B A L T I S T I C A X L (1) 2 0 0 5 4 5 5 5

Aleksas GIRDENIS
Vilniaus universitetas

ADUTIKIO NEKTOS BALSI [a,] / [a.] TRUKM IR SPEKTRAI

1. vadins pastabos
1.1. Buvau labai nustebs, kai 1970m. ijusioje chrestomatijoje Lietuvi kalbos
tarms1 radau AdKtikio nektos tekst (p.351t.), kuriame be joki komentar dl
kirio pailgjs [a] tapatinamas su atitinkamu prigimtinio ilgumo balsiu ir raoma
a,nas, pa,je,m,, suzga,dis, ra,da, (rado), a,nies, nuva<a,va,, pasta,te,, sa,ka, ir pan.2
Tada jau neabejojau, kad vilniki nektose vietomis iliks kiriuotas atvirasis [a,]=
bk o (< balt. *) nra tapatus [a.], pailgjusiam negaliniuose kiriuotuose skiemenyse, t. y. kad, pavyzdiui, Adutikyje ir Mielagnuose tokie odiai kaip pa,nu.~pon, r=,da.~rodo ir pan. skiriasi nuo p=.nu.~pan, r=.da.~rado ir kt. Man paiam
iuos balsius yra tek daug kart tiesiogiai stebti Mielagn apylinkse (ypa intensyviai 1968m.3), nes i ia yra kilusi mano mona Danut, ir visada girddavau
juos skirtingus. Labiausiai akis krisdavo didesnis [a,] ilgumas ir aiki tvirtagal arba
tvirtaprad j turinio skiemens priegaid [a.] atrodydavo trumplesnis, o jo priegaid labiau primenanti vidurin rytietikj negalini [E.K.] priegaid negu normali tvirtagal ar tvirtaprad4 . Kad taip tikrai yra ir Adutikyje, visai tvirtai sitikinau
19911992 metais vadovaudamas VPI students J.Trakelyts diplominiam darbui,
skirtam Adutikio nektos fonemoms. Diplomant kalbamuosius balsius (taip pat
[e,] = bk ir [e.]) skyr be ypatingesni pastang ir motyvuotai juos interpretavo kaip
skirting fonem variantus. Nuosekliai ie adutikn balsiai diferencijuojami .Markeviiens Auktaii tarms tekstuose (plg. kad ir pavyzdi pluotel5 : pap=.saka.su, r=.gana, p=.mira., m=.na., nepad=.ra., s=.ka., =.nas, at=.lake, ad=.ra., =.kmenu :
nem=,nika, br=,lis, gaspada,rus, pamazg=,c, gaspada,ri, b=,ba ir t. t.).
Dalykas atrod jau visikai aikus; j patikimai rm naujesnieji kit tarmi eksperimentiniai bei fonologiniai tyrimai. Ir vis dlto neseniai K.Garva, inomas vairiausi
1
Lietuvi kalbos tarms (Chrestomatija), red. E.Grinaveckien, K.Morknas, Vilnius, 1970. Rec.
r. A. G i r d e n i s, Kalbotyros darbai, I, 2000, 344355.
2
Ties sakant, nemanomi atrod ir nekiriuoti ilgieji [,a,e,].
3
Tada padaryta ir magnetofono ra, kurie ia pat buvo nuraomi ssiuvinius konsultuojantis su
vietiniais monmis visais atvejais, klusiais kad ir maiausi neaikum. T ra ir nuora turt bti
Lietuvi kalbos instituto archyvuose.
4
Apie tai rayta jau 1971m. (io str. 1 in. minimos recenzijos p.349t.).
5
.M a r k e v i i e n , Auktaii tarmi tekstai, I, Vilnius, 1999, 134141.

45

menkai pagrst, bet utat netikt bei agresyvi interpretacij mgjas, nei i io
nei i to piktai usipuol .Markeviien u tai, kad Adutikio nektos tekste, kaip
k tik sakyta, skirianti dvejop kiriuot negalini emutinio pakilimo balsi kiekyb, ir, remdamasis kadaise (tiksliau kalbant 1959m.) Vilniaus universitete apgintu E.Meldziukaits diplominiu darbu, su dideliu aplombu (prisiminkime garsj princip ipse dixit!) pareik, kad tie balsiai t i k r a i n e s i s k i r i 6 .
1.2. Daniausiai K.Garvos smarkavim nemanoma nei atremti, nei objektyviai
vertinti, nes jis prats tik kategorikai deklaruoti savo tezes, beveik niekuo j nepagrsdamas7, kaip sako rus tautos imintis, . Bet iuo
atveju turime paprast empirin klausim, kur lengva teigiamai ar neigiamai atsakyti paprasiausiu eksperimentu. Ms dienomis yra daugyb kompiuterini eksperimentini priemoni, galinani tiksliai vertinti balsi kiekybs bei kokybs poymius.
2. Tyrimo metodika
2.1. Tyrimui panaudoti keturi Adutikio nektos atstov: Romualdo epskio
(g.1928m.), Aleksandro Gailiuo (g.1933m.), Karolio Buroko (g.1919m.) ir
BenjamEno Gailiuo (g.1935m.) kalbos magnetofono raai. Informantai yra gim
ir vis laik gyven Adutikyje, gerai kalba gimtja tarme.
Eksperimentui kartu su doktorante Jolita Urbanaviiene, Adutikiui artimos
SvErk nektos atstove ir tyrja, buvo parinktos septynios artimos garsins sudties
fonologini odi poros su tiriamaisiais balsiais: bl=.k. ~ blak: bla,k.~ blok, gr=.u.~ grai : ra,u.~ roi, pak=.ju.~ pakaj : be\k=,ju.~ be koj, l=.ps~
lapas : la,ps~ lopas, r=.da.~ rado : r=,da.~ rodo, p=.nu. ~ pan: pa,nu.~ pon,
supr=.ta.~suprato: be\pra,ta.~be proto. Su iais odiais sudaryti trumpi (34 odi) sakiniai, kuriuose tie odiai um priepaskutin pozicij, pvz.: j=.unu. p=.nu.
uvE,da., para.tkuj. pak=.ju. vlE,ki, =.nI be\k=,ju. palika. ir t. t. Stengiantis kiek umaskuoti rpimj dalyk ir ivengti nepageidaujamos emfazs, sra maiyta ir
tyrimui nereikaling panaios sandaros sakini. Suprantama, diktoriams sakiniai pateikti ne fonetine transkripcija, o paprastais bendrins kalbos ramenimis; j tvarka
nustatyta pagal atsitiktini skaii lentel. Kiekvienas sakinys buvo skaitomas po penkis kartus. Frazs kirio vieta nebuvo reglamentuojama daniausiai diktoriai pabrdavo paskutin arba priepaskutin sakinio od. Jeigu suabejota kurio pateikto
6

K. G a r v a, Adutikio nekta, Adutikio kratas (Straipsni rinkinys), Vilnius, 2003, 475478.

Tiesa, kalbamajame straipsnyje bandoma remtis gana vieninga viso brio kit dialektolog nuomone, bet umirtama (ar apsimetama umirus), kad tai nra joks mokslinis argumentas. Prisiminkime
kad ir Charles Darwin: senovinis posakis Vox populi, vox Dei (liaudies balsas dievo balsas) negali
bti taikomas tat gerai ino kiekvienas tyrintojas moksle (.D a r v i n a s, Ri atsiradimas natraliosios atrankos bdu, Vilnius, 1959, 238).
7

46

odio gyvumu (pavyzdiui, du informantai norjo sakyti ne be proto, o be razumo,

vienam svetimas atrod blok), jis vis tiek raytas, bet tyrimui nepanaudotas.
raus paiame Adutikyje dar J. Urbanaviien. Tie magnetofono raai i karto
perkelti kompiuterio atmint ir nukopijuoti kompaktin (CD) disk8.
2.2. Eksperimentas atliktas dviem etapais.
Pirmiausia kompiuterine programa COOL EDIT PRO i raytj frazi ikarpyti
tiriamieji odiai. Karpant daugiausia orientuotasi pagal odi audicin spd, kiek
maiau pagal ekrane matomas frazi oscilogramas. Kadangi bendroji odi trukm nebuvo specialaus tyrimo objektas, abejojamais atvejais tiriamajam odiui priskirta atkarpa, kiek ilglesn ar trumplesn u tikrj. Ikirptieji segmentai rayti
kompiuterio atmint atskirais *.WAV tipo failais9.
raytieji odiai toliau buvo apdorojami ir tiriami P.Boersmos ir D.Weeninko
program paketo PRAAT 4.3.01 ir 4.3.04 versijomis. I pradi, pasirinkus komand
READ: READ FROM FILE, reikalingas segmentas nukopijuojamas objekt skyd (PRAAT
OBJECTS), esant ekrano kairje. Paymj objekt renkams opcij EDIT. Ekrano viruj pasirodo viso segmento (ms atveju madaug odio) oscilograma, o apaioje pagal pasirinkim to odio spektrograma, formani trajektorijos, pagrindinio tono bei intensyvumo kreivs. Kadangi per gausi informacija gali trikdyti, iuo
atveju palikta tik spektrograma (SPECTRUM) pats patikimasis garsini segment ir
j rib indikatorius (r. 1pav.). Ir vis ekrane matom signal, ir bet kur paymt

Tiriamasis odis bla,(k.)~blo(k)

(dikt. R. .; vaizdumo sumetimais didesn tyrimui nesvarbi galinio skiemens
dalis nukirpta), paymtas balsio [a,]
segmentas. Spektrins analizs langas
0,0043s (atitinka madaug standartin
300 Hz juost sonagram).

1 p a v. Analizuojamasis odis ir tiriamasis segmentas PRAATo programos EDIT ekrane

8

Disko termin vartoju s m o n i n g a i, nors gerai inau, kad kalbos kodifikuotojai atkakliai pera
kompaktin ploktel. Vartoju todl, kad nelogika, kai tarp kietojo disko ir diskelio nei i io nei i to,
siterpia kakokia ploktel: visi duomen saugomieji renginiai turt vadintis tos paios aknies odiais.
9
Nortsi rayti sauginiais, bet to odio, imt kart vertesnio u kyriai brukam byl, neinia
kodl nemgsta kompiuterininkai ir kai kurie juos mgdiojantys kalbos tvarkytojai. Byla failas atrodo
ypa keistai dabar, kai tradicin katalog (ar direktorij) baigia istumti aplankas (taip pat nevyks terminas), kuris normalioje kalboje yra tik kiek specialesnis bylos sinonimas.

47

segment galima girdti per ausines ar garso kolonles tai (kartu su spektrogramos
bei oscilogramos pieiniais) leidia reikaling gars iskirti beveik precizikai. Nustaius segmento ribas pati programa ekrano viruje ir apaioje parodo jo trukm
sekundmis (1 pav. parodytu atveju [a,] trukm lygi 0,303999s 304ms10 ). rezultat usiraome kaip tiriamojo garso trukm. Pasiymtj segment galima ikirpti (opcija FILE: EXTRACT SELECTION) ir toliau tik j vien naudoti spektrinei analizei; ypa taip patogu nustatinti formantes. Ikirptojo segmento trukm esti visikai
tokia pat, koki gauname nustatydami jo ribas visoje oscilogramoje; ji i naujo parodoma spektrogramos, formani trajektorij ir kt. pieini abscisi ayje.
2.3. Sonagram stiliaus spektrogramas gauname pasirink opcij SPECTRUM: TO
SPECTROGRAM. Nordami, kad spektrogramos dani juostos bt plaios 300 Hz,
atsivrusio skydelio lange WINDOW LENGTH (lango ilgis) 0.005 (s) pakeiiame 0.0043;
pakeitus t skaii 0.03 bt analizuojama siauromis (45 Hz) juostomis, rodaniomis ne tiek formani, kiek atskir harmonik danius. Spektras ianalizuojamas paspaudus klaviatroje ENTER klavi. Dabar, pasirinkus PAINT, deiniajamepaveiksl(PRAAT PICTURE) skyde pasirodo spektrograma; jos ilgis ir auktis priklauso
nuo pasiymto ploto. Apdoroj spektrogramos ais ir ura viruje ar apaioje tiriamojo signalo pavadinim, galime pasinaudoti komanda FILE: COPY TO CLIPBOARD
(arba klavi kombinacija Ctrl+C) ir nusikopijuoti vaizd kompiuterio atmint, o i
ten kaip paveiksliuk ar WINDOWS metafail perkelti, pavyzdiui, WORDo tekst.
Paymtina, kad geriausia pieti ne atskir gars, o i t i s o d i spektrogramas: trumpi segmentai subyra nevaizdius atskirus periodus.
Spektrogramose (r.1, taip pat 36 pav.) gerai matyti formani kitimas ir kiti
dinaminiai gars kokybs reikiniai (pavyzdiui, vairs koartikuliacijos niuansai),
bet matuoti i j paias formantes bt gana sunku tam yra kit metod.
2.4. Formani trajektorijos PRAATo programa nustatomos taip.
Pirmiausia pasirenkama komanda FORMANTS&LPC: TO FORMANT (BURG). Jeigu
tiriamas vyro balsas, pasirodiusio skydelio MAXIMUM FORMANT (Hz) lange vietoj 5500
(=ADULT FEMALE) raome 5000. Paspaudus OK skydelis inyksta. Tada, jeigu mums
rpi tik pirmosios trys formants, renkams TRACK ir, jeigu tiriame vyr tariamus garsus, pasirodiusiame skydelyje vietoj REFERENCE F1 (Hz) ir t. t. vietoj moters balsui
numatyt neutralios kalbos padarg padties formani reikmi 550 (Hz), 1650, 2750,
3850, 4950 raome 500, 1500, 2500, 3500, 4500. Vl spaudiame OK. Inykus iam
skydeliui renkams komand DRAW: DRAW TRACKS pasirodo naujas skydelis, kurio
lange MAXIMUM FREQUENCY (Hz), jeigu tiriami balsiai, galima rayti 3500, nes auktesns treiosios formants balsiai beveik niekada neturi. Dabar paspaudus OK paveiksl
10

48

Balsi trukms matavimo rezultatai (tiek tarpiniai, tiek galutiniai) apvalinami 1 ms tikslumu.

skyde pasirodo formani trajektorij brinys, kuris, atitinkamai apdorojus ais ir viruj uraius tiriamojo garso ar odio pavadinim, atrodo taip, kaip parodyta2pav.

2 p a v. Balsio [a,] (odyje bla,ke. ~ blok; dikt. R. .) formani trajektorijos

Nustatyti formantes i tokio brinio lengviau negu i spektrogramos, bet daug

didesnis tikslumas pasiekiamas kairiajame (objekt) skyde pasirinkus opcij DOWN
TO FORMANT TIER: DOWN TO TABLEOFREAL. Iokus skydeliui jame pasirenkame INCLUDE FORMANTS, o tada paspaudus DRAW: DRAW AS NUMBERS pasirodo naujas skydelis,
kuriame galima rinktis opcij FORMAT: DECIMAL arba nieko nekeisti tiesiog paspausti OK. iuo veiksmu tyrimas baigiamas kairiajame skyde pasirodo madaug tokios
skaitmen eiluts (taupant viet dalis skaii pakeista daugtakiais):
Time

F1

F2

F3

0.026995
0.033245
0.039495

0.083245
0.089495
0.095745

0.145745
0.151995
0.158245

0.214495
0.220745
0.226995

0.264495
0.270745
0.276995

679.15
691.69
698.20

702.09
717.52
723.79

747.86
761.40
746.08

728.91
717.94
718.35

675.69
679.26
639.61

1262.2
1276.5
1284.1

1323.4
1335.4
1338.5

1368.8
1391.6
1373.9

1391.9
1380.5
1401.0

1511.9
1544.2
1558.6

2836.1
2881.1
2913.2

2888.3
2913.4
2923.6

2856.9
2873.0
2852.2

2840.2
2787.9
2782.9

2662.0
2650.2
2593.9

ia pirmasis stulpelis rodo analizs laiko (pjvio) moment sekundmis (tikriau sakant, j dalimis), kiti trys atitinkam formani danius hercais.

49

Dabar reikia tiktai surasti formantes, apibdinanias pat tiriamojo balsio vidur11, suapvalinti j reikmes 10 Hz tikslumu, ir gauname atitinkamo balsio apibendrint spektrin charakteristik. Nagrinjamuoju atveju balsio vidurys lygus madaug 152ms=0,151995 s (t laiko moment ir jam atliepianias formantes rodo
parykintas riftas), vadinasi, tiriamajam balsiui bdingos tokios formants, suapvalintos 10Hz tikslumu: F1=760Hz, F2=1390, F3=2870Hz.
Taip nustatomos vis tiriamj balsi spektrins ypatybs.
2.5. Ir trukms, ir spektr tyrimo pirminiai duomenys apdoroti statistikai. Kaip
jau prasta, buvo skaiiuojami aritmetiniai vidurkiai (_), standartiniai nuokrypiai (s),
variacijos koeficientai (v), 95% pasikliaujamieji intervalai; lyginamj reikini tyrimo rezultat statistinis reikmingumas patikrintas t (Studento) kriterijumi. Kaip ir
kituose io pobdio darbuose, statistiniai skaiiavimai atlikti kiek modernizuota kompiuterine programa STUD.PAS (programavimo kalba TURBO PASCAL,v.7). Kadangi kiekvienas diktorius tiriamuosius garsus tardavo kiek kitaip, skaiiuotos ir atskir diktori, ir apibendrint duomen spektrins charakteristikos.
3. Rezultatai
3.1. Balsi t r u k m s tyrimo rezultatai pateikti 1 lentelje. Jos pirmajame stulpelyje nurodyti diktori inicialai, antrajame tiriamieji balsiai, treiajame simboliu n ymimas imties tris (matavim skaiius), ketvirtajame aritmetinis vidurkis
(_) ir standartinis nuokrypis (s) milisekundmis. Toliau eina variacijos koeficientas, 95% pasikliaujamasis intervalas ir apskaiiuotoji bei kritin Studento (t) kriterijaus reikm. Pirmosiose atuoniose eilutse pateikiami konkrei diktori duomenys, paskutinse dviejose apibendrinti rezultatai, apskaiiuoti sujungus atskir
diktori pirminius rezultatus vien masyv (tikriau sakant, du daliniKs ilgj ir
pusilgi balsi masyvus).
1 l e n t e l . Balsi [a,] ir [a.] trukm
Diktorius

Balsis

_s (ms)

v (%) 95% pasikl. intervalas (ms)

R..

[a,]
[a.]

33
33

33350
25463

14,9
20,8

315351
235273

A.G.

[a,]
[a.]

27
30

21729
15440

13,5
25,8

205228
140169

t >
< t =
6,28>t0,001=3,45

6,72>t0,001=3,48

11
Anksiau mginta operuoti formani reikmi vidurkiais, bet tokie matavimai nelabai patikimi,
nes apibendrina ne tik paiam balsiui bding spektrin charakteristik, bet ir visus to balsio ir gretim
gars koartikuliacijos reikinius. inoma, stipresn koartikuliacija gali sismelkti ir pat segment vidur, bet, be abejo, tas sismelkimas esti daug menkesnis negu garso pradioje ir pabaigoje. iaip ar
taip garso vidurio spektrins charakteristikos daug patikimesns.

50

1 lentels tsinys
Diktorius

t >
< t =

Balsis

_s (ms)

v (%) 95% pasikl. intervalas (ms)

K.B.

[a,]
[a.]

30
30

28053
20240

19,0
20,0

260299
187217

B.G.

[a,]
[a.]

30
30

33549
25533

14,5
13,1

317354
242267

[a,]
[a.]

120
123

29466
21759

22,5
27,3

282306
206228

Apibendr.
rezultatai

6,38>t0,001=3,47
7,48>t0,001=3,47

9,57>t0,001=3,31

3.2. S p e k t r i n s a n a l i z s rezultatus r. 2 lentelje (statistikai reikmingos apskaiiuotosios Studento kriterijaus reikms parykinamos). ia statistiniai parametrai idstyti ta paia tvarka, tik tarp pirmojo ir antrojo stulpelio terptas naujas,
kuriame nurodomos atitinkamos balsi formants, o vidurki bei standartinio nuokrypio ir pasikliaujamojo intervalo stulpeliuose pateikiamos formani reikms hercais (Hz). Kiti dalykai turt bti aiks ir be smulkesnio aikinimo.
2 l e n t e l . Balsi [a,] ir [a.] formants
Diktorius

Formant

F1
R..

F2
F3
F1

A.G.

F2
F3
F1

K.B.

F2
F3

Balsis

_s (Hz)

v (%)

95% pasikl.
intervalas (Hz)

[a,]

33

68040

5,9

660690

[a.]

33

68040

4,6

670690

[a,]

33

133090

6,7

13001360

[a.]

33

137090

6,5

13401400

[a,]

33

2700120

4,5

26602750

[a.]

33

2690170

6,2

26302750

[a,]

28

68020

2,3

680690

[a.]
[a,]

30
28

70020
1260 50

3,1
4,2

690710
12401280

[a.]

30

1330110

8,3

12901380

[a,]

28

2770 90

3,1

27302800

[a.]

30

2720150

5,6

26702780

[a,]

30

61060

9,4

580630

[a.]

30

64060

9,2

610660

[a,]

30

133090

6,4

13001370

[a.]

30

138090

6,6

13501420

[a,]

30

3090320

10,4

29703210

[a.]

30

3240320

9,9

31203360

t >
<t=

0,48<t0,05=2,00
1,57< t0,05=2,00
0,48< t0,05=2,00

3,04 >t0,005=2,92
3,06>t0,005=2,92

1,31<t0,05=2,00
2,02>t0,05=2,00
2,10>t0,05=2,00
1,85<t0,05=2,00

51

2 lentels tsinys
Diktorius

Formant

F1
B.G.

F2
F3

Apibendrinti
rezultatai

F1
F2
F3

Balsis

_s (Hz)

v (%)

95% pasikl.
intervalas (Hz)

[a,]
[a.]
[a,]
[a.]
[a,]
[a.]

30
30
30
30
30
30

86040
90040
123070
135080
2760230
2870150

4,7
4,6
6,0
5,8
8,2
5,2

850880
880910
12001260
13201380
26702840
28202930

[a,]
[a.]
[a,]
[a.]
[a,]
[a.]

121
121
121
121
121
121

710100
730110
129090
136090
2830260
2880300

14,7
14,8
6,9
6,6
9,1
10,5

690730
710750
12801310
13401370
27802870
28202930

t >
< t=

3,15 >t0,005=2,92
5,80 >t0,001=3,47
2,38> t0,05=2,00
1,47< t0,05=1,97

5,61 >t0,001=3,31
1,39< t0,05=1,97

Pateikiama ir keletas konkrei spektrogram (r. 36 pav.). Kaip jau prasta,

ordinai ayje ymimi formani daniai hercais, abscisi ayje laikas sekundmis.

34 p a v. odi k=,ju.~ koj ir pak=,ju. ~pakaj (dikt. A.G.) spektrogramos

56 p a v. odi r=,da. ~ rodo ir r=.da. ~ rado (dikt. A.G.) spektrogramos

52

Deja, anglikus tekstus spektrogramose rao pati programa j pakeisti nemanoma. Dl programos kapriz negalima ir iliustruojamj odi pateikti normalia
transkripcija teko verstis supaprastintu tarptautins transkripcijos variantu.
4. Rezultat aptarimas
4.1. Balsi t r u k m s tyrimo rezultatai (r. 1lent.) tokie akivaizds, kad beveik ir aptarinti j nereikia. Statistikai reikmingai skiriasi tiek atskir diktori,
tiek bendrieji vidurkiai: n vienu atveju pasikliaujamieji intervalai net nesuartja,
o Studento kriterijaus empirins reikms visur skiriasi nuo kritini tikimybe, didesne u P0,001. Apibendrintais duomenimis [a,] trukms santykis su [a.] trukme yra
1,35:1; konkrei diktori santykiai gali bti net rykesni: A.G. 1,41:1, K.B.
1,39:1. Paymtina, kad skyrsi beveik visos konkrei variani poros, pasitaik tik vienas kitas prietaringas atvejis (r. 7 pav., kur tik 10 tak i 120 atsiduria
virum striains x =y). Vadinasi, manymas, kad nagrinjamieji balsiai kiekybs
atvilgiu es tapats, yra tik viena i t pasak, kurios kadaise buvo upldusios
ms kalbotyr12 .

7 p a v. Balsi [a,] (abscisi ais) ir [a.] (ordinai ais) trukms takin diagrama

12
r., pvz., BltII (2), 1966, 129, kur kalbama apie v i s i k kiriuot trumpj [a e i u] pailgjim iaurini paneviki negaliniuose skiemenyse.

53

4.2. S p e k t r i n s a n a l i z s rezultatai taip pat gana ikalbingi.

Stabiliai (iskyrus ypa neraikiai kalbjusio pirmojo diktoriaus duomenis) skiriasi
antroji formant: pozicinio ilgumo balsiui bdinga auktesn F2, prigimtinio ilgumo
balsiui emesn; vidutinis skirtumas siekia 70 Hz. Trij diktori (A. G., K. B. ir B. G.)
pozicinio ilgumo [a.] rodo ir auktesn F1, bet apibendrinti ios formants matavimo
rezultatai statistikai nereikmingi skirtumo tikimyb labai menka (reikmingumo
lygmuo nesiekia n P0,1). Antrj formani skirtingumu, be abejo, aikintinas tamslesnis [a,] ir kiek viesesnis [a.] tembras, gana nesunkiai pastebimas ne tik lyginant
atitinkamas minimalisias poras, bet ir klausantis natralios riliosios kalbos, net atsitiktinai igirdus vien i i balsi: [a,] atrodo artimesnis penktajam kardinaliniam
balsiui [:], o [a.] kokybs atvilgiu skamba madaug kaip prastinis kiriuotas balsis
bendrins kalbos odiuose blak, graios, kasa, pajus, rado; i kardinalini balsi
artimiausias jam bt ketvirtasis [a], tik io tembras kiek viesesnis.
R.Piotrovskio spektrogram vertinamieji indeksai13 , apskaiiuoti jau ne kart minta specialia kompiuterine programa FORMANT2.PAS, iuos stebjimus visikai patvirtina. Kaip rodo apibendrintj rezultat analiz, tiriamieji balsiai labiausiai skiriasi tonalumo indeksais: ir vieno, ir kito balsio j reikms neigiamos. Vadinas, abu balsiai
neabejotinai ematoniai, bet [a,] indeksas yra kiek emesnis (-82), o [a.] auktesnis
(-56). Visai vienodas tempimas ir bemolikumas, o kompaktikumo skirtumas mikroskopinis: [a,] indeksas yra 898, [a.] indeksas 895. Atskir diktori indeksai gerokai varijuoja, bet nuo bendrosios tendencijos nedaug tenukrypsta. Tik ilgasis balsis
kiek daniau bna rykesnio kompaktikumo, kartais ir bemolikumo bei tempimo.
Akustinio tyrimo duomenis interpretuodami artikuliaciniais poymiais galtume
sakyti, kad [a,] laikytinas iek tiek u p a k a l e s n s, lieuvio aknies kryptimi atitrauktos artikuliacijos balsiu, o [a.] truput prieakesns artikuliacijos. Atsargiai
galima kalbti apie ilgojo balsio didesnio atvirumo bei emesnio pakilimo tendencij, bet t i k t a i apie tendencij, o ne koki tikresn ypatyb. Nors ir sunkoka patikti turint galvoje tarms arealin situacij, akustiniam bemolikumui atliepianios
lp artikuliacijos atvilgiu abu balsiai turt bti beveik tapats, tiesa, su tam
tikrais svyravimais atskir diktori kalboje.
Taigi apie prigimtinio ir pozicinio ilgumo a tipo balsi tapatum negaltume kalbti net tuo atveju, jeigu j trukm, arba kiekyb, bt sutapusi. Tok kalbjim neigte neigt skirtinga antroji formant ir su ja susij audiciniai bei artikuliaciniai reikiniai. Kalbamieji garsai skiriasi ne tik kiekybe, bet ir kokybe.
13
r... , ,
, VI, 1960, 2428.

54

5. Baigiamosios pastabos
5.1. Kaip rodo tyrimas, nuomon, kad pozicinio ir prigimtinio ilgumo emutiniai
balsiai [a.] / [a,] Adutikio nektoje es tapats, kuri lengvabdikai paband atgaivinti K.Garva, yra v i s i k a i k l a i d i n g a: tiriamieji garsai skiriasi ir kiekybe, ir
tembru. Prigimtinio ilgumo balsis [a,] neabejotinai yra ilgesnis ir emesnio tembro
(vadinasi, kiek upakalesnis) negu pozicinio ilgumo pusilgis [a.]. Dialektologai, skirtingai transkribuojantys iuos garsus, ymi r e a l i gars prieprie.
5.2. Kai eksperimentas buvo jau baigtas ir apraytas, atjo galv, kad svarstomj hipotez visai nesunku paneigti ir elementariausiu diachroniniu argumentu.
Kaip inoma, gryn ilgj [a,] < * kiriuotoje pozicijoje dabar beturi tik paties
Adutikio ir Mielagn nektos. Visur aplinkui jis tiesiog ms akyse virsta [,]
tipo balsiu arba bk uo primenaniu diftongoidu [u,] taip yra net visai alia Adutikio esanioje SvErk nektoje14. Pagal visus klasikins diachronins kalbotyros
principus tas pats garsas toje paioje pozicijoje visada kinta vienodai15 . Vadinasi,
ten, kur [a,], kils i *, virsta, tarkim, [u,], toks pat balsis ar diftongoidas turi bti
ir vietoj sivaizduojamojo [a,], kilusio i *-=- negaliniame kiriuotame skiemenyje,i tikrj, pavyzdiui, Svirk nektoje turimos lytys g=.ls~galas, k=.s~kasa,
s=.kie~sak btinai bt tariamos *gu,ls, *ku,s, *su,kie. Bet toki keistenybi
niekur nra tek girdti nepateikia j n pats K.Garva, nors tik jos galt paremti jo savit poir.
5.3. Pagaliau lieka tik maloni pareiga padkoti doktorantei Jolitai U r b a n a v i i e n e i u didel pagalb atliekant tyrim ir vertingus patarimus.
DAUER UND SPEKTREN DER VOKALE [a.] / [a.] IN DER MUNDART VON ADUTIKIS
Zusammenfassung
Im Artikel wird anhand des spektrographischen Experiments bewiesen, dass sich der lange [a,]<*
in der ostlitauischen Mundart von Adutikis zweifellos von dem neu verlngerten halblangen [a.] < *-=sowohl quantitativ als auch qualitativ unterscheidet. Der geerbte [a,] ist viel lnger als [a.], auerdem
zeichnet er sich durch eine niedrigere Klangfarbe aus (besonders durch niedrigere Bedeutungen des
zweiten Formanten).

14
r. J.U r b a n a v i i e n , Svirk nektos kintamojo pakilimo balsi eksperimentinis tyrimas,
Klb LII (1), 2003, 97tt.
15
Plg. H. P a u l, Prinzipien der Sprachgeschichte, Tbingen, 1968, 67 (46)tt.; A.M e j , Lyginamasis metodas istorinje kalbotyroje, Vilnius, 1956, 36; . , , , 1968, 379tt.

55