You are on page 1of 11

B A L T I S T I C A X L (1) 2 0 0 5 5 7 6 7

Vy t a u t a s KA R D E L I S
Vilniaus universitetas

DL PALS AREALO AUKTUTINIO PAKILIMO BALSI


FONOLOGINIO STATUSO
. Galima pagrstai teigti, kad diskusija dl ryt auktaii uteniki trij ilgum balsi sistemos fonologinio vertinimo po B. Jasinaits ir A. Girdenio tyrimo
(r.J a s i n a i t , G i r d e n i s 1996, 181199) i esms yra baigta. Pakakt tik priminti svarbiausi i kalbinink padaryt ivad: Ryt auktaiiai utenikiai, taip
pat kupiknai, dalis anyktn ir vilniki tikrai turi trij ilgum balsines fonemas
(i b i d. 197). i ivada svarbi kiekvienam, tirianiam ir ryt auktaii vilniki kiekybinius balsi santykius; tam daug dmesio dialektologijos literatroje, deja, nebuvo skirta. Todl galima imtis tik kiek tikslinti, kokia toji vilniki dalis, kuriai tinka
esminiai trij ilgum balsi sistemos fonologins interpretacijos motyvai, idstyti
mintame straipsnyje, nes autoriai tiksliau vilniki rib nenusak ir tikriausiai turjo galvoje su utenikiais besiribojant j plot.
. Btent dl kiekybini balsi santyki dialektologijos literatros apyvart
mginamas vesti iaurs ryt vilniki terminas. Atsargus spjimas, kad iame plote
taip pat gali egzistuoti bent jau fonetin trij ilgum sistema (plg. K a r d e l i s 2002,
7986), surinkus ir paanalizavus daugiau mediagos, pasitvirtino ir dabar jau galima
patikimai teigti, kad trys fonetiniai ilgumai egzistuoja visame iaurs ryt vilniki
plote1; isiskiria tik TvereiausDysnosVosinAdutikioMielagn plotas, kur
balsi distribucija kiek kitokia (isamiau r. K a r d e l i s 2004, 247258). Analizuojant iaurs ryt vilniki mediag, i pirmo vilgsnio atrodo, kad ilgj, pusilgi ir
trumpj balsi distribucija i esms nesiskiria nuo uteniki. Vadinasi, remiantis
argumentuota ir pagrsta uteniki trij ilgum balsi fonologine interpretacija bt
galima teigti, kad ta pati ivada, analizs principai ir argumentacija dl trij fonologini balsi ilgum galioja ir iaurs ryt vilniki plotui. Taiau daryti toki ivad a
priori, isamiai neinagrinjus visos mediagos, bt nelabai patikima. Tad iame straipsnyje mginama panagrinti, ar tikrai iaurs ryt vilniki trij ilgum balsi sistema
tokia pati kaip uteniki ir kit ryt auktaii nekt, o jeigu ne, kokie yra svarbiausi
skirtumai.
!. Mediaga analizei imta ne i viso iaurs vilniki ploto apsiribota su
utenikiais ribojaniusi Pals arealu ( plot, i kur rinkta mediaga tyrimui, eina
1
Beje, trys balsi ilgumai galt bti ir skiriamoji iaurs ryt vilniki ypatyb, skirianti plot
nuo kitos dviej ilgum vilniki sistemos (slygikai pietini vilniki).

57

Pals, Petrik, Strigailikio, Antagavs, Biein, Dind, Garbn, ydeli kaimai). Toks monografinis analizs bdas pasirinktas specialiai: aprayt nedidelio
ploto sistem vliau patogiau lyginti su kitu plotu, nes i anksto negalima atmesti
galimybs, kad skirtum gali bti ir paioje iaurs ryt vilniki teritorijoje.
". Kiekybinius santykius aikiausiai rodo auktutinio pakilimo balsiai, nes jie
nedalyvauja kokybinse kaitose ir neturi kokybini variant. Imantis nagrinti j distribucij metodikai pravartu atskirti negalin ir galin, taip pat kiriuot ir nekiriuot pozicij. Kit pakilim balsi kiekybiniai santykiai yra daug sudtingesni, neretai, regis, susipyn su kokybiniais, todl juos geriau nagrinti atskirai.
#.Negalin pozicija. Negalinje kiriuotoje ir nekiriuotoje pozicijoje vartojami trejopos kiekybs auktutinio pakilimo balsiai: pusilgiai i., u., trumpieji i, u ir
ilgieji i,, u,. J distribucij rodo ie pavyzdiai.
(I) Pusilgi balsi distribucija:
(1) kiriuotuose skiemenyse, pvz.: E.gere, E.na.m, vadE.nam, acE.veiem, neimE.slij.,
necE.menam; K.pi., tK.ri, sK.vis, bK.va., du pK.smaiu, pranK.kas;
(2) nekiriuotuose skiemenyse, pvz.: di.kines, g i.venK, vi.r=.sne., m=.i.tum, devi.n,liktis, m,ki.dava.me.s, skri.nelas; ku.r=.na, ku.snA.li., tu.si,tu.s, ku.jagalvi.s, pu.sl,m,
kru.tE.nie, uu.genE, paiu.r,t;
(3) nekiriuotuose skiemenyse prie trump kiriuot galn, pvz., mi.las myls,
ti.las tyls; ru.dis rdOs, tu.sis tsys, gru.is grys.
(II) Trumpj balsi distribucija:
(4) nekiriuotuose skiemenyse, pvz.: imu, inE, isipl,vei, prisis,ja, pinigelus, pensi j=.lY.; ugnA.la., usE.beda, sumaii,ta, p=.kula.s, A.uras, g i.vulK.ku.;
(5) kiriuotose morfologikai ymtose formose, pvz.:
(a) tariamosios nuosakos formose: 1 a. sg. likce, lipce; lupce, mue; 2 a. sg. ir 1 a.
pl. liktum, liptum; luptum, mutum; 2 a. pl. liktu.t, liptu.t; luptu.t, mutu.t;
(b) veikiamosios ries bsimojo laiko vyr. g. dalyviuose: liksu.s, lipsu.s; lupsu.s,
muu.s;
(c) bsimojo laiko sangrinse formose: knisis, skusis;
(d) akimirkos veikslo veiksmaodi liepiamosios nuosakos 2 a. sg. ir pl.: riktel,
truktel.
(III) Ilgj balsi distribucija:
(6) kiriuotuose skiemenyse, pvz.: di,kas, mi,li, i,das, ma.gi,stie, kaimi,nas,
gani,dava.m; du,mu., su,lu., viru,nie, paku,ru, apru,p.ja aprpina, kru,musu,
palu,inei;
(7) nekiriuotuose skiemenyse prie trump kiriuot galn, pvz.: gi,va, ri,ti, sapti,ni, ma.ki,kla; dru,ta, su,nus, ku,mus, sugru,sti.

58

$. Auktutinio pakilimo balsi kiekybin santyk negalinje pozicijoje glaustai


galima apibdinti kaip trinar opozicij, kuri sudaro ilgieji i,, u,, pusilgiai i., u. ir
trumpieji i, u nariai. Laisviausi distribucij turi pusilgiai balsiai jie be apribojim
vartojami ir kiriuotoje, ir nekiriuotoje pozicijoje. Ilgj ir trumpj balsi distribucija siauresn, ji labiau priklauso nuo pozicijos. Trumpieji balsiai reguliariai vartojami nekiriuoti, o kiriuoti bna morfologikai ymti tik tam tikrose formose.
Ilgieji balsiai, atvirkiai, reguliariai vartojami kiriuotoje pozicijoje, o nekiriuoti yra pozicikai ymti gali bti tik prie trump kiriuot galn.
Visiko aikumo ir nuoseklumo dlei atskirai reikt trumpai aptarti priepaskutin
skiemen. Kiriuotame priepaskutiniame skiemenyje auktutinio pakilimo balsi distribucija yra i esms tokia pati kaip ir tolesniuose negaliniuose skiemenyse: vartojami
vis trij ilgum balsiai trumpieji, pusilgiai ir ilgieji. Pusilgi ir ilgj balsi distribucija priepaskutiniame kiriuotame skiemenyje yra neribota (pvz.: rie : rE.e. : ri,e.2;
lupsu.s : lK. pa : lu,pa; skusis : skK. ta : sku,sis), o kiriuoti trumpieji balsiai yra morfologikai ymti tos paios (5) (a), (b), (c), (d) pozicijos manifestantai. Nekiriuotoje pozicijoje situacija yra kitokia negu tolesniuose negaliniuose skiemenyse, kur,
kaip jau sakyta, galima tik dviej nari trumpojo ir pusilgio opozicija. Priepaskutiniame nekiriuotame skiemenyje opozicij gali sudaryti vis trij ilgum balsiai,
taiau jie kontrastuoja ribotoje pozicijoje tik prie trump kiriuot galn. Kitais
atvejais, ne prie trump kiriuot galn, distribucija tokia pat kaip ir tolesniuose
nekiriuotuose skiemenyse. Prie trump kiriuot galn laisviausios distribucijos yra
trumpieji balsiai, vartojami be apribojim. Ilgieji balsiai paklsta (7) atvejo taisyklei, o
pusilgiai balsiai taip pat pozicikai riboti prie trumpj kiriuot galn jie bna tik
tada, kai galinis trumpasis skiemuo priklauso ne galnei, bet kamienui, taip pat kaip ir
uteniki (plg. J a s i n a i t , G i r d e n i s 1996, 184). Taigi nekiriuotame skiemenyje prie trumpj kiriuot galn taip pat kontrastuoja vis trij ilgum balsiai,
pvz.: rudi : ru.dis : ru,dis. Apibendrinti pozicijas galima tokia distribucine lentele:
1 l e n t e l . Balsi distribucija
Balsis

Kiriuota

Negalin pozicija

morfologikai ymtas

i
i.
i,

u
u.
u,

+ morfologikai ymtas
+
+

+
+

Nekiriuota
+
+

+ pozicikai ymtas
+
+

+ pozicikai ymtas

A. Girdenio ir B. Jasinaits pavyzdys.

59

%. Palyginus i Pals arealo negalini auktutinio pakilimo balsi i, u distribucij su padtimi uteniki plote (plg. J a s i n a i t , G i r d e n i s 1996, 186) matyti, kad i esms situacija yra tokia pati, nematyti koki dideli skirtum. Vadinasi,
vis trij kiekybs pakop balsiai negalinje pozicijoje uteniki ir iaurs ryt vilniki plote kontrastuoja vienodai. Leistis atskir ir isami i opozicij fonologin
analiz neverta, nes iaurs ryt vilnikiams tinka ta pati motyvacija ir ivados, jau
idstytos analizuojant uteniki trij ilgum sistem (r. i b i d. 182191).
&.Galin pozicija. Galinje pozicijoje Pals areale irgi vartojami trejopos
kiekybs auktutinio pakilimo balsiai: ilgieji i,, u,, pusilgiai i., u. ir trumpieji i, u;
vis trij kiekybs laipsni balsi distribucija priklauso nuo kirio. Reguliarioji galins pozicijos auktutini balsi distribucija yra tokia: be apribojim ir kiriuotoje, ir nekiriuotoje pozicijoje vartojami trumpieji balsiai; nekiriuotuose skiemenyse reguliariai vartojami pusilgiai balsiai; ilgieji balsiai nekiriuotoje pozicijoje visai
nevartojami (iskyrus 7 atvej), o kiriuoti reguliariai bna tam tikrose morfologikai ymtose formose.
(IV) Trumpj balsi distribucija:
(8) kiriuotuose skiemenyse:
(a) udaruose, pvz.: t,kis, k,kis, akis, irdis, ausis, trajis trejus, neiganis, padaris;
piqkus, lietus, virus, su,nus, vardus, sanelus, vakaralus, kudelus;
(b) atviruose, pvz.: dvari, traji, uNksti atuni, spakaini, aini, atkalbi, pavadini; ragu
regiu, ramu, baisu, ketvirtu, dieduku, apseinu, pakalbu, asirakinu;
(9) nekiriuotuose skiemenyse:
(a) udaruose, pvz.: sK.vis, zl=.stis, r=.gis, pl,is, m,teris, devi,nis, erstis, vinc,nis;
ivaA.vus, gE.mus, K.bagus, m,nasus, m,gus, sapti,nus, su,nus, tu.msus;
(b) atviruose, pvz.: g=.li, n,ri, vis,ki, dE.deli, neski.rsi, pra.ti.Ngi, neturti.Ngi, padari,si; su\tievu, ,ku, suNku, dvE.racu, ne,ju, nem,ku, invedu, kK.nigu.
(V) Pusilgi balsi distribucija:
(10) nekiriuotuose skiemenyse:
(a) udaruose, pvz., r,di.t, pasnar=.vi.k, pK.smergi.s, kur\bK.vi.s nebK.vi.s, =.ki.s,
karaivA.li.s, privarg i.s; tu.msu.s, skurdu.s, suNku.s, tu.si,tu.s;
(b) atviruose, pvz., K.pi., kirvi., m,nasi., apsvilki., insr,di. inspK.sti., aketA.li., maK.ti.; sviestu., ka.imu., mE.lu., bli,nu., klunu., e,liku., lietK.vju., eimi,nu., tu.si,tu.;
(11) kiriuotuose skiemenyse3:
(a) udaruose, pvz., parubeE.s, pajunE.s, gaidE.s; jK.s, inkK.s ks;
(b) atviruose, pvz., ka.kE., manE.; galvK., nu\tievK., atunK., velnK. pri,di.s.
3

60

Plg. toliau 10.

(VI) Ilgj balsi distribucija:


(12) kiriuotuose udaruose skiemenyse:
(a) veikiamj esamojo laiko dalyvi vardininko formose, pvz., kasu,s kass, biju,s bijs;
(b) kamieno skiemenyse, atsidrusiuose odio gale, inykus galnei, pvz., dari,t,
paklausi,t, pasaki,k;
(13) atviruose skiemenyse:
(a) veikiamj esamojo laiko dalyvi vardininko formose, pvz.: ainu, ein, bi ju,
bij, neu, ne, kasu, kas;
(b) tariamosios nuosakos formose, pvz., aitu,, kastu,, netu,;
(c) liepiamosios nuosakos formose, pvz., ti.li,, miegi,;
(14) nekiriuotuose skiemenyse: (iskyrus 7 atvej prie trump kiriuot galn).
'. Kaip tik galinje pozicijoje ima aikti uteniki ir Pals arealo auktutinio
pakilimo balsi i, u distribucijos skirtumai. Remiantis turima mediaga kol kas galima kalbti apie du svarbiausius skirtumus.
1) Uteniki plote galiniame skiemenyje kontrastuoja vis trij kiekybs pakop balsiai ilgieji, pusilgiai ir trumpieji. T kontrast rodo tokios minimaliosios
poros: a) duntis : duntE.s : dunti,s; b) kasu : kasK. : kasu, (r. J a s i n a i t , G i r d e n i s 1996, 185). Palyginus i situacij su Pals arealo mediaga matyti, kad tokios trinars opozicijos ir j iliustruojani minimalij por, kur pateikta a) atveju, nra. Opozicija negalima dl to, kad ia vartojamos kitokios daugiskaitos iliatyvo
formos, plg., duntisu # dunti,su, akisu # aki,su, vince.nisu. # vince.ni,su ir pan4. Be to,
daugiskaitos iliatyvo formose ilgieji kiriuoti balsiai nepriklauso galiniam skiemeniui, todl vis trij ilgum balsiai galt kontrastuoti tik b) atveju. iuo atveju
Pals areale yra maiau kontrasto relevantini pozicij.
2) Panagrinjus su a) ir b) atvejais susijusi Pals arealo mediag aikja esminis kalbamj plot distribucijos skirtumas. Uteniki plote udarose ir atvirose kiriuotose pirminse galnse vartojami pusilgiai balsiai ir j distribucija ia reguliari
ir neribota (plg. J a s i n a i t , G i r d e n i s 1996, 182189)5, pvz.6: (a) udaruose
skiemenyse, pvz.: duntE.s, gaidE.s, arklE.s; (b) atviruose skiemenyse, pvz.: kasK., laK.,
kelK., varlK. irpan.
Pusilgiai balsiai pirminse galnse yra labai svarbi trinario fonologinio kontrasto
grandis. ioje trinarje opozicijoje kontrastuoja neribotos ir reguliarios distribucijos
4
Ir dunti,sna # dunti,san # dunti,snan, aki,sna # aki,san # aki,snan, vince.ni,sna # vince.ni,san # vince.ni,snan.
5
Dar plg. uteniki tekstus (M a r k e v i i e n 1999, 3799).
6
Pavyzdiai i: J a s i n a i t , G i r d e n i s 1996 ir M a r k e v i i e n 1999.

61

trumpieji balsiai, pirmini galni pusilgiai balsiai ir morfologikai ribotos distribucijos ilgieji balsiai. Kontrastui iliustruoti galima rasti ir minimalij por (dar kart
plg. neseniai mintas duntis : duntE.s : dunti,s; kasu : kasK. : kasu,). Tokia situacija ir yra
svarbiausias fonologins trij ilgum balsi sistemos egzistavim patvirtinantis argumentas (isamiau r. J a s i n a i t , G i r d e n i s 1996, 182189).
Pals areale, skirtingai negu uteniki plote, ir udarose, ir atvirose kiriuotose
galnse toje paioje fonetinje (taip pat ir morfologinje) pozicijoje pasitaiko
ilgj balsi, plg.: tri,s : trE.s; kelK. : kelu,, lenkK. : lenku,, namu,, ma.nu,. ia vl kartojasi iaurs ryt vilniki vokalizmui bdinga situacija variantai: ilgieji balsiai kiriuotose galnse nra vieninteliai (kaip uteniki pusilgiai) jie varijuoja su pusilgiais. Kokius nors tvirtus vien ar kit balsi vartojimo dsningumus vargu ar galima
nustatyti, bent jau turima mediaga to kol kas nerodo. Vadinasi kiriuotos galins
pozicijos distribucin kiekybin kaita n : V. (ilgasis : pusilgis) yra fakultatyvi7. Galbt i situacij tiksliau bt vadinti ne kiekybine kaita, bet dviveide balsi u. / u,
ir i. / i. realizacija (dl termino plg. G i r d e n i s 2003, 82).
. Dl tokios galini skiemen distribucijos vilniki kiekybinius santykius tenka interpretuoti kiek kitaip. Problemiki atvejai ia yra du: 1) dl dviveids n : V.
realizacijos negalima kalbti apie tvirt trinar opozicij galiniuose skiemenyse; 2)nra
patikim minimalij por trinarms opozicijoms negaliniuose skiemenyse iliustruoti.
Beje, antroji problema bdinga ir utenikiams.
. Fonologikai interpretuojant Pals arealo kiekybinius auktutinio pakilimo balsi santykius vis pirma reikt atkreipti dmes objektyv fakt, kad ir negaliniuose, ir galiniuose skiemenyse du trinars kiekybins opozicijos nariai kontrastuoja reguliariai ir sudaro tvirtas dvinares opozicijas; joms iliustruoti galima rasti
daugyb minimalij por. Schemikai ias opozicijas galima urayti taip8: V V.
(NP) V. n (KP), [negalin pozicija]; V V. (NP), V V. / n [galin pozicija]. Kitaip
tariant, negaliniuose skiemenyse nekiriuotoje pozicijoje reguliarias opozicijas sudaro trumpieji ir pusilgiai balsiai, pvz., kuli,s kampas : ku.li,s klys; kiriuotoje
pozicijoje reguliarias opozicijas sudaro pusilgiai ir ilgieji balsiai, pvz., lK.pa : lu,pa;
nereguliariai kontrastuoja ilgieji ir trumpieji balsiai, pvz., sku,sis : skusis. Galiniame
skiemenyje reguliarias opozicijas sudaro nekiriuoti trumpieji ir pusilgiai balsiai,
pvz., m,teris : m,teri.s, n,sis : n,si.s; su,nus : su,nu.s, tu.msus : tu.msu.s; maK.ti : maK.ti., sudA.gini : sudA.gini., ib,gi : ib,gi., ka.imu : ka.imu., klunu : klunu., eimi,nu :
7
Diachronikai irint ilgieji balsiai kiriuotose galnse yra pirminiai, pusilgiai antriniai. Fakultatyvus abiej vartojimas rodo dar vien iaurs ryt vilniki vokalizmo kitimo tendencij kiriuot
(udar ir atvir) ilgj galni iki pusilgi trumpjim. Aikiai matyti, kad vilnikiai iuo aspektu artja prie uteniki sistemos.
8
KP kiriuota pozicija, NP nekiriuota pozicija.

62

eimi,nu.; sudtingiausia situacija yra kiriuotame galiniame skiemenyje, kur kontrast sudaro trumpasis balsis ir dviveidis ilgasis / pusilgis balsis, pvz., vaiku : vaiku,#
vaikK.; tris : tri,s# trE.s. Informatyvumo dlei vis auktutinio pakilimo balsi kiekybin
distribucij galima apibendrinti tokioje lentelje9:
2 l e n t e l . Auktutinio pakilimo balsi kiekybin distribucija
Negalin pozicija

Galin pozicija

Balsis

Kiriuota

Nekiriuota

i
i.
i,
u
u.
u,

+
+
+
+
+
+

+
+
+
+

Nekir. priepask.
skiemuo
+
+
+
+
+
+

Kiriuota

Nekiriuota

+
(+)
(+)
+
(+)
(+)

+
+
+
+

 . Palyginus uteniki distribucij (r. distribucijos lenteles J a s i n a i t , G i r d e n i s 1996, 183; 186) su ia Pals arealo distribucijos lentele, matyti, kad situacija
skiriasi tik odio gale. Nepaisant io skirtumo, distribucijos lentelje galima velgti
aik trinar fonologin kontrast. Laikantis tradicins paradigmins fonem nustatymo metodikos ir princip, trinaris fonologinis kontrastas schemikai turt atrodyti
taip: V V. n, t. y. i i. i,; u u. u,; bent vieno distribucijos lentels stulpelio
visuose langeliuose turt bti pliusai ir kiekvienas trinars opozicijos narys turt
atskirai kontrastuoti su dviem likusiais. Kiriuotoje negalinje pozicijoje taip ir yra.
Problema ia yra tik viena nra aiki minimalij por, galini iliustruoti trinar kontrast. Jos nepasitaiko arba dl trumpojo trinars opozicijos nario morfologinio ribotumo (priepaskutinio skiemens atveju dl pusilgi skiemen nedanumo), arba dl ilgojo nario nekiriuotoje (negalinje ir galinje pozicijoje, iskyrus
priepaskutin nekiriuot skiemen prie trump kiriuot galn) pozicijoje nebuvimo. Galinje pozicijoje situacija, kaip jau minta, dar sudtingesn, nes ia opozicija i tikrj yra dvinar: trumpasis : netrumpasis, kur netrumpasis opozicijos narys
realizuojamas dviveidiu manifestantu (ilgasis / pusilgis).
Taiau distribucija aikiai rodo, kad tos poros yra visikai potencialios. Be to, minimalij por nebuvimas negali paneigti objektyvi distribucijos fakt.
Kaip matyti, reguliariosios opozicijos yra dvinars, o trinars opozicijos daniausiai nerealizuojamos dl trkstam minimalij por; tas trkumas yra objektyviai
ribotas distribucijos.
9

Lentelje (+) reikia dviveid realizacij.

63

Taiau tokia situacija nepaneigia fakto, kad Pals areale egzistuoja fonologin
trij ilgum balsi sistema.
!. Pagrindas taip teigti atsiranda atsivelgus du dalykus: 1) neutralizacij10,
kuria remiantis gana nesunku fonologikai paaikinti nekiriuotos pozicijos situacij,
kur neutralizuojamas ilgasis trinars opozicijos narys11, ir kiriuot negalin pozicij, kur linkstama neutralizuoti trumpj ir pusilgi balsi distribucij; 2) ymtumo
princip. ymtumo principas fonologinei analizei gali bti taikomas ne tik dl to,
kad yra pakankamai universalus kalbos sistemos analizs principas, bet ir todl, jog
tiriamoji mediaga rodo, kad trinarse opozicijose, kurios formaliai btinos stengiantis rodyti tris fonologinius balsi ilgumus, vienas narys (jeigu nedalyvauja neutralizacijoje) yra morfologikai ar pozicikai ymtas. Negalinio skiemens kiriuotoje
pozicijoje trinarje opozicijoje morfologikai ymtas bus trumpasis balsis. Priepaskutiniame nekiriuotos pozicijos skiemenyje ymtas bus pusilgis ir ilgasis balsis. Vieno
i opozicijos nari ymtumas jau savaime suponuoja, kad trinars opozicijos negali
bti reguliarios. Net ir be isamaus statistinio tyrimo galima teigti, kad jos ir statistikai nebus danos.
Kaip jau minta, sunku rasti minimalij por, kurios rodyt vis trij kiekybs
laipsni balsi kontrast. Geriausiu atveju trinar kiekybin opozicij ir vis trij
ilgum balsi kontrast negaliniuose skiemenyse galima iliustruoti tokiu pavyzdiu:
lu,pa : lK.pa : lupce # luptum # lupsu.s. Ko nors kito tiktis nelabai verta, nes trumpasis
kiriuotas balsis bus tik labai aikiai morfologikai ribotose formose ir minimalij
por tikrai negali bti daug. Btent dl to ir taikytinas mintasis ymtumo principas, kuris gerokai palengvina fonologin interpretacij.
Turbt daugum trinari opozicij galima skirstyti binares pagal j vidines ssajas. Pavyzdiui, trinar skaiiaus opozicija vienaskaita : daugiskaita : dviskaita viduje
pirmiausiai sudaro binar opozicij i dviej nari vienas (vienaskaita) : daugiau nei
vienas, o toliau dalijasi dar vien binar opozicij du (dviskaita) : daugiau nei du
(daugiskaita). Panaiai bt ir su laiko kategorija: esamasis : neesamasis, toliau btasis : bsimasis ir pan. Svarbiausias veiksnys, pagal kur trinars opozicijos viduje
skyla binares, matyt, yra sinchronins situacijos objektyviai nulemtas ymtumo /
neymtumo santykis. Atsivelgiant santyk opozicijos ir realizuojamos. T pat
ymtumo / neymtumo santyk atspindi ir distribucijos pasiskirstymas reguliari
ir ribot (siaur).
10
Apie neutralizacij kalba ir J a s i n a i t , G i r d e n i s 1996, 188; j analizje neutralizacija yra
svarbi grandis.
11
Neutralizacija iuo atveju yra visikai motyvuota diachronijos, turint galvoje nekiriuot ir kiriuot pusilgi balsi kilm (plg. dar i b i d. 1996, 188).

64

Paprastai skiriami du ymtumo atvejai struktrinis ir statistinis (r. G i r d e n i s


2003, 160). Apraytoji Pals arealo kiekybini balsi santyki iliustracija gerai rodo abu ymtumo atvejus ir j tarpusavio santyk. Struktrinio ymtumo, susijusio
su neutralizacija, atvejis yra kiriuotuose negaliniuose skiemenyse neutralizuojamas
pusilgi ir trumpj balsi kontrastas, o nekiriuotuose skiemenyse pusilgi ir ilgj fonem opozicija. Statistinio ymtumo, kurio esm yra opozicijos nari danumo
santykiai, pavyzdys yra tie atvejai, kuriems iliustruoti nra arba sunku rasti minimalij por. Be to, i situacija atitinka ir bendr ymtumo princip, bding morfologinei raidai: pakitimai vyksta nuo daugiau ymto / maiau paprasto, prie maiau
ymto / paprastesnio, o konkuruojant stipriau ir silpniau ymtoms formoms nugali
silpniau ymta forma (r. R o s i n a s 2004, 152153). Greiiausiai dl tokio vidinio
(i konkreios kalbos funkcij iplaukianio) ymtumo (G i r d e n i s 2003, 160) ir
susiklost situacija, kur reguliari kiekybini santyki distribucij sudaro kaip tik maiau ymtos opozicijos.
Primus tok trinari opozicij realizavimo mechanizm, galima pateikti kontrargument teiginiui dl minimalij por nebuvimo. Kaip jau sakyta, tiesa, kad vargu
ar manoma j rasti imant vis trij kiekybs pakop balsius, bet atskiros binars ios
tripakops struktros opozicijos yra realizuojamos visos be iimties ir joms iliustruoti
galima rasti bent vien minimalij por.
". Toliau lentelje pavaizduota reguliarioji balsi i, i., i,, u, u., u, distribucija,
kuri tarsi rodyt, jog kiekybs atvilgiu balsiai ia gali sudaryti tik dvejopas opozicijas: ilgasis : pusilgis arba trumpasis : pusilgis (plg. J a s i n a i t , G i r d e n i s
1996, 183).
3 l e n t e l . Reguliarioji balsi distribucija
Balsis
i
i.
i,
u
u.
u,

Negalinis skiemuo
Kiriuotas
Nekiriuotas
+
+
+
+
+
+
+
+

Taiau toks santykis nebtinai rodo, jog vienu atveju pusilgiai balsiai yra trumpj, kitu atveju ilgj fonem manifestacija, arba, kitaip tariant, uima alofon pozicij. iuo atveju, regis, visai nebtina tiktis baigtins trij pakop opozicij sistemos. Juk alofonais gali bti laikomi tokie elementai, tarp kuri yra papildomoji

65

distribucija (t. y. jie vartojami skirtingose pozicijose). Tuo tarpu jeigu vien gars
keiiant kitu bent vienoje pozicijoje pakinta ar inyksta reikm, tie garsai yra atskiros
fonemos; suprantama, jie bna toje paioje pozicijoje (plg. G i r d e n i s 2003, 78).
Kiriuotoje pozicijoje vien binar opozicij sudaro ilgasis ir pusilgis balsis, pvz.,
lu,pa : lK.pa, kit ilgasis ir trumpasis balsis, pvz., sku,su.s : skusu.s; trei trumpojo
ir pusilgio balsio binar opozicija, pvz., skK.stu. : skustu..
Nekiriuotoje pozicijoje vien binar opozicij sudaro trumpasis ir pusilgis balsis,
pvz., kuli,s : ku.li,s; kit ilgasis ir pusilgis balsis, pvz., ru,dis : ru.dis; trei ilgasis ir
trumpasis balsis, pvz., gudus : gu,dus.
Visas kitas nerealizuotas opozicijas nesunkiai galima paaikinti neutralizacijos
procesu ir ymtumo / neymtumo principo realizacija. Vadinasi, pakanka i binari ilgj, pusilgi ir trumpj auktutinio pakilimo balsi i, u opozicij, kad garsai
i, : i., i. : i; u, : u., u. : u atitikt pagrindin princip: j substitucija bent vienoje pozicijoje keiia odio reikm, taigi tarp j yra kontrastin distribucija, kuri patvirtina
minimaliosios poros. Visa tai leidia teigti, kad auktutinio pakilimo balsi kiekybinis kontrastas yra fonologinis, o balsiai i, i . , i . ; u, u., u . yra atskiros fonemos.
#. Apibendrinti kiekybin auktutinio pakilimo balsi situacij Pals areale galima keliomis trumpomis ivadomis.
1) Negaliniame skiemenyje Pals areale kontrastuoja trij kiekybs laipsni
auktutinio pakilimo balsiai /i/, /i./, /i,/, /u/, /u./, /u,/, kurie yra savarankikos
fonemos, nustatytos atsivelgiant neutralizacijos proces ir analizs mechanizm sivedus ymtumo princip.
2) Trinaris kiekybinis kontrastas nektos aktuose realizuojamos binarmis opozicijomis, kurios susiformuoja priklausomai nuo neutralizacijos proceso ir
kontrasto nari ymtumo.
3) Negaliniame skiemenyje nematyti joki esmini Pals arealo ir uteniki
ploto auktutinio pakilimo balsi distribucijos skirtum. Taip pat vienoda
kiekybin situacija yra ir nekiriuotuose skiemenyse.
4) Svarbiausi skirtumai matyti galiniame kiriuotame skiemenyje: a) Pals
areale maiau kontrasto pozicij (dl ilgj ill. pl. form); b) svarbiausias
skirtumas Pals areale ilgieji ir pusilgiai balsiai realizuojami dviveidiu
manifestantu.
5) Pals areale matyti aiki tendencija trumpinti kiriuot ilgj odio galo
vokalizm (t rodo dviveid n : V. realizacija ir diachronija) ir artti prie
uteniki sistemos.

66

DER PHONOLOGISCHE STATUS DER HOHEN VOKALE IN DER MUNDART VON PAL
Zusammenfassung
Die Aufmerksamkeit des Aufsatzes richtet sich auf die phonologische Bewertung des Vokalquantitt in den nordstlichen Mundarten des Vilnaer Gebiet. Im Aufsatz werden Daten von Mundart
Pal aus dem Bezirk Ignalina erforscht. Unter Berufung auf vorhandenes Material und phonologische Analyse kann man behaupten, da in den nordstlichen Mundarten des Vilnaer Gebiet bzw.
im Mundart von Pal ein System aus drei phonologischen Vokallngen vorherscht.

LITERATRA
G i r d e n i s A., 2003, Teoriniai lietuvi fonologijos pagrindai, Vilnius.
J a s i n a i t B., A. G i r d e n i s, 1996, Trys ryt auktaii fonologiniai balsi ilgumai, Baltistica, XXXI (2), 181199.
K a r d e l i s V., 2003, iaurs ryt vilnikiai. Fonologins pastabos, Baltistica, XXXVII (1), 7986.
K a r d e l i s V., 2004, Dl iaurs ryt vilniki diferenciacijos, Baltistica, XXXIX (2), 247258.
R o s i n a s A., 2004, [rec.] Latvieu literrs valodas morfoloisks sistmas attstba, Baltistica, XXXIX (1), 151160.

67