B A L T I S T I C A X L (1) 2 0 0 5 6 97 6

Zofija BABICKIEN
Vilniaus universitetas

ATITRAUKTINIO KIRIO PRIEGAIDS IAURS EMAII KRETINGIKI TARMJE

1. Tyrimo tikslas
iuo tyrimu siekiama tiksliau apibdinti atitrauktinio kirio priegaidi prozodinius poymius. Dalykas aktualus dl dviej prieasi: a) tradicinje lietuvi dialektologijoje lingvistai labai susiaurina tikrj i priegaidi areal; b) dabartinje iaurs emaii kretingiki tarmje pastebima atitrauktinio kirio priegaidi niveliacijos
tendencija.
2. I dalyko istorijos
Apie emaii kirio atitraukimo dalykus pirmasis yra ras Antanas S a l y s (1933,
3234; 1992, 4346). Apskritai jo nuomone, kirt atitraukianiose emaii nektose
esanios net penkios priegaids: trumpin1, tstin, lautin (pagrindin) ir stumtin
(S]bei antrin tstin (vidurin). Atitrauktinio kirio stumtin ir vidurin antrins priegaids atsirandanios taip: vidurin priegaid atsiradusi atitraukus kirt tstin akn 2 (pvz., ro.Nka ranka), o stumtin tvirtaprad (aktin) aknvEeE,s
vys). A.Salio manymu, kirtis, atitrauktas vadinamuosius odio aknies skiemenis, ess stipresnis u galnin (senj) alutin. Panai ivad daro Vladas Grinaveckis, kuris, kalbdamas apie pajrio emaii tarm, teigia, jeigu kirtis atitrauktas
tvirtagal akn, tai jis gauna tstin (lk tvirtagal) priegaid, pvz., K,E E, arba
vidurin (kuri yra tik trumpesn tstin), pvz., la.uk=, laukai; jeigu kirtis atitrauktas
tvirtaprad akn, tai jis gauna stumtin (lk tvirtaprad) priegaid, pvz., b=,lt= balta . (G r i n a v e c k i s 1973, 64). Trejop atitrauktinio kirio priegaid (trumpin,
vidurin ir tvirtaprad) Kretingos tarmje ankstesniuose darbuose mini ir Juozas
A l e k s a n d r a v i i u s (1957, 100). Apie atitrauktinio kirio priegaides iaurinse pajrio emaii patarmse gana smulkiai yra raiusi Birut R o k a i t (1961, 142149).
1
Dl pasenusio termino trumpin priegaid r. G i r d e n i s, u l y s 1967, 113116; G i r d e n i s
2000, 161165.
2
Dialektologinje literatroje kirio atitraukimas akn yra vertinamas kaip didelis netikslumas,
kadangi kirio atitraukimas tam tikr m o r f e m ir jo atitraukimas tam tikr s k i e m e n yra ne
tos paios prigimties reikiniai (G i r d e n i s 2001, 433). Taigi kirtis gali bti traukiamas tik tam tikrus
skiemenis, o ne morfemas.

69

Zigmas Zinkeviius, remdamasis vlesniais J.Aleksandraviiaus stebjimais, teigia,

kad tiek aktinio, tiek ir cirkumfleksinio ilgumo skiemenys Kretingos tarmje es
tariami su ta paia priegaide, taiau ji vairuojanti tik dl galns ilgumo (Z i n k ev i i u s 1966, 40). Bet jis neabejoja, kad atitrauktinio kirio priegaidi opozicija
egzistuoja bent apie Salantus ir Mosd. Atitrauktinio kirio priegaides prie trump
ir prie ilg kiriuot galn bei kitais atvejais, remdamasi Sedos nektos duomenimis ir instrumentiniais bei sociolingvistiniais metodais, detaliai ityr teliki patarms areale Irena M a i u l i e n (1996, 47105): ji pirmoji objektyviai parod, kad
atitrauktinio kirio priegaids gali skirtis ir teliki plote. Gana reguliariai dvejop
io kirio priegaid dvigarsiuose ymi Aleksas Girdenis iaurs emaii teliki
patarms tekstuose (G i r d e n i s 1996, 97 ir kt.). Lina Murinien ir Akmenje randa
dvejopas atitrauktinio kirio priegaides, bet tik pai senj informant kalboje (M ur i n i e n 2000, 177).
Taigi nuomons dl atitrauktinio kirio priegaidi prieprieos egzistavimo plot labai vairuoja, todl aktualu objektyviai patikrinti, kokia yra padtis u garsiojo
Salant ir Mosdio ploto.
3. Dl tyrimo metodikos
Dvibalsiai bei dvigarsiai, turintys atitrauktin kirt, analizuoti iose kretingiki
nektos pozicijose:
1) prie ilg galin skiemen lau<kK,m> : plau<kK,m>; vl<kK,m> : pl<ku,m>
2) prie trump skiemen: klOi<kels> : pOi<kesnus>, pOu<delus> : kOu<delus>
Tyrimas atliktas Vilniaus universiteto Eksperimentins fonetikos laboratorijoje. Beveik visi raai daryti gars analizs programa COOL EDIT PRO su kryptiniu
dinaminiu mikrofonu SONY F-V310; beveik visi eksperimentui reikalingi sakiniai
rayti tiesiai kompiuterio atmint. Daugiausia mediagos eksperimentams imta i
autors gimtj Kuli apylinks. Tyrimui buvo analizuoti keturi diktori moter
duomenys: Elenos Juciens, 50 m., Zofijos Liaudinskiens, 83 m., Anicetos Liutikiens, 73 m., Virginijos vinkliens, 71 m., nuolat gyvenani Plungs rajone, Kuli apylinkje. Tyrimui talkino vienas 20 m. informantas Audrius ilgalis, gims ir
vis laik gyvens Kartenoje. Informantai skait trumpus aikios reikms, panaaus ritmo sakinius, kuri viduryje buvo odiai su tiriamuoju tautosilabiniu junginiu ar dvibalsiu pvz.: tOrO vrtu,m bOilu; tOrO plku,m su,lu; tOrO darbu,m tata,; bjau
vargu,m tata,; tOrO nertu,m tata,; tOrO prktu,m kauu; verdO maltu,m rnu Ikarpyti tiriamieji segmentai analizuoti Amsterdamo universiteto mokslinink Paulio
Boersmos ir Davido Weeninko sukurtu gars analizs kompiuterini program paketu PRAAT 4.0.45. iomis programomis matuota gars trukm (ms), tono skaitmenins

70

reikms (ht) ir intensyvumas (dB). Toliau duomenys analizuojami Alekso Girdenio

sukurta kompiuterine programa STUDENT.PAS bei plaiai inomu EXCELIU (2002 versija). Plaiau apie eksperimentavimo metodik r.: M u r i n i e n 2000, 9; B a c e v i i t 2001, 10.
Kaip rodo ankstesni tyrimai, priegaidi tonas, intensyvumas bei trukm yra vieni rykiausi balsi bei dvibalsi kokybini poymi bei indikatori, todl pirmiausia
ir remiamasi j analizs rezultatais.
4. Rezultatai ir j aptarimas
4.1. Priegaids prie ilg galn ar skiemen
Dvigarsi tono virns statistini vertinim rezultatai matyti 1 lentelje. ioje
lentelje, taip pat ir 2 lentelje santykin reikm gaunama absoliui tono (taip pat
ir intensyvumo) virns padties reikm padalijus i vidurkio ir padauginus i 100.
1 l e n t e l . Dvigarsi tono virns padtis3
Nr.
1.
2.
3.
4.

Pavyzdiai
d<ar>bu,m
v<ar>gu,m
m<al>tu,m
k<al>tu,m

n
61
48
70
56

_ s (%)
25,7 23,7
51,9 31,8
28,2 23,8
54,8 30,3

v (%)
92,1
61,2
84,7
55,3

95% pasikl. int. (%)

t>
<t =
19,7 31,8
4,92 > 3,39
42,6 61,0
22,5 33,8
5,53 > 3,37
46,7 62,9

Kaip matyti i 1 lentels, aktini dvigarsi atitrauktins priegaids tono virns padtimi akivaizdiai skiriasi nuo cirkumfleksini dvigarsi priegaidi: pasikliaujamieji intervalai nesusikerta, o Studento kriterijaus reikm rykiai virija kritin net didiausi (P<0,001) tikimybs reikm, plg. 1 ir 2, 3 ir 4 pozicijas. Skirtumas
ilieka ir lyginant santykines laiko reikmes: a k t i n i dvigarsi tono virn
pasirodo a n k s i a u (madaug pirmajame dvigarsio k e t v i r t y j e), o c i r k u mf l e k s i n i v l i a u (apie garso vidur).
2 l e n t e l . Dvigarsi intensyvumo virns padtis
Nr.
1.
2.
3.
4.

Pavyzdiai
d<ar>bu,m
v<ar>gu,m
m<al>tu,m
k<al>tu,m

n
63
55
72
66

_ s (%)
28,0 16,11
34,8 19,2
28,6 16,0
38,05 20,07

v (%)
59,5
55,3
56,0
52,8

95% pasikl. int. (%)

t>
< t=
23,02 31,14
2,36 > 1,98
29,55 39,94
24,86 32,39
3,06 > 2,85
33,11 42,98

ioje ir kitose statistini vertinim lentelse vartojam simboli reikms: n matavim skaiius;
_ aritmetinis vidurkis; s standartinis nuokrypis; v variacijos koeficientas; pasikl. int. 95 % pasikliaujamasis intervalas; t apskaiiuota Studento kriterijaus reikm; t= kritin Studento kriterijaus reikm.

71

Lyginam priegaidi gars itarimo intensyvumo virns pasirodymo laikas rodo teigiamus rezultatus, tik 1 ir 2 bandymo atveju tvirtapradi ir tvirtagali dvigarsi intensyvum maksimum skirtumas (ia, kaip jau buvo minta, taip pat pateikiamos santykins reikms) kiek blankesnis pasikliaujamieji intervalai iek tiek dengia
vienas kit, o Studento kriterijaus reikm didesn u 95 % tikimybs reikm. 3 ir 4
bandym rezultatai rodo rykesn skirtum sidmtini nesusikert pasikliaujamieji intervalai4.
3 l e n t e l . Viso dvigarsio dmen trukm
Nr.

Pavyzdiai

NN_ s (ms)

v (%)

95% pasikl. int. (ms)

1.

d<ar>bu,m

74

274,5 66,3

24,2

259,1 289,9

2.

v<ar>gu,m

43

268,0 48,2

18,0

253,1 282,8

3.

m<al>tu,m

33

227,2 61,4

27,0

205,5 249,0

4.

k<al>tu,m

19

222,4 29,9

13,4

208,0 236,8

tp >(<) t=
0,56 < 1,98
0,32 < 2,01

Palygin trukm atitrauktinio kirio skiemenyse prie ilg galn, matome, kad
abiem atvejais skirtumai statistikai nereikmingi, centrins iaurs emaii tarms (Sedos arealo) prozodijos tyrimas taip pat rodo panai tendencij (M a i ul i e n 1996, 96). Trukm, matyt, nra svarbus atitrauktinio kirio priegaidi skiriamasis poymis.

1 p a v. Dvigarsi d<ar>bu,m (), sp<al>vu,m (- - - -) pagrindinis tonas ir intensyvumas

4

Veikiausiai taip atsitiko todl, kad, raant pirmj dviej tip pavyzdius, intonacija gerokai svyravo. Antruoju atveju (informants V. vinkliens skaityti pavyzdiai Kuliuose) geriau ilaikyta tvirta konstatuojamoji intonacija.

72

2 p a v. Dvigarsi v<r>tu,m (), p<r>ktu,m (--- -) intensyvumas

Atitrauktinio kirio akto ir cirkumflekso skirtumus gerai rodo daugelis pagrindinio tono bei intensyvumo kreivi (r. 1 ir 2 pav.). Didiausi tvirtapradi ir tvirtagali dvigarsi pagrindinio tono skirtum matome 1 pav., kur cirkumflekso kreiv
yra daug tolydesn, palengva krintanti, o akto kreiv gerokai dinamikesn: segmento tarimo pradioje ji kylanti, o segmento tarimo antroje dalyje staigiai krinta.
Aktinio dvigarsio tonas yra gerokai tolydesnis: per vis segmento tarim yra kylantis, tik paioje pabaigoje krinta. 2 paveiksllyje matome ryki aktinio ir cirkumfleksinio dvigarsio intensyvumo kreivi skirtum. Cirkumfleksinio dvigarsio intensyvumo kreiv vis segmento tarimo laik ir ypa paioje tarimo pabaigoje staiga kyla.
Tvirtapradikai tariamo garso intensyvumo diapazonas antroje segmento tarimo dalyje yra akivaizdiai krintantis. Dar aikiau tai matyti i pagrindinio tono kreivi.
4.2. Priegaids prie trump skiemen
Norint patikrinti, ar aptariamosios priegaids skiriamos prie trump skiemen,
buvo atliktas eksperimentas (apie metodik r. pradioje). Eksperimento rezultatai
pateikti 4 lentelje, kur buvo skaiiuojamas tono maksimumo laikas.
4 l e n t e l . Dvibalsi tono virns padtis (diktorius JK)
Nr.
1.

Pavyzdiai
kl<Oi>kels

n
35

_ s (ms)
135,3 27,2

v (%)
20,01

95% pasikl. int. (ms)

125,97 144,66

2.

p<Oi>kesnus

30

160,0 26,3

16,6

149,24 168,9

t>
< t=
3,56 > 3,45

Kaip matyti i 4 lentels, aktini ir cirkumfleksini dvigarsi tono virns

pasirodymo laikas statistikai reikmingas: 95% pasikliaujamieji intervalai nedengia

73

vienas kito, o Studento kriterijaus reikm yra didesn u kritin 99,9% tikimybs
reikm. io rezultato patikimum patvirtina ir statistiniai trukms rodikliai (5lentel): pasikliaujamieji intervalai nesusikerta, o Studento kriterijaus reikm virija
kritin tikimybs reikm. Vadinasi, trukm yra svarbus kiekybinis poymis, kuris
aikiai rodo atitrauktinio kirio akto ir cirkumflekso skirtumus prie trump galn
kretingiki patarmje.
5 l e n t e l . Dvibalsi trukm (JK)
Nr.
1.

Pavyzdiai
kl<oi>kels

n
35

NNNN_ s (ms)
193,6 24,0

v (%)
12,4

95% pasikl. int. (ms)

185,38 201,88

2.

p<oi>kesnus

30

215,7 28,8

13,4

204,91 226,42

t>
< t=
3,36 > 2,91

Tiriami atitrauktinio kirio akto ir cirkumflekso skirtumai matyti i pagrindinio

tono bei intensyvumo kreivi (r. 3 ir 4 pav.) Akto tono kreivs yra lygesns, tolydesns, kilimo diapazonas visikai neymus, o cirkumfleksui bdingas rykesnis kilimo diapazonas. Atitrauktinio kirio priegaids skiriasi ir intensyvumo kreivi dinamika: i abiej paveikslli matyti, kad dvibalsi tarimo pradioje akto intensyvumas
yra didesnis, o cirkumflekso maesnis, o gars tarimo antroje dalyje akto intensyvumas yra ymiai maesnis, o cirkumflekso gerokai didesnis.

3 p a v. Dvibalsi <au>ktelus (), s<au>sesnus (- - - -) pagrindinis tonas ir intensyvumas

74

4 p a v. Dvibalsi p<i>telus (- - -) , p<i>nelus () pagrindinis tonas ir intensyvumas

5. Svarbesns ivados
Tyrimas rodo, kad atitrauktinio kirio priegaids tikrai skiriasi ne tik Salant
Mosdio areale, bet gana toli nuo t viet, ko gero visame iaurs emaii kretingiki plote.
Eksperimentiniai duomenys parod, kad atitrauktinio kirio aktins ir cirkumfleksins prigimties priegaids iaurs emaii kretingiki patarmje labiausiai skiriasi tono ir intensyvumo poymiais5.

ON THE RETRACTED SYLLABLE ACCENT IN THE NORTH-EMAITIAN

DIALECT OF KRETINGA
Summary
There are different opinions about the retracted syllable accent in the Lithuanian dialects. The
purpose of this paper is to describe the prosodic features of the retracted syllable accent in the Northemaitian dialect of Kretinga in more detail. It is important because of the following two main reasons:
the area of the retracted syllable accent tends to be described as being much smaller in traditional
5

Baigdama jauiu maloni pareig nuoirdiai padkoti Lietuvos Moksl akademijos nariui korespondentui prof. habil. dr. Aleksui G i r d e n i u i u patarimus ir pastabas, rengiant straipsn spaudai.
Taip pat esu dkinga VU Kompiuteri centro ininieriui Rimantui D e d o n i u i u technin pagalb.

75

Lithuanian dialectology; and the tendency of the retracted syllable accent to be levelled in the present
dialect of the North-emaitian dialect of Kretinga. The research was carried out with the help of a
computer-based programme PRAAT 4.0.45, and the results were evaluated statistically.
The results of the investigation show that retracted syllable accents obviously differ not only in
the area of MosdisSalantai but also quite far from those areas, viz. in fact in all the areas of the
North-emaitian dialect of Kretinga. The research demonstrates that the acute and circumflex
retracted syllable accents in the North-emaitian dialect of Kretinga differ mainly in fundamental
frequency and intensity.

LITERATRA
A l e k s a n d r a v i i u s J., 1957, Kirtis ir priegaid Kretingos tarmje, LKK I 97107.
B a c e v i i t R., 2001, aki nektos fonologin sistema: Prozodija ir vokalizmas (Humanit. m.
dr. disert.), Vilnius, VPU.
G i r d e n i s A., V. u l y s, 1967, Trumpin priegaid?, Klb XV 113116 (= G i r d e n i s A.,
2000, Kalbotyros darbai, I, Vilnius, 161165).
G i r d e n i s A., 1996, Taip neka tirklikiai: iaurs emaii teliki tarms tekstai su komentarais, Vilnius.
G i r d e n i s A., 2001, [rec.] A. Salys, Ratai, IV. Lietuvi kalbos tarms, Roma, 1992, A. G i r d en i s, Kalbotyros darbai, III, Vilnius, 420441.
G r i n a v e c k i s V., 1973, emaii tarmi istorija, Vilnius.
M a i u l i e n I., 1996, Centrins iaurs emaii tarms prozodija: Instrumentinis ir sociolingvistinis tyrimas, Klb XLV (1) 30115.
M u r i n i e n L., 2000, Akmens nektos fonologin sistema: Vokalizmas ir prozodija (Humanit.
m. dr. disert.), Vilnius, VU.
R o k a i t B., 1961, Kai kurie nauji emaii douninink tarmi fonetikos dalykai, LKK IV
141155.
S a l y s A., 1933, Kelios pastabos tarmi istorijai, APh IV 2134.
S a l y s A., 1992, Lietuvi kalbos tarms (su emlapiu). Vytauto Didiojo universitete skaityto
kurso santrauka. Pataisytas ir papildytas leidimas, Idem, Ratai, IV, Roma.
Z i n k e v i i u s Z., 1966, Lietuvi dialektologija, Vilnius.

76