TURINYS

TURINYS.............................................................................................................................................1
SANTRAUKA.....................................................................................................................................2
1. VERSLO APRAŠYMAS.................................................................................................................3
1.1.Įmonės charakteristika ir veiklos apžvalga..........................................................................................3
1.2. Verslo tikslai, galimybės ir orientyrai.................................................................................................3
2. ĮMONĖS VEIKSNIŲ APRAŠYMAS.............................................................................................5
2.1. Bendra vietovės apžvalga...................................................................................................................5
2.2. Svarbiausios vertybės, kultūriniai ištekliai.........................................................................................5
2.2.1. Svarbiausios gamtos vertybės......................................................................................................5
2.2.2. Svarbiausios kultūros paveldo vertybės.......................................................................................5
2.2.3. Galimybės poilsiauti....................................................................................................................6
3. MARKETINGO PLANAS...............................................................................................................7
3.1 Rinkos įvertinimas...............................................................................................................................7
3.2 Konkurencijos analizė..........................................................................................................................7
3.3. Marketingo planas...............................................................................................................................8
3.3.1. Marketingo biudžetas...................................................................................................................8
3.3.2. Paslaugų teikimo politika.............................................................................................................9
3.3.3. Kainodaros strategija...................................................................................................................9
4. VEIKLOS PLANAS......................................................................................................................10
Iš viso:..................................................................................................................................................10
5. ORGANIZACINIS PLANAS........................................................................................................12
6. RIZIKA..........................................................................................................................................14
Rizikos veiksnių analizė......................................................................................................................14
7. FINANSINIS PLANAS.................................................................................................................15
LITERATŪROS SĄRAŠAS.............................................................................................................21
 SANTRAUKA

Kuršių marios didziausias vandens telkinys turintis susijungima su Baltijos jūra.

Kuršių marios - vienas tinkamiausių vandens telkinių Lietuvoje mėgstantiems buriuoti bei
plaukioti motorinėmis valtimis.
IĮ „Kylis“ įkurta 2009 m., įmonės savininkas – XXXXX. Įmonė yra juridinis asmuo, turintis
teisinį, komercinį, finansinį, bei organizacinį savarankiškumą; savo vykdomoje veikloje vadovaujasi
Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, bei savo įstatais. Įmonės įstatinis kapitalas
(savininko lėšos) – 50 000 Lt. Įmonė planuoja teikti jachtos nuomos paslaugas Kuršių mariose.
Pagrindiniai vartotojai numatomi įvairios organizacijos, taip pat ir pavieniai asmenys. Įmonė
sugebės pritraukti ir išlaikyti klientus taikydama aukštos kokybės paslaugą.
Pastaruoju metu atsirado nemažai firmų teikiančių vandens laisvalaikio priemonių nuomos
paslaugas.
IĮ „Kylis“ stengsis pritraukti klientus teikdama aukštos kokybės paslaugas. Įmonės planuose yra
numatyta tobulinti ir didinti teikiamų paslaugos kokybę.
Jachta bus perkama nenauja 7 metų senumo, tačiau vidutinės klasės, atitinkanti tiek saugumo tiek
komforto reikalavimus.
IĮ „Kylis“ visą darbuotojų personalą sudaro 4 darbuotojai.
Pajamos pirmaisiais metais sieks 102550 Lt
Bendrasis pelnas / pardavimai x 100% = 65753 / 102550 x 100 %= 64 %

2
 1. VERSLO APRAŠYMAS
1.1.Įmonės charakteristika ir veiklos apžvalga

IĮ „Kylis“ įkurta 2009 m., įmonės savininkas – XXXXX. Įmonės įstatinis kapitalas (savininko
lėšos) – 50 000 Lt.
IĮ „Kylis“ planuoja teikti jachtos nuomos paslaugas Kuršių mariose.
Įkurti firmą, kuri teiktų tokias paslaugas paskatino tai, kad Neringos miesto svečiams ir
gyventojams nėra teikiama aukšto lygio tokio profilio paslauga.
IĮ „Kylis“ yra pasirengusi klientams siūlyti aukščiausios kokybės paslaugas.
Mažai įmonei būdinga greitas reagavimas į gana greitai besikeičiančius rinkos veiksnius (pirkėjų
motyvus, konkurenciją, socialinius pokyčius, ekonominius veiksnius ir kt.). Firma privalo nuolat stebėti
besikeičiančią situaciją, kad laiku pereitų prie struktūrinių poslinkių, bei galėtų iš anksto numatyti ir
prognozuoti tolesnius veiksmus, bei vystymosi kryptis.
IĮ „Kylis“ yra juridinis asmuo, turintis teisinį, komercinį, finansinį, bei organizacinį
savarankiškumą; savo vykdomoje veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės
nutarimais, bei savo įstatais.

1.2. Verslo tikslai, galimybės ir orientyrai

Tiriant rinką, planuojant finansinę bei ekonominę veiklą, prognozuojant pelną ir pardavimus
reikia įdėti daug pastangų, tačiau jeigu nebus tiksliai numatyti įmonės ekonominiai, finansiniai bei
socialiniai tikslai bei jos pagrindinis tikslas, o taip pat sistema kaip visi šie tikslai bus įgyvendinti,
galima sakyti, kad visos tos pastangos buvo įdėtos veltui. Svarbiausia numatytų tikslų siekti remiantis
sudarytais planais ir atitinkamai juos koreguoti įvertinant rizikos sąlygas. Svarbu, kad įmonės tikslus
žinotų ne tik valdantis personalas, bet ir kiekvienas įmonės darbuotojas. Darbuotojai turi žinoti savo
pareigas, teises, atsakomybės sritį.
Įmonės strategija nukreipta į:
− pardavimo apimčių didinimą,
− įmonės prestižo gerinimą,
− aptarnavimo kultūros kėlimą,
− teikiamų paslaugų kokybės tobulinimą,
− naujų ir pastovių klientų paieška, iš kurių ir tikimasi gauti didžiausią pelno dalį.
Visi klientai yra registruojami, ryšium su tuo, kad vėliau, turint klientų duomenų bazes, bus

3
galima su jais bendrauti tiesioginio marketingo būdu siūlant jiems įvairias naujoves, nuolaidų sistemas ir
t.t.
Vartotojų svarba aiški nuo pat įmonės įkūrimo pradžios - jie išlaiko organizaciją ir sudaro
sąlygas nuolat atnaujinti veiklą. Verslininkas visada turi įvertinti klientų norus, tik tada jam bus suteikta
papildoma galimybė - pasitelkus naujas technologijas gauti didesnį pelną.
Pagrindiniai vartotojai numatomi įvairios organizacijos, taip pat ir pavieniai asmenys. Įmonė
sugebės pritraukti ir išlaikyti klientus taikydama aukštos kokybės paslaugą.
Ieškodama savo vietos rinkoje, įmonė orientuosis į tai, kas jos numatomoje veiklos sferoje yra
pateikiama, nes nuo to priklauso jos galimybės susirasti sau tinkamą veiklos sferą ir įsitvirtinti joje.

4
 2. ĮMONĖS VEIKSNIŲ APRAŠYMAS
2.1. Bendra vietovės apžvalga
Prieš kelis tūkstančius metų Baltija, supylusi Kuršių nerijos smėlio gūbrį, atskyrė įlanką nuo
likusios jūros. Susidarė Kuršių marios.Jos gana didelės, net 1584 km2. Tačiau Lietuvai priklauso tik pusė
(413 km2). Kita pusė priklauso Rusijos Kaliningrado sričiai.Kuršių marios didelės, plačios, bet palyginti
negilios, apie 2 m gylio. Tik vakariniu pakraščiu tęsiasi 4,5 m gylio Panerijos duburys. Per audrą bangos
mariose iškyla iki 2,5m aukščio. Jos išjudina dugno nuosėdas, išlyginą dugną.Taip pat sumaišo vandenį.
Kuršių mariose vanduo gėlas, druskingumas nedidelis(0,3%o), nes į jas keliomis atšakomis įteka
Nemunas.Nemuno vandenys pro Kuršių marių žiotis Klaipėdoje teka į Baltijos jūrą ir bematant išstumia
sūrų jūros vandenį. Tik kartais stiprus vakarų vėjas jūros vandenį įvaro į Kuršių marias. Tuomet šiaurinėje
marių dalyje druskingumas gali pasiekti 7-8%o. Tačiau ne vien Nemuno dėka druskų čia nedaug. Į marias
įteka dar 25 upės ir upeliai.

2.2. Svarbiausios vertybės, kultūriniai ištekliai

2.2.1. Svarbiausios gamtos vertybės

Kuršių nerijos didysis kopagūbris, senosios parabolinės kopos ties Juodkrante, pilkosios kopos
Agilos - Naglių ruože, pustomos Parnidžio ir Sklandytojų kopos, užpustyti senieji dirvožemiai, taip pat
pajūrio ir pamario palvės, kupstynės gamtiniai kompleksai, apsauginis pajūrio kopagūbris, savita Kuršių
nerijos augalija, taip pat miškai su sengirės fragmentais, gyvūnija. Aukščiausias taškas - Vecekrugo
(Smuklės) kopa - 67,2 m.
Kuršių nerijoje ir mariose gausu paukščių.
Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: savitas kultūros paveldas, įskaitant autentiškas pamario
nekilnojamąsias kultūros vertybes, etnografines žvejų sodybas, senąsias XIX a. pab..XX a. pr. vilas
Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos, Smiltynės gyvenvietėse, užpustytų senųjų gyvenviečių kultūriniai
sluoksniai, senosios Nidos kapinės, Nidos ir Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčios, būdingos
medinės architektūros pastatai.

2.2.2. Svarbiausios kultūros paveldo vertybės

Kuršių nerijos nacionalinis parkas išsiskiria unikaliu kraštovaizdžiu. Tai neabejotinai vertingiausia
Lietuvos saugoma teritorija. 2001 m. Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Čia
saugomas unikalus gamtos darinys - siaura ilga (98 km ilgio) smėlio juosta tarp Baltijos jūros ir Kuršių

5
marių, savitas etnokultūrinis paveldas. Kuršių nerijos pusiasalis sudarytas iš vandens srovių sunešto ir
vėjo perpustyto smėlio. Įdomiausia įvairi didžiųjų kopų grandinė, besitęsianti beveik per visą Kuršių
neriją. Čia, kaip niekur kitur, ryški gamtos veiksnių ir žmogaus veiklos įtaka kraštovaizdžio kaitai,
neigiama neapgalvotos veiklos įtaka gyvenimui bei harmonijos paieškos. Kadaise, iškirtus miškus,
pajudėjusios kopos užpustė ištisus kaimus. Taigi žmogui teko gerokai pasidarbuoti sutramdant smėlio
kopas, sugrąžinant mišką.

2.2.3. Galimybės poilsiauti

Neringos miestą sudaro keturios Kuršių nerijos gyvenvietės - Nida, Preila, Pervalka ir Juodkrantė.
1961 m. jos buvo sujungtos į vieną administracinį vienetą – Neringos miestą, kurio centras Nida.
Neringos miestas yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke (KNNP), įkurtame 1991m.
Kuršių nerija yra nepaprasto grožio, unikalus, savitas žemės lopinėlis, daug amžių kurtas gamtos
ir prižiūrėtas žmogaus. Kuršių nerijos peizažas savitas smėlio kopomis su reta augmenija, smėlingame
dirvožemyje augančiu mišku, kuriame vyrauja pušys ir kalnapušės, daugiausia sodintos žmonių. Miškai
dengia 70,1 proc. Nerijos paviršiaus. Juose galima pamatyti laisvai vaikštinėjančių briedžių, stirnų, šernų,
lapių, kiškių.Kuršių nerijoje iš viso randama apie 9000 augalų rūšių, iš kurių net 27 įtrauktos į Lietuvos
raudonąją knygą. Natūrali Nerijos gamtinė aplinka – didžiausia mūsų turima vertybė, traukianti
lankytojus iš viso pasaulio.
Veikiamas savitos kuršių nerijos gamtos ir beveik atskirtas nuo žemyno žmogus statė originalius,
jo pasaulėjautą atspindinčius pastatus. Gyvenvietėse vyrauja nendrėmis ir raudonomis čerpėmis dengtų
stogų architektūra. Niekur kitur jūs nepamatysite raštais išmargintų išdidžiai besisukiojančių žirgelių bei
vėtrungių. Šios vėtrungės liudija apie pagrindinį Neringos gyventojų užsiėmimą – žvejybą.
Su Kuršių nerijos istorija jus supažindins Neringos istorijos muziejaus ekspozicijos: Žvejo
etnografinė sodyba ir Kuršių nerijos gyventojų verslų ekspozicija, Kuršių nerijos nacionalinio parko
Gamtos muziejus.
Gintaras, vadinamasis Baltijos auksas, - taip pat neatsiejama Neringos įvaizdžio dalis. Nidoje
įsikūrusioje Virginijos ir Kazimiero Mizgirių gintaro galerijoje-muziejuje jūs išgirsite gintaro istoriją –
kaip jis susidarė, kur jo radimvietės, kaip jis apdorojamas ir paverčiamas juvelyrikos stebuklu.
Kuršių nerijos gamta ir ramybe nuo seno žavėjosi menininkai. Rašytojas, Nobelio premijos
laureatas Thomas Mannas Nidoje praleido tris vasaras. Jo vasarnamyje dabar įkurtas memorialinis
muziejus ir Thomo Manno kultūros centras, kuris tapo ir tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo,
susitikimų centru. XIX a. pabaigoje Nidoje, H.Blode‘s viešbutyje (dab. „Nidos smiltė“) buvo įsikūrusi
vokiečių dailininkų ekspresionistų kolonija.
Tačiau Neringa – ne tik nepaliestos gamtos, kopų ir žvejų kraštas, bet ir vienas gražiausių bei
populiariausių Lietuvos kurortų. Svetingi viešbučiai ir poilsio namai visada pasiruošę puikiai priimti
6
svečius, organizuoja pramogas, pataria, kaip turiningai praleisti laisvalaikį: galėsite paplaukioti atvirame
ir uždarame baseine, pasikaitinti saunoje ir pirtyje, pasportuoti sporto salėje, pažaisti krepšinį, tenisą,
minigolfą, biliardą, kėgliais ar pasimėgauti gydomuoju masažu. Dviračių taku nuo Nidos iki Pervalkos
organizuojamos pažintinės pėsčiųjų ir dviratininkų ekskursijos bei žygiai. Smagu paplaukioti burlentėmis,
jachtomis, vandens dviračiais, kateriais bei senosiomis kuršių žvejų valtimis – kurėnais, pastatytas pagal
autentiškus brėžinius.
Mieste nuolat vyksta kultūriniai ir sporto renginiai, menininkų parodos, konferencijos, kurių
daugelis jau kuria ir savas tradicijas.
Pabuvojus Neringoje sustiprėja žmogaus kūnas ir siela, o širdis prisipildo meilės gamtai ir
žmogui.

3. MARKETINGO PLANAS
3.1 Rinkos įvertinimas

Pastaruoju metu atsirado nemažai firmų teikiančių vandens laisvalaikio priemonių nuomos
paslaugas. Ypač Kuršių mariose, tačiau čia teikiamos paslaugos yra brangiai įvertinamos (apie 80 Lt
viena valanda) ir tik nedidelė dalis gyventojų gali sau leisti tokias pinigines išlaidas laisvalaikio
praleidimui. Kadangi Lietuvos gyventojų pajamos yra gana mažos, tai jie pageidauja laisvalaikio
praleidimui skirti tik minimalias išlaidas. Atsižvelgiant į tai paslaugų kainas minimalizuosime.

3.2 Konkurencijos analizė

Lietuvai įstojus į Europos sąjungą, atsiveria naujos galimybės daugeliui žmonių. Atsiranda
naujos investicijos, nauji verslo partneriai ir be abejo – konkurentai. Taigi, greta vartotojų, organizacijos
veiklą gerokai lemia ir konkurentai - organizacijos prekiaujančios ta pačia produkcija ir teikiančios tas
pačias paslaugas. Pagrindiniai IĮ „Kylis“ konkurentai yra UAB"Oskarmarinus".
Taip pat galima paminėti ir kitas įmones, tačiau jos yra ne tokios reikšmingos, arba skiriasi jų
teikiamos paslaugos.

7
 Rinkos taikinys
Eilės Firmos pasiūlymai Konkurentų pasiūlymai
Rinkos taikinys
Nr. 10 balų sistemoje 10 balų sistemoje
1. Kokybė 8 4

2. Kainos 7 7

Garantavimas už paslaugos
3. 9 7
atlikimą

4. Visa bendrovės veikla 24 19

Sprendžiant iš lentelės, įmonė teikia didelę reikšmę paslaugos kokybei, bei garantavimui už
atliktas paslaugas. Pateikti duomenys yra sąlyginiai ir parodo kokią dalį dėmesio įmonė skiria vienam ar
kitam rinkos taikiniui. Mažos kainos, nereiškia, jog atliktos paslaugos yra nekokybiškos, tačiau tai
užtikrina galimybę turėti daugiau nuolatinių klientų, kurie pasitiki teikiamomis paslaugomis ir yra
įvertinę jų kokybę. Be to, pastoviems klientams yra taikomos lengvatos apmokėjimo laikotarpiui.

3.3. Marketingo planas

IĮ „Kylis“, kaip ir kiekviena kita firma, turi savo tikslus ir siekia juos įgyvendinti taip, kad firma
veiktų efektyviai. Įmonės tikslai susiję su vartotojų poreikių tenkinimu, apyvartos didinimu, optimalios
paslaugų kainos nustatymu, kaštų mažinimu, paslaugų plėtimu, kokybės gerinimu, pelno gavimu ir
užimtos rinkos dalies išlaikymu, bei didinimu. Veiklos efektyvumas bus didesnis tada, kai įmonės
veiklos pelningumas bus didesnis. Įmonė nuolat analizuos savo veiklos, bei jos nuostolingumo priežastis
ir stengiasi operatyviai naudoti analizės duomenis padėčiai taisyti. Įmonė betarpiškai seks konkurentų
veiklą, nes nuo jų taip pat priklauso įmonės ateitis.

3.3.1. Marketingo biudžetas

Marketingo biudžetas - tai lėšos, reikalingos marketingo tikslams pasiekti ir įgyvendinti.

Marketingo biudžetui šiais metais skiriama 2000 Lt, sekančiais metais, jeigu verslas toliau gerai seksis,
planuojama skirti daugiau lėšų.

8
 3.3.2. Paslaugų teikimo politika

IĮ „Kylis“ stengsis pritraukti klientus teikdama aukštos kokybės paslaugas. Įmonės planuose yra
numatyta tobulinti ir didinti teikiamų paslaugos kokybę. Vadovo nuomone, kuo aukštesnė bus teikiamos
paslaugos kokybė, tuo didesnio vartotojų rato poreikiai bus tenkinami, bei tuo pačiu ir pelnas didės.
Taigi, galiu teigti, jog produkto politika remiasi paslaugos kokybės gerinimu įmonėje, kas sparčiai
įtakoja naujų darbo vietų atsiradimą, bei vartotojų skatinimą pasirinkti mūsų įmonę.

3.3.3. Kainodaros strategija

Vienas iš pagrindinių įmonės tikslų – gauti kuo didesnį pelną, pritraukti kuo daugiau klientų,
teikti kuo daugiau kokybiškų paslaugų. Nustatydama paslaugos kainas, įmonė remiasi įvairių rūšių
tyrimais, nustatančiais esamą rinkos situaciją, paslaugų vartotojų ekonominę padėtį. Žemesnė nei
pagrindinių konkurentų paslaugų kaina leidžia išlaikyti esamus klientus ir pritraukti naujus. Bus
sudaromi nuolatinių klientų sąrašai, kuriems įteikiame nuolaidų korteles. Jiems taikomos nuolaidos,
atsiskaitymo laikotarpis yra pratęsiamas. Tačiau įmonės teikiamų paslaugų kainos yra parenkamos
tokios, kad būtų užtikrintas stabilus firmos funkcionavimas.
Vykdant kainų politiką, nuolatinis dėmesys skiriamas kaštų analizei, kadangi jų sumažėjimas
įgalina vadovus mažinti pardavimo kainas, bei naudoti lanksčią nuolaidų sistemą, kuri yra nuolatos
tobulinama. Taip pat firmoje stengiamės sudaryti kuo geresnes darbo sąlygas darbuotojams, kad jie
galėtų efektyviau atlikti savo darbą ir būtų suinteresuoti nepriekaištinga firmos veikla. Siekiame, kad
klientai liktų patenkinti mūsų aptarnavimo kokybe, kainomis ir vėl sugrįžtų būtent pas mus.
Šiuo metu Kauno Jachtklubo kaina vienai valandai plaukioti kateriu yra apie 80 Lt. Mūsų
nustatyta kaina bus tokia pati tačiau pati paslaugos kokybė bus aukštesnė (daug naujesnė ir įspūdingesnė
jachta).
Gauta
Vid. pajamų
Paslaugos pavadinimas Kaina
Lt/val. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I metai II metai III metai

Jachtos nuoma 70 0 37500 47550 17500 102550 117933 141519

Iš viso: 0 37500 47550 17500 102550 117933 141519

9
 4. VEIKLOS PLANAS

Įmonė buvo įkurta 2009 metais, ir visas jos turtas, viena dalis kuri buvo pinigine išraiška – 25
000 Lt, o kita savininko įnešta daiktine verte – automobilis. Visas ilgalaikis turtas ir jo nusidėvėjimo
apskaita pateikiama žemiau esančioje lentelėje.

Amortizacijos skaičiavimas, Lt
Turto pavadinimas Vieneto Kiekis Suma Nusidėvėjimo norma, Nusidėvėjimas
kaina, Lt vnt. metais per metus, Lt

Lengvasis automobilis 13500 1 13500 6 2250

Jachtos transportavimo 5500 1 5500 6 917
įrenginys
Jachta 25000 1 25000 6 4167
Telefonas 200 3 600 2 300

Viso: - 1 44600 - 7633

Jachta bus perkama nenauja 7 metų senumo, tačiau vidutinės klasės, atitinkanti tiek saugumo tiek
komforto reikalavimus.
Atlyginimas labai svarbus veiksnys, norint pasiekti gerų įmonės veiklos rezultatų. Jis turi skatinti
darbuotojus efektyviai ir gerai atlikti savo darbą, taip pat turėtų būti tokio dydžio, kad įmonės turimų
specialistų “nenuviliotų” konkurentai.
Norint išvengti konfliktinių situacijų ir nesusipratimų yra svarbu, kad kiekvienas darbuotojas
žinotų savo pareigas, bei grėsmes už jų nevykdymą. Tačiau norint pasiekti gerų darbo rezultatų reikėtų
tarpusavio supratimo, bei įmonės vadovų aiškaus pasakymo, ko tikisi ir reikalauja iš darbuotojų, nes
pavaldiniams yra labai sunku suprasti ką vadovai galvoja ir nuspėti jų tolimesnius veiksmus.
IĮ xxxxx visą darbuotojų personalą sudaro 4 darbuotojai.
Darbuotojų paskirstymas pagal pareigas.
Pareigos Etatai Išsilavinimas
Direktorius 1 aukštasis
Vadybininkas 1 aukštesnysis
Finansininkas 0,5 aukštasis
Serviso darbuotojas 1 aukštesnysis
Iš viso: 3,5

Darbuotojų darbo užmokestis

Sąnaudų pav. Etatų Vieno darb. I metai I metai
10
 sk. atlyg. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
Adiministracija
Direktorius 1 900 2700 2700 2700 2700 10800
Buhalterė 0,5 350 1400 1400 1400 1400 5600
Sodra 388 1271 1271 1271 1271 5084
Is viso administracijai 1638 5371 5371 5371 5371 21484

Darbuotojai
Vadybininkas 1 800 2400 2400 2400 2400 9600
Serviso darbuotojas 1 700 2100 2100 2100 2100 8400
Sodra 465 1395 1395 1395 1395 5580
Iš viso darbuotojams 1965 5895 5895 5895 5895 23580

11
 5. ORGANIZACINIS PLANAS

IĮ „Kylis“ organizacinė struktūra - linijinė. Bendra organizacijos struktūra pavaizduota

sekančioje schemoje:

Savininkas - direktorius

Vadybininkas Finansininkas

Serviso darbuotojas

1pav. IĮ „Kylis“ organizacinė valdymo struktūra.

Ši struktūra yra linijinio-funkcinio tipo, funkcinis ryšys pasireiškia mažai. Todėl šiai struktūrai
būdinga tai, kad aukštesnio lygio vadovui yra pavaldūs žemesnio lygio vadovai. Tokia struktūra dažnai
vadinama administracine. Jai būdingas vienvaldiškumo principas, ir čia pavaldinys gauna nurodymus
tik iš vieno vadovo ir jam atsiskaito. Vieno lygio vadovai turi vienodas teises. Valdinio lygį nusako
valdymo padalinio rangas. Kiekvienam vadovui gali būti pavaldus skirtingas žemesnio rango vadovų
arba pavaldinių skaičius. Tai priklauso nuo atliekamo darbo sudėtingumo, jo apimties ir kitų veiksnių.
Pagrindinis šios struktūros trūkumas - ypatingi reikalavimai žemesnio lygio vadovui. Jis turi būti
universalus, sugebėti savarankiškai ir kvalifikuotai spręsti didelės apimties įvairias valdymo funkcijas.
Direktoriui būtina didelė kompetencija, nes nuo to didžia dalimi priklauso įmonės sėkmingas
darbas.
Įmonės direktorius:
a) patvirtina darbuotojų priėmimą į darbą;
b) pasirenka skirtingų sričių vadovus;
c) inicijuoja įvairius pasiūlymus dėl įmonės veiklos strategijos formavimo ir įgyvendinimo;
d) atlieka marketingo funkcijas.

Įmonės vadybininkas:
a) pastoviai prižiūrėtojo darbą;
b) gali operatyviai padėti išspręsti smulkias darbo organizavimo problemas;
c) atsakingas už reikalingos verslo informacijos kaupimą, analizavimą;

12
d) padeda surasti naujus verslo kontaktus;
e) tikrina tiekiamos paslaugos kokybę;

Serviso darbuotojas:
a) išmano apie techniką;
b) turi praktikos jos remonte,
c) moka naudotis techninės diagnostikos įranga.

Žiūrint į organizacinę struktūrą, darbuotojų specialybes ir užimamas pareigas, atrodo, kad

kiekvienas darbuotojas atlieka aiškiai apibrėžtas funkcijas ir neša visišką atsakomybę už atliekamą
darbą.

13
 6. RIZIKA

Rizika – labai svarbus sprendimų priėmimo veiksnys, kurį įvertina kiekviena įmonė, nenorėdama
žlugti. Ypač tai aktualu smulkioms įmonėms, nes pagal statistiką iš naujai įsteigtų įmonių net 80%
bankrutuoja per pirmus penkis metus. Tačiau rizikos veiksnių nepaisymas prie žlugimo gali privesti ne
tik nepatyrusias ar neseniai susikūrusias įmones, bet jau ilgą laiką dirbančias, ir netgi pelną gaunančias
įmones. Įstatymų nežinojimas, nesąžiningi verslo partneriai – tai tik nedaugelis rizikos faktorių, galinčių
sąlygoti įmonės žlugimą. Rizikos supratimas, jos įvertinimas, prognozavimas ir valdymas yra labai
svarbūs kiekvienai įmonei. Tačiau yra ir būdų sumažinti rizika, t.y. pavyzdžiui parengti priemonių,
kurios gali efektyviai sumažinti riziką ir nuostolius planą. IĮ „Kylis“ išskiriami tokie galimi rizikos
veiksniai ir numatomi apsisaugojimo būdai, kurie savininko nuomone padės išvengti didesnių nuostolių.

Rizikos veiksnių analizė

Rizikos veiksniai Apsisaugojimas nuo jų

Įstatymai
Infliacija
Partnerių nepatikimumas
Skandalai, streikai
Stichinės ir kitos nelaimės
Valiutų kursai
Sekami įstatymų pokyčiai, tvarka, laiku reaguojama į pasikeitimus,
derinami įmonės įstatai su įstatymais. Kad būtų išvengta nesėkmių
pasikeitus LR Vyriausybės politikai ar įstatymams, yra įsteigtas
laisvo pelno rezervo fondas, iš kurio galima kompensuoti
nuostolius ir išlaikyti įmonės mokumą.
gera orientacija ekonominėje situacijoje ir kainų politikoje.
Apgalvotas sutarčių sudarymas. Informacijos apie potencialius
partnerius rinkimas iš visų galimų šaltinių.
Sąžiningas elgesys su darbuotojais, duotų įsipareigojimų
vykdymas, socialinių garantijų suteikimas.
Įrengta nauja signalizacija, tvarkinga priešgaisrinė signalizacija,
darbuotojų patikimumas, pirminės gaisro gesinimo priemonės.
Visas įmonės turtas apdraustas.
Nenutrūkstamas rinkos tyrimas, nuolatinis domėjimasis valiutų
biržos prognozėmis.

14
 7. FINANSINIS PLANAS

Finansinė atskaitomybė apibūdina finansinę įmonės būklę, jos tikslas yra patenkinti informacijos
vartotojų poreikius, gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, bei pinigų
srautus. Finansinę atskaitomybę sudaro:
1. Pelno (nuostolio) prognozė;
2. Sąnaudų prognozė;
3. Pinigų srautų prognozė;
Pagrindinio kapitalo formavimo šaltinis yra įmonės pelnas. Apyvartinis kapitalas – tai įmonės
trumpalaikės apyvartinės lėšos, kurios gana greitai pakeičiamos ūkinės veiklos procese. Jos apima
žaliavas, medžiagas, nebaigtą gamybą ir gatavų prekių atsargas, skolas ir grynuosius pinigus,
trumpalaikius įsipareigojimus.

Pelno išlaidų grafikas 2006

50000

45000

40000

35000
Pelnas/išlaidos, Lt

30000

25000

20000

15000

10000

5000

I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.

Ketvirčiai

pajamos islaidos

15
Pinigų srautų prognozė
I metai
Straipsniai Pradžios II III IV I metai II metai III metai
I ketv.
ketv. ketv. ketv.
PINIGINĖS ĮPLAUKOS
Pajamos 0 37500 47550 17500 102550 117933 141519
Savininko kapitalas 50000 50000
Ilgalaikės paskolos
VISO ĮPLAUKŲ 50000 0 37500 47550 17500 152550 117933 141519
PINIGINĖS IŠLAIDOS
Atlyginimai 8600 8600 8600 8600 34400 37840 41624
Mokestis SODRAI 2666 2666 2666 2666 10664 11730 12903
Jachtos eksploatacija 750 825 908 998 3481 3829 4212
Kuras 1200 1320 1452 1597 5569 6126 6739
Ryšiai 300 315 331 347 1293 1422 1565
Reklama 315 331 347 365 1358 1493 1643
Kanceliarinės reikmės 150 150 150 150 600 660 726
Ilgalaikio turto pirkimo 44600 44600
Transporto sąnaudos 1500 1650 1815 1997 6962 7658 8423
Kitos sąnaudos 2500 2750 3025 3328 11603 12763 14039
Pelno mokestis -6347 5084 7987 -1563 5161 7520 12181
VISO IŠLAIDŲ 44600 11634 23691 27280 18485 125690 91041 104055
GRYNASIS PINIGŲ SRAUTAS -11634 13809 20270 -985 26860 26891 37464
Likutis sąskaitos laikotarpio pradžiai 0 5400 -6234 7575 27845 0 26860 53752
Pridėjus įplaukas 50000 5400 31266 55125 45345 152550 144793 195271
Atėmus išlaidas 5400 -6234 7575 27845 26860 26860 53752 91216

16
Pelno (nuostolių) prognozė Lt

Staripsniai I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I metai II metai III metai

Pajamos 0 37500 47550 17500 102550 117933 141519

Atliktų darbų savikaina 8887 9082 9296 9532 36797 40060 43649

Bendrasis pelnas -8887 28418 38254 7968 65753 77873 97870

Veiklos sąnaudos 11588 12018 12491 13009 49105 53615 58576

Pelnas prieš apmokest. -20474 16400 25763 -5041 16648 24258 39294

Pelno mok. (15%) -6347 5084 7987 -1563 5161 7520 12181

Grynasis pelnas -14127 11316 17777 -3478 11487 16738 27113

17
Sąnaudų prognozė Lt

I metai
Straipsniai I metai II metai III metai

Tiesioginės išlaidos 36797 40060 43649

Jachtos ekplotacija 3481 3829 4212
Kuras 5569 6126 6739
Darbo užmokestis 18000 19800 21780
Socialinis draudimas 5580 6138 6752
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas 4167 4167 4167

Netiesioginės išlaidos 49105 53615 58576

Darbo užmokestis 16400 18040 19844
Socialinis draudimas 5084 5592 6152
Ryšiai 1293 1422 1565
Reklama 1358 1493 1643
Kanceliarinės reikmės 600 660 726
Leidimai 540 540 540
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas 3467 3467 3467
Transporto sąnaudos 6962 7658 8423
Draudimas 1800 1980 2178
Kitos 11603 12763 14039

18
 PROGNOZUOJAMI EKONOMINIAI RODIKLIAI

Bendrasis pelningumas:

Bendrasis pelnas / pardavimai x 100% = 65753 / 102550 x 100 %= 64 %

Šis rodiklis rodo, kokia bendrojo pelno dalis tenka vienai pardavimų daliai, jei rodiklis < 10
%, tada įmonė turi sunkumų padengti ūkininkavimo išlaidas, mano įmonės šis rodiklis pagal
prognozę pateks į patenkinamą vertę.

Turto grąžos koeficientas:

Grynasis pelnas / visas turtas = 11487 / 50 000 x 100% = 23 %

Tai yra labai svarbus rodiklis, parodantis, kaip įmonė sugeba panaudoti turtą ir gauti pelną,
neatsižvelgiant į tai ar nuosavybė yra kreditorių, rodiklis parodo visų išteklių panaudojimo
efektyvumą. Pagal statistikos departamento duomenis, respublikos ūkio šis rodiklis yra 12%.. Mano
analizuojamos įmonės už respublikos yra geresnis.

Grynasis pelningumas:

Grynasis pelnas / pardavimai x 100 = 11487 / 102550 x 100% = 11.2%

Rodiklis rodo veiklos efektyvumą.

Turto pelningumas:

Pelnas prie6 apmok. / Visas turtas x 100% = 16640 / 44600 x 100% = 37.3 %
Turto apyvartumas:

Pardavimai ir paslaugos / Turtas = 102550 / 44600 = 2.29

Parodo kiek 1 Lt turto sukuria pajamų, optimalu, kai >1.

 LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. V. Pranulis “Marketingo tyrimai “ Vilnius, 1998m.

2. S. Urbonavičius “Marketingas: apie sudėtingus dalykus paprastai” Vilnius, 1994m.
3. A.Jovaiša “Kaip parengti verslo planą”. Pačiolis V., 2001m.
4. B.Martinkus, V.Žilinskas Ekonomikos pagrindai. – Kaunas, 2001m.
5. Paskaitų konspektai.