B A L T I S T I C A X L (1) 2 0 0 5 3 14 4

J o n a s PA L I O N I S, M i n d a u g a s S T R O C K I S
Vilniaus universitetas

JONO RZOS 1625M. PSALMYNO KIRIAVIMAS

1. vadins pastabos.
Daugelio dabartini kalb kirio enklai yra kil i graikikj, kuriuos, kaip manoma, irads Antikos filologas Aristofanas Bizantietis (apie 257180 pr. Kr.)1. Tai
a k t a s ( ), g r a v i s ( `) ir c i r k u m f l e k s a s ( , ). Aktu graik kalboje ymtas kiriuoto skiemens tono kilimas, graviu tono kritimas, o cirkumfleksu, sukomponuotu i akto ir gravio enkl stogelio formos enkl ( ), vliau suapvalintu, o
Viduramiais gijusiu riestin pavidal ( ), ilgojo skiemens tono kilimas pirmojoje
ir kritimas antrojoje moroje. Apie 400m. poKr. graik rate gravis pradtas vartoti
kaip akto alotonas paskutiniame skiemenyje. Nesuprasdami senj kalb toninio
kirio prigimties, XVIXVIIa. filologai kr teorijas apie graik kiriavim. Jas buvo mginama taikyti praktikai, taip pat ir lotyn kalbai. Tai sukl nemaai sumaities, kurios pasekm buvo tokia, kad XVIXVIIIa. lotyn rayboje graikikos kilms kirio enklai, ypa lautinis cirkumfleksas ir gravis, kirio daniausiai neymjo,
bet buvo gij tam tikras d i s t i n k t y v i n e s funkcijas. Tai turjo takos ir lietuvi
kalbos kirio ymjimui (S t r o c k i s 2004, 293297).
Panaus graikikj cirkumfleks, taiau k i t o s k i l m s r i e s t i n i s e n k l a s
( ) lotynikuose ratuose nuo seno (bene nuo IVa. poKr.) vartotas praleistiems priebalsiams m ir n, ypa tautosilabiniams, ymti. Lotynikai is enklas danai buvo
vadinamas titulus, o dabartinse kalbose paprastai vadinamas jo ispaniku vardu tilde. is enklas, ivaizda identikas dabartiniam lietuvi cirkumfleksui, jau nuo seno
vairiomis reikmmis buvo vartojamas lietuvi rate.
Graikikos kilms kirio enkl randama jau seniausiuose lietuvikuose spaudiniuose. Vienas riestin cirkumfleks panaus enklas yra M a r t y n o M a v y d o
1547m. katekizme, Oratio Dominica giesmje: a.pl. chakiencziuius 50102. Nors
ir domiai sutapdamas su dabartiniu kirio ymjimu, enklas ia tikriausiai bus
atsirads atsitiktinai. T laik spaustuvs (tarp j ir Jono Weinreicho mon Karaliauiuje, kur buvo ispausdintas Mavydo katekizmas) tok enkl paprastai varto1

Lexicon der Antike, 1971, 61.

Pirmasis skaitmuo ia ir kituose nepsalminiuose tekstuose ymi puslap, o antrasis, maesnis ir
emiau nuleistas, eilut. Psalmi tekstuose pirmasis ymi psalms numer, o antrasis verset, skirsnel.
2

!

jo kaip nazalizacijos tild lotyn, o kartais ir vokiei rate. Keletas form su iuo
enklu ir viena su aktu taip pat pastebta Mavydo giesmyno antrojoje dalyje
(1570m.), ispausdintoje Jono Daubmano spaustuvje: g. pl. prat 49816, g.pl. iaw
5103, praes. 3 aug 53113, perm. te apaug 5324, in.pl. Sprowu 5918. Riestinis enklas gen. pl. formose prat, iaw labai panaus, gal ir atsitiktinai, netrukus minsim lotyn nazalizacijos tild (pvz. gen. pl. deor) ir, inoma, graik gen. pl. cirkumfleks (qen).
Paymtina, kad Mavydo laikais l o t y n kalbos rayboje dar nebuvo plaiai
vartojami distinktyviniai diakritikai; jie paplito tik XVIa. antrojoje pusje (S t r o ck i s 2004, 294). Lotynikoje Mavydo katekizmo pratarmje matome tik nazalizacijos tildes ir kai kurias abreviatras (bet, pavyzdiui, abl. sg. galn -a jokiu enklu
neymima).
Dar daugiau negu Mavydo kirio enkl esama Baltramiejaus V i l e n t o ratuose, ypa jo 1579m. Evangelijose bei Epistolose3. Juose galima apiuopti uuomazgas ir toki kiriavimo atvej, kurie bdingi 1625m. Jono Rzos psalmynui Psalteras Dowido (RPs).
Vilento ratuose vartojami keturi kirio enklai: aktas ( ), gravis (`), lautinis
( ) ir riestinis ( ) cirkumfleksas, identikas tuometinei lotyn tildei. Pastarojo Rza
nevartojo, o Vilentas juo neretai ymjo vardaodi (ir vardi) daugiskaitos kilmininko galn, pvz.: t mokl Ech 4219, uw mari ib. 5115, kuri daikt ib. 325...; kit
prieakim EE 378, ilg met ib. 4623, miei ib. 5823, dewin ib. 964, Prarak ir Karali
ib. 11418, moter ib. 15616, wir ib. 14214.
I pavyzdi matyti, kad tokiu r i e s t i n i u c i r k u m f l e k s u (arba t i l d e) ne
visada ymta kirio vieta. I Vilento ratuose pastebt 43 atvej bema pus (19)
yra toki, kuriuose is enklas dedamas nekiriuotoje dgs. kilmininko galnje. Todl
yra pagrindo manyti, kad juo norta grafikai iskirti dgs. kilmininko form. Tokia
funkcija, kaip vliau matysime, bdinga ir Rzos psalmynui, ir D.Kleino gramatikoms, taiau Kleinas ir kiti autoriai gen. pl. galnes paprastai ymjo lotyniku lautiniu cirkumfleksu. Kodl Vilentas iai vienintelei funkcijai vartojo special enkl?
Atsakym duoda tuometin lotyn rayba, kuri smoningai ar intuityviai sek
dauguma XVIXVIIa. Maosios Lietuvos ratinink. Lotyn rate gen. pl. galn,
ypa archajika ir dl to maiau prasta o kamieno daiktavardi -um (=-rum) danai buvo ymima lautiniu cirkumfleksu (dem, virm), siekiant j atskirti nuo acc.
sg. galns, kuri diakritiku nebuvo ymima (deum, virum). Tokia rayba (tiesa, ilgu ir
sudtingu keliu) kilo i graik gen. pl. galns -n kiriavimo. Taigi XVIXVIIa.
ratininkai jaut, kad iai galnei vairiose giminikose kalbose dera cirkumflekso
3

Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje seniausiuoju kiriuotu tekstu laikomas 1589m. hegzametras.

enklas. Be to, lotyn rate tilds enklu nuo seno buvo ymimi tautosilabiniai m ir n,
ypa priedlyje com-/con- ir vairi form galnse. Toki vartosen galima matyti ir
Kleino Gramatikos lotynikame tekste, pvz. ctemtum (Pirmoji liet. k. gramatika,
1563, 88) arba circa primam Conjugation jam monit fuit (ten pat, 207). ia tild
atlieka tarsi dvejop funkcij: ymi praleist m, kitaip tariant, balsio nazalizacij, ir
taupo viet spausdintoje eilutje (dl to paraymus su tilde kai kas laiko abreviatromis, plg. i n k n a s 2004, 45). vairi kamien gen. pl. galns -um lotyn rate
irgi danai buvo grafikai trumpinamos tildmis. Abiej i enkl lautinio cirkumflekso ir riestins tilds vartojimas pagreiui gen. pl. galnse labai akivaizdus kad ir
i ios XVIa. prancz filologo Petro Ramaus (Petrus Ramus, Pierre de la Rame)
lotyn kalbos gramatikos vietos: Pluralis aut pe eti in proa contrahitur, ut dem, fabrm, procm, virm, etertim, pro deorum, fabrorum, procor, viror, etertior (R a m u s Gramm. 20). Kaip matome, archajikos galns paymtos lautiniu cirkumfleksu4, o klasikins paliktos be jokio enklo, taiau priartjus prie eiluts
krato ir trkstant vietos (tuo galima sitikinti apirjus original spaudin), galns
imamos trumpinti tildmis. Be to, lotynika tild, kaip inia, ivaizda identika graikikam cirkumfleksui, kuris irgi bna gen. pl. galnse (qen, sofn ir t.t.).
Atrodo, kad Vilentas bus pritaiks visas ias graik kalbos ir lotyn raybos tendencijas. Galima sakyti, kad jo riestinis enklas gen. pl. galnse turi trejop funkcij: jis yra kirio enklas, atitinkantis graik cirkumfleks (qen), kartu jis yra lotynikos tilds pavidalo nazalizacijos enklas (deor ir t.t.), ir kartu padeda atskirti gen.
pl. nuo kit linksni galni (kaip lot. gen. pl. dem versus acc. sg. deum). Kad Vilento laikais gen. pl. galnje - buvo girdima nazalizacija, nra abejoni.
Kiek reiau pasitaikantis Vilento ratuose lotynikasis l a u t i n i s c i r k u m f l e ks a s (jo pastebti 29 atvejai), kartais vartojamas tose paiose pozicijose pagreiui su
graviu ar aktu, taip pat gali turti distinktyvin funkcij, nors daugeliu atvej jis
ymi kirio viet, pvz.: in.sg. tikr wier Ech 1719, udn dien ib. 181 t Mald ib.
2212, kon dien ib. 538 tipr wier ib. 5425, kuri hadino EE14223 kuri hadino
ib.14222, praes. 3 dum Ech 516, abei ib. 332, wart ib. 5313 nech ib. 1821, pat ib.
557, perm. teapaug ib. 6021. Kirio vietos neymintis cirkumfleksas veiksmaodiuose tikriausiai atlieka tam tikr distinktyvin funkcij, kuri aptarsime vliau.
G r a v i o, o ypa a k t o, enklas Vilento ratuose yra palyginti retas5, be to,
kartais toje paioje pozicijoje enklai vartojami pagreiui, plg. dar: g.sg. j Ech 916
io ib. 124, j EE21011, t Ech 4512 t ib. 2810. itokio vairavimo galjo rastis ir dl
4
R a m u s (19) lautinio cirkumflekso raym archajikoje (jo manymu kontrahuotoje) gen. pl.
galnje -um apibria kaip lotyn kalbos taisykl: Genitivus pluralis contrahitur [...] & sic notatur .
5
Paymtina, kad XVIXVIIIa. lotyn rayboje akto enklas irgi buvo retas (S t r o c k i s 2004,
297).

!!

spaustuvinink kalts, o gal ir dl paties vertjo, savo spaudiniuose plaiau vartojusio kirio enklus, neapsiirjimo. Veikiausiai Vilentas bus veds kirio enklus
mintais atvejais ir Mavydo giesmyne, kur jis reng spaudai.
Taigi dar prie RPs pasirodym Maojoje Lietuvoje jau buvo susidariusi iokia
tokia kirio enkl vartojimo tradicija, kuri norjo pratsti io psalmyno sudarytojas
ir jo bendradarbiai.
2.J.Rzos psalmyne vartoti kirio enklai
RPs vartojami trys neabejotini kirio enklai ( , `, ) ir vienas abejoni keliantis kartais trikampiuko ar mao brknelio form turintis t a k a s (). Pirmieji
trys, kaip ir ankstesniuose Maosios Lietuvos lietuvikuose spaudiniuose, veikiausiai nusiirti i graik kalbos ir tuometins lotyn raybos. Su graik kalba Rza
galjo bti susipains dar besimokydamas Tils mokykloje, kurioje ji buvo dstoma (S c h o l z 2002, XXXI), o vliau ios kalbos inias galjo pagilinti studijuodamas Karaliauiaus universiteto Teologijos fakultete. Be to, graikiki kirio enklai
atliko distinktyvines funkcijas ir to meto lotyn rayboje, todl net sunku pasakyti,
kada Rza remiasi graik kiriavimu, o kada tiesiog automatikai taiko lotyn raybos proius.
Ketvirtasis, tako formos enklas, dl kurio funkcij esama skirting nuomoni,
RPs buvo sivestas turbt paties rengjo. Keliuose odiuose psalmyno pradioje (antroje psalmje) pasitaiko ir atvirktinio apostrofo (arba graikikojo spiritus asper) formos enklas ({), kuris galbt atsirads kaip grafinis tako variantas bandant daryti
specifin tako spaudmen: praes.3 i{aust 21, imper. 1pl. Sutr{aukikime 23, voc.pl.
Kar{alei 210. Paymtina, kad lenk raybos takas ant to meto spaudoje irgi neretai panaiai transformuojamas.
Daniausiai RPs vartojamas kirio enklas yra lautinis cirkumfleksas, kurio tekste yra apie 800 atvej. Danumo atvilgiu po io eina mintasis nevienodos formos
takas, pavartotas apie 200 kart. Fr. Scholzo leidime jis ymimas graviu. Vis dlto
traktuojant j kaip grav (taip traktuoti galima tik pagal jam skirt funkcij, o ne form) netikslu sakyti, kad Sehr viel seltener [u lautin cirkumfleks J.P. ir M.S.]
ist der Gravis (S c h o l z 2002, LXXII). itaip tvirtinti bt galima tuomet, jei bt
skaiiuojami tik tikrj gravio form turintys atvejai, kuri RPs pastebta tik 17. Tiesa, beskaitant RPs fotokopij6 susidaro spdis, kad tiek gravio, tiek akto enklas
kartais gali bti atsirads spausdinant nutrupjus vienai katrai cirkumflekso pusei,
nes tiedu enklai pokrypio kampu, storiu bei ilgiu yra tokie pat kaip lautinio enklo
6

!"

Ms turima fotokopija daryta i Tartu universiteto bibliotekoje esanio RPs originalo.

dmenys. itok spjim remia ir tai, kad i t 17 atvej daugiau kaip pus (t.y. 11)
Scholzo transkribuotame tekste pateikti su cirkumfleksu: imper.2 Bk (fot. Bk)
377, Suluyk (fot. Suluyk) 1015, g.sg. Sules (fot. Sules) 589 Sules 501, d.sg.
Aukchtziuiam (fot. Aukchtziuiam) 5014, mn 7 (fot. man) 5911, a.sg. pakln
(fot. paklne) 607, g.sg. nepakajwimo (fot. nepakajwimo) 389, n.pl. Liepns (fot.
Liepns) 575, piujamos (fot. piujamos) 4423, g.pl. kandzi (fot. kandzi) 3913,
praet.3 pripude (fot. pripude) 10739. Ar tok skirtum yra lmusi ms turimos
fotokopijos kokyb ar kitos aplinkybs, kol kas nra aiku. Paymtina, kad beveik
visais iais atvejais (iskyrus kandzi) paeidiamos graikikos cirkumflekso vartojimo taisykls (j XVIIa. Maosios Lietuvos ratininkai paprastai stengdavosi laikytis), o tai kelia abejoni dl cirkumflekso autentikumo.
3. RPs vartot kirio enkl funkcijos
L a u t i n i s c i r k u m f l e k s a s RPs turjo dvi pagrindines funkcijas: signifikacin, arba ymimj, ir distinktyvin, arba form skiriamj. Svarbiausioji, be abejo,
buvo pirmoji kirio vietos ymimoji funkcija. is cirkumfleksas reguliariau buvo
dedamas ant balsio [a], ilgj balsi ir ant dvibalsi pirmojo ar antrojo sando, pvz.:
a) ant balsio [a]
n.sg. Stlas 6923, Rgas 9111, Spnas 7320, g.sg. Giwtos 429 giwtos 3413; a.sg.
pta 6510, nkti 424; n.pl. Mellgei 584; inf. ichkditi 3520; praet. 3 re 1293, lkste
1811;
b) ant ilgojo balsio []
g.sg. didds 1458, Garbs 799; inf. laimti 3527, reggti 196; praes. 3 nra 1842, 3316;
praet. 3 pakle 7827; fut. 3 kalbs 494; cond. 1 sg. lktziau 557; imper. 2 sg. Turk 374;
perm. Teigdi 7030; adv. wl 602;
c) ant ilgojo balsio []
n. sg. Kks 4811, Mklas 5913, g.sg. Burns 83, Kammars 1916, inf. dabti 1415,
raudti 7865; praes. 3 utrkchta 589; adv. tli 10312, wiads 96; conj. 222;
d) ant ilgojo balsio []
praes. 2 pl. mlite 44 (pastebtas tik is vienintelis atvejis);
e) ant ilgojo (resp. nosinio) [, ]
n.pl. js 624, g.pl. jaun waik 83, j 510, Darb 3315; praes. 3 palchta 588; cond.
3 btu, pailikt 4912; imper. 2 sg. bk 4111, Sik 433;
f) ant dvibalsi [ai], [au], [ei] pirmojo sando
7
i forma pavartota 2 kartus tame paiame versete; pirmoji su gravio (gal nutrupjusio i ?) enklu, o antroji su aikiu . Scholzo leidime abiem atvejais yra lautinis cirkumfleksas.

!#

n.sg. kunnigikchtis 608, Sule 725; g.sg. biaus 642; a.sg. nepalima 9015; n.pl.
Kulai 63; a.pl. Juczius 88; praes. 3 gudo 1719, klusia 913; fut. 3 Karalius 728; praet.
3 ichlido 1814; imper. 2 pl. Aprikchkite 912; conj. Jy;
g) ant dvibalsi [ai], [au] antrojo sando
n.sg. Bame 1912, Nepalama 572; i.sg. Pawadu 4415; n.sg. Agiwe 2710, Akas
1913; adj. akchtas 1386; a.sg. Adr 2910; inf. liapinti 1485; praes. 2 pl. lakiat 3125;
praes. 3 graia 4915; fut. 2 sg. grai 4517; cond. 3 chaditu 645; adv. didzias 872;
(su [ei] pavyzdi nepastebta).
Lautinis cirkumfleksas ymimas ir ant mirij dvigarsi [al], [an], [ar], [ir], [ur]
pirmojo sando, pvz.: n.sg. Klnas 483, paglba 462; g.sg. Szltzio 585; a.sg. glw 4415;
inf. wlgiti 5013; n.pl. wndenes 1046; a.pl. Szabbngus 119110; praes. 3 Suknda 3516;
n.sg. Drbas 4914, Srgas 1214; praes. 3 prdoi 1846; fut. 2 sg. grbii 5015; prtc. cont.
mrdams 4918; perm. temrmie 5916.
Ant kit mirij dvigarsi lautinis cirkumfleksas nepastebtas; nepastebtas jis
ir ant antrojo mirij dvigarsi sando. inoma, tai neturi stebinti, kadangi kirio
enklai ant priebalsi nebuvo vartojami graik ir lotyn rate, todl jie buvo neprasti, o spaustuvs neturjo toki raidi, iskyrus tildes ant ir (lot. ao = anno, vok.
Hiel = Himmel, plg. i n k n a s 2004, 45).
Cirkumfleksas retkariais pasitaiko tik ant antrins kilms dvigarsio [am] pirmojo
sando: d.sg. Km 4410 Km 435, mannm 577, newienm 596, jm 435; d.pl. Narms
5019, Wargms 573, jawms 6510.
Daugelyje ia sumint pavyzdi lautinis cirkumfleksas ymi tik kirio viet.
Kad jis neymi priegaids, tai, be kita ko, rodo tokios gretimins lytys, kuriose jis
randamas ir ant pirmojo, ir ant antrojo dvibalsio [au] sando: n.sg. pukchtintas
1847 paakchtints 4710, Sule 7215 Sale 7214; praet. 2 sg. paukchtinai 302 imper.
2 sg. paakchtink 289, inf. sugati 358 n.sg. sugutas ib.; imper. 2 sg. lak 377 Luk
3734. Be to, lautinis cirkumfleksas, ypa dvibalsiuose, danai dedamas ir ant tvirtaprad priegaid turini skiemen.
Be kirio vietos, lautinis cirkumfleksas RPs vartotas ir tam tikroms morfologinms kategorijoms skirti, kitaip sakant, jis turjo ir distinktyvin funkcij. Ypa ryki
i funkcija vardaodi (ir vardi) daugiskaitos kilmininke, kurio galn RPs gana
reguliariai ymima lautinio cirkumflekso enklu. Danu atveju i funkcija susisieja
su signifikacine (plg. mintj Vilento riestin enkl su trejopa funkcija). Taiau yra
nemaai ir toki atvej, kur tos ssajos visai nra, pvz., mu 82, ju 112, Achar 3914,
Wart 914, Schwentuj 122, Szmogichk 1714, giwnantzi 3314, Knig giwuj 6929, Vppi
7845, ami 1055, Priakim 11010, Mari 242. Pastarj atvej yra apie penktadalis.
Ypa akivaizdiai matyti distinktyvin funkcija (nulemta noro atskirti dgs. kilminin-

!$

k nuo nagininko) tokiose retkariais pasitaikaniose lytyse su dviem cirkumfleksais

ar cirkumfleksu ir aktu. Jose vienas enklas ymi kirio viet, o antrasis dgs. kilmininko galn: Kal 459, Karli 4510, Barrn 6615. Nors toki atvej galjo atsirasti
dl spaustuvs kalts, bet juose gali atsispindti ir polinkis dgs. kilmininko galn
visada ymti lautiniu cirkumfleksu. Tok polink, kaip jau minta, skatino to meto
lotyn kalbos rayboje juo ymima io linksnio galn -m, norint j skirti nuo vns.
galininko (gen.pl. dem : acc.sg. deum).
Distinktyvin funkcij galima velgti ir lautinio cirkumflekso rayme ir kamieno vardaodi (ir vardi) vns. kilmininko galnje, pvz.: Burns 89, Druks
601, Galws 4013, gerrs giwats 3413, js 4515..., Augiws 584, didds 1458, Dbs 4910,
Garbs 799... Kad ia tok raym lm noras atskirti vns. kilmininko formas nuo
daugiskaitos vardininko, rodo vliau apibendrintas D.Kleino formulavimas dl
kamieno vardaodi kiriavimo: ios linksniuots kilmininkas kiriuojamas cirkumfleksu ne tik dl paskutinio skiemens ilgumo, bet ir dl to, kad atskirtume nuo daugiskaitos vardininko, turinio taip pat galn -os, pvz.: K.diens, daugisk. V. dienos, zwents ir zwentos daugiskaita su kiriu priepaskutiniame skiemenyje
(B u c h i e n , P a l i o n i s 1957, 444). ia turjo takos graikika kamieno daiktavardi su g.sg. -V ir -V kiriavimo analogija, o ypa to meto lotyn rayba (gen. sg.
doms, paterfamilis ir t.t.). Taiau iuo atveju (vns. kilmininkui skirti nuo dgs. vardininko) lautinis cirkumfleksas RPs vartojamas ne taip nuosekliai, kaip dgs. kilmininko atveju: laukiamo stogelio vns. kilmininke danai nra arba jis teymi tik kirio
viet, pvz.: Giwtos 429, ichkdos 1415, Mallnes 5914. Retkariais (gal dl neapsiirjimo ar spaustuvinink apsirikimo) is enklas pasitaiko ir dgs. vardininko galnje: Maris 464, ts 588, erdws 10425, wis 428; 5010.
Pridurtina dar, kad lautinis cirkumfleksas, dedamas ant e, be kirio vietos ar gramatini kategorij skyrimo, RPs neretai ymi ir balsio kokyb bei kiekyb, tai yra
ilgj siaurj [], pvz.: n.sg. pawis 1215, a.sg. M 792, all.sg. Padangp 2226, inf.
laimti 455, pagdinti 703, praet.3 ude 7864, fut. 1sg. bkiu 1397, fut. 2sg. kenti
3517, fut. 3 pads, turrs 5610, imper. 2sg. netilk 3522, pailpk 5522, perm. Teigdi
7030. Kiek ia tam tikrais atvejais galjo turti takos vad. graik treiosios moros
taisykl8, sunku pasakyti. Dauguma i cirkumflekso atvej (pawis, laimti, bkiu,
kenti, Teigdi) jai neprietarauja, nes paymta priepaskutiniame skiemenyje,
o paskutinis skiemuo yra trumpas. Galimas dalykas, kad graikika treiosios moros
taisykl ia veik kaip vienas i faktori, padjusi pasirinkti cirkumflekso enkl
(nors vienas kitas atvejis, kaip antai pagdinti, i taisykl vis dlto paeidia). Dar
8
Vok. Dreimorengesetz (ir kitaip), plg. S t r o c k i s 2004, 297. J.D u m i u s, paras ia tema straipsn,
vartoja termin trij mor dsnis.

!%

vienas faktorius galjo bti tuometin lotyn perfekto 3pl. galns rayba -re (vertre,
legre ir t.t.). ia cirkumfleksas grafikai skiria perfekto form nuo infinityvo (vertere, legere)9, bet taip pat jis ymi odio kirt ir balsio ilgum tai yra, jo fonetin
panaum lietuvi []. I ia galjo kilti idja, kad ilgajam kiriuotam [], ypa veiksmaodyje, tinka cirkumflekso enklas.
Nevienodos formos t a k a s RPs paprastai randamas vardaodi (ir vardi)
vns. inesyvo, reiau vns. instrumentalio ir visai retai dgs. inesyvo galnje. Vladas
ulys savo habil. dr. disertacijoje Jono Rzos rat leksika yra ikls hipotez,
kad tas takas, kur jis, kaip ir Scholzas, savo tekste pakeit graviu, galbt ymjs
silpn nosin rezonans.
Nesileidiant toki hipotez remiani argument analiz (tai galt bti atskiro straipsnio objektas), galima pateikti motyv ir kitokiai hipotezei pagrsti, btent
kad kalbamasis nevienodos formos takas laikytinas kirio enklu, turiniu ne tik
signifikacin, bet tam tikrais atvejais ir distinktyvin funkcij. Juo, matyt, panaiai
kaip Kleino 1653m. gramatikoje10, norta atskirti kamieno vardaodi vns. naginink (nagio abliatyv) nuo vns. vardininko, plg. i.sg. Garb 7219, glinn
Rykcht 29, grayb 4512, malon 513, nekaltib 266, Teiyb 11940... ir n.sg. Garbe 43,
Nekaltibe 71, Pratybe ir teiybe 252, Piktenybe 710... Taiau kamieno daiktavardi
nagininke, prieingai negu Kleino gramatikoje 11, RPs randamas ne tako, o akto
formos enklas, plg. instr.sg. Burn 892, Dn 806, ged 10929, Kpk pripilt 806, ir
n.sg. Burna 494, Lada 234, oda 119120, Tiea 11986... Tai, kad vietoje tako tas pat, tik
skirting kamien linksnis RPs ymimas aktu, be to, Kleino gramatikoje randamos pastabos, leidia manyti akt ia irgi turjus distinktyvin funkcij.
Keblesnis klausimas yra gana dsningas RPs tako djimas vairi kamien vardaodi (ir vardi) inesyvo galnje. ia atskyrio princip sunkiau velgti, nes
grafikai identik io linksnio lyi su kit linksni lytimis nedaug bepasitaiko. Taiau i Kleino gramatikos pastabos Vietos ablatyvas, turs galn e, yra panaus
galns as daiktavardi auksminink, taiau nuo jo skiriasi kiriu, nes auksmininkas kirt turi priepaskutiniame, o ablatyvas paskutiniame skiemenyje, todl, norint
atskirti nuo auksmininko, galn e galima ymti taku, pvz.: auksmininkas bt
9
Tikslumo dlei reikia pridurti, kad tuometinje lotyn rayboje cirkumfleksas galnje -re buvo
dedamas ir tose perfekto formose, kurios ir be jo skirtsi nuo infinityvo (fure, habure ir t.t.).
10
r. Pirmoji lietuvi kalbos gramatika, 1957, 144: Ablativus Intrumentalis in hic quoq[ue] (ut in
praecedente Declinatione) punctatur, ad differentiam Nominativi; formaturq[ue] imili modo Nominativo [...] ut, Nominativo gieme et giem... (vertimas p. 448).
11
r. ten pat, 139: Ablativus Intrumentalis in hc Declinatione fit Nominativo, altim a ultimae
yllabae punctando, et translato accentu ex penultima in ultimam, ut: dna et Abl. dna... (vertimas
p.445).

!&

Pne, ablatyvas Pon12 retrospektyviai galima sprsti, kad ir inesyve takas, be

signifikacins, atskirais atvejais galjo turti ir distinktyvin funkcij. O kad jis RPs
daugeliu atvej ymjo kirio viet, rodo statistiniai duomenys: tik apie penktadalyje atvej jis randamas nekiriuotoje inesyvo galnje, plg.: dbej 916, Schirdij
133, joj 241, tipram Miet 3122, gillum (purwin) 693, patogiam Cze 6914, Wandenij 7413... ir retai pasitaikanias lytis baimej 58, Brangybej 3319, Szemej 8813,
Szodij 1714, Schokineghim 1493... Pastarosiose tako djimas galjo bti apibendrintas. Veikiausiai i analogijos pagal vns. inesyv buvo apibendrintas ir kur ne
kur pasitaikantis takas dgs. inesyve: didz Wandni 7720, Giwenim 78 56,
Inktis 7321.
4. Kirio enkl vartojimo vairavimas
Nra abejons, kad bet kurio kiriuoto teksto enkl vartojimas, j distribucija
labai daug priklauso nuo to, kokios tarms ar tarmi pagrindu yra raytas tekstas.
RPs remiasi prs vakar auktaii tarme (J o n i k a s 1938, 58), tiksliau sakant, jis
redaguotas stengiantis Jono Bretkno psalmi rankraio kalb priderinti prie ano
meto Maosios Lietuvos ratuose besigalinios prs vakar auktaii tarms. Todl dauguma RPs kiriuot odi (o kiriuoti jame toli grau ne visi, gal koks deimtadalis) kirio vietos atvilgiu nesiskiria nuo dabartinio bendrins kalbos kiriavimo,
besiremianio i esms ta paia tarme. Taiau RPs esama ir toki odi, kuri kiriavimas skiriasi nuo dabartinio. Vienais atvejais skirtybi galjo ia rastis dl nevakarietik Maosios Lietuvos nekt takos, kitais dl senovikesni tos pagrindins tarms ypatybi, bding RPs rengimo epochai, pagaliau ir dl spaudos klaid,
juolab kad teksto rinkjas veikiausiai silpnai mokjs ar gal visai nemokjs lietuvikai (S c h o l z 2002, LXXI).
Nevakarietik lyi galjo vesti vien kit ir RPs korektoriai, tarp kuri bta
kilusi ir i emaii (Petras Kleikys, gims ir augs Klaipdoje ir, kaip spjama
(Z i n k e v i i u s 1988, 85), vadovavs visam korektori darbui). Prie toki galbt
skirtinos: nom.sg. Agiwe 2710, gen.sg. Agiwes 2210, 11 (2) Augiws 584 (2),
biaus 642, adv. dbar dr, noch 7831, drugia kartu, mit 4918 (Fr.Scholzo leidime akto nra), in.sg. nktije 1216.
Nevakarietikomis laikytinos ir tokios tariamosios nuosakos 3a. lytys, kaip apreikcht 5115, but 4710, gaut 10737, Gallet 1077, nuramdyt 10729, pailikt 4912,
12
Ten pat, 441 (orig. 133: Localis in e/ qui in Nominibus Subtantivis as finientibus Vocativo imilis
et, ditinguitur tamen ab illo, Accentu: Vocativus enim accentum habet in penultima, Ablativus ver in
ultima, qui inde quoq[ue] puncto upra e finali differentiae caus inigniri potet, ut Vocativus fit Pne /
Abl. Pon.)

!'

pranecht 11617, praryt 1243, ait 10426, udrakit 10714, refl. dziaukts 537, gailets 6921, vartotos pagreiui su danesnmis: buddtu 775, grbintu 1457, reggtu 533,
rktu rauchen 1445, chuditu 113, iurrtu 8512, refl. liatus 8017... Galninio kiriavimo lyi yra nemaai M.Daukos ratuose (S k a r d i u s 1934, 208), jos bdingos dzk nektoms.
Kurios skirtybs yra atsiradusios dl rinkjo ar rinkj kalts, neturint rankratinio RPs varianto, sunku sprsti. Galbt prie tokios ries skirtybi (tiksliau sakant,
klaid) skirtinos itaip sukiriuotos lytys: acc.sg. Moechi 10632, nom.pl. achtrs
1204, Maris 464, reggedams 6410, voc.pl. wis Szmons 492, praes. 1sg. ichkretzi 425, praes. 3laiks 522, bijs 536. ias formas lietuvi kalbos nemokantis rinkjas galjo supainioti su gen. sg. ir pl. galnmis, kurios paprastai buvo ymimos
lautiniais cirkumfleksais.
Klaidingomis laikytinos ir tokios lytys: praet. 1pl. darm 4418, puldinejm 604,
Suigriechijm 1066, praet. 2pl. pawirtt 582, dart 583 (2), impf. 1pl. budawm
5515, waikchtczodawm 5515, waikchtzodawm 5515, nors veiksmaodi kamiengalyje lautinis cirkumfleksas galjo bti dedamas ir form iskyrimo sumetimais.
Veikiausiai spaudos riktai yra ir galnje sukiriuoti vardininkai: n.sg. Prietelis
4110, n.pl. pakluns 1067, ligs 1158.
5. RPs kiriavimas ir D.Kleino gramatikos
Jau buvo sumintos Kleino 1653m. gramatikos pastabos apie taku jo ymt
vns. abliatyvo (ablativus instrumentalis ir ablativus localis) galn. Nors tos pastabos tiesiogiai nesusijusios su RPs, bet netiesiogin ssaj tarp i rato paminkl
vis dlto galima suponuoti. Nra abejons, kad Kleinas buvo susipains su RPs ir
kitais ankstesniais lietuvikais ratais ir ie jam, raiusiam lietuvi kalbos gramatik, turjo takos. Ypa tai pasakytina apie RPs, kurio kalb stengtasi suvakarietinti, standartizuoti ir kuriame plaiau negu ankstesniuose ratuose buvo vartojami
kirio enklai.
I tikrj tarp RPs ir Kleino kiriavimo esama nemaa bendrybi. I j bdingesns ios:
1) vardaodi (ir vardi) dgs. kilmininko vienodas ymjimas lautiniu cirkumfleksu;
2) ir kamieno vardaodi (ir vardi) vns. kilmininko ymjimas lautiniu
cirkumfleksu;
3) kamieno vardaodi vns. nagininko (nagio abliatyvo) ymjimas taku
galnje;

"

4) prieveiksmio visados galns ymjimas lautiniu cirkumfleksu: wiads 96,

105, 3311, 3727, 6817, 6924... (taip pat Kleinas ra ir prieveiksm atgals (atgalios); ia
tikriausiai matome sekim graikik prieveiksmi su -V analogija, r. S t r o c k i s
2004, 298 t.);
5) veiksmaodi kamiengali -o ir - ymjimas lautiniu cirkumfleksu.
XVII amiaus autoriai ilguosius balsius lietuvi veiksmaodio kamiengalyje galjo intuityviai sieti su graik verba contracta, kuri kamiengalis dl kontrakcijos ir
treiosios moros taisykls danai kiriuojamas cirkumfleksu (nik, poie, poietai,
niksai ir t.t.). Be to, kaip minta, cirkumfleksas buvo raomas lotyn perfekto 3pl.
galnje -re (pvz., fure Kleino pratarmje, Pirmoji gramatika, 87); taip pat cirkumfleksu buvo ymimos lotyn perfekto kamieno formos su ikritusiu -v-, pvz. nrat
(=nverat; R h e n i u s 1692, 154) ir t.t. Dl viso ito cirkumfleksas veiksmaodio
kamiengalyje humanisto filologo akiai tikriausiai buvo daug prastesnis nei aktas ar
koks kitas enklas. ia turbt priklauso ir mintos Vilento formos, tokios kaip teapaug13; galimas dalykas, kad Vilentas i form laik kontrakcija i *teapsaugoja,
todl, jo manymu, kontrahuot galn ymjo netariamu cirkumfleksu.
Be i kirio vietos ymjimo bendrybi, krinta akis ir kirio enkl funkcij
sutapimas, ypa danas lautinio cirkumflekso vartojimas tam tikroms gramatinms
formoms atskirti ar iskirti RPs ir Kleino gramatikose.
Antra vertus, tarp i rato paminkl esama ir tam tikr kiriavimo skirtybi.
Rykiausia ta, kad RPs daniausiai vartojamas lautinis cirkumfleksas, o Kleino gramatikose aktas14. Pastarasis RPs kartais yra problemikas: jis, kaip minta, gali
bti atsirads nutrupjus deiniajam lautinio cirkumflekso brkneliui. Scholzo leidime i ms RPs pastebt 20 atvej su akto enklu penkiais atvejais atstatytos
lytys su lautiniu cirkumfleksu, nors ms turimoje RPs fotokopijoje yra aikus aktas. Tai praes. 3 iipltina 5711, praet. 3 pardei 604, praet. 1pl. puldinejm ib., prtc.
cont. reggdams 5811, fut. 3 mags ib. Likusios pastebtos lytys su aktu yra ios:
nom.sg. pltaka 397, gen.sg. Sules 501, Bagtos (Arabios) 7215, js 7427, kimo 52
(Scholzo leidime nra akto), dat.sg. Km 435, praes. 3 paukchtina 1849, acc.sg.
Sopt 10516, conj. jg 1443 ir kt., kuriose aktas randamas vietoje Kleino tako.
Kita gana ryki RPs ir Kleino gramatik skirtyb yra nevienoda minto specifinio
tako vartosena. Kleino gramatikose takas reguliariau vartojamas tik , kamieno
daiktavardi vns. nagininke, bet bema visikai nebevartojamas kituose linksniuose
(iskyrus mint atvej voc.sg. Pon). Tuo tarpu RPs, kaip minta, nevienodos formos takas gana reguliariai dliotas vns. inesyvo, reiau dgs. inesyvo galnje.
13
14

domus sutapimas su minta Mavydo rayba teapaug galbt tra atsitiktinis.

Plaiau apie akto vartojim Kleino gramatikose r. B u c h i e n , P a l i o n i s , 4950, 5356.

"

T. B u c h i e n , nuodugniai ityrusi Kleino gramatik kiriavim, pritar Kuraiiui (K u r s c h a t 1876, 60) ir ipltojo jo mint, tvirtindama, kad [Kleinas] jaut
esant lietuvi kalboje priegaides, bet dar nesuprato j esms15, taiau skyr priegaides dvibalsiuose u, i ir a, a, ymdamas tvirtaprad priegaid deininiu kirio enklu (kaip tai daroma ir ms laikais), o tvirtagal palikdamas neymt16.
I anksiau mint pavyzdi nematyti, kad J.Rza bt skyrs priegaides dvibalsiuose [au], [ei] ir kad jis bt suprats priegaidi esm: lautin cirkumfleks, be
kokio rykesnio dsningumo, jis dliojo ir ant pirmojo, ir ant antrojo t dvibalsi
dmens.
RPs ir Kleino gramatik kiriavimo bendrybes galima aikinti vis pirma tuo, kad
abejur buvo remtasi graik kalbos kiriavimu ir humanistine lotyn kalbos rayba.
XVIa. antrojoje pusje dl vadinamosios Heninijaus sistemos buvo atsirads poiris, kad klasikinje graik kalboje kirio enklai tebuv distinktyviniai diakritikai,
kurie perkelti lotyn kalb bdav pavartojami tik formoms atskirti, nelabai rpinantis tikrja kirio vieta. Todl tiek RPs, tiek Kleino 1653m. gramatikoje ne vienu
atveju ne tik lautinis cirkumfleksas, bet ir takas ar aktas turjo distinktyvin funkcij. Paymtina, kad Kleino laikais distinktyvini diakritik rayba lotyn kalboje
buvo jau labai paplitusi, kaip galime matyti ir i paios Kleino lotynikos raybos, ir i
minto abl. sg. galns - apraymo.
Atra, bendrybi galjo rastis ir dl tam tikros RPs kiriavimo takos Kleinui,
nors pirmj lietuvi kalbos gramatik autorius, bdamas turbt lingvistikai nuovokesnis u Rz ir jo pagalbininkus, galjo pajusti tam tikr lietuvi kalbos lyi prozodines ypatybes ir, braudamasis per graik kiriavimo dsni, komplikuot to meto
teorij ir lotyn raybos proi brzgynus, formuluoti tam tikras lietuvi kalbos kirio enkl vartojimo taisykles, kurios ilgo ir sudtingo vystymosi keliu galiausiai virto
dabartine lietuvi akcentologija.
i apvalga leidia daryti ir platesn ivad: kirio enklai lietuvi rate radosi
madaug tuo pat metu, kai lotyn rate plito distinktyviniai diakritikai. Tai akivaizdu
palyginus, pavyzdiui, Mavydo ir Kleino lietuvikus kirio enklus ir j pai lotynik rayb. Mavydo veikaluose randame vos vien kit enkl, o XVI amiaus
pabaig ir XVII amiuje kirio ymjimas daug danesnis ir nuoseklesnis.

15
16

"

Ten pat, 51.

Ten pat, 52.

THE ACCENTUATION OF JONAS RZAS PSALTER OF 1625

Summary
Accent marks in Lithuanian writings occasionally appear in the Catechism (1547) and the Hymnal
(1570) of Martynas Mavydas. A more advanced system can be observed in the Gospels and Epistles of
Baltramiejus Vilentas (1579), who used acute, grave, angled circumflex, and a tilde-shaped circumflex.
The latter was used exclusively in genitive plural ending -, which practice seems to be modeled on the
Greek circumflex as in qen, and Latin nasalization tilde as in deor, as well as the humanist Latin
distinctive circumflex as in dem (=-orum).
The accent marks used by Rza in his 1625 Psalter are acute, grave, angled circumflex and dot
accent. The inventor of the last of these marks was apparently Rza himself.
The circumflex in Rzas Psalter has two different functions, that of signifying the actual word
stress and that of distinguishing otherwise homonymous word forms. In the latter case it does not
necessarily occur on the actually stressed syllable. Most often the circumflex in this capacity is employed
in the genitive plural ending - (like in Latin -m).
It seems likely that Rza did not have a conscious intention of conveying actual syllabic intonations,
as is shown by the inconsistencies in his use of accent marks. A special case seems to be the circumflex
on : here the accent sign appears to have an additional phonetic meaning that is, Rzas usually
corresponds to the long narrow vowel (which in modern Lithuanian is written ). This practice was
apparently based on intuitive comparison of the humanist Latin orthography (such as legere versus
legre) with Lithuanian phonetics.
The dot accent is used in the inessive (locative) singular ending - (-e in modern orthography),
sometimes also in the instrumental singular, and rarely in the inessive plural. Like circumflex, the dot
accent does not always coincide with the actually stressed syllable. The sign was most likely modeled on
the humanist Latin circumflex distinguishing the ablative singular ending -, as suggested in Daniel
Kleins Grammatica Litvanica.
The language of Rzas Psalter is closest to the West High Prussian dialect of Lithuanian, so the
actual word accent in the Psalter is in most cases identical to that of standard modern Lithuanian.
Certain differences (apart from the purely distinctive use of accent marks) can be explained as archaisms,
or the influence of non-western dialects of Lithuania Minor, or as typesetters errors.
Rzas system of marking accents in writing is notably close to that of Daniel Klein. Apparently
Klein was familiar with Rzas work and adopted some of his practices; but, being a man of greater
linguistic ability, he had a better grasp of the actual syllabic intonations of Lithuanian. Many of the
similarities between Rzas and Kleins accent notation however can be simply explained: both authors
had based their systems on the Latin spelling habits and the Greek accentuation.
It can also be observed that the emergence of accent marks in Lithuanian is roughly contemporary
with the rise of distinctive diacritics in the Latin orthography: accent marks are rare and occasional in
Mavydas (as well as in his Latin writings), but towards the end of the 16th and in the 17th century the
accents become much more regular and frequent.

LITERATRA
D u m i u s J., [b.m.], Dl vadinamojo trij mor dsnio, Vilnius (rankratis, saugomas Vilniaus
universiteto bibliotekos Rankrai skyriuje: F220-76).
J o n i k a s P., 1938, Kleino gramatik bendrin kalba, Archivum Philologicum, VIII, 6667.
K u r s c h a t F., 1876, Grammatik der littauischen Sprache, Halle.

"!

Lexicon der Antike, Leipzig, 1971.

B u c h i e n T., J. P a l i o n i s, 1957, Pirmosios spausdintos lietuvi kalbos gramatikos, Pirmoji
lietuvi kalbos gramatika, Vilnius, 963.
R a m u s P., 1569, P. Rami grammaticae libri quatuor, Basileae.
R h e n i u s Johannes M., 1692, Compendium Latinae grammaticae pro discentibus scriptum... Regiomonti.
S c h o l z F., 2002, Einleitung. Textkritische Edition, Biblia Slavica. Serie IV. Supplementum: Biblia Lithuanica. Reihe 2. Editionsbnde, Band 6.
S c h w y z e r E., 1939, Griechische Grammatik, I. Allgemeiner Teil. Lautlehre. Wortbildung. Flexion,
Mnchen.
S k a r d i u s P. , 1935, Daukos akcentologija, Kaunas.
S t r o c k i s M., 2004, Graik ir lotyn kiriavimo taka lietuvi kirio ymjimui, Blt XXXIX (2)
289307.
i n k n a s M., 2004, Danieliaus Kleino gramatik (1653 ir 1654) konvoliutas Vilniaus universiteto bibliotekoje, Archivum Lithuanicum, VI, 4350.
Z i n k e v i i u s Z., 1988, Lietuvi kalbos istorija, III, Vilnius.
u l y s V., 1970, Jono Rzos rat leksika, Vilnius (mainratis, saugomas Vilniaus universiteto
bibliotekos Rankrai skyriuje).

""