You are on page 1of 9

B A L T I S T I C A X L (1) 2 0 0 5 2 12 9

Bronius MASKULINAS
iauli universitetas

REFLEKSYVUMO RAIKA JOKBO MORKNO POSTILS


PERIKOPSE
Straipsnyje norima aptarti kai kuriuos refleksyvumo raikos momentus Morkno Postils perikopse lyginant jas su Rjaus Postils atitikmenimis. Refleksyvumas
lietuvi kalboje gali bti reikiamas sangrinio vardio kilmininku savo, vardio
aknies sav- derinamosiomis formomis, sangrinio vardio naudininku sau, sangriniais (ir nesangriniais) veiksmaodiais bei implicitikai nesant nurodymo
apie objekto priklausym kitam subjektui (plg. G e n j u e n e 1984, 98; R o s i n a s
1988, 167168). Aikiai dominuojanti senuosiuose ratuose yra vardin refleksyvumo raika, be to, ji labiausiai skiriasi nuo dabartins kalbos, todl vardiniai refleksyvai ia ir aptariami.
Refleksyvasvartojamas tada, kai veiksmas nukreipiamas pat veiksmo atlikj
(C h r a k o v s k i j 1990, 160). Vykstant refleksyvacijos procesui, sangrinis vardis
pakeiia vis nerefleksyvini vardi formas. Refleksyvizacijos procesas i esms
yra substitucijos procesas, nes sangrin vard galima laikyti nesangrini vardi substitutu, kuris, bdamas neutralus asmeniui, skaiiui ir giminei, nesangrini vardi formas susieja su veiksmo subjektu. Keiiantis komunikacijos akto dalyvi vaidmenims, sangrini vardi paradigmos nesikeiia (r. R o s i n a s 1996,
5356).
Seniesiems lietuvi ratams bdingi du vardini refleksyv vartosenos modeliai: I neutrali asmens, skaiiaus ir gimins atvilgiu sangrinio vardio vartosena; II nerefleksyvini vardi refleksyvin vartosena pirmojo ir antrojo asmens
sferoje; refleksyvins formos iuo atveju vartojamos tik treiojo asmens sferoje.
Dabartinje lietuvi kalboje vartojamas tik I i pateiktj refleksyv vartosenos
modeli. Kur laik manyta, kad ir II modelis yra taisyklingas, bdingas lietuvi
kalbai (B e z z e n b e r g e r 1877, 254256). Vliau tokia nuostata pagrstai suabejota (P a l i o n i s 1967, 192195) ir rodyta, kad tik pirmasis modelis yra lietuvikas, nes jau balt epochos laikais sangriniai vardiai buv indiferentiki asmens,
gimins ir skaiiaus kategorij poiriu (R o s i n a s 1973, 161169; R o s i n a s 1988,
175179).

21

Lietuvi senuosiuose ratuose vyrauja II modelis. Tai akivaizdiai matyti palyginus kelet skirting XVIXVIIa. lietuvi ratijos paminkl1. Abiej modeli konstrukcij santykis matyti i 1 lentels2:
1 l e n t e l . Refleksyvumo raikos modeli santykis
Refleksyv vartosenos modelis

altinis

II

DP

25%

75%

BP

44%

56%

PS

26%

74%

II, nelietuviko, modelio vyravimas senuosiuose ratuose aikintinas svetimkalbi original bei apskritai svetim kalb taka tuometiniams lietuvi autoriams,
nes refleksyv vartosena lietuvi ir beveik visose tak galjusiose daryti kalbose
yra skirtinga. Be to, galvoje btina turti ir originalumo poiriu nevienalyt postili struktr, t.y. reikia skirti refleksyvumo raik perikopse ir pamoksluose. Tokio atskyrimo btinyb patvirtina 2 lentels duomenys:
2 l e n t e l . Refleksyvumo raika postili perikopse ir pamoksluose
Refleksyv vartosenos modelis
altinis

Pamokslai

Perikops

II

II

DP

29%

71%

10%

90%

BP

51%

49%

9%

91%

PS

27%

73%

Kaip matyti, perikopse antrasis modelis virija pirmj 910 kart. Tuo tarpu
pamoksluose antrojo modelio konstrukcij u pirmojo daugiau tik apie 2,5 karto.
1

Mediaga pateikiama i skirtingiems XVIXVII a. rat variantams atstovaujani to paties pobdio


altini: Jono Bretkno Postils, Mikalojaus Daukos Postils, Konstantino Sirvydo Punkt sakym.
Rengiant straipsn naudotasi Jono Bretkno Postils ir Baltramiejaus Vilento Evangelij bei Epistol
kompiuterinmis odi form konkordancijomis, kurias sudar LKI Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus darbuotojai: habil. dr. Saulius Ambrazas (darbo vadovas), dr. Ona Aleknaviien, Riardas Petkeviius
ir Vytautas Zinkeviius (programuotojas).
2
Kadangi treiojo asmens sferoje refleksyv vartosena vienoda abiem modeliams, tai skaiiuotos tik 1 ir
2 asmens sferos konstrukcijos. Be to, kad mediagos apimtis bt panaaus dydio, Daukos Postils ia
pateikti tik antrosios dalies (p. 377627) duomenys.
3
Punkt sakym perikopse aptikta tik viena kalbamoji refleksyvin konstrukcija, todl parodyti abiej
refleksyvumo raikos modeli santyk iuo atveju nra galimybs.

22

O Bretkno Postils pamoksluose I modelis netgi danesnis. Tok nevienod abiej


modeli konstrukcij santyk pamoksl tekstuose ir perikopse galima paaikinti
skirtingu altini originalumo laipsniu. Visos evangelij itraukos atkeliavusios i
klasikini kalb (tiesiai arba per lenk ar vokiei kalbas), kuriose refleksyv vartosena skiriasi nuo lietuvi kalbos. Todl visikai suprantamas toks rykus antrojo
modelio vyravimas perikopse.
Kalbant konkreiai apie Morkno Postil ir jos original Rjaus Postil, pastebtina, kad i esms viskas, kas ia buvo pasakyta, refleksyvumo raikos poiriu
tinka ir lenk kalbai: joje taip pat veikia vadinamoji refleksyvacijos taisykl, pagal
kuri, sutapus turtojui ir veiksmo subjektui, prie objekto vartojamas ne savybinis, o
savybinis sangrinis vardis (KPSBJ 124). Lygiai taip pat to laikotarpio lenk ratams bdingi du mintieji refleksyv vartosenos modeliai. Skirtumas tik tas, kad lenk kalboje nevartojamas nekaitomasis sangrinio vardio kilmininkas, ia, kaip
minta, vartojamas savybinis sangrinis vardis. Taiau ia vlgi pasakytina, kad derinamj ir nederinamj form vartosenos santykis lietuvikuose ratuose lyginant
juos su lenkikais atitikmenimis nra aktualus. Tiek kaitomosios, tiek nekaitomosios
formos vartojamos sinonimikai, be koki nors semantini skirtum, plg.:
a) Mt 11,2
Lk 2,39
Mt 2,12

nuiunts du igi piuntiniu wa bioia MP 11


ugria ing Glile miet awa Naret MP 43
kitu kieliu preio imena awo MP 53

b) Lk 2,7
ir pagimde unu w pirmgimi MP 24
Jn 2,11 ir apreykie low aw MP 68
Lk 14,21 atkie tty Ponuj wamui MP 232

I pavyzdi matyti, kad vardi nekaitomj form galnje kartais vartojamaa, kartais o. Tokia gretimini form su redukuotu nekiriuot galni vokalizmu
vartosena buvo bdinga daugeliui XVIXVIIa. lietuvi autori (r. Z i n k e v i i u s
1988, 61, 72). iuo poiriu dar galima palyginti tok pavyzd:
Mt 21,78 vdei ant i rubus w [] daug moniu rubus kloi o MP 249

Apskritai pasakytina, kad senuosiuose lietuvi ratuose dominuoja btent savybiniai kilmininkai, o ne derinamosios savybini vardi formos4. Iimt ia sudaro tik
Daukos tekstai, atstovaujantys tam paiam (viduriniam) rat kalbos variantui, kaip ir
Morkno Postil. Tokios i bendro konteksto isiskirianios Daukos vartosenos prieastis nra aiki. Aikinimas lenkikojo originalo taka nebt labai tikinamas, nes ir
Morkno Postil bei kai kurie kiti io kalbos varianto ratai versti i lenk kalbos.
4

Isamiau r. M a s k u l i n a s 2003, 163168.

23

Taigi pervelgus Morkno Postils perikopes, ufiksuotos 202 vardins refleksyvins konstrukcijos. I j tik 4 pirmojo ir antrojo asmens sferos I modelio konstrukcijos. II modelio pirmojo ir antrojo asmens sferos konstrukcij rasta 69. Visos likusios yra treiojo asmens sferos konstrukcijos. Tai, kad rykiai vyrauja II, nelietuvikasis,
refleksyvumo raikos modelis, yra dsningas faktas, turint galvoje, kad tirta buvo btent perikopi mediaga, nes, kaip minta, ta pati tendencija yra ir kituose to laikotarpio ratuose.
Pasiirjus konkreiau, matyti, kad daugiausia esama 3-ojo asmens sferos konstrukcij. Tai natralu, nes 3-asis asmuo vartojamas daniausiai. Toliau pagal danum pasiskirsto II modelio vienaskaitos 2-ojo asmens (35 konstrukcijos) ir 1-ojo asmens (20 konstrukcij) konstrukcijos. Gerokai maiau daugiskaitos konstrukcij
2-ojo asmens sferos 12, o pirmojo asmens sferos tik 2. I modelio konstrukcij
ufiksuota, kaip minta, keturios: dvi vienaskaitos 1-ojo asmens sferos ir po vien
vienaskaitos 2-ojo asmens ir daugiskaitos 1-ojo asmens sferos konstrukcij. I modelio daugiskaitos 2-ojo asmens sferos konstrukcij neufiksuota.
Morkno vardinius refleksyvus palyginus su atitinkamomis Rjaus Postils konstrukcijomis, ufiksuotos 64 nesutampanios refleksyvins konstrukcijos, t.y. madaug tredalis vis aptariamj konstrukcij. Kokia galt bti toki dideli neatitikim prieastis? ia reikia prisiminti senj rat tyrj teiginius, jog dauguma
XVIXVIIa. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts autori naudojosi Ryt Prsijos
lietuvikais leidiniais. Ypa danai buv naudojami Baltramiejaus Vilento 1579 metais ileist Evangelij bei Epistol tekstai5. Manoma, kad Morknas, versdamas
Rjaus postil, perikopi tekst savarankikai nevert, o pasinaudojo mintuoju
Vilento altiniu6. Kiek tokius teiginius remia refleksyvumo raikos Morkno Postils perikopse analiz? Norint tai isiaikinti, mintosios nesutampanios Morkno ir Rjaus postili refleksyvins konstrukcijos buvo palygintos su Vilento Evangelij bei Epistol atitikmenimis. Panaaus pobdio Mikalojaus Daukos Postils
perikopi tyrimas7 parod, kad kartais tikslingas yra ir aptariamj refleksyv lyginimas su lotynikosios Vulgatos, kaip vieno i daniausi Evangelij vertimo altini, atitikmenimis.
Taigi kokie yra Morkno ir Rjaus refleksyvumo raikos nesutapimai? Daniausiai nesutampa I ir II modelio konstrukcij vartojimas. Morkno Postilje vartojam II modelio konstrukcij Rjaus Postilje paprastai atitinka I modelio konstrukcija, plg.:
5
6
7

24

Isamiau r. P a l i o n i s 1967, 1314.


r. B i r i k a 1957, 12; 1990, 198.
r. M a s k u l i n a s 2000, 107124.

Mt 2,15
I Eghipta pwadinau un mna MP 39
Egiptu wywal Syn woiego RP 82
Ich Egpta pawadinau Sunu mana EE 140
Lk 6,4142
kam regi kri akiie broli taw / o rata akiie taw neidaboghi MP 249
Cemu ty vptruie diebko w oku brt wego / biermnie moe
obcy w wanym oku woim RP 535
kam regi krila ake brolia tawa / a rta ake tawa neidaboghi? EE 90
Lk 5,4
vaikite tinkus iuu nt walkm MP 255
roruie iei woie n obow RP 547
vchleikit tinklus u / ant walkma EE 91

I pavyzdi matyti, kad lenkikajame tekste pateiktais atvejais vartojama I modelio konstrukcija, Morknas visur renkasi II modelio refleksyvumo raik. Lygiai
tokie pat refleksyvai vartojami ir Vilento bei Vulgatos tekstuose. Sugretintos konstrukcijos aikiai rodo, kad Morknas tiesiog paraidiui jas nuras nuo Vilento.
Prieingas atvejis, kai lenkiko teksto II modelio konstrukcij lietuvikame tekste
atitinka I modelio konstrukcija, ufiksuotas tik vienas, plg.:
Lk 6, 42
Kydune / imek pirm rt i akies wa MP 249
Pokryty cowiece / wyru pierwey biermo oka twoiego RP 536
Klaidune / ichmek pirm rta ich akies tawa EE 90

domu tai, kad iuo atveju Morkno konstrukcija nesutampa n su vienu i pateiktj altini, Morknas ia vienintelis vartoja lietuvik refleksyvumo raikos
model. Tiek Rjaus, tiek Vilento tekstai veikiausiai yra paveikti Vulgatos, plg.:
Lk 6, 42

Hypocrita, eice primum trabem de oculo tuo V

Vadinasi, iuo atveju bt galima kalbti apie savarankik Morkno vertim.


Kitas refleksyv vartosenos Morkno ir Rjaus postilse neatitikim tipas
payminio, t.y. iuo atveju vardio, vieta paymimojo odio atvilgiu. Payminys
vartojamas prepozicikai arba postpozicikai. Tiek lietuvi, tiek lenk senuosiuose
ratuose vyrauja postpozicin payminio vartosena8 . Tais atvejais, kai iuo poiriu
vartosena nesutampa, prepozicinis payminys paprastai fiksuojamas Morkno Postilje. Prieingo atvejo neufiksuota. Tra vienintelis pavyzdys, kai payminys prepozicikai vartojamas abiejuose altiniuose, plg.:
8

Isamiau apie tai r. V a s i l i a u s k i e n 1997, 104121.

25

Jn 3,16

ghis w unu wienagimi dawe MP 219


da wego iednego SynRP 469
ghis awa unu wienaturti dawe EE 78

Kitais neatitikim atvejais payminio prepozicija bdinga tik Morknui, plg.:


Mt 22,5
ei wienas nt wa lauk / o ntras nt awo prekitos MP 354
roeli i / ieden do wi woiey / drugi te po kupiectwach woich RP 742
eia wienas ant awa lauka / a antras ant awa prektas EE 119
Mt 9,25
imk tawa patal ir eyk MP 349
wemi oko twoie / id RP 729
imk tawa patala / ir eik namna EE 118

I pateiktj pavyzdi matyti, kad Morkno refleksyv vartosena ia vlgi visur


visikai sutampa su Evangelij bei Epistol atitikmenimis.
Aptikta keletas toki atvej, kai toje paioje konstrukcijoje fiksuojami abu mintieji neatitikimai, t.y. I II modeli vartosenos neatitikimas ir payminio prepozicija postpozicija, plg:
Mt 13,27
wiepatie / r ne giar ekl nt tw dirwos peiey MP 83
Pnie ie ty by nie dobrego naienia nia n roli woiey RP 176
Wiechpatie / er ne giera ekla ant tawa dirwas paieie? EE 31
Lk 16,25
tu geray tureiei two giwatoy MP 237
ty wiele dobrego ywa ywot woiego RP 509

Kaip matyti, Morkno Postilje vartojamas II refleksyvumo raikos modelis ir prepozicinis payminys, o Rjaus Postilje I modelis ir postpozicinis payminys. Pirmasis Morkno pavyzdys visai sutampa su Vilentu, o Luko 16,25 atitikmens Vilento
tekste nra. Vulgatos konstrukcija ia irgi skiriasi, plg.:
Lk 16,25 recepisti bona tua in vita tua V

Taigi ia vl bt galima kalbti apie originali Morkno vartosen.


Esama ir toki atvej, kai Morkno Postils eksplicitin refleksyvumo raik Rjaus
Postilje atitinka implicitin raika, plg.:
Mt 8,3
Jeus itiees rank awa dailiteia io MP 73
wyignwy Jeus rk dotknl go RP 155
Ieus ichties ranka awa / dailiteia i EE 27

26

Jn 10,15
ywta [] guldiu v awis mn MP 181
du [] kd owiecki RP 385
iwata mana guldau vch aws mana EE 66

Tokia Morkno vartosena ia vlgi veikiausiai nulemta analogik Vilento konstrukcij.


Ufiksuota keletas pavyzdi, kai Morkno teksto sangrins konstrukcijos visai
neturi atitikmen Rjaus tekste. Pavyzdiui, Morkno Postils 25 puslapyje esanti
perikop i Evangelijos pagal Luk yra gerokai ilgesn negu atitinkama Rjaus Postils perikop ir pan. Palyginus tokius atvejus su Evangelijomis bei Epistolomis, vl matyti, kad kalbamj nesutapim prieastis paraidinis Morkno nusiraymas nuo
Vilento. iuo poiriu galima palyginti tokius bdingus pavyzdius:
Lk 10,27
Milek Pon Diew tawo i wios irdies tawa ir i wios duios tawa /ir i
wios ilos tawa / ir i wios dumos taw MP 312
Bndie miowa Pn Bog twego / e wytkiego erc wego / e wytkich
il twoich / y e wtytkiey myli twoiey RP 651
Mlek PONA Diewa tawa / ich wios chirdies tawa / ir ich wias duchias
tawa / ir ich wios los tawa / ir ich wios dumos tawa EE 107
Mt 22,4
ity mana pietus pagatawiau MP 354
iu obiad moy gotow iet RP 742
chitai / mana pietus pagatawijau EE 119

Antruoju atveju abiejose postilse netgi vartojamos skirtingo tipo konstrukcijos,


ir Rjaus tekste sangra visai nereikalinga. Tokie pavyzdiai patvirtina teiginius,
kad Morkno Postils perikops verstos ne tiek i Rjaus originalo, kiek pasinaudota
jau iverstais Vilento tekstais.
Apibendrinant reziumuotina, kad Morkno Postils perikopse i esms vartojamas tik II, nelietuvikasis, refleksyvumo raikos modelis, t.y. pirmojo ir antrojo
asmens sferoje sangrikai vartojami nesangriniai vardiai. Pirmojo modelio
konstrukcij su sangrinio vardio formomis ufiksuota tik keturios. Kaip vien
i pagrindini tokios refleksyvumo raikos prieasi galima nurodyti tai, jog daugeliu atveju refleksyvins perikopi konstrukcijos Morkno yra paraidiui nusiraytos nuo Vilento Evangelij bei Epistol. Kiek tai yra aklas nusiraymas, o kiek
pritarimas tokiai refleksyvumo raikai, padt isiaikinti Postils pamoksl refleksyvini konstrukcij analiz, nes Rjus nesangrinius vardius refleksyvumui reikti
vartoja reiau nei Morknas. Taigi teiginys, kad II refleksyvumo raikos modelio
konstrukcij gausos lietuvi senuosiuose ratuose viena i prieasi lenkik

27

original taka, kalbant apie Morkno Postil priimtinas rezervuotai. Rjaus refleksyvumo raika iuo atveju kaip tik galjo bti sektinas pavyzdys jo knygos vertjui lietuvi kalb. Apie didesn tokio pobdio tak galima kalbti daugiau vokiei ar lotyn kalb original poiriu, ypa turint galvoje ia aptartas
Baltramiejaus Vilento Evangelij bei Epistol refleksyvines konstrukcijas. O apskritai
pasakytina, kad Rjaus Postils perikopi kalba refleksyvumo raikos poiriu yra
geresn u Morkno Postils perikopi kalb.

THE EXPRESSION OF REFLEXIVITY IN THE PERICOPES OF JOKBAS


MORKNAS POSTIL
Summary
The article compares certain aspects of the expression of reflexivity in the pericopes of Morknas
Postil with the equivalents of the Polish original Rejs Postil and Baltramiejus Vilentas Gospels and
Epistles, used by Morknas. The review of the pericopes of Morknas text resulted in finding 202
reflexive pronoun structures. In most cases the expression of reflexivity is non-Lithuanian when nonreflexive pronouns are used for the first and second person. About one third of these structures do
not coincide with the corresponding structures used by Rej in his Postil, but almost all coincide with
the text of Vilentas Gospels and Epistles. This confirms earlier statements that Morknas took the majority of the texts of pericopes from Vilentas. Altogether it should be observed, that the language of the
pericopes of Rejs Postil in terms of the expression of reflexivity is better than the language of the pericopes
of the Postil by Morknas.

ALTINIAI IR LITERATRA
B e z z e n b e r g e r A., 1877, Beitrge zur Geschichte der litauischen Sprache auf Grund litauischer
Texte des XVI. und des XVII. Jahrhunderts, Gttingen.
B i r i k a V., 1957, Senj lietuvik knyg istorija, II, Chicago.
B i r i k a V., 1990, Aleksandrynas, I. XVIXVII amiai (antrasis (fotografuotinis) leidimas), Vilnius.
C h r a k o v s k i j 1990 . ., , (. . . .), , 160161.
EE [Baltramiejus Vilentas], Euangelias bei EpiStolas [] pilnai ir wiernai pergulditas ant LietuwiSchka Sodia / per Baltramieju Willenta [] Metu M. D. LXXIX. [1579].
G e n j u e n e 1984 .,
, - , , 95101.
KPSBJ (. . . . ), , 1989.
M a s k u l i n a s B., 2000, Refleksyviojo posesyvumo raika Mikalojaus Daukos Postils perikopse, Archivum Lithuanicum, II, 107124.

28

M a s k u l i n a s B., 2003, Kaitomosios ir nekaitomosios savybini vardi formos lietuvi senuosiuose ratuose, Valoda 2003. Valoda dadu kultru kontekst. Zintnisko rakstu krjums, XIII,
Daugavpils, 163168.
MP [Jokbas Morknas], PoStilla LIETVWISZKA [...] WILNIVY [...] MetuoSe Diewa 1600.
P a l i o n i s J., 1967, Lietuvi literatrin kalba XVIXVIIa., Vilnius.
R o s i n a s A., 1973, Viena asmenini I ir II asmens vardi vartosenos ypatyb lietuvi senj
rat kalboje, Blt IX (2) 161169.
R o s i n a s A., 1988, Balt kalb vardiai, Vilnius.
R o s i n a s A., 1996, Lietuvi bendrins kalbos vardiai, Vilnius.
RP [Rej Mikoaj], Potilla Polska [...] W WILNIE [...] 1594.
V Vulgata. Cituojama i: Nestle-Aland, Novum Testamentum Latine, Stuttgart, 1992.
Va s i l i a u s k i e n V., 1997, Daiktavardio ir vardio genityvo vieta senojoje lietuvi kalboje,
LKK XXXI 104121.
Z i n k e v i i u s Z., 1988, Lietuvi kalbos istorija, III. Senj rat kalba, Vilnius.

29