Scribd Logo
Upload

Welcome to Scribd!

  • Birutė Kabašinskaitė Gert Klingenschmitt Iš Lietuvių Kalbos Žodžių Istorijos I. Lie. Gáirė II. Lie. Tóbulas, Tóbūlas

    Uploaded by

    xgn
    12 views29 pages
    Baltistica

    Original Title

    Birutė Kabašinskaitė Gert Klingenschmitt Iš lietuvių kalbos žodžių istorijos I. Lie. gáirė; II. Lie. tóbulas, tóbūlas

    Copyright

    © © All Rights Reserved

    Available Formats

    PDF or read online from Scribd

    Did you find this document useful?

    Is this content inappropriate?

    Report this Document
    Baltistica

    Copyright:

    © All Rights Reserved
    Download as PDF or read online from Scribd
    Flag for inappropriate content
    12 views29 pages

    Birutė Kabašinskaitė Gert Klingenschmitt Iš Lietuvių Kalbos Žodžių Istorijos I. Lie. Gáirė II. Lie. Tóbulas, Tóbūlas

    Uploaded by

    xgn
    Baltistica

    Copyright:

    © All Rights Reserved
    Download as PDF or read online from Scribd
    Flag for inappropriate content
    of 29
    BALTISTICA XXXIX (1) 2004 77-105 Biruté KABASINSKAITE, Gert KLINGENSCHMITT Vilniaus universitetas, Regensburgo universitetas 18 LIETUVIY KALBOS ZODZIY ISTORIJOS: I. LIE. gdiré. I. LIE. tobulas, tobiilas I Lie. gairé LL. LKZ Zodziui gdiré teikia tokias reik8mes (zr. LKZ III 33): 1. kartelé, kais- tis, smaigas, draudykle; 2. prk. kelrodis, rodyklé; 3. véjarodis, vétrungé; 4. stulpas ar bok&tas kam stebéti; 5. aukta vieta, pakiluma; 6. véjo perpuciama vieta, pagai- ré, perpiitimas, traukis. Panasias reikimes nurodo ir kiti Zodynai, plg. dar Aleksandro KurSaiéio Lietuviskai-vokiskq Zodynq (Litauisch-deutsches Worterbuch. Thesaurus Linguae Lithuanicae, I, Géttingen, 1968, 545): 1. die Fuse, eine aufgerichtete Stange mit Strohwisch als Merk- oder Warnungszeichen; 2. die Flagge; 3. eine Erhebung im Gelinde, erhéhte Stelle. Dar platesnj reik8miy spektra pateikia Maxo Nieder- manno, Alfredo Senno, Franzo Brenderio Lietuviy rasomosios kalbos Zo- dynas (Worterbuch der litauischen Schriftsprache, 1, Heidelberg, 1932, 160): 1. Ab- steckstange; 2. Grenzpfahl; 3. Strich, Linie; 4. Bodenerhebung; 5S. Luftstrémung, Luftzug, Zugwind; 6. dem Zugwind ausgesetzter, zugiger Ort; 7. Flagge, Wimpel. Be to, §j Zodj gana tiksliai apibudina ir DLKZ 160: 1. uzbedama kur kartelé kaip zenklas; 2. prk. kelrodis, rodyklé; 3. pagairé. 1.2. Jau pirmas Zvilgsnis j gdiré reikSmiy jvairove kelia klausima, ar ¢ia bita keliy skirtingy Zodziy, homonimy, ar tik keliy skirtingy reik8miy, kilusiy i8 vie- nos pirminés reik’més. Filologiné ZodZio analizé aiskumo nesuteikia. Kaip ma- tyti if LKZ duomeny, lietuviy rastijoje Zodis gdiré pasirodo gana veélai, tik XIX amiiaus pabaigoje. Regis, pirmas jj uzfiksavo Antanas J uSka savo lietuviy kal- bos Zodyne: Jumoecxiti caosaps A. IOwxKeeuua co moaKosaniuems cio6s Ha PYCCKOMS U NoABcKOMe AsbiKaxe, I, CanKtieTep6yprs, 1904, 401-402. Dar § zodj vartojo XIX amZiaus pabaigoje XX amiZiuje gyveng Jonas Balvocius-Gerutis, Feliksas Sragys, ra’ytoja Gabriclé Petkevidaité-Bité, Satrijos Ragana. Pridurti- na, kad daugelis minéty lietuviy ra8tijos veikéjy buvo Zemaiciai’. Jy tekstuose ‘Tr dabartiniai tarmiy duomenys rodo, kad gdiré geriausiai pazjstama Zemaitiy bei vakary aukStaigiy. Tik pavieniai Sio Zodzio pavartojimo atvejai uzfiksuoti ryty aukstaitiy (panevéziskiy) tarméje (Zr. LKZ 11 33). a gdiré dazniausiai vartojama kaip ‘kartele, kaistis, smaigas, draudyklé’. Be Sios reiks- més, JuSka nurodo dar kelias - ‘aukSta vieta, pakiluma; traukis, pagairé’ (p. 402). Satrijos Ragana (Marija Petkauskaité) gdiré taip pat vartojo véjo perpuciamai vie- tai, pagairei jvardyti (zr. Marija Peékauskaité, Motyna-auklétoja, 1923, 21). 1.3. Aptarti vélyvi duomenys rodo, jog né viena gdiré reik8’mé néra i8skirtiné: né viena i§ reikSmiy nebuvo pavartota Zymiai ank8tiau uz kitas. Siaip jau patioje lietuviy kalbos dirvoje gdiré reikSme ‘véjo perpuciama vieta, pagairé, perpiitimas, traukis’ néra izoliuotas, vieni’as Zodis. Jo giminaitiai yra bidvardis gairas (4) ‘per- pudiamas, véjo gairinamas; aStrus’ ir veiksmazodZiai gdirinti ‘smarkiai pisti’ (LKZ III 34)’, gdinyti ‘t. p.’, gdiréti (retkartiais gairéti) ‘pisti’, iXgairioti ‘i8vésti, iSausti’, gairéoti ‘smarkiai eiti plevésuojant; eiti plonai apsivilkus”. Zodis gdiré, atitinka- mai *gdira ‘véjo perpuciama vieta; traukis’, vartojami ir kaip diriniy antrasis sandas bei prieSdéliy vediniuose, kurie istoriSkai taip pat laikytini diriniais (kompozitais; dx. toliau), taip pat priesagy vediniuose (pvz., gdirija ‘véjo puciama vieta, pagairé’). 1.4. Patikimi Zodzio gdiré giminaitiai kitose ide. kalbose iki Siol nebuvo Zinomi. Apskritai apie Zodzius gdiré, gairts, regis, niekas néra pla¢iau rages. Ju vedinius, aptardamas gaisti ir panaSius susijusius Zodzius, téra tik paminéjes Kazimieras Bi- ga bei jj kartojantis Ernstas Fraenkelis (Zr. B tig a, Rinktiniai raStai, II, Vilnius, 1959, 285; Fraenkel LEW 129; dél ry8io su dtgaisis, gaisti zr. toliau). Tyréjy nepastebéta, kad gdiré, gairiis giminiska Zodj turi airiy kalba ~ tai s. air. gaith, v. air. gaith, gotth, n. air. gaoth f. (4 kamienas) ‘véjas’ < kelty *gajta-. ? pasitaikantis variantas iSgvdirinti J su Zodzio pradzios gv- veikiausiai yra antriné tarminé for- mma, plg. Tverediaus, Dysnos nugvoti ‘nueiti, nuvéplinti’ vietoj nugéti ‘greit nuciti’ (la. gaju ‘ejau’; ide. *g"eh2-); gvaibti, gveibti ‘alpti, silpti, samonés netekti’ (J, Gargadai, Klaipédos r., Sintautai Kudirkos Naumieséio r., Veivirzénai Priekulés r.) vietoj geibri; (dar plg. Zinke vigius, Lietuviy dialektologija, Vilnius, 1966, 199). ? LKZ bei Lietuviy kalbos instituto LKZ kartotekos duomenimis, kuriais pasinaudoti maloniai suteiké galimybe Rita Petrokiené, gairéti bei gairytis pavieniais atvejais pavartojama ir reikSme ‘skaid- réti, Sviestis’ (pro nuogas mediiy Sakas gairéjo palsas, sumures dangus P. Cvir; Gairijas dangus, svie~ tas’, éistijas’ Gr), 0 gairdoti — ‘Svytuoti, Zibéti, blizgéti’ (austa ausrelé Svytruodama, teka saulelé gai- ruodama Ck). Tai galéty biti i8 pagrindinés reikimés ‘piisti’ i8sirutuliojusi reiksmé mazdaug ™[dangui] biti iipistam, giedram’ > ‘biti Sviesiam, Svytéti’. Kita vertus, Gia gali biti ir homonimi8- ki veiksmagodziai, gimini8ki bl. sl. gail- Saknies Zodziy grupei, plg. V. MaZiulis, Prisy kalbos etimologinis Zodynas, I, Vilnius, 1988, 312tt.; V. Urbutis, Balty etimologijos etiudai, Vilnius, 1981, 60. Minétuose gairéti ‘skaidreti, Sviestis’, gairytis (gairijas) ‘Iviestis, giedreti’ ir gairuoti ‘Svy- tuoti, Zibéti, blizgéti’ veikiausiai glidintis bidvardis 2 *gai-ra-s ‘Svicdiantis, Svytintis’ kaip *g”*aj-ro- galéty biti siejamas su pr. gaylis ‘baltas’ < *gaj-la-s < *g”'aj-lo, taip pat gr. gat6- ‘tamsiai pilkas’, toliau su i8 lie. gaidris, giedra-s it Kt., gr. gatdo6- “giedras’ < *g”*ajd-rd- rekonstruojama “d igplesta Saknimi *g™aj-d- (plg. Fraenkel LEW 128; H. Frisk, Griechisches etymologisches Wérterbuch, Il, Heidelberg, 1973, 981, 984, P. Chantraine, Dictionnaire étymologique de la langue greque, I, Paris, 1968, 1170, 1172). 78 1.5. Kadangi etimologinis tyrimas visuomet remiasi morfologine Zodzio, jo ka- mieno analize, pirmiausia reikéety nustatyti ZodZio daryba ir identifikuoti esamq Sakni. Zodziy gdiré, gairus atveju vien lietuviy kalba ir jos désningumais besiribo- janti analizé teleisty skirti Saknj gdir- arba gair-. Tuo tyrimas ir baigtysi. Indoeuro- peistikos poziiiriu Zodziy gdiré, gairis morfemy riba turety eiti pries [r]. Zodzio pradzios elementas gai- laikytinas Zodzio pagrindu, senaja Saknimi. Zinios apie ide. Saknies struktira jgalina biitent toki morfemy ribos tarp Saknies ir sufikso skyrimg. Mat indoeuropieéiy prokalbés Saknys, turingios du ar daugiau pabaigos priebalsius, negaléjo baigtis sonantais y (i&skyrus vadinamasias iSpléstas Saknis, pvz., *uel+u- ‘apdengti’), j m, n, 5 1. Si désninguma galima taikyti ir tiriant lietu- viy kalbos leksika. Tiesa, daugeliu atvejy i8 vardazodziy formy abstrahuojant cia buvo iSvestos naujos Saknys; ju sandara nebeatitinka senyjy desniy. Antai Sitaip atsirado Saknies forma gail- (-gailti, praes. beasm. -gailsta) i8 gaila, gailvs, mil- (-milti, pracs. beasm. -milsta, -mjla) i8 mylas, mielas, méilé. Senosios ide. Saknys Gia buvo *g"aj- ar *g'ej- (gaila, gailtis < *g'aj-lo- arba *g"oj-lo-), atitinkamai *mejh-. 1.6. Daiktavardzio gdiré (1), biidvardzio gairiis (4) bei veiksmazodzio gdirinti grupé lictuviy kalboje turi ir paraleliy (tiesa, rety), plg. Mdisvé (1), laisvas (4) ir Idisvinti; téisé (1) ‘tiesa, teisybé’, teisas (plg. teistis 4), téisinti. Remiantis jomis, gai- ras turéty turéti ir kito kamiengalio varianta. I8 tiesy Sio biidvardzio (r)u- kamie- no forma lietuviy ra8tijoje uzfiksuota tik nuo XIX Simtmetio. Prano SkardZiaus (Lietuviy kalbos Zodziy daryba, Vilnius, 1941, 34t., 58, 299t.) nustatyta, kad nema- Za senesniy -(r)a- kamieno bidvardziy yra virte -(r)u- kamieno biidvardziais, plg. misrus (4) (u2fiksuotas tik nuo XIX a. Simono Daukanto, PabréZos tekstuose, Antano Juskos Zodyne) ir migras (4) (SE ir kai kuriuose vélesniuose tekstuose; taip pat plg. s. i. misrd- ‘sumi’es, sumaisytas’, ide. *mik-rd-); aStras (R, N, K, Bt; um.) ir aStras (dsztras DP, SD, Mz, MT; trm.); budrits (SD, BP, R, K; trm.) ir bud- ras (tik DP, Ch) ir kt. Taigi galima numanyti, jog gainis (4) pakeité ankstiau egzis- tavusj *gairas (4). 1.7. Rekonstruotasis biidvardis “gairas (4) yra aptariamy Zodziy grupés pama- tas. Jis kildintinas, remiantis s. air. gaith f. (@-kamienas) ‘véjas’ < kelty *gajt@ < ide. *gaj-tahy, *g'aj-tah, arba *g**aj-tahy‘ (su pamatinio balsiy kaitos laipsnio a arba a<*hza<*hze) duomenimis, i8 ide. *gaj-ro-, *g'aj-ro- arba *g*"aj-ro- ‘véjuo- tas, véjo pertraukiamas’. Cia gliidinéios Saknies semantika nuo ide. *hayeh:- ‘pis- ti’ (s. i. va-ti, gr. déqor ‘pudia’, lie. véjas, vétra ir kt.) reik8més galéty skirtis tik neZy- miai: jvardijamas arba smarkus, aStrus piitimas, arba nemalonus skersvéjis, traukis. ‘Galimas priebalsisg"- kelty prokalbéje biity virtes tad jis netinka Sios nustatytos balty ir kelty zodziy grupés rekonstruotajai formai. 79 1.8. I8 biidvardzio *gairas ‘skersvéjy pertraukiamas’ veikiant métatonie rude veikiausiai buvo ivestas é sufikso® vedinys gdiré (1) ‘skersvéjis, trauksmas; véjo perpuciama vieta’, kaip senasis vardazodzio abstraktas reiSkusi ‘perpuciamumas, perpitimo ypatybe’. O i8 gdiré turbiit i8vestas denominatyvas gdirinti. 1.9. S. air. gaith f. (4 kam.) ‘véjas’ < kelty *gaj-ta- traktuotinas kaip veiksma- Zodziy abstraktus formuojan¢io sufikso -td vedinys, rei’kes ‘pitimas’, ‘(vejo) trau- kimas, skersvéjis, trauksmas’; dél darybos plg. s. air. epert /eb(b)prt/ (veiksmazo- dinis abstraktas) ‘sakyti’ < *exs-berta (: praes. sg. 3asbeir {jis sako’) < *exs-es-'beret, idbart Wb., edbart Ml. (veiksmazZodinis abstraktas) ‘aukoti’ < *'ad-uxs-ber-ta (: praes. sg. 3 adopuir /a'dobuip/ ‘jis aukoja’) < *ad-es-'uxs-beret. 1.10. Zodisgdiré kaip antrasis sandas pasitaiko ir jvairiuose diiriniuose (diach- roninés lingvistikos poZiiriu): prielinksniniuose valdomuosiuose kompozituose dzgairé (1) ‘uzuovéja’ (diirinio reikmé — ‘anapus, uz véjo perpuciamos vietos esanti vieta’; plg. uzuoveja) ir pagdiré (1) ‘véjo puciama atvira vieta, gairinama vieta’ (diri- nio reik&mé - ‘vieta, esanti po gaire’; plg. paiiksmé : aksmé, patiksné : uiksné, painksmé : unksna, ufiksné; la. paéna, paéne, paénis ‘pavésis, paunksmé’ : éna ‘SeXélis’). Sunkiau nustatyti dfgairé (1) ‘véjo puciama atvira vieta, pagairé, véjo at- simudimas j duris, j sien’ (LKZ 1371, DLKZ? 45) dirinio tipa. Reikimeés sutapi- mas su pagdiré lyg ir rodyty, jog ¢ia taip pat buves prielinksninis valdomasis kom- pozitas. Juk latviy kalboje dar yra iSlike tam tikry a¢ kaip prielinksnio relikty (Zr. J. Endzelin, Lettische Grammatik, Riga, 1922, 495t; ME I 147) - posakyje at kalninu ‘nuo kalno, j pakalne, pakalniui’ (plg. taip pat prieveiksmj atkalnu ‘t. p.’, kuris veikiausiai remiasi prielinksniniu junginiu *ata kdinq). Tad ir lie. atkdlné, la. atkaine reikety laikyti prielinksniniais valdomaisiais kompozitais, reikian¢iais ‘kas nuo kalno nueina’. Prielinksnio at reikimé, matyt, gia buvo ‘nuo ko nors (Zemyn, apation)’. La.at taip pat pasitaiko ir junginyje su saule: latviy liaudies dainy [luoka- ties, ... bérzi,] pret sauliti, at sauliti ‘[lenkités, berZai,] prie8 saule, nuo saulés, nuo- sauliai’. Jei lietuviy kalbos diriniy at- yra tos pat reik8més kaip latviy posakyje at 0 abstraktai veikiausiai susiformavo krydiuojantis keliems tipams: Idisva (1) ‘laisve’ (senasis @ pailgintojo balsiy kaitos laipsnio vedinys; plg. metonimi8kai kilusius bl.-s!. communia: lie. kiéiva ‘kas kleivomis kojomis, kliSis, kerépla’ m. f. : kleivas ‘kreivomis kojomis, Sleivas, kliSas’; r. liida m. f. ‘kvailys’, é. louda < sl. *hida : s.-kr. lid, f. lida ‘kvailas’ < sl. *'luds (*loud"o- ‘nejgalus, suzalotas, suluogintas, sutrikdytas’, plg. s. i,rud* ‘sulaikyti, w2laikyti, trukdyti, judyti’, kimry lludd ‘trikdymas, kliudymas, kliiitis’ < *loyd"o-); n. bulg. viaxva ‘burtinin- kas’, s.-kr. vuhva m., slov. vélhva f. ‘ragana’ < sl. *'vélxva m. f. sl. *véleve [neoakiitas] ‘burtininkas’ ~< *ulk-s-yd- ‘kas apdovanotas antgamtiniais gcbéjimais’: s. i. vdrcas- neutr., iran. “4aréas- neutr. ‘antgamtiniai gebéjimai’) ir lie. kalté (4) < *kaltija : kaltas, sl. *su's’a, acc. sts’6 [neoakiitas] ‘sausu- mas’ < *say'sija (gr. rovnpia ‘blogumas’: rovnede ‘blogas’ tipas); plg. taip pat *gdira ‘gairé’, esant] darinyje pagdira ‘pagairé’. 80 saultti (to if anksto galima bitty tikétis), atsaulis ‘vieta prie’ saule, jsaulis’ (LKZ I 421), dtsaulé ‘t. p, (Lietuviy kalbos gramatika, I, Vilnius, 1965, 433)° laikytini prie- linksniniais valdomaisiais kompozitais reikSme ‘nuo saulés nukreipta, nuosauli pa- détis; padétis, kai saulé Sviecia j nugara, i8. nugaros; sauléta vieta, kur sédima ar stovima nugara j saul’. Vis délto dél dabartinés reikimés ‘vieta pries saulg, jsaulis’ atsaulé, dtsaulis aiskintini kitaip. Tokia (darybos) reiksmé jmanoma tik tuo atveju, jei Zodis yra posesyvinis durinys su prielinksniniu pirmuoju sandu ‘vieta, j kuriq atei- na saule, kuria pasiekia saulé’ (Cia at reikSty ‘cion (kryptis artyn prie zinomo daly- ko)’, pvz., afeiti). Kitaip nei atkdlné atveju, dtsaulé, dtsaulis nesietini su latviy kalbos priclinksniniu junginiu. Panasiai, matyt, aiskintinas ir dtgairé (: gdiré), veikiausiai jis taip pat yra posesyvinis dirinys reikSme ‘vieta, j kuria atpliista trauksmas, gaire, kuria pasiekia gairé’. Kita vertus, galima biity manyti, jog dtgairé (ir dtgaira) yra veiksmazodzZio “atgair-ti ‘atpisti’ (su i8 gdiré abstrahuota Saknimi gair-, plg. -gailti 1.5) ar “at-gairinti ‘atpiisti’ (dél pamatinio ZodZio priesagos numetimo plg. atgaiva : at(si)gaivinti; paldima ‘palaiminimas’, paldimé ‘sékmé, laimé’ : paldiminti) abstrak- tas, plg. atpiita ‘véjas, piitimas’, dtpiitis ‘(véjo) papiitimas’, atdpita ‘véjo pagairé [ir kt.). Tadiau nei LKZ, nei jo kartotekoje tokic veiksmazodziai ncudfiksuoti’. Neai8- kus ir végairis, -io (1) ‘kiaurvéjis, skersvejis, Kiaurapitis’ dirybos tipas. ‘lai galety biiti determinatyvinis arba posesyvinis kompozitas su daiktavardiniu pirmuoju san- du (dirinio reik8mé — ‘véjo piitimas, traukimas’ arba ‘vieta, turinti traukj’)*. © LKZ 1 421 pateikia atsaulé ‘toks Sviesumas arti saulés’. Tai pavyzdys i8 LC 1880, 40; atrodo, jis taip pavartotas vienintelj karta, tad naujadary gausa garséjanciais Auiros ir Varpo laikais Siam retam Zodziui gia galéjo biti bandoma suteikti naujq reikSme. 7 Nuo aptartojo dtgairé (1) reik8me skiriasi atgaird ‘aZustogé nuo aStraus, siaurai kur prasiverzian- bio véjo’ (t. y. — uzuovéja): Stokis cia atgairdn uz sqsparos, tai ne taip bus Salta; tenai labai didelé pagairé J2 (LKZ kartoteka). Sis Zodis laikytinas prieSdéliniu valdomuoju diriniu — ‘vieta, esanti uz gairés, gairés nuoSalyje’. Specifiné reik§mé, matyt, kilo dél minétojo at ‘nuo ko nors’. Taciau tokios reikimés (bei akcentuacijos) Zodis téra w2fiksuotas vicnintelj karta; pakartotiniais LKZ kartotckos duomenimis, jis Jozintuose nevartojamas, o pateikéjas néra patikimas. Uz informacija dékojame prof. Vytautui Vitkauskui bei Ritai Petrokienei. * Tr kitais atvejais, nustatant dariniy su at- ir daiktavardiniu antruoju sandu kompozicijos tipa, kartais neaisku, ar tai yra determinatyvinis ar sudaiktavardéj¢s (buves biidvardis) posesyvinis dirinys. Aiskus determinatyvinio kompozito pavyzdys galéty biiti, pvz., dtkampis (1) ‘nuoSalyjc esanti vieta, kampas’ : kamipas, o posesyvinio —atbulas, t. y. ‘turintis atgal, atvirkSéiai nukreipta bule’ :builé, Kadai- se Gia tikrai biita vieno darybos tipo. Tokia nuomong grind2ia faktas, jog daugelis minéty kompozity turi tokius pat morfologinius ypatumus (sufiksas *-ifa-, sudaiktavardéjes ~ -ys, -is [anks¢iau kai ku- riais arba visais atvejais veikiausiai niekatrosios giminés}, 2). Naujai, kitaip juos interpretuoti buvo pradéta dél atveju, kuriuos galima aiSkinti dvejopai, pvz.: dtbalsis ‘aidas’ < *‘griztantis, pasikartojan- tis balsas’ arba *“tai, kas turi grjztantj balsa’; atdziedis ‘antro Zydéjimo Ziedas’ < *‘pasikartojantis Zicdas’ arba *tai, kas turi pasikartojantj Zicda’. Lic. at-, atitinkamai ata-, (ati- Salia at- kilo analogi’ kai pagal ap- : api- < ide. *opi) yra kiles i8 ide. *ato greta kelty ate- i8 ide. *ate- (kokybiné balsiy kaita), slavy ofs- < *ato+s (ato- antriné forma greta ata- atsirado kaip ir apy- greta api-; pg. dar 33 i8n.). Tarp at- dariniy yra ir prieSdéliniy veiksmazodziu dariniy, antai atdrékis (: atidrékti). 81 1.11. Greta -gairé kartkartémis vartojamas ir ta pati reiSkiantis -gaira: dtgaira (1), atagaira (1) (= dtgairé) ir pagdira (1) (= pagdiré). Sie diriniai su -gaira nurodo pamatinj Zodi buvus *gdira (1). Taigi kompozitams, kurie Gia yra su daiktavardiniu antruoju démeniu, triikty specialaus sufikso (sinchroninés lingvistikos poZiiriu fleksijos) -ys, -is (gen. -io) ir -é (*iia- m.; *-ija- £.) (plg. Urbutis, LKG 425, 433). Vis délto lietuviy kalboje galima rasti ir daugiau tokio tipo dariniy: atvelykos ‘atvelykis’ B, N (LKZ I 447; = atvelykés; Velykos); ataaka ‘atsigakojimas’ Ppl, ato- Saka ‘t. p.’ 18, atiaka ‘atsiSakojimas, atauga; j Sali cinanti, nepagrindiné ko nors dalis; uZkirtimas; Zuvies kaulas, aSaka; jiiros jlanka, uZtakis; atSaki, nuoSali vieta’ Bt, S. Dauk, Sut, Rdz (LKZ IX 438; = atéjakis; Saka), pakdja ‘vezimo lentelé pasistoti lipant ir kt.’ (LKZ IX 190; = pakdjis, pakdjé; kdja); palitinas ‘vieta prie liano’ (KZ III 1732 = paliinis, -io, palitine; litinas), paldva ‘vieta po lova’ N (LKZ IX 272; = paldvis, palévé; léva); paragas, paraga ‘kajuté Zvejy laivo priekyje, smai- galyje arba uzpakalinéje dalyje’ N, [K] (LKZ 1X 395; KZ II 1757 = paragé ‘kajuté zvejy laivo prickyje, smaigalyje arba uzpakalinéje dalyje [ir kt.)’, paragys ‘t. p.’; rdgas ‘valties galo i8sikiSusi virsiiné ar vita prie jos; koks nors smailus riestas daik- tas, irankis, jo smailioji dalis [ir kt.]’); pavakaras ‘laikas apie vakara, prie tems- tant’ (KZ III 1825 = pavakarjs, -io, pavakaris, pavakaré: vakaras). Nemaza dalis Siy rety dariniy buvo uZfiksuoti tik MaZosios Lietuvos tarmése, Klaipédos kraste. Taciau pakdja bei atiaka yra daug labiau paplite (Zemaiciuose, yakary bei Siauri- nése ryty aukStai¢iy tarmése, MaZosios Lietuvos tarmése). Analizuojamasis atgai- ra vartojamas Zemaiciy tarmése, daZniausiai esandiose netoli nuo Mazosios Lietu- vos (Als, Sr; Kv; bet ir Vk8); pagdira aptinkamas ne tik Zemaitiy (Sr; Trg), bet ir papriisés vakary aukStaitiy kauniskiy (Nm, VdZg) tarmése. Dariniai pagdira ir atdgaira u2zfiksuoti ir ryty aukStaiciy uteniskiy tarméje (Ds). 1.12. Kompozity suponuojamas *gdira (1) ‘perpuciamumas, to, kas yra perpu- Giama, i&statyta véjui, ypatumas’ yra senasis pailgintojo balsiy kaitos laipsnio, @ sufikso abstraktas, isvestas i8 biidvardzio *gairas. Tokio pobiidzio vedyba balty ir slavy kalbose pasitaiko ir kitais atvejais: plg. /disva (1) ‘laisvé’ (: laisvas); kampa (1) ‘antauga, gumbas, gunkla; metaliné kilpa; lankas’ < *‘kreivumas’ (: kufipas ‘kreivas’); s.-kr. Aviva ‘kreivas, lenktas daiktas’ (: kriy, kriva ‘kreivas, lenktas’). 1.13. Lieka neai&ku, ar diiriniai su -gairé yra i8vesti i8 gdiré, ar i8 *gdira. Pirmuo- ju atveju juos galima bity lyginti su dariniais pasduleé, pasdulis, -io (darybos reiks- mé — ‘tai, kas yra po saule’) : sdulé; antruoju — su pajiiré, pajitrés pl., pajiiris, -io (darybos reik8mé — ‘tai, kas yra prie jiros, palei jira’) : jira. 1.14. Jei lyginimas su kelty *gaj-ta- ‘véjas’ < *gaj-ta-, *g'aj-ta- arba *p"*aj-ta- irodo, kad gdiré reiksmé ‘(véjo) perpuciamumas, pertraukiamumas’ (t. y. biidvardzio 82 |i-ro- ar *g"*aj-ro- abstraktas) yra paveldéta, reikéty patik- rinti, ar ir likusieji pasitaikantys Zodzio gdiré vartosenos atvejai remiasi Sia pirmi- ne reik&me. Faktiskai galima spéti tokia gdiré reikSmiy sklaida: Pamatiné, pirminé reik’mé - ‘(véjo) perpudiamumas, pertraukiamumas, ypa- tumas biti véjo perpu¢iamam, pertraukiamam’: 1. ‘skersvéjis, véjo traukis, trauksmas’; 2. ‘véjui Sstatyta vieta, véjo perpuciama vieta’; 2a. ‘aukStai iSkilusi victa, tam tikros teritorijos pakiluma, aukStuma’; 3. ‘kas véjo judinama, plazdinama, kas nurodo vejo krypti, véjarodis, vétrungé’; 3a. ‘j Zeme jbestas smaigas su véjarodziu’; 3b. ‘i Zeme jsmeigtas ramstis vijokliniams augalams’; 3c. ‘(apibendrintai) zymé, rodyklé, Zenklas’. Sitaip akivaizdziai atkrinta batinybé remtis prielaida, kad Zodyje gdiré sutapo keletas savo kilme skirtingy, homonimisky zodziy. 1.15. Nustatytas lie, Zodzio semantikos vystymasis rodo, jog ir gr.yatrn < *g"ajtd- (*g'ajtah,-) reikimé ‘laisvai besiplaikstantys, plevésuojantys plaukai, (arklio] kar- Giai’ iSsirutuliojo i8 ‘véjyje besiplaikstantis’. Taigi air. gaith ir gr. yairy yra savo kilme tapatiis ir abu vedami i8 *g'dj-tah;-’. Tokiu atveju lie. “gaira-s (gairis) pra- forma laikytina *g"ai-ro-. 1.16. Nuo Zodiziy gdiré, gairis etimologiskai skirtinas panasios reik’més Zodis atgajus (1) ‘oro priéjimas; atsigaivinimas, atsigavimas; poilsis, atvanga’ (LKZ I 372). Kaip rodo Salia esantis bidvardis a/gajiis ‘gaivus, vésus; atsparus, patva- rus’, cia reikéty kalbéti apie kita Zodziy grupe — jai priklauso gyti ‘sveikti, taisy- tis; gaivintis, gautis, vél pasidaryti gyvam [ir kt.]’, gajus, gyvas" (ide. *g"jehs- ‘gy- venti’). 1.17. Kitaip nei kq tik minéti ZodZiai, su gdiré, gairis Saknimi etimologiskai sietini (véjo) digaifa ‘atgairé, pagairé’, atgaias'', dtgaisis, atgaistis ‘t. p.’ (LKZ I *gaj-ra- < *gaj-ro-, * ° Gr. todzio yarn, kuris toliau sietinas su av, gaésa- ‘garbanoti plaukai’, v. air. gaiset ‘Zvéries, gyvulio plaukai, Seriai’ < *g'ajtsytd- (ar kt.), pavadinimo motyvas iki Siol nebuvo Zinomas (ple. J.Pokorny, Indogermanisches etymologisches Worterbuch, Bern, Minchen, 1959, 410; Frisk GEW II 1065; Chantraine DEGI 1241). © Lie. givas < ide. *g"ihs-Ud-; su gyvas toliau susije Zodziai gaivint, gaivas. 1 Sigurés Zemaiiuose (Gargéduose, Gadinave) dar pasitaiko ir formos dtgaiéas (1), atgaiza (1) su [2] vietoj (8] (#r. LKZ 1372). Jos veikiausiai galéjo atsirasti dél hiperkorekcijos ~ skardusis priebal- sis prieS duslyjj visuomet sudusléja, vadinasi, formos kaip atgaistis ir kt. galéjo biti suvoktos kaip *atgainis. Prie minéty Zodziy turbat skirtinas irgdiZindi ‘gairinti* (Gargzdai Klaipedys 1.). Kita vertus, garsa [2] galéjo salygoti ir progresyviné asimil iSkai kitaip traktuotini vien JuSkos uZfiksuoti veiksmazod#iai gaizeri ‘netekti kvapo, uadusti’ J; uzgdizéti‘uzsirékti, u2dusti, uzgaréti’ J - jie veikiau- siai priklauso gaiiti Zodziy grupei. 83 372)". Siy dariniy sibilantas [s] (dél asimiliacijos [s] > [8] po ai, plg. lie. mai- Sas = s. air. mesd- m. ‘avinas’) galéty biti arba senasis sufiksas, arba Saknies plétiklis. Pirmuoju atveju gretintini lie. balsas (4) (: bilti), garsas < *gard-sas (:girdéti), nafsas <*nart-sa-s (; nifsti, nirtaii); s. i. jesd- ‘gavyba’ (Saknis ji), s. bin. sl. sméxs, s.-kr. smijeh, r. cmex ‘juokas’ < *smaj-Sa-»Deél [s] kaip Saknies plétiklio galima nurodyti gausias paraleles, pvz., germ. *risana” ‘keltis’ (go. ur-reisan, 8. V. a. risan it kt.) < *hsrejh-s-e/o- (: *hsr-ejh-, matoma is lic. rytas < *hyrih-t6-, : *hzer- ‘keltis’, 0 Si rekonstruojama i8 gr. dpro aor. ‘atsikéle’, s. i. drta ir kt.), lie. nifSti (= nifsti), kvaisti (plg. kvailas). IL. Lie. sébulas, tdbiilas 2.1. Bidvardis tdbulas (3), tobias (3 ir 1) vartojamas jvairiomis reik8mémis (a. LKZ XVI 460t.), kurios, jdémiau pazvelgus, yra gana artimos. Sis Zodis daz- niausiai apibiidina asmenj, daikta, savoka, kurie yra jmanomiausiq idealuma pa- siekusios bities, biisenos, kurie turi jmanomiausiq idealuma pasiekusius pozymius. Tobulu dalykas pavadinamas ne tik kokybés, bet ir kiekybés, apimties poZitiriu (plg. atitikmenis visiikas, istisas). Remiantis vien teoriniais apmastymais, nejma- noma nustatyti, ar Zodzio vartojimas tokia absoliutumo reiksme yra senas, pirmi- nis, Jei Si reik8mé pirminé, tam tikra jos specializacija biity reikSmé ‘subrendes’ (tobula merga). Taciau semantiné raida galéjo vykti ir atvirk8ciai. Specialioji reiks- mé ‘subrendes, sunokes’ galéty biity pirminé, i8 kurios vystési pagrindiné reikSmé, jvardijanti idealiq padétj. Taip pat dar galima manyti, jog abi minétos reikimés (‘kurio biitis pasieké idealuma’, ‘subrendes’) galejo kilti if bendresnés ‘toks, kurio vystymasis pasibaigé; visiSkai i8sivystes’ (plg. gr. téAecog ‘tobulas; uzauges, bran- dus’ < *k"éles-jo : gr. céAog neutr. ‘pabaiga, atlikimas, uzbaigimas; auktiausias taSkas; tobulumas’ < *k*élos neutr.). 2.2. Zodiio tébulas, tobiilas pirminés reiksmés nustatyti nepadeda ir Saltiniy chronologija. Zodis jprasta reik’me paliudytas jau seniausiuose lietuviskuose teks- ” Kazimieras Biga mégino dtgaisa ir kt. sieti su gaisti (Biiga RR II 285). Vis délto sav rei mémis Sie Zodziai labai nutole. Tikétiniau, jog gaisti “nykti, prapulti, dingti; leipti; dvesti, stipti; laika veltui leisti, trukti’ galéty biti susijes su gaimaras ‘gaiSlys, delsuonis, vilkintojas; nevalgus zmogus, perkarélis, nukeipélis, nudvésélis’, gaimuras ‘t. p.', gaimurys ‘t. p.’, gaimanioti ‘gaisti, dels- ti, trukti’, gaimaroti ‘gaisti, delsti, trukti; nevalgyti turint ko valgyti; badauti, kanéti, mirésiuoti’, gaimunioti ‘t. p.', gaimuroti ‘nevalgyti turint ko valgyti; badauti, kanéti, mirésiuoti’ (*gai-ma/u-ra-). gaisti analizuotinas kaip *gai-s-. Kita vertus, jis galéty biti gretintinas su geibti. Zodis gaisti ¢ ‘nykti, prapulti, dingti; leipti; dvésti, stipti’ su plétikliu s- ir geibei ‘silpnéti, nykti, leipti; dvésti, stipti’ su plétikliu 6”- (pig. 2.25) galéty pratesti Saknj ide. *gej- (Pokorny TEW 345), *goi-, *g'ei- ar pan. (su pamatinio balsiy kaitos laipsnio e). 84 tuose (VIn, DP, DK, PK, SD, R). Reikimé ‘subrendes’, LKZ duomenimis, uzfik- suota tik XVIII amZiaus pradzios rankraStiniame Brodowskio vokiediy lietuviy Zodyne, nors tai gali biti ir atsitiktinumas. Veikiausiai ik’mé egzistavo jau ankséiau, tai rodyty kad ir tokia i8trauka i8 DaukSos postilés: Néffa Bitoii [Kristaus afiera] meni uggimimo | 0 andii tébutofe wafarofg io (DP 4322s), plg. lenkiska teksta Abowiem td cSafiu narodgenia / 4 ond iug w zupetnych leciech iego (J. Wujek, Poltilla Catholicka Mniey{3a, w Krakowie, 1590, 447), - taigi t6bulos vasaros"* suvoktina, jei Gia néra tiesiog paZodinis lenky kalbos posakio vertimas, kaip brandiis metai. 2.3. Zodzio t6bulas etimologija iki Siol neaiSki (a. Fraenkel LEW 1105). ‘Taip pat neiSaiskintas ir ra8ty bei tarmiy formos r6bulas (3) ry’ys su variantu tobi Jas (3 ir 1). 2.4. Tai, kad lietuviy kalbos Zodzio reik8me ‘tobulas’ atveju i8 karto negalima rasti jokio etimologinio isaiskinimo, kelia nuostaba. GiminiSkose kalbose tokiy zodziy kilme galima atsekti be didelio vargo. Siai sqvokai nusakyti dazniausiai vartojami ZodzZiai, kuriy pradiné reik8mé ~ ‘pabaigtas, iSbaigtas, uzbaigtas, visiskai pasiektas’: plg., pvz., jau minéta gr. réAe(«)oc ir lo. perfectus (: perficere ‘pabaigti, udbaigti’), s. bin. sl. sovrogens (- sovresiti ‘tobula daryti, pabaigti, uzbaigti’ < *sun-virsi- ‘pasiekti vir8iing’), le. doskonaly (< *do-se-konati ‘pabaigti, uzbaigti’), n. v. a.vollkommen (v. v. a.vollkomen, dalyvis i8 volkomen ‘pasibaigti’), la. pilnigs < *pilningas (: pilns), v. pers. uspurriy (: uspurr ‘visiskas, absoliutus’, purr ‘pilnas’), n. kimru perffaith (v. kimry perffeith — skolinys i8 lo. perfectus). Faktas, kad Siy Zodziy kilmé nustatoma is karto, be sunkumu, rodo, jog jie néra seni. Vadinasi, biitinybé iSreikSti dabar turima savokg ‘tobulas’ atsirado santykinai vélai, bent jau ne indo- europiediy prokalbés laikais. Tad tikétina, kad ir lie. tdbiilas yra naujadaras. 2.5. Galima manyti, jog Zodis ‘tobulas’ galéjo biti tiesiog specialiai sukurtas Siai reik8mei Zyméti. Toks naujadaras galéjo atsirasti ten, kur verGiant Biblija (pvz., Mt 5,48; 19,21) ar vartojant krik8tioni8ka terminologija reikéjo rasti atitikmenj graiky téAetog arba lotyny perfectus, o Sios reik’més Zodzio ir su ja susijusios savo- kos kalba nepazino, pvz., go. fullatojis (tiesiogiai ‘pilnas, visiskas’, t. y. ‘veikiantis absoliuciai, visiskai uzbaigtu badu’), fullawes (‘absoliuéiai ismintingas’), fulla-wita (absoliugiai Zinantis’), s. v. a. thuruhthigan (‘visiskai suveSéjes, suklestéjes, pavy- kes, nusisekes’), s. ang. fullfremed (‘visiikai jvykdytas, pabaigtas’). 2.6. Vis délto lie. tébulas galéjo atsirasti ir ne Biblijos vertimo XVI amiiuje laikais, nes senosios lietuviy kalbos darybos priemonémis tokio Zodzio negalima sukurti. Ar jis kilo ankstyvuoju sqly¢io su krik8cionybe laikotarpiu, nustatyti netu- 8 Dél reik3més vertinio vasara ‘metai, améius’ Zr. LKZ XVIII 366. 85 rima jokiy duomeny. Kita vertus, neatmestina mintis, jog Sis Zodis galéjo egzistuo- ti senosios pagoniSkosios religijos laikais ir jvardijo aukojamos aukos nepriekai8- tinguma. 2.7. Reikéty pripazinti tam tikra lie. ¢dbulas archaji8kuma, juk pacios lietuviy kalbos duomeny etimologijai nustatyti nepakanka. Bantlant iSaiskinti Zodzio kil- mg vertéty sutelkti démesj j kalbas, ypaé artimas lietuviy kalbai. 2.8. Atsizvelgiant j Zinias apie lietuviy ir apskritai indoeuropietiy Zodziu struk- tira, tobilas tradiciskiausia morfologi’kai analizuoti kaip *ab-iila- ir lyginti su kitais baigmens -iila- Zodziais. Bet pirma reikéty panagrinéti dviejy penultimos kiekybe besiskirian¢iy Zodzio varianty buvima. 2.9. Lietuviy Zodziy baigmuo -dla-s yra arba Saknies dalis (at-Zala-s, j-Ziila-s greta af-zilti, j-Ziilti), arba tik tam tikry tarmiy priesaga, kuri, kaip ir turbit -dlis (plg. i8 -ula- kilusia -wli-s, iSplésta -ija-), kilo i8 sufikso su [u] ar su [uo] (pvz., staibiilas greta staibulas)'*. Lietuviy kalbos formos su -ii-/° néra paveldétos. Prie- saga *-ild-, tiesa, suponuotina ir slavy kalboms. Ja liudija s. bzn. sl. kobyla ‘kume- le’ < *kabiila- ir motyla ‘purvas, ismatos, méslas’ < *matiila- bei s. r. mogyla, s.-kr. gomila < *ma'gilaé-. Tatiau Sie Zodziai neturi balty kalby atitikmeny. 2.10. Del netobulos senyjy teksty ra’ybos nejmanoma nustatyti, kokios kieky- bés [u] turéjo juose uzZfiksuotas tdbiilas. Tik Vilento veikale (XVI a. pab.)'> bei XIX amZiaus pabaigos MaZosios Lietuvos tekstuose (ar su jais susijusiuose veika- luose) kartais pavartojamos formos su #. Taigi skirtinga tdbilas penultima tegali- ma bitty aiSkinti dvejopai. Ji galéjo kilti dél priesagy kaitos arba [ii], kaip ir kitais atvejais, galéjo foneti8kai i8sirutulioti is trumpojo [ul]. Jei Gia bita sufiksy kaitos, -tila-s reikéty laikyti senesne forma, kuria pakeité kitur vartotas sufiksas -ula- 2.11. Dauk8os postiléje dalis pavyzdziy yra labai nejprasti. Greta 3 ir 1 kiréiuo- tés Zodziy pasitaiko tokiy, kurie turi kirt] antrame nuo galo skiemenyje: gen. sg. m. tobiito 1x'* (Salia tdbuto 3x, tébulo 1x, tébuto 1x), f. tobiitos 1x (Salia tobutds 3x), instr. m. tobitu 1x, f. tobiita 1x (Salia tébuta 1x), adv. tobuitéi (su dviem kirGiais) 1x ™Ple. V. Grinaveckis, Daiktavardziy priesaga -ilis, ~ Blt III (1) priedas, 1989, 81tt; V. Vit- kauskas, Lietuviy kalbos tarmiy morfoneminiai reigkiniai, 2001, 10itt., 199; S.Ambrazas, Daik- tavardziy darybos raida, II, Vilnius, 2000, 175. *s Baltramiejaus Vile nto perikopiy knygoje (Euangelias bei epiftolas, Karalaucsui, 1579) vie- nas i dviejy ¢ia esanciy tobulas uzrasymy yra su ar :kada Mokitinis jra kaip i6 Miftras | tada ghis jra tobiilas (EE 902-2). Si grafema veikiausiai Zymi balsio ilgumg. Vilento tekstuose ant [0] ir [u] apskritai daznai dedami diakritiniai Zenklai, kuriy fonetiné verté iki galo neiSaiskinta (briksnelis ant dedamas gen. pl. galiinése; taip pat Zodzio jis formose ir kt.), 3r. J. Palionis, Lietuviy litera tiring kalba XVI-XVII a., Vilnius, 1967, 25t. © Pavyzdziai imti iS Cz, Kudzinowski, Indeks-stownik do ,,DaukSos Postilé“, I-11, Poznasi, 1977. 86 (Salia tobutdi 9x, tobuldi 1x, tobuléi 7x), komp. tobiitesnis 1x (Salia tobutésnis 1x), sup. tobiileusias 1x, (Salia tobuldusias 1x, tobulduses 1x, tobuléuses 1x), abstr. to- buitumas 1x (Salia tobutumas {tébulas 1]) 1x, t6butumas 1x; all. tobultimop (t6bulas [3])”. Zinoma, sie a’tuoni pavyzdziai galéjo biti korektiiros ar spaudos klaidos. Bet ir Aleksandras KurSaitis savo lietuviy vokietiy kalby Zodyne (IV, 2506) teikia fobiilas kiréiavima. Jo Saltinis buvo spaudos darbuotojas, publicistas Jonas Vanagaitis (1869-1946). Atrankinis tikrinimas parodé, jog ir kiti 1 bei 3 kirciuotes Daukios postilés zodziai daZnai turi gretybiy su kiréiuotu antru nuo galo skieme- niu: abéio 2x, abéia 1x, abéii 1x (8alia dbeie [3] ir kt.), alkdnus 1x (Salia dlkanas [1 ir 3]), ezéro Ix, é2éro Ix (alia éero), paprastus 1x (Salia pdprastuosius), pragdrq 1x (alia prdgarq), prandszas 1x, prandszas 1x, prandssas 1x (Salia pranassds), prandszo 1x, préndszo x (Salia prénaszo), prindseq 1x, prandsza 1x (Salia prdnasza), pré- ndszu 1x, prandszu 1x (Salia prénaszu), prandszai 1x (Salia prénaszdi, prénaszai), prandszus 1x (Salia prénaszus), prigimtomus 1x (alia prigimt6mus), réikdtas 1x (Sa- lia réikatas), sopiilo 1x (Salia sépulo, nom. sdpulis), spieuddtéis 1x (plg. spidudalas ir spiatidalas (3]), wakdrq 1x (Salia wakarq), weikdtq 1x, wéykdta 6x, wéikdlus 8x (alia nom. wéikatas). Dalj para’ymy del skurdaus paliudijimo galima laikyti ir spaudos ar korektiiros klaidomis. Taciau bendra tendencija yra akivaizdi. $j rei8kini reiké- ty méginti susieti su faktu, jog DaukSa vartojo dvi skirtingas kir¢iavimo sistemas. Jei minétieji penultimoje kiréiuoti zodziai, kurie yra retesni uz Zodzius, tikrai at- spindindius senesnijj kirti, pripazjstami patikimais duomenimis, galima manyti, kad Sis kirtis veikiausiai atsirado désningai. 2.12. Apragytasis DaukSos kiréiavimas savo pobiidziu labai panasus j Zemaiciy tarmiy Salutinj kirtj pokirtiniuose skiemenyse, pvz.: bimbdls i8 bimibalas, dvégiips i8 dvigubas, Sdut6us i8 Sdutuvas”. Salutinis kirtis turéjo suteikti tam tikra ilguma. Tad svarstytina, ar tik nebus rébulas tam tikrose tarmése tapes tébu.las. Sis Zodzio (8 paprisés Zemaidiy tarmiy?) garsinis pavidalas kity tarmiy tuomet bity perim- tas kaip 16bti.las (ar net *tobiilas). 2.13. Kadangi -iilas atrodo antriné forma, toliau déstoma hipotezé remiasi priesagos forma -ula-s. Ji (ar priesagy konglomeratas *-u-lo-) retai vartojama biidvardziams daryti. Keleta tokiy pavyzdiiy pateiké P. SkardZius (RRI 186), 1 aukstesniojo laipsnio formy ir abstrakty su -wma-s kiriavimo priklausomybés nuo pamati- nio Zodzio kiréiuotés Zr. Ba ga RR III 75tt. ® pranas SkardZius studijoje ,,Dauksos akcentologija” dalj nejprasty DaukSus teksty ak- centuacijos atvejy vertina skeptiskai (2r. Rinktiniai rastai, V, Vilnius, 1999, 64t.) "Zr, Z. Zinkeviéius, Lietuviy kalbos dialektologija, Vilnius, 1994, 97; Zinkeviéius LD 42t,, Grinaveckis, Bit III (1) priedas, 1989, 82. 87 J. Otr¢bskis (Gramatyka jezyka litewskiego, II, Warszawa, 1965, 125),S. Amb- razas (DDRII 172). Tai tokie zodziai kaip stebulas ‘nepaprastas, ypatingas’ (: ste- bis ‘nuostabus’, stébti), gédulas (3) ‘gedulingas’ (: gedéti). 2.14. Senovéje Sis sufiksas, matyt, buvo labiau paplites, nes tapo pamatu daz- niau vartotam pricsagy konglomeratui -uljs”; plg. gédulas ‘gedulingas’ : gedulyis (3). Veikiausiai priesagos -ulfs abstrakty pradzia — tai i’ priesagos -wla- biidvar- dziy su buvusiu niekatrosios giminés sufiksu *-ija- iSvesti abstraktai. Dél tokio pricsagos*-ija- vartojimo palygintini ilgis, -io m. (2) < *é'gija- (: ilgas < *ilga-) ir kity kalby tipai: s. bzn. sl. veseleje neutr. ‘linksmybé, dziaugsmas’ < *-ijo- neutr. (: vesels ‘dziugus, linksmas’), s. i. viryd- neutr. ‘vyrikumas, didvyriskumas’ < *yih- rijo- neutr. (: ide. *yih-rd- adj. ‘stiprus’, plg. ryty toch. wir ‘kupinas jaunatvisky jégu’, sudaiktavardejes s. i. vird- m. ‘vyras’ ir - su daiktavardéjant atitrauktu kir- Giu — lie. vyras [1]). 2.15. Abstraktai su-u/fs vartojami greta reiksme panasiy priesagos -ulas daik- tavardiiy; plg. geidubiis (3) Salia geidulas ‘geidulys, geismas’ (: geisti)"'. Atrodytu, Sie -wlas abstraktai sietini su bidvardiiais -ulas; plg. gédulas adj. ‘gedulingas’ Salia daiktavardzio gédulas (3) (ir geduld). Paprasciausia manyti, jog jie kile is abstrakéiai savokai jvardyti pasirinkty niekatrosios giminés sudaiktavardéjusiy biidvardziy; dél ry8iy su giminiSkomis kalbomis plg. E. Schwyzer, A. De- brunner, Griechische Grammatik, Il, Miinchen, 1966, 175 ir J.B. Hofmann, A. Szantyr, Lateinische Syntax und Stilistik, Miinchen, 1965, 153. 2.16. Beje, su priesaga -wlis (gal ir -uljs) < *-ul-ija- taip pat daromasi ir ypaty- bés turétojo pavadinimu, plg., pvz.. Ambrazas DDR II 169t. Cia kyla klausi- mas, ar Sie -ulis (-uljs) vediniai atsirado i8 -ula- daiktavardziy, ar i8 formaliai tokio pat garsinio pavidalo bidvardziy. Pirmuoju atveju biity ivykes i8 daiktavardziy ivesty, priklausomybe jvardijanciy biidvardziy su -is, -ys < *-ijo- sudaiktavardéji- mas, antruoju — *-ijo- reikéty traktuoti kaip priesaga, vartojama bidvardziams i8 biidvardziy isvesti, esanciq tokiuose biidvardziuose kaip desinjs (3) (: désinas), sudaiktavardéjusiuose vediniuose sénis, -io (2), f. séné (2), gyvis (1) (: gyvas); plg. gr. Catov ‘gyvis, gyvulys’, vakary toch. Saiyye ‘avis’ < *g"jdu-ijo- : *g"jéuo- ‘gyvas’, gr.ego-c ir kitus su balty kalbomis nesusijusius atvejus: gr. déyus0¢ ‘kreivas’ (: doyudg * Tregiosios kirGiuotés Zodziai su fs yra kile i8 pirminio gale kiréiuoto *-ii6-; plg. s. i. indriyd- neutr. ‘jéga’ (: indra-, vicno i8 dievy vardas, s. bin. sl. jedre ‘greitas’, s.-kr. jedar ‘stiprus’ ir kt. < *indro-), Senieji paroksitonai véliau igijo atitraukta kirti, plg., pvz.,ilgis (2) < *il'giia- < *(d)thug’-tio; dél 3io kirgio atitraukimo Zr. Ch. Stang, Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen, Oslo, 1966, 146. 2 Zr, SkardZius RRI185. 88 +t. p’). Sio klausimo iki galo nejmanoma i’spresti, atlickamam tyrimui jis ir neturi didelés s i -wla-s daiktavardZiai yra kile i8 *-u-la-s badvardziu. 2.17. Taigi jei Zodzio baigmenj -itla- laikytume priesaga, pradmuo tob- < *tab- turéty biti Saknis. Toliau nekomplikuodiausiai biity galima rekonstruoti bl. *tab-, ide. Saknies *teh2b- arba *teh:b'- refleksa. Kadangi neaspiruotieji skardieji lipi- niai priebalsiai indoeuropiediy prokalbéje pakankamai reti”, rekonstruotoji ak- nis su pabaigos aspiruotuoju skardZiuoju priebalsiu atrodo patikimesné. I§ bédos galima manyti, jog *ab- galéty biti @ balsiy kaitos laipsnio balty slavy naujinys greta ZodzZio su pamatinio e laipsnio Saknimi. Tokia principiné galimybé matyti is gretinimo su goduljs (3) ‘godas, geismas, godumas’, senu abstraktu *gadu'lii biidvardzio *gad-ula- ‘godus, godingas’ (: gesti, gendu, géstis, gedduti; ide. *g”ed"- ‘geisti, trok&ti, praSyti’). Tuomet ide. Saknj reikéty rekonstruoti kaip *teb-, nes *reb"- su dusliuoju pradiniu ir pabaigos aspiruotuoju skardZiuoju priebalsiu prie’- tarauty indocuropietiy Saknies fonemy suderinamumo™” taisykléms. 2.18. Ide. Saknis *teb- fakti8kai néra aptinkama, ypa¢ reta yra ir tokioje pozici- joje esanti fonema [b]. Saknys “tehab"- ar *tehab- riipima reikSme taip pat neZino- mus. Tatiau veikiausiai bila iki Siol nepastebétus Saknies *teh2-, kurios reikimé igalinty sieti su ZodZiu, reiSkiantiu ‘tobulas’. 2.19. I8 medZiagos, kuri leisty rekonstruoti minéta Sakni, svarbiausi yra balty ir slavy ZodZiai reikSme ‘atolas, antro pjovimo Zolé, dobilai’: lie. atdlas (1), la. atals, attals, pr. attolis < bl. *a(t)'tala-s (la. trm. otiils < *atuols — su priesagos kaita), la. trm. atala < *at(t)dla f.; n. bulg. otdva, s.-kr. dtava, t. otdva < sl. *o'tava, s.-kr. Stava (greta dtava), slov. otava < sl. *'otava, &. otava, slovk. otava, le. otawa, a. luz. wotava, z. luz. wotawa. Tokios specialios reik8més kaip ‘atolas’ bendrumas aiSkiai varbos —juk galiau ® Vis déito kai kuriais atvejais neaspiruotuosius lupinius skardziuosius ide, prokalbéje galima rekonstruoti: pvz., ide, *bel- ‘biti stipriam’ -s. i.bdla- neutr. ‘jéga’ < *bél-o-, gr. BéAtepo~ ‘geresnis’ < *bel-tero-, s. bin. sl. bol'sje ‘geresnis, didesnis’ < *bol-is- (Saknies pamatinis laipsnis o rodyty, jog tia biita niekatrosios giminés aukstesniojo laipsnio abliauto formos; plg. lo. pls neutr. ‘daugiaw’

    You might also like