B A L T I S T I C A X L (1) 2 0 0 5 9 9 111

Daiva SINKEVIIT
Vilniaus universitetas

VIENKAMIENIAI ASMENVARDIAI SU LIE. @=HC-: J PAMATAS IR

RYIAI SU DVIKAMIENIAIS ASMENVARDIAIS
1. LP I 462 darg- turinios vienkamiens lietuvi pavards siejamos su lie. dargKs
darganotas; bjaurus, nemalonus, negraus, lyktus; piktas, irzlus taip suponuojant
apeliatyvin t pavardi kilm. Taiau kiti tyrjai darg- turinius vienkamienius lietuvi vardus sieja su dvikamieniais asmenvardiais ar laiko j trumpiniais (r.: B g a
1958, 240; S a l y s 1983, 271, 286; S k a r d i u s 1998, 624 t.; J u r k n a s 1966,
104; R i m a 1977, 134; R a m o n i e n 1987, 61, 97; Z i n k e v i i u s 1988, 100;
R a g a u s k a i t 2000, 99; LVK 90, 91, 92, 284, 336; S i n k e v i i t 2004, 67).
Kompromisins nuomons savo darbuose laikosi Maciejauskien (1991, 247 t.; 1997,
114, 119): darg- turinius vienkamienius asmenvardius es galima gretinti ir su bendriniu lietuvi kalbos odiu, ir laikyti dvikamienio asmenvardio trumpiniu1 .
2. I ios trumpos apvalgos matyti, kad vienkamieni asmenvardi su dargkilm nra aiki: vardai laikomi ir apeliatyv, ir asmenvardi kilms. Turint omenyje, kad daugelis antroponimikos tyrj darg- turinius vienkamienius asmenvardius
sieja su dvikamieniais vardais, iame straipsnyje norima sitikinti j nuomons pagrstumu. Todl toliau siekiama nustatyti: 1) kokie yra manomi vienkamieni lietuvi asmenvardi su darg- atsiradimo bdai i dvikamieni asmenvardi; 2) koki
asmenvardi su darg- yra kitose balt kalbose ir ar galima t kalb vienkamienius
vardus gretinti su dvikamieniais asmenvardiais; 3) kurias vienkamienes lietuvi
pavardes, turinias darg-, galima sieti su dvikamieniais asmenvardiais, kokia j
daryba ir kaip jos paplitusios; 4) kaip yra susij darg- turintys vienkamieniai ir dvikamieniai lietuvi asmenvardiai ir kaip aikintini su trumpiniais nesieti kiti vienkamieniai vardai su darg-.
3. Straipsnyje remiama nuomon, kad tam tikrus vienkamienius lietuvi asmenvardius, turinius darg-, galima kildinti i trumpini ir sieti su dvikamieniais vardais, o darg- laikyti hipokoristiniu kamienu (apie tai dar r. S i n k e v i i t 2004,
3638, 67). I antroponim tyrj darb matyti, kad vienkamieniai asmenvardiai
su darg- i dvikamieni vard susidar keliais bdais. Daniausiai onomastikos li1

M a c i e j a u s k i e n (1997, 114) teigia: Svarbiausia prieastis, dl kurios *Darga pateikiamas

prie senj dvikamieni vard trumpini, yra tai, kad iuo metu inomi dvikamieniai asmenvardiai
bent jau teorikai visikai patvirtina i vardo susidarymo galimyb.

99

teratroje nurodoma ar pateikiama pavyzdi, kad tokie vardai yra atsirad i pirmojo dvikamienio asmenvardio kamieno (r.: B g a 1958, 240; S a l y s 1983, 271;
Z i n k e v i i u s 1988, 100; M a c i e j a u s k i e n 1991, 247; 1997, 114; LVK 90,
91, 92), reiau i pirmojo dvikamienio asmenvardio kamieno ir pradios antrojo
(r.: R i m a 1977, 134; Z i n k e v i i u s 1988, 100; M a c i e j a u s k i e n 1997,
114; LVK 90, 91, 92). Taip pat yra ir mananij, kad darg- turintys vienkamieniai
vardai yra sietini su antruoju dvikamienio asmenvardio kamienu (r. S a l y s 1983,
271; LVK 284, 336). Vadinasi, vienkamienius lietuvi vardus su darg- manoma kildinti ir i pirmojo, ir i antrojo dvikamienio asmenvardio kamieno (plg. D=rgis r ir
Darg-vElas r ar D=rgis Vvr ir S=u-dargas Vvr)2 arba sieti su pirmuoju dvikamienio
asmenvardio kamienu ir pradia antrojo (plg. D=rgis Tl ir D=r-ginas Tl).
4. Nagrinjant kit balt kalb dvikamienius asmenvardius galima pastebti, kad
lietuvi dvikamieniai vardai su darg- turi atitikmen prs kalboje. Abi balt kalbas
sieja dvejopos struktros dvikamieniai asmenvardiai: 1) turintys pirmj kamien
dar- ir priebalsiu g prasidedant antrj, plg.: lie. D=r-gilas3 ir pr. Dar-gil (plg. ir Dargilo r. Tr a u t m a n n 1925, 23, 135), lie. Dar-gaudis4 ir pr. Dar-gaude (plg. ir Dargawde r. Tr a u t m a n n 1925, 22, 135); 2) turintys pirmj ar antrj kamien
darg-5 : lie. D=rg-vainas ir pr. Darg-o-wayn (plg. ir Darg-e-wayn r. G e r u l l i s 1922,
27)6 , lie. VEs-dargas7 ir pr. Viss-e-darx (plg. ir Viss-e-darge r. Tr a u t m a n n 1925,
119, 135). Surasti bendrus baltikus dvikamienius asmenvardius su darg- yra gana
sunku, nes problemiki yra kamien turintys latvi kalbos asmenvardiai. Jeigu
lietuvi, latvi ir prs kalboms manoma suponuoti bendr baltik Dar-gVC- struktros dvikamien asmenvard plg. lie. D=r-gela (ir D=r-gelis, Dar-gelis, Dar-gelys8 ),
(?) la. Dar-gelis ir pr. Dar-gel 9 (ir Dar-gelo, Dar-gell r. Tr a u t m a n n 1925, 23,
2

ia ir toliau visi lietuvi asmenvardi pavyzdiai teikiami i LP. Prie pavardi nurodytos lokalizacijos sutampa su LP. Prie asmenvardi, minim i kit altini, yra pateiktos nuorodos.
3
Dl io asmenvardio r.: B g a 1958, 11, 201; S k a r d i u s 1998, 623; S a l y s 1983, 271;
J u r k n a s 1966, 105; LVK 91 ir kt. Taip pat dar plg. ir lie. avd. Der-gilas.
4
Toks lietuvi dvikamienis asmenvardis yra iliks lie. oikonime Dargaudiai k. (iauli r.) r.
ATS 54.
5
Toliau pateikti prs kalbos dvikamieniai asmenvardiai su antruoju kamienu darg- turi jungiamuosius balsius.
6
prs asmenvard turbt manoma kildinti i Gerulio minimo vietovardio. Pats G e r u l l i s
(1922, 27) vietovard taip pat gretina su lietuvi dvikamieniu vardu D=rg-vainis ir prs trumpiniu
Darge.
7
Dl io asmenvardio r.: L e s k i e n 1909, 333, 351; S a l y s 1983, 283; J u r k n a s 1966, 60
61; LVK 336 ir kt.
8
Taip pat plg. ir lie. avd. Der-gelis (?).
9
Tr a u t m a n n a s (1925, 135) kamieno gel- iuo atveju neiskiria, o nurodyt asmenvard laiko
priesaginiu vardu. Taiau galima manyti ir kitaip iskirti kamien gel-. Beje, ir pats Tr a u t m a n n a s
(1925, 135, 136) kitiems asmenvardiams tok kamien skiria, plg. pr. Do-gel, pr. Ei-gel.
10
Dl io asmenvardio dvikamienikumo r. 24 ina.

100

135), tai is asmenvardis yra bendras visoms trims balt kalboms. Taiau la. avd. Dargelis inomas tik i la. vv. Dargeeva (ratuose Dargeevo), minimo D a m b s (1990,
35). Todl toks baltik Dar-gVC- struktros dvikamieni asmenvardi siejimas gali
bti abejotinas, kadangi neaiku, kiek senas yra mintas latvi vietovardis. Taip pat
svarstytina yra ir io asmenvardio dvikamienikumo problema Dar-gVC- struktros asmenvard manoma interpretuoti ir kaip priesagos -elis vedin10 .
Bendrais vienkamieniais balt asmenvardiais, turiniais darg-, laikytini nepriesaginiai lie. D=rgis (Dargys, Dargus ir kt.), la. Darge (r. B l e s e 1929, 283; dar plg.
Dahrge r. P l i s 1936, 116) ir pr. Darge (ir Darghe, Dorge, Darg-use11 r. Tr a u tm a n n 1925, 2223, 135). Visose balt kalbose yra ir priesagini vienkamieni asmenvardi su darg-. Trims kalboms yra bendri vienkamieniai asmenvardiai su priesaga -ut-, plg. lie. Darg-utis (r. M a c i e j a u s k i e n 1991, 227), la. Darg-udte
(B l e s e 1929, 104, 283)12 ir pr. Darg-ute (r. Tr a u t m a n n 1925, 23, 135). Lietuvi ir prs kalbose dar yra bendr asmenvardi su priesaga -en-, plg. lie. Darg-enis
ir pr. Darg-enne (r. Tr a u t m a n n 1925, 23, 135)13 .
I pateikt pavyzdi matyti, kad latvi ir prs kalboms taip pat bdingi vienkamieniai ir dvikamieniai asmenvardiai su darg- (daugiausia toki vard turi lietuvi
kalba). Turimais duomenimis, trumpini kilms latvi vardai su darg- gali bti siejami
su pirmuoju dvikamienio asmenvardio kamienu ir pradia antrojo (?), o prs su
kuriuo nors dvikamienio asmenvardio kamienu arba pirmuoju kamienu ir pradia
antrojo. Tokios nuomons dl vienkamieni prs asmenvardi kilms laikosi ios
kalbos onimus tyr G e r u l l i s (1922, 27) ir Tr a u t m a n n a s (1925, 135). Problemikesni atrodo latvi kalbos asmenvardiai su darg-: dvikamieni vard beveik nra, todl vienkamieniai vardai (ypa be kit balt kalb konteksto) greiiau gretintini
su la. apeliatyvu drgs brangus. Tokios pozicijos laikosi B l e s (1929, 104). Taiau
teorikai (turint omenyje Dar-gVC- struktros dvikamienius asmenvardius) latvi ir
prs vienkamienius vardus su darg- galima laikyti ir trumpini kilms, kadangi iose
kalbose yra mint kamien turini dvikamieni asmenvardi.
5.0. Toliau straipsnyje nagrinjamos trumpini kilms lietuvi pavards su darg- ir
j pamatiniai dvikamieniai vardai, turintys vietovs nuorodas ir paskelbti onomastikos
darbuose. Su dvikamieniu asmenvardiu vienkamienis vardas siejamas ir jo trumpiniu
laikomas tada, kai abu asmenvardiai ufiksuoti toje paioje teritorijoje (pvz.: D=rgis
11
Nors Tr a u t m a n n a s (1925, 135) asmenvard ir laiko priesaginiu, taiau ia, rodos, reikt
velgti prie galns -us esant pridtin -e ir struktrikai su lie. priesaginiu avd. Darg-Kis nesieti kaip
daro Jurknas 1966, 104. Pridtin -e turi ir pr. avd. Darxe (=*Darg-se).
12
Silinis (S i l i 1990, 95) latvi asmenvard rao Dargute (Dundag 1582) ir kakodl mano
galint bti skolin.
13
Dar galima pridurti, kad abi ryt balt kalbas sieja vienkamiens pavards su darg-, turinios
priesag -evi-, plg. lie. Darg-eviius ir la. Darg-evics (r. LAG 443, 448).

101

Krt ir S=u-dargas Krt, D=rg-uas Lk ir Darg-vainas Lk)14 . Panagrinjus vienkamienes

pavardes, turinias kamien darg- ir gretintinas su dvikamieniais vardais, matyti, kad
pagal j siejimo su dvikamieniais vardais pobd skirtinos trys trumpini kilms pavardi grups: pavards, sietinos 1) su pirmuoju arba (ir) antruoju dvikamienio asmenvardio kamienu (plg.: D=rg-uas ir Darg-vElas, D=rgis ir Sau-dargas); 2)su pirmuoju dvikamienio asmenvardio kamienu ir pradia antrojo (plg.: D=rgis ir Dar-ginas);
3) su vienu dvikamienio asmenvardio kamienu bei su pirmuoju dvikamienio asmenvardio kamienu ir pradia antrojo (plg.: D=rgis ir S=u-dargas ar Dar-gintis). Pagal
daryb visos pavards su kamienu darg- skirtinos nepriesagines (pvz., D=rgis, Dargys)
ir priesagines (pvz., Darg-Kis, Darg-eviius).
5.1. Pirmoje ir didiausioje trumpini kilms pavardi grupje (94 pavards) daugiausia yra asmenvardi, sietin su antruoju dvikamienio vardo kamienu. io pamato vienkamiens pavards kildintinos i CVV(C)-darg- struktros dvikamieni asmenvardi. Su avd. S=u-dargas End, Pln, Tv, Vvr sietinos nepriesagins pvd. D=rgis
End, Pln15, Tv, Vvr ir priesagins pvd. Dark-as End, Tv16, Darg-eviius Tv, DargKis Tv, Darg-en-aviius Pln; su avd. S=u-dargas Rt17, Sau-dargas Rt pvd. D=rgis Rt
ir Darg-Kis Rt. Priesagins pvd. Darg-eviius Lkv, ll, Darg-uas ll ir nepriesagin
pvd. D=rgis Lkv gretintinos su avd. Sau-dargas Lkv, ll. Nepriesagins pvd. D=rgis
Ms, auk sietinos su asmenvardio Saus-dargis Ms18, auk antruoju kamienu. Maiau
ioje grupje yra pavardi, kildintin i pirmojo dvikamienio asmenvardio kamieno. pamat turinios vienkamiens pavards atsirado i Darg-CVVC- struktros
dvikamieni asmenvardi. Nepriesagin pvd. D=rgis Vg sietina su avd. D=rg-vainis
Vg. Su avd. Darg-vainas Krtv19, Lk20 pirmuoju kamienu gretintinos nepriesagins pvd.
D=rgis Krtv, Lk ir priesagin pvd. D=rg-uas Lk. ioje trumpini kilms pavardi
grupje taip pat yra keli asmenvardiai, sietini ir su pirmuoju, ir su antruoju dvikamieni asmenvardi kamienais. Pavards D=rgis Varn, Darg-eviius Varn ir DargKis Varn galima sieti su avd. D=rg-vainis Varn21 ir Sau-dargas Varn22, o pvd. D=rgis r
ir D=rg-uas r su avd. Darg-vElas r ir S=u-dargas r.
14

Apie tok siejim plaiau r. S i n k e v i i t 2004, 1013.

Kad toks dvikamienis asmenvardis buvo apie Plung, mini ir R a m o n i e n 1987, 127.
16
io asmenvardio kamienas darg- pakito dark- dl po jo esanio dusliojo priebalsio. LP
autoriai pvd. Darkas laiko pravardine sieja su lie. darkas pridergimas, nevarumas; apsileidlis,
suskretlis, tinginys.
17
Kad toks dvikamienis asmenvardis buvo apie Rietav, mini ir R a m o n i e n 1987, 127.
18
Kad toks dvikamienis asmenvardis buvo apie Mosd, minima B g o s 1958, 240.
19
Kad toks dvikamienis asmenvardis buvo apie Kurtuvnus, nurodo J a b l o n s k i s, J u a s 1962,
233.
20
Kad toks dvikamienis asmenvardis buvo apie Luok, mini R a m o n i e n 1987, 118.
21
Tok dvikamien asmenvard, ufiksuot apie Varnius, galima rekonstruoti i B g o s (1958, 240,
227) darb; plg. Dargvainiai Varn.
22
Kad toks dvikamienis asmenvardis buvo apie Varnius, mini ir R a m o n i e n 1987, 127.
15

102

Su pirmuoju arba (ir) antruoju dvikamienio asmenvardio kamienu sietinos trumpini kilms pavards paplitusios gana apibrtai piet ir iaurs emaii arealuose.
Turimais duomenimis, daugiausia pavardi su darg- yra kretingiki (End 12, Pln 3,
Rt 13, Vvr 5) ir varniki (Lkv 8, ll 10, Tv 7, Varn 16) arealuose. Kiti io pamato
asmenvardiai taip pat alia kaimyniniuose teliki (Lk 2, Ms 6, r 7) ir raseiniki
(Krtv, auk 4, Vg) arealuose. Todl galima teigti, kad daugiau nei pus pavardi su
hipokoristiniu kamienu darg- (~58,7%) turi savo paplitimo plot iaurs ir piet
emaii arealus. Mint pamat turinios pavards darybikai taip pat vairios. Jos
yra ir nepriesagins (plg. Drgis End, Krtv, Lk, Lkv, Ms, Pln, Rt, auk, Tv, Varn, Vg,
Vvr, r), ir priesagins: 1) su priebalsine priesaga -- (Dark-as End, Tv), 2)su balsinmis priesagomis: -uas, -uis (D=rg-uas Lk, r, Darg-uas ll, Darg-is Rt, Tv,
Varn), -eviius (Darg-eviius Lkv, ll, Tv, Varn) ir -en-aviius (Darg-en-aviius Pln).
5.2. Antroje trumpini kilms pavardi grupje (27 asmenvardiai) kamien dargturinios vienkamiens pavards yra sietinos su pirmuoju dvikamienio asmenvardio
kamienu ir pradia antrojo. io pamato pavards yra atsiradusios i Dar-CVC-, DerCVC- struktros dvikamieni asmenvardi. Nepriesagin pvd. Dargys Pgg sietina
su dvikamieniu avd. Dar-gelys23 Pgg, o pvd. Dargys lu su avd. D=r-gela lu, Dargelys lu. Kiek problemikiau nepriesaginius avd. D=rgis Klp, Dargys Klp sieti su avd.
Der-gelis Klp, Der-gilis Klp24, kadangi dvikamieni asmenvardi kamien dar- ir dersantykis isamiau nra tirtas ir dl to yra nelabai aikus25 . Priesagin pvd. Darg-eviius Nm gretintina su dvikamieniu avd. D=r-gela Nm, o su avd. Dar-ginas Trk26
sietinos pvd. D=rgis Trk, Darg-eviius Trk, Darg-en-aviius Trk. ios grups trumpini
23
domu pastebti, kad LP I 461 pvd. D=rgela yra laikoma sudurtine, turinia kamienus dar- ir gel-,
o pvd. D=rgelis, Dargelis, Dargelys siejamos su pvd. D=rgis ir laikomos priesaginmis (r. LP I 462).
iame straipsnyje manoma, kad vienodos struktros baigmeniu ir kiriu besiskirianios pavards yra tos
paios kilms atsiradusios i kamienus dar- ir gel- turinio dvikamienio asmenvardio. Skirtingi pavardi variantai galbt galjo susiformuoti dl nevienodo asmenvardio uraymo dokumentuose.
24
Svarstytinas io asmenvardio dvikamienikumas. LP (I 486) autoriai pvd. Dergilis Klp gretina su pvd. Dergelis, kuri sietina su pvd. D=rgelis, laikoma priesagine. iame straipsnyje pltojama
nuomon, kad avd. Dergilis gali bti dvikamienis, sudarytas i der- (dl jo autentikumo dar r. 29
ina ir plg. Der-butas Klp) ir gil- (plg. Dau-gilas Klp, Dir-gilas Klp, Drun-gilas Klp).
25
LP I 486 autoriai mano, kad kamienas dar- gali kisti der-. LP I 486 tvirtinama, kad fonetikai
dar- virtimas der- nra paaikinamas, taiau kiti panas atvejai <...> patvirtina, kad btent toks, o ne
atvirktinis virtimas yra manomesnis. i LP autori nuomon (kamienas dar- gali kisti der-) remiama j bandant argumentuoti taip: kamieno dar- der- kaita yra manoma tose nektose, kur lie. a e
(plg. Z i n k e v i i u s 1966, 102). Turint omenyje, kad kai kuriose emaii nektose balsis e derinamas
prie tolesnio skiemens balsio, galima manyti, kad dl tolesnio skiemens pakitus kamienui dar- galjo
atsirasti ir dvikamieni asmenvardi kamienas der-. Nors dvikamieni asmenvardi kamieno der- atsiradimui itirti reikalinga detalesn analiz, taiau galima manyti, kad toks jo atsiradimo bdas yra
manomas, kadangi dvikamieniai asmenvardiai su pirmuoju kamienu der- yra paplit emaitijoje (remiamasi LP duomenimis).
26
Kad toks dvikamienis asmenvardis buvo apie Tirklius, mini R a m o n i e n 1987, 118.

103

kilms pavards nra danos (~16,9% vis pavardi su darg-). Jos daugiausiai paplitusios pietvakarinje emaitijos dalyje: vakar emaii areale (Klp 4, lu 6) ir Klaipdos krato auktaii areale (Pgg 11). Taip pat pamat darg- turini pavardi yra
teliki (Trk 5) ir varniki (Nm) arealuose. Taigi vienkamieni pavardi su dargpagrindinis paplitimo arealas emaitijos paribiai. Darybikai ios grups pavards
nra vairios. Daugiausia j yra nepriesagini D=rgis Klp, Trk, Dargys Klp, Pgg, lu,
o kitos priesagas -eviius (Darg-eviius Nm, Trk) ir -en-aviius (Darg-en-aviius
Trk) turinios pavards.
5.3. Treios grups trumpini kilms pavards sietinos arba su dvikamieni vard kuriuo nors kamienu, arba su pirmuoju kamienu ir pradia antrojo (39 asmenvardiai). Daugiausia ioje grupje yra pavardi, sietin su pirmuoju dvikamienio
asmenvardio kamienu ir pradia antrojo bei antruoju dvikamienio asmenvardio
kamienu. Pavards D=rgis Kn, Darg-uas Kn27 sietinos su avd. D=r-ginas (plg. pvd.
Darginaviius Kn) bei avd. Sau-dargas Kn. Nepriesagin pvd. D=rgis Krt gali bti
gretintina su avd. S=u-dargas Krt ir avd. Dar-gelis Krt (IAK)28, Dar-gintis Krt (IAK)29,
o pvd. D=rgis Kl su avd. S=u-dargas Kl30 ir avd. Dar-gintis Kl (IAK). Apie Alsdius vartojamos pvd. D=rgis, Darg-eviius sietinos su avd. S=u-dargas Als ir Darginas Als (IAK), o funkcionuojanios apie Kvdarn pvd. D=rgis, Darg-eviius su
avd. S=u-dargas Kv ir Dar-gelis Kv (IAK). Su pirmuoju dvikamienio asmenvardio
kamienu (avd. Darg-vElas Sd) bei pirmuoju kamienu ir pradia antrojo (avd. D=rginas, plg. Darginaviius Sd) sietinos pvd. D=rgis Sd, Darg-enis Sd, o pvd. D=rgis
Klm, Darg-eviius Klm su avd. D=rg-vainis Klm, Darg-vilas Klm31 ir Dar-gelis Klm
(IAK). Pavardes D=rgis Tl, Darg-uis Tl ir Darg-eviius Tl manoma gretinti su pirmuoju dvikamienio asmenvardio kamienu (avd. Darg-vainis Tl32), antruoju kamienu (avd. S=u-dargas Tl) bei su pirmuoju kamienu ir pradia antrojo (avd. Dar-gela
Tl (IAK), Dar-gilas Tl (IAK) ir D=r-ginas, plg. Darginaviius Tl). Taip pat galima
sieti ir pvd. D=rgis Kr, Darg-eviius Kr: plg. avd. Darg-vainis Kr, Sau-dargas Kr
(IAK) bei Dar-gintas Kr (IAK).
27

ia taip pat trauktina pvd. Dorg-uas Kn, kurios kamienas darg- yra pakits dorg-, matyt, dl
asmenvardio uraymo ypatybi.
28
Nustatant dvikamieni ir vienkamieni asmenvardi ssajas istorins asmenvardi kartotekos
(IAK) duomenimis remiamasi tada, kai nurodyto asmenvardio nra autors turimoje dvikamieni vard kartotekoje.
29
IAK duomenys rodo, kad kamienai dar- ir der- varijuoja toje paioje vietovje minimuose asmenvardiuose; plg. Dar-gintis Kl, Krt (IAK) ir Der-gintis Kl, Krt (IAK).
30
Kad toks dvikamienis asmenvardis buvo apie Kulius, mini ir M a c i e j a u s k i e n 1999, 120.
31
Kad toks dvikamienis asmenvardis buvo apie Kelm, mini ir J a b l o n s k i s (1934, 216).
32
Tok dvikamien asmenvard, ufiksuot apie Telius, galima rekonstruoti i Dargvainiai k. (Telir.) r. ATS 54.

104

ios grups trumpini kilms pavards sudaro apie ketvirtadal vis pavardi su
darg- (~24,4%). Jos daugiausia yra paplitusios teliki areale (Als 6, Sd 7, Tl 7), taip
pat ir kituose emaii arealuose: raseiniki (Klm 2, Kr 2), kretingiki (Kl, Krt) ir
varniki (Kv 3). Pasitaiko io pamato pavardi ir apie Kaun (Kn 9)33. Pagal daryb
ios grups pavards yra nepriesagins (D=rgis Als, Kl, Klm, Kn, Krt, Kr, Kv, Tl, Sd)
ir su priesagomis -enis (Darg-enis Sd), -uas, -uis (Darg-uas Kn, Darg-uis Tl), -eviius (Darg-eviius Als, Klm, Kr, Kv, Tl).
5.4. Inagrinjus trumpini kilms pavardes su darg- pastebta, kad trejop pamat turinios trumpini kilms pavards turi gana aikius paplitimo arealus. Isiskiria gausiausia pavardi grup, kurios asmenvardiai yra atsirad i kurio nors dvikamienio vardo kamieno. io pamato pavards egzistuoja tik iaurs ir piet emaii
arealuose. Trumpini kilms pavardi, sietin su pirmuoju dvikamienio asmenvardio kamienu ir pradia antrojo, paplitimo arealas pietvakarinis emaitijos paribys. Treios grups pavardi taip pat daugiausia yra teliki ir kituose iaurs ir
piet emaii arealuose. Taigi kamien darg- turini trumpini kilms pavardi
pagrindinis paplitimo arealas emaitija.
Pagal daryb nepriesagini trumpini kilms pavardi su darg- Lietuvoje yra beveik tiek pat kiek ir priesagini (78 ir 82). Nepriesagins pavards D=rgis labiau paplitusios iaurs nei piet emaii arealuose (57 ir 17), o su baigmeniu -ys emaitijos
paribyje, daugiau iaurs vakaruose. Kamien darg- turinios priesagins pavards daniausiai turi balsines priesagas -uas, -uis (plg. D=rg-uas Lk, Darg-Kis Rt) ir -eviius
(plg. Darg-eviius Als). Trumpini kilms pavardi su kamienu darg-, turini daniausi baltik balsin priesag -uas, -uis, daugiausiai yra varniki areale ir maiau iaurs emaii teliki ir kretingiki arealuose.
6.0. Turint omenyje aptart trumpini kilms pavardi su darg- paplitim ir ssajas su dvikamieni asmenvardi kamienais galima mstyti, kaip yra susij vienkamieniai ir dvikamieniai asmenvardiai su darg-. Dvikamieniai vardai, su kuriais gretinami vienkamieniai asmenvardiai, struktrikai yra dvejopi: vienuose dmuo dargsudaro pirmj arba antrj kamien (pvz., D=rg-vainis, VEs-dargas), kituose dargperengia kamieno ribas (pvz., D=r-gela, D=r-ginas). Onomastikos literatroje tokiems
dvikamieniams vardams, kaip D=r-gaila, D=r-gilas suponuojamas pirmasis kamienas
dar-, sietinas su lie. dar-Oti (r.: S a l y s 1983, 271; LP I 461; LVK 9091), o kitiems vardams, kaip D=rg-vainis, Darg-vElas, kamienas darg-, vien siejamas su lie.
dargKs (r. LP I 463; Z i n k e v i i u s 1988, 10034), taip pat su lie. drgti, dergti (r.
33

Koki nors ivad, susijusi su kauniki arealo asmenvardiais, kol kas nesiimama daryti. Pastebtina, kad ir kitose kauniki arealo vietovse yra dvikamieni ir vienkamieni asmenvardi su darg(plg. S=n-dargas Gl, S=u-dargas K ir D=rgis Bbl, Kbr, Nm, Vv, Dargus Ar).

105

S a l y s 1983, 27135; LP I 463), o kit su la. drgs brangus (LVK 91). Taigi
prasta manyti, kad ir dvikamieniai asmenvardiai su dar- arba darg- nra susij, nes
j kamienai yra kildinami i skirting odi.
6.1. Taiau dvikamieni vard kamieno darg- kilm galima aikinti ir kitaip. Manant, kad dvikamieniai vardai su kamienu dar- yra senesni u asmenvardius su
kamienu darg-36, trumpiniais galima grsti kai kuri dvikamieni vard kamieno
darg- kilm. Kaip minta, emaii arealuose, ypa teliki, su trumpini kilms
asmenvardiais, turiniais kamien darg-, sietini dvejopos struktros dvikamieniai
vardai: D=rgis Krt ir plg. avd. S=u-dargas Krt bei Dar-gintis Krt (IAK), D=rgis Als ir
plg. avd. S=u-dargas Als bei Dar-ginas Als (IAK) ir kt. Remiantis iais pavyzdiais
galima teigti, kad emaii areale i pradi egzistavo Dar-gVC-, Dar-gVCC- ar pan.
struktros dvikamieniai vardai. Tokiems vardams sutrumpjus atsirado vienkamieniai asmenvardiai D=rgis Kl, Darg-enis Sd, Darg-uis Tl ir kt. ie vardai galjo bti
pradia dvikamieni asmenvardi su pirmuoju ar antruoju kamienu darg- (plg.
Darg-vElas Sd, S=u-dargas Kl, Tl ir t. t.)37. I susidariusi dvikamieni asmenvardi
pirmojo ar antrojo kamien taip pat galjo rastis nauj trumpini su kamienu darg-.
Kad tokia mint dvikamieni vard su darg- raida manoma, remia ir kiti emaii
arealuose egzistuojantys trumpini kilms asmenvardiai (plg. D=rgis Trk ir Darginas Trk, D=rgis Vg ir D=rg-vainis Vg, Darg-Kis Rt ir Sau-dargas Rt bei kt.), gretintini su vienos kurios nors struktros dvikamieniais vardais. Be to, tiriant dvikamienius vardus buvo pastebta, kad Lietuvoje yra labai maai pirmj ar antrj kamien
darg- turini dvikamieni asmenvardi (minim LP), kuri lokalizacija nesutapt su darg- turini vienkamieni vard paplitimu (visi, iskyrus pvd. S=n-dargas
Gl, Slnt, S=u-dargas K). I i duomen galima sprsti, kad emaii arealo dvikamieni asmenvardi pirmasis ar antrasis kamienas darg- gali bti trumpini kilms. Taigi trumpiniai su kamienu darg- galjo bti pamatas dvikamieniams asmenvardiams, kuri atsiradim nulm io arealo dvikamieniai vardai su kamienu dar-.
Vadinasi, trumpiniai turjo takos dvikamieniams asmenvardiams patys tapo j
sistemos dalimi. Su dvikamieniais asmenvardiais sietini trumpiniai yra dvejopos
kilms: vieni j atsirad i Dar-gVC-, Dar-gVCC- struktros dvikamieni vard, o
34

Kaip teigia Z i n k e v i i u s (1988, 100), apeliatyvas dargs darganotas; bjaurus, nemalonus,

negraus, lyktus; piktas, irzlus galjo duoti pradi senoviniams dvikamieniams asmenvardiams su
darg-.
35
S a l y s (1983, 271) dvikamieni asmenvardi kamien darg- taip pat dar sieja ir su lie. dargstyti,
(su)dirgti.
36
Gal taip ir galima manyti, nes kamienas dar- yra struktrikai paprastesnis u darg-.
37
Tokie procesai yra bdingi ide. kalb dvikamieniams asmenvardiams (apie tai r. B a c h 1952,
131; S u p e r a n s k a j a 1988, 8). Taip pat plg. ir konferencijose ikeltas S a v u k y n o (2003, 50; 2004,
48) mintis dl pirmj dvikamieni asmenvardi kamien eid-, eig-, eis-, jod-, jog- ir kt. kilms.

106

kiti i kur nors kamien darg- turini asmenvardi, kuri kamienas darg- yra
trumpini kilms38.
6.2. Taiau vienkamieni vard su darg- kilms problema iki galo vis dlto neisprsta: neaiki liko su dvikamieniais vardais nesiet vienkamieni pavardi su dargkilm39. Pirmiausia pastebtina, kad didioji dalis i asmenvardi yra iaurs ir piet emaii arealuose. Daugiausia toki pavardi yra teliki (91 pavard: D=rgis
Akm 13, Yl 2, L 14, Mk 22, Pp 4, Rdn 2, Skd 3, Tr 2, Vk 17, d, Darg-enis Skd 3,
d, D=rg-uas Pp 2, Tr, d, D=rg-uis Skd, Darg-eviius Akm 2) ir varniki (18 pavardi: D=rgis Kltn 8, Kr, v, Uv 4, Dark-as v, Darg-Kis Kltn 2, Darg-eviius
Kltn) arealuose, maiau kretingiki (7 pavards: D=rgis Dr, Krtn, D=rg-uas Plt 5)
ir raseiniki (4 pavards: D=rgis Bt, Rs, Skdv, Darg-eviius Skdv). Turint omenyje,
kad mintuose arealuose koncentruojasi vienkamieniai ir dvikamieniai lietuvi asmenvardiai su darg-, galima manyti, kad ir ios pavards gali bti gretintinos su dvikamieniais vardais, o lokalizacij nesutapim arealo viduje manoma aikinti gyventoj migracija. Darg- turinioms vienkamienms paneviki (plg. Darg-Kis Nj 7,
Pg 7, Pn 3, Rm 17, Tj, Vad, Darg-eviius Pn) ir kauniki (plg. D=rgis Bbl, Kbr, Mrj 3,
Nm, Vv, Dargus Ar) pavardms taip pat galima iekoti paraleli su dvikamieni asmenvardi kamienais, nes iuose arealuose irgi yra dvikamieni vard (plg. paneviki D=r-gelis Br, Kr, Pbr, Dar-gilas, plg. Dargileviius Rd, D=r-ginas d ir kauniki r. ankstesn tekst ir 33 ina). Taigi dl iaurs ir piet emaii bei
paneviki ir kauniki arealuose ufiksuot dvikamieni vard mint areal vienkamienms pavardms su darg- manoma irti kilm i trumpini.
6.3. Kituose arealuose, kur yra darg- turini vienkamieni pavardi, dvikamieni asmenvardi nerasta. Todl darg- turinios iauliki (plg. D=rgis Krp 4, Dargys
l 9, D=rg-uas Grz 4, Jn 2, Krp, l 15, Darg-Kas g 2, m, Darg-uas Pnt, Darg-Kis
t 5, g, Darg-uys g, Darg-eviius l 4), anyktn (plg. Darg-Kis Sb 2, Darg-eviius
mt), irvintiki (plg. D=rgis Ukm) ir uteniki (plg. Darg-eviius Ant) areal pavards gali bti ir kitokios kilms: sietinos su akn darg- turiniu apeliatyvu dargKs.
38

I pirmo vilgsnio atrodo, kad galbt dvikamienius vardus D=r-gela, D=r-ginas taip pat manoma
laikyti susidariusius i pirmojo kamieno darg- ir antrojo kamieno gel-, gin-, kuris prasideda priebalsiu g,
asimiliavusiu pirmojo kamieno paskutin dmen. Taip nagrinjant asmenvardius galima ikelti eretik hipotez, kad skirtinas tik dvikamieni vard kamienas darg-, davs pradi visiems lietuvi trumpiniams su iuo dmeniu. Kiti dvikamieniai asmenvardiai su kamienu dar- galt bti atsirad pagal jau
funkcionuojant dvikamieni pavyzd D=r-gela, D=r-ginas ar pan. ir per trumpini kilms asmenvardius
su dar- (Daras, Dar-Klis). Taiau ios hipotezs kol kas neremia jokie vardyno duomenys, o trumpiniai
su kamienu dar- nra paplit emaii areale. Ar toks dalykas gali bti manomas, turt parodyti isami lietuvi asmenvardi su kamienu dar- analiz.
39
Teiginys, kad tam tikruose arealuose kakada funkcionavo Dar-gVC- ar pan. struktros dvikamieniai vardai, kurie inyko palik tik savo trumpinius, kol kas nepatvirtintas jokiais autors nagrintais
istorini altini duomenimis.

107

i mint patvirtina lie. apeliatyvo dargKs, su kuriuo lietuvi kalbininkai (r. anksiau) tiesiogiai ir daniausiai sieja dvikamieni ir vienkamieni asmenvardi kamien darg-, paplitimas40. Pagal LK II 285 pateiktus pavyzdius su lie. dargKs (taip pat
ir su dargiai) matyti, kad sakiniai i gyvosios kalbos (turintys tikslias vietovs nuorodas) yra urayti i paneviki (r41, Rm) ir irvintiki (Ukm) areal. Panagrinjus LKK neskelbt sakini pavyzdius su mintu bdvardiu (ir i jo padarytu prieveiksmiu) buvo pastebta, kad neskelbti gyvosios kalbos sakiniai yra urayti (su
tiksliomis vietovs nuorodomis) i kauniki (Br, Jdg, Mrj, Nm, mk), iauliki (Jsv,
Krk, l, t), paneviki (Pn, Rm, Il, Klnb), uteniki (Ds) ir kupikn (Kp) areal. Matyti, kad aptartas apeliatyvo dargKs paplitimo arealas sutampa su anksiau
mint, taiau su dvikamieniais vardais nesiet iauliki, uteniki, irvintiki vienkamieni pavardi su darg- arealais. Taigi i areal vienkamienms pavardms galima suponuoti apeliatyvin kilm: pagrstai sieti su lie. dargKs.
Nepaaikinta liko kamieno darg- pavardi, ufiksuot anyktn areale, kilm,
nes i io arealo gyvosios kalbos sakini su apeliatyvu dargKs LKK neurayta. Taiau anyktn arealo vienkamienes pavardes su darg- taip pat gal galima kildinti i
apeliatyvo dargKs remiantis lokalizaciniu argumentu: pvd. Darg-Kis Sb 2 paplitusi
prie pat paneviki ir kupikn areal rib, o pvd. Darg-eviius mt netoli paneviki arealo ribos. Vadinasi, ir vienkamienes anyktn arealo pavardes su dargmanoma gretinti su apeliatyvu dargKs.
6.4. Panagrinjus su dvikamieniais asmenvardiais nesiet vienkamieni pavardi su darg- ir apeliatyvo dargKs paplitim (remiantis LK, LKK) buvo sitikinta,
kad su mintu apeliatyvu manoma sieti iauliki, irvintiki, uteniki ir anyktn areal vienkamienes pavardes su darg-. Remiantis LKK kartoteka, apeliatyvas
dargKs emaii areale nra paplits, todl is argumentas pastiprina mint, kad vienkamiens emaii pavards su darg- gali bti trumpini kilms (r. anksiau), ir su
mintu apeliatyvu greiiausiai nesietinos. Kitaip yra kauniki ir paneviki arealuose, kur, kaip rodo LKK duomenys, yra ir apeliatyvas dargKs, ir dvikamieni asmenvardi su kamienu darg-. Todl iuose arealuose funkcionuojani vienkamieni pavardi su darg- kilm (bent jau teorikai) manoma dvejopa. Galbt panaiai
galima svarstyti ir dl kauniki dvikamieni asmenvardi S=n-dargas Gl, S=u-dargas K antrojo kamieno darg- kilms: kadangi i kauniki areale paplitusi dvika40
Toliau keliamai hipotezei apie paplitim patvirtinti btina isami ir senuosiuose ratuose vartojamo apeliatyvo dargKs ir jo vedini analiz. U paskat panagrinti apeliatyvo dargKs paplitim esu dkinga prof. habil. dr. B. Stundiai.
41
Tais atvejais, kai LP nra pateikta tekste nurodom vietovi santrump, jos teikiamos tokios,
kokios yra LK; taip pat traukiant ir Jdg Jadagoniai (Kauno r.), Il Ilauai (Panevio r.), Klnb
Kalnaber (Kdaini r.).

108

mieni vard lokalizacija nesutampa su darg- turini vienkamieni vard paplitimu,

antrj kamien darg- taip pat gal manoma sieti su apeliatyvu dargKs42. ias ir ankstesnes hipotezes patikslinti bei atskleisti tikrj vienkamieni ir dvikamieni asmenvardi su darg- kilm dar turt isams istorini vardyno dokument ir leksikos
tyrimai. Taiau jau dabar galima konstatuoti, kad vienkamieni pavardi su dargkilm yra skirtinga.
7.0. Inagrinjus asmenvardius su darg- galima daryti tokius apibendrinimus:
7.1. Didij dal kamien darg- turini lietuvi vienkamieni asmenvardi galima sieti su kamien turiniais dvikamieniais vardais ir laikyti j trumpiniais. Dvikamieni vard su darg- yra ir kitose balt kalbose, todl darg- turinius vienkamienius balt vardus galima gretinti: a) su pirmuoju dvikamienio asmenvardio kamienu
ir antrojo pradia (lietuvi, latvi (?) ir prs); b) su pirmuoju ar antruoju dvikamienio asmenvardio kamienu (lietuvi ir prs).
7.2. Su dvikamieniais asmenvardiais gretintinos vienkamiens lietuvi pavards
su darg- turi gan tikslius paplitimo arealus: su pirmuoju ar antruoju dvikamienio asmenvardio kamienu sietinos pavards paplitusios iaurs ir piet emaii arealuose, su pirmuoju dvikamienio kamienu ir antrojo pradia pietvakariniame emaitijos paribyje, o pavards, kurioms bdingi abu pamatai, taip pat iaurs ir piet
emaii arealuose. Pagal daryb nepriesagini trumpini kilms pavardi su dargLietuvoje yra beveik tiek pat kiek ir priesagini (78 ir 82).
7.3. Ityrus vienus su kitais sietinus kamien darg- turinius vienkamienius ir skirtingos struktros dvikamienius emaii asmenvardius, galima ikelti nauj dvikamienio asmenvardio kamieno darg- kilms hipotez. I iaurs ir piet emaii arealuose egzistuojani Dar-gVC-, Dar-gVCC- struktros dvikamieni vard atsirad
trumpiniai su darg- galjo tapti pamatu pirmj ar antrj kamien turintiems dvikamieniams asmenvardiams (plg. D=rg-vainis ir Sau-dargas). i hipotez remia ir
faktas, kad dvikamieniai asmenvardiai su pirmuoju ar antruoju kamienu darg- yra
paplit tik tuose arealuose, kur egzistuoja su Dar-gVC-, Dar-gVCC- struktros dvikamieniais vardais siejami vienkamieniai asmenvardiai. Taigi i trumpini su kamienu
darg- atsirado ir kamien turini dvikamieni asmenvardi.
7.4. Su dvikamieniais vardais nesiet darg- turini vienkamieni pavardi kilm
yra skirtinga. emaii arealo vienkamiens pavards su darg- gali bti siejamos su
42
iame straipsnyje nesiimama spsti dvikamieni asmenvardi su kamienu darg- kilms problem. Tiriant vienkamienius vardus su darg- buvo tik pastebta, kad emaii dvikamieni asmenvardi
kamienas darg- nesietinas su lie. dargs dl riboto apeliatyvo paplitimo. Norint atlikti nuodugnesn
dvikamieni vard kamieno darg- analiz, reikia dar tirti vis darg- turini lietuvi kalbos odi darybos ryius ir j paplitim, taip pat svarstyti ir LVK autori ikelt hipotez dl kamieno darg- ssaj su
la. drgs (r. LVK 91).

109

dvikamieni asmenvardi trumpiniais: teigin patvirtina tuose iaurs ir piet emaii arealuose paplit dvikamieniai vardai su darg-. Kitas vienkamienes pavardes
su darg- manoma gretinti su akn darg- turiniu apeliatyvu (iauliki, anyktn,
uteniki ir irvintiki areal) nuomon remia apeliatyvo dargKs paplitimas. Ir su
dvikamieni asmenvardi trumpiniais, ir su apeliatyvu dargKs galima sieti paneviki ir kauniki areal vienkamienes pavardes su darg-: teigin remia mintuose
arealuose paplit dvikamieniai vardai su darg- ir vartojamas apeliatyvas dargKs. Taiau daugiau patikslinti vienkamieni pavardi su darg- kilm turt padti tolesni
leksikos ir istorini vardyno dokument tyrimai.

DIE EINSTMMIGEN NAMEN MIT LIT. @=HC-: IHRERE GRUNDLAGE UND

VERBINDUNGEN MIT DEN ZUSAMMENGESETZTEN NAMEN
Zusammenfassung
In diesem Aufsatz wird die Grundlage der einstmmigen Namen mit darg- und ihrere Verbindungen mit
diesen Stamm habenden zusammengesetzten Namen untersucht. Die vorhandenen Daten weisen darauf hin,
da die zusammengesetzten und einstmmigen Namen mit darg- nicht nur in Litauen, sondern auch in
Lettland (?) und Preuen anzutreffen sind. Baltische einstmmige Namen mit darg- bestehen: 1) aus dem
ersten Stamm des zusammengesetzten Namens und dem Anfang des zweiten Stammes (litauische, lettische
(?) und preuische Namen), 2) aus dem ersten oder zweiten Stamm des zusammengesetzten Namens (litauische und preuische Namen).
Den Stamm darg- habende einstmmige litauische Familiennamen, die sich auf die ersten oder zweiten Stmme, oder den ersten Stamm und den Anfang des zweiten Stammes der zusammengesetzten Namen beziehen lassen, herrschen in den Arealen der Nord- und Sdenniederlitauer vor. Durch die strukturelle Analyse der zusammengesetzten und einstmmigen Namen mit darg- wird festgestellt, da diese
Namen miteinander in Verbindung stehen. Die niederlitauischen einstmmigen Namen mit darg- entstanden aus den zusammengesetzten Namen der Strukturtypen Dar-gVC-, Dar-gVCC-. Die zusammengesetzten
Namen mit dem Stamm darg- konnten aus den einstmmigen hypokoristischen Formen mit darg- spter
entstanden. Unter Berufung auf vorhandenes Material kann man behaupten, da die hypokoristischen Formen mit darg- den Einflu auf das System der zusammengesetzten Namen ausbten.

LITERATRA
ATS Lietuvos TSR teritorinio administracinio suskirstymo inynas, II, Vilnius, 1968.
B a c h A., 1952, Die deutschen Personennamen, I (1), Heidelberg.
B l e s e E., 1929, Latvieu personu vrdu un uzvrdu studijas, I, Rga.
B g a K., 1958, Rinktiniai ratai, I, Vilnius.
D a m b e V., 1990, Latvijas apdzvoto vietu un to iedzvotju nosaukumi, Rga.
G e r u l l i s G., 1922, Die altpreuischen Ortsnamen, Berlin etc.
IAK Istorin asmenvardi kartoteka, saugoma LKI Vardyno skyriuje.
J a b l o n s k i s K., 1934, Istorijos archyvas, XVI amiaus Lietuvos inventoriai, I, Kaunas.

110

J a b l o n s k i s K., M. J u a s, 1962, Lietuvos inventoriai XVII a., Vilnius.

J u r k n a s 1966 . , (disertacijos rakratis), Vilnius.
LAG Lauksaimnieku un citu zemes panieku adresu grmata, Rga, 1931.
L e s k i e n A., 1909, Litauische Personennamen, Indogermanische Forschungen, XXVI, 325
352.
LK II Lietuvi kalbos odynas, II, Vilnius, 1969.
LKK Lietuvi kalbos odyno kartoteka, saugoma LKI.
LP Lietuvi pavardi odynas, I, II, Vilnius, 1985, 1989.
LVK K. Kuzavinis, B. Savukynas, Lietuvi vard kilms odynas, Vilnius, 2003.
M a c i e j a u s k i e n V., 1991, Lietuvi pavardi susidarymas, Vilnius.
M a c i e j a u s k i e n V., 1997, Vienkamieniai lietuvikos kilms vardai XVI amiuje, Darbai ir
dienos, IV (13), 112134.
M a c i e j a u s k i e n V., 1999, Moter vardijimas XIX a. istorijos altiniuose, Acta Linguistica
Lithuanica (Lietuvi kalbotyros klausimai), XLI, 108144.
P l i s J., 1936, Latvijas vietu vrdi un latvieu pavrdi, I. Kurzemes vrdi, Latvijas Universittes
Raksti (Filol. un filoz. fak. sr.), IV 1.
R a g a u s k a i t A., 2000, XVII a. pirmosios puss Kauno miestiei asmenvardi kilm, Acta
Linguistica Lithuanica (Lietuvi kalbotyros klausimai), XLIII, 93110.
R a m o n i e n 1987, . , XVIII . (disertacijos rankratis), Vilnius.
R i m a V., 1977, Apie balt ir trak antroponimus, Baltistica, II priedas, 131135.
S a l y s A., 1983, Ratai, II, Roma.
S a v u k y n a s B., 2003, Priebalsiniai afiksai dvikamieni asmenvardi deverbaliniuose sanduose, Tarptautin Kazimieros Bgos konferencija: etimologija ir onomastika. Programa ir praneim
tezs, 2003 m. spalio 24 d., Vilnius, 50.
S a v u k y n a s B., 2004, Dvikamieni asmenvardi trumpini driniai, Tarptautin Aleksandro
Vanago konferencija Balt onomastikos tyrimai. Praneim tezs, 2004 m. lapkriio 1112 d., Vilnius, 48.
S i l i K., 1990, Latvieu personvrdu vrdnca, Rga.
S i n k e v i i t D., 2004, Senj dvikamieni lietuvi asmenvardi trumpini struktra (disertacijos rankratis), Vilnius.
S k a r d i u s P., 1998, Rinktiniai ratai, IV, Vilnius.
S u p e r a n s k a j a 1988 . . ,
, . . , , 819.
Tr a u t m a n n R., 1925, Die altpreuischen Personennamen, Gttingen.
Z i n k e v i i u s Z., 1966, Lietuvi dialektologija, Vilnius.
Z i n k e v i i u s Z., 1988, [rec.] Lietuvi pavardi odynas, I. AK, Baltistica, 1985, XXIV(1),
94105.

111