ISSN 13926195 (print)

ISSN 20292058 (online)

JURISPRUDENCIJA
JURISPRUDENCE
2012, 19(3), p. 12151233.

BAUDIAMJ STATYM PRIE NETEISTAS PAJAMAS

IR KORUPCIJ LEIDYBA: TARP GER SIEKI IR
LEGITIMUMO
Oleg Fedosiuk
Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto
Baudiamosios teiss ir kriminologijos katedra
Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius, Lietuva
Telefonas (+370 5) 271 4584
Elektroninis patas o.fedosiukas@lat.lt
Pateikta 2012 m. gegus 15 d., parengta spausdinti 2012 m. liepos 16 d.

Jeigu parlamentas turi lemiam od nustatant,

kas yra teis, jeigu joje nra nieko daugiau
kam tada reikalingos teiss studijos universite
tuose?
(Nils Christie)1

Anotacija. Straipsnyje nagrinjami nauj baudiamj statym, skirt kovai su neteistomis pajamomis ir korupcija, klausimai. Pateikiama bendrj teisini reikalavim,
keliam baudiamj statym leidybai, apvalga, pabriamas btinumas paisyti konstitucini teiskros ribojim ioje teiss akoje, spjama dl neproporcingos baudiamosios represijos keliamo pavojaus mogaus teisms. Autorius dmes sutelkia ties tokiomis baudiamosios
teiss naujovmis kaip neteisto praturtjimo ir neturtinio kyininkavimo kriminalizavimas,
iplstinio turto konfiskavimo modelio tvirtinimas, baudiamosios atsakomybs sugrietinimas u kai kurias korupcinio pobdio veikas. Minti statym leidybos pavyzdiai anali1

Christie, N. Crime Control as Drama. Journal of Law and Society. Cardiff University. 1986, 13(1): 8.

Jurisprudencija/Jurisprudence
Mykolo Romerio universitetas, 2012
Mykolas Romeris University, 2012

ISSN 13926195 (print), ISSN 20292058 (online)

http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/jurisprudencija/
http://www.mruni.eu/en/mokslo_darbai/jurisprudencija/

1216

Oleg Fedosiuk. Baudiamj statym prie neteistas pajamas ir korupcij leidyba: tarp ger sieki ir legitimumo

zuojami kritikai, vertinant juos racionalumo, atitikties baudiamosios teiss principams ir

juridins technikos poiriu.
Reikminiai odiai: baudiamosios teiss principai, baudiamj statym legitimumas, neteistas praturtjimas, iplstinis turto konfiskavimas, kyininkavimas, piktnaudiavimas.

vadas
Pastaraisiais metais vieojoje erdvje plaiai nuskambjo nauj baudiamj statym, skirt kovai su neteistomis pajamomis ir korupcija, primimas. Neminint kai
kuri norm technini keitim ir apsiribojant principiniais dalykais, pamintini ie nauji
statymai: 2010 m. gruodio 2 d. statymas, kriminalizavs neteist praturtjim (BK
1891 str.) ir tvirtins iplstinio turto konfiskavimo model (BK 723 str.); 2011 m. birelio 21 d. statymas, sugrietins atsakomyb u korupcinio pobdio veikas bei priskyrs sunki nusikaltim kategorijai BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyt kyininkavim
bei BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyt piktnaudiavim, taip pat tvirtins nuostat,
kad kyiu gali bti ne tik turtin, bet ir asmenin nauda (BK 230 str. 4 d.). I statymo
projektus lydini rat ir politins diskusijos matyti, kad iuos statymus dedamos
didels viltys norint pasiekti lemiam l kovoje su neteistomis pajamomis ir korupcija. Kartais i vie kalb galima suprasti, kad statym leidiamoji valdia savo darb
padar, taigi dabar teissaugos institucijoms atritos rankos efektyviai naudoti naujus
teisinius instrumentus traukiant atsakomybn ne tik nesiningus valstybs tarnautojus,
bet ir visus ne pagal pajamas gyvenanius asmenis. Nekeliant abejoni dl btinumo
kovoti su mintais blogiais io straipsnio tikslas yra panagrinti vykusi reform baudiamosios teiss princip poiriu ir vertinti i statym teisin veiksmingum.

1. Bendrieji reikalavimai baudiamj statym leidybai

Baudiamoji teis, kaip ir bet kuri kita teiss aka, pagrsta tam tikromis pamatinmis idjomis (principais), kurios kartu reikia ir konstitucinius statym leidybos
ribojimus ioje teiss akoje. statym leidyba, nepaisanti i ribojim, labai lengvai
virsta savivale ir stumia valstyb mogaus teisi paeidim keli. Taigi baudiamj
statym leidyboje pirmiausia turi bti utikrinta atitiktis Konstitucijai ir joje tvirtintiems bendriesiems teiss principams (teisins valstybs, humanizmo, teisingumo, lygiateisikumo, proporcingumo, protingumo ir kt.)2, taip pat specifinms, tik iai teiss
akai bdingoms (specialioms) nuostatoms. Specialij baudiamosios teiss princip
sistemoje informatyviausi ir svarbiausieji yra legalumo (lot. nullum crimen, nulla poena
2

Abramaviius, A.; Jarainas, E. Konstitucin dimensija baudiamojoje teisje. Teis. 2004, 53: 725; Baranskait, A.; Prapiestis, J. Konstitucins teisingumo ir teisins santarvs dimensijos baudiamojoje teisje.
Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius: Registr centras, 2011, p. 4143.

Jurisprudencija. 2012, 19(3): 12151233.

sine lege) ir kalts (lot. nullum crimen, nulla poena sine culpa) principai. Pirmasis
principas reikalauja, kad kiekvienas nusikalstamas poelgis bt tiksliai apibrtas ir
udraustas baudiamuoju statymu ir kad bt baudiama tik taip, kaip nustatyta statymu; antrasis neleidia pripainti nusikalstamu ir baudiamu poelgio, kuris padarytas
be subjektyviosios asmens kalts arba, kaip dar sakoma, kalto proto (lot. mens rea).
Tarp specialij baudiamosios teiss princip taip pat pamintini asmens teisin padt
sunkinani statym grtamosios galios nebuvimo (lot. lex retro non agit), dvigubo
baudimo u t pai nusikalstam veik negalimumo (lot. non bis in idem), atsakomybs
diferencijavimo, bausms individualizavimo nuostatos (dl isamaus princip srao
vienodos nuomons nra).
Paisant bendrj ir specialij teiss princip baudiamj statym leidyboje
nustatomas vienodas matas pripastant asmenis nusikaltusiais ir juos baudiant, ukertamas kelias valstybs savivalei baudiamojoje justicijoje ir utikrinama mogaus
teisi apsauga. Labai svarbu paisyti ir kriminologijos mokslo spjim dl perteklins
baudiamj statym leidybos alingumo visuomenei. Baudiamieji statymai yra neefektyvus visuomens problem sprendim bdas, veikiantis ne nusikalstamos veikos
prieastis, bet jos padarinius, be to, brangiai kainuojantis bei turintis stipr neigiam
alutin poveik3. ia pamintina ne tik ekonomins ilaidos kriminalins justicijos tarnyboms, penitencinms staigoms, atlikusi bausm asmen reabilitacijai ir pan., bet ir
visuomens moralinis nuostolis, kuris reikiasi kaip invazija mogaus teisi ir laisvi
srit; nuteist, reikia, neigiamai paenklint bei nelojali valstybei asmen sluoksnio
susidarymas; visuomens kriminalizavimas per buvusi kalini subkultr; visuomens
pratimas, kad daug aplinkini nuteisiama ir t. t. Todl teisine ir kriminologine aksioma
tapo nuostata, kad baudiamoji teis pagal savo paskirt yra kratutin priemon (lot.
ultima ratio), subsidiariai ir selektyviai ginanti visuomen nuo pavojingiausi teisins
tvarkos paeidim; jos turi bti imamasi tik tada, kai tai neivengiama, t. y. nemanoma
kitomis teisinmis ir socialinmis priemonmis apginti paeidiam teisini gri4. Todl baudiamj statym leidyboje visad reikia turti galvoje, kad legitimus kriminalizavimo aktas turi bti pagrstas tiek vertinamo elgesio pavojingumu ir ginamo teisinio
grio svarba, tiek ir baudiamosios atsakomybs btinumu, efektyvumu ir ekonominiu
tikslingumu. Tai turi bti ne kurios nors institucijos poreikis, bet kriminologikai pagrsta baudiamosios teiss normos konstrukcija5. alia ultima ratio principo iuolaikinje
3
4

Justickis, V. Kriminologija. I dalis. Vilnius, 2001, p. 121122.

Schnemann, B. The System of Criminal Wrongs: The Concept of Legal Goods and Victim-based
Jurisprudence as a Bridge between the General and Special Parts of the Criminal Code. Buffalo Criminal
Law Review. 2004, 7: 556562; Dubber, M. D. Theories of Crime and Punishment in German Criminal
Law. The American Journal of Comparative Law. 2005, 53(3): 692; Jareborg, N. Criminalization as Last
Resort (Ultima Ratio). Ohio State Journal Of Criminal Law. 2004, 2: 521534; Minkkinen, P. If Taken
in Earnest: Criminal Law Doctrine and the Last Resort. The Howard Journal. 2006, 45(5): 521536;
Abramaviius, A., et al. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1996, p. 16; Abramaviius, A.; Mickeviius, D.; vedas, G. Europos Sjungos teiss akt gyvendinimas Lietuvos baudiamojoje teisje. Vilnius, 2005,
p. 28; Baranskait, A.; Prapiestis J., supra note 2, p. 43.
Pavilonis, V. Baudiamosios politikos pagrindai. Justitia. 1996, 3: 22.

1217

1218

Oleg Fedosiuk. Baudiamj statym prie neteistas pajamas ir korupcij leidyba: tarp ger sieki ir legitimumo

baudiamosios teiss teorijoje iskiriama ir represijos ekonomikumo nuostata6. i idja

reikia, kad valstybs reakcija nusikalstamas veikas grstina minimalaus pakankamumo principu, o laisvs atmimo bausm traktuotina kaip kratutin priemon, kai kitos
bausms bt aikiai neadekvaios padaryto nusikaltimo aplinkybms ir sunkumui. Tai
ne kart pabrta ir Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacijose valstybms
narms7.
Paymtina, kad visos ios idjos pakankamai plaiai atskleistos Lietuvos konstitucinje jurisprudencijoje, kurioje nuolat pabriamas btinumas laikytis teiskroje
proporcingumo ir kit teiss princip. iame kontekste pamintini ie Lietuvos Konstitucinio Teismo teiginiai: <Nustatant teisinius apribojimus bei atsakomyb u teiss
paeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo,
pagal kur nustatytos teisins priemons turi bti btinos demokratinje visuomenje ir
tinkamos siekiamiems teistiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tiksl ir prie
moni turi bti pusiausvyra), jos neturi varyti asmens teisi labiau, negu reikia iems
tikslams pasiekti> (2000 m. gruodio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. gruodio 13 d.,
2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d. ir kiti nutarimai); pagal Konstitucij statym
leidjas baudiamajame statyme nusikalstamomis gali vardyti tik tas veikas, kurios
yra i tikrj pavojingos ir kuriomis i tikrj daroma didel ala asmens, visuomens
ir valstybs interesams arba dl i veik kyla grsm, kad tokia ala bus padaryta (2003 m.
birelio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai); nusikaltimai tai teiss paeidimai,
kuriais itin iurkiai paeidiamos mogaus teiss ir laisvs, kitos Konstitucijos saugo
mos ir ginamos vertybs (2004 m. gruodio 29 d. nutarimas); tvirtintos bausms ne
turi bti grietesns negu reikia, jog padars nusikaltim asmuo pasitaisyt, t. y. ateityje
nebenusikalst (1998 m. gruodio 9 d. nutarimas), u nusikalstamas veikas negalima
nustatyti toki bausmi ir toki j dydi, kurie bt akivaizdiai neadekvats nusikals
tamai veikai ir bausms paskiriai (2009 m. birelio 8 d. nutarimas); Veik krimina
lizavimo procesas siejamas su visuomenje vykstaniais socialiniais reikiniais, taiau
kriminalizuojant veikas ne visada yra vertinamos kit teiss ak realios galimybs
sureguliuoti ir apsaugoti tam tikrus visuomeninius santykius. Lyginamojoje baudia
mojoje teisje yra pavyzdi, kai veik kriminalizavimu ir ypa bausmi u neteistas
veikas sugrietinimu i esms yra siekiama bauginti potencial nusikaltl, kad jis ne
daryt nusikaltimo. Taiau tokiomis priemonmis is tikslas ne visada yra pasiekiamas.
Kad veika bt pripainta nusikaltimu, reikia vertinti visus su jos padarymu susijusius
aspektus. Siekiant ukirsti keli neteistoms veikoms ne visuomet yra tikslinga toki
veik pripainti nusikaltimu, taikyti pai grieiausi priemon kriminalin bausm.
Todl kiekvien kart, kai reikia sprsti, pripainti veik nusikaltimu ar kitokiu teiss
paeidimu, labai svarbu vertinti, koki rezultat galima pasiekti kitomis, nesusijusio
mis su kriminalini bausmi taikymu, priemonmis (administracinmis, drausminmis,
6
7

vedas, G. Baudiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius, 2006, p. 117.
Europos Tarybos Ministr Komiteto1992 m. spalio 29 d. rekomendacija Nr. R(92)17 dl nuoseklumo skiriant bausmes. Priedas, punktas B 5a; Europos Tarybos Ministr Komiteto 1999 m. rugsjo 30 d. rekomendacija Nr. R(99)22 dl kaljim perpildymo bei kalini skaiiaus augimo. Priedas, punktas 1.1 [interaktyvus]. [irta 2011-02-25]. <https://wcd.coe.int>.

Jurisprudencija. 2012, 19(3): 12151233.

civilinmis sankcijomis ar visuomens poveikio priemonmis ir pan.) (1997 m. lapkriio 13 d., 2005 m. lapkriio 10 d. nutarimai).
Vis i legitimumo reikalavim gyvendinim manoma pasiekti naudojant tinkam juridin technik, nepaliekani neaikum statym taikytojui dl to, koks elgesys
udraustas ir baudiamas kaip nusikalstama veika, ir kad is elgesys i ties siekia btino kriminalizacijai pavojingumo laipsnio. inoma, pasinaudojant teismams suteiktomis
precedentins teiss galimybmis8 manoma paalinti tam tikrus norminius neaikumus,
taiau praktins interpretacijos galimybi nereikia pervertinti. Juk precedentas, kaip
teiss altinis, negali pakeisti statymo jis su juo koegzistuoja, j papildo, materia
lizuoja9. Teism praktika neturi konkuruoti su statymu, nes tuomet kilt teism savivals ir priimam sprendim nepavaldumo statymui pavojus10. Svarbu pabrti, kad
baudiamosios teiskros kokyb suponuoja ir tai, kad jos siekiamybs identifikuotinos
ne vien pagal valdanios politins partijos deklaruojamus tikslus, taiau atsivelgiant
ilgalaikius visuomens poreikius bei istorin tstinum11. Toks poiris baudiamj
statym leidyb utikrint ir santykin j stabilum, kuris tiesiog btinas gyvendinant
ios teiss akos prevencin funkcij, taip pat utikrinant teism precedentais grindiamos jurisprudencijos funkcionavim.
Deja, realyb yra tokia, kad statym leidyboje danai tik apsimetama, kad i postulat paisoma, o i tikrj vyrauja tendencija naudoti baudiamj teis ne kaip paskutin, bet pirm priemon (lot. sola ratio), reaguojant baudiamaisiais statymais vos ne
kiekvien ikilusi socialin negerov, arba tiesiog tvirtinant tam tikrus valdaniosios
daugumos politinius prioritetus. Garsus Vokietijos profesorius Wolfgangas Naucke toki baudiamj statym leidyb pavadino instrumentine. Jos skiriamieji bruoai, anot
profesoriaus, yra: priklausomumas nuo politinio klimato, daugyb priimam akt, tikslinis instrumentinis pobdis, orientacija bendrj prevencij, netiksli ir neaiki teisin
kalba, didel erdv interpretacijoms, kurios perkeliamos teismams ir kuri jau nebemanoma atskirti nuo analogijos12. Nuo savs priduriau dar vien bruo iliuzij,
kad baudiamj statym leidyba nereikalauja papildomo finansavimo, kuris paprastai
btinas sprendiant ikilusi problem kitomis teisinmis ar administracinmis priemonmis. iame straipsnyje nagrinjamos normos kaip tik ir yra tokios instrumentins baudiamosios teiss pavyzdiai.

8
9
10
11
12

Teism precedentais grindiamos baudiamosios justicijos pagrindai atskleisti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime, ipltoti 2007 m. spalio 24 d. nutarime.
Kris, E. Teismo precedentas kaip teiss altinis Lietuvoje: oficiali konstitucin doktrina, teisinio mstymo
stereotipai ir kontrargumentai. Jurisprudencija. 2009, 2(116): 139, 142.
Pikelis, A. Baudiamj statym teiskra. Teisjo poiris. Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui
10 met. Vilnius: Registr centras, 2011, p. 8586.
Ibid., p. 82.
Naucke, W. Interpretation and Analogy in Criminal Law. Brigham Young University Law Review. 1986,
p. 545547.

1219

1220

Oleg Fedosiuk. Baudiamj statym prie neteistas pajamas ir korupcij leidyba: tarp ger sieki ir legitimumo

2. Neteisto praturtjimo (BK 1891 str.) kriminalizavimas:

ar teiss taikytojui viskas aiku?
Jau minta, kad 2010 m. gruodio 2 d. statymu BK papildytas visikai nauja norma, kriminalizuojania neteist praturtjim. io nusikaltimo turin sudaro turto, kuris
negali bti pagrstas teistomis pajamomis, turjimas. I esms tai reikia, kad legali pajam nepakankamumas ir asmens nesugebjimas paaikinti praturtjimo altinio
lemia ivad, kad turtas gytas i neiaikintos nusikalstamos veiklos. Tokios teisins
priemons tvirtinimas argumentuojamas bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslais, siekiu mainti nusikalstam veik pelningum ir patrauklum, atimti i pavieni
asmen ir ypa nusikalstam organizacij galimyb daryti naujas nusikalstamas veikas13. I pirmo vilgsnio toks baudiamojo draudimo suformulavimas i tikrj atrodo
kaip labai paprasta ir efektyvi teisin priemon, nereikalaujanti dideli pastang j inkriminuoti. Juk kas gali bti paprasiau: pareikalauti tariamojo pateikti duomenis apie
pajamas, i kuri bt matyti, kad esamas turtas i ties galjo bti gytas i i pajam.
O jeigu asmuo nesugeba pagrsti turto legaliomis pajamomis patraukti j baudiamojon atsakomybn konfiskuojant neproporcing pajamoms turt. Kita vertus, retos alies
statym leidjas leidia sau prabang turti tok baudiamj statym.
Paymtina, kad teisinis pagrindas, kuriuo grindiamas ios prie korupcij ir neteistas pajamas nukreiptos priemons legitimumas, siejamas su 2003 m. gruodio 10 d.
Meridoje (Meksika) pasirayta Jungtini Taut konvencija prie korupcij14. ios konvencijos 20 straipsnis nustato, kad kiekviena valstyb, ios Konvencijos alis, laikydamasi savo konstitucijos ir pagrindini savo teisins sistemos princip, svarsto galimyb
priimti reikiamus teiss aktus ir imtis kit btin priemoni, kad pagal pagrindinius jos
nacionalins teiss principus baudiamuoju nusikaltimu bt laikomas tyinis neteistas
praturtjimas, tai yra ymus valstybs pareigno turto padidjimas, kurio jis negali pagrsti savo teistomis pajamomis. Taigi konvencija ikelia tik savotik rekomendacij
alims narms svarstyti klausim, be to, apsiriboja valstybs pareign ymaus praturtjimo atvejais. Toks atsargumas lengvai paaikinamas, nes pati idja kertasi su esminiu procesiniu principu nekaltumo prezumpcijos, todl jos gyvendinimas turi bti
itin apgalvotas. Nereikia rodinti, kad nekaltumo prezumpcijos principas yra pamatinis
tiek tarptautins mogaus teisi apsaugos, tiek nacionalini konstitucij poiriu, todl,
netinkamai gyvendinus Konvencijos prie korupcij rekomendacij, ateityje galima
laukti Europos mogaus Teisi Teismo (toliau ETT) atkirio su visais i to iplaukianiais turtiniais ir moraliniais nuostoliais. Nekaltumo prezumpcijos principas, be kita
ko, reikalauja, kad kaltumo rodinjimo nata tenka kaltintojui, bet ne kaltinamajam;
kad teismas savo ivadose gali remtis rodymais, bet ne prielaidomis, o visos abejons
13

14

Aikinamasis ratas Nr. XIP-2344 dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 67 straipsnio papildymo, 72 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 723 ir 1891 straipsniais statymo ir Lietuvos Respublikos
baudiamojo proceso kodekso 91, 94 straipsni pakeitimo ir kodekso papildymo 1681 straipsniu statymo
projekt (2010 m. rugpjio 26 d. pateik Lietuvos Respublikos Prezidentas) [interaktyvus]. [irta 201204-20]. <http://www3.lrs.lt>.
Jungtini Taut konvencija prie korupcij. Valstybs inios. 2006, Nr. 136-514.

Jurisprudencija. 2012, 19(3): 12151233.

vertinamos kaltinamojo naudai. Prognozuotina, kad baudiamosiose bylose dl neteisto praturtjimo kaltinamasis tiesiog atsisakys aikinti, i koki pajam gytas turtas,
ir taip privers kaltintoj remtis prielaida, kad turtas gytas i nusikalstamos veiklos. Vis
dlto teism praktikoje, matyt, bus reikalaujama, kad prokuroras rodyt praturtjimo
neteistum, bet ne kaltinamasis parturtjimo teistum, ir vien tik kaltinamojo nesugebjimas tai padaryti netaps pakankamu kaltumo rodymu.
Taiau nekaltumo prezumpcijos klausimas nra vienintel problema, kylanti dl
neteisto praturtjimo kriminalizavimo. BK 1891 straipsnis problemikai atrodo ir proporcingumo bei ultima ratio princip poiriu. Pirma, Lietuvoje pasirinktas kriminalizavimo variantas gerokai perengia Konvencijos prie korupcij rekomendacij, nes
normos veikimas neribojamas specialiuoju subjektu valstybs tarnautoju, kur bent
jau potencialiai galima tarti kyininkavimu. U neteist praturtjim Lietuvoje gali
atsakyti bet kuris privatus asmuo, neinia kaip pralobs. Antra, baudiamoji atsakomyb
u neteist praturtjim pagal BK 1891 straipsn gali bti taikoma visiems asmenims,
turintiems turto, kurio vert didesn negu 500 MGL (65 000 Lt). Manytina, tai labai
ema riba, visikai nerodanti netoleruotino praturtjimo. Kiekvienas Lietuvoje gyvenantis ir turintis but mogus ios normos poiriu yra praturtjs ir galima tikrinti, ar
is praturtjimas pagrstas. Taigi pensininkas, nenorintis aikinti i koki pajam gijo
but ar nauj automobil, valstybs poiriu yra tartinas. Galima prognozuoti, kad per
kelet met nepagrst turt savininkai suras vaist nuo baudiamosios atsakomybs:
pridengs savo turtin padt paskolomis, keitimais, perkels pinigus usienio bankus,
nepasiekiamus kontrolei, ir pan., utat prie t statym liks pensininkai, smulki bendrovi direktoriai ir individuali moni savininkai, gyvenantys i minimalaus atlyginimo, ir kiti su korupcija nieko bendra neturintys, bet savo turtus sunkiai galintys pateisinti pilieiai. Paradoksalu, bet neteisto praturtjimo norm lengviausia inkriminuoti
maas pajamas turintiems monms, o valdininkui, udirbaniam palyginti daugiau nei
vidutinis pilietis, pagrsti turim turt daug lengviau.
Vis dlto pajam ir turim turt disproporcijos problemos efektyvesnis sprendimas
gldi ne baudiamojoje teisje. Pagaliau, ar valstybs interesas yra inicijuoti klampius
baudiamuosius procesus, teisti asmenis, kuri tikroji nusikalstama veikla nenustatyta,
konfiskuoti j santaupas, namus, emes ir kit turt, suteikti jiems galimybes sksti Lietuv Europos mogaus Teisi Teismui su didele skms tikimybe? Manytina, gerbiant
ultima ratio princip, protingiau bt problem sprsti finansinmis-mokestinmis priemonmis, siekiant tam tikro valstybs ir asmens kompromiso bei nustatant proporcing
turto legalizavimo mokest.
Dar vienas priekaitas neteisto praturtjimo normai dviprasmika ir paini juridin technika, neatitinkanti teisinio aikumo principo ir verianti abejoti normos veiksmingumu. Pirmiausia tai pasakytina apie subjektyvij poymi formulavim. Literatroje jau pastebta, kad aiks yra tik objektyvieji io nusikaltimo poymiai: Tas,
kas turjo nuosavybs teise didesns negu 500 MGL verts turt. Taiau kartu su
formuluote: inodamas arba turdamas ir galdamas inoti, kad tas turtas negaljo
bti gytas teistomis pajamomis norma savo aikum praranda15. Manytina, statymo
15

Piesliakas, V. Neteistu bdu gaut pajam konfiskavimas Lietuvos baudiamojoje teisje: siekiai ir realyb.
Jurisprudencija. 2011, 18(2): 685.

1221

1222

Oleg Fedosiuk. Baudiamj statym prie neteistas pajamas ir korupcij leidyba: tarp ger sieki ir legitimumo

rengjai, taip formuluodami subjektyviuosius poymius, siek palengvinti kaltinimui

rodinjimo nat, nes gintis nuo formuluots turjo ir galjo inoti apskritai labai
sudtinga. Taiau kart is juridinis gudravimas duoda atvirki rezultat. Profesoriaus V. Piesliako odiais kalbant, k reikia turjimas ir galjimas inoti ir kaip i
aplinkyb, susijusi su kalts forma ir turiniu, gali bti rodinjama, visikai neaiku16.
Tai pagrsta pastaba. Paymtina, kad BK 1891 straipsnyje nra tiesiogins nuorodos
neatsargios kalts galimum, tai lyg ir turtume daryti ivad apie iskirtinai tyin
nusikaltimo pobd. Kita vertus, dispozicijoje panaudoti tiek tyiai bdingas poymis
inodamas, tiek neatsargumui (nerpestingumui) turdamas ir galdamas inoti.
Visa tai komplikuoja kalts turinio nustatym. Pamodeliavus galimus kalts turinio variantus, gaunasi, kad tyia reikiasi kaip kaltininko suvokimas, jog jis turi nuosavyb
didesn negu 500 MGL verts turt, ino, kad turtas gytas i neteist pajam, ir nori
turti tok turt. Tuo tarpu formuluot turdamas ir galdamas inoti su tyine kalte
visikai nesiderina, utat, galima spti, kad nusikaltimas gali bti padarytas ir dl nerpestingumo, t. y. neinant, kad turtas gytas i neteist pajam. Vienintel login prielaida, kaip taip gali bti, yra tai, kad i formuluot skirta treij asmen, kuriems turtas
perleistas, kaltei pagrsti. I normos turinio iplaukia, kad tokiems asmenims pakanka
nustatyti, jog jie turjo ir galjo inoti, kad jiems perleistas turtas negaljo bti gytas i
teist pajam, pavyzdiui, tvai, kuriems snus perleido nekilnojamj turt, gali bti
apkaltinti neteistu praturtjimu inkriminuojant jiems turjim ir galjim suprasti, kad
snaus tarnybinis atlyginimas nepakankamas tokiam turtui gyti. Taiau i prielaida, o
kitaip normos paaikinti nepavyksta, dar labiau sukomplikuoja situacij. Ieit, kad pirminiam turto gijjui, kuris tiktina vertsi nenustatyta nusikalstama veikla (m kyius
ir pan.) btina nustatyti tyin kalt, o tretiesiems asmenims, kurie net hipotetikai su
jokia nusikalstama veikla nesusij, pakanka neatsargios kalts. io autoriaus nuomone,
toks normos traktavimas (o kaip kitaip j traktuoti?) nra legitimus, nes neatitinka baudiamosios teiss paskirties, nerodo pakankamo kriminalizacijai turto turjimo pavojingumo, neatitinka proporcingumo ir ultima ratio princip. Pats odi derinys neteis
tas praturtjimas dl neatsargumo yra keistas ir abejoni keliantis. Darant prielaid,
kad is nusikaltimas gali bti ir neatsargus, kyla klausimas, ar neatsargi kalt i viso
galima formaliose (padarini nereikalaujaniose) nusikalstam veik sudtyse, nes BK
16 straipsnis neatsargum grietai sieja tik su nusikalstamais padariniais. Darant prielaid, kad vis dlto nusikaltimas yra tyinis, formul turjo ir galjo inoti yra visikai
netinkama. Tuomet subjektyvi nusikaltimo poymi apskritai nemanoma paaikinti,
reikia, ir inkriminuoti kaltininkui. Juk kaip manoma gintis nuo kaltinimo, jeigu nra
aiku, koks kalts turinys turi bti rodytas.
Literatroje isakytos abejons ir dl to, ar proporcinga numatyta galimyb bausti
u turto turjim laisvs atmimu iki ketveri met, taip pat taikyti iplstin turto
konfiskavim17.
16
17

Piesliakas, V., supra note 15.

Bikelis, S. Baudiamosios politikos orientavimo su laisvs atmimu nesusijusi poveikio priemoni taiky
m galimybs. Mokslinis tyrimas. Vilnius: Teiss institutas, 2010, p. 1617, 23.

Jurisprudencija. 2012, 19(3): 12151233.

Dl vis i niuans galima prognozuoti labai sunki BK 1891 straipsnio taikymo

praktik. Manyiau, siekiant neteisto praturtjimo norm bent i dalies sutaikyti su teiss princip reikalavimais, pirmiausia reikt paalinti i jos neatsargiai kaltei bdingus
poymius turdamas ir galdamas inoti. Be to, btina gerokai pakelti nepagrstai
turimo turto minimali vert, bent iki 1000 MGL (130 000 Lt).

3. Iplstinio turto konfiskavimo modelio (BK 723 str.) jautrieji

takai
Priminsiu, kad 2010 m. gruodio 2 d. statymu kartu su neteisto praturtjimo kriminalizavimu tvirtinta ir galimyb taikyti iplstin turto konfiskavim. ios teisins
priemons esm sudaro tai, kad konfiskuotas gali bti ne tik konkreios nusikalstamos
veikos rankis, priemon ar rezultatas, bet ir toks kaltininkui priklausantis turtas, kurio
ssajos su jo nusikalstama veika nra grietai nustatytos. Taigi akivaizdi nuteistojo asmens teist pajam ir turimo turto verts disproporcija ir teismo sitikinimas, kad is
turtas gautas nusikalstamu bdu, leidia turt neatlygintinai paimti valstybs nuosavybn. io statymo rengj deklaruojamas tikslas Lietuvos baudiamojoje teisje
tvirtinti kompleks priemoni, kurios leist plaiau taikyti turto konfiskavim, i kaltininko paimti vis neteistai gaut turt ir baudiamojon atsakomybn patraukti tok
turt gijusius ar padjusius nuslpti jo kilm asmenis. Tuo siekiama sudaryti slygas
korupcinius, turtinius, ekonominius, finansinius ir kitus savanaudikus nusikaltimus padaryti ekonomikai nenaudingus ir todl maiau patrauklius nusikalsti linkusiems asmenims, pakirsti pavieni asmen ir nusikalstam organizacij potencial daryti naujas
nusikalstamas veikas, taip mainti j paplitim ir valstybei bei visuomenei darom al.
statym pataisos argumentuotos ir buvusio turto konfiskavimo modelio neveiksnumu18.
Tokios baudiamojo poveikio priemons tvirtinimo juridiniu pagrindu tapo 2005 m.
vasario 24 d. Europos Sjungos Tarybos pamatinis sprendimas 2005/212/TVR dl nusikalstamu bdu gyt l, nusikaltimo priemoni ir turto konfiskavimo. Pabrtina,
kad is sprendimas sieja iplstinio turto konfiskavimo taikym su rimiausiais transnacionaliniais nusikaltimais, kova su kuriais reglamentuota Europos teisje: nusikalstamu susivienijimu, pinig padirbinjimu, pinig plovimu, prekyba monmis, nelegalios
migracijos organizavimu, seksualiniu vaik inaudojimu ir vaik pornografija, prekyba
narkotikais, terorizmu. Kaip savotikas saugiklis nuo neproporcingos represijos taikymo numatyta ir tai, kad nacionalinis teismas tok turt gali konfiskuoti tik tada, kai,
remdamasis konkreiais faktais, yra visikai sitikins, jis buvo gytas i io nuteistojo
asmens nusikalstamos veiklos (3 str. 2 d. C p.)19.
Lietuvoje iplstinio turto konfiskavimo modelis gyvendintas daug plaiau, io
straipsnio autoriaus nuomone, dl inkriminavimo palengvinimo smoningai aukojant
18
19

Aikinamasis ratas Nr. XIP-2344, supra note 13.

Europos Sjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinis sprendimas 2005/212/TVR dl nusikalstamu
bdu gyt l, nusikaltimo priemoni ir turto konfiskavimo [interaktyvus]. [irta 2012-04-19]. <http://
eur-lex.europa.eu/>.

1223

1224

Oleg Fedosiuk. Baudiamj statym prie neteistas pajamas ir korupcij leidyba: tarp ger sieki ir legitimumo

proporcingumo princip. Toki ivad leidia daryti keletas aspekt. Pirma, iplstinio
turto konfiskavimo veikimo zon patenka pernelyg platus nusikalstam veik skaiius:
visi apysunkiai, sunks ir labai sunks nusikaltimai, i kuri asmuo tik galjo turti
turtins naudos. Nra tvirtinta joki nuostat, susiejani inkriminuojam nusikaltim
su konfiskuotinu turtu arba kaip nors pabriani nusikalstamos veiklos tiktin tstin
pobd. Formaliai irint, galima situacija, kai nuteisus asmen u mobilaus telefono
iplim i rank (tai apysunkis nusikaltimas atviroji vagyst), i jo bus konfiskuotas
naujas automobilis, kurio gijimo is nesugebs pagrsti pajamomis, nors, sveikai mstant, vargu ar i toki vagysi manoma sukaupti pinig tokiam automobiliui.
Antra, pasirinktas teistomis pajamomis nepagrsto turto verts kriterijus (250
MGL), manytina, yra pernelyg menkas iai represinei priemonei legitimizuoti. Priekaitas asmeniui, kad jis turi turto, kurio vert 32 500 Lt didesn nei priklauso pagal pajamas, neatrodo solidus. Autoriaus nuomone, racionaliau bt i viso nenurodyti tos minimalios ribos, nes tokiu atveju teismas galt laisviau vadovautis protingumo kriterijumi,
taikyti iplstin turto konfiskavim tik akivaizdios disproporcijos atvejams. Dabar gi
teismo dmesys tarsi nukreiptas 250 MGL skirtumo nustatym.
Treia, iplstinio turto konfiskavimo modelis tvirtina kaltininko eimos nari ir
kit artim giminaii, kuriems buvo perleistas turtas, nesiningumo prezumpcij: i
j turtas konfiskuojamas automatikai, rodinti, kad jie inojo apie jiems perleisto turto
nusikalstam kilm arba bent galjo inoti, nereikia. Mokslinje literatroje apskritai
abejojama, ar neproporcingai turimo turto konfiskavimas gali bti nukreiptas treiuosius asmenis20, o pridjus dar ir nebtinum rodyti j nesiningum gyjant turt, represinis tokio konfiskavimo elementas tampa neribotas. Susidaro situacija, kai tam tikra
prielaida, kad kaltininkas turt gijo i nusikalstamos veiklos, perkeliama ir ant jo tv,
vaik, broli, seser, seneli ir pan. kad ie taip pat kakaip susij su ia nusikalstama
veikla. Teisinje literatroje, skirtoje iplstiniam turto konfiskavimui, nurodoma, kad,
turint galvoje Europos mogaus Teisi Teismo praktik, ES Tarybos 2005 m. pamatinio
sprendimo logik, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencij, taip pat
usienio ali statymo pavyzdius, nra teisini klii nustatyti iplstin turto konfiskavim su galimybe perkelti teistumo rodinjimo nat paiam tariamajam. Taiau labai abejotina, ar yra legitimus toks rodinjimo natos perklimas treiajam asmeniui21.
Ketvirta, iplstinio turto konfiskavimo modelis kartu su neteisto praturtjimo
(BK 1891 str.) norma sudaro pernelyg mogaus teisms grsming tandem, kuris pranoksta bet kokias proporcingumo ribas bei sudaro prielaidas nepamatuotai represijai.
Kitaip kalbant, neteisto praturtjimo norma utikrina turto turtojui nuteistojo status ir
pagrind manyti, kad turtas gautas nusikalstamu bdu, o iplstinio turto konfiskavimo
norma leidia j konfiskuoti tiek i jo paties, tiek i giminaii nesivarginant rodinti
j kaltumo ir nesiningumo. Tuo tarpu pati nusikalstama veika, i kurios tas neproporcingas turtas tiktina gytas, i viso dingsta i teisinio vertinimo ji lieka nenustatyta.
Paprognozuokime galim situacij. tai, valstybs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo
20
21

Piesliakas, V., supra note 15, p. 682.

Kavolinait, E. Turto konfiskavimas: reguliavimo tikslai ir teisins prielaidos taikyti iplstin konfiskavim Lietuvoje. Teiss problemos. 2008, 1(59): 4748.

Jurisprudencija. 2012, 19(3): 12151233.

(advokatas, notaras, antstolis, mokytojas, gydytojas ir t. t.) patenka mokesi inspekcijos juod sra asmen, kurie yra tartinai turtingi. Padarius ivad, kad tas asmuo
gyvena ne pagal pajamas, be to, nustaius, kad jis buvo pasistats nam, kur vliau
padovanojo savo snui, tvas nuteisiamas pagal BK 1891 straipsn, o namas i snaus (ir
jos eimos) turi bti konfiskuojamas neatsivelgiant tai, ar jis bent numan apie tvo
reikalus, jo pajam pakankamum namui pasistatyti. Ir tai bt dar palyginti velnus variantas. Visikai prognozuotinas ir sunkesnis baudiamojo persekiojimo variantas, nes
mintas BK norm tandemas leidia apkaltinti ir nuteisti u neteist praturtjim ne tik
tv, bet ir sn. Tam pakanka ivados, kad snus galjo ir turjo inoti, kad tvas namo
pasistatyti i legali pajam negaljo. Gintis nuo formuluots galjo ir turjo inoti
labai sudtinga, ypa artimam giminaiiui. Taigi snus praktikai gali tapti nusikaltliu
vien dl to, kad tvas jam padovanojo nam. Ir tokio scenarijaus galimyb smoningai
uprogramuota BK 1891 ir 723 straipsni tandeme. Kaip tai irs teismin valdia, kol
kas neaiku.
Suprantama, statym rengjai norjo palengvinti mint norm taikym, utikrinti
kovos su neteistomis pajamomis efektyvum, kad paskelbtas karas neteistoms pajamoms nevirst tik kalbomis, taiau to kaina padidjusi rizika, kad ios represins
normos bus taikomos ne pagal paskirt. Turint galvoje, kad pasitikjimo teissaugos
institucij vadovais klausimai danai priklauso nuo laukiam rezultat, skaitant pradt tyrim ir nuteisim statistik, tiktis protingo naudojimosi iomis normomis galt
nebent didelis optimistas. Nereikia pamirti ir to, kad mint BK norm sveika labai
palanki usakomiesiems baudiamiesiems procesams susidorojant su ekonominiais ar
politiniais konkurentais arba bent kompromituojant juos. Juk bet kurioje ivadoje, kokios verts turt asmuo galjo ugyventi i teist pajam, o kokio negaljo, yra gana
daug subjektyvumo. Taigi vien to, kad asmuo turtingas, remiantis BK 1891 ir 723 straipsni tandemu, jau leidia j sksti prokuratrai ir reikalauti pradti ikiteismin tyrim.
Protingi statymai vis dlto turi mainti toki scenarij galimybes, bet ne sudaryti jiems
palanki prielaid.

4. Neturtinio kyininkavimo koncepcija: ar atsakyta esmin

klausim, koks blogis udraustas?
Jau minta, kad 2011 m. birelio 21 d. statymu BK 230 straipsnio 4 dalis buvo papildyta nuostata, kad kyiu gali bti ne tik turtin, bet ir asmenin nauda. is papildymas
buvo argumentuojamas tuo, kad valstybi grups prie korupcij (GRECO) ataskaitoje
rekomenduojama baudiamajame statyme vartojam kyio svok iplsti taip, kad ji
aikiai apimt vis ri naud (materiali ar nemateriali, turini aiki rinkos vert
ar ne) ir atitikt 1999 m. sausio 27 d. Europos baudiamosios teiss konvencijoje dl
korupcijos vartojam bet kokio nepagrsto atlygio svok. Tarp argument u toki
patais buvo atkreiptas dmesys, kad rinkos vert galima priskirti ne vis ri kyiams
kartais dl j unikalumo arba dl to, kad jie naudos suteikia tik kyio gavjui jo asmeninje situacijoje. Kaip tokio kyio pavyzdiai buvo paminti kyio gavjui brangs, bet

1225

1226

Oleg Fedosiuk. Baudiamj statym prie neteistas pajamas ir korupcij leidyba: tarp ger sieki ir legitimumo

menkaveriai daiktai (pavyzdiui, eimos nuotraukos), suteikiama protekcija, diplomai

ir apdovanojimai, kuri rinkos verts praktikai nemanoma nustatyti22. io straipsnio
autoriaus nuomone, tokia argumentacija nesiderina nei su legalumo principu, be kita ko,
reikalaujaniu maksimalaus nusikalstamos veikos poymi apraymo tikslumo ir aikumo (lot. nullum crimen sine lege certa)23, nei su baudiamosios teiss kaip kratutins
priemons paskirtimi. Vien pavyzdys dl eimos nuotraukos pripainimo kyiu daug
pasako apie pataisos rengj poir baudiamj teis.
Reikia atkreipti dmes tai, kad GRECO rekomendacija prilyginti kyiui neturtin
naud turt prasm, jei tokia nauda bt visikai pamirta baudiamj statym.
Taiau Lietuvos statymuose asmenins naudos gavimas buvo ir yra kriminalizuotas
piktnaudiavimo (BK 228 str. 2 d.) normoje. Mintos pataisos rengj poiriu, to nepakanka. is kriminalizavimo nepakankamumas rodinjamas tai tokiais argumentais:
Siekiant rodyti konkret piktnaudiavimo tarnyba atvej, be valstybs tarnautojo gau
tos asmenins naudos, papildomai btina nustatyti ir didel turtin ar neturtin al
valstybei, tarptautinei vieajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (kuri kyi
ninkavimo atveju retai kada yra padaroma), kuri yra piktnaudiavimo tarnyba sudties
privalomas poymis, todl pasitaiko atvej, kai kyininkavimu tariamas asmuo nra
nubaudiamas nei pagal BK 225, nei pagal 228 straipsn24. I tokios argumentacijos iplaukia, kad prilyginus asmenin naud kyiui norima ivengti papildom rpesi rodinti btin piktnaudiavimo poym didel al, reikia, ir tinkam padarytos veikos
pavojingum. I ties, kyininkavimo normai taikyti nei pavojingumo, nei piktnaudiavimo galiojimais rodinti nereikia, iuo atveju nekyla ir atribojimo nuo drausmins
atsakomybs problemos. Taiau tokios statym leidybos rezultatas yra tiesiog fantasmagorinis: nuo iol nusikaltimu gali bti pripaintas siekimas gauti asmenin naud u
teistus tarnybinius veiksmus ir nepiktnaudiaujant tarnybine padtimi. Nepagalvota,
kad asmenins naudos svoka be nuorod neteistum ar piktnaudiavim praranda bet
kok negatyvum. Pavyzdiui, ir valstybs tarnautojui natralu siekti geros asmenins
reputacijos visuomenje, palaikyti gerus santykius su savo ir kit institucij vadovais,
tiktis kilti karjeros laiptais, tarnybini komandiruoi metu pamatyti usienio alis ir
pan. Taigi kriminalizacija neatsako esmin klausim koks blogis udraustas. Esant
tokiai normai, atsiranda galimyb reikti kaltinimus valstybs tarnautojui, kuris dl darbo santyki gavo galimyb pasireklamuoti spaudoje, dalyvauti TV projekte, ivykti
usienio komandiruot. Net interviu davimas laikraiui jau galt kelti tarim, ar i
to asmuo negauna asmenins naudos. statymo rengj aikinamajame rate blogos
asmenins naudos pavyzdiais vardyta protekcija, diplomai ir apdovanojimai. Taiau ar
22

23
24

Aikinamasis ratas Nr. XIP-2562 dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 7, 42, 67, 68, 74, 1231,
125, 126, 134, 142, 144, 176, 177, 204, 205, 210, 211, 213, 216, 220, 223, 225, 226, 227, 228, 2281, 229, 230,
2531, 255, 257, 263, 268, 278, 281, 297 ir 3081 straipsni pakeitimo ir papildymo, kodekso papildymo 681 ir
682 straipsniais bei 44 ir 45 straipsni pripainimo netekusiais galios statymo projekto (2010 m. spalio 15 d.
pateik Remigijus imaius, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) [interaktyvus]. [irta 2012-0420]. <http://www3.lrs.lt/>.
Drakas, R. Specialieji baudiamosios atsakomybs principai. Lietuvos Respublikos baudiamajam kodeksui
10 met. Vilnius: Registr centras, 2011, p. 155.
Aikinamasis ratas Nr. XIP-2562, supra note 22.

Jurisprudencija. 2012, 19(3): 12151233.

i tikrj ie dalykai yra tokie pavojingi, kad juos reikia kriminalizuoti? Pavyzdiui, kuo
pavojingas apdovanojimo ar kokio nors diplomo gavimas u teistus tarnybinius veiksmus, atsakyti nemanoma. Pagaliau, ar visos protekcijos yra negatyvios? Ar manoma
sivaizduoti politin gyvenim be protekcij, susitarim, post dalyb? Tarnybin karjera juk irgi nra visikai robotizuota kakas kak pastebi, gerai atsiliepia, rekomenduoja. Neturtinio kyininkavimo koncepcija atrodo labai rizikinga ir dl to, kad apima
ne tik valstybin, bet ir privat sektori, nes u kyininkavim atsako ne tik valstybs
tarnautojai, bet ir jiems prilyginti asmenys, kuri ratas yra labai platus. Nereikia pamirti, kad kriminalizuotas yra ne tik naudos primimas, bet ir vien tik paadas j priimti.
Be to, dabar baustinas yra ir vien asmenins naudos silymas valstybs tarnautojui ar
jam prilygintam asmeniui (BK 227 str.). Turint tokius statymus kiekvienas gali tapti
nusikaltliu.
Pastebtina ir tai, kad, tvirtinus neturtinio kyio samprat, tapo neaiku, kaip apskaiiuoti tokio kyio dyd, nors be tokio apskaiiavimo tinkamai kvalifikuoti ios nusikalstamos veikos tiesiog nemanoma. Matyt, statymo rengjai daugiau galvojo apie
GRECO rekomendacijos formal, bet ne real gyvendinim. Dl vis i aspekt, manytina, asmenins naudos prilyginimas kyiui, be joki papildom poymi, prietarauja tiek legalumo principui baudiamojoje teisje (dl pernelyg didelio abstraktumo), tiek
kratutins priemons (ultima ratio) principui ir apskritai yra nekokybikos statym
leidybos pavyzdys. Taiau nereikia pamirti, kad, kokie bebt baudiamieji statymai
nelogiki, jie virsta realiais baudiamaisiais procesais prie realius asmenis.
Padarius ivad, kad neturtinio kyininkavimo koncepcija vis dlto reikalinga baudiamajai teisei, reikt pagalvoti apie realesn jos gyvendinim: pirma, toks kyininkavimas turt bti iskirtas atskir nusikaltimo sudt, kuri nediferencijuot atsakomybs pagal kyio dyd; antra, toks kyininkavimas turt bti siejamas tik su neteistu
veikimu ar neveikimu vykdant galiojimus.

5. Atsakomybs grietinimas: ar pagalvota apie proporcijas?

2011 m. birelio 21 d. statymu buvo sugrietinta baudiamoji atsakomyb u korupcinius nusikaltimus. Toks ingsnis motyvuojamas tuo, kad GRECO ataskaitoje rekomenduojama perirti sankcijas, padarant jas nuoseklesnes, taip pat kad jos bt
veiksmingos, proporcingos ir atgrasanios25. Paymta ir tai, kad Lietuvos ekspertai,
nurodyti GRECO ataskaitoje, taip pat laiksi pozicijos, kad korupcijos bylose skiriamos
bausms yra labai velnios 26. Taiau irint, kaip buvo gyvendintos ios rekomendacijos, matyti, kad proporcingumo reikalavimas buvo pamirtas, utat nugaljo atgrasymo
postulatas, pagrstas sitikinimu, kad kuo bausm grietesn, tuo didesn atgrasant poveik ji daro potencialiems korupcij linkusiems asmenims. Reikia paymti, kad toks
25
26

Veiksmingumas, proporcingumas ir atgrasantis pobdis kaip esminiai bausmi nustatymo kriterijai nurodyti
Europos Tarybos Ministr Komiteto 1999 m. sausio 27 d. priimtoje Baudiamosios teiss konvencijoje dl
korupcijos (19 str.). Valstybs inios. 2002, Nr. 23-853.
Aikinamasis ratas Nr. XIP-2562, supra note 22.

1227

1228

Oleg Fedosiuk. Baudiamj statym prie neteistas pajamas ir korupcij leidyba: tarp ger sieki ir legitimumo

argumentas labiau tinka visuomenei raminti, sisti enkl, kad valstybei rpi piliei,
nusivylusi korupcija, lkesiai ir pan., taiau su realybe tai jokio ryio neturi. I tikrj
nei teorija, nei empiriniai tyrimai nepatvirtina atgrasymo idjos veiksmingumo27. Be to,
beslyginis rmimasis bendrja prevencija (atgrasymu) iuolaikinje statymo leidyboje
kritikuotinas ne tik racionalumo, bet ir vertybiniu poiriu, nes pati idja grindiama
prielaida, kad visuomen sudaro norintys, bet bijantys nusikalsti pilieiai. Utat tenka
sutikti su teigianiais, kad liberaliai valstybinei santvarkai, grindiamai pripainimu ir
atsakomybe, i idja, kaip pagrindin, nelabai tinka28. Dar blogiau, kai btent valstybs
tarnautojai statymo leidjo traktuojami kaip potencials nusikaltliai, kuriuos btina
atgrasyti. Vis dlto, atsakomybs neivengiamumas ir vieumas, nesiningo valdininko
paalinimas i tarnybos, bet ne kalinimas utikrina patvar poveik visuomenei, kuris ir
turi teis vadintis bendrja prevencija.
Kalbant apie bausmi grietinim, reikia atkreipti dmes, kad drastikiausias to pavidalas yra priskyrimas tam tikros veikos sunki nusikaltim kategorijai tam pakanka
maksimali bausm pakelti iki septyneri met laisvs atmimo. Toks ingsnis smarkiai sumaina teismo galimybes sutaupyti represij, nes sunks nusikaltimai nepatenka
bausms vykdymo atidjimo, atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms
institut veikimo zon. Matyt, to ir buvo siekiama priskiriant BK 225 straipsnio 2 dalyje
numatytas kyininkavim bei BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyt piktnaudiavim
sunki nusikaltim kategorijai. Taiau i nusikalstam veik sudtys suformuluotos
taip, kad j pavojingumas, nelygu kokios bylos aplinkybs, gali bti labai skirtingas.
Pavyzdiui, BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyto kyininkavimo padidjus pavojingum rodo ne kyio dydis, bet tai, kad jis imamas u neteist tarnybin veikim ar
neveikim. Taigi u , dabar jau sunk, nusikaltim gali bti teisiamas tiek tas, kuris paima 30 000 Lt u labai svarbaus dokumento suklastojim, tiek tas, kuris paima
150 Lt u tai, kad nepastebjo kokio nors smulkaus paeidimo. Turkime galvoje ir
tai, kad kyininkavim sudaro ne vien tik kyio primimas, bet ir paadas, susitarimas
j priimti, reikalavimas kyio bei provokavimas j duoti. Taigi vien paadas priimti ky
u neteist veiksm pagal statym dabar baudiamas iki septyneri met laisvs atmimo. Pridjus dar ir tai, kad kyis jau gali bti ir neturtinio pobdio, situacija pradeda
panati absurd. sivaizduokime proces, kai u sunk kyininkavim bus teisiamas
vaik darelio direktorius dl to, kad tik paadjo be eils (neteistai) priimti kieno nors
vaik, jei tas apie j gerai atsilieps reikaling moni rate.
Ne maiau problemika situacija susidar ir dl kvalifikuoto piktnaudiavimo (BK
228 str. 2 d.) priskyrimo sunki nusikaltim kategorijai. Reikia priminti, kad piktnaudiavimas tampa kvalifikuotas tais atvejais, kai valstybs tarnautojas ar jam prilygintas
asmuo siekia turtins arba asmenins naudos. Pagal statymo logik ios aplinkybs
sunkina teisin vertinim, o dabar jau sunkina labai smarkiai. Tai kelia rimt abejoni.
27
28

Gavnait, A. Bausms samprata ir funkcijos pozityvistinje ir kritinje kriminologijos tradicijose. Daktaro

disertacija. Socialiniai mokslai, sociologija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008, p. 71, 104174; Sakalauskas, G. kalinimas Lietuvoje: praktika ir prasme. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2007, 2(20): 122134.
Namaviius, J. Bausms legitimavimas Vokietijos baudiamosios teiss doktrinoje. Teis. 2007, 62: 7576.

Jurisprudencija. 2012, 19(3): 12151233.

Atkreiptinas dmesys tai, kad piktnaudiavimo nusikaltimo sudiai apskritai bdingas abstraktumas, jo, ko gero, visikai ivengti nemanoma. Normos abstraktumas
pasireikia tuo, kad ji nelabai konkreiai atsako esmin klausim, kuo is nusikaltimas
skiriasi nuo drausminio nusiengimo. Pagal statym nusikalstam veikos pobd turt
rodyti suformuluoti padariniai: didel ala valstybei, Europos Sjungai, tarptautinei vieajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Taiau sprsti, kokia ala didel, o
kokia nra didel, palikta teism praktikai, kuri savo ruotu pateikia gana abstrakius
alos didelio masto kriterijus: Didels alos poymis, btinas baudiamajai atsakomy
bei kilti, yra vertinamasis, todl kiekvienu atveju nustatomas atsivelgiant konkreias
bylos aplinkybes, t. y. alos pobd, kokiais teiss aktais ginami interesai paeisti,
nukentjusij skaii, nusikalstamos veikos laik, trukm, kaltininko einam pareig
svarb ir pan. Sprendiant klausim, ar turtin ala yra didel, atsivelgiama ne tik a
los pinigins iraikos dyd, bet ir tai, kiek ji reikminga toki al patyrusiam asmeniui
(pvz., nukentjusiajam, kurio materialin padtis yra sunki, didel ala pripastama ir
tokia ala, kuri pagal jos pinigin iraik nra didel). Kitokio, t. y. neturtinio, pob
dio ala paprastai pripastama didele, jeigu ji patiriama dl Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje tvirtint teisi ir laisvi paeidimo arba piktnaudiaujant tarnyba dar
ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtint
teisi ir laisvi paeidimas, valstybs tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai
alingi padariniai paprastai pripastami didele ala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir
valstybei29. iai temai skirtoje mokslinje literatroje taip pat nuogstaujama, kad visiems atvejams didels alos vertinimo kriterij pateikti nemanoma, todl is klausimas
paliktinas teismui30, kad is poymis aikintinas naudojant kokybin kriterij ir sietinas
su konstitucini ir kit statym garantuot teisi ir laisvi varymu31. statymo abstraktumas visad veda vertinimo subjektyvum, todl, net ir esant smulkiam tarnybiniam paeidimui, asmen manoma apkaltinti nusikalstamu piktnaudiavimu. Pakanka aprayti,
kaip smarkiai nukentjo institucijos prestias, valstybs tarnybos autoritetas, buvo paemintas pareigno vardas ir pan. Todl danai tokio pobdio bylose prognozuoti teismo
proceso baigt, ar pavyks prokurorui pagrsti nusikalstam, o kaltinamajam drausmin
paeidimo pobd, beveik nemanoma. Teismai, sprsdami didels alos buvimo ar nebuvimo klausim, tiesiog priversti remtis papildomais i teiss princip iplaukianiais
kriterijais: pakankamu/nepakankamu pavojingumo laipsniu, drausmins atsakomybs
veiksmingumu atstatant paeist teisin tvark, baudiamosios teiss kaip kratutins
priemons postulatu. Ir tai ant tokio slidaus pamato dar sukonstruota kvalifikuota
nusikalstamo piktnaudiavimo sudtis, kuri taip iauktina turtins ar asmenins naudos
siekimo pavojingum, kad traktuoja tai kaip sunk nusikaltim. Taiau nepagalvota, kad
siekiamos turtins naudos vert gali bti kad ir 10 Lt, o asmenins naudos svoka yra to29
30
31

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus 2007 m. sausio 4 d. Teism praktikos nusikaltim ir baudiamj nusiengim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams baudiamosiose bylose (BK
225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apvalga, 29 punktas. Teism praktika. 2007, 26.
Girdenis, T. Didels alos darymas valstybei, tarptautinei vieajai organizacijai, juridiniam arba fiziniam
asmeniui kaip piktnaudiavimo sudties poymis. Jurisprudencija. 2006, 7(85): 106.
Paktaitis, L. Piktnaudiavimo kriminalizavimo, vertinimo bei normos tobulinimo problemos. Jurispruden
cija. 2006, 7(85): 100.

1229

1230

Oleg Fedosiuk. Baudiamj statym prie neteistas pajamas ir korupcij leidyba: tarp ger sieki ir legitimumo

kia abstrakti, kad prie jos manoma pritempti bet kokius mogaus motyvus. Sudtinga
net sugalvoti tokio piktnaudiavimo pavyzd, kai nebt manoma inkriminuoti siekimo
gauti naudos. Jei nra jokios naudos, kam tada i viso asmeniui piktnaudiauti tarnybine padtimi? sivaizduokime proces dl valstybs tarnautojo piktnaudiavimo gaunant
10 Lt verts turtin naud, kai statymas tai traktuoja kaip sunk nusikaltim. Taigi tokia statymo leidyba perkelia savo udavinius teiss taikytojui, kuris ir turi susigaudyti,
kas i ties pavojinga, o kas nelabai, o visuomens kartai troktamas teisingumas
tampa visikai priklausomas nuo sunkiai prognozuojamo subjektyvaus vertinimo. Kartu uprogramuojama ir perteklins baudiamosios represijos rizika, kai asmuo grietai
nubaudiamas ne dl padarytos veikos didesnio pavojingumo, bet dl bendrosios prevencijos (atgrasymo) iliuzijos.

Ivados
Baudiamj statym leidyboje reikiasi rizikinga tendencija, kai, siekiant efektyviau kovoti su neteistomis pajamomis ir korupcija, stengiamasi palengvinti kaltinimo institucijoms inkriminavimo ir rodinjimo nat, tam tikslui aukojant pamatinius
baudiamosios teiss principus bei paliekant erdv vykdyti beprasmius baudiamuosius
procesus dl nepakankamo pavojingumo veik, taikyti neproporcing represij nusikaltusiems.
Dana nauja ar atitinkamai pakeista BK norma, skirta kriminalizuoti ir bausti veikas, susijusias su korupcija ir neteistomis pajamomis, balansuoja ties nelegitimumo
riba. Pirmiausia tai pasakytina apie neteisto praturtjimo (BK 1891 str.) ir neturtinio
kyininkavimo (BK 230 str. 4 d.) kriminalizavimo bd, kuris akivaizdiai stokoja teisinio aikumo, kertasi su legalumo ir kalts principais bei neatitinka baudiamosios teiss
kaip kratutins priemons (ultima ratio) postulato.
tvirtinant iplstinio turto konfiskavimo model, taip pat priskiriant sunki nusikaltim kategorijai BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyt kyininkavim bei BK 228
straipsnio 2 dalyje numatyt piktnaudiavim, nesilaikyta proporcingumo principo ir
represijos taupymo nuostatos.

Literatra
Abramaviius, A., et. al. Baudiamoji teis.
Bendroji dalis. Vilnius, 1996.
Abramaviius, A.; Jarainas, E. Konstitucin dimensija baudiamojoje teisje. Teis.
2004, 53.
Abramaviius, A.; Mickeviius, D.; vedas, G.
Europos Sjungos teiss akt gyvendinimas
Lietuvos baudiamojoje teisje. Vilnius,
2005.

Aikinamasis ratas Nr. XIP-2344 dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso

67 straipsnio papildymo, 72 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 723 ir 1891
straipsniais statymo ir Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 91, 94
straipsni pakeitimo ir kodekso papildymo
1681 straipsniu statymo projekt (2010 m.
rugpjio 26 d. pateik Lietuvos Respub

1231

Jurisprudencija. 2012, 19(3): 12151233.

likos Prezidentas) [interaktyvus]. [irta

2012-04-20]. <http://www3.lrs.lt>.
Aikinamasis ratas Nr. XIP-2562 dl Lietuvos
Respublikos baudiamojo kodekso 7, 42, 67,
68, 74, 1231, 125, 126, 134, 142, 144, 176,
177, 204, 205, 210, 211, 213, 216, 220, 223,
225, 226, 227, 228, 2281, 229, 230, 2531,
255, 257, 263, 268, 278, 281, 297 ir 3081
straipsni pakeitimo ir papildymo, kodekso papildymo 681 ir 682 straipsniais bei 44
ir 45 straipsni pripainimo netekusiais galios statymo projekto (2010 m. spalio 15 d.
pateik Remigijus imaius, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) [interaktyvus]. [irta 2012-04-20]. <http://www3.
lrs.lt/>.
Baranskait, A.; Prapiestis, J. Konstitucins
teisingumo ir teisins santarvs dimensijos
baudiamojoje teisje. Lietuvos Respublikos
baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius:
Registr centras, 2011.
Bikelis, S. Baudiamosios politikos orientavi
mo su laisvs atmimu nesusijusi poveikio
priemoni taikym galimybs. Mokslinis tyrimas. Vilnius: Teiss institutas, 2010.
Christie, N. Crime Control as Drama. Journal
of Law and Society. Cardiff University,
1986, 13(1).
Drakas, R. Specialieji baudiamosios atsakomybs principai. Lietuvos Respublikos
baudiamajam kodeksui 10 met. Vilnius:
Registr centras, 2011.
Dubber, M. D. Theories of Crime and
Punishment in German Criminal Law. The
American Journal of Comparative Law.
2005, 53(3).
Europos Sjungos Tarybos 2005 m. vasario
24 d. pamatinis sprendimas 2005/212/TVR
dl nusikalstamu bdu gyt l, nusikaltimo priemoni ir turto konfiskavimo [inter
aktyvus]. [irta 2012-04-19]. <http://eurlex.europa.eu/>.
Europos Tarybos Ministr Komiteto 1999 m.
sausio 27 d. priimta Baudiamosios teiss
konvencija dl korupcijos. Valstybs inios.
2002, Nr. 23-853.

Europos Tarybos Ministr Komiteto1992 m.

spalio 29 d. rekomendacija Nr. R(92)17
dl nuoseklumo skiriant bausmes. Priedas,
punktas B 5a; Europos Tarybos Ministr
Komiteto 1999 m. rugsjo 30 d. rekomendacija Nr. R(99)22 dl kaljim perpildymo
bei kalini skaiiaus augimo. Priedas, punktas 1.1 [interaktyvus]. [irta 2011-02-25].
<https://wcd.coe.int>.
Gavnait, A. Bausms samprata ir funkcijos
pozityvistinje ir kritinje kriminologijos
tradicijose. Daktaro disertacija. Socialiniai
mokslai, sociologija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008.
Girdenis, T. Didels alos darymas valstybei,
tarptautinei vieajai organizacijai, juridiniam arba fiziniam asmeniui kaip piktnaudiavimo sudties poymis. Jurisprudenci
ja. 2006, 7(85).
Jareborg, N. Criminalization as Last Resort
(Ultima Ratio). Ohio State Journal Of
Criminal Law. 2004, 2.
Jungtini Taut konvencija prie korupcij.
Valstybs inios. 2006, Nr. 136-514.
Justickis, V. Kriminologija. I dalis. Vilnius,
2001.
Kavolinait, E. Turto konfiskavimas: reguliavimo tikslai ir teisins prielaidos taikyti
iplstin konfiskavim Lietuvoje. Teiss
problemos. 2008, 1(59).
Kris, E. Teismo precedentas kaip teiss altinis Lietuvoje: oficiali konstitucin doktrina,
teisinio mstymo stereotipai ir kontrargumentai. Jurisprudencija. 2009, 2(116).
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj
byl skyriaus 2007 m. sausio 4 d. Teism
praktikos nusikaltim ir baudiamj nusiengim valstybs tarnybai ir vieiesiems
interesams baudiamosiose bylose (BK 225,
226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apvalga. Teism praktika. 2007, 26.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
1997 m. lapkriio 13 d. nutarimas Dl nepilnamei asmen grups padaryto nusikaltimo (sutrump. pavad.). Valstybs inios.
1997, Nr. 104-2644.

1232

Oleg Fedosiuk. Baudiamj statym prie neteistas pajamas ir korupcij leidyba: tarp ger sieki ir legitimumo

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo

1998 m. gruodio 9 d. nutarimas Dl Baudiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje
numatytos mirties bausms (sutrump. pavad.). Valstybs inios. 1998, Nr. 109-3004.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2000 m. gruodio 6 d. nutarimas Dl administracini teiss paeidim ir mokesi
administravimo (sutrump. pavad.). Valsty
bs inios. 2000, Nr. 105-3318.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2001 m. spalio 2 d. nutarimas Dl vairuotojo paymjimo negrinimo kaip administracins teisenos utikrinimo priemons
(sutrump. pavad.). Valstybs inios. 2001,
Nr. 85-2977.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2003 m. birelio 10 d. nutarimas Dl baudiamosios atsakomybs u kontraband
(sutrump. pavad.). Valstybs inios. 2003,
Nr. 57-2552.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2004 m. gruodio 13 d. nutarimas Dl valstybs tarnybos (sutrump. pavad.). Valstybs
inios. 2004, Nr. 181-6708; 2004, Nr. 186.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2004 m. gruodio 29 d. nutarimas Dl
organizuoto nusikalstamumo ukardymo
(sutrump. pavad.). Valstybs inios. 2005,
Nr. 1-7.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2005 m. lapkriio 10 d. nutarimas Dl
ATPK atitikties Konstitucijai (sutrump. pavad.). Valstybs inios. 2005, Nr. 134-4819.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2006 m. kovo 28 d. nutarimas Dl Konstitucinio Teismo galiojim perirti savo
nutarim ir nutraukti pradt teisen, taip
pat dl teism finansavimo perirjimo
(sutrump. pavad.). Valstybs inios. 2006,
Nr. 36-1292.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2006 m. sausio 16 d. nutarimas Dl privataus kaltinimo ir dl asmens, kurio atvilgiu
atsisakyta kelti baudiamj byl, teiss
apsksti prokuroro nutarim (sutrump. pavad.). Valstybs inios. 2006, Nr. 7-254.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2007 m. spalio 24 d. nutarimas Dl teis-

m precedent ir teismo nutarties kreiptis

Konstitucin Teism ar administracin teism apskundimo (sutrump. pavad.). Valsty
bs inios. 2007, Nr. 111-4549.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2009 m. birelio 8 d. nutarimas Dl kai
kuri Baudiamojo kodekso nuostat, reglamentuojani juridinio asmens baudiamj
atsakomyb (sutrump. pavad.). Valstybs
inios. 2009, Nr. 69-2798.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2009 m. kovo 2 d. nutarimas Dl nacionalinio investuotojo steigimo teistumo
(sutrump. pavad.). Valstybs inios. 2009,
Nr. 25-988.
Minkkinen, P. If Taken in Earnest: Criminal
Law Doctrine and the Last Resort. The Howard
Journal. 2006, 45(5).
Namaviius, J. Bausms legitimavimas Vokietijos baudiamosios teiss doktrinoje. Teis.
2007, 62.
Naucke, W. Interpretation and Analogy in
Criminal Law. Brigham Young University
Law Review. 1986.
Paktaitis, L. Piktnaudiavimo kriminalizavimo, vertinimo bei normos tobulinimo prob
lemos. Jurisprudencija. 2006, 7(85).
Pavilonis, V. Baudiamosios politikos pagrindai. Justitia. 1996, 3.
Piesliakas, V. Neteistu bdu gaut pajam
konfiskavimas Lietuvos baudiamojoje
teisje: siekiai ir realyb. Jurisprudencija.
2011, 18(2).
Pikelis, A. Baudiamj statym teiskra.
Teisjo poiris. Lietuvos Respublikos bau
diamajam kodeksui 10 met. Vilnius: Registr centras, 2011.
Sakalauskas, G. kalinimas Lietuvoje: praktika
ir prasme. Sociologija. Mintis ir veiksmas.
2007, 2(20).
Schnemann, B. The System of Criminal
Wrongs: The Concept of Legal Goods and
Victim-based Jurisprudence as a Bridge
between the General and Special Parts of
the Criminal Code. Buffalo Criminal Law
Review. 2004, 7.
vedas, G. Baudiamosios politikos pagrindai
ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius, 2006.

1233

Jurisprudencija. 2012, 19(3): 12151233.

CRIMINAL LEGISLATION AGAINST ILLEGAL INCOME AND

CORRUPTION: BETWEEN GOOD INTENTIONS AND LEGITIMACY
Oleg Fedosiuk
Mykolas Romeris University, Lithuania

Summary. Recently (20102011) new criminal legislation to combat illegal income

and corruption was passed and publicly discussed in Lithuania. Within the list of the new
legal measures, special attention should be paid to criminalisation of illicit enrichment,
establishment of a model of extended property confiscation, reinforcement of responsibility
for corruption-related offenses, a provision that not only property but also personal benefits
may constitute a bribe. It can be seen from the explanatory letters attached to the draft laws
and the political debate that the new regulation is expected to achieve decisive breakthrough
in the fight against corruption and illegal income. However, without any doubt as to the
necessity to fight against those social evils, the author presents critical evaluation of the reform
by applying the test of principles of criminal law, legal language and practical effectiveness.
By making critical conclusions that the new criminal legislation deliberately lightens the
prosecutions goal of incrimination and the burden of proof, the author warns about the
purposive instrumental nature of the new laws, which are balancing on the threshold of
legitimacy. In the article the author reveals crucial shortcomings of the new legislation: in some
aspects it lacks legal certainty, in other aspects it ignores the principles of guilt, presumption of
innocence and proportionality as well as the conception of criminal law as a last resort (ultima
ratio). As a result, the new legal means against illegal income and corruption leave space for
applying inadequate repression beyond their intended purpose, in addition, they criminalise
human conduct that is insufficiently dangerous and create preconditions for senseless criminal
prosecutions and violation of human rights.
Keywords: principles of criminal law, legitimacy of criminal legislation, illicit
enrichment, extended confiscation of property, bribery, abuse of office.
Oleg Fedosiuk, Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedros profesorius. Mokslini tyrim kryptys: baudiamosios teiss norm aikinimo, taikymo bei tobulinimo
problemos.
Oleg Fedosiuk, Mykolas Romeris University, Faculty of Law, Department of Criminal Law and
Criminology, Professor. Research interests: issues of interpretation, application and development of
criminal law.