo teologiniu poiriu turi daug bendra,
meil mogui (plg- Ps 15, 9, 21, 15, 39, taiau nra identiki.
7-9, 68, 21; Jer 30, 21-24). Banyios TPamaldume v. Jzaus irdiai svarvai ir vidurami mistikai itin ipltojo biausia yra irdis kaip trejopos Iganyto186

LOGOS 43
2005 LIEPA RUGSJIS

KULTURA
jo meils mogui simbolis. Tai meil trimis lygmenimis: mogika, dvasin, kylanti i begalinio Viepaties gailestingumo, ir dievika meil - siknijs odis.
Viduramiais patristins teologijos
suformuota doktrina apie Jzaus ono
aizd kaip malons altin pamau isipltojo mistin v. Jzaus irdies suvokim. Seniausieji tekstai, skirti apmstyti v. Jzaus ird, siejami su XIXII a. benediktin bei cisters vienuolyn aplinka ir j polinkiu misticizm
(pvz., Pseudobonaventros Vitis mystica). Benediktini vienuols v. Gertrdos (1256-1302) vizija, patirta v. Jono
Evangelisto dien, padar didel tak,
kad is pamaldumas plist vlesniais
amiais. Prigludusi prie Iganytojo ono
aizdos, Gertrda igirdo Dievo irdies
plakim ir paklaus v. Jono: jei ir jis
Paskutins Vakariens metu juto
diaugsming plakim, kodl niekada
neprabilo apie tai? Jonas jai atsak, jog
is apreikimas skirtas ateinantiems amiams, kai atalusiam pasauliui reiks
Jzaus irdies, kad savo meile Ji vl suildyt monij5.
XIII-XVI a. Jzaus irdies garbinimas
ir toliau nenutrko, taiau tai buvo veikiau privatus, individualus pamaldumas, daugiausia praktikuojamas mistini vienuolij - prancikon, dominikon, kartz. Savo asmeniniu pavyzdiu
ir ratais j skatino didiausi i vienuolij ventieji - v. Bonaventras (jam ilg laik buvo priskiriamas veikalas Vitis mystica), v. Albertas Didysis, v.
Kotryna Sieniet6.
Jzaus irdies garbinimo pobdis pasikeit XVI a. - i mistinio jis tapo as-

-*- rf

' ! ; . -

" - *

//. . Sv. Jzaus irdis. XV a., Vokietija (i leidinio: T. T. O'Donnell. Heart of the Redeemer. - Manassas: Trinity Communications, 1989, il. p. 103.)

ketiniu: anksiau Jzaus irdies suvokimas buvo individualus potyris, o dabar

juo remtasi nuosekliai, kaip krikionikos gyvensenos ugdymo sudtine dalimi. Tikiniajam j suvokti turjo padti
dvasins pratybos, apraytos dvasini
raytoj - pal. Jono i Avilos (15001569), v. Prancikaus Salezo (15671622) ir kt. ia pasiymjo ir jzuit ordino nariai: Jzaus irdies pamaldum
asmeniniu pavyzdiu skatino v. Prancikus Borgija ir v. Aloyzas Gonzaga7.
Vis dlto lemiam tak Jzaus irdies
kultui sitvirtinti ir naujam ikonografiniam aspektui mene pasklisti padar v.
Prancikaus Salezo kurto v. Mergels
Marijos Apsilankymo seser (vizitiei)
ordino vienuols v. Margaritos Marijos
LOGOS 43
2005 LIEPA RUGSJIS

1 87

RIMA VALINCIUTE
tyr daug vizij, kurios tapo pagrindu
naujai pamaldumo praktikai.
Pirmojo apreikimo metu Kristus v.
Margaritai Marijai atvr savo ird tardamas: Mano dievika irdis taip aistringai myli monij ir Tave, kad ji nebegali nuslpti kart gailestingumo
liepsn. Jos turi isiverti per Tave ir atverti mano ird pasauliui, kad praturtint monij mano rinktiniais lobiais ...
Ji turi savyje visas ventim malones,
reikalingas iplti mog i pragaro" 9 .
Pavadins vienuol mylimiausia veniausios irdies mokine", Jis paved jai
skleisti pamaldum. Antrojo ir treiojo apreikimo metu Jzus atskleid, kad
Jo mylini ird be galo eidia monijos nedkingumas ir abejingumas, todl paved kiekvien pirm penktadien priimti Komunij, o kas ketvirtadien ventosios Valandos metu atminti
Kristaus kani Alyv kalne. Galiausiai
paskutiniojo, ketvirtojo, apreikimo metu Kristus papra penktadien po Dievo Kno oktavos paskirti Jo irdies garbei. T dien priimta Komunija tapt
permaldaujamu aktu u visus Jo patirtus paniekinimus10. v. Margarita Marija
Alacoque i apreikim pripainimui,
skleidimui ir gyvendinimui skyr vis
savo gyvenim.

II. 2. Savinien Petit (1815-1878). v. Margarita Marija Alacoque (1647-1690). XIX a. (Devocinis paveiksllis i asmeninio dr. Laimos inknaits archyvo)
8

Alacoque (1647-1690, . 2) regjimai . i

vienuol Pranczijos Paray-le-Monial
vienuolyno koplyioje 1673-1675 m. pa188

LOGOS 43
2005 LIEPA RUGSJIS

Pripastant v. Margaritos Marijos

regjimus, itin svarb vaidmen suvaidino jzuitai. Kaip minta, ios vienuolijos atstovai ir anksiau daug mst
apie v. Jzaus irdies reikm. Pirmiausia btent jzuitui tvui v. Claude de la Colombire (1641-1682), tuometiniam Paray-le-Monial jzuit nam
vyresniajam, buvo patikta patikrinti vi-

KULTURA
zitiei vienuols regjim autentikum, ir jis tapo pirmuoju ir uoliausiu jos
sekju bei aktyviu Jzaus irdies ikilms steigimo alininku11. Dar du tvai
jzuitai padjo pamatus pamaldumo
teisinimui. Jean Croiset (1656-1738) para pirmj teologin traktat La Devo-

arkibrolija Romoje nusiunt popieiui

praym Jzaus irdies vent minti j
vyskupijose ir arkibrolijoje. Ne visuotinei, bet kelias diecezijas ar banytines
provincijas apimaniai ventei patvirtinti
klii tarsi ir nebuvo. Tad dar tais paiais 1765 m. popieius Klemensas XIII
tion au Sacr-Coeur de Notre-Seigneur
su apribojimais leido vsti v. Jzaus
Jesus Christ, paremt paios Margaritos irdies vent, laikyti v. Miias ir kalbti
Marijos vizijomis. Jis buvo publikuotas oficij paviense provincijose - pirmiau1691 m. Nors 1704 m. is traktatas bu- sia Lietuvos-Lenkijos valstybje, vliau
vo udraustas, taiau iverstas ital
Pranczijoje, Vokietijoje ir Italijoje12. Po
kalb sulauk ne vieno pakartotinio lei- poros mnesi vent buvo patvirtinta ir
dimo. Kitas jzuitas t. Josephas Francoit vizitiei vienuolijai. Iki XIX a. vidurio
de Gallifet (1668-1747) 1726 m. taip pat i privilegija suteikta daugeliui vyskupiileido fundamental veikal De cultu j, todl 1856 m. popieius Pijus IX paSacrosancti cordis Dei Domini Nostri Je- skelb j visuotine vente, o popieius
su Christi. Bdamas Jzuit generolo Leonas XIII 1899 m. dar pakl jos ranasistentu Romoje, jis asmenikai irpi- g ir birelio 11 dien vis pasaul pano leidimus steigti v. Jzaus irdies vent v. Jzaus irdiai. v. Jzaus
brolijas ne tik Pranczijoje, Austrijoje, irdies ikilm, kaip apreikta v. Marekijoje, Lenkijos-Lietuvos valstybje,
garitai Marijai vizijose, i pat pradi
bet ir Indijoje, Amerikoje, Kanadoje bei
veniama pirm penktadien po Dievo
Kinijoje. Vis dlto didiausias jo nuoKno oktavos.
pelnas - tai nenuilstamos pastangos
Apreikimai v. Margaritai Marijai
traukti v. irdies ikilmes liturgin
nepakeit Katalik doktrinos. Jie svarkalendori.
bs tuo, kad ms Viepats Kristus, atNors Apatal Sostas palaik pamalskleisdamas veniausi savo ird, siedumo plitim ir leido steigti Jzaus irk ypatingu bdu nukreipti moni
dies brolijas bei apdovanojo jas privilegijomis bei indulgencijomis, taiau ofi- mintis kontempliuoti ir atsiduoti gailescialus teisinimas utruko. Abejoni kl tingos13 Dievo meils monijai paslapne tiek pati pamaldumo Jzaus irdiai iai." Sesers vizitiets apreikim paidja, kuri teologikai nebuvo nauja, grindu suformuota nauja religin prakkiek iorinis jos pateikimas. Visuotinms tika. Tai ne tik liturgin ikilm penkikilmms steigti trukd diskusijos, ar tadien po Dievo Kno oktavos, bet ir
tikrai irdis, o ne galva yra vis emoci- pirm kiekvieno mnesio penktadien
veniama v. Jzaus irdies Komunij ir meils altinis.
ja,
ketvirtadienio nakt - ventoji ValanKaip nurodo ne tik vietos, bet ir usienio tyrintojai, lis vyko, kai Lietu- da, kurios metu apmstoma Viepaties
vos-Lenkijos vyskupai ir Jzaus irdies kania ir pasiaukojimas. Be to, anksiau
LOGOS 43
2005 LIEPA RUGSJIS

1 89

RIMA VALINCIUTE
pamaldumas Jzaus irdiai buvo individualus, vedantis asmeninio dvasinio
tobuljimo link, o pripainus vizijas, jis
tapo visos Banyios misija.
Pamaldumo sklaida XVIII a. igyveno kelis tarpsnius. Sunkiausias, be abejo, buvo pirmasis - 1690-1740 metais,
kai po garsiosios vizitiets mirties vyko
kariausios diskusijos dl vizij pripainimo ir naujo" pamaldumo teisinimo. Taiau net ir iuo tarpsniu Katalik Banyioje buvo kurta daugiau negu 700 Jzaus irdies brolij14. Nors pamaldumas oficialiai neteisintas, taiau
ir neudraustas. Tai buvo nemaas tuometinio Tikjimo mokslo kongregacijos
vadovo kardinolo Prospero Lambertini
nuopelnas. J irinkus popieiumi Benediktu XIV (1740-1758), vien per jo pontifikavim steigta per 300 brolij. Taiau tikrasis pamaldumo pakilimas irykjo XVIII a. II pusje, i dalies 1765
m. teisinus Jzaus irdies vent. Tai
galima sieti ir su asmeniniu popieiaus
Klemenso XIII prielankumu Jzaus irdiai, kur jis parod pats bdamas ios
brolijos nariu15.
Lietuvos-Lenkijos valstybje pamaldumas v. Jzaus irdiai pasklido
anksti, bene imtmeiu anksiau u apreikimus v. Margaritai Marijai Alacoque16. Jau pirmieji jzuitai Petras Skarga savo pamoksluose ir Janas Wuchaliuszas knygoje ywot Pana Jezusw
(Krokuva, 1592) pabr Jzaus irdies
reikm iganymui. Plaiai Europos
mastu pripainta buvo garsaus lenk jzuit teologo Gasparo Drubickio
(1589-1662) knyga Meta cordium, Cor Je-

su, parayta apie 1623 m. ir sulaukusi ne

190

LOGOS 43
2005 LIEPA RUGSJIS

vieno leidimo, taip pat ir angl bei

prancz kalbomis. J sudar devyni
apmstymai ir atuonios v. Jzaus irdies litanijos17.
Garsiosios vizitiets Margaritos Marijos Alacoque idjas Lietuvos-Lenkijos
valstybje pirmiausia paskleid jos vienuolijos seserys, sikrusios Varuvoje,
Krokuvoje, Liubline bei Vilniuje. Kaip ir
Pranczijoje, joms aktyviai talkino tvai
jzuitai, globoj i moter vienuolij.
Itin daug reikms kulto sklaidai turjo v. Jzaus irdies brolijos, kurias
ms valstybje pradjo steigti pijorai, o
nuo 1728 m. - ir jzuitai. Pirmoji Jzaus
irdies brolija kurta 1705 m. prie Varuvos pijor banyios. Taiau 1765 m. teisinant vent, Lenkijoje jau veik 25 jzuit kurtos brolijos, savo gausumu gerokai lenkusios kit vienuolij steigtas
religines bendrijas18.
Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje
Jzaus irdies kult paskleid seserys
vizitiets, kurios kaip tik Vilniuje turjo vienintel LDK teritorijoje vienuolyn
bei banyi, pradt statyti 1729m., o
konsekruot 1756 m. Jau pats banyios
titulas liudijo j skleidiam pamaldum: jai pirmajai Lietuvos-Lenkijos valstybje suteiktas v. Jzaus irdies titulas.
Tai vyko dar prie oficial Jzaus irdies kulto patvirtinim Romoje! Vliau
LDK titul dar gavo Paiaus jzui19
t ir Paringio koplyios.
Autorei pavyko surasti svarb altin, kuris yra bene seniausias Jzaus irdies pamaldumo faktas Lietuvoje. Tai,
matyt, pirmosios LDK teritorijoje steigtos v. Jzaus irdies brolijos knyga. Joje paymta, kad 1719 m. Vilniaus vys-

KULTURA
kupas Konstantinas Kazimieras Bostovskis dar laikin Vilniaus vizitiei
ventov ikilmingai vesdino v. Jzaus irdies kongregacij20. Kaip parodo titulinis ios knygos raas, brolijos
nariai siek atiduoti nuolatin adoracij
veniausiame Sakramente slypiniam
Dievui kaip atlyg u paniek, eidinjimus, piktodiavimus ir niekinim,
kur suteikia atkakls ir netikintys ydai, eretikai ir blogi bei nedkingi katalikai"21. iai kongregacijai priklaus ne
tik seserys vizitiets, bet ir kiti dvasinink bei pasauliei luomo atstovai. Itin
aktyviai j rasi dominikon, prancikon, pijor ordin nariai, taip pat itisomis grupmis moterys vienuols Krai ir Nesvyiaus benediktins, Gardino brigits. Pagal raus galima sprsti, kad kongregacija aktyviai veik iki
pat vienuolyno udarymo 1863 m. ir net
dar por met po to 22 .

//. 3. v. Jzaus irdis. Apie 1773 m. Lauksodio

banyia (Kultros paveldo centro Dails paveldo
instituto archyvas)

i banyioje oniniame v. Jzaus

irdies altoriuje buvo pakabintas SimoMs nagrinjamai temai ne maiau
no echaviiaus nutapytas Nukryiuoaktualus kitas faktas, ufiksuotas ioje tojo atvaizdas, prauvs apie 1960 m.25
knygoje. Joje prie brolijos geradari
Kaip ir Pranczijoje bei Lenkijoje, gavardinta motina Prancika Teres em- na greitai pamaldum v. Jzaus irbekovaite (Szembekown) i Krokuvos vi- diai perm ir pradjo skleisti jzuit
zitiei vienuolyno - ji kongregacijos ordinas.
vesdinimo Vilniaus vizitiei vento1744 m. Jzaus irdies brolija kurta
v proga padovanojo didel veniau- Krai jzuit kolegijos banyioje26, kusiosios Jzaus irdies atvaizd"23. Tai tu- ri buvo jzuit veiklos centras emaitirjo bti pirmasis altorinis Jzaus irdies joje ir viena puoniausi ventovi ioatvaizdas Lietuvoje. domu tai, kad i je vyskupijoje.
vienuol metais anksiau ne tik vadovaVilniaus akademijos kolegijos misijovo kongregacijos vesdinimui Kroku- je Vityio parapinje banyioje, revos vizitiei banyi, bet taip pat pa- miantis 1741 m. gegus 19 dienos podovanojo jai irdies paveiksl24. Deja, pieiaus Benedikto XIV indultu, aproabu ie atvaizdai iki ms dien, ko ge- buotu Vilniaus vyskupo Mykolo Jono
ro, neiliko. Dl neinom prieasi
Zenkaviiaus, buvo steigta ir 1747 m.
1756 m. konsekruotoje Vilniaus vizitie- birelio 1 dien vesdinta v. Jzaus
LOGOS 43
2005 LIEPA RUGSJIS

1 91

RIMA VALINCIUTE
brolijai priklaus oninis v. Jzaus irdies altorius su Viepaties Jzaus, atverianio ird" atvaizdu (U. 3). Altoriaus
ikonografij papild antrame tarpsnyje
pavaizduota Jzaus irdies emblema31.
Lauksodio banyioje su didelmis ikilmmis buvo veniama v. Jzaus
irdies vent su keturiais kvadragenais
ir visais atlaidais, j 1772 m. rugsjo 16
dienos bule ventovei suteik popieius
Klemensas XIV32.
Greta altori paveiksl XVIII a. dani ant altoriaus mensos pastatomi nedideli paveikslliai, kurie liturgini veni ir ikilmi metu neami procesijoII. 4. v. Jzaus irdis. Prie 1773 m. Kauno ar- se.Toks nedidelis Jzaus irdies atvaizkikatedra, i Kauno jzuit v. Prancikaus Ksavedas buvo Vilniaus jzuit v. Jono baro banyios (R. Valinits fotografija)
nyioje po tituliniu v. Jono Evangelisto
altoriaus paveikslu33. Iki ms dien iirdies brolija. Tuo paiu dokumentu liko panaus atvaizdas i Kauno jzuit
iai banyiai suteikta kasmetin v. J- kolegijos v. Prancikaus Ksavero banyzaus irdies vent (uroczysto) penkta- ios (U. 4). J savo lomis parpino kudien po Dievo Kno oktavos cum Indul- nigas Mikalojus Velika, tuometinis Kaugentia plenaria ir keturios vents su sep- no mokyklos rektorius, sumokjs u j
tyneri met ir tiek pat kvadragen at- daugiau kaip 100 mutini taleri. Po jlaidais27. Brolijai priklaus oninis v. zuit ordino kasacijos paveikslas jo paJzaus irdies altorius su paveikslu, taip ties rpesiu perkeltas tuomet parapipat procesij altorlis su medyje i- n Kauno v. Petro ir Pauliaus banyi,
34
drotais" v. Jzaus irdies bei v. prie Sopulingosios Marijos altoriaus .
Dabar jis kabo zakristijoje.
Trejybs atvaizdais28.
Prie Paiaus jzuit kolegijos buvo
atskira koplyia, turinti v. Jzaus irdies titul. Jos oniniame Jzaus irdies
vardo altoriuje buvs atvaizdas, kaip ir
pati koplyia, greiiausiai neiliks29.
v. Aloyzo Gonzagos banyioje
Lauksodyje, kuris nuo XVII a. pabaigos
buvo Mintaujos jzuit rezidencijos val30
da ir misija , v. Jzaus irdies brolija
vesdinta 1773 m. birelio 20 dien. iai
192

LOGOS 43
2005 LIEPA RUGSJIS

Panau, kad prie pat jzuit ordino

kasacij ir kur laik po jos v. Jzaus
irdies atvaizdai buvo beveik kiekvienoje io ordino banyioje ar misijoje. Tai
puikiai iliustruoja 1818 m. jzuit kolegij ir rezidencij vizitacija, atlikta Mogiliovo arkivyskupijos teritorijoje, kuriai
priklaus dalis buvusios Mazovijos ir
Lietuvos jzuit provincij35. I keturiolikos aprayt ventovi tik dviejose ne-

KULTURA
buvo Jzaus irdies atvaizd. Kai kuriose banyiose j randama net po kelis j yra altoriuose, pastatom ant mensos,
dengiani kitus paveikslus. Net neturdami duomen apie visas Lietuvos jzuit provincijos banyias, galime teigti,
kad XVIII a. II pusje jzuit ordino
vaidmuo skleidiant v. Jzaus irdies
kult Lietuvoje buvo jei ne dominuojantis, tai tikrai reikmingas. Tam, be abejo,
daug takos turjo ir bendras io ordino
pamaldumas (ordino nari veikla, patvirtinant v. Margaritos Marijos Alacoque regjimus, pastangos tvirtinti Jzaus
irdies vent, etc.). Ne maiau svarbus
yra ir io ordino paplitimas bei taka: Jzaus irdies kult taip pat skleidusios vizitiets bei pijorai vargu ar galjo nurungti" penkis kartus gausesn jzuit
vienuolij36.
Galima numanyti, kad po 1773 m. jzuit ordino kasacijos pamaldumas v.
Jzaus irdiai turjo smukti. Taiau
toks reikinys nepastebimas. Tai galima
paaikinti keliomis prieastimis. Pirmiausia Lietuvoje ivengta toki drastik priemoni kaip, pavyzdiui, Vokietijoje, kur po jzuit ordino panaikinimo kaizerio Juozapo II sakymu udrausta ne tik platinti Jzaus irdies
kult, bet ir udarytos jo brolijos bei alinami paveikslai i banyi (vad. jozefinizmas"). Be to, jzuitai niekur nedingo - turintiems kunigysts ventimus
buvo leista ir toliau tsti dvasin veikl
parapijose, o turintiems atitinkam isilavinim - dirbti edukacinse staigose.
Kita vertus, pamaldum palaik j
steigtos Jzaus irdies brolijos. Galiausiai ketvirtoji prieastis - jzuitai buvo

pirmaujantis, bet ne vienintelis ordinas,

skleids pamaldum.
Apie pijor indl skleidiant pamaldum Lietuvoje vis dar nra pakankamai duomen. inoma, kad medinje Raseini pijor banyioje, pastatytoje
1762 m., v. Jzaus irdies paveikslas
buvo pakabintas didiojo altoriaus antrajame tarpsnyje37. Po 1831 m. sukilimo
caro valdios nemalon patek pijor
vienuolynai buvo udaryti, o kartu su
jais - ir banyios, kurios ilgainiui sunyko (Raseini) arba buvo pertvarkytos
cerkves (Panevio, Ukmergs, Dkt), todl j negausus palikimas beveik
neiliko.
Pamaldum v. Jzaus irdiai
skleid ne tik jzuitai, vizitiets ir pijorai, bet ir kitos vienuolijos - dominikonai, benediktins, etc. Vis dlto jis nebuvo toks ipltotas; i vienuolij ventovi ikonografijoje ir pamaldume daniausiai dominuodavo kiti kristologins
ikonografijos aspektai (pavyzdiui, dominikon - v. Jzaus Vardo ir Kristaus Kanios). Taiau btina aptarti,
kaip sklido is pamaldumas.
Kaip minta, dar 1719 m. pradjus
v. Jzaus irdies adoracij prie Vilniaus vizitiei ventovs, itin aktyvios
adorants buvo seserys benediktins i
Krai ir Nesvyiaus vienuolyn. Todl
nenuostabu, kad gana anksti, dar 1756
m. v. Jzaus irdies brolija vyskupo
Mykolo Jono Zenkaviiaus leidimu kurta ir prie Kauno benediktini v. Mikalojaus banyios. ios brolijos nariams
1758 m. popieius Klemensas XIII pa38
tvirtino Dievo Kno atlaidus . Brolija
rpinosi, ko gero, specialiai jai presbiterijoje, epistolos pusje pastatytu nedideLOGOS 43
2005 LIEPA RUGSJIS

1 93

RIMA VALINCIUTE
liu oniniu altoriumi su atvaizdu Kristus su liepsnojania irdimi" 39 . XVIII a.
pabaigoje-XIX a. pradioje naujas, medinis, staliaus darbo, optikai tapytas"
v. Jzaus irdies altorius buvo rengtas ir Krai benediktini banyioje40.
Vienuoliko gyvenimo pradininkas ir
pirmojo benediktin vienuolyno kr-

jas v. Benediktas rod ypating pagarb v. Jzaus irdiai, kaip ir didioji

irdies mistike benediktin v. Gertrda. Todl ios vienuolijos pamaldumas
v. Jzaus irdiai - tai tarsi ventosios
regjim pripainimas, dvasinio testamento vykdymas, kurio msi XVIII a.
gyvenusios benediktins.

Literatura ir nuorodos
1

194

Bamvel J
Margarita Marija Alacoque palaimintja paskelbta 1824 m, beatifikuota pop Pijaus IX
1864 m rugsjo 18 d, o kanonizuota - pop
Benedikto XV 1920 m gegues 13 d - Doll M
B St Margaret Mary Alacoque // http //www newadvent org/cathen/09653a htm
O'Donnell T T , STD Heart of the Redeemer Manassas Trinity Communications, 1989, p
129-131
Ten pat, p 131-135
SteeleG D Ven Claude de la Colombiere // http
//www newadvent org/cathen/16026b htm
Smilmgyte-eimiene S, p 17, O'Donnell T T,
p 149-150, New Catholic Encyclopedia, p 819
Meldyte R Vilniaus v Kryiaus Atradimo ba13 O'Donnell T T , p 145 I pop Pijaus XII ennyios sienines tapybos ikonografija //Paveiksciklikos Haunetis Aquas
las ir knyga LDK dails tyrimai ir altiniai Daile 4
1 O'Donnell T T , p 147
25 - Vilnius VDA leidykla, 2002, p 136-156,
is O'Donnell T T, p 148-149
Stankeviiene R Procesij altorlis I (Vitytis)
16
Kai kurie Lenkijos tyrintojai pamaldumo J// Lietuvos sakralines dails katalogas T I Kn 2 zaus irdiai pradia laiko lenk vienuoles
Vilnius Gervele, 1997, p 281-283, d 172, Stanpal Dorotejos (1346-1394) patirtas vizijas Takeviiene R Paveikslas v Jzaus irdis"
iau jos vizij taka v Jzaus irdies kultui
(Rumbonys) // Lietuvos sakraline daile T I Kn
XVIII a nra tiesiogine ir rodyta ModajewsV - Vilnius Savastis, 2003, p 284-286, d 171,
ki S , ks Twemu Sercu czesc skadamy // http //
Stankeviiene R Paveikslas v Jzaus irdis"
www wiara pl/tematcaly php?curr_hit=8&idesu aptaisais (drija), ten pat, p 495-497, d 332,
nart= 1056701302
Klajumiene D Medines skulptros // Tytuvn
17
Encyklopedia wiedzy o jezuitach, s 566
Bernardin banyia ir vienuolynas - Vilnius 1 8
Ten pat
VDA leidykla, 2004, p 267-269, d 15, Smilm19
Litak S Koci aciski w Rzeczypospolite] okoo
gyte-Zeimiene S Jzaus kulto raika XX a
1772 roku Lublin Instytut E u r o p y r o d k o w o
I puses Lietuvos religinje dailje //Menotyra
Wschodniej, 1996, s 574
2003, Nr 3 (32), p 16-23
20
Smilmgyte-eimiene S Jzaus kulto raika
8
XX a I puses Lietuvos religinje dailje // Menotyra, 2003, Nr 3 (32), p 17
Boruta J, SJ Pajusti vyki tkm // Rabikauskas P Krikionikoji Lietuva - Vilnius Aidai, 2002, p IX
Encyklopedia wiedzy o jezuitach na ziemiach Polski
9
i Litwy 1564-1995 Opr L Grzebie - Krakw
Wydawnictwo WAM, 1996 Plaiau bibliografijos sra r Meldyte R Vilniaus v Kryi
iaus Atradimo banyios sienines tapybos
11
ikonografija // Paveikslas ir knyga LDK dails tyrimai ir altiniai Daile 25 - Vilnius VDA lei- 1 2
dykla, 2002, p 155

Bamvel J Devotion to the Sacred Heart of Jesus //

http //www newadvent org/cathen/07163a htm
New Catholic Encyclopedia Washington The21
Catholic University of America, 1987 V 12,
p 818-819

LOGOS 43
2005 LIEPA RUGSJIS

o d i s congregatio XVIII a altiniuose kartais

v a r t o j a m a s k a i p conraternitas (brolija) sino-

nimas
MABR F 43-20432, 1 3 - Vilniaus vizitiei v
Jzaus irdies kongregacijos nari knyga,
1719-1865 m

KULTURA
22

23

24
25

26
27

28

29

30
31

32

33

B beveik ei imt k n y g o s lap s m u l k i u rankratiniu riftu upildyta net 282.

M A B R F 43-20432, 1. 266 - V i l n i a u s vizitiei
v. Jzaus irdies kongregacijos n a r i knyga,
1719-1865 m .
Modajewski S.
U i informacij dkoju dr. Birutei Rtai Vitkauskienei. Plaiau r. Vikeidait J. Vizitiei
v Jzaus irdies banyia Vilniuje. Baigiamasis
darbas bakalauro laipsniui gyti. Vilnius: Vilniaus dails akademija, 2004; Kirkoras A. H. Pasivaikiojimai po Vilni ir ]o apylinkes - Vilnius:
Mintis, 1991, p. 103-104; Lietuvos vienuolynai Vilnius: VDA leidykla, 1998, p. 420^23.
Encyklopedia wiedzy o jezuitach, s. 332.
MABR F 255-883, 1. 3v - Vityio p a r a p i n e s
banyios 1817 m. inventorius.
Dabar altorinis paveikslas saugomas Vilkavikio vyskupijos istorijos ir banytins dails
muziejuje. Procesij altorlis iliks Vityio
banyioje. r. Stankeviien R. Procesij altorlis 1 (Vitytis), p. 281-283, ii. 172.
LVIA F. 525, a p . 8, b . 112, 1. 16-16v - Paiaus jzuit kolegijos 1774 m . i n v e n t o r i u s .
Encyklopedia wiedzy o jezuitach, s. 385.
LVIA F. 696, . 2, b . 26, 1. 1, 21 - L a u k s o d i o
filins b a n y i o s 1812, 1887 m . i n v e n t o r i u s .
LVIA F. 696, a p . 2, b . 26, 1. 21v - L a u k s o d i o
filins banyios 1887 m. inventorius.
LVIA F. 694, ap. 1, b. 3777,1. 15v-16 - Vilniaus
v. Jono banyios 1830 m. vizitacija.

34

35

36

37

38
39

40

Vyskupo Ignoto Jokbo Masalskio K a u n o dekanato vizitacija 1782 m. Sud. ir par. V. Jogla // Lietuvos istorijos altiniai T VI - Vilnius:
Katalik akademija, 2001, p . 11.
. 1781, o n . 26, . 1398 - Mogiliovo
arkivyskupijos jzuit kolegij ir rezidencij
1818 m . vizitacija.
Lietuvos jzuit provincijai priklaus 56, pijor - 10 ventovi, o vizitiets atskiros provincijos neturjo. Vilniuje b u v o vienintel j banyia LDK teritorijoje. Litak S., s. 510-511, 5 2 5 526, 538.
LVIA F. 1671, a p . 4, b . 414, 1. 145 - Raseini
pijor banyios 1809 m. vizitacija; LVIA
F. 669, ap. 2, b . 224, 1. 1 - Raseini pijor banyios ir vienuolyno 1820 m . vizitacijos aktas;
KAK B. 142, 1. 293 - Raseini pijor banyios
ir vienuolyno 1826 m . vizitacijos aktas.
Lietuvos vienuolynai, p . 86.
MABR F 38-54, 1. lv - Kauno benediktini
banyios 1834 m. vizitacija. ia vardintas ir
paveikslo dydis - 2 ir lV uolekties. Altorius,
matyt, iardytas 1938-1943 m. renovacijos metu, kai, rengiant nuolatin v. Sakramento
adoracij, buvo palikti tik trys barokiniai altoriai. Pastarieji iardyti po 1948 m. banyios
udarymo.
LVIA F. 669, ap. 2, b . 224, 1. 181 - Krai benediktini banyios ir vienuolyno 1820 m. vizitacija.
B. d.

Dalia DOKAIT. Gintaro kelias. I ciklo Nerija". 2005. Sumi-e. 45 x 100

LOGOS 43
2005 LIEPA RUGSJIS

1 95

JAUNJ OPUSAI
Gauta 2005-06-01
Pabaiga. Pradia Logos Nr. 43

RIMA VALINIT
Vytauto Didiojo universitetas

PAMALDUMAS V. JZAUS IRDIAI

XVIII a. LIETUVOJE
The Devotion to the Sacred Heart of Jesus
in 18th Century Lithuania
SUMMARY
Relying on fresh sources, the author claims that the adoration of the Sacred Heart of Jesus had begun
spreading in Lithuania at the beginning of the 18th century, i.e. long before the Sacred Heart feast day
was officially introduced in 1765. The adoration was started by Visitation nuns in Vilnius and continued by the Jesuits and other orders. In this enterprise the brotherhoods of the Sacred Heart of Jesus
were especially active. In the second part of the article, 18th-century images and emblems of the Sacred
Heart as well as their prototypes are described and the reasons for their production analysed.

ominikon ordino ventovse taip

pat randame pamaldumo v. Jzaus irdiai atgarsi. Vilniaus v.
Dvasios dominikon banyioje iliks
XVIII a. atuntuojudevintuoju deimtmeiu datuojamas procesijose neiojamas Viepaties Jzaus su atverta irdimi paveikslas, stovintis ant oninio
v. Pijaus V altoriaus mensos (il. 5).41
Likiavos dominikon banyioje 1741
1770 m. rengt onini altori virutiniuose skyduose komponuotos kair-

je Nekaliausios Marijos, deinje

Saldiausios Jzaus irdies reljefins
emblemos. iame altoriuje iki 1860 m.
kabjo Nukryiuotojo paveikslas42.
Vilniaus Kalvarij v. Kryiaus Atradimo banyioje Jzaus irdies garbinimas
tarp Arma Christi simboli vaizduojamas didiojo altoriaus treiajame, iliuziniame tarpsnyje, itirpstaniame dangaus skliaute (dail. Kristupas Polubinskis, 17721783 m.). Ikonografikai jis siejasi su pirmojo tarpsnio malonmis gar-

RAKTAODIAI: v. Jzaus irdis, XVIII a., Lietuva, v. Margarita Marija Alacoque, banytin dail.
KEY WORDS: the Sacred Heart of Jesus, the 18th century, Lithuania, St Margarita Marija Alacoque, Church art.

LOGOS 44

2005 SPALIS GRUODIS

167

RIMA VALINIT

Il. 5. v. Jzaus irdis. XVIII a. 89 de. Vilniaus

dominikon v. Dvasios banyia

sjania Nukryiuotojo skulptra ir antrame tarpsnyje esaniu v. Kryiaus Atradimo (v. Elenos) paveikslu itaip irykinama Dievo gailestingumo ir meils aukos prasm43.
emaii Kalvarijos dominikon filijoje Gegrnuose v. Jzaus irdies
brolija kurta 1769 m.44 iai brolijai turbt priklaus didiojo altoriaus antrajame tarpsnyje, vir Jzaus irdies medins emblemos kabjs irdies atvaizdas.
domu tai, kad v. Sakramentas ioje
banyioje garbinimui statomas buvo tik
v. Jzaus irdies ir keturi jos met
ketviri ikilmi metu45.
Kaip matome, dominikon vienuolijos ventovse pamaldumas v. Jzaus
irdiai atsiskleidia kiek kitu aspektu.
ia danesn irdies emblema, o ne antropomorfinis Jzaus atvaizdas su meile
liepsnojania irdimi. Toks irdies su-

168

LOGOS 44

2005 SPALIS GRUODIS

gretinimas su Nukryiuotuoju arba jo

kani simbolikai atskleidianiais Arma Christi kyla, matyt, i dominikon
itin ipltoto ir per Kryiaus Kelio stotis skleidiamo Kristaus Kanios iauktinimo. Svarbiausiu akcentas ia tenka
ne Jzaus irdiai, bet Kaniai, nes btent ji yra begalins Dievo meils mogui enklas.
Tiesa, Jzaus irdies gretinimas su
Nukryiuotuoju sutinkamas ne tik dominikon, bet ir kit vienuolij bei parapinse ar filinse banyiose.
Mosdio parapinje banyioje 1756
m. rugpjio 6 dien v. Jzaus irdies
altarij savo lomis steig asmenikai
pats emaii vyskupas Antanas Tikeviius, jai ilaikyti skyr emi ir l46.
Ant drobs tapytas titulinis Jzaus irdies altoriaus paveikslas kabjo antrajame tarpsnyje, o pirmajame Nukryiuotojo skulptra. I altarijai paskirt
l altoriui buvo parpinta gausyb liturgini reikmen, kurie rod ioje parapijoje klestint pamaldum veniausiai Jzaus irdiai. Specialiai iam altoriui buvo skirta sidabrin taur ir miiolas, banyioje turta viena nedidel
(choragw) bei pora procesijose neam
vliav (processye) su Jzaus irdies atvaizdais, taip pat bent vienas procesij
altorlis47.
Brolijos bei Jzaus irdies paveiksl
bta ir daugiau. Pavyzdiui, Duset parapinei banyiai Jzaus irdies brolijos
steigimo indult popieius Benediktas
XIV suteik dar 1747 m. spalio 20 dien, taiau brolija ikilmingai vesdinta
tik 1756 m. birelio 26 dien. Ji turjo
savo onin Jzaus irdies altori su

JAUNJ OPUSAI

gerai tapytu atvaizdu48. inoma, kad

Jzaus irdies brolijos veik parapinse Pauvio (nuo 1789 m.)49, Vandiogalos (prie 1795 m.), taip pat Rozalimo
banyiose. Yra ilik net du XVIII a.
IV ketvirio procesij altorliai i ios
parapijos, ir tai liudija pasklidus pamaldum v. Jzaus irdiai50.
Reikt paymti, kad brolijos indulto suteikimo ir brolijos vesdinimo banyi datas kartais skiria net keli metai
ar deimtmeiai, kaip matyti Duset ir
Vityio parapijose. Pamaldumo sklaidos atvilgiu svarbios abi datos. Juk
tam, kad popieius steigt konkrei
brolij konkreioje ventovje, kakas i
parapijos ar j globojusios vienuolijos
turjo inicijuoti proces. Brolijos titulo pasirinkimas rodo io iniciatoriaus
pamaldumo intencijas. Kita vertus, tikroji brolijos veikla ir pamaldumo sklaida faktikai prasiddavo tik vesdinus
brolij ventov. Brolijos nari giedojimas pamald metu, dalyvavimas procesijose, atlaiduose ne tik stiprino asmenin krikionik tobuljim, bet ir prisiddavo prie didesns ikilms, o usakyti altoriai ir j paveikslai, procesij
altorliai, vliavos, liturginiai indai padjo formuoti konkreios banyios ikonografij. Tad v. Jzaus irdies atvaizdai banyiose atsirasdavo kaip brolijos
veiklos, taip pat jos nariams ar banyiai suteikt atlaid bei banytini
veni padariniai.
Apibendrinant galima paymti,
kad, prieingai nusistovjusiai nuomonei, pamaldumas v. Jzaus irdiai

Lietuvoje sklido nuo pat XVIII a. pradios, dar gerokai iki oficialaus jo pripainimo ir Jzaus irdies vents paskelbimo 1765 m. Jo pradia galima laikyti 1719 m., kai Vilniaus vizitiei
ventov vesdinta pirmoji inoma LDK
teritorijoje v. Jzaus irdies brolija.
Tad Lietuva, kaip ir Lenkija, pagrstai
gali didiuotis ankstyvu io pamaldumo
sklidimu, tuo pat metu jis sklido Pranczijoje, Vokietijoje ir Italijoje.
Pamaldum v. Jzaus irdiai Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje bei Lenkijoje, pirmiausia pradjo skleisti vizitiei vienuolija, kuriai priklaus XVII a.
pabaigoje regjimus patyrusi v. Margarita Marija Alacoque. Taiau gana greitai iniciatyv i j perm gerokai gausesnis ir takingesnis jzuit ordinas, dar
XVII a. pasiymjs asketiniais apmstymais apie v. Jzaus ird. Skleidiant pamaldum XVIII a. Lietuvoje,
itin reikminga buvo v. Jzaus irdies
brolij veikla, kurias steig jzuitai bei
kitos vienuolijos.
Vis dlto XVIII a. pamaldumas nebuvo pasieks tokio masto kaip XIX a.
II pusjeXX a., kai sekant pranczo jzuito Henri Ramire idja, veniausiajai Jzaus irdiai atsiduodavo itisos
eimos, bendruomens ar net valstybs
(Lietuva 1934 m.) ir io kulto platinimui buvo kurta Maldos Apatalavimo
sjunga. Taiau tokia pamaldumo v.
Jzaus irdiai kaitos tendencija moderniais laikais yra bdinga visai Katalik
Banyiai ir Lietuva ia nebevaidina
svarbiausio vaidmens.

LOGOS 44

2005 SPALIS GRUODIS

169

RIMA VALINIT
Pamaldumas v. Jzaus irdiai XVIII a. Lietuvoje (lentel)

170

Paminta

Banyia

Statusas

Brolija Pav.

Pastabos

altinis

1719

VILNIUS
v.Jzaus
irdies

vizitiei

1719

Buvo

Brolija steigta
ir vesdinta 1719 m.
Pav. padovanotas apie
1719 m.

Brolijos knyga

1744

KRAIAI
v. M.
Marijos
mimo
dang

jzuit
kolegija

1744

Banyia neilikusi

Jzuit enciklopedija, p. 332

1741

VITYTIS

jzuit
misija,
parapijos

1747

Buvo

Brolija steigta 1741 m.,

vesdinta 1747 m.
Jzaus irdies atlaidai
on. Jzaus irdies a. su pav.
XVIII a. III ketv. procesij
altorlis

Brolijos knyga
1817 m. inventorius
R. Stankeviien // LSDK I.II,
p. 283

1747

DUSETOS

parapijos

1756

Buvo

Brolija steigta 1747 m.,

Brolijos steigivesdinta 1756 m.
mo nuoraas
on. Jzaus irdies a. su pav. 1833 m. inventorius

1756

KAUNAS
v. Mikalojaus

benediktini

1756

Buvo

Brolija kurta 1756 m.

Lietuvos vienuoon. Jzaus irdies a. su pav. lynai, p. 86
1758 m. brolijai suteikti
1834 m. vizitacija
Dievo Kno atlaidai

1756

MOSDIS

parapijos

Buvo

1756 m. (1762?) vysk.

A. Tikeviius steig altarij
on. Jzaus irdies a.
su pav. II t.

M. Valanius,
p. 160
1821 m. vizitacija

1758
1769

SALAKAS

parapijos

Buvo

on. Jzaus irdies a. su

Nukryiuotojo skulptra
Brolijai 17581769 m. suteikti Jzaus irdies atlaidai

1783 m. vizitacija

Po
1762

RASEINIAI

pijor

Buvo

Did. a. II t. pav.
B. pastatyta 1762 m.,
neilikusi

1809 m. vizitacija

1769

GEGRNAI

dominiko- 1769
n filija

Buvo

Did. a. II t. pav.

1776 m. inventorius
1821 m. vizitacija

1769

GEIDIAI

kapini
koplyia

Yra

Procesij a. su 1769 m.
ir 1772 m. data

Lietuvi liaudies
menas, p. 270

1741
1770

LIKIAVA

dominikon

on. Nukryiuotojo (?) a. II t. D. Klajumien //

irdies emblema (reljefas)
LSDK I.III, p. 197

18 a.

VILNIUS
v. Jono
Kriktytojo

jzuit
akademijos
kolegija

Buvo

Pastatomas pav. on. v. Jono 1830 m. vizitacija

Evangelisto a.

LOGOS 44

2005 SPALIS GRUODIS

JAUNJ OPUSAI
Lentels tsinys
Paminta

Banyia

Pastabos

altinis

Prie
1773

KAUNAS
jzuit
v. Pranci- kolegija
kaus Ksavero

Yra

Pastatomas pav. altoriuje

1782 m. vizitacija

1772

LAUKSODIS jzuit
misija,
parapijos

1773

Yra

1772 m. suteikta vent

su atlaidais
on. Jzaus irdies a. su
pav. I ir II t.

1812 m. inventorius

Prie
1774

PAIAU
v. Jzaus
irdies

Koplyios titulas
on. Jzaus irdies a.

1774 m. inventorius

1772
1783

VILNIUS
dominiv. Kryiaus kon
Atradimo

Did. a. III t. Jzaus irdies

emblema su Arma Christi
(iliuzin tapyba)

R. Meldyt,
p. 145146
D. Klajumien,
p. 148149

1786

ILUVA

infulato

prepozitra

Yra

on. Jzaus irdies a.

su pav.

1796 m. inventorius

1789

PAUVYS

parapijos

1789

on. Jzaus irdies a. su

Nukryiuotojo pav.
Proc. altorlis su skulptrine irdies emblema

Brolijos knyga
1821 m. vizitacija

18 a.
89
de.

VILNIUS
v. Dvasios

dominikon

Yra

Procesij pav. ant on.

v. Pijaus V a.

1817 m. vizitacija
M. Matuakait,
p. 20

18 a.
89
de.?

DRIJA

Yra

Prie 1933 m. atkeltas

i neinomos banyios

R. Stankeviien //
LSD I.V, p. 495
497

18 a.
II p.

KALTANNAI

prancikon,
parapijos

Yra

1830 deng did. a.

Marijos pav.
v. Jzaus irdies vent

1830 m. vizitacija

18 a.
II p.

PLUNG

parapijos

Yra

1821 m. senas altorinis

v. Jzaus irdies pav.,
proc. a., vliavos

1821 m. vizitacija
Plungs dekanato..., p. 73

18 a.
II p.

MOLTAI

Yra

Atkelta i neinomos
emaitijos banyios

R. Stankeviien //
LSD I.V, p. 496

18 a.
pab.

TYTUVNAI bernardin

Skulptra prieangyje

D. Klajumien // Tytuvn..., p. 267269

18 a.
ROZALIMAS parapijos
4 ketv.

Buvo?

Yra

Du procesij altorliai
su Jzaus irdimi

1820 m. vizitacija
M. Matuakait,
48, 49

Prie
1795

Buvo

Buvo

1795 m. brolijai suteikti

1815 m. invenJzaus irdies atlaidai
torius
1815 m. did. a. Nukryiuo- 1967 m. apraas
tasis dengiamas nauju Jzaus
irdies pav.; kitas pav. ant
presbiterijos sienos

VANDIOGALA

Statusas

jzuit
kolegijos
koplyia

parapijos

Brolija Pav.

LOGOS 44

2005 SPALIS GRUODIS

171

RIMA VALINIT
Lentels tsinys
Paminta

Banyia

Statusas

18 a.
II p.

PARINGYS

koplyia

18
pab.
19 pr.

VILNIUS
trinitori
Trinapolio
v. Trejybs

18
pab.
19 pr.

RUMBONYS parapijos

18
pab.
19 pr.

KRAIAI

benediktini

Brolija Pav.

Pastabos

altinis

Koplyios titulas

S. Litak, s. 574

Buvo

Pav. ant presbiterijos ar za- V. Drma, p. 203

kristijos sienos

Yra

Pastatomas pav. on. a.,

dabar on. a. II t.

Buvo on. Jzaus irdies a.

su pav.

R. Stankeviien //
LSD I.V, p. 284286
1820 m. inventorius

II. V. JZAUS IRDIES ATVAIZDAI

Kaip ir dauguma kristologini siuet, v. Jzaus irdies ikonografinio tipo atvaizdai mene atsirado vliau negu
apmstymai ir teologiniai svarstymai ia
tema. Tad nors apie iganani Viepaties meil ra dar Banyios Tvai, irdies atvaizdai mene atsirado tik viduramiais, tiesa, kiek kitokia, negu dabar
prasta, forma.
Tipinis vidurami pamaldumo pavyzdys galt bti 1505 m. Lucaso Cranacho Vyresniojo (14721553) gravira
v. Jzaus irdies garbinimas51. ia vaizduojamas Nukryiuotasis, komponuotas irdies formos rm, po kuriuo suklup j garbinantys ventieji. Nukryiuotojo ir irdies vaizdavimas kartu gana danas viduramiais, nes btent nukryiavimo metu Viepaties irdis pirm
kart atsivr monijai atskleisdama begalin savo gailestingum ir meil. Vis
dlto i atvaizd dar negalima priskirti Jzaus irdies kultui. Tai tarsi iliustracijos, papildanios ir vaizdinanios mistini raytoj meditacij knygas.

172

LOGOS 44

2005 SPALIS GRUODIS

XVI a. itin paplito Jzaus irdies emblema, kurioje irdis vaizduota su aizda one, apjuosta erki vainiku ir
perverta trimis vinimis, visa spinduliuojanti dangik vies. Pamau ji pradta komponuoti jzuit leidiam knyg
tituliniuose puslapiuose, taip pat puo
ios vienuolijos banyi portalus ir
skliaut tapyb.
Toki apreikimuose regt Iganytojo ird savo urauose nupie ir garsioji
prancz vizionist vizitiet v. Margarita Marija Alacoque. Tradicin emblem
papildo irdies centre atsirads raas
Charitas Gailestingumas, o vietoje lovs spinduli j ratu supa erki vainikas (il. 6). Sekant sesers vizitiets pavyzdiu, tokie atvaizdai jau 1685 m. kurti
Paray-le-Monial vienuolyne ir neioti
prie irdies arba segti atlape52. XVIII a.
atvaizdai nuo senesnij skiriasi btent
meils liepsnomis, besiverianiomis i
irdies virutinje dalyje.
Seniausias v. Jzaus irdies atvaizdas LietuvosLenkijos valstybje saugo-

JAUNJ OPUSAI

Il. 6. v. Margaritos Marijos Alacoque pieta v.

Jzaus irdis. XVII a. 8 de.

Il. 7. Pompeo Battoni (17081787). v. Jzaus irdis. 1760 m. Romos Il Ges`u banyia, Italija

mas Krokuvos vizitiei vienuolyno archyve ir mena paios v. Margaritos

Marijos laikus. Krokuvos vienuolms j
atsiunt motina Eleonora de Ponsein i
Lijono vienuolyno. Tai pieinys ant pergamento, kuriame Viepaties ird supa
roi vainikas53.
Nagrinjant Lietuvoje ilikusius
XVIII a. krinius, nortsi juos suskirstyti dvi pagrindines grupes. Pirmajai priklausyt atvaizdai, kuriuose Jzaus irdis vaizduojama viena, be fizinio Kristaus kno. Tokia irdis-emblema yra kilusi i Penki Jzaus aizd ikonografinio
tipo, todl kartais vaizduojama kartu su
Arma Christi, kaip matyti Vilniaus Kalvarij (Verki) v. Kryiaus Atradimo banyios didiojo altoriaus iliuziniame treiajame tarpsnyje (17721783 m., dail.

Kristupas Polubinskis). Apskritai toks

embleminis Jzaus irdies kaip altoriaus pagrindinio paveikslo papildinio
vaizdavimas vlyvojo baroko altoriuose
paplits daugiau, negu atskiras paveikslas. Sukurtas kaip tapybos krinys ar
skulptra vlyvojo baroko altoriuose, jis
neretai talpinamas virutiniame, frontoniniame altoriaus tarpsnyje. Toki
skulptr irdi-emblem taip pat buvo Likiavos dominikon, iemari
banyiose54, Lauksodio brolijos altoriuje ant drobs tapytas vienos irdies atvaizdas gretinamas su antropomorfiniu
Viepaties Jzaus su atverta irdimi
paveikslu55.
iame kontekste itin unikalus seniausias Lietuvoje iliks Jzaus irdies atvaizdas yra i Vityio banyios, kuris
LOGOS 44

2005 SPALIS GRUODIS

173

RIMA VALINIT

Il. 8. v. Jzaus irdis. Apie 1747 m. I Vityio

banyios

buvo pagrindinis v. Jzaus irdies brolijos altoriaus paveikslas (il. 8). Ipltotos ikonografijos krinyje galime iskirti
tris svarbiausias mintis, ireikianias
vien idj. Paveikslo centre esani ird Dievo meils mogui simbol juosia erki vainikas, viruje ikeltas kryelis, o i perverto ono aizdos veriasi
kraujas ir vanduo. Tai Iganytojo kani
ir mirt ant kryiaus primenantys enklai. Likusi paveikslo dalis skirta palovinimui: pai ird supa jos dangik
kilm pabriantys spinduliai, o aplinkui j adoruojantys angelai. Du didesnieji ind renka i irdies plstant
krauj, o angel chorai prilaiko praskleist udang simbolikai mums at-

174

LOGOS 44

2005 SPALIS GRUODIS

skleisdami v. Sakramento meile igananio Kristaus Kraujo paslapt.

is paveikslas turjo bti nutapytas
madaug apie 1747 m., kai Vityio
banyi buvo vesdinta Jzaus irdies
brolija. Ko gero, dar XVIII a. jis buvo
papuotas aptaisais, kurie buvo detaliai
aprayti 1817 m. inventoriuje: ird juosia erki vainikas ir spinduliai, vir
kuri ikyla kryelis. Visa tai ir angel
sparneliai bei laikomas padklas sidabriniai, kai kur paauksuoti. Prie paveikslo vienas votas56. Tai rodo nuoird brolijos rpest ir gyv pamaldum v. Jzaus irdiai.
Kadangi toks embleminis Jzaus
irdies vaizdavimo bdas susiformavo
pirmiausia, galima numanyti, kad panaiai irdis buvo vaizduojama ir neilikusiuose ankstyvuosiuose Vilniaus vizitiei (apie 1719 m.) ir Krai jzuit banyi (apie 1744 m.?) atvaizduose. Jis
buvo populiarus ir vliau. Tai rodo
XVIII a. paskutiniojo ketvirio brolij
procesij altorliai i Vityio bei Rozalimo banyi57. Juose ikonografija nra
taip ipltota kaip altoriniame atvaizde
ir artimesn grafinei emblemai.
Antrajai grupei priklausyt antropomorfiniai Jzaus irdies atvaizdai, kuriuose irdis vaizduojama liepsnojanti
Kristaus krtinje. iuo metu tradiciniu
laikomas antropomorfinis atvaizdas su
Iganytojo krtinje liepsnojania irdimi susiformavo bent pus imtmeio vliau negu embleminiai, madaug apie
XVIII a. vidur. Neabejojamai tam takos
turjo v. Margaritos Marijos Alacoque
patirt vizij, kuriose Viepats atvr jai
savo ird, apraymai.

JAUNJ OPUSAI

Plaiausiai inomas 1760 m. ital dailininko Pompeo Battonio (17081787)

sukurtas v. Jzaus irdies atvaizdas,
skirtas pagrindinei jzuit ventovei
Romos Il Gesa banyiai (il. 7). Jame
vaizduojamas Kristus kairje rankoje laiko liepsnojani ird, o deine rodo j.
1878 m. ventj apeig kongregacija
Battonio ir embleminius atvaizdus pripaino netinkamais norint gauti indulgencijas. Jzaus ird galima buvo vaizduoti tiktai ant Jzaus krtins. 1891 m.
paskelbtuose reikalavimuose leista vaizduoti Jzaus ird vien, be kno, bet tik
kriniuose, skirtuose privaiam pamaldumui, o ne vieam garbinimui altoriuose58.
Garsiojo Pompeo Battonio Jzaus irdies paveikslo XVIII a. sekini Lietuvoje rasti nepavyko, todl galima teigti,
kad tuo metu jis dar nebuvo toks populiarus, kaip XIX a. AntrojojeXX a. pirmojoje pusje, o gal net apskritai nebuvo inomas. Kita vertus, takos galjo
turti ir mintas 1878 m. draudimas
puoti altorius Battonio ir embleminio
tipo paveikslais. Nors toki paveiksl
naikinimo fakt ir nra inoma, taiau
jie galjo bti tiesiog pakeisti naujais,
tinkamais atvaizdais.
Lietuvoje ilik XVIII a. antropomorfiniai atvaizdai yra gan vienodi. Daugumoje j Kristus vaizduojamas taip pat
stovintis kontrapostu arba puse figros,
galv kiek pasuks dein, abiem rankomis su irykintomis aizdomis rodantis krtinje liepsnojani ir glorijoje spindini ird. Tarp i atvaizd
galima velgti vien nedidel skirtum:
vienuose Kristus delnais praskleids savo drabu taip apnuoginama krtin
su liepsnojania irdimi, o kituose ji i-

tapyta tiesiai ant drabuio. Abiem atvejais rank padtis vienoda.

Europoje yra dar bent keli garss
XVIII a. Jzaus irdies atvaizdai, kurie
vis dlto veikiausiai yra ne lietuvik atvaizd pirmavaizdiai, bet tokie patys
sekiniai. Dabartinje Italijoje, istoriniame
Tirolio regione, Bolzano miesto katedroje
garbinamas Jzaus irdies atvaizdas, kur apie 1770 m. nutap dailininkas Johannas Carlas Henrici (17371823) (il. 9).
Kaip ir LietuvosLenkijos valstybje, pamaldumas Jzaus irdiai iame regione
suklestjo dar XVIII a. Jo apogjumi tapo Tirolio pasiventimas v. Jzaus irdies globai 1796 m. birelio 1 dien, vyks btent prie minto paveikslo59.
Kompozicikai iam atvaizdui labai
artimi paveikslai i Vilniaus dominikon v. Dvasios, Kauno jzuit ir Kaltann banyi.
Bent keleri met tikslumu galima
datuoti Kauno jzuit v. Prancikaus
Ksavero banyioje buvus atvaizd, dabar saugom Kauno arkikatedros zakristijoje (il. 4). I 1782 m. vizitacijos suinome, kad panaikinus jzuitus, jo malonyb kunigas Mikalojus Velika, dabartinis
Kauno mokyklos rektorius, [ paveiksl] kaip savo lomis sigyt, perkl
Mergels Marijos Sopulingosios altori
tuometinje parapinje Kauno banyioje60. Nors Kaune jzuitai liko iki 1787 m.,
taiau, kaip liudija altinis, paveikslas sigytas dar prie ordino kasacij 1773 m.
Veikiausiai tai vyko vos keleri metai
prie tai. Taigi jis yra beveik to paties laiko kaip ir Bolzano atvaizdas.
Nors kaunikiame paveiksle pakartotos net smulkiausios Bolzano paveikslo
pieinio klosts, jo schemika, sausoka
LOGOS 44

2005 SPALIS GRUODIS

175

RIMA VALINIT

Il. 9. Johann Carl Henrici (17371823). v. Jzaus irdis. Apie 1770 m. Bolzano katedra, Tirolis, Italija

tapyba liudija vietos meistro darb ir

galbt kopijavim nuo grafinio pirmavaizdio. Ry su grafika dar labiau sustiprina ios technikos kriniuose dana banderol su inskripcija. raas liudija: Praebe fili mi cortuum mihi Mano
vaike, duok man savo ird, tesilaiko tavo akys mano keli (Pt 23, 26). Tai Patarli knygos eiluts pradia, o kartu
paskatinimas visiems tikintiesiems ne
tik adoruoti Jzaus ird, taiau ir patiems atverti j Viepaties meilei.
Dal Vilniaus dominikon v. Dvasios banyios paveikslo dengia aptaisai, todl apie piein kalbti kiek sudtingiau (il. 5). Vis dlto i to, kas maty-

176

LOGOS 44

2005 SPALIS GRUODIS

ti, galima teigti, kad jis identikas aptartiesiems. Pakartotos net trys sudtingais rakursais fone sklendianios angeliuk galvuts. is atvaizdas tapytas
subtiliai niuansuojant perjimus, nra
toks schemikas kaip Kauno paveikslas,
taiau vis tiek juntama vietos dailininko ranka. Pagal paveikslo rm j galima datuoti XVIII a. atuntuojudevintuoju deimtmeiu61.
I prancikonams priklausiusios senosios Kaltann banyios iki i dien iliko XVIII a. antrosios puss Jzaus
irdies paveikslas (il. 10). Kadaise jis
galbt kabjo atskirame altoriuje, nors
jau 1830 m. juo dengiamas didiajame
altoriuje patalpintas enstochovos Dievo Motinos atvaizdas. Be kit iai ventovei suteikt veni, ia minima ir Jzaus irdies62 vent. iame paveiksle
nutapytas prastinis Jzaus irdies atvaizdas, tik figra apsukta pagal veidrodins simetrijos princip. domu tai,
kad, pvz., angeliukai ir pati irdis iai
simetrijai nepaklsta ir itapyti kaip
anksiau aptartuose kriniuose. Atvaizdo apaioje taip pat yra dailiai rokoko
stiliumi rmintas raas su eilute i v.
Jzaus Vardo litanijos Iesu Amabilis
Jzau meilingasis.
Jau mintoje Rozalimo banyioje
yra ir antrasis procesij altorlis su v.
Jzaus irdimi kart antropomorfine
(il. 11). domus jau pats faktas, kad ia
bta dviej to paties laiko Jzaus irdies procesij altorli, abiej aptariam tip, kuri vienas poroje su Ecce
Homo, kitas su Pieta. Taigi abiejuose
procesij altorliuose vyrauja kristologin ikonografija, nors XVIII a. ventov-

JAUNJ OPUSAI

se dominuodavo Marijos ir ventj atvaizdai.

Neinomo provincijos dailininko nutapytame paveiksle atsisakoma vis detali debes, angeliuk, net ird juosianio erki ir spinduli vainiko,
kryelio bei aizd. Aktyvacija ia kuriama ne pieiniu, bet koloritu bendrame mlynos, baltos ir aukso altorlio
polichromijos bei rudame paties atvaizdo kolorite skaisiu raudoniu deganti
irdis tampa rykiausiu ir pagrindiniu
vaizdiniu bei idjiniu akcentu. Kit dimensij jam turjo suteikti vliau ird
udengs aptaisas. Kad jo bta, matyti
i vini palikt ymi.
Jzaus irdies atvaizdai su irdimi, vaizduojama ant drabuio, taip pat
turi atitikmen Vakar Europoje. Toks
XVIII a. malonmis garsjantis atvaizdas
yra Vienos v. Stepono katedroje (il. 12).
Panaaus pieinio atvaizdai ilik Lauksodio, iluvos ir Rumboni banyiose.
Kaip minta, nuo 1773 m. filinje
Lauksodio banyioje, jzuit misijoje,
veik v. Jzaus irdies brolija. Tad, ko
gero, apie 1773 m. nutapytame jai priklausiusio altoriaus paveiksle dominuoja beveik visa, kiek emiau keli ubaigta Jzaus figra, abiem rankomis rodanti
krtinje atvert ird (il. 3). Detaliau
apibdinti menines priemones sudtinga, nes vis Kristaus figr, iskyrus galv ir rankas, dengia balto metalo aptaisai, rodantys ypating parapijiei
pagarb iam atvaizdui. Pati paveikslo kompozicija gan tradicin, bdinga
io ikonografinio tipo XVIIIXIX a. pavyzdiams.
domus yra vienintelis tarp aptariamj visos figros atvaizdas i iluvos

Il. 10. v. Jzaus irdis. XVIII a. II p. Kaltann

buv. prancikon banyia

Il. 11. v. Jzaus irdis. XVIII a. IV ketv. Rozalimo banyia

LOGOS 44

2005 SPALIS GRUODIS

177

RIMA VALINIT

Il. 12. v. Jzaus irdis. XVIII a. II p. Vienos v. Stepono katedra, Austrija

Il. 13. v. Jzaus irdis. Prie 1786 m. iluvos

banyia

infulato prepozitros (il. 13). Jis turjo

bti sukurtas XVIII a. atuntajamedevintajame deimtmetyje, prie 1786 m.
vykus iluvos Dievo Motinos paveikslo vainikavim popieiaus karnomis.
Ruoiantis iam ikilmingam vykiui, ne
tik sumryta dabartin iluvos banyia, bet ir joje rengti nauji altoriai su paveikslais bei kita liturgine ranga
(skulpt. Tomas Podgaiskis, apie 1775
1786 m.). Prajus porai dien po paveikslo vainikavimo, rugsjo 10 d. konsekruota pati ventov. Nuo tada Jzaus
irdies paveikslas kabo oninio Kristaus
altoriaus pirmajame tarpsnyje63.
Kristaus figra ikyla rudais pustoniais tapytoje dangikoje erdvje. Ji
kompozicikai ir spalvikai dominuoja
visame atvaizde, o viesos efektais, kaip

prasta baroke, iskirta svarbiausia io

paveikslo vieta krtinje liepsnojantis
Meils simbolis. Krist lydi ne tik danguje sklendianios sparnuotos angeliuk galvuts, bet ir aplink debes susibr keturi putai, teatralikais gestais, maldai sudtomis rankomis bei laikomu
kryiumi tarpininkaujantys io atvaizdo
suvokimui: Adoruokite veniausi Jzaus ird, tai yra kelias, per kur bsite iganyti!
Kiek neprastas savo atlikimo technika yra nedidelis paveiksllis i Rumboni banyios, i pradi buvs pastatomas ant mensos, o XIX a. pabaigoje ikeltas oninio altoriaus antrj tarpsn.
Visas atvaizdas atliktas siuvinjimo
technika, o Kristaus veidas, platakos
bei irdis tapyti ant atskiro pagrindo.

178

LOGOS 44

2005 SPALIS GRUODIS

JAUNJ OPUSAI

Ypatingas yra ir paveiksllio fonas ia

jis ne neutralus ar vaizduojantis debesis,
bet su iliuzine kolonada ir draperija
taip sukuriamas erdvs spdis bei kriniui suteikiama papildom simbolini
prasmi. Panau, kad is krinys buvo
sukurtas jau egzistuojant ampyro dailei
Vakar Europoje paioje XIX a. pradioje ar pirmajame ketvirtyje (iki 1818 m.)64.
Kaip matome, visi antrajam tipui priklausantys Jzaus irdies atvaizdai yra
sukurti XVIII a. antrojoje pusje ar vliau. Juose rykus rokoko dailei bdingas sentimentalumas, lyrika, net melancholika nuotaika. Kompozicijos poiriu jie nevairs, besiskiriantys tik fokusavimu, fonu bei meniniu atlikimo
lygiu. Ilik atvaizdai tarpusavyje susij ne originalokopijos santykiu, bet yra
sekiniai keli neinom pirmavaizdi.
J nustatyti nepavyko, bet labiausiai tiktina, kad tai buv dvasin literatr
ar maldynus iliustruojantys grafikos
darbai, galbt kil i germanakalbi katalikik krat (plg. Bolzano ir Vienos
v. Jzaus irdies atvaizdus).
Kaip paymjo ne vienas Lietuvos
senosios dails tyrintojas, vietos dailininkai maiau improvizuodavo kurdami sudtingo teologinio paaikinimo reikalaujanias sampratas ir atvaizdus,
kaip, pavyzdiui, v. Trejyb, Dievo
Apvaizda. Tai veikiausiai paaikina, kodl tokia nedidel ir v. Jzaus irdies
atvaizd ikonografin vairov.
Tiesa, be i XVIII a. krini, yra ir
keli domesns, ne tokios tradicins ikonografijos darbai. Juose atsiskleidia
ikonografins formos iekojimas ir pastangos suteikti gilesn mint plintan-

Il. 14. v. Jzaus irdis. XVIII a. 89 de.(?) drijos banyia

iam pamaldumui. Tokie yra Jzaus irdies atvaizdai i drijos, Plungs banyi bei Geidi koplyios65.
drijos banyi paveikslas perkeltas XX a. pirmojoje pusje i neinomos
ventovs (il. 14). ia Kristus vaizduojamas sdintis, ikls dein rank, rodo dang, kair nuleista. Autentiki
dabar matyti tik veidas, rankos ir pdos,
kaip spjama, tapyti XVIII a. viduryje ar
atuntajamedevintajame deimtmetyje
profesionalaus Lietuvos dailininko. Likusi figr dengia XIX a. aptaisai, ant
kuri ties krtine pritvirtinta metalin
irdis. Ji, kaip ir pirmin fon dengiantys debesys, jau XX a. kryba. Kaip
LOGOS 44

2005 SPALIS GRUODIS

179

RIMA VALINIT

Il. 15. v. Jzaus irdis. XIX a. II ketv. Plungs

banyia

paymi paveiksl nagrinjusi R. Stankeviien, kyla abejoni, ar irdies motyvas apskritai buvo nutapytas66. Mat
apie 1923 m. konsekruojant drijos banyi, jai buvo suteiktas v. Jzaus irdies titulas, todl gali bti, kad didiajame altoriuje pakabintas paveikslas buvo tik pritaikytas reikalingai ikonografijai. Tai patvirtinti ir atskleisti pirmin domaus paveikslo vaizd galt tik
specials tyrimai.
Kita vertus, gan panaios kompozicijos yra jau XIX a. antruoju ketviriu
datuojamas paveikslas i Plungs banyios (il. 15)67. ia Kristus vaizduojamas stovintis kontrapostu, jo dein ranka tarsi kvieia prie savs, o kair su ikeltu rodomuoju pirtu nukreipta jo
galv apgaubus ra i jau mintos Pa-

180

LOGOS 44

2005 SPALIS GRUODIS

tarli knygos, kart lietuvi kalba: Sunaw mana atadok Man irdi tawa [...]. Jzaus irdis vaizduojama krtinje, specialiai jai aptaisuose ikirptoje ertmje.
raas liudija, kad tai ne perdirbinys, bet
btent Jzaus irdies atvaizdas.
v. Jzaus irdies altorius 1797 m.
pastatytoje naujojoje Plungs v. Jono
Kriktytojo banyioje buvo rengtas
1804 m. XIX a. antrajame ketvirtyje jame pakabintas aptariamas paveikslas.
Taiau XIX a. vizitacijose minimas ir i
senosios banyios altoriaus perkeltas
senas atvaizdas v. Jzaus irdies,
taip pat senas nebenaudojamas procesij altorlis bei pora vliav su iuo siuetu68. Tai leidia teigti, kad pamaldumas Jzaus irdiai ioje banyioje
klestjo nuo XVIII a., o nagrinjamas paveikslas io pamaldumo simbolis69.
Gausi originalios ikonografijos krini turtinga Geidi kapini koplyia.
Joje anksiau buvo 1772 m. datuotas
procesij altorlis su v. Jzaus irdies ir
v. Mergels Marijos kaplierins atvaizdais, funduotas Antano Geriko (Antoni
Gieryk, dabar emaii Alkos muziejus, il. 16)70. Nors tapytas pusiau profesionalaus dailininko ir yra liaudikai
stilizuotos menins formos, jis isiskiria
itin giliai suvokta teologine krinio
mintimi. iame altorlio paveiksle Jzus
vaizduojamas ne pagal konkret Biblijos
ar tradicine tapusios ikonografijos siuet, bet taip, kad kuo aikiau bt atskleista svarbiausia idja. Jzus ikyla
tarsi k tik nukryiuotas: nuogas, tik susijuoss perizonijumi, su erki vainiku ir rykiomis, dar kraujuojaniomis
aizdomis. Taiau jis ne kaba ant kryiaus, bet stovi jo fone, pdomis vis dar

JAUNJ OPUSAI

prikaltas prie apatins krymos pakopls, taiau rankomis rodantis ird pradurto ono vietoje. Kaip danai Nukryiavimo scenoje, po kryiumi parklupusi rauda Marija Magdaliet, o skausmo
perverta Marija ir Jonas Evangelistas
stovi alia jos. U j nugar susibrusios minios moni pasauliei ir dvasinink, portretik ir niveliuot, kurie
paskend maldoje viltingai velgia Iganytoj, j nukreiptas ir Jono Evangelisto(?) rankos gestas. Vis prasm atskleidia tarsi i Kristaus lp einantys
odiai: Co miaem czyni winnicy moiey a
nie uczynim / W sercu moim czytacie. Tai
nuoroda pranao Izaijo knygoje aprayt giesm apie vynuogyn: derlingas,
gerai idirbtas emes apsjs rinktinmis
vynuogmis, jas priirdavs sodininkas tikjosi sulaukti gero ir gausaus derliaus, taiau priaugo ne saldi vynuogi, bet rgtuogi. iuose odiuose
atsispindi nuoskauda ir nusivylimas:
K dar turjau padaryti savo vynuogynui, ko a jame nepadariau? (Iz 5, 4)
iame atvaizde Kristus yra Viepaties
vynmedis, i kurio Aukos ant kryiaus
turjo iaugti geros vynuogs. Ir ities,
abipus kryiaus stovintys mons atrodo
tarsi dvi vynuogi keks! Taiau ne visos
vynuogs iaugo tokios saldios kai
kurios i j rgtuogs, ir dl to Jzaus
irdyje galima skaityti ne tik meil, bet
ir skausm. ia galima velgti daug
bendrum su apreikimais v. Margaritai Marijai Alacoque jai Jzus atskleidia ne tik begalin meil monijai, taiau ir skausm, kur jam kelia moni
abejingumas ir nedkingas elgesys.
Tokie sudtingos, ipltotos ikonografijos kriniai daniau bdavo randa-

Il. 16. Nukryiuotasis, atveriantis ird. 1772 m.

I Geidi kapini koplyios

mi ne banyi altoriuose, bet vienuolyn galerijose, kur vienuoliai galdavo

atsidti j gilesniam apmstymui bei
gretinti su meditacij skaitiniais.
Taigi XVIII a. v. Jzaus irdies atvaizdus Lietuvoje galima skirstyti dvi
pagrindines grupes. Senesniojo tipo kriniuose, ko gero, kilusiuose i Penki Jzaus aizd, Jzaus irdis vaizduojama
kaip emblema. Toki atvaizd Lietuvoje
bta jau XVIII a. pirmojoje pusje ir vliau. Lietuvoje buvo paplit ne tik Jzaus irdies emblemos kaip altori atvaizd papildiniai, bet ir kaip savarankiki, ipltotos ikonografijos kriniai. Bene pirmasis io tipo altorinis paveikslas priklaus Vilniaus vizitiei Jzaus irdies brolijai (apie 1719 m.), seniausias iliks krinys apie 1747 m.
paveikslas i Vityio banyios.
Madaug XVIII a. viduryje Europoje susiformavo kitas, antropomorfinis JLOGOS 44

2005 SPALIS GRUODIS

181

RIMA VALINIT

zaus irdies tipas, kuris netrukus paplito ir Lietuvoje. Dauguma io tipo krini yra ikonografikai nevairs, sukurti
bent pagal du nenustatytus pirmavaizdius. Jie skiriasi tik neesminmis detalmis, kadruote bei meninio atlikimo
lygiu. Maiau tradiciniai, ikonografikai
domesni atvaizdai yra i drijos ir Geidi banyi.
Reikia paymti, kad atvaizd apraymai ilikusiuose inventoriuose ir vizitacijose yra nedetals, apibendrinti, todl pagal juos vargiai manoma paveikslus priskirti konkreiam Jzaus irdies
tipui. Dl tos paios prieasties sunku
pasakyti, kada tiksliai vyko perjimas
nuo embleminio prie antropomorfinio

tipo. Apie tai galima sprsti tik pagal ilikusius pavyzdius.

Pamaldumo prasme nra principinio skirtumo, ar Jzaus irdis vaizduojama emblemikai, ar antropomorfikai.
Teologin mintis ilieka ta pati: tai
Viepaties meils ir gailestingumo idjos iraika, o tokio atvaizdo patalpinimas altoriuje konkreios parapijos ar
vienuolijos pamaldumo ia intencija
apraika. Todl klaidinga bt teigti,
kad v. Jzaus irdies atvaizdai Lietuvoje pasklido tik XVIII a. antrojoje pusje. Altoriniai paveikslai, kaip ir pats
pamaldumas v. Jzaus irdiai, Lietuvoje plito nuo pat XVIII imtmeio
pradios!

Literatra ir nuorodos
41
42

43

44
45

46

182

Tame paiame altoriuje jis minimas ir 1817 m.

vizitacijoje LVIA F. 694, ap. 1, b. 3660, l. 122.
r. D. Klajumien. Septyni altoriai ir sakykla
(Likiava) // Lietuvos sakralins dails katalogas.
T. I. Kn. III. Vilnius: Gervel, 1998, p. 195
203; D. Klajumien. Likiavos dominikon
banyios interjero ikonografin programa //
Paveikslas ir knyga: LDK dails tyrimai ir altiniai. Dail 25. Vilnius: VDA leidykla, 2002,
p. 120.
r. D. Klajumien. XVIII a. iliuzin retabul tapyba Vilniaus sakralinje architektroje // Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts barokas: formos,
takos, kryptys. Dail 21. Vilnius: VDA leidykla, 2001, p. 148149; R. Meldyt, p. 145146.
Dkoju dr. Skirmantei Smilingytei-eimienei
u suteikt informacij.
LVIA F. 1671, ap. 4, b. 335, l. 4v Gegrn filijos 1776 m. inventorius; LVIA F. 669, ap. 2,
b. 226, l. 457 v Gegrn filijos 1821 m. vizitacija.
LVIA F. 669, ap. 2, b. 226, l. 192 Mosdio
banyios 1821 m. vizitacija. M. Valanius mini kit, 1762 m. dat. M. Valanius. Ratai.
T. 2. Vilnius: Vaga, 1972, p. 160. Mosdis tuo
metu priklaus vyskupo stalui.

LOGOS 44

2005 SPALIS GRUODIS

47
48

49

50

51

52

53

54

Ten pat, l. 178v186v.

KAK B. 78 Duset banyios v. Jzaus irdies brolijos steigimo dokument nuoraas;
LVIA F. 696, ap. 2, b. 23, l. 3132 Duset parapins banyios 1833 m. inventorius.
VUB RS F. 20330, l. 61 Pauvio banyios
kaplieriaus brolijos knyga, 17821832. 61 lape
minima, kad 1789 met birelio 19 (12?) dien pradta rainti Jzaus irdies Brolij.
Dabar LNM. r. M. Matuakait. Procesij altorliai Lietuvoje. Marijampol: Ardor, 1998,
p. 29, il. 48, 49; LVIA F. 669, ap. 2, b. 223,
l. 576 1820 m. vizitacijos aktas.
r. Krikionikosios ikonografijos odynas / Sud.
D. Ramonien. Vilnius: VDA leidykla, 1997,
il. p. 294.
New Catholic Encyclopedia. Washington: The
Catholic University of America, 1987. V. 12,
p. 820.
S. Modajewski, ks. Twemu Sercu cze skadamy
//http://www.wiara.pl/tematcaly.php?curr_
hit=8&idenart=1056701302
Vyskupo Ignoto Jokbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m. / Sud. ir par. V. Jogla // Lietuvos istorijos altiniai. T. VI. Vilnius:
Katalik akademija, 2001, p. 192.

JAUNJ OPUSAI
55
56
57

58
59
60
61
62

63
64

65

LVIA F. 696, ap. 2, b. 26, l. 1, 21 Lauksodio

filins banyios 1812, 1887 m. inventorius.
MABR F 255883, l. 2 Vityio parapins banyios 1817 m. inventorius.
r. R. Stankeviien. Procesij altorlis I (Vitytis) // Lietuvos sakralins dails katalogas. T. I.
Kn. 2. Vilnius: Gervel, 1997, p. 281283, il.
172; M. Matuakait. Procesij altorliai Lietuvoje. Marijampol: Ardor, 1998, p. 29, il. 49 (dabar Lietuvos nacionalinis muziejus).
Ten pat.
Herz Jezu Fest // http://www.dioezese-innsbruck.at/aktuelles.asp?lfdnr=50000197
Vyskupo Ignoto Jokbo Masalskio, p. 11.
M. Matuakait, p. 20.
MAB RS F. 273143, l. 8 Kaltann prancikon ir parapins banyios 1830 m. vizitacijos aktas.
KAK B. 51, l. 3 iluvos infulato prepozitros
1796 m. inventorius.
R. Stankeviien. Paveikslas v. Jzaus irdis
(Rumbonys) // Lietuvos sakralin dail. T. I. Kn.
V. Vilnius: Savastis, 2003, p. 284286, il. 171.
iluvos banyioje yra XVII a. II puse (?) datuojamas kontrinis paveikslas Jzus Kristus, kuris
kartais vardinamas kaip v. Jzaus irdies atvaizdas (r. Tytuvn Bernardin banyia ir vienuolynas. Vilnius: VDA leidykla, 2004, p. 207;
LDM P. Gudyno restauravimo centro archyvas,
rest. L. Lukoeviius, 20022003 m.). ia vaizduojamas klpantis ilgaplaukis jaunuolis su pamaldiai sukryiuotomis rankomis ir ipjauta
irdies formos ertme krtinje, prie jo koj kl-

66

67

68

69

70

po litas. Autors nuomone, tai ne Jzaus, bet

v. Vito atvaizdas. is IV a. gyvens ventasis
itin gerbiamas ekijoje ir yra jos globjas, o
Prahos v. Vito katedroje saugomi jo palaikai.
v. Vitas itin kartai tikjo, ir tai simbolizuoja
jo irdis, o jo kankinysts istorijoje minimas
metimas lit narv.
R. Stankeviien. Paveikslas v. Jzaus irdis
su aptaisais (drija) // Lietuvos sakralin dail.
T. I.V. Vilnius: Savastis, 2003, p. 496, il. 332.
Plungs dekanato sakralin architektra ir dail.
Plung, Kuliai, Stalgnai, Pakutuvnai. Vilnius,
2004, p. 73, 81.
LVIA F. 669, ap. 2, b. 226, l. 505 Plungs banyios 1821 m. vizitacija; LVIA F. 669, ap. 2,
b. 252, l. 538 Plungs banyios 1841 m. vizitacija.
Apie XVIII a. Plungs banyios inventori nra inoma. Tai galbt paaikint, kodl ioje
parapijoje dominuoja jzuitika ikonografija:
be Jzaus irdies atvaizdo, dar yra ilik du v.
Ignoto Lojolos bei vienas v. Prancikaus Ksavero paveikslas (XVIIIXIX a.). Buvusioje filinje
Kuli banyioje yra dar vienas v. Ignoto Lojolos atvaizdas su 1777 m. data. Teigiama, kad
Kuliai priklaus jzuitams, taiau istoriniai altiniai to nepatvirtina. Tiesa, 1776 m. steigus
Kuli parapij, jos klebonu tapo eksjzuitas
Antanas Rimkeviius. Kita vertus, Plung paveikslai galjo patekti i kurios nors udarytos
jzuit ventovs.
Lietuvi liaudies menas. Grafika. Tapyba. Vilnius: Vaga, 1968, p. 270, il. 213214.

Iliustracij altiniai
11. I leidinio: ODonnell T. T. Heart of the Redeemer. Manassas: Trinity Communications,
1989, il. p. 103.
12. Devocinis paveiksllis i asmeninio dr. Laimos inknaits archyvo.
13. Kultros paveldo centro Dails paveldo instituto archyvas.
14. R. Valinits fotografija.
15. R. Valinits fotografija.
16. I leidinio: T. T. ODonnell. Heart of the Redeemer. Manassas: Trinity Communications,
1989, il. p. 138.
17. I asmeninio dr. Skirmants Smilingyts-eimiens archyvo.
18. Kultros paveldo centro Dails paveldo instituto archyvas

19. Herz Jezu Fest // http://www.dioezese-innsbruck.at/aktuelles.asp?lfdnr=50000197

10. Kultros paveldo centro Dails paveldo instituto archyvas
11. I leidinio: M. Matuakait. Procesij altorliai
Lietuvoje. Marijampol: Ardor, 1998, il. 48.
12. Devocinis paveiksllis i asmeninio R. Valinits archyvo.
13. R. Valinits fotografija.
14. I leidinio: Lietuvos sakralin dail. T. I. Kn. V.
Vilnius: Savastis, 2003, il. 332.
15. I leidinio: Plungs dekanato sakralin architektra ir dail. Plung, Kuliai, Stalgnai, Pakutuvnai. Vilnius, 2004, p. 81.
16. I leidinio: Lietuvi liaudies menas. Grafika. Tapyba. Vilnius: Vaga, 1968, il. 213.

LOGOS 44

2005 SPALIS GRUODIS

183