B A L T I S T I C A X L (1) 2 0 0 5 9 59 7

Vy t a u t a s M A I U L I S
Vilniaus universitetas

DL LIETUVOS VARDO 1009 METAIS (V. BRUNONO MISIJA)

1. I Kvedlinburgo metraio (ir kit panai istorijos altini) inome, kad misionierius v. Brunonas (Bonifacas) 1009 metais uvo pagoni krate in confinio Rusciae et Lituae paribyje su (Kijevo) Rusia ir Lietuva1, t. y. uvo jis kakur vietose,
artimesnse Rusiai ir tolimesnse Lietuvai (r. dar 12) 2. itaip Brunonianos altiniai pirm kart (1009 m.) paminjo ir Lietuvos vard, bet ne lietuvika lytimi, o s.
rus (Kijevo Rusios) lytimi *Litva, kuri i Kijevo Rusios pateko ir lenkams.
2. Ta s. r. *Litva prie XI a. buvo dar ne *Litva, o (s. r.) *Ltva (plg. K. B g a RR
III 557); i atsirado i to paties meto lyties lie. *Lt(u)v* [<*Leit(u)v*, r. toliau], kuri
ivirto (nuo XIIXIII a.) lie. *Liet(u)v Lietuv. Taigi Lietuvos vardas (jo a p s l av i n t a lytimi) yra paliudytas ne tik 1009 m., bet ir anksiau prie XI a. (bent jau
Xa., kai prasidjo Kijevo Rusios ir dalies Jotvos (jotvingi) bizantikas kriktijimas).
3. lie. Lietuv= virts tautovardis (lie.) *Lt(u)v* < *Leit(u)v* [su spraustiniu
*-(u)-] bus buvs singulare collectivum (reikme Lietuvos mons, lietuviai), i
kurio atsirado naujas odis galns vedinys lie. *leituvjai > *ltuvjai > lietKviai
Lietuvos mons, lietuviai; taigi odis Lietuv= [< *Lt(u)v* < *Leit(u)v*] yra
aikiai senesnis u od lietKviai resp. lietKvis. Dl visa to plg. mano straipsn Blt III
41 (su liter.).
4. Tautovardiai *Leit(u)v* Lietuva ir (panais darybos) *Jt(u)v* Jotva
savo kilme suponuoja u p v a r d i u s *Leit(u)v* resp. *Jt(u)v*, kuriais i pradi
galjo vadintis ne viena (up.) *Leit(u)v* ir ne viena (up.) *Jt(u)v*. ie bus atsirad
periferinio balt prokalbs arealo, tiksliau, vak. balt (t. y. senovinio jotvingi
prs) prokalbs arealo tam tikrose nektose; plg. tai, kas pasakyta apie lie. (up.)
isra kilm ( 8). P a s t a b a: apie tai, kad btent ir lie. Lietuv= [< *Leit(u)v*] i
k i l m s priklauso turbt vak. balt (j o t v i n g i p r s ) prokalbs arealo nektai, plaiau bus kalbama atskirai.
5. Lietuvos vardo pirmasis liudytojas v. Brunonas uvo (1009 m.) vietose, kuriose, pasak Brunonianos ciklo istorini altini3, tekjusi up Alstra ir gyvens genties
1

Plaiau r. E. G u d a v i i u s, Darbai ir dienos, III, 1996 (toliau DD), 115128 (su liter.).
Tai, kad hagiografas ia mini p i r m i a u (Kijevo) R u s i (Rusciae), o ne Lietuv (Lituae),
man rodos, nra atsitiktinis dalykas, r. io straipsnio pabaig.
3
r., pvz., B. S a v u k y n a s, Tarp istorijos ir btovs (sudar A. Bumblauskas, R. Petrauskas),
1999 (toliau IB), 13 tt. (su liter.); r. dar J. B i e n i a k, ABSl VI 192 (in. 48, su liter.).
2

'#

vadas (karalius) Nethimer su broliu (hercogu) Zebeden. iuos tris Brunonianos

tikrinius odius, kuri kilm veikiausiai jotvingika (o ne lietuvika, r. toliau), rekonstruoti nra taip jau lengva4.
6. Pirmiausia dl Brunonianos upvardio Alstra5. Jis gali bti (su maa,
t. y. tik v i e n a konjektra) i jotv. *Aistr, suponuojant, kad ratininkas (hagiografas) io jotv. *Aistr segment *-i- (minkt) perteik (klaidingai) raide -l-, atliepiania m i n k t j le. -l- resp. p u s m i n k t vok. -l-. Prie lyties Alstra (vietoj
galimos *Aistra) atsiradimo istorijos altiniuose prisidti galjo ir vokiko (t. y. ne
baltiko) upvardio lytis Elstra (ji tokiam reikalui iki iol, rodos, niekieno dar nebuvo panaudota), keturiskart paliudyta v. Brunono hagiografo Titmaro (Thietmaro)
kronikoje (r. Monumenta Poloniae Historica, I, 251, 266, 282, 305).
7. Upvardis jotv. *Aistr gali slypti Naugarduko apylinki (netoli Zietelos)
upvardyje gud (Moladies intakas) i sl. *tr < (sl.) *str (< jotv. *Aistr)
su ia inykusiu (sl.) *-s-; dl panaaus sl. *-s- nykimo plg. S. B. B e r n t e i n, Oerk
sravn. grammatiki sl. jazykov, 278 t.
8. Upvard jotv. *Aistr nesunku kildinti i (jotv.) *Eistr su spraustiniu
-t-, panaiose pozicijose danu v a k . b a l t a m s (prsams bei jotvingiams), ir toliau
i lyties vak. bl. *Eisr, giminikos su iluts apylinki (senojo vak. balt arealo) upvardiu *isra (dl jo r. K. B g a R R I 503; A. Va n a g a s, Liet. hidron. etimol.
odynas, 100). Plg. vak. balt reliktus lietuvi (ypa Zietelos) nektose, r. A.V i d u g i r i s, B l t XXXI 31 tt.
9. Asmenvardio Nethimer siejimas su lie. nAias nebylys ir pan.6, net ignoruojantis ir t lie. odi kilms problem (r. E. F r a e n k e l LEW 490), yra nepatikimas7. Asmenvardyje Nethimer slypi greiiausiai dvikamienis asmenvardis jotv.
*Metimr- resp. *Meti-mr- su *M-, dl tolimosios disimiliacijos iverstu (matyt, paties ratininko) N-. ia dl sando jotv. *Met- plg. jotv. (up.) Mete (> le. Netta, r.
K.B g a RR III 135), pr. (avd.) Mete, Net-menis (su N- < *M) ir Mettekaymen, lie.
(e.) Met-elOs (turbt jotv. kilms) ir kt., kuriuose iekotinas verb. bl. *mt- sukti,
kreipti (dl jo r. PE III 320 tt.; plg. A. Va n a g a s, op. cit., 213 s. v. MetelOs). To
jotv. *Metimr- / *Metimr- sandas (jotv.) *-mr- / *-mr- bus atsirads kaip sufiksoi4

r., pvz., in. 5.

io ir kit dviej Brunonianos odi (asmenvardi) rekonstrukcij yra bands aikinti B.S a v u k y n a s (l. c.). Taiau jo aikinimai, deja, nra patikimi (plg. ir Z.Z i n k e v i i u s, IB 15 t.; i d e m,
Istorijos ikraipymai, Vilnius, 2004, 100 t.). Nra patikimi tie aikinimai jau vien dl to, kad remiasi
vairi konjektr (faktikai n e a r g u m e n t u o t ) p r i e l a i d o m i s, kuriomis ir pats j autorius
labai abejoja.
6
r. B . S a v u k y n a s l . c.
7
Plg. ir in. 5.
5

'$

das greta (resp. i) sufiksoido sl. *-mr- / *-mr- (pvz., s. r. Volo-dimr / Vladi-mir,
plg. K.B g a RR I 343); plg. dvikamienius (su panaiu sufiksoidu) asmenvardius
pr. Na-mmer / Na-mmir ir kt., dl kuri r. R. Tr a u t m a n n, Die apr. Personennamen, 191.
10. Manau, kad genties vado (Nethimer) brolio vardas Zebeden yra i dvikamienio asmenvardio jotv. *Sebi-sten-, kur ratininkas (hagiografas) dl jo dviej *s
a l i t e r a c i j o s suvok (klaidingai) kaip *Sebiten- ir ura Zebeden 8 (su Z- = *S- ir
su -d- = *-t-). Dvikamienis jotv. *Sebisten- bus turjs s a n d jotv. *Sebi- sau
(plg. pr. avd. Sebe-gaude ir pr. sebbei sau) ir s a n d jotv. *-sten- (plg. pr. avd.
Stene-gaude, dl jo r. R. Tr a u t m a n n, op. cit., 151).
11. Atsivelgdamas tai, kas anksiau pasakyta apie Brunonianos altiniuose
minimus tikrinius odius Alstra, Nethimer ir Zebeden (jie yra gana aikiai j o t v i ng i k o s resp. vak. balt kilms), manau, kad pirmasis Lietuvos vardo liudytojas v.
Brunonas 1009 metais uvo ne kur kitur (ir ne Lietuvoje9), o btent j o t v i n g i
(matyt, sensu stricto, t. y. ne dainavi ir ne sduvi) emje Jotvoje. Tam tikra Jotvos dalis po to (ir net prie tai), kai ji kartu su Kijevo slavais buvo (988 m.) apkriktyta,
1009 metais (v. Brunono ties metais) jau buvo gerokai apslavinta vienur surusjusi, kitur pasidariusi dvikalb (rusikajotvingika), treiur ilikusi jotvingi salomis (apsuptomis rus). Kaip inome, nemaa dalis jotvingi, gyvenusi ariau lietuvi, ir sulietuvjo (r., pvz., Lietuvi etnogenez, 156, 197), o po to vieni i toki lietuvi suslavjo.
12. Taigi v. Brunonas bus uvs (1009 m.) J o t v o j e (o ne Lietuvoje). Taiau
hagiografas visai nemini Jotvos (ar jotvingi) vardo, sakydamas, kad v. Brunonas
uvo in confinio Rusciae et Lituae paribyje su Rusia ir Lietuva. hagiografo pasakym reikia suprasti, matyt, itaip: Jotvos krate (pagonikame), v i e n u r b es i r i b o j a n i a m e su Rusia (k r i k i o n i k a), kitur (toliau nuo Rusios) su
Lietuva (pagonika) (r. dar 1). Svarbiausia prieastis, dl kurios hagiografas nepaminjo Jotvos (ar jotvingi) vardo, man rodos, buvo ta, kad hagiografas tame savo
pasakyme atspindjo tuometins stiprios krikioniko Kijevo valstybs (joje anksiau yra lanksis ir pats Brunonas10) e k s p a n s i n p o l i t i k b e i sen=s pretenzijas Kijevo duoklinink Jotv (tuomet i dalies Kijevo apkriktyt ir net i dalies
apslavint) laikyti ne kieno nors kito, o btent s a v o (t.y. Kijevo Rusios) n u o s a v y b e 11; plg. Nestoro metrat, kuriame sakoma, kad jau Kijevo kunigaiktis Vladimiras 983 m. nugaljs jotvingius ir u m s j em.
8

Jo kilms supratimas, pateiktas B . S a v u k y n o l . c., nra tikimas (plg. in. 5).

Taip mano, pvz., E. G u d a v i i u s, DD l. c.; i d e m, Maosios Lietuvos enciklopedija, I, 211.
10
r., pvz., E. G u d a v i i u s, DD 118, 122.
11
Plg. in. 2.
9

'%