B A L T I S T I C A X L (1) 2 0 0 5 7 79 3

A u r a K A I K A RY T
iauli universitetas

JONIKIO NEKTOS PRIEBALSINIO KAMIENO DAIKTAVARDI

LINKSNIAVIMAS
1. Straipsnio tikslas aptarti Jonikio nektos1 priebalsinio kamieno daiktavardi kaityb2, remiantis natraliosios morfologijos3 poiriu. Apvelgiant nektos
priebalsinio linksniavimo daiktavardi paradigmas (kur reikia, nurodant linksnio
ivestins formos tip, jos konstrukcinio ikonizmo laipsn, ymtumo/neymtumo
status) bandoma paaikinti priebalsinio kamieno fleksijos pakitim slygas ir vidinius motyvus4.
1

Pagal vadinamj naujj tarmi klasifikacij (r. G i r d e n i s, Z i n k e v i i u s 1966) Jonikio

miestas ir jo apylinks priskiriamos prie iaurini vakar auktaii iauliki.
Tradicikai Jonikio nektos iaurine riba laikoma Latvijos siena. Rytuose nekta ribojasi su iaurinmis ryt auktaii paneviki Kriuk ir Buin nektomis (riba vestina per NemeikiKs, Balkaiius, Paviriuv, SkKtenas, MelniKs, SkrEbakius, Giminnus, Mdginus, Mielaiius, Linksmnus, Vekonis, PKplesius, Jonaiius, GedvainiKs, Daugalaiius). Vakarin nektos riba kartu yra rytin kitos vakar
auktaii iauliki akynos nektos riba (ji eina per SpErakius, Proinus, VytauiKs, luostikius,
Butninus, Tausnus, RimeliKs). Pietin nektos riba madaug sutampa su administracine iauli rajono riba (r. J o n a i t y t 1962, 45; N a v i c k a i t -B o r e i k i e n 1971, 12).
Pagrindins nektos fonetikos ir kiriavimo ypatybs: visuotinis auktaitikas kirio atitraukimas,
galni redukcija (vietoj bk ilgj o, (< **, *) turimi a, e; trumpasis a (< *) netariamas niekada
kirio negaunaniose galnse), negalnini pagrindin kirt turini i, u ilginimas (Z i n k e v i i u s
19942, 3639).
2
Jonikio nektos daiktavardio morfologija nra isamiau nagrinta (apie j usimenama knygelje Jonikio nekt pratimai ir tekstai, 2001, 3637). Gretimos iaurini vakar auktaii iauliki akynos nektos daiktavardio kaityb yra apvelgusi Aldona J o n a i t y t (1960; 1962, 136173).
Apie pietini vakar auktaii iauliki nekt daiktavardio morfologij pastab yra Rtos K a z l a u s k a i t s disertacijoje Pauvio nektos fonologin sistema: vokalizmas ir prozodija (2002, 73,
in. 123 ir kt.) ir tos paios autors iauliki patarms pietini nekt tekstuose ir komentaruose
(2005, 25 ir kt.).
3
Lietuvi kalbotyroje dar maai darb, kuriuose taikoma natraliosios morfologijos teorija (r. S a v i c k i e n , K a z l a u s k i e n , K a m a n d u l y t 2004, 81 ir ten minim literatr; taip pat Alberto
R o s i n o straipsnius: 2000, 2001, 2002, 2002a, 2004 ir kt.; apie pai teorij: W u r z e l 1984).
4
Mediaga tyrimui rinkta 19982004 m. i Jonikio miesto ir jo apylinki (r. santrump sra).
Taip pat naudotasi Ritos U r n i t s 19982000 m. surinktais ir iifruotais raais i LEnkaii,
Lydeki, Rimeli, Staneli kaim. Pavyzdiai rinkti ir i treiojo Lietuvi kalbos atlaso tomo (3436,
4243, 47, 5152, 6465, 6871, em. 27, 28, 29, 30, 31, 39, 40, 43, 46, 60, 65), didiojo Lietuvi kalbos
odyno tom, Frazeologijos odyno, Lietuvi kalbos tarmi (1970) ir Eduardo Vo l t e r i o chrestomatijos, Lietuvi kalbos instituto Tarmi archyve saugom XXa. 78 de. ra i Drsutaii, Gudaii, RudEki, imkn, lapaki kaim.
Naujosios Lietuvi kalbos tarmi chrestomatijos (2004) mediaga nesiremta. Knygos tekst i
netoli Jonikio esanio lapaki k. (51 punktas, Norinai) reikt priskirti akynos nektai (vis pirma

77

Metodai apraomasis ir vidins rekonstrukcijos.

2. Apie lietuvi kalbos ir tarmi priebalsinio linksniavimo raid daugiausia yra
ras Jonas K a z l a u s k a s (1958, 1961, 1961a, 1963, 2000, 2000a) ir Zigmas Z i nk e v i i u s (1966, 256268; 1980, 240253).
Apraant atskir tarmi ir nekt daiktavardio linksniavimo sistemas aptariama ir priebalsinio kamieno daiktavardi kaityba, plg. Debeiki (S e d e l s k y t 1958), Linkmen (K a rd e l y t 1959), Mituvos upyno (G r i n a v e c k i e n 1960), Ramakoni ( u k y s 1960), akynos (J o n a i t y t 1960), kretingiki (A l e k s a n d r a v i i u s 1963), Skapikio (E i d u k a it i e n 1963), ryt auktaii pietins dalies (M o r k n a s 1969), Zietelos (V i d u g i r i s 1969),
Gervi (K a r d e l y t 1975), Apso (M o r k n a s 1989) daiktavardio sistemos apraus. Yra
pasirod straipsni, kuriuose nagrinjamas atskir tarmi ar nekt tik priebalsinio kamieno
daiktavardi linksniavimas, plg. kaps ir zanavyk (S e n k u s 1959), Ramakoni (Tu o m i en 2002) nekt ir ryt auktaii uteniki tarms (R i n k a u s k i e n 2003) kalbamojo daiktavardi kamieno tyrimus. Apvelgta ir kai kuri senj rat priebalsinio kamieno daiktavardi kaityba: Knygos nobanysts (J a k u l y t 1996), XVIIa. Ryt Lietuvos (Vilniaus
vyskupijos) autori rat (L a u k a g a l i s 1999), 1759 m. Ziwato (Va i i a k a u s k y t 2002).

3. Jonikio nektos, kaip ir lietuvi bendrins kalbos, tarmi, priebalsinio linksniavimo klass daiktavardiams bdingas silpnasis supletyvizmas (dl svokos r. R os i n a s 1995, 8).
nektos priebalsinio kamieno daiktavardiai kaitomi vienaskaita ir daugiskaita.
Dviskait, nors retai, dar vartoja vyresni jonikieiai. Ji pasitaiko fokuse (kai daiktavardis turi poym pirmasis paminjimas +Pp), pvz.: n\ka\ti.smui $at%duod [vag]
va\d \ % m , n $ s nbuD ca.ra likis mk (TA 534); pala.ukm kOks d O
% m , n $ s Rm (Urn); %viena.$krt srgu ti\uluos kOks d \ % m , n $ s
bOwu D; tu.rm d O \ O n a\j.m rkuoI Jd. Turimos tik tokios naujosios5,
pagal (i)I; kamien pasidarytos priebalsinio kamieno dviskaitos vardininko-galininko6 formos.
dl dano, jonikieiams nebdingo neparadigminio kirio atitraukimo pirm skiemen daugiaskiemeniuose odiuose, pvz.: su\kpre su kepurA, vsOku. visoki). Be to, rae vardijami vietovardiai up KEb, mikai MazErlovis, Puyn, Margs ir rodo pateikj gyvenus ne lapaki, o
greiiausiai mirkli k., u pietins Jonikio nektos ribos.
5
Senoji priebalsinio kamieno dviskaitos vardininko-galininko galn, manoma, buvusi -e (kaip graik
, r. E n d z e l n s 1948, 142).
6
nektoje daniausios pirm kart minim vyrikojo linksniavimo daiktavardi (paprastai ;, (i)I;
kamien) dviskaitos formos galininko reikme, pvz.: nla.ps d u \ %k i . b $r va.ndene ne.e ka.rvm
vl.ka s\$nagi%n,Lm Jk; lu.pui d \ a . r k l i.vede D; O\kt tr,Ie p \ d Q k t a r [ems]
Mrn. Kalbamj daiktavardi dviskaitos formos vardininko reikme labai retos, pvz.: d \ n a m
bu.wa $kOndi%t.rIe kOr\$past%ti,ta Jn; da, d \ m t \d$vi.nez%de.m so,ksme Jn. Toks dviskaitos vardininko ir galininko paradigmos modelis du tarnai : du tarnu, kuris bdingas kai kuriems seniesiems
ratams, kai kurioms kitoms auktaii tarmms, piet emaiiams, R o s i n o (1994, 120) nuomone, susiformavo dl btinybs morfologikai skirti sensias homonimines vardininko-galininko formas.

78

4. Kaip inoma, balt kalbose nykstantis priebalsinis kamienas vis pirma pereina
i kamien. Pradi i ir priebalsinio kamieno suartjimui dav galinink fleksijos
fonetinis sutapimas (balt kalbose anksti priebalsinio kamieno galininko galns sonantui q virtus in ir kamieno sskaita isipltus galns riboms, plg.: vns. gal. dukter,
kur - < *-in < *-q ir av, kur - < *-i-n; dgs. gal. dukteris, kur -is < *-ins < *-qs ir avis, kur
-is < *Ss < *i-ns; K a z l a u s k a s 2000a, 1617; Z i n k e v i i u s 1980, 240).
XVIXVII a. vykusi daiktavardio linksniavimo tip diferenciacija pagal
gimines i ir C kamien paradigmas sivestos vienaskaitos naudininko galns -ei, -ui
paskatino priebalsinio kamieno moterikosios gimins daiktavardi suartjim su stabiliosiomis I, klasmis, o vyrikojo su stabiliosiomis (i)I;, ; klasmis (G i r d en i s, R o s i n a s 1977, 347; Z i n k e v i i u s 1980, 223, 229).
Jonikio nektoje priebalsinis kamienas taip pat nestabili fleksin klas. Universali linksniavimo tip raidos tendencija j poliarizacija pagal gimines ir ios nektos kalbamojo kamieno daiktavardius padalijo dvi kaitybos grupes: moterikj
(turini moterikosios gimins i ir stabilij I, fleksini klasi morfologini kategorij ymikli) ir vyrikj (turini vyrikosios gimins i ir stabilij (i)I;, ;fleksini klasi morfologini kategorij ymikli).
Dabar moterikojo priebalsinio (r kamiengalio) linksniavimo (Cf) Jonikio nektoje telik tik du daiktavardiai: ssuo sesuo ir dOkt. dukt. Vyrikojo (Cm) priebalsinio (n kamiengalio) linksniavimo daiktavardi yra kur kas daugiau. Jiems priklauso: akmuo akmuo, juosmuo juosmuo, liemuo liemuo, piemuo piemuo,
rumuo raumuo, rmuo rmuo, rOduo ruduo, skiemuo skiemuo dvi metmen gijos, suvertos vien skieto tarpdant, stuomuo stuomuo 1. drabuio dalis (be
rankovi), apimanti t kno dal; 2. drobs gabalas markiniams, tmuo temuo,
vnduo vanduo, lmuo elmuo, Oa uo. Vyrikojo linksniavimo s kamiengalio odis m,nuo mnuo yra beveik itisai perjs iIY kamien.
5. Jonikio nektos moterikojo priebalsinio linksniavimo daiktavardi vienaskaitos
fleksija veikiama skirting kamien: odio ssuo kaitybai takos turi i kamieno moterikojo linksniavimo (if) daiktavardi paradigmos modelis, odio dOkt. kaitybai kamienas. Abiej daiktavardi daugiskaita stipriai paveikta to paties ikamieno, plg.:
Vienaskaita
Cf kamienas
V. ssuo // *ssa
K. sesers

if kamienas
7

aks
akies

7
* ymi formas, kurios i dabartins gyvosios kalbos nebeuraytos (pateikiamos LKA, LK, F,
Vo l t e r i o chrestomatijoje).

79

N. se.sri
G. se.sri.
n. se.sere
Vt.
. 8

a.ki
a.ki.
ake
aki.
akie

Cf kamienas

kamienas

V. dOkt.
K. dOkt.s // *dOktries
N. du.ktri // du.kti
G. du.ktri.
n. du.ktere
Vt.
.

kat.
kat.s
ka.ti
ka.te.
kate

ka.te

Daugiskaita
Cf kamienas
V. se.sri.s
K. sesru.
N. sesrm9 // sesri.m
G. se.srs
n. sesrm // sesri.m10
Vt.
. = V.

if kamienas
du.ktri.s
dOktru.
dOktrm // duktri.m
du.ktrs
dOktrm // duktri.m

a.ki.s
aku.
akm // aki.m
aks
akm // aki.m
aki.se

5. 1. I paradigm matyti, kad geriausiai priebalsinio kamieno fleksij yra ilaikiusios vienaskaitos vardininko (ssuo, dOkt.), odio ssuo vienaskaitos kilmininko
(sesers) ir daugiskaitos kilmininko (sesru., dOktru.) formos.
Daniausiai Jonikio nektoje vartojamas senasis priebalsinio kamieno vienaskaitos vardininkas ssuo, pvz.: mana s s u o $i.si%ti.k$ns kad ja.un %m,n$s
8
Priebalsinio kamieno vienaskaitos auksmininko pavyzdi neufiksuota. mones daniausiai
kreipiamasi malonini vedini auksmininku (dukri,te, ssu.te) arba tiesiog vardais (plg. R i n k a u s k i e n 2003, 38).
9
I daugiskaitos naudininko form kirtis nektoje daniau atitraukiamas (plg. LKA III 64).
10
Daugiskaitos nagininkas kartais turi tvirtaprad priegaid kaip gretimose iaurini paneviki
nektose (plg. LKA III 70 ir in. 34).

80

sk.pt11 skbini4 bltesn jn\sa.ka Stn (Urn); dugu s s u o\t . n $ite%k,Ie

i.\$pOv%la.is D; n\O\ta\viena $vi.re%sno,I s s u o bu.wa labi nt\mzgi.ma
Stn (Urn). alia odio ssuo visame nektos plote paraleliai sakoma ses.La sesel, se.se ses12 (reiau)13. LKA III dar nurodo apie RudikiKs vienintel vartojam
form sesuv= (em. 30)14. Dabar kalbamame punkte sesers reikme pasitaiko tokie
pat vienaskaitos vardininko variantai (ssuo, ses.La, se.se) kaip visame nektos plote,
formos sesuv= nebeurayta.
Neretas nektoje yra priebalsinio kamieno vienaskaitos vardininkas dOkt. (- <
*- < *-r, kur r inyks dar balt prokalbje prie tautosilabini dvigarsi trumpjim, K a z l a u s k a s 2000, 246; M a i u l i s 1970, 2829). Kamiengalis nukritus priebalsiui r sutapo su kamieno daiktavardi vardininku, plg. kat. kat. Dabar gana
danai daiktavardis dOkt. keiiamas panaios aknies odiu dOkra dukra15.
Vienaskaitos kilmininko sesers -s yra i senosios priebalsinio kamieno fleksijos
*-es16.
Daiktavardio dOkt. vienaskaitos kilmininkas dabar nektoje yra tik kamieno
t. y. dOkt.s (Vo l t e r i o chrestomatijoje kart urayta i kamieno forma dukteries17).
Jam atsirasti palankias slygas sudar su kamienu sutampantis vardininkas, plg.:
kam. vns. vard. kat. : kam. vns. kilm. k=t.s = C kam. vns. vard. dOkt. : C kam. vns.
kilm. x, kur x = dOkt.s. Pakitimas vyko pagal tipologinio vienodumo ir morfologins
struktros krimo implikacins darybos principus (r. R o s i n a s 2004, 152). Dl
11

Tradicikai bt skpt.
ses, Z i n k e v i i a u s (1966, 261, in. 56) manymu, pasidaryta pagal dukt, -s pavyzd.
13
ie variantai turi vis linksni formas, pvz.: vns. vard. ta\mana s e s . L a ski.tOs jn\\man
skrumne.sne bu.wa Ldk (Urn); \tuoz\dts [dirbtinius] s e . s e pa.Ime $neb%bu.wa ja.m n.\dntu.
Jk; vns. kilm. man(a) anu,ks\jig s e s . L a ( s ) su,ns gl\kad(a) $atv%uos Jk; vns. gal. tas va.r(s)
s e s . L a . sa.u tas nLa.ide n\\$susi%pi,ka Rm (Urn); vns. ng. Iie\g iv.na s \t a\ s e s L a
s\ta\mana uovne Jd; ti\va \dv s \ s e . s e bu.wOm Mkl; dgs. vard. bu.wOm s e s . L a s r
d\brOli Lnk.
14
Plg.: Tikra s e s v = atjo Jn (LK XII 456). Manoma, kad -uva galjusi fonetikai iriedti i -uo
(plg. uva), nors greiiausiai kalbamoji forma yra adaptacin inovacija pagal odius su i seno vartojama priesaga -uva (r. 9.3; plg. Z i n k e v i i u s 1966, 257; 1980, 243).
15
is daiktavardis neretai turi apibendrint pirmojo skiemens kirt ir balsio kiekyb, plg.: vns. vard.
d u . k r a t\ju\daba nebe\tOkie liki In t\nmo,k nieka Mrn; vns. kilm. t a z \ d k r O . ( s ) $sugi.%ve.ntinis i,Ie i.\sa.ndli. gru.du. pi.lt Mrn; vns. naud. a\ati.dawu d u . k r i e.me. Mrn; vns. gal.
n\t\Is $apsi%e.niIe4 \viena. d u . k r a . tur,Ie Ldk (Urn); dgs. gal. $susigi.%v.nOm k.turs vikels
su.ne.li. \trz\d u . k r a s Jn.
16
Sutrumpintas formas su inykusiu e prie -s, be vakar auktaii, dar vartoja dalis emaii (Z i n k e v i i u s 1966, 258). Tokio sutrumpjimo prieastys neaikios. Z i n k e v i i a u s (1980, 243) manymu, priebalsinio kamieno vienaskaitos kilmininkas galjo bti sutrumpintas derinantis prie vienu skiemeniu trumpesnio vardininko. Taiau tokio teiginio nepatvirtina latvi kalbos faktai, plg.: vns. vard.
akmenis > akmens, vns. kilm. akmenes > akmens (E n d z e l n s 1951, 437438).
17
SenKiui nepatEka d u k t e r i e s sDnus ir me j@ smarkei neapk!st K jP aunuma Volt 326.
12

81

panai vidini motyv yra atsiradusi daiktavardio dOkt. sporadikai pasitaikanti

kamieno vienaskaitos naudininko forma du.kti.
5. 2. i kamieno yra moterikojo priebalsinio linksniavimo daugiskaitos linksni formos, iskyrus priebalsin kilmininko ir i seno fonetikai sutapusi daugiskaitos, taip
pat vienaskaitos galininko form (r. 4), pvz.: vns. gal. a\pat d a.\d u . k t r i .
vrto,ju18 dawu es19 tu,kstns i.\ska.izdgiri. Gd (TA 250); dgs. vard. ba.rOna
d u . k t r i . s \ba.rOns Is\vadi.nOs tas\kOkOli.s Mrn; ja.m [vyrui] r20 ti(p)\pa.t
bu.wa d\brOli \dv s e . s r i . s ri.ke dals $ati%duot Lnk; dgs. naud. $gasp%di.nes
ivi.rda sa.va d k t r ( m ) ma.nu. ko,e. Jk; ri.ke dals $mO%k,t $s e s % r i . m
jO, Lnk; dgs. gal. Is\tur,Ie dv %d u . k t $ r s tas\kOkOli.s Jd; dgs. ng. O\a() s\jO,
t O . m\d u . k t r m 21 [] !n\viki ki(b)\bu,dm n $ssi-%i.dwOm
i.zdwOm vi.skO Jn.
Kalbamj daiktavardi i kamieno daugiskaitos vardininko galn galjo bti
sivesta analogijos bdu pagal i kamieno daugiskaitos vardininko ir galininko model,
pvz.: dgs. gal. avs : dgs. vard. a.vi.s = dgs. gal. se.srs : dgs. vard. x, kur x = se.sri.s (plg.
R i n k a u s k i e n 1999, 28, 56; Va i i a k a u s k y t 2002, 229). Daugiskaitos naudininko ir nagininko reikme Jonikio nektoje, kaip daugumoje auktaii tarmi,
vartojamos i kamieno dviskaitos naudininko ir nagininko formos22.
5. 3. priebalsin kamien i I, kamien per i kamien yra patekusi vienaskaitos naudininko ir nagininko fleksija.
Dabar visi nektos moterikosios gimins daiktavardiai turi vienaskaitos naudininko galn -ei, o vyrikosios gimins galn -ui (LKA III, em. 39, 40), pvz.: Cf
kam. s e . s r i ju\dabr a$tuonez%de.imt vien su,Ie Stn (Urn); da, vi.s\liku
$prisimi%ni.mui saku d u . k t r i bOs Mrn. Balt prokalbje, manoma, i ir C kamien vienaskaitos naudininkas turjo vienod fleksij *-ie, *-i (R o s i n a s 2000, 179).
Taigi ymta senoji i ir C kamien vienaskaitos naudininko fleksija tiriamoje nektoje buvo pakeista stabilij I, ir ;, (i)I; daiktavardio klasi (plg. a.ki, se.sri kaip
ka.ti; va.gui, piemnui kaip bro,lui) neymta fleksija. is pakitimas vyko tada, kai
vienaskaitos naudininko gramatin morfema tapo vienintele morfema, galinia klasifikuoti daiktavardius pagal gimin (r. 4; R o s i n a s 2001, 6465).
18

vartoti leisti u vyro, tekinti.

Skaitvardi keturi devyni daugiskaitos galininko galn iauliki nektose yra -us (K a z l a u s k a i t 2002, 73, in. 123; 2005, 29, in. 5).
20
irgi. Plg. la. ar, ar dll. ir[gi], taip pat.
21
Apibendrintas pirmojo skiemens kirtis ir balsio kiekyb.
22
Tradicikai teigiama, kad ios formos yra sisteminiai trumpiniai i ilgesni su -mu ir -mi (dar
senesn bendra forma buvusi *-m*). Taiau R o s i n o nuomone (odin informacija), reikt kalbti
ne apie sistemin, o apie morfologin (struktrin) gramatini morfem suvienodinim pagal vyraujanios
gramatins morfemos struktros model, t. y. dvivokali morfem -VCV resp. -VCVC virtim vienavokalmis -VC resp. -VCC morfemomis.
19

82

Visi dabartins nektos moterikosios gimins daiktavardiai turi vienaskaitos nagininko galn -e, o vyrikosios gimins -u. ymt nestabilij i ir C kamien fleksij -im(i) pakeit stabilij kamien vienaskaitos nagininko neymta fleksija pagal
proporcins analogijos taisykles, plg.: kam. vns. naud. ka.ti : kam. vns. ng. kate =
C kam. vns. naud. se.sri : C kam. vns. ng. x, kur x = se.sere. Kalbamasis pakitimas
vyko siekiant ivengti i ir C kamien sinkretini vienaskaitos ir daugiskaitos nagininko form23, plg. avm, vagm; sesrm piemnm. is pakitimas sumaino vienaskaitos nagininko galns alomorf skaii. Toks alomorf skaiiaus sumajimas lm
ir maesn ymt form skaii (plg. R o s i n a s 2001, 68).
6. Vyrikosios priebalsinio linksniavimo daiktavardi paradigmos dar vairesns. Visi kalbamieji daiktavardiai (iskyrus odius akmuo, Oa) link pereiti
(i)IY kamien, bet linksniuojami, kaip ir gretimoje akynos nektoje (J o n a i t y t
1960, 107), kone kiekvienas savaip: vieni i j turi daugiau, kiti maiau (i)IY kamieno
form.
Geriausiai priebalsinio n kamiengalio fleksij yra ilaiks daiktavardis piemuo,
nors dauguma jo form paveiktos i (sporadikai net (i)IY) kamieno. Daiktavardio
vnduo (panaiai kaip odi juosmuo, liemuo, rumuo, rOduo, tmuo) paradigmoje sporadikai pasitaiko kur kas daugiau (i)IY kamieno, net Y kamieno form, plg.:
Vienaskaita
Cm kamienas

im kamienas

iI; kamienas

V.
K.
N.
G.
n.
Vt.
.

vags
vagies // va.ge
va.gui
va.gi.
vag

vagie

bro,ls // brOli.s
bro,le
bro,lui
bro,li.
bro,l

bro,l/ // brOli.

Cm kamienas

im kamienas

iI; kamienas

V. piemni.s
K. piemnu.
N. piemnm

va.gi.s
vagu.
vagm

bro,li // brOli
bro,lu. // brOlu.
bro,lm // brOlm

piemuo
piemene
piemnui
piemni.
piemn

Daugiskaita

23

Z i n k e v i i a u s (1974, 97) pastebjimu, balt kalbose esanios tam tikros homonimijos ribos:
jeigu atsirandanti grsm sutapti s k i r t i n g s k a i i t o p a t i e s l i n k s n i o g a l n m s, paprastai viena i t galni pakeiiama kito, artimesnio linksniavimo tipo fleksija.

83

G.
n.
Vt.
.

piemns
piemnm

vags // vags
vagm

bro,ls
bro,lis // brOlis

Cm kamienas (papildomoji odio vnduo paradigma)

Vienaskaita

Daugiskaita

V.
K.
N.
G.
n.
Vt.
.

va.ndni.s
vndnu. // vndnu.
vndnm
va.ndns // va.ndns
vndnm
vndni.se24 // vdnuose

vnduo // *vndva
va.ndene // va.ndns
va.ndnui
va.ndni.
va.ndn
vdni.
= V.

6.1. I paradigm matyti, kad geriausiai priebalsinio linksniavimo fleksij yra ilaiks odio piemuo vienaskaitos vardininkas ir daugiskaitos kilmininkas, pvz.: vns.
vard. nO\bra.l t a s\p i e m u o n-- nga.l $pasi%li.kt pr\bndO.s Jn; dgs. kilm.
ju\%vi.ri$ni.k(s) ske.Ds bu.wa p i e m n u . kara.ls lpk (TA 249). LKA III kit
vyrikosios gimins daiktavardi nurodo sporadikai pasitaikant nepriebalsin vienaskaitos vardininko fleksij: v n d v a Gd, Nrn, Vnk (em. 28); r O d v a Gd, Vnk
(em. 29); r u . d n s , r O d n i . s Nrn, Rd25 (em. 29, 35); t e . m n s Vnk
(36). I dabartins nektos urayta tik priebalsin kalbamj daiktavardi vienaskaitos vardininko fleksija, pvz.: pa,k \v n d u o v.rd \strgno,I 26 Lnk (Urn);
kada\labi susa va.sara j u\r d u o tOks\gras ti\lkls ku.ldwOm Lnk.
Dabartins nektos kalbamojo daugiskaitos kilmininko fleksija pasitaiko ir priebalsin, ir (i)IY kamieno, plg.: \v n d n u. viedrs tem.pe pas\ka.rves i.\luks Jk;
ir Oni.ne graa.use krta r u m n u. krta lainu. Lnk (Urn).
6.2. Be fonetikai su i kamienu sutapusios galininko fleksijos (r. 4), i kamieno
dar yra vienaskaitos vietininko, daugiskaitos vardininko, naudininko ir nagininko
fleksija. nektoje kartais pasitaiko ir i kamieno daugiskaitos galininkas, pvz.: i.\stakLas
i.%si.d$d t u o (s)\% s k i e m $ n s i.\skalas to,kes mk (TA 535).
24
Daugiskaitos inesyvo formos su -se, manoma, yra ne kas kita kaip senojo lokatyvo su -su perdirbiniai pagal vienaskaitos inesyvo su -e (< - < *-en) model (R o s i n a s 2000, 181). Kad daugiskaitos
lokatyvo formos su -su yra archajikiausios, rodo ne tik faktai i pai seniausi rat, bet ir i iandienini tarmi (vilniki ir pakratini uteniki) bei XVIII a. vidurio kretingiki tarms (R i nk a u s k i e n 1999, 55; Va i i a k a u s k y t 2002, 233).
25
Plg.: e pava,saris, e r u . d e n i s * LKT 215.
26
strignoti darytis burbulams, pukti, burbuliuoti.

84

Vienaskaitos vietininkas toks pat kaip i ir (i)IY kamien daiktavardi27, pvz.:

e\r d n i .28 ri.ke javs pad,t sune.t Ml; dugu s,dOa mns j u \ r d n i .
Lnk; nu\i.nOma ka\ivi.rs vien v d n i . [putr] ti\nskan lp; $avi%ie$ns29
mi.lts apme.k v d n i . Gd (TA 250).
6.3. Vyrikosios gimins priebalsinio kamieno daiktavardi (iskyrus uo ir akmuo) vienaskaitos kilmininko galn nektoje jau yra (i)IY kamieno, pvz.: ta\ka.rve
pat() $is%i.nd pri.r pa.gali. k a \ t e . m e n e $np%siektu. Lnk (Urn); tOkes i.lgas
l g \ j u o s m e n e ju\bu.wa ka.sas Mrn; tiek\prLa.ide v a . n d e n e atro,da
ka\ds talku. talkis pO\ta.\va.ndni. [prilaino vaist laeline] Lnk (Urn);
vlpk(s) su.ks t.n\$drOi%n,s 30 pja.usti.s ka, n\ni p i e m e n e $usi-%mi.ms
lpk (TA 249). Tik odio vnduo kartais dar pasitaiko senoji priebalsin fleksija,
pvz: a.tn ki.bra mama v d n s i.\lu.ka. lp; v a . n d n s Rb.
(i)IY kamieno yra ir vienaskaitos naudininko (LKA III, em. 39), ir nagininko
galns (r. 5.3), pvz.: vns. naud. [eimininkas] t a , m p i e m e n u i prieis, rE, su
bOtagu, ka api spra,nda apsivino,s Rd (LKT 215); vns. ng. sa.ka kad vnduo
s \ % v a . n d $ n $nsu%b,g O\mO,g(s) s\mO,g31 sui.n Stn (Urn).
Be to, (i)IY kamieno paprastai bna daugiskaitos galininkas, pvz.: par Oli.ne*
aprdi,davOm [rdyti*] ka,rve(s) sO vaini.kais |/ [tada] ikebdavOa blE,nu, pamil,dava p i e m e n u z gaspadi.nes* Nrn (LKT 215). Kiti daugiskaitos linksniai taip pat sporadikai gali gauti (i)IY ir Y kamien formas, pvz.: dgs. naud. r u d e n . m Rd (LKA
III 64); dgs. gal. nLa.ide tuoz\diDuoss v a . n d n s Ml; t\r v a . n d n ( s )
spnavi? Lnk (Urn); dgs. ng. r O d n i s Gd (LKA III 70); senu r O d n i s
apuoki u-u.-u. Lnk (Urn); p i e m n i s Gd, Vnk (LKA III 69). Daugiskaitos Y
kamieno formos danesns nei (i)IY kamieno. Manoma, kad tok dsningum galjo
lemti senas fonetinis Y ir C kamien daugiskaitos kilmininko fleksijos sutapimas
(K a z l a u s k a s 2000a, 26).
27

Tradicikai teigiama, kad tokio tipo galns susidariusios dl sisteminio trumpjimo (plg. Z i n k e v i i u s 1980, 225). G i r d e n i o (2002, 1112) manymu, tokius emaii, kai kuri vakar auktaii vienaskaitos vietininkus galima laikyti ir fonetins raidos padariniu, kur sukl j, v (< *I, *) silpnjimas ir fakultatyvus ikritimas intervokalinje pozicijoje (plg. kauniki kam. a.slo,je a.slo,Ie
a.slo,e a.$slo, ir iauliki (Jonikio nektos) kam. liepO.je liepO.Ie liepO.e %lie$pO.).
28
Laiko vietininkas. J, o ne galinink panaiais atvejais vartoja vyresni jonikieiai (ia esant vietinink rodo alutinis galns kirtis). Kalbamoji vietininko forma rOdni. leidia tiktis iI; kamieno vienaskaitos vardininko rOdni.s (plg. 6.1; laiko vietininkas panaiais atvejais bdingas suvalkieiams ir
iaurs emaiiams tirklikiams, r. G i r d e n i s 1996, 193, in. 7).
29
ymint maisto produkt rin ypatyb arba bd, kuriuo produktas gautas, ne vienoje iauliki
nektoje vartojami bdvardiai su priesaga -ienis, - (K a z l a u s k a i t 2005, 24).
30
odi su netiktu minktuoju [r] jonikieiai, kaip ir iaurs emaiiai tirklikiai, turi ne vien, pvz.: gra.ut, kra.ut, kra.utuve, skro,st, tru,bi.t (plg. G i r d e n i s 1996, 14, in. 10).
31
Y kamieno vienaskaitos nagininkas.

85

7. Priebalsinio s kamieno daiktavardis m,nuo yra beveik itisai perjs iIY kamien, pvz.: vns. kilm. tip\%ru,pi.$dawus ka\tktu. r\k\ga.la m , n e s e [pinig] Mrn; vns. naud. $pn%gi.n. [vns. viet.] bu.wa m.c a$tuonz%de.m li.tu. m , n s u i
Jn; vns. gal. ka\m.t(a.) a$tuonz%de.m a \i . \m , n s i . bu,D ga.v.s \ti\a
ki\ro,juI bu,D gi.ve.n.s Jn; vns. ng. ja.un % m , n $ s pas,s t\nbOs bu.lbu./
i.d,s \i.d,s Lnk (Urn); dgs. vard. d m , n s i $tpra-%,Ie Rb; dgs. gal.
\pas\mm gi.v.na k.turs %m , n $ s s Mrn.
Tik vienaskaitos vardininkas dangaus kno reikme yra priebalsinio kamieno,
pvz.: g.rs li.k(s) sOdi,t s.ns m , n u o sto,Ie \kelu. dienu. ja.uns \$nebga%L,s
Lnk (Urn). Laiko tarpo reikme taip pat danesn priebalsin forma, nors pasitaiko ir iIY kamieno32, plg.: me.s j u\m , n u o sa.k(a) \psn.tra kip\e wulo,Ims pu.zbDi Ml; ir ruks,Ie m , n s s ju\tu.r bu,t pu,di.mui lpk (TA 249).
8. Atskirai aptartina daiktavardio uo paradigma:
Vienaskaita

Daugiskaita

V.
K.
N.
G.
n.
Vt.
.

u.ni.s /// */u.nes

Onu. // Onu.(?)33
Onm // uni.m
Ons
Onm // uni.m34

u.ni.s /// */u.nes

Oa
Onies
u.nui // u.ni
u.ni.
On

odis uo, kaip ir akynos nektoje (J o n a i t y t 1960, 109), beveik itisai

linksniuojamas pagal i kamien (tai lm i seno fonetikai sutapusi i ir C kamien
galinink fleksija, r. 4), plg.: vns. kilm. liebdaa duot O n i e s tuku. nu. n\plu.u.
Mdg; O n i e s tuki t\bu.wa tOkie kruop.LOm tOko.m Mdg; I u n i e s kaulo
neperku Jn (LK XV 381); Bijok u n i e s ne to, kur loja, ale to, kur kanda Jn (LK
XV 382); vns. gal. geru u . n i . $ susi%ti.k n\mo,gu. Rb; dgs. naud. Ijo u n i m s 35 aut skalbti Jn (LK XV 388); dgs. gal. nbu.wa mada O n s ka\ri.t Vdg;
dO tr(s) O n s liki,s kieme Vdg; ti\ju\bu.da. d,da kas npri.r
tuo(s)\ O n s Vdg.
32
Toks reikinys bdingas ir kitoms lietuvi kalbos nektoms (plg. S e n k u s 1959, 169; Tu o m i e n
2005, 127). Vienaskaitos vardininkas mness dangaus kno ir mnesis laiko tarpo reikme skiriamas
net latvi bendrinje kalboje (P a e g l e 2003, 49).
33
Nors i kamieno forma pateikta su klaustuku (nepavyko tokios urayti), ji visai galima.
34
r. in. 10: daba\Iie [kareiviai] bra.l at,Ie pas\ta, mu,su. %vi.ri$ni.ka r|apsku.nde kad\a
juo(s)\ O n m $va%d$nu Jd; n\ti\sa.ka t\juos r|va%d$ni u n i . m Jd.
35
Turbt riktas: daugiskaitos naudininko ir nagininko formos su -s jonikieiams visai nebdingos.

86

Atskirai vertt aptarti kai kuriuos linksnius.

8.1. Jonikio nektoje vartojama tik vienaskaitos vardininko forma Oa 36, pvz.:
$prisi%rN.k.s vsOku. pa%sa.ki.$mu. k i \ O a blu.su. Lnk (Urn); t a ( s )\ O a
jutrs i,ra a\tk prO\a.li. tuoI\lo,I Lnk (Urn); t\bu.wa t O k ( s ) \ O a
b\uodgO.s vOkeu. $pali%ki.ma lp; O\a $n%no,ju ka\%ru.$ki37 O a saba.ks Jd; u v = i visoki lig isilaio Jn (LK XV 376)38.
K a z l a u s k o (1958, 64) nuomone, formai uv= atsirasti takos turjs dvibalsio
uo tarimas kaip u. Vliau K a z l a u s k a s (2000a, 270) teig, kad atskirose lietuvi
kalbos tarmse esama tendencijos vengti izoliuotos vienskiemens vienaskaitos vardininko formos uo. ios nuomons buvo ir Z i n k e v i i u s (1966, 256). R i n k ev i i e n s (2003, 41) manymu, dvibalsis uo odio gale prilygs u.a, todl galjs
gauti intarp [] ( argument remi ir daugiau lietuvi kalbos tarmi priebalsinio
linksniavimo daiktavardi, pvz., sesuv=). Greiiausiai formai uv= atsirasti takos
turjo ir fonetiniai, ir morfologiniai (pailginta vienu skiemeniu vienintel vienskiemen paradigmos forma) veiksniai.
8.2. Vienaskaitos naudininko galns nektoje yra -ui, -ei (reiau). Lietuvi kalbos odyne taip pat kart pateikta forma u.ni alia danesni pavyzdi su u.niui,
plg.: Siloma prek K n e i Jn (LK XV 380) ir Visas darbas ir vargas nujo K n i u i ant uodegos Jn (LK XV 388); Prastai padar, toks darbas n K n i u i nevertas Jn (LK XV 387). LKA III nurodoma, kad forma u.ni pasitaiko plote nuo
Kruopi iki Jonikio (Jonikio nektoje apie Norinus, Rudikius; 42, em. 39). Bet
J o n a i t y t (1960, 109) teigia, kad kalbamasis vienaskaitos naudininkas vartojamas akynos nektoje tik prie pat sienos su emaiiais dounininkais39, o toliau rytus
(apie Skaistgir) jis ims nykti.
8.3. Vienaskaitos nagininko galn gauta per i kamien i (i)I; kamieno (r. 5.3).
8.4. Dabartinje nektoje vartojama tik i kamieno daugiskaitos vardininko forma
u.ni.s, pvz.: pja.unas ki\ u . n i . s vDe j,zu ma.riIe Jn; mu,su. tie\mo,ni.s40
ki\ u . n i . s r.dOs dra.skOs ki\pasu.t Rb; daba tie\ u . n i . ( s ) ni puo(l)
labi Jd. LK kart pateiktas ir priebalsinio kamieno daugiskaitos vardininkas u.nes
pvz.: Ponai geri, tik u n e s (tarnai) pikti Jn (LK XV 377).
36

Apskritai forma uva paplitusi daug didesniame lietuvi kalbos tarmi plote negu uo (vienaskaitos vardinink uv= turi beveik visi auktaiiai ir paribio emaiiai; r. LKA III 35, em. 31). Tad atrodo
suprantama, kodl 1907 m. J. l a p e l i o sudarytame Svetim ir nesuprantam odi odynlyje
kaip tik forma uo aikinama atitikmeniu uva.
37
Tolimoji regresyvin asimiliacija (s ).
38
LK ir F 730 tame paiame sakinyje kart pateikta vienaskaitos vardininko forma uo turbt
yra grynas nesusipratimas: Visk sugebjo i nam teip inet, kad n u o nesulojo Jn (LK XV 387).
39
Tuo remdamasi kalbinink daro ivad, kad forma unei skolinta i emaii, tik neitaisytos
fonetins emaitybs.
40
Daiktavardio mO,gs daugiskaita nektoje yra i kamieno.

87

8.5. Daugiskaitos kilmininkas dar gerai ilaiks priebalsinio kamieno form, pvz.:
prad,Ie dugu ma.i.t \ t u . \ O n u . ki\ri.k priri.t ju\$nebli%ki,da Vdg.
9. Atskirai mintinas ir daiktavardis akmuo, kuris yra beveik visikai perjs
Y kamien41, plg.:
Vienaskaita
Cm kamienas

; kamienas

V.
K.
N.
G.
n.
Vt.
.

ka.tns
ka.tna
ka.tnui
ka.tna.
ka.tn
luke
ka.tine

a.kmns // a.kmns // akmuo

a.kmna // a.kmna
a.kmnui // a.kmnui
a.kmna. // a.kmna.
a.kmn // a.kmn
akmni. // akmini.

Daugiskaita
V.
K.
N.
G.
n.
Vt.
.

akmni // akmni
akmnu. // akmnu.
akmnm // akmnm
a.kmns // a.kmns
akmnis // akmnis
akmnuose // akmnuose

katni
katnu.
katnm
ka.tns
katnis
lukuose

9.1. I paradigmos matyti, kad akmuo beturi tik priebalsin vienaskaitos vardininko (alia naujesns Y kamieno) ir daugiskaitos kilmininko fleksij, pvz.: vns. vard.
sm,ls acki.l.s sleq.kst i.\duobe. t a s\a k m u o Vdg; pr\lietu. a . k m n s pav,si.
[vns. viet.] rso,I neb\su.sas Drs (TA 933); i,ra a . k m n s pr\to,ke na.ma kme.li.
Rb; ir dgs. kilm. bu.wa pti. [vns. viet.] a k m n u . kru,a Lnk; [] pridk lopi
= k m i n sava sunkuma [] Volt 332. Pastaroji sutampa su Y kamieno fleksija. Dl
io sutapimo, manoma, daiktavardio akmuo paradigmoje ir atsirad Y kamieno form (K a z l a u s k a s 1961, 61; plg. 6.3).
9.2. Vienaskaitos vietininkas kalbamojo odio yra i kamieno. Visos kitos
formos Y kamieno, pvz.: vns. kilm. [akios] va\sba.rk ka\ju\uklu,
\ a . k m n a $ale\%nskmb Rd (TA 388); vns. gal. kip t ( a . )\a . k m n a .
41
Kaip daug kur vidurio Lietuvoje (plg. K a z l a u s k a i t 2005, 69, in. 136). Kalbamasis daiktavardis Y kamieno formas turi ir latvi iemgalikosiose nektose (taip pat dibinc, zibinc; R u d z t e
1964, 114).

88

$susprOg%di.nt? u.kr la.ua. i.ki.tn i.ki.tn smr.ka udu. ri,i. \klo,I ki.Z\da.
s\ku,ju pri.dd \prpli,t pr\ta.\vieta. Lnk (Urn); dgs. vard., gal. senu saki,daa
k a d \ a k m n i a.ug ki\prku,niIe trq.kOs t \ t u o s \ % a . k m $ n s
$ikl%no,I Lnk (Urn); dgs. ng. daba tkti\ju s%na.iki.$t a k m n i s bert [kapeliai] Rb.
9.3. Be to, akmuo turi vis linksni gretimines formas su in (plg. a.kmns ir
a.kmns, a.kmene ir a.kmna42). Toki form esama ir kai kuriose kitose lietuvi ir latvi tarmse, i kalb senuosiuose ratuose (r. K a z l a u s k a s 2000, 272; Latvieu
literrs valodas morfoloisks sistmas attstba 2002, 21). B g a (1924, 43) tok
in, en kaitaliojimsi laik grynai fonetiniu reikiniu, atsiradusiu dl kuri substrato
takos. E n d z e l y n o (1924, 104) nuomone, in yra silpnasis indoeuropiei prokalbs en laipsnis: [] vrd akmins skau kopa -in-, k! zinms, var bt radusies no
skau kopas -en- vjinjuma indoeiropieu pirmvalod. Panaiai, remdamasis lietuvi kalbos tarmi, senj rat, latvi ir senja slav kalbomis, yra teigs K a z l a u sk a s (1958, 6163). Taiau J o n a i t y t (1960, 107) pastebi, kad akynos nektoje
atskirais atvejais i, e prie n, m gali kaitaliotis ir visai ne priebalsiniuose kamienuose,
pvz., reibini ir ribeni Reibiniai (kaimo pav.), gmbu,i ir gmbu,i Gimbiai (kaimo pav.). R o s i n o manymu43, a.kmns tipo odius reikt laikyti adaptacinmis inovacijomis pagal stabilij fleksini klasi odi struktr (plg. a.kmns
kaip ka.mns, ka.tns).
Ivados
1. Jonikio nektoje, kaip ir kitose lietuvi kalbos tarmse ir bendrinje kalboje,
priebalsinis kamienas nestabili fleksin klas. Per tarpin i kamien jis laipsnikai
pereina stabilisias klases: priebalsinio kamieno moterikosios gimins daiktavardiai gauna stabilij moterikosios gimins I, kamien gramatini morfem, o
vyrikosios gimins daiktavardiai stabilij (i)I;, ;fleksini klasi morfologini
kategorij ymikli.
2. Gerliau ilaikyta tik kalbamj nektos daiktavardi vienaskaitos vardininko
ir daugiskaitos kilmininko priebalsin fleksija. Daiktavardi ssuo ir vnduo dar
pasitaiko sutrumpjusios priebalsins vienaskaitos kilmininko formos.
3. Moterikosios gimins daiktavardiai dOkt., ssuo turi i I, kamien perimt vienaskaitos naudininko ir nagininko fleksij.
42

LKA III nurodo, kad a.kmns vartojamas tik apie Norinus, o visame likusiame Jonikio nektos
plote esantis a.kmns (em. 27). I ties forma a.kmns pasitaiko visoje kalbamoje teritorijoje.
43
Mintis pasakyta per Lietuvi kalbos istorins gramatikos kurso magistrantams paskaitas.

89

4. Vienaskaitos naudininko galn sivesta dl universalios linksniavimo tip tendencijos poliarizuoti fleksij pagal gimines.
5. ymta vienaskaitos nagininko fleksija pakeista pagal proporcins analogijos
taisykles, plg.: kam. vns. naud. ka.ti : kam. vns. ng. kate = C kam. vns. naud.
se.srei : C kam. vns. ng. x, kur x = se.sere.
6. Vyrikosios gimins daiktavardiai (iskyrus odius akmuo, Oa) link pereiti
(i)IY kamien, bet linksniuojami kone kiekvienas savaip. Be i (i)IY kamieno perimtos vienaskaitos naudininko ir nagininko fleksijos, visi jie, iskyrus jau mintus daiktavardius, turi dar (i)IY kamieno vienaskaitos kilmininko form44.

THE DECLENSION OF CONSONANTSTEM NOUNS IN THE SUBDIALECT

OF JONIKIS
Summary
The article deals with the declension of consonant stem nouns in one of the nothern West-Auktaitian
subdialects and shows the inner motives of any observed changes. It demonstrates that the consonant
stem nouns compose an unstable inflectional class in the subdialect of Jonikis. The consonant stem
nouns pass to the stable noun classes by way of the i stem class: the feminine consonant stem nouns get
the unmarked inflection from the stable I=, A stem feminine nouns, whereas the masculine consonant
stem nouns get their unmarked inflection from the stable masculine (i)I2, 2 stem nouns. Only the
consonant stem inflection of the nominative singular and genitive plural cases is maintained much better.
The nouns ssuo and vnduo still maintain the shortened consonant stem inflection of the genitive
singular case.

SUTRUMPINIMAI
Tekste vartot vietovardi:
Drs
D
Gd
Jd
Jk
Jn
Ldk
Lnk
Mdg
Mkl
Ml

44

90

Drsutaiiai,
Diugiai,
Gudaiiai,
Juodiai,
JakEkiai,
Jonikis,
Lydekiai,
LEnkaiiai,
Mdginai,
Mikolaiinai,
Miesto Laukai,

Mrn
Nrn
Rb
Rd
Rm
Stn
lp
lpk
mk
Vdg
Vnk

Maironiai,
Norinai,
Rubeninkai,
RudEkiai,
Rimeliai,
Staneliai,
lipiks,
lapakiai,
imknai,
VidgEniai,
Vaineikiai.

Dkoju prof. habil. dr. A. Rosinui u vertingus patarimus ir nurodyt literatr.

altini:
F
Frazeologijos odynas, red. J. Paulauskas, Vilnius, 2001.
LKA III Lietuvi kalbos atlasas, III. Morfologija, ats. red. K. Morknas, Vilnius, 1991.
LKT
Lietuvi kalbos tarms. Chrestomatija, sudar E. Grinaveckien, A. Jonaityt, K. Morknas,
B. Vanagien, A. Vidugiris, Vilnius, 1970.
LK
Lietuvi kalbos odynas, IXX, Vilnius, 19682002.
TA
Lietuvi kalbos instituto Tarmi archyvas (skaitmuo prie santrumpos rodo rao numer).
Urn
Ritos Urnits urayti pavyzdiai.
Volt
. p, , III, , 19011904.

LITERATRA
A l e k s a n d r a v i i u s J., 1963, Kretingos tarms daiktavardio kaitybos ypatybs ir galni raida, Kalbotyra, IX, 101116.
B g a K., 1924, Lietuvi kalbos odynas, I, Kaunas.
E i d u k a i t i e n E., 1963, Daiktavardio linksniavimas Skapikio tarmje, Kalbotyra, IX, 5061.
E n d z e l n s J., 1924, [rec.] K. Bga, Lietuvi kalbos odynas, I, Kaunas, 1924, Filologu biedrbas
raksti, IV, 102104.
E n d z e l n s J., 1948, Baltu valodu skaas un formas, Rga.
E n d z e l n s J., 1951, Latvieu valodas gramatika, Rga.
G i r d e n i s A., 1996, Taip neka tirklikiai: iaurs emaii teliki tarms tekstai su komentarais, vyr. red. A. Rosinas, Vilnius.
G i r d e n i s A., 2002, Intervokalini j, v (< *I, *) silpnjimas lietuvi kalbos tarmse ir jo morfologiniai padariniai, Tarptautins konferencijos Jono Kazlausko diena: istorins gramatikos dalykai tezs, 1112, Vilnius.
G i r d e n i s A., A. R o s i n a s, 1977, Lietuvi kalbos daiktavardi linksniavimo tip hierarchija ir
pagrindins jos kitimo tendencijos (bendrins kalbos ir emaii tarms duomenimis), Baltistica, XIII
(2), 338348.
G i r d e n i s A., Z. Z i n k e v i i u s, 1966, Dl lietuvi kalbos tarmi klasifikacijos, Kalbotyra,
XIV, 139147.
G r i n a v e c k i e n E., 1960, Mituvos upyno tarms daiktavardis, Lietuvi kalbotyros klausimai, III,
161176.
J a k u l y t D., 1996, Daiktavardi kamien miimas Knygoje nobanysts, Lietuvi kalbotyros
klausimai, XXXVI, 120126.
J o n a i t y t A., 1960, akynos tarms daiktavardio kaityba, Lietuvi kalbotyros klausimai, III,
91113.
J o n a i t y t A., 1962, akynos tarm. Dakt. dis., Vilnius.
Jonikio nekt pratimai ir tekstai, ats. red. J. vambaryt, iauliai, 2001.
K a r d e l y t J., 1959, Daiktavardio kaitymas Linkmen tarmje, Lietuvi kalbotyros klausimai, II, 165176.
K a r d e l y t J., 1975, Gervi tarm. Fonetika ir morfologija, Vilnius.
K a z l a u s k a i t R., 2002, Pauvio nektos fonologin sistema: Vokalizmas ir prozodija. Dakt.
dis., Vilnius.
K a z l a u s k a i t R., 2005, iauliki patarms pietini nekt tekstai ir komentarai, iauliai.
K a z l a u s k a s J., 1958, Lietuvi kalbos daiktavardi linksniavimo paprastjimas. Dakt. dis.,
Vilnius.
K a z l a u s k a s J., 1961, I priebalsinio linksniavimo istorijos, Kalbotyra, III, 6171.

91

K a z l a u s k a s J., 1961a, aknini vardaodi nykimas, Kalbotyra, III, 7378.

K a z l a u s k a s J., 1963, Archajikos priebalsinio kamieno linksniavimo formos, Kalbotyra, VI,
333334.
K a z l a u s k a s J., 2000, Lietuvi kalbos istorin gramatika [1968], Idem, Rinktiniai ratai, I,
Vilnius.
K a z l a u s k a s J., 2000a, Lietuvi kalbos daiktavardi priebalsinio linksniavimo tipo nykimas
[1957], Idem, Rinktiniai ratai, II, 1527, Vilnius.
Latvieu literrs valodas morfoloisks sistmas attstba. Lokms vrdiras, Rga, 2002.
L a u k a g a l i s G., 1999, Daiktavardi linksniavimo sistema XVII a. ryt Lietuvos (Vilniaus vyskupijos) autori ratuose, Lituanistica, I (37), 5658.
Lietuvi kalbos tarmi chrestomatija, sudar R. Baceviit, A. Ivanauskien, A.Leskauskait,
E.Trumpa, moksl. red. L. Grumadien, Vilnius, 2004.
M a i u l i s V., 1970, Balt ir kit indoeuropiei kalb santykiai, Vilnius.
M o r k n a s K., 1969, Ryt auktaii pietins tarms morfologija, Lietuvi kalbotyros klausimai, XI, 107146.
M o r k n a s K., 1989, Apso lietuvi nektos daiktavardi kaityba, Lietuvi kalbotyros klausimai, XXVIII, 9198.
N a v i c k a i t -B o r e i k i e n O., 1971, Rudiki tarms fonetika. Dipl. darbas, Vilnius.
P a e g l e D., 2003, Latvieu literrs valodas morfoloija, I, Rga.
R i n k a u s k i e n R., 1999, Ryt auktaii uteniki vardaodis: dabartin padtis ir istorin
raida. Dakt. dis., Vilnius.
R i n k a u s k i e n R., 2003, Priebalsinio kamieno daiktavardiai uteniki tarmje, mogus ir
odis. Didaktin lingvistika, I (5), 3742.
R o s i n a s A., 1994, Lietuvi kalbos daiktavardi ir vardi dviskaitos raida, Baltistica, IV
priedas, 109122.
R o s i n a s A., 1995, Balt kalb vardiai: morfologijos raida, Vilnius.
R o s i n a s A., 2000, Inesyvo ir adesyvo form kilms ir raidos klausimu, Baltistica, XXXIV (2),
173183.
R o s i n a s A., 2001, Linksni sinkretizmo ir analogijos vaidmuo kai kuri linksni form raidoje, Baltistica, XXXV (1), 5974.
R o s i n a s A., 2002, Dl latvi senj tekst vienaskaitos lokatyvo, Baltistica, XXXVI (2), 219
222.
R o s i n a s A., 2002a, Kelios mintys dl latvi senj rat vienaskaitos kilmininko su -as ir daugiskaitos kilmininko su -us, Baltistica, XXXVI (2), 205217.
R o s i n a s A., 2004, [rec.] Latvieu literrs valodas morfoloisks sistmas attstba. Lokms
vrdiras, Rga, 2002, Baltistica, XXXIX (1), 151160.
R u d z t e M., 1964, Latvieu dialektoloija, Rga.
S a v i c k i e n I., A. K a z l a u s k i e n , L. K a m a n d u l y t , 2004, Naujas poiris lietuvi
kalbos daiktavardio linksniavimo tipus pagal natraliosios morfologijos teorij, Acta Linguistica Lithuanica, L, 7998.
S e d e l s k y t O., 1958, Debeiki tarms daiktavardi linksniavimas, LTSR MA darbai, serija A, I
(4), 195208.
S e n k u s J., 1959, Daiktavardi priebalsinio kamieno linksniavimas kaps ir zanavyk tarmse,
LTSR MA darbai, serija A, II (7), 167175.
Svetim ir nesuprantam odi odynlis, sudar J. lapelis, Til, 1907.
u k y s J., 1960, Bdingesns Ramakoni tarms ypatybs, Lietuvi kalbotyros klausimai, III,
177189.
Tu o m i e n N., 2002, Ramakoni nektos priebalsinio kamieno daiktavardi kaityba, Acta
Linguistica Lithuanica, XLVII, 89102.
Tu o m i e n N., 2005, Ramakoni nektos daiktavardio kaityba: sociolingvistinis tyrimas. Dakt.
dis, Vilnius.

92

Va i i a k a u s k y t S., 2002, 1759 met Ziwato i ir priebalsinio kamieno daiktavardiai ir j

raida, Baltistica, XXXVI (2), 223236.
V i d u g i r i s A., 1969, Zietelos tarms daiktavardis, Lietuvi kalbotyros klausimai, XI, 147180.
W u r z e l W. U., 1984, Flexionsmorphologie und Natrlichkeit, Studia Grammatica, XXI, Berlin.
Z i n k e v i i u s Z., 1966, Lietuvi dialektologija. Lyginamoji tarmi fonetika ir morfologija, Vilnius.
Z i n k e v i i u s Z., 1974, Dl linksni fleksijos homonimijos, Kalbotyra, XXV (1), 9698.
Z i n k e v i i u s Z., 1980, Lietuvi kalbos istorin gramatika, I, Vilnius.
Z i n k e v i i u s Z., 1994 2, Lietuvi kalbos dialektologija, Vilnius.

93