BALTISTICA XXXIX (1) 2004 77-105 Biruté KABASINSKAITE, Gert KLINGENSCHMITT Vilniaus universitetas, Regensburgo universitetas 18 LIETUVIY KALBOS ZODZIY ISTORIJOS: I. LIE. gdiré. I. LIE. tobulas, tobiilas I Lie. gairé LL. LKZ Zodziui gdiré teikia tokias reik8mes (zr. LKZ III 33): 1. kartelé, kais- tis, smaigas, draudykle; 2. prk. kelrodis, rodyklé; 3. véjarodis, vétrungé; 4. stulpas ar bok&tas kam stebéti; 5. aukta vieta, pakiluma; 6. véjo perpuciama vieta, pagai- ré, perpiitimas, traukis. Panasias reikimes nurodo ir kiti Zodynai, plg. dar Aleksandro KurSaiéio Lietuviskai-vokiskq Zodynq (Litauisch-deutsches Worterbuch. Thesaurus Linguae Lithuanicae, I, Géttingen, 1968, 545): 1. die Fuse, eine aufgerichtete Stange mit Strohwisch als Merk- oder Warnungszeichen; 2. die Flagge; 3. eine Erhebung im Gelinde, erhéhte Stelle. Dar platesnj reik8miy spektra pateikia Maxo Nieder- manno, Alfredo Senno, Franzo Brenderio Lietuviy rasomosios kalbos Zo- dynas (Worterbuch der litauischen Schriftsprache, 1, Heidelberg, 1932, 160): 1. Ab- steckstange; 2. Grenzpfahl; 3. Strich, Linie; 4. Bodenerhebung; 5S. Luftstrémung, Luftzug, Zugwind; 6. dem Zugwind ausgesetzter, zugiger Ort; 7. Flagge, Wimpel. Be to, §j Zodj gana tiksliai apibudina ir DLKZ 160: 1. uzbedama kur kartelé kaip zenklas; 2. prk. kelrodis, rodyklé; 3. pagairé. 1.2. Jau pirmas Zvilgsnis j gdiré reikSmiy jvairove kelia klausima, ar ¢ia bita keliy skirtingy Zodziy, homonimy, ar tik keliy skirtingy reik8miy, kilusiy i8 vie- nos pirminés reik’més. Filologiné ZodZio analizé aiskumo nesuteikia. Kaip ma- tyti if LKZ duomeny, lietuviy rastijoje Zodis gdiré pasirodo gana veélai, tik XIX amiiaus pabaigoje. Regis, pirmas jj uzfiksavo Antanas J uSka savo lietuviy kal- bos Zodyne: Jumoecxiti caosaps A. IOwxKeeuua co moaKosaniuems cio6s Ha PYCCKOMS U NoABcKOMe AsbiKaxe, I, CanKtieTep6yprs, 1904, 401-402. Dar § zodj vartojo XIX amZiaus pabaigoje XX amiZiuje gyveng Jonas Balvocius-Gerutis, Feliksas Sragys, ra’ytoja Gabriclé Petkevidaité-Bité, Satrijos Ragana. Pridurti- na, kad daugelis minéty lietuviy ra8tijos veikéjy buvo Zemaiciai’. Jy tekstuose ‘Tr dabartiniai tarmiy duomenys rodo, kad gdiré geriausiai pazjstama Zemaitiy bei vakary aukStaigiy. Tik pavieniai Sio Zodzio pavartojimo atvejai uzfiksuoti ryty aukstaitiy (panevéziskiy) tarméje (Zr. LKZ 11 33). agdiré dazniausiai vartojama kaip ‘kartele, kaistis, smaigas, draudyklé’. Be Sios reiks- més, JuSka nurodo dar kelias - ‘aukSta vieta, pakiluma; traukis, pagairé’ (p. 402). Satrijos Ragana (Marija Petkauskaité) gdiré taip pat vartojo véjo perpuciamai vie- tai, pagairei jvardyti (zr. Marija Peékauskaité, Motyna-auklétoja, 1923, 21). 1.3. Aptarti vélyvi duomenys rodo, jog né viena gdiré reik8’mé néra i8skirtiné: né viena i§ reikSmiy nebuvo pavartota Zymiai ank8tiau uz kitas. Siaip jau patioje lietuviy kalbos dirvoje gdiré reikSme ‘véjo perpuciama vieta, pagairé, perpiitimas, traukis’ néra izoliuotas, vieni’as Zodis. Jo giminaitiai yra bidvardis gairas (4) ‘per- pudiamas, véjo gairinamas; aStrus’ ir veiksmazodZiai gdirinti ‘smarkiai pisti’ (LKZ III 34)’, gdinyti ‘t. p.’, gdiréti (retkartiais gairéti) ‘pisti’, iXgairioti ‘i8vésti, iSausti’, gairéoti ‘smarkiai eiti plevésuojant; eiti plonai apsivilkus”. Zodis gdiré, atitinka- mai *gdira ‘véjo perpuciama vieta; traukis’, vartojami ir kaip diriniy antrasis sandas bei prieSdéliy vediniuose, kurie istoriSkai taip pat laikytini diriniais (kompozitais; dx. toliau), taip pat priesagy vediniuose (pvz., gdirija ‘véjo puciama vieta, pagairé’). 1.4. Patikimi Zodzio gdiré giminaitiai kitose ide. kalbose iki Siol nebuvo Zinomi. Apskritai apie Zodzius gdiré, gairts, regis, niekas néra pla¢iau rages. Ju vedinius, aptardamas gaisti ir panaSius susijusius Zodzius, téra tik paminéjes Kazimieras Bi- ga bei jj kartojantis Ernstas Fraenkelis (Zr. B tig a, Rinktiniai raStai, II, Vilnius, 1959, 285; Fraenkel LEW 129; dél ry8io su dtgaisis, gaisti zr. toliau). Tyréjy nepastebéta, kad gdiré, gairiis giminiska Zodj turi airiy kalba ~ tai s. air. gaith, v. air. gaith, gotth, n. air. gaoth f. (4 kamienas) ‘véjas’ < kelty *gajta-. ? pasitaikantis variantas iSgvdirinti J su Zodzio pradzios gv- veikiausiai yra antriné tarminé for- mma, plg. Tverediaus, Dysnos nugvoti ‘nueiti, nuvéplinti’ vietoj nugéti ‘greit nuciti’ (la. gaju ‘ejau’; ide. *g"eh2-); gvaibti, gveibti ‘alpti, silpti, samonés netekti’ (J, Gargadai, Klaipédos r., Sintautai Kudirkos Naumieséio r., Veivirzénai Priekulés r.) vietoj geibri; (dar plg. Zinke vigius, Lietuviy dialektologija, Vilnius, 1966, 199). ? LKZ bei Lietuviy kalbos instituto LKZ kartotekos duomenimis, kuriais pasinaudoti maloniai suteiké galimybe Rita Petrokiené, gairéti bei gairytis pavieniais atvejais pavartojama ir reikSme ‘skaid- réti, Sviestis’ (pro nuogas mediiy Sakas gairéjo palsas, sumures dangus P. Cvir; Gairijas dangus, svie~ tas’, éistijas’ Gr), 0 gairdoti — ‘Svytuoti, Zibéti, blizgéti’ (austa ausrelé Svytruodama, teka saulelé gai- ruodama Ck). Tai galéty biti i8 pagrindinés reikimés ‘piisti’ i8sirutuliojusi reiksmé mazdaug ™[dangui] biti iipistam, giedram’ > ‘biti Sviesiam, Svytéti’. Kita vertus, Gia gali biti ir homonimi8- ki veiksmagodziai, gimini8ki bl. sl. gail- Saknies Zodziy grupei, plg. V. MaZiulis, Prisy kalbos etimologinis Zodynas, I, Vilnius, 1988, 312tt.; V. Urbutis, Balty etimologijos etiudai, Vilnius, 1981, 60. Minétuose gairéti ‘skaidreti, Sviestis’, gairytis (gairijas) ‘Iviestis, giedreti’ ir gairuoti ‘Svy- tuoti, Zibéti, blizgéti’ veikiausiai glidintis bidvardis 2 *gai-ra-s ‘Svicdiantis, Svytintis’ kaip *g”*aj-ro- galéty biti siejamas su pr. gaylis ‘baltas’ < *gaj-la-s < *g”'aj-lo, taip pat gr. gat6- ‘tamsiai pilkas’, toliau su i8 lie. gaidris, giedra-s it Kt., gr. gatdo6- “giedras’ < *g”*ajd-rd- rekonstruojama “d igplesta Saknimi *g™aj-d- (plg. Fraenkel LEW 128; H. Frisk, Griechisches etymologisches Wérterbuch, Il, Heidelberg, 1973, 981, 984, P. Chantraine, Dictionnaire étymologique de la langue greque, I, Paris, 1968, 1170, 1172). 781.5. Kadangi etimologinis tyrimas visuomet remiasi morfologine Zodzio, jo ka- mieno analize, pirmiausia reikéety nustatyti ZodZio daryba ir identifikuoti esamq Sakni. Zodziy gdiré, gairus atveju vien lietuviy kalba ir jos désningumais besiribo- janti analizé teleisty skirti Saknj gdir- arba gair-. Tuo tyrimas ir baigtysi. Indoeuro- peistikos poziiiriu Zodziy gdiré, gairis morfemy riba turety eiti pries [r]. Zodzio pradzios elementas gai- laikytinas Zodzio pagrindu, senaja Saknimi. Zinios apie ide. Saknies struktira jgalina biitent toki morfemy ribos tarp Saknies ir sufikso skyrimg. Mat indoeuropieéiy prokalbés Saknys, turingios du ar daugiau pabaigos priebalsius, negaléjo baigtis sonantais y (i&skyrus vadinamasias iSpléstas Saknis, pvz., *uel+u- ‘apdengti’), j m, n, 5 1. Si désninguma galima taikyti ir tiriant lietu- viy kalbos leksika. Tiesa, daugeliu atvejy i8 vardazodziy formy abstrahuojant cia buvo iSvestos naujos Saknys; ju sandara nebeatitinka senyjy desniy. Antai Sitaip atsirado Saknies forma gail- (-gailti, praes. beasm. -gailsta) i8 gaila, gailvs, mil- (-milti, pracs. beasm. -milsta, -mjla) i8 mylas, mielas, méilé. Senosios ide. Saknys Gia buvo *g"aj- ar *g'ej- (gaila, gailtis < *g'aj-lo- arba *g"oj-lo-), atitinkamai *mejh-. 1.6. Daiktavardzio gdiré (1), biidvardzio gairiis (4) bei veiksmazodzio gdirinti grupé lictuviy kalboje turi ir paraleliy (tiesa, rety), plg. Mdisvé (1), laisvas (4) ir Idisvinti; téisé (1) ‘tiesa, teisybé’, teisas (plg. teistis 4), téisinti. Remiantis jomis, gai- ras turéty turéti ir kito kamiengalio varianta. I8 tiesy Sio biidvardzio (r)u- kamie- no forma lietuviy ra8tijoje uzfiksuota tik nuo XIX Simtmetio. Prano SkardZiaus (Lietuviy kalbos Zodziy daryba, Vilnius, 1941, 34t., 58, 299t.) nustatyta, kad nema- Za senesniy -(r)a- kamieno bidvardziy yra virte -(r)u- kamieno biidvardziais, plg. misrus (4) (u2fiksuotas tik nuo XIX a. Simono Daukanto, PabréZos tekstuose, Antano Juskos Zodyne) ir migras (4) (SE ir kai kuriuose vélesniuose tekstuose; taip pat plg. s. i. misrd- ‘sumi’es, sumaisytas’, ide. *mik-rd-); aStras (R, N, K, Bt; um.) ir aStras (dsztras DP, SD, Mz, MT; trm.); budrits (SD, BP, R, K; trm.) ir bud- ras (tik DP, Ch) ir kt. Taigi galima numanyti, jog gainis (4) pakeité ankstiau egzis- tavusj *gairas (4). 1.7. Rekonstruotasis biidvardis “gairas (4) yra aptariamy Zodziy grupés pama- tas. Jis kildintinas, remiantis s. air. gaith f. (@-kamienas) ‘véjas’ < kelty *gajt@ < ide. *gaj-tahy, *g'aj-tah, arba *g**aj-tahy‘ (su pamatinio balsiy kaitos laipsnio a arba a<*hza<*hze) duomenimis, i8 ide. *gaj-ro-, *g'aj-ro- arba *g*"aj-ro- ‘véjuo- tas, véjo pertraukiamas’. Cia gliidinéios Saknies semantika nuo ide. *hayeh:- ‘pis- ti’ (s. i. va-ti, gr. déqor ‘pudia’, lie. véjas, vétra ir kt.) reik8més galéty skirtis tik neZy- miai: jvardijamas arba smarkus, aStrus piitimas, arba nemalonus skersvéjis, traukis. ‘Galimas priebalsisg"- kelty prokalbéje biity virtes tad jis netinka Sios nustatytos balty ir kelty zodziy grupés rekonstruotajai formai. 791.8. I8 biidvardzio *gairas ‘skersvéjy pertraukiamas’ veikiant métatonie rude veikiausiai buvo ivestas é sufikso® vedinys gdiré (1) ‘skersvéjis, trauksmas; véjo perpuciama vieta’, kaip senasis vardazodzio abstraktas reiSkusi ‘perpuciamumas, perpitimo ypatybe’. O i8 gdiré turbiit i8vestas denominatyvas gdirinti. 1.9. S. air. gaith f. (4 kam.) ‘véjas’ < kelty *gaj-ta- traktuotinas kaip veiksma- Zodziy abstraktus formuojan¢io sufikso -td vedinys, rei’kes ‘pitimas’, ‘(vejo) trau- kimas, skersvéjis, trauksmas’; dél darybos plg. s. air. epert /eb(b)prt/ (veiksmazo- dinis abstraktas) ‘sakyti’ < *exs-berta (: praes. sg. 3asbeir {jis sako’) < *exs-es-'beret, idbart Wb., edbart Ml. (veiksmazZodinis abstraktas) ‘aukoti’ < *'ad-uxs-ber-ta (: praes. sg. 3 adopuir /a'dobuip/ ‘jis aukoja’) < *ad-es-'uxs-beret. 1.10. Zodisgdiré kaip antrasis sandas pasitaiko ir jvairiuose diiriniuose (diach- roninés lingvistikos poZiiriu): prielinksniniuose valdomuosiuose kompozituose dzgairé (1) ‘uzuovéja’ (diirinio reikmé — ‘anapus, uz véjo perpuciamos vietos esanti vieta’; plg. uzuoveja) ir pagdiré (1) ‘véjo puciama atvira vieta, gairinama vieta’ (diri- nio reik&mé - ‘vieta, esanti po gaire’; plg. paiiksmé : aksmé, patiksné : uiksné, painksmé : unksna, ufiksné; la. paéna, paéne, paénis ‘pavésis, paunksmé’ : éna ‘SeXélis’). Sunkiau nustatyti dfgairé (1) ‘véjo puciama atvira vieta, pagairé, véjo at- simudimas j duris, j sien’ (LKZ 1371, DLKZ? 45) dirinio tipa. Reikimeés sutapi- mas su pagdiré lyg ir rodyty, jog ¢ia taip pat buves prielinksninis valdomasis kom- pozitas. Juk latviy kalboje dar yra iSlike tam tikry a¢ kaip prielinksnio relikty (Zr. J. Endzelin, Lettische Grammatik, Riga, 1922, 495t; ME I 147) - posakyje at kalninu ‘nuo kalno, j pakalne, pakalniui’ (plg. taip pat prieveiksmj atkalnu ‘t. p.’, kuris veikiausiai remiasi prielinksniniu junginiu *ata kdinq). Tad ir lie. atkdlné, la. atkaine reikety laikyti prielinksniniais valdomaisiais kompozitais, reikian¢iais ‘kas nuo kalno nueina’. Prielinksnio at reikimé, matyt, gia buvo ‘nuo ko nors (Zemyn, apation)’. La.at taip pat pasitaiko ir junginyje su saule: latviy liaudies dainy [luoka- ties, ... bérzi,] pret sauliti, at sauliti ‘[lenkités, berZai,] prie8 saule, nuo saulés, nuo- sauliai’. Jei lietuviy kalbos diriniy at- yra tos pat reik8més kaip latviy posakyje at 0 abstraktai veikiausiai susiformavo krydiuojantis keliems tipams: Idisva (1) ‘laisve’ (senasis @ pailgintojo balsiy kaitos laipsnio vedinys; plg. metonimi8kai kilusius bl.-s!. communia: lie. kiéiva ‘kas kleivomis kojomis, kliSis, kerépla’ m. f. : kleivas ‘kreivomis kojomis, Sleivas, kliSas’; r. liida m. f. ‘kvailys’, é. louda < sl. *hida : s.-kr. lid, f. lida ‘kvailas’ < sl. *'luds (*loud"o- ‘nejgalus, suzalotas, suluogintas, sutrikdytas’, plg. s. i,rud* ‘sulaikyti, w2laikyti, trukdyti, judyti’, kimry lludd ‘trikdymas, kliudymas, kliiitis’ < *loyd"o-); n. bulg. viaxva ‘burtinin- kas’, s.-kr. vuhva m., slov. vélhva f. ‘ragana’ < sl. *'vélxva m. f. sl. *véleve [neoakiitas] ‘burtininkas’ ~< *ulk-s-yd- ‘kas apdovanotas antgamtiniais gcbéjimais’: s. i. vdrcas- neutr., iran. “4aréas- neutr. ‘antgamtiniai gebéjimai’) ir lie. kalté (4) < *kaltija : kaltas, sl. *su's’a, acc. sts’6 [neoakiitas] ‘sausu- mas’ < *say'sija (gr. rovnpia ‘blogumas’: rovnede ‘blogas’ tipas); plg. taip pat *gdira ‘gairé’, esant] darinyje pagdira ‘pagairé’. 80saultti (to if anksto galima bitty tikétis), atsaulis ‘vieta prie’ saule, jsaulis’ (LKZ I 421), dtsaulé ‘t. p, (Lietuviy kalbos gramatika, I, Vilnius, 1965, 433)° laikytini prie- linksniniais valdomaisiais kompozitais reikSme ‘nuo saulés nukreipta, nuosauli pa- détis; padétis, kai saulé Sviecia j nugara, i8. nugaros; sauléta vieta, kur sédima ar stovima nugara j saul’. Vis délto dél dabartinés reikimés ‘vieta pries saulg, jsaulis’ atsaulé, dtsaulis aiskintini kitaip. Tokia (darybos) reiksmé jmanoma tik tuo atveju, jei Zodis yra posesyvinis durinys su prielinksniniu pirmuoju sandu ‘vieta, j kuriq atei- na saule, kuria pasiekia saulé’ (Cia at reikSty ‘cion (kryptis artyn prie zinomo daly- ko)’, pvz., afeiti). Kitaip nei atkdlné atveju, dtsaulé, dtsaulis nesietini su latviy kalbos priclinksniniu junginiu. Panasiai, matyt, aiskintinas ir dtgairé (: gdiré), veikiausiai jis taip pat yra posesyvinis dirinys reikSme ‘vieta, j kuria atpliista trauksmas, gaire, kuria pasiekia gairé’. Kita vertus, galima biity manyti, jog dtgairé (ir dtgaira) yra veiksmazodzZio “atgair-ti ‘atpisti’ (su i8 gdiré abstrahuota Saknimi gair-, plg. -gailti 1.5) ar “at-gairinti ‘atpiisti’ (dél pamatinio ZodZio priesagos numetimo plg. atgaiva : at(si)gaivinti; paldima ‘palaiminimas’, paldimé ‘sékmé, laimé’ : paldiminti) abstrak- tas, plg. atpiita ‘véjas, piitimas’, dtpiitis ‘(véjo) papiitimas’, atdpita ‘véjo pagairé [ir kt.). Tadiau nei LKZ, nei jo kartotekoje tokic veiksmazodziai ncudfiksuoti’. Neai8- kus ir végairis, -io (1) ‘kiaurvéjis, skersvejis, Kiaurapitis’ dirybos tipas. ‘lai galety biiti determinatyvinis arba posesyvinis kompozitas su daiktavardiniu pirmuoju san- du (dirinio reik8mé — ‘véjo piitimas, traukimas’ arba ‘vieta, turinti traukj’)*. © LKZ 1 421 pateikia atsaulé ‘toks Sviesumas arti saulés’. Tai pavyzdys i8 LC 1880, 40; atrodo, jis taip pavartotas vienintelj karta, tad naujadary gausa garséjanciais Auiros ir Varpo laikais Siam retam Zodziui gia galéjo biti bandoma suteikti naujq reikSme. 7 Nuo aptartojo dtgairé (1) reik8me skiriasi atgaird ‘aZustogé nuo aStraus, siaurai kur prasiverzian- bio véjo’ (t. y. — uzuovéja): Stokis cia atgairdn uz sqsparos, tai ne taip bus Salta; tenai labai didelé pagairé J2 (LKZ kartoteka). Sis Zodis laikytinas prieSdéliniu valdomuoju diriniu — ‘vieta, esanti uz gairés, gairés nuoSalyje’. Specifiné reik§mé, matyt, kilo dél minétojo at ‘nuo ko nors’. Taciau tokios reikimés (bei akcentuacijos) Zodis téra w2fiksuotas vicnintelj karta; pakartotiniais LKZ kartotckos duomenimis, jis Jozintuose nevartojamas, o pateikéjas néra patikimas. Uz informacija dékojame prof. Vytautui Vitkauskui bei Ritai Petrokienei. * Tr kitais atvejais, nustatant dariniy su at- ir daiktavardiniu antruoju sandu kompozicijos tipa, kartais neaisku, ar tai yra determinatyvinis ar sudaiktavardéj¢s (buves biidvardis) posesyvinis dirinys. Aiskus determinatyvinio kompozito pavyzdys galéty biiti, pvz., dtkampis (1) ‘nuoSalyjc esanti vieta, kampas’ : kamipas, o posesyvinio —atbulas, t. y. ‘turintis atgal, atvirkSéiai nukreipta bule’ :builé, Kadai- se Gia tikrai biita vieno darybos tipo. Tokia nuomong grind2ia faktas, jog daugelis minéty kompozity turi tokius pat morfologinius ypatumus (sufiksas *-ifa-, sudaiktavardéjes ~ -ys, -is [anks¢iau kai ku- riais arba visais atvejais veikiausiai niekatrosios giminés}, 2). Naujai, kitaip juos interpretuoti buvo pradéta dél atveju, kuriuos galima aiSkinti dvejopai, pvz.: dtbalsis ‘aidas’ < *‘griztantis, pasikartojan- tis balsas’ arba *“tai, kas turi grjztantj balsa’; atdziedis ‘antro Zydéjimo Ziedas’ < *‘pasikartojantis Zicdas’ arba *tai, kas turi pasikartojantj Zicda’. Lic. at-, atitinkamai ata-, (ati- Salia at- kilo analogi’ kai pagal ap- : api- < ide. *opi) yra kiles i8 ide. *ato greta kelty ate- i8 ide. *ate- (kokybiné balsiy kaita), slavy ofs- < *ato+s (ato- antriné forma greta ata- atsirado kaip ir apy- greta api-; pg. dar 33 i8n.). Tarp at- dariniy yra ir prieSdéliniy veiksmazodziu dariniy, antai atdrékis (: atidrékti). 811.11. Greta -gairé kartkartémis vartojamas ir ta pati reiSkiantis -gaira: dtgaira (1), atagaira (1) (= dtgairé) ir pagdira (1) (= pagdiré). Sie diriniai su -gaira nurodo pamatinj Zodi buvus *gdira (1). Taigi kompozitams, kurie Gia yra su daiktavardiniu antruoju démeniu, triikty specialaus sufikso (sinchroninés lingvistikos poZiiriu fleksijos) -ys, -is (gen. -io) ir -é (*iia- m.; *-ija- £.) (plg. Urbutis, LKG 425, 433). Vis délto lietuviy kalboje galima rasti ir daugiau tokio tipo dariniy: atvelykos ‘atvelykis’ B, N (LKZ I 447; = atvelykés; Velykos); ataaka ‘atsigakojimas’ Ppl, ato- Saka ‘t. p.’ 18, atiaka ‘atsiSakojimas, atauga; j Sali cinanti, nepagrindiné ko nors dalis; uZkirtimas; Zuvies kaulas, aSaka; jiiros jlanka, uZtakis; atSaki, nuoSali vieta’ Bt, S. Dauk, Sut, Rdz (LKZ IX 438; = atéjakis; Saka), pakdja ‘vezimo lentelé pasistoti lipant ir kt.’ (LKZ IX 190; = pakdjis, pakdjé; kdja); palitinas ‘vieta prie liano’ (KZ III 1732 = paliinis, -io, palitine; litinas), paldva ‘vieta po lova’ N (LKZ IX 272; = paldvis, palévé; léva); paragas, paraga ‘kajuté Zvejy laivo priekyje, smai- galyje arba uzpakalinéje dalyje’ N, [K] (LKZ 1X 395; KZ II 1757 = paragé ‘kajuté zvejy laivo prickyje, smaigalyje arba uzpakalinéje dalyje [ir kt.)’, paragys ‘t. p.’; rdgas ‘valties galo i8sikiSusi virsiiné ar vita prie jos; koks nors smailus riestas daik- tas, irankis, jo smailioji dalis [ir kt.]’); pavakaras ‘laikas apie vakara, prie tems- tant’ (KZ III 1825 = pavakarjs, -io, pavakaris, pavakaré: vakaras). Nemaza dalis Siy rety dariniy buvo uZfiksuoti tik MaZosios Lietuvos tarmése, Klaipédos kraste. Taciau pakdja bei atiaka yra daug labiau paplite (Zemaiciuose, yakary bei Siauri- nése ryty aukStai¢iy tarmése, MaZosios Lietuvos tarmése). Analizuojamasis atgai- ra vartojamas Zemaiciy tarmése, daZniausiai esandiose netoli nuo Mazosios Lietu- vos (Als, Sr; Kv; bet ir Vk8); pagdira aptinkamas ne tik Zemaitiy (Sr; Trg), bet ir papriisés vakary aukStaitiy kauniskiy (Nm, VdZg) tarmése. Dariniai pagdira ir atdgaira u2zfiksuoti ir ryty aukStaiciy uteniskiy tarméje (Ds). 1.12. Kompozity suponuojamas *gdira (1) ‘perpuciamumas, to, kas yra perpu- Giama, i&statyta véjui, ypatumas’ yra senasis pailgintojo balsiy kaitos laipsnio, @ sufikso abstraktas, isvestas i8 biidvardzio *gairas. Tokio pobiidzio vedyba balty ir slavy kalbose pasitaiko ir kitais atvejais: plg. /disva (1) ‘laisvé’ (: laisvas); kampa (1) ‘antauga, gumbas, gunkla; metaliné kilpa; lankas’ < *‘kreivumas’ (: kufipas ‘kreivas’); s.-kr. Aviva ‘kreivas, lenktas daiktas’ (: kriy, kriva ‘kreivas, lenktas’). 1.13. Lieka neai&ku, ar diiriniai su -gairé yra i8vesti i8 gdiré, ar i8 *gdira. Pirmuo- ju atveju juos galima bity lyginti su dariniais pasduleé, pasdulis, -io (darybos reiks- mé — ‘tai, kas yra po saule’) : sdulé; antruoju — su pajiiré, pajitrés pl., pajiiris, -io (darybos reik8mé — ‘tai, kas yra prie jiros, palei jira’) : jira. 1.14. Jei lyginimas su kelty *gaj-ta- ‘véjas’ < *gaj-ta-, *g'aj-ta- arba *p"*aj-ta- irodo, kad gdiré reiksmé ‘(véjo) perpuciamumas, pertraukiamumas’ (t. y. biidvardzio 82|i-ro- ar *g"*aj-ro- abstraktas) yra paveldéta, reikéty patik- rinti, ar ir likusieji pasitaikantys Zodzio gdiré vartosenos atvejai remiasi Sia pirmi- ne reik&me. Faktiskai galima spéti tokia gdiré reikSmiy sklaida: Pamatiné, pirminé reik’mé - ‘(véjo) perpudiamumas, pertraukiamumas, ypa- tumas biti véjo perpu¢iamam, pertraukiamam’: 1. ‘skersvéjis, véjo traukis, trauksmas’; 2. ‘véjui Sstatyta vieta, véjo perpuciama vieta’; 2a. ‘aukStai iSkilusi victa, tam tikros teritorijos pakiluma, aukStuma’; 3. ‘kas véjo judinama, plazdinama, kas nurodo vejo krypti, véjarodis, vétrungé’; 3a. ‘j Zeme jbestas smaigas su véjarodziu’; 3b. ‘i Zeme jsmeigtas ramstis vijokliniams augalams’; 3c. ‘(apibendrintai) zymé, rodyklé, Zenklas’. Sitaip akivaizdziai atkrinta batinybé remtis prielaida, kad Zodyje gdiré sutapo keletas savo kilme skirtingy, homonimisky zodziy. 1.15. Nustatytas lie, Zodzio semantikos vystymasis rodo, jog ir gr.yatrn < *g"ajtd- (*g'ajtah,-) reikimé ‘laisvai besiplaikstantys, plevésuojantys plaukai, (arklio] kar- Giai’ iSsirutuliojo i8 ‘véjyje besiplaikstantis’. Taigi air. gaith ir gr. yairy yra savo kilme tapatiis ir abu vedami i8 *g'dj-tah;-’. Tokiu atveju lie. “gaira-s (gairis) pra- forma laikytina *g"ai-ro-. 1.16. Nuo Zodiziy gdiré, gairis etimologiskai skirtinas panasios reik’més Zodis atgajus (1) ‘oro priéjimas; atsigaivinimas, atsigavimas; poilsis, atvanga’ (LKZ I 372). Kaip rodo Salia esantis bidvardis a/gajiis ‘gaivus, vésus; atsparus, patva- rus’, cia reikéty kalbéti apie kita Zodziy grupe — jai priklauso gyti ‘sveikti, taisy- tis; gaivintis, gautis, vél pasidaryti gyvam [ir kt.]’, gajus, gyvas" (ide. *g"jehs- ‘gy- venti’). 1.17. Kitaip nei kq tik minéti ZodZiai, su gdiré, gairis Saknimi etimologiskai sietini (véjo) digaifa ‘atgairé, pagairé’, atgaias'', dtgaisis, atgaistis ‘t. p.’ (LKZ I *gaj-ra- < *gaj-ro-, * ° Gr. todzio yarn, kuris toliau sietinas su av, gaésa- ‘garbanoti plaukai’, v. air. gaiset ‘Zvéries, gyvulio plaukai, Seriai’ < *g'ajtsytd- (ar kt.), pavadinimo motyvas iki Siol nebuvo Zinomas (ple. J.Pokorny, Indogermanisches etymologisches Worterbuch, Bern, Minchen, 1959, 410; Frisk GEW II 1065; Chantraine DEGI 1241). © Lie. givas < ide. *g"ihs-Ud-; su gyvas toliau susije Zodziai gaivint, gaivas. 1 Sigurés Zemaiiuose (Gargéduose, Gadinave) dar pasitaiko ir formos dtgaiéas (1), atgaiza (1) su [2] vietoj (8] (#r. LKZ 1372). Jos veikiausiai galéjo atsirasti dél hiperkorekcijos ~ skardusis priebal- sis prieS duslyjj visuomet sudusléja, vadinasi, formos kaip atgaistis ir kt. galéjo biti suvoktos kaip *atgainis. Prie minéty Zodziy turbat skirtinas irgdiZindi ‘gairinti* (Gargzdai Klaipedys 1.). Kita vertus, garsa [2] galéjo salygoti ir progresyviné asimil iSkai kitaip traktuotini vien JuSkos uZfiksuoti veiksmazod#iai gaizeri ‘netekti kvapo, uadusti’ J; uzgdizéti‘uzsirékti, u2dusti, uzgaréti’ J - jie veikiau- siai priklauso gaiiti Zodziy grupei. 83372)". Siy dariniy sibilantas [s] (dél asimiliacijos [s] > [8] po ai, plg. lie. mai- Sas = s. air. mesd- m. ‘avinas’) galéty biti arba senasis sufiksas, arba Saknies plétiklis. Pirmuoju atveju gretintini lie. balsas (4) (: bilti), garsas < *gard-sas (:girdéti), nafsas <*nart-sa-s (; nifsti, nirtaii); s. i. jesd- ‘gavyba’ (Saknis ji), s. bin. sl. sméxs, s.-kr. smijeh, r. cmex ‘juokas’ < *smaj-Sa-»Deél [s] kaip Saknies plétiklio galima nurodyti gausias paraleles, pvz., germ. *risana” ‘keltis’ (go. ur-reisan, 8. V. a. risan it kt.) < *hsrejh-s-e/o- (: *hsr-ejh-, matoma is lic. rytas < *hyrih-t6-, : *hzer- ‘keltis’, 0 Si rekonstruojama i8 gr. dpro aor. ‘atsikéle’, s. i. drta ir kt.), lie. nifSti (= nifsti), kvaisti (plg. kvailas). IL. Lie. sébulas, tdbiilas 2.1. Bidvardis tdbulas (3), tobias (3 ir 1) vartojamas jvairiomis reik8mémis (a. LKZ XVI 460t.), kurios, jdémiau pazvelgus, yra gana artimos. Sis Zodis daz- niausiai apibiidina asmenj, daikta, savoka, kurie yra jmanomiausiq idealuma pa- siekusios bities, biisenos, kurie turi jmanomiausiq idealuma pasiekusius pozymius. Tobulu dalykas pavadinamas ne tik kokybés, bet ir kiekybés, apimties poZitiriu (plg. atitikmenis visiikas, istisas). Remiantis vien teoriniais apmastymais, nejma- noma nustatyti, ar Zodzio vartojimas tokia absoliutumo reiksme yra senas, pirmi- nis, Jei Si reik8mé pirminé, tam tikra jos specializacija biity reikSmé ‘subrendes’ (tobula merga). Taciau semantiné raida galéjo vykti ir atvirk8ciai. Specialioji reiks- mé ‘subrendes, sunokes’ galéty biity pirminé, i8 kurios vystési pagrindiné reikSmé, jvardijanti idealiq padétj. Taip pat dar galima manyti, jog abi minétos reikimés (‘kurio biitis pasieké idealuma’, ‘subrendes’) galejo kilti if bendresnés ‘toks, kurio vystymasis pasibaigé; visiSkai i8sivystes’ (plg. gr. téAecog ‘tobulas; uzauges, bran- dus’ < *k"éles-jo : gr. céAog neutr. ‘pabaiga, atlikimas, uzbaigimas; auktiausias taSkas; tobulumas’ < *k*élos neutr.). 2.2. Zodiio tébulas, tobiilas pirminés reiksmés nustatyti nepadeda ir Saltiniy chronologija. Zodis jprasta reik’me paliudytas jau seniausiuose lietuviskuose teks- ” Kazimieras Biga mégino dtgaisa ir kt. sieti su gaisti (Biiga RR II 285). Vis délto sav rei mémis Sie Zodziai labai nutole. Tikétiniau, jog gaisti “nykti, prapulti, dingti; leipti; dvesti, stipti; laika veltui leisti, trukti’ galéty biti susijes su gaimaras ‘gaiSlys, delsuonis, vilkintojas; nevalgus zmogus, perkarélis, nukeipélis, nudvésélis’, gaimuras ‘t. p.', gaimurys ‘t. p.’, gaimanioti ‘gaisti, dels- ti, trukti’, gaimaroti ‘gaisti, delsti, trukti; nevalgyti turint ko valgyti; badauti, kanéti, mirésiuoti’, gaimunioti ‘t. p.', gaimuroti ‘nevalgyti turint ko valgyti; badauti, kanéti, mirésiuoti’ (*gai-ma/u-ra-). gaisti analizuotinas kaip *gai-s-. Kita vertus, jis galéty biti gretintinas su geibti. Zodis gaisti ¢ ‘nykti, prapulti, dingti; leipti; dvésti, stipti’ su plétikliu s- ir geibei ‘silpnéti, nykti, leipti; dvésti, stipti’ su plétikliu 6”- (pig. 2.25) galéty pratesti Saknj ide. *gej- (Pokorny TEW 345), *goi-, *g'ei- ar pan. (su pamatinio balsiy kaitos laipsnio e). 84tuose (VIn, DP, DK, PK, SD, R). Reikimé ‘subrendes’, LKZ duomenimis, uzfik- suota tik XVIII amZiaus pradzios rankraStiniame Brodowskio vokiediy lietuviy Zodyne, nors tai gali biti ir atsitiktinumas. Veikiausiai ik’mé egzistavo jau ankséiau, tai rodyty kad ir tokia i8trauka i8 DaukSos postilés: Néffa Bitoii [Kristaus afiera] meni uggimimo | 0 andii tébutofe wafarofg io (DP 4322s), plg. lenkiska teksta Abowiem td cSafiu narodgenia / 4 ond iug w zupetnych leciech iego (J. Wujek, Poltilla Catholicka Mniey{3a, w Krakowie, 1590, 447), - taigi t6bulos vasaros"* suvoktina, jei Gia néra tiesiog paZodinis lenky kalbos posakio vertimas, kaip brandiis metai. 2.3. Zodzio t6bulas etimologija iki Siol neaiSki (a. Fraenkel LEW 1105). ‘Taip pat neiSaiskintas ir ra8ty bei tarmiy formos r6bulas (3) ry’ys su variantu tobi Jas (3 ir 1). 2.4. Tai, kad lietuviy kalbos Zodzio reik8me ‘tobulas’ atveju i8 karto negalima rasti jokio etimologinio isaiskinimo, kelia nuostaba. GiminiSkose kalbose tokiy zodziy kilme galima atsekti be didelio vargo. Siai sqvokai nusakyti dazniausiai vartojami ZodzZiai, kuriy pradiné reik8mé ~ ‘pabaigtas, iSbaigtas, uzbaigtas, visiskai pasiektas’: plg., pvz., jau minéta gr. réAe(«)oc ir lo. perfectus (: perficere ‘pabaigti, udbaigti’), s. bin. sl. sovrogens (- sovresiti ‘tobula daryti, pabaigti, uzbaigti’ < *sun-virsi- ‘pasiekti vir8iing’), le. doskonaly (< *do-se-konati ‘pabaigti, uzbaigti’), n. v. a.vollkommen (v. v. a.vollkomen, dalyvis i8 volkomen ‘pasibaigti’), la. pilnigs < *pilningas (: pilns), v. pers. uspurriy (: uspurr ‘visiskas, absoliutus’, purr ‘pilnas’), n. kimru perffaith (v. kimry perffeith — skolinys i8 lo. perfectus). Faktas, kad Siy Zodziy kilmé nustatoma is karto, be sunkumu, rodo, jog jie néra seni. Vadinasi, biitinybé iSreikSti dabar turima savokg ‘tobulas’ atsirado santykinai vélai, bent jau ne indo- europiediy prokalbés laikais. Tad tikétina, kad ir lie. tdbiilas yra naujadaras. 2.5. Galima manyti, jog Zodis ‘tobulas’ galéjo biti tiesiog specialiai sukurtas Siai reik8mei Zyméti. Toks naujadaras galéjo atsirasti ten, kur verGiant Biblija (pvz., Mt 5,48; 19,21) ar vartojant krik8tioni8ka terminologija reikéjo rasti atitikmenj graiky téAetog arba lotyny perfectus, o Sios reik’més Zodzio ir su ja susijusios savo- kos kalba nepazino, pvz., go. fullatojis (tiesiogiai ‘pilnas, visiskas’, t. y. ‘veikiantis absoliuciai, visiskai uzbaigtu badu’), fullawes (‘absoliuéiai ismintingas’), fulla-wita (absoliugiai Zinantis’), s. v. a. thuruhthigan (‘visiskai suveSéjes, suklestéjes, pavy- kes, nusisekes’), s. ang. fullfremed (‘visiikai jvykdytas, pabaigtas’). 2.6. Vis délto lie. tébulas galéjo atsirasti ir ne Biblijos vertimo XVI amiiuje laikais, nes senosios lietuviy kalbos darybos priemonémis tokio Zodzio negalima sukurti. Ar jis kilo ankstyvuoju sqly¢io su krik8cionybe laikotarpiu, nustatyti netu- 8 Dél reik3més vertinio vasara ‘metai, améius’ Zr. LKZ XVIII 366. 85rima jokiy duomeny. Kita vertus, neatmestina mintis, jog Sis Zodis galéjo egzistuo- ti senosios pagoniSkosios religijos laikais ir jvardijo aukojamos aukos nepriekai8- tinguma. 2.7. Reikéty pripazinti tam tikra lie. ¢dbulas archaji8kuma, juk pacios lietuviy kalbos duomeny etimologijai nustatyti nepakanka. Bantlant iSaiskinti Zodzio kil- mg vertéty sutelkti démesj j kalbas, ypaé artimas lietuviy kalbai. 2.8. Atsizvelgiant j Zinias apie lietuviy ir apskritai indoeuropietiy Zodziu struk- tira, tobilas tradiciskiausia morfologi’kai analizuoti kaip *ab-iila- ir lyginti su kitais baigmens -iila- Zodziais. Bet pirma reikéty panagrinéti dviejy penultimos kiekybe besiskirian¢iy Zodzio varianty buvima. 2.9. Lietuviy Zodziy baigmuo -dla-s yra arba Saknies dalis (at-Zala-s, j-Ziila-s greta af-zilti, j-Ziilti), arba tik tam tikry tarmiy priesaga, kuri, kaip ir turbit -dlis (plg. i8 -ula- kilusia -wli-s, iSplésta -ija-), kilo i8 sufikso su [u] ar su [uo] (pvz., staibiilas greta staibulas)'*. Lietuviy kalbos formos su -ii-/° néra paveldétos. Prie- saga *-ild-, tiesa, suponuotina ir slavy kalboms. Ja liudija s. bzn. sl. kobyla ‘kume- le’ < *kabiila- ir motyla ‘purvas, ismatos, méslas’ < *matiila- bei s. r. mogyla, s.-kr. gomila < *ma'gilaé-. Tatiau Sie Zodziai neturi balty kalby atitikmeny. 2.10. Del netobulos senyjy teksty ra’ybos nejmanoma nustatyti, kokios kieky- bés [u] turéjo juose uzZfiksuotas tdbiilas. Tik Vilento veikale (XVI a. pab.)'> bei XIX amZiaus pabaigos MaZosios Lietuvos tekstuose (ar su jais susijusiuose veika- luose) kartais pavartojamos formos su #. Taigi skirtinga tdbilas penultima tegali- ma bitty aiSkinti dvejopai. Ji galéjo kilti dél priesagy kaitos arba [ii], kaip ir kitais atvejais, galéjo foneti8kai i8sirutulioti is trumpojo [ul]. Jei Gia bita sufiksy kaitos, -tila-s reikéty laikyti senesne forma, kuria pakeité kitur vartotas sufiksas -ula- 2.11. Dauk8os postiléje dalis pavyzdziy yra labai nejprasti. Greta 3 ir 1 kiréiuo- tés Zodziy pasitaiko tokiy, kurie turi kirt] antrame nuo galo skiemenyje: gen. sg. m. tobiito 1x'* (Salia tdbuto 3x, tébulo 1x, tébuto 1x), f. tobiitos 1x (Salia tobutds 3x), instr. m. tobitu 1x, f. tobiita 1x (Salia tébuta 1x), adv. tobuitéi (su dviem kirGiais) 1x ™Ple. V. Grinaveckis, Daiktavardziy priesaga -ilis, ~ Blt III (1) priedas, 1989, 81tt; V. Vit- kauskas, Lietuviy kalbos tarmiy morfoneminiai reigkiniai, 2001, 10itt., 199; S.Ambrazas, Daik- tavardziy darybos raida, II, Vilnius, 2000, 175. *s Baltramiejaus Vile nto perikopiy knygoje (Euangelias bei epiftolas, Karalaucsui, 1579) vie- nas i dviejy ¢ia esanciy tobulas uzrasymy yra su ar :kada Mokitinis jra kaip i6 Miftras | tada ghis jra tobiilas (EE 902-2). Si grafema veikiausiai Zymi balsio ilgumg. Vilento tekstuose ant [0] ir [u] apskritai daznai dedami diakritiniai Zenklai, kuriy fonetiné verté iki galo neiSaiskinta (briksnelis ant dedamas gen. pl. galiinése; taip pat Zodzio jis formose ir kt.), 3r. J. Palionis, Lietuviy litera tiring kalba XVI-XVII a., Vilnius, 1967, 25t. © Pavyzdziai imti iS Cz, Kudzinowski, Indeks-stownik do ,,DaukSos Postilé“, I-11, Poznasi, 1977. 86(Salia tobutdi 9x, tobuldi 1x, tobuléi 7x), komp. tobiitesnis 1x (Salia tobutésnis 1x), sup. tobiileusias 1x, (Salia tobuldusias 1x, tobulduses 1x, tobuléuses 1x), abstr. to- buitumas 1x (Salia tobutumas {tébulas 1]) 1x, t6butumas 1x; all. tobultimop (t6bulas [3])”. Zinoma, sie a’tuoni pavyzdziai galéjo biti korektiiros ar spaudos klaidos. Bet ir Aleksandras KurSaitis savo lietuviy vokietiy kalby Zodyne (IV, 2506) teikia fobiilas kiréiavima. Jo Saltinis buvo spaudos darbuotojas, publicistas Jonas Vanagaitis (1869-1946). Atrankinis tikrinimas parodé, jog ir kiti 1 bei 3 kirciuotes Daukios postilés zodziai daZnai turi gretybiy su kiréiuotu antru nuo galo skieme- niu: abéio 2x, abéia 1x, abéii 1x (8alia dbeie [3] ir kt.), alkdnus 1x (Salia dlkanas [1 ir 3]), ezéro Ix, é2éro Ix (alia éero), paprastus 1x (Salia pdprastuosius), pragdrq 1x (alia prdgarq), prandszas 1x, prandszas 1x, prandssas 1x (Salia pranassds), prandszo 1x, préndszo x (Salia prénaszo), prindseq 1x, prandsza 1x (Salia prdnasza), pré- ndszu 1x, prandszu 1x (Salia prénaszu), prandszai 1x (Salia prénaszdi, prénaszai), prandszus 1x (Salia prénaszus), prigimtomus 1x (alia prigimt6mus), réikdtas 1x (Sa- lia réikatas), sopiilo 1x (Salia sépulo, nom. sdpulis), spieuddtéis 1x (plg. spidudalas ir spiatidalas (3]), wakdrq 1x (Salia wakarq), weikdtq 1x, wéykdta 6x, wéikdlus 8x (alia nom. wéikatas). Dalj para’ymy del skurdaus paliudijimo galima laikyti ir spaudos ar korektiiros klaidomis. Taciau bendra tendencija yra akivaizdi. $j rei8kini reiké- ty méginti susieti su faktu, jog DaukSa vartojo dvi skirtingas kir¢iavimo sistemas. Jei minétieji penultimoje kiréiuoti zodziai, kurie yra retesni uz Zodzius, tikrai at- spindindius senesnijj kirti, pripazjstami patikimais duomenimis, galima manyti, kad Sis kirtis veikiausiai atsirado désningai. 2.12. Apragytasis DaukSos kiréiavimas savo pobiidziu labai panasus j Zemaiciy tarmiy Salutinj kirtj pokirtiniuose skiemenyse, pvz.: bimbdls i8 bimibalas, dvégiips i8 dvigubas, Sdut6us i8 Sdutuvas”. Salutinis kirtis turéjo suteikti tam tikra ilguma. Tad svarstytina, ar tik nebus rébulas tam tikrose tarmése tapes tébu.las. Sis Zodzio (8 paprisés Zemaidiy tarmiy?) garsinis pavidalas kity tarmiy tuomet bity perim- tas kaip 16bti.las (ar net *tobiilas). 2.13. Kadangi -iilas atrodo antriné forma, toliau déstoma hipotezé remiasi priesagos forma -ula-s. Ji (ar priesagy konglomeratas *-u-lo-) retai vartojama biidvardziams daryti. Keleta tokiy pavyzdiiy pateiké P. SkardZius (RRI 186), 1 aukstesniojo laipsnio formy ir abstrakty su -wma-s kiriavimo priklausomybés nuo pamati- nio Zodzio kiréiuotés Zr. Ba ga RR III 75tt. ® pranas SkardZius studijoje ,,Dauksos akcentologija” dalj nejprasty DaukSus teksty ak- centuacijos atvejy vertina skeptiskai (2r. Rinktiniai rastai, V, Vilnius, 1999, 64t.) "Zr, Z. Zinkeviéius, Lietuviy kalbos dialektologija, Vilnius, 1994, 97; Zinkeviéius LD 42t,, Grinaveckis, Bit III (1) priedas, 1989, 82. 87J. Otr¢bskis (Gramatyka jezyka litewskiego, II, Warszawa, 1965, 125),S. Amb- razas (DDRII 172). Tai tokie zodziai kaip stebulas ‘nepaprastas, ypatingas’ (: ste- bis ‘nuostabus’, stébti), gédulas (3) ‘gedulingas’ (: gedéti). 2.14. Senovéje Sis sufiksas, matyt, buvo labiau paplites, nes tapo pamatu daz- niau vartotam pricsagy konglomeratui -uljs”; plg. gédulas ‘gedulingas’ : gedulyis (3). Veikiausiai priesagos -ulfs abstrakty pradzia — tai i’ priesagos -wla- biidvar- dziy su buvusiu niekatrosios giminés sufiksu *-ija- iSvesti abstraktai. Dél tokio pricsagos*-ija- vartojimo palygintini ilgis, -io m. (2) < *é'gija- (: ilgas < *ilga-) ir kity kalby tipai: s. bzn. sl. veseleje neutr. ‘linksmybé, dziaugsmas’ < *-ijo- neutr. (: vesels ‘dziugus, linksmas’), s. i. viryd- neutr. ‘vyrikumas, didvyriskumas’ < *yih- rijo- neutr. (: ide. *yih-rd- adj. ‘stiprus’, plg. ryty toch. wir ‘kupinas jaunatvisky jégu’, sudaiktavardejes s. i. vird- m. ‘vyras’ ir - su daiktavardéjant atitrauktu kir- Giu — lie. vyras [1]). 2.15. Abstraktai su-u/fs vartojami greta reiksme panasiy priesagos -ulas daik- tavardiiy; plg. geidubiis (3) Salia geidulas ‘geidulys, geismas’ (: geisti)"'. Atrodytu, Sie -wlas abstraktai sietini su bidvardiiais -ulas; plg. gédulas adj. ‘gedulingas’ Salia daiktavardzio gédulas (3) (ir geduld). Paprasciausia manyti, jog jie kile is abstrakéiai savokai jvardyti pasirinkty niekatrosios giminés sudaiktavardéjusiy biidvardziy; dél ry8iy su giminiSkomis kalbomis plg. E. Schwyzer, A. De- brunner, Griechische Grammatik, Il, Miinchen, 1966, 175 ir J.B. Hofmann, A. Szantyr, Lateinische Syntax und Stilistik, Miinchen, 1965, 153. 2.16. Beje, su priesaga -wlis (gal ir -uljs) < *-ul-ija- taip pat daromasi ir ypaty- bés turétojo pavadinimu, plg., pvz.. Ambrazas DDR II 169t. Cia kyla klausi- mas, ar Sie -ulis (-uljs) vediniai atsirado i8 -ula- daiktavardziy, ar i8 formaliai tokio pat garsinio pavidalo bidvardziy. Pirmuoju atveju biity ivykes i8 daiktavardziy ivesty, priklausomybe jvardijanciy biidvardziy su -is, -ys < *-ijo- sudaiktavardéji- mas, antruoju — *-ijo- reikéty traktuoti kaip priesaga, vartojama bidvardziams i8 biidvardziy isvesti, esanciq tokiuose biidvardziuose kaip desinjs (3) (: désinas), sudaiktavardéjusiuose vediniuose sénis, -io (2), f. séné (2), gyvis (1) (: gyvas); plg. gr. Catov ‘gyvis, gyvulys’, vakary toch. Saiyye ‘avis’ < *g"jdu-ijo- : *g"jéuo- ‘gyvas’, gr.ego-c ir kitus su balty kalbomis nesusijusius atvejus: gr. déyus0¢ ‘kreivas’ (: doyudg * Tregiosios kirGiuotés Zodziai su fs yra kile i8 pirminio gale kiréiuoto *-ii6-; plg. s. i. indriyd- neutr. ‘jéga’ (: indra-, vicno i8 dievy vardas, s. bin. sl. jedre ‘greitas’, s.-kr. jedar ‘stiprus’ ir kt. < *indro-), Senieji paroksitonai véliau igijo atitraukta kirti, plg., pvz.,ilgis (2) < *il'giia- < *(d)thug’-tio; dél 3io kirgio atitraukimo Zr. Ch. Stang, Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen, Oslo, 1966, 146. 2 Zr, SkardZius RRI185. 88+t. p’). Sio klausimo iki galo nejmanoma i’spresti, atlickamam tyrimui jis ir neturi didelés s i -wla-s daiktavardZiai yra kile i8 *-u-la-s badvardziu. 2.17. Taigi jei Zodzio baigmenj -itla- laikytume priesaga, pradmuo tob- < *tab- turéty biti Saknis. Toliau nekomplikuodiausiai biity galima rekonstruoti bl. *tab-, ide. Saknies *teh2b- arba *teh:b'- refleksa. Kadangi neaspiruotieji skardieji lipi- niai priebalsiai indoeuropiediy prokalbéje pakankamai reti”, rekonstruotoji ak- nis su pabaigos aspiruotuoju skardZiuoju priebalsiu atrodo patikimesné. I§ bédos galima manyti, jog *ab- galéty biti @ balsiy kaitos laipsnio balty slavy naujinys greta ZodzZio su pamatinio e laipsnio Saknimi. Tokia principiné galimybé matyti is gretinimo su goduljs (3) ‘godas, geismas, godumas’, senu abstraktu *gadu'lii biidvardzio *gad-ula- ‘godus, godingas’ (: gesti, gendu, géstis, gedduti; ide. *g”ed"- ‘geisti, trok&ti, praSyti’). Tuomet ide. Saknj reikéty rekonstruoti kaip *teb-, nes *reb"- su dusliuoju pradiniu ir pabaigos aspiruotuoju skardZiuoju priebalsiu prie’- tarauty indocuropietiy Saknies fonemy suderinamumo™” taisykléms. 2.18. Ide. Saknis *teb- fakti8kai néra aptinkama, ypa¢ reta yra ir tokioje pozici- joje esanti fonema [b]. Saknys “tehab"- ar *tehab- riipima reikSme taip pat neZino- mus. Tatiau veikiausiai bila iki Siol nepastebétus Saknies *teh2-, kurios reikimé igalinty sieti su ZodZiu, reiSkiantiu ‘tobulas’. 2.19. I8 medZiagos, kuri leisty rekonstruoti minéta Sakni, svarbiausi yra balty ir slavy ZodZiai reikSme ‘atolas, antro pjovimo Zolé, dobilai’: lie. atdlas (1), la. atals, attals, pr. attolis < bl. *a(t)'tala-s (la. trm. otiils < *atuols — su priesagos kaita), la. trm. atala < *at(t)dla f.; n. bulg. otdva, s.-kr. dtava, t. otdva < sl. *o'tava, s.-kr. Stava (greta dtava), slov. otava < sl. *'otava, &. otava, slovk. otava, le. otawa, a. luz. wotava, z. luz. wotawa. Tokios specialios reik8més kaip ‘atolas’ bendrumas aiSkiai varbos —juk galiau ® Vis déito kai kuriais atvejais neaspiruotuosius lupinius skardziuosius ide, prokalbéje galima rekonstruoti: pvz., ide, *bel- ‘biti stipriam’ -s. i.bdla- neutr. ‘jéga’ < *bél-o-, gr. BéAtepo~ ‘geresnis’ < *bel-tero-, s. bin. sl. bol'sje ‘geresnis, didesnis’ < *bol-is- (Saknies pamatinis laipsnis o rodyty, jog tia biita niekatrosios giminés aukstesniojo laipsnio abliauto formos; plg. lo. pls neutr. ‘daugiaw’ , 2. Endzelins, ME I 149, Dél sl. ot, o- prie8 priebalsj 2r. B. Diels, Altkirchensla- vische Grammatik, Heidelberg, 1963", 88t. 3% Kai kuriy formy ra’ymas su -dd- patvirtina, kad atduot’ uira8yta morfologiskai. *Zr.Kudzinowski IS 65, 68;D. Urbas, Martyno Mazvydo rasty Zodynas, Vilnius, 1996, 42, 52; A. Girdenis, D. Girdeniené, 1759 metu ,Ziwato" indeksas, Vilnius, 1997, 76, 77, 84. "Zr, Diels AG 88t. * Plg., pvz., DP appidustimas greta apipiaustimo, appiaustitas greta apipiaustites (Kudzinow- ski IS 30). * Zr, Diels AG 87t, 93ob < ide. *ob"i*® formy rySiai veikiau nurodo trumpaji varianta atsiradus tik foneti8kai. 2.24. Saknis *teho-, kuria reikéty remtis aiskinant ZodZius *at-'td-la-s, at-'td-ya-s, veikiausiai rekonstruotina i8 gr. t&At¢ ir lie. taldkas (2). Graiky teks- tuose Zodis zZA¢ yra paliudytas tik du kartus. Sofoklio ,,Antigonéje“ jo pavarto- jimas yra tikrai senas (V améius prie’ Kristy): (628) ric ueAroyduou wugas (629) taatdos ... ‘Avteyévyg ‘(gen. sg.) vestuviy laukianti nuotaka, ‘rite ‘Avecyovy’. Be 8ios eilutés, zodzio reikime nustatyti padeda teksto scholija, kurioje cituojama Kal macho (III a. pr. Kr.) eiluté, taip pat jra8as Hesichijo Zodyne. Scholija yra toki this héyerae map’ Alohedotv 7 dvouadeiod tive viugy ‘tats eolams rei8kia susi- Zadéjusia, pagal amZiy teketi galincia merging (arba susizadéjusiq nuotaka)’. He- sichijo Zodyne teigiama: 85a + tag * 7 uedAdyapoc napPEvos xal xatwvouaouevy cevi of O& yuvaixa yapertyy, of dé vougny ‘cate, vestuviy laukianti ir susizadéjusi, subrendusi mergina, pasak vienu, — susituokusi moteris, pasak kity, — nuotaka’. Kalimachas ry r@cyv vartoja jvardyti nuotakai, kuri prieS vestuves turi atlikti vaisingumo rituala - miegoti su dar nesubrendusiu, tévus turin¢iu berniuku. Pa- vartotasis réAc¢ yra iSmoktas, negyvas Zodis, kurj autorius, labai még¢s nejpras- tus, retus Zodzius, perémé iS kity teksty. Viename i§ Sofoklio rankraS¢iy nuora- &y (T variante) zodziai tis weAAoydéuou viypys yra praleisti. Tatiau Hesichijo Zodyne panasis ZodzZiai yra — matyt, tai senas Sios Sofoklio kiirinio vietos paai’- kinimas, kuris kazkada perduodant buvo priraSytas, ir veikiausiai tas pricraSas Hesichijui buvo duomeny Saltinis. Néra jokio pamato abejoti Siuo is Antikos atéjusiu aiskinimu. ReikSmé ‘jauna, tekéti galinti (pagal amZiy) mergina’, ‘jau- na, tekéti galinti nuotaka’ puikiai tinka minétai Sofoklio veikalo vietai. Kaip jau seniai pastebéta", graiky Zodis semanti8kai ir formaliai dera su lie. taldkas adj. ‘suauges, subrendes subst. m. ‘suauges, subrendgs jaunikaitis’, ‘suaugusi, subren- dusi mergaité™’. Zodziy gr. r@Acg ir lie. taldkay pamatas, anol Pokorny IEW 1055 ir A. Walde, J. Pokorny, Vergleichendes Wérterbuch der indogerma- nischen Sprachen, I, Berlin-Leipzig, 1930, 705, yra Saknis *fd/-* ‘augti, Zaliuoti; * “© Formos *o-b!i (s. bin. sl. 0, ob ‘apie, aplink’) rysys su *o-blo- (lie. ab, s. ban. sl. oba ‘abu’) atitinka gr. dugé ‘apie, aplink’ (< *ham-bli, plg. lo. am'fi]-, arba < *hyn-bii, plg. s. v. a. umbi‘apie, aplink’) ry§j su duge ‘abu’ (plg. lo. ambo) ar go. bi ‘apie, aplink’ < *bi ry§j su bai ‘abu’ < *bto-. “Zr. Fraenkel LEW 1054. * Moters asmuo taip pat jvardijamas vyriSkosios giminés Zodziais ir keliais kitais atvejais: mergis- kas, méteriékas, Tai turbiit ankstiau buve niekatrosios giminés Zodziai; plg. n. v. a. das Mensch ‘(pa- nick.) moteris’, v. v. a, mensch neutr. ‘tarnaujantis asmuo, bernas, merga’. © Laringaly tcorijos pozidriu Siq Saknj reikéty suvokti kaip “tehz(h)- arba *tal(h)- (su pamati- niu a). Tokios struktiiros Saknys indoeuropieéiy prokalbéje pasitaiko, plg. *d"ehzlh,- (arba *d'alh,-) ‘sprogti, veSéti, Zydeti’ ir galbiit *pehslh- (kaip galimas lie. pilti, germ. *fallana” ‘kristi’ ir arm. p'lani- ‘kristi’ pamatas, ér. G. Klingensch mitt, Das altarmenische Verbum, Wiesbaden, 1982, 171t,). 94augalas, jaunas tglys’, su kuria toliau siejami lic. atdlas (atsisakant sasajos su ta pat rei8kianciu slavy otdva), gr. rfjacg f. ‘tam tikri dobilai’ ir lo. talea ‘sodinukas, iiglys, skiepas; nupjauta lazdos formos dalis, lazdele, stulpas, baslys’ (taip pat ir graiky Zodis rye9dove- ‘zydintis, veXintis, tarpstantis’ < *#'dlet'ajo-nt-, kuris i8 tiesy sietinas su gr. 9¢AAw, réOnAa ‘Zydéti, veSéti, tarpti’). Visi minéti Zodziai galéty biti kildinami ir i8 Saknies *teh2-. Jei Gia sietinas ir lie. atélas, $i Saknis telicka vienintelis imanomas pagrindas — juk ir slavy otava negali biti atskirtas nuo balty Zodiio. Taigi lie. atdlas, slavy otava, gr. tHAtg ir lie. taldkas vestini i8 Saknies *teh2- reiksme ‘iki brandos iSaugti, subresti, prinokti’. Postuluojami biidvardiiai *at(a)-'ta-la-s, *at-'ta-ya-s (ar kt.) tuomet reiksty ‘vél subresti’ (< *tahzlo- atitin- kamai *tahz-yo-). O lie. taldkas — *ta-lo- ‘iki brandos iSauggs, subrendgs’. IS *tala- pagal gerdkas (1), baltékas (1) tipa* galéjo biti i&vestas tolesnis darinys, kuriuo reiSkiamas artéjimas price savokos, jvardytos pamatiniu ZodZiu. Tad anks¢iau Zodis galéjo reikSti ‘jau (pakankamai) pasiekes brandos’. Dél kirdio talékas (2) gretinti- nas su naujékas (2), baltkas (2) daiktavardZiais ir panaSiais vediniais, kurie meta- toniskai kile iS gale kiréiuoto *nay -S, *balta'ka-s ir kt. Galininis kir¢iavimas turéjo alsirasti dél kircio nukélimo daiklavardéjant. Taigi ralokas kaip daiktavar- dzio vartojimas laikytinas senu dalyku®’. Gr. raAc¢ galéty biti kiles i8 “tahzli- su pirmine priesaga *-li- arba i8 *tahxlo- ‘prinokes’ kaip i priesagos vedinys; plg. slavy *bylo f. Zolé’ (bzn. sl. *bylv)** < *b‘uhzli-, esantis Salia *bylo ‘stiebas, stam- bas’ (s.-kr. bilo ir kt.), gr. piAov ‘giminé, kiltis, kamienas’ < *b‘uhz-lo-. Kiti to- liau su gr. réAcc siejami Zodziai (zr. Pokorny IEW ir kt.) yra semantiskai nuo- Saliis. Jei Cia taip pat gliidi minéta ide. *teh2- Saknis, jai reikéty skirti dar viena (pirming ar antrine), bendresng reik3me — ‘augti’. Beje, gr. c7Atg ir ypa€ lo. talea savo garsinio pavidalo pojiiriu galimi labai ivairiai interpretuoti. Jy kilmés i8- aigkinti nejmanoma. 2.25. Lie. tébulas galéty biti kildinamas i8 Saknies *teh2- ‘subresti, prinokti’, jei jo pamata rekonstruotume kaip iSpléstq Saknies forma *tehyb*-. Tagiau kiti tokios Saknies tesiniai neegzistuoja, ir klausimas lieka neaiSkus. IS esmés Saknies “ Lie, gerékas ir kt. atveju — tai sl. kake ‘kaip’ < *kYa-hrh3k"-o- ‘tam tikra kompleksq kaip i8vaizda turintis’, s. air. cdch, v. kimry pawb ‘kiekvienas’ < kelt. *k*ak"o- (indef.) darybos tipas; io tipo lie. vediniai yra kdks, s. lie. kokis, kokias DP. Su Zodziais baltokas : baltas dera dariniai s. i. Witydftc~ ‘balk&vas’ < *k'yiti-hsok"-, *K'uitichsk"., s.i.Svitic-, av. zairiianc- ‘gelsvas’ < *gtel(h)i-hsok"-, s. air. adaig f. ‘naktis’ < *adi-hsk"-ihz- ‘kas juosva’. julukus pasitaiky tik acki wwluose tekstuuse. Tad LKZ cia Klaidingai t fleksa. I§ tiesy lauktinas akiitas ~ *taldkas (1). “© Pig. QTHMONOTHYECKHi CAOBAPH CTABAHCKHX ABKIKOB, Non. pea. TpySavena, Il, Mocksa, 1976, 149 citkun- 95plétimas b" yra galimas. Plétiklis b* pasitaiko daznai, ta¢iau ne visi nurodomi pa- vyzdziai yra patikimi. Abejoniy kyla tuomet, kai jprastoji ir plétimo pavyzdZiu nu- rodoma Saknies forma nedera semantiskai. Antai patikimai negalima irodyti rysio tarp s. i. Saknies Subh- (praes. Sobha- med. ‘biti graziam’, Su-m-bh-d- act. ‘grazy daryti, puosti’), Sudh- (praes. su-n-dh-a- act. ‘Svarinti’) ir Suc- (praes. S6ca- act. “viesti, degti’)” kaip *Keu+b'- : *Keu+d'- : *Keu+k/k®. Geriau semantigkai dera Saknys, ivardijan¢ios audima™, nors jy pradZios laringala galima postuluoti, bet ne jrodyti. Cia galéty biti tokie Sakny ‘austi’ variantai: 1. *hey-" ‘austi’ (s. i.u-: praes. vaya act. ‘aust’ < *hy-Gje/o-, utd-‘iSaustas’ < *hu-t6-); 2. *hy-eb'- (germ. *uebana’s gr. Spatve/o- ‘austi’ < *hub-nie/o; s. i. trpdvabhi- ‘voras’ < *‘vilng audziantis’; n. av. ubddéna ‘susidedantis i8 nuausto’, *ubda- ‘kas nuausta’ < *hub’-to-; toch. A wdp-, Bwap- ‘austi’); 3. *hu-eg/g" (s. air.fig- ‘austi’, kimry gweu ‘austi’); 4. *hy-eh;- (s. v. a. wat f. ‘drabuZis, apdaras’, s. ang. waéd f. ‘suknelé, drabuzis, buré’ ir kt. < germ. *ué-di- < *hyeh,-ti- [arba *hyehjd'-i-?]); 5. *hy-ehy-d/d'- (lie. dusti, dudziu, la, atizu ‘austi’ < *hz/h3a/ou-h;-d/d"-je/o-). Cia neketinama nuodug) aptarti su kKlausimu susijusios medZiagos bei pateikty atveju, galima tik papildomai dar nu- rodyti keleta pavyzdiiy: *d’r-eb". (r. trm. drebd ‘nuosédos, tirStiai, &spaudos’)* ir *d'r-ab'- (n. air. drabh, dramh, dré m. ‘atlickos [pvz., javy]’; *d'rab*- arba Saknies *d'reb"- balsiy kaitos laipsnis *d"rob"-, esantys ZodZiuose n. isl. draf neutr. ‘nuo- sédos, tirS¢iai, ankStys’, n. norv. drav, n. dan. drav ‘mieles’, n. $v. drav ‘kiauliy édalas, paSaras’, v. ang. draf ‘nuosédos, tirS¢iai, mielés’, v. v. Z. draf ‘isspaudos, Zlaugtai’ < germ. *draba-, s. v. a. trebir pl. neutr. ‘isspaudos, Zlaugtai’ [vienaskaita “Pig. M. Mayrhofer, Etymologisches Worterbuch des Altindoarischen, II, Heidelberg, 1996, 656. “Pig. Walde Pokorny VWIST 16t., 248, 257. ” Pradzios latingalas, jei Gia priklausyty it bl, “dud-ju-, bitty Az aba fs, Jei dar sictinas it arm, z-awd ‘rysys, jungtis’ ir y-awd ‘ry8ys’ (plg. Pokorny IEW 75), jis laiduoty laringalq hz. Taéiau ar- mény Zodziai gali biti ir kitaip etimologiskai aiskinami (plg. Klingensch mitt AV 178, isn, 18). Laringaloh; rekonstravimui neprie8tarauja it gr. dgacve/o. Beje, kai kada sitilomo garsy kitimo ide. *hu > gr. ad nejmanoma jrodyti. S°Jej lic. voras (3), la. varis ‘voras’ taip pat sietini su ‘austi’ (pig. Fraenkel LEW 26), reikéry rekonstruoti dar vieng Saknies forma *hu-eh>. 51 J akis krinta dviejy varianty su skirtingos kokybés pamatinio laipsnio balsiu buvimas. Pama- tinj Saknies balsiy kaitos laipsnj [a] turi ne tik *d'r-ab"., bet ir *d"r-ag'., “d'r-ak- ir “d"r-as-. Tuo tarpu pamatinj [e] galima rekonstruoti tik vienam Zodziui (drebd). Veikiausiai slavy dreb- reikéty laikyti analoginiu naujiniu Salia slavy drob- < *drab- (atsiradusi analogi’kai pagal e : a < ide.e : 0 santyki). ® Pokorno Zodyne (IEW 252) tcikiama *d"rab"- praforma (su analogi’ka, uctipine skicmens struktira - skiemens virSiiné ia [o] - vietoj lauktino *d*rh-). Bet *d’ra® glidi taip pat ir variantuose *d'rab*., *d'rag’., *d'rak-, *d'ras-, tad tikétiniau rekonstruoti praforma su pamatiniu [a], taigi regu- liarios skicmens struktiiros forma. 96biitu *draua- neutr.], r. trm. drob m. ‘isspaudos, Zlaugtai’ < sl. “'drobs, r. trm. drobp £. ‘nuosédos, tirstiai, Sspaudos, Zlaugtai’, slov. dr6b, gen. drobi f. Sieno at- lickos, nuokritos’ < sl. *drobp, r. trm. drobd ‘giros nuosédos, tir8tiai’), *drab'- (gal suskilus prokalbei jsivestas naujinys Salia a < 0?) (8v. drov ‘nuosédos, tirséiai’, n.v.a. Trub m. ‘alaus ar vyno darymo drumzlés, nuosédos’ turbiit < *drdba-, s. v. a. truobi, s. saks. drobi, s. ang. drof ‘drumstas, dumblinas, purvinas’ turbiit i8 germ. *drobu-) greta *d’r-ag'- (arba *d'r-°g'-?) (s. 8. germ. dregg f. ‘mielés’ < germ. *dragio-, pr. dragios ‘miclés’, s. lie. dragés ‘miclés’, la. dradzi pl. ‘spirgai’ < “drag- jai: sg. *dradzis < *dragis < *-ija-s), *d'r-ak- (lo. fracés pl. f. ‘alyvos, alicjaus nuo- sédos’), *d'r-as- (s.-kr. drdzga ‘metalo Slakas, iSdagos, purvas’, slov. drdzga ‘saly- klas, misa’ < *d'ras-gig'a-*, s. ban. sl. drozdvje f. pl., r. dr6zzi ir kt. ‘mielés’ turbat i8 sl. *drogj'i, -eje* < *drasgig’i-, s. ang. daerste £. ‘nuosédos, tir8ciai, mielés’ tur- bit i8 germ. *drastén-*, s. v. a. trestir pl. neutr. ‘isspaudos, Zlaugtas, vynuogiy i8- spaudos’ [vienaskaita biity germ. *drasta- neutr.}; rum. *drasica ‘salyklas’**; a kie- kybé negalima nustatyti, tad lieka neaisku, ar cia turéty bitia sl. 2g néra vi patikimas. Indoeuropiegiy kalbose skardieji garsai prie dusliuosius, prieSingai, netenka savo skardumo; tad -gsk- turétu tapti -ksk-. “* Kadangi Sio Zodzio nom. sg. forma senojoje baznytinéje slavy kalboje nepaliudyta (zr. Diels AG 177, isn. 3), neimanoma nuspresti, ar gia yra kamienas s1. *-i, gen. *-bje, ar kamienas *-vja. Prie- saga -bja < *-ija (F sutrumpintas prie’ j; / Snyko prieS j + ilgas balsis) < *-1ia (lie. -ija < *ia, dr. Stang VGBS 146) yra kuopinés reikimés (plg. sl. *bratreja ‘broliai’, r. sémajd Seima’), 0 s. bun. sl. Zodis, ivardijantis micles, veikiausiai yra daugiskaitinis (tai vargu ar biity suprantama pradinio kuopi- nio daiktavardzio atveju), tad kamieng reikéty rekonstruoti kaip *drazgi (< *-ihz, gen. *-ihyas < *ihees; s, bin. sl. sg. nom. -bji, gen. -bje). 55'S, ang. daerste ‘nuosédos, tirStiai, mielés’, s. v. a. rrestir praforma, pasak Kluge, Mitzka EWDS 789, yra *drahsta- (t. y. *draxsta-). Tagiau s. v. a. wahst m. ‘augimas, iigis, stotas’ < *waxstu- (go. wahstus) rodo, jog x prie’ st Siaip jau iSlieka. Todél patikimiau minétus Zodzius vesti i8 slavy drozga, germany *drdsa- liudijamos Saknies formos *d'ras-. % Zr. W. Meyer-Liibke, Romanisches etymologisches Wérterbuch, Heidelberg 1968*, 248 (REW 2767) 57 Dél Sios Zodziy grupés plg. Pokorny IEW 251t. § Zr. ICCA XY, 1988, 74. * Pig. Fraenkel LEW 329. *drogski-. Vis délto postuluojamas garsy 97lie. raibti, raibsta ir reibti, reibsta ‘raibti, mirguliuoti’, la. réibt ‘svaigti’, lie. ribti, rimbit ‘mirgéti’ ir galbit v. air. riab f. ‘dryZis, juosta, ruozas’ < *reibia-", riabach ‘dryzuotas’ < *rébako- greta lie. raimas (3), rdimas ‘raibas’ (liaudies dainose), lie. rainas (4), réinas (3), lie. raivas (4) ‘raibas’'. Tarp kitko, Sakniai *teh,- ‘su- bresti, prinokti” homonimi8ka Saknis *tehz ‘(i8)tirpti, lydytis’® turi ir Splésta varianta *teh.+b'-®: lo. tabéscere ‘(intr.) (i8)tirpti, lydytis’, 1@bés ‘tirpimas, iri- mas, puvimas, diléjimas’. Zinoma, 8i aplinkybé negali pagristi rekonstruoto- sios Saknies *teh,+b*- ‘subresti, prinokti’ buvimo. 2.26. Net jei kai kurie pavyzdziai atskirai analizuojant néra patikimi Saknies pletinio su b' liudytojai (juk dalinis Saknies formos sutapimas bei reik8més tapatu- mas ar panaSumas gali biti ir atsitiktinis), medZiagos visuma suteikia kumuliatyvy 8io teiginio akivaizduma. Taigi tobulas galima biity traktuoti kaip postuluojamos Saknies formos *feh2-b"- ‘subresti, prinokti’ vedinj. Reiksmé ‘tobulas’ bitty kilus ‘pasickes branda, visiskai subrendes ir dél to igijes i8vystytus, idealius savo pozy- mius, ypatumus’. 2.27. Zinoma, toks aigkinimas yra tik miglota galimybé. Etimologijos patiki- mumas pagrjstesnis tuomet, kai nejmanoma rasti kito, konkuruojanéio ai8kinimo arba Sis yra menkiau jrodomas. Kaip ir etimologiniuose Zodynuose, reikéty aptar- ti visas galimas etimologines interpretacijas ir jas pasverti. Tad toliau bus désto- mas kitas, turbiit radikalesnis tobulas kilmés aiSkinimas. 2.28. Kaip minéta, tébulas reik8mé yra ‘turintis tai, kas atitinka asmens, daikto, savokos idealiy savybiy, bities supratima’. Remiantis tokiu reik8més apibrézimu, tobulas galima biity laikyti sqauga “ta-+biila-s, tai yra ‘taip susiformaves, tapes’ (su Greta yra tos pat reikmés sriab su veikiausiai antriniu pradzios s-. Priebalsio s- pridéjimai naujojoje airiy kalbuje pasitaiko gana daznai, ply. 0. ait. sroichim greta roichim ‘pasiekti’ (5. air. praes. sg. 3 r0-saig, prototoninis roich- ‘pasiekti’), n. air. spréidh f. ‘kraitis, turtas’ (v. air. préid f. ‘gro- bis, laimikis’, skolinys i& lo. praeda ‘grobis, pelnas, nauda’). Tad gio s- buvimas néra joks argumentas, paneigiantis airiy Zodzio ir lie. raibas grupés giminyste (ja Sitaip atmesti mégino J. Vendryes, Lexique étymologique de Virlandais ancien, Paris, 1974, R-25). “ pig. Fraenkel LEW 686. Pig. s. bin. sl. taje/o- ‘(intr.) tirpti, lydytis’, oset. tain, tayun ‘t. p.’ < “tahrielo-; *tehs+k- Lodziuose gr. rfxe/o, dor. wzxe/o-‘tirpt, lydytis’. Yra i tolimesné homonimiska Saknis “teh reiks- me ‘vogti’ (plg., pvz., het. ta-a-i-iz-zi jis vagia’ < “tah je-ti) su variantu *stehy (s mobile) bei *(s)ieh>- (s mobile) ‘(atsi)stoti’(s. air. attd ‘yra, egzistuoja’ < *ad-+es+td-t kiles turbit panaSiai kaip lo. stare ‘stovéti’ i§ biisenos veiksmazodzio su *-é- *sthyahy-jelo- < *sthzeh;-je/o-; dél aiskumo siekio per- dirbtas osky Zodis stait ‘stovi’, umbry stahiter < *stdé-, sl. stojati ‘stoveti’ < *staé-?). “ Dél jau anksiau minéto fonemosd retumo variantas su plétikliud, kaip ir lie, robulas atveju, yra maziau tikétinas nei nurodytasis *teh2+b'- ‘tirpti, lydytis’. Dél lo. Zodziy plg. A. Walde, J. Hofmann, Lateinisches etymologisches Worterbuch, Heidelberg, 1954, Il, 640, Walde Pokorny VWISI70It. 98predikatui priklausanéiu prieveiksmiu kaip, pvz., lo. sic swm ‘taip esu’ i Terenti- jaus ,,Phormio" [527]). Pavyzddiui, Zodziy junginio sdbulas Zmogiss reik’mé tuo- met bity kilusi i8 ‘taip (tokiu Zmogumi, kuriam i8 tiesy tinka sis pavadinimas) tapes Zmogus’. Kaip paralele galima bitty gretinti vok. die sogenannte Ehre ‘vadi- namoji garbé’. Posakis die sogenannte Ehre tiesiogiai pazodziui reik&ty ‘taip (Sino atveju ne visai atitinkanti garbés apibiidinima) pavadinta garbe’. 2.29, Pirmaji junginio *td+biila-s elementa atitikty latviy rodomasis prieveiks- mis ¢é ‘taip’. Atrodyty, ir lietuviy kalboje egzistuoja sio *1a ‘taip’ refleksas. Galbat tai biidvardziai tolygus, tolygiis, prieveiksmis tolygiai, kuriuos, anot ME IV 145, se- nojoje latviy kalboje atitikty zalidz ‘taip pat, kartu; tuo pat metu [so auch, zugleich; so weit, so lange]’. Taigi Zodziu pamatas biity rytu balty veldinys. Kadangi biidvardis lie. dygus turéty valdyti naudininka (Zr. LKZ VII 485t.), foljgus reikéty traktuoti kaip ir vokieciy kalbos sogleich, kurio gleich ‘tuojau, nedelsiant’ sustiprintas prieveiksmiu so ‘taip’, t. y. toligus biity ‘taip lygus’ ©. Kita vertus, dar pasitaiko ir prieveiksmis tolygio ‘vienodai, ramiai, tolygiai’ (tik NdZ), junginys to Iigio ‘vienodas, toks pat’ (llg), kuris laikytinas junginio tas gis kilmininku (plg. inagininko linksnio tuo lygit ‘tolygiai, vienodai; kaip tik, lygiai aip pat’ Jrb, J). Lie. colygus yalejo killi dél tolygio hipostazés ir Jigus poveikio. S. la. talid/z galéjo atsirasti i§ lie. gen. rolfgio atitinkan- Gios formos (plg. sutrumpéjusi lic. tolydz i8 tolydzio®). Kitaip traktuotinas ryty auks- taiciy prieveiksmis tojd, toja reik’me ‘taip pat’ (LKZ XVI 466). Tai, matyt, la. Néra teisinga prieveiksmi tolygiai Fraenkelio Zodyne (LEW 1106) iliustruoti sakiniu i8 Daukéos postilés: sarndi Wieszpatiés to ligiei wissi Zmones (plg. DP 35937) = studzy pana tego réwnie wezyscy ludzie (Wujek 11 274). Is tiesy, kaip rodo lenkiSki Saltiniai, éia yra tik Iygiai — jvardis o pazymi daiktavardj VieSpaties. Jei biity kitaip, veikiausiai reikéty kalbéti apie lietuviy kalbos vertinj i8 lenky tego réwnie. Taéiau lenky Zodynai nenurodo, jog le.réwnie biity valdgs kilmininkg, 2r. J.Kartowicz, A.Kryiiski, W. Nedéwiedzki, Slownik jezyka polskiego, V, Warszawa, 1912, 744, 748; Stownik jezyka polskiego (Polska Akademia Nauk), red. W. Doroszewski, VII, Warszawa, 1965, 1355t. LKZ duomenimis, lie. rolygus, tolygiai ir kt. uifiksuotas tik rytietio Sirvydo tekstuose. 18 jy, matyt, Sis Zodis atéjo j XIX amZiaus Zemaitiy ir Ryty Prisijos éviesuoliy veikalus. ® Atrodo, Zodis tolydiis, prieSingai nei rolygus, néra senas Zodis (NdZ, KZ, L, Pt, Rtr). Daug senesnés yra formos twolydéiu BP, MT; two lydzin. BP; twolydzio MT; tuolydziaus C, Q, Lex, told: C, 0, MZ, H, B, tuolpdz C, tolvdz C, N. I§ LKZ duomeny matyti, jog Sis prieveiksmis vartotas Matojoje Lietuvoje ir tik XIX améiuje pasirodo Lietuvos Zemaisiy tekstuose. Regis, jis susiformavo i tam tikro linksnio (kilmininko, jnagininko) Zodziy junginio tas ir dis “Stisinis vyksmas, bégis, tra- kis, ciga [ir kt.]’, ple. if (vieno) Wydzio ‘i8tisai, be pertraukos, be paliovos’; (su) vienu lydzi ‘vienu pradéjimu, vienu kartu, be paliovos’; to (pacio) palydzio ‘tuojau pat, nepadarius pertrikio’. Fraen- kelis (LEW 1137; 121) remiasi vien Zemaigiams biidingu variantu tat ‘tuojau pat, greit, kartu, vicnmet’, tifa, ir sicja su sinonimi8kais la. talin, tilt, Vis délto, be Siy prieveiksmio formy, Zemaiéiai vartoja ir tolyd. O forma talyt new2fiksuota senuosiuose raSto paminkluose, veikiausiai ji yra antrine. Dél vokalizmo labai abejotinas atrodo ir tolesnis siejimas su la. tuvs ‘artimas’, lie.tuvi ‘tuojau, tuétuo- jaw §] (letonizmas?), kaip ir pr. tawischan ace. ‘artimas’. 99formos fd ‘taip’ atitikmuo. O homonimi8kas oja, toja ‘tiek, tiek pat, vienodai [ir kt.]’ (Toja ilgio, toja skersio Ds) veikiausiai atspindi nom.-acc. pl. neutr. td ‘tai’ (plg. tas-ja, to-ja ‘tas pats; toks pat’ LKZ XV 971). 2.30. Jei vis délto la. 4 ‘taip’ neturéty lietuvisky atitikmenuy, galima manyti, jog lictuviy Sis Zodis buvo prarastas ~ é néra naujadaras, suformuotas latviy (taip pat ir lietuviy) kalbos priemonémis, tai ankstyvojo ryty balty prokalbés tarpsnio relik- tas. Endzelyno svarstymu”, la. 74 yra kiles i8 lie., la. ivardZio tas kamieno (ide. *t6-) nom.-ace. pl. neutr. Faktigkai atitinkama jvardiio forma (ide. “td, *tdhz) se- naja funkcija balty kalbose gyvuoja ir dabar: lie. t6 ‘tai’ LKZ XV 460. Taip pat ir sintaksés poditiriu bido prieveiksmis ‘taip’ galimas vesti iS galininko (del savo »turinio akuzatyvo%, t. y. kognatinio, vidinio objekto, funkcijos), plg. s."bzn. sl. tako ‘taip’ (pirmykSté acc. sg. neutr. forma i8 take ‘toks’), go. swa ‘taip’ (turbiit i8 *syo-d/t : s. ang. (s. v. saksy) swde, Kento, Mercijos swé ‘taip’ < germ. *sué, senovinis instrumentalis *sye-h; arba ablatyvas *suéd/t, s. v. a., 8. saks. sd, 8. 8. germ. sé ‘taip’ < germ. *s6 < *syo-h; ar *sydd/t™), osky svai, umbry sve ‘kai’ < *sua-hyi ‘taip’ (kuopinio kamieno lokatyvas). Baltu *24, tiesa, galéty biti ir prie- veiksmigkai pavartoto kuopinio kamieno” (*tah2- < *te-hz-) vienaskaitos instru- © ME IV 142. “Zr. A. Rosinas, Balty kalby jvardziai, Vilnius, 1988, 185. © Pig. germany biidvardinius prieveiksmius: s. ang,, s. frizy su -e < germ. #4 < *-édit,s. via... saksy-o < germ, *-6 < *-dd/t. ™ Pig. Ch. Stang, Opuscula linguistica, Oslo, 1970, 19tt, Neaigku, ar pirmasis la. r@ds‘toks’ < *tdda-s, kdds ‘koks’ ir kity 8io tipo, kuriam lic. atstovauja tik vienddas (1, 3) (la. viéndds ‘t.p.’) < *véindda-s, pavyzdaiy démuo yra prieveiksmiai *rd ‘tip’, *kd “Kaip’ ir panaSiis seniau egzistave prieveiksmiai, ar Gia glidi kuopinis kamienas "1a-h;-. Antrasis démuo dél skurdaus gretybiy egzis- tavimo vargu ar yra sena priesaga. Tai veikiausiai nublukes antrasis dirinio sandas *-d'h,-6- ‘pada- rytas’ (: *d'ehr- ‘daryti, statyti, déti’; s. i. dhd-, lie. déti, vok. tun ‘daryti’ ir kt.), Tuomet menamas *ta-hr-d’h;-o- (at pan.) galety reiksti ‘taip padarytas’ (plg. v. v. a.s0-getan, so-tan ‘toks’). Del dary- bos tipo palygintini gr. veoyvée ‘naujai gimgs’ < *neyo-gn{h,]-6- (: genhr- ‘sukurti’), lo. duplus ‘dvigu- bas’ < *-pl-o- ‘sulenktas’ (taigi duplus yra ‘dukart sulenktas’, ‘taip sulenktas, kad biity du’), s. v. a. zwival m., neutr. ‘abejoné’ < *dyei-pl-o- (: *pel- ‘lenkti’), lo. probrum ‘prickaistas’ < *pro-b' neutr. ‘kas pareiksta, iskelta, atne8ta’) (: *b/er- ‘nesti’) ir ditriniai su antruoju sandu *-h3k*-o- (s. bin. sl. take ‘taip padarytas’ < *ta-hrhsk-o-, lie. toks < *tak-ja-ir kt.; seniau act. ‘taip atrodantis’ arba pass. ‘taip pamatytas’) (: *hsek"- ‘matyti’). Tarp kitko, pastaruosius dirinius galima traktuoti ir kaip diriniy su *-Asok"- | ~/sk- vedinius — $1 nuomoné leisty panasiai paaiskinti ir viso darybos tipo atsiradima. Kad panasiy dariniy pirmasis sandas gali bati kuopinio kamieno, rodo s. i. tdf&- ‘toks’ < ti-hrdfk, t. y. ‘tokj Kompleksq kaip i8vaizda turintis’, 1d-dys- ‘toks’ < *ta-hrdfk- (:s.i. dy$- ‘“matyti’). Kita vertus, pirmasis dirinio sandas galéjo biti ir prieveiksmis. Antai jj turi lo. aequus ‘ygus, tiesus, plokstias’ < *ahzi-hskw-o-, t. y. ‘esantis tam tikros padéties’, (plg. lo. antiquus ‘se- nas’, anticus ‘prieSakinis’ < *hanti-hsk"-o- ‘priekyje esantis’), Gla *ah,-i- yra ivardinio kuopinio ka- mieno lokatyvas. Turbit panaSiai aiskintinas irlie, kiekas ((koks) ilgas, didelis, d dns’ < *k*0-;-hk"-0- ir galbiit s. air. cech ‘kickvienas’, jei pastaruoju atveju *k"ék"o-s i&sirutuliojo i8 nekiréiuoto *k'e--hsk'o- (pvz., gretacéch egzistuoja nekiréiuotascach ‘t. p.’ < *k*a-hrhsk"o- arba *k*o-hsk"-0-). 100mentalio refleksas (*ta-hyh,"')”. Taip pat ir instrumentalis galéjo suteikti prie- veiksmiui reik8me ‘taip’, plg. s. i. aya ‘Siuo bidu, taip’ < *ejahsh; (*e/i- ‘Sis’), go. Waiwa ‘kaip’ < germ. *x"ajué < *k"o-j-hsk"6-h, (: 8. v. a.hwéo, wio ‘kaip’ < *x"aiua" < *k'o-j-hak"6-m acc.; lie. klekas < *k"o-j-hsk"-), 2.31. La. prieveiksmius ¢4 ‘taip’ ir ké ‘kaip’ laikant tiek akuzatyvinés, tiek in- strumentalinés formos refleksais, iSkyla akcentuacijos problemy. Abiem atvejais sunkumy kelia Zodziy lauZtinés priegaidés aiSkinimas. I8 ide. *tdh, ar *tdh 2h; dél antrinio pailginimo i8nykus tautosilabiniam laringalui kiles *td pirmiausia turéty biti bl-sl. *d su akiitiniu ilgu balsiu (plg. ankstiau minéta 6 < *1d). “td akiitas latviy kalboje turéty biti pratestas testinés priegaidés, plg. la. nom. sg. f. td = lie. ta < *'td, ace. pl. £. tds = lie. tas < “tds ir kt. Latviy vienskiemené forma su lau3ti- ne priegaide iprastai yra kilusi i dviskiemenes su prie’kirtiniu akiitu; plg. la. tds, ace. pl. £. < *tdsu arba *tdse < *td'su, atitink. *td'se = lie. tose, ir taip pat tokius atvejus kaip la. rits < *ri'ta-s = lie. nitas; kitaip - la. virs < *vira-s = lie. vyras”. Sunkumai, kurie kyla teigiant, jog ¢d ir ka iSsirutuliojo i8 vienskiemenés formos, Endzelynui, savaime suprantama, buvo Zinomi. Todél t@ ir kd jis kildino i8 lie. tojé (lok. sg. £.) atitinkandios formos (#r. LG 27)", Sio aigkinimo tikétinumas mazina- mas fakto, jog ivardis ka- balty kalbose neturi moteriskosios giminés kamieno. Dél toké veikiausiai bity galima traktuoti kaip analogijos perdirbinj pagal td, kita 7 Balty d kamieny vienaskaitos instrumentalyje apibendrinta *-ih2/-jéh2- kamieny balsiy kaitos forma (nom. sg. *-iftz: gen. *-jdhes : instr. *-jdh-h,). Senoji neabliautiniyahz kamieny forma turé- jo biti “ahxah; (plg. gr. jon. at. xeug%, dor. xoupa ‘slaptas’ < *ahrahy). Jei forma *1d kilo i8 instrumentalio *ta-h.-h;, ji turéjo tapti prieveiksmiu dar prie8 tai, kai balty ir slavy prokalbéje pri- reiké pridurti turbitt anks¢iau sustiprinamosios reikémés dalelyte bl.-sl. *-n (instr. sg. lie.-a, ryt. lie. -u < *-dn — pirminé vardazodziy galing; sl. -ojo < *-ajan — pirminé jvardzio galing). Bl-sl. *n yra praindoeuropiediy dalelytés *m, kuri galéjo biti fakultatyviai vartojama vardazodziy (plg. s. i. tibhyatm ‘taw’, s. av. taibiid-cd ‘ir tau’ < *téb*jo tm, s. i.asmdka+m gen. ‘misy’) it veiksmazodziy formose (tai antriné 2 pl. medijo galiiné-diva +m: pirminé galiiné -d've < *-d'ya-j; taip pat turbit gr. -uev < *me-+m), refleksas. Fakultatyviai prie jvardzio vienaskaitos lokatyvo (plg. s. i. dsmi-+n : av. ahmi < *asmi, gr. hom. &ue+ v ‘mums’ < *psmi+tn lok.) ir prie tam tikry laiko prieveiksmiy (plg. *nutn ‘dabar’ s. i. ie. kada, ryt. lie. kad < *kaddn, ide. *k"e/o-dah;+n ‘kada’?) pri- durtas #7 v i¢sia ide. *en ‘j’ nulinj abliauto laipsnj (lie. j, sl. ve < *i/un < *p veikiau- siai apibendrintas iS tam tikry vardazodiniy diriniy pirmojo sando kaip, pvz., lie.ifdas < *p-d"hr-o-; plg. ide. *sém : *sm-), ir todél juo nebuvo pasinaudota sustiprinti instrumentalio formoms. @ ka- mieno vienaskaitos instrumentalio formy plétimasis apsiribojo balty ir savy paradigmomis; plg. 8.i. -ayd, av. -aiid, kilusj i8 jvardinio *-efa, gr. *-4, germ. *-0 < *-4 < *ahshi. ” Taip pat lieka neaisku, ar lotyny kalbos prieveiksmiai tam ‘taip’, quam ‘kaip’ (ir iam ‘jau’) kile i8 akuzatyvo formy "dm < *1ahz-m ir kt., ar i8 instrumentalio *tam < *tahs-(a)h, +m ® Su go. Jvaiwa lie. Zodj klekas susiejo jau Bezzenberger, BB III 80t. "Zr, Endzelin LG 25tt. *Taip aigkina ir Stang VGBS 287 bei OP 21. 101vertus, lictuviy ir latviy lokatyvas nickada nezyméjo biido, kuriuo kas nors jvyko ar buvo padaryta. Ryty balty lokatyvo forma, kuri suaugusi su elementu *-e”, nu- ¢jo visai kitokj raidos kelig nei, pavyzdziui, Zodyje lo. sic ‘taip’ glidinti lokatyvo forma ‘sej+ke (turbut *s[uwle-i, plg. lo. sf ‘kai, jei’ < *sej ir osky svat, umbry sve ‘kai, jei’ < *sya-hy-i lok.) 2.32. Veikiausiai dél siy KI Endzelynas véliau si (ME IV 142, LG 467) ta, ké lauzting priegaide aiskinti panadiai kaip la. né ‘ne’. La. né lauztine priegaide, pasak Endzelyno (Darbu izlase, Il, Riga, 1974, 513), lemé ypatin- gas, afektinis Sio Zodzio ‘ne’ iStarimas. Taigi né lauZtiné priegaidé aiSkinama neve- rifikuojamu ar net falsifikuojamu vienkartiniu ad hoc sprendimu. Reikia pripazin- ti, kad ZodzZio ‘ne’ tarimas daZnokai yra iSimtinis. Bet Zodziy ‘taip’ ar ‘kaip’ (ta, atitink. kd) atveju vargu ar tinkama manyti, jog afektinis tarimas, kiles dél Zodzio reikSmés, leme lauZting priegaide. Ir visiskai netinka taip aiSkinti neutralaus Zo- dzio 1ié ‘ten, ten link’ priegaide. [tikinti galéty tik tokia interpretacija, kuri leisty vienodai paaiSkinti visy vienskiemeniy Zodziu (i8skyrus turbit tik ypatingaji né) lauZtine priegaide. 2.33. Tokj vieninga lauztinés priegaidés ai8kinima pateiké Big a (RR II1712). Jo manymu, latviy vienskiemeniy Zodziy ka, kai ‘kaip’, td, tai ‘taip’, tié ‘ten’, sié ‘Gia’, tris ‘trys’ (acc. ryt. bl. *'tins = lit. tris) bei trm. jis ‘jus’ (i8 Lubonos; visur kitur -jfis < *jus) lauztiné priegaide kilus dél sakinio kiréio ir proklitinés vartose- nos. Tokia hipotezé negali issiversti be analogijos veiksnio jtraukimo. Remiantis fonetiniais désniais, cia turéjo biti susiformavusi té ‘taip’ (proklitiskai vartojant) ir *1@ ‘taip’ (kiriuotoje pozicijoje) kaita. Taigi kol néra pateikta tinkamesnio, Bi- gos poZiiris lieka tikétiniausias latviy akcento problemos sprendimas. 2.34. Beje, latviy ¢a ‘taip’ ir ka ‘kaip’ i8 tiesy gali biti tokios pat darybos, kokiq atspindi jungtukas lic. jdg ‘kad; nes’. Siaip ar taip, greta prieveiksmiy *¢d ‘taip’ ir % Anot Stango VGBS 182, kis elementas- tai postpozicijos *en refleksas. Alternatyvus aiski- nimas biity lietuviy kalhos @ kamieno vienaskaitos lokatyvq sutapatinti su senosios indy kalbos to paties linksnio ir kamieno forma -ayam. S. i. lok. sg. -4ydm atitinka s. av. -diid, n. av. -aiia < *-aja-. mis senosios indy ir iranény kalbos formomis galima rekonstruoti 4 kamigno lok. -aja-+m; dél fakultatyviai pridurtos dalelytés *m Zr. iin. 71. Nuo atitinkamos ide. paradigmos formos *-ahy-i (gr. dial. -at, sl. -8 ir kt.) praindy-iranénuy forma skiriasi priaugusia po- stpozicija s. id (ide. “e-hy > *, *o-h: > *0, germ, *é, *0) :*-ahriteloh; > “di+d (:-ai < *ahyi). Jei ryty balty formos *-aje yra susije su senosios indy kalbos formomis, pradiné balty forma bity “ahzitehitm > *-dién. Tokiu atveju bity paaiskintas Stango (VGBS 182) neaigkiu laikytas lietuviy lokatyvo *-é akiitas, nes kompensaciskai pailgéje (pvz.. dél laringalo i&nykimo) formos balty ir slavy prokalbéje turéjo akiita: “ahzj-é+n > *-djén > *-djé. Likusios lietuviy ir latviy lokatyvy formos tuomet baty ai8kintinos panasiai kaip Stango VGBS, reikétu tik jo rekonstruo- taji *en pakeisti *é+m. 102*kd ‘kaip’, priklausanciy rodomiesiems, atitinkamai klausiamiesiems ar nezymi- miesiems, jvardziy kamienams, lauktinas ir santykinio jvardzio kamieno ide. *j6- vedinys, taigi *ja ‘kaip’; plg. greta esandius lic. toks : kdks : joks, s. bin. sl. take : kake : jake, lie. tiekas : kiekas : jiekas. Atrodytu, lie. j6-g reikimés galéjo biti i8sirutuliojusios i8 ‘kaip’; plg. gr. os ‘kaip; kad; nes’ < *jéd/t. Lygiai taip pat apsvarstytina galima jog kilme if ide. acc. pl. *jd-h2 ‘kas’; plg. gr. 6te ‘kad; nes’ = 6, te (apibendrinamasis santykinis jvardis) acc. sg. ‘kad ir kas bitty, kas tik’, lo. quia ‘nes’ < *k"i-a2 acc. pl. neutr. ‘kas’. 2.35. Zodiio tobulas reik&me vedant i8 ““taip tapes’ reikéty manyti, jog pirminé Zodzio forma buvo *td+biila-s. Mazosios Lietuvos rasty ir Klaipédos kra8to va- riantas tdbillas vargu ar tiesiogiai pratesia rekonstruotaji *t@+biila-s. Toks (Zemai- iy?) Zodzio garsinis pavidalas i8 tébulas veikiausiai kilo foneti8kai (Zr. 2.12.). 18 tiesy reikéty manyti, jog senoji numanoma forma *tabiila-s virto *tabula-s dél Z0- dzio baigmens sutapatinimo su besikaitaliojania pricsaga. Priesaga -ii-la-s lietuviy kalboje, matyt, néra sena. Zemaitiuose ji atrodo kilusi i§ -ula-s, kitose tarmése — i -uola-s. Veikiausiai priesagos *-iila- biita ir balty bei slavy prokalbéje, tai liudija slavy kalby Zodiiai (zr. 2.9; 2.10). Mintis, jog dél Zod%iui *¢abala-s pritaikytos ta- riamos priesagy kaitos atsirado *tabulas > tébulas, lietuviy kalbos poZiiriu neke- lia jokiy abejoniy. Juk i balsio ir -la-s susidedantys priesagy konglomeratai balty kalbose kaitaliojasi gana daznai, pvz.: lie.dmalas (3), la.amuols(< *-6-la-s), amuls, amuls, dmals ‘amalas, laumés juosta’ (: sl. *omela ‘t. p.’ < *amela-); lie. vaidalas (3) vaidulas (3) ‘vaiduoklis’; lie. spjdudalas (3), spjdudulas (3); lie. débilas (3), la. dabuols, dabuls ‘dobilas’; lie. gyvolis (1) (2.), giwuolus acc. pl. DP, gyvulys (3); lie. vabalas (3), vabuolas (3), la. vabals, vabuols, vabuls ‘vabalas’; lie. viesulas (3), la. viésuls, viesuols, viesals ‘viesulas’. 2.36. Tivsa, del lie. bulas vedimo i8 *1d+béila-s ‘taip susiformaves, tapes’ pos- tuluojamas *ba-la-s ‘tapes, susiformaves’ balty kalbose néra paliudytas. Sis faktas hipotezés negriauna. Panasiai balty kalbos prarado -la- priesagos biidvardzius *pti-la- ‘supuves’ (: piiti; plg. go. fills, s. v. a. fail ir kt. ‘supuves’ < germ. *fii-la- < ide. *puh-lo-) ir *nas-la- ‘mires’ (perdirbinys i *nes-la-s su analoginiu balsiu a, kaip lie. daglas, la. dagls greta déglas, la. degls; ide. *neK-). Jy buvima jrodo vedi- niai lic. piiliai pl. m. (1) < *pal-ija-, piiléti, piiléti, -éju ‘piliuoti’ (plg. tobuléti : tobula-s), atitinkamai (Zr. Baga RR II 299) nasiljs, nailé, naslditis. Siaip jau balty kalbose egzistuoja ir kiti priesagos -la- vediniai; plg. lie. /ei-la-s, pr. tilan, touilan ‘daug’, lie. tiilas ‘kai kuris’ < “tuh-lo- (: 1. tyte, praes. fiju ‘storéti’? < *#i-ti-77). 7’ Dél Sio ir kity pavyzdéiy 2r. Skard%ius RRI 163, 103Zinoma, priesaga -la- balty kalbose nepasieké tokio produktyvumo, kokj turéjo slavy kalbose ~ cia, remiantis keletu paveldéty -la- bidvardiiy, ji pradéta vartoti veikiamiesiems bitojo laiko dalyviams (part. praet. act. 2) daryti. TeoriSkai galima balty *bii-la-s atitinkantis by-Is (: byti ‘tapti, bati’) tikrai néra slavy naujadaras. Kad by-/e paveldétas ir turbiit netgi buvo mineto produktyvaus slavy darybos tipo pamatas, rodo lyginimas su gr. gdAov ‘kiltis, giminé, ridis’ < *b'uhz-lo., iliry vieto- vardziu Tribulium”’; taip pat tik slavy forma *'bylo (s.-kr. bilo, slov. bilo ‘stiebas, stambas’) iSlaiké Saknics “b'veh>-/bheuhz pirming rcik&mg ‘ve8éti, augti’ (plg. gr. praes. pve/o- med., aor. gi- act. ‘veSéti, augti, tapti’, purdy neutr. ‘augalas’). Taigi veikiausiai reikéty rekonstruoti ide. prokalbés kamiena *b'uhz-lo- ‘iSauges’. O jos tasa turéjo egzistuoti bent jau balty ir slavy prokalbéje. IS reik8més ‘augti’, matyt, ide. prokalbés laikais iSsivysté reik8mé ‘tapti’ (plg., pvz., vedy praes. bhdva- act. ‘tapti’, sl. byti ‘tapti; biti’), dél kurios Saknis *b’ueh2-/b"euhy suskilus ide. prokal- bei galéjo su *h,es- ‘biti’ biti suvienyta j viena supletyviq paradigma. Balty kalbo- se veiksmazodziai lie. biiti, la. biit, pr. biiton turi tik reik8me ‘biti’. Ankstyvaisiais laikais turéjo egzistuoti ir reik’mé ‘tapti’, kadangi ji buvo supletyvios paradigmos biti, esmi atsiradimo priczastis. Taigi visiskai jmanoma, kad balty kalbos turéjo *bii-la-s ‘tapes, susiformaves””. 2.37. Analizé parodé, jog tébulas kilme galima aiskinti dvejopai. Abiejy etimo- logijy trikumas — argumentacijai pasitelkiama nepaliudyta, tik galima medZiaga. Tadiau su tuo tenka susitaikyti, nes jei situacija biity buvusi palankesné, Zodis jau seniai biity turéjgs etimologija. Pirmasis aiskinimas pranaSesnis savo jprastu, i8- bandytu, tradiciniu tyrimo bidu ir nekomplikuotu reik’més vystymosi nagrinéji- mu. Vis délto negalima pamirSti, jog iSimtiniais atvejais gali biti teisingas ir neva menkiau tikétinas sprendimas. AUS DER LITAUISCHEN WORTGESCHICHTE: I. Lit. gdiré. Il. Lit. tobulas, tobiilas Zusammenfassung 1. Lit. gairé ‘Zugluft; zugiger Ort’, gairts ‘zugig’ haben, wie bisher tibersehen wurde, eine Ent- sprechung in air. gaith, mir. gaith, goith, nir. gaoth f, ‘Wind’ < urkelt. *gajta-, Die Grundlage der litauischen Worter bildet ein Adjektiv *gaira-s ‘zugig’, das in nlit. gairas fortlebt. Vom Adjektiv *8 Pig. Frisk GEW II 1050. ” Kai kuriy veiksmazodZio bati vediniy vartosena, atrodo, tarsi paliudija galéjus atsirasti tapsmo reikéme: plg. subdti ‘5. sukakti, sueiti; 6. suaugti, subresti’ (Jis jau subaves bernas L8) (LKZ I 1220). 104*gairas ‘cugig’ wurde mit dem Suffix -2 in Kombination mit Métatonie rude gdiré (1) als Abstrak- tum ‘Zugig-Sein, das dem-Zugwind-ausgesetzt-Sein’ abgeleitet. Diese Bedeutung bildet den Aus- gang fir eine weitere semantische Entwicklung, deren Ergebnis etwa in folgender Weise auf- zufachern ist: 1, ‘Durchzug, Luftzug, Zugwind’; 2. ‘ein dem Wind ausgesetzter Ort, ein vom Wind durchwehter Ort, zugiger Ort’; 2a. ‘hochgelegener Ort, Erhebung im Gelande’; 3, ‘etwas vom Wind Bewegtes, etwas im Wind Flatterndes, das die Windrichtung anzeigt, Wetterfahne, Windfahne, Windzeiger’; 3a. ‘eine in den Boden gesteckte Stange mit einer Wetterfahne’; 3b. ‘in den Boden gesteckte Stange zur Stiitze sich in die Hohe rankender Pflanzen’; 3c. ‘(allgemein) Kennzeichen, Merkmal, Markierungszeichen’, Die im Litauischen zu beobachtende Bedeutungsentwicklung laBt es méglich erscheinen, gr. zairy ‘frei herahwallendes Haar, fliegendes Haupthaar (von Menschen); Mahne (von Pferden)’ als ‘das im Wind flatternde (Haar)’ mit kelt. *gajtd- ‘Wind’ unter einem urindogermanischen Ansatz *g"dj-tah,- (oder *g"h,di-tah;-) zu vereinen. Fir das Litauische ware dann von einem Adjektiv *g*aj-ro- auszugehen. 2. Die Herkunft von lit. :dbulas, r6balas kann auf zwei verschiedene Weisen erklart werden, Bei beiden Deutungen ergibt sich die Schwierigkeit, da8 mit nicht belegtem (wohl aber mit als mégli- cherweise vorhanden anzunehmendem) Material zu argumentieren ist. Ein Vorteil der ersten Erktarung besteht darin, daB bei der Deutung in bewahrter, herkémmlicher Weise vorgegangen und mit einer geradlinig verlaufenen Bedeutungsentwicklung gerechnet wird. Im ersten Falle kénnte lit. 16bulas als Ableitung einer 2u postulierenden Wurzelform *teh~-b*. ‘heranreifen’ (Erweiterung der Wurzel *teh;-) aufgefabt werden. Die Bedeutung ‘vollkommen' ware dann aus cinem ‘zur Reife ge- langt, bis zur vollen Reife und der damit verbundenen Ausbildung seiner idealen Beschaffenheit herangewachsen’ hervorgegangen. Das Material, das den Ansatz einer hisher nicht registrierten Wurzel *tehx- ‘zur Reife heranwachsen, heranrcifen’ nahelegt, ist folgendes: 1. lit. atdlas, lett. atéls, attals, preuB. attolis ‘Grummet’ < urbalt. *attdla-s; nbulg. otdva, skr. otava, russ. ofdva u. a. ‘Grummet’ < urslav. *o'tava; den baltischen und slavischen Wértern liegen die Adjektiva *ar+'td-la-s bzw. *at+'td-ya-s wieder nachgewachsen, sich wieder erholt habend’ < ‘wieder zur Reife herangewach- sen’ zugrunde; 2. gr.7#20g ‘junges heiratsfahiges Madchen’ < *tdh,-li- und lit. talokas ‘geschlechtsrei- fer junger Mann; mannbares Madchen’ Weiterbildung von *tala- < *ta,-lo- ‘zur Reife herange- wachsen’. Mit gréBeren Schwierigkeiten behaftet ist und weniger orthodox wirkt eine zweite Moglichkeit der Deutung von rdbulas. Es kénnte als Zusammenriickung *td+bila-s ‘so (namlich zu dem, worauf die Bezeichnung des durch das jeweilige Bezugswort zum Ausdruck gebrachten Begriffes wirklich zutrifit) geworden’ = ‘die ideale Beschaffenheit des jeweiligen Begriffes erreicht habend, vollkommen’ erklirt werden, Tébulas miiBte in diesem Fall durch Suffixwechsel mit Aus- tausch des vermeintlichen Suffixes -ila- in analogischem AnschIn8 an das geldnfigere -ula- aus “tabilla-s entstanden sein, Fiir das Verbaladjektiv *bii-la- ware dabei noch eine altere, in slavisch byti neben ‘sein’ erhaltene Bedeutung ‘werden’ anzunehmen.