Mokytojo kompetencijos: į pedagogo asmenybę orientuoti moksleivių 
lūkesčiai
 
«Teacher's Competences: Students' Expertations Orientated to the Teacher's  
Personality»
 

 
by Vilija Grincevičienė
 

Source:  
Pedagogy Studies (Pedagogika), issue: 71 / 2004, pages: 51­55, on www.ceeol.com.
 

The following ad supports maintaining our C.E.E.O.L. service 

 

Vilija Grincevièienë
MOKYTOJO KOMPETENCIJOS: Á PEDAGOGO ASMENYBÆ
ORIENTUOTI MOKSLEIVIØ LÛKESÈIAI
Anotacija. Straipsnyje nagrinëjama mokytojo as-
menybës (kompetencijø) átaka moksleiviø nuostatoms
mokyklos ir ugdomojo proceso atþvilgiu. Tyrimu nu-
statyta, kad mokytojo asmeninis pavyzdys, jo autori-
tetas iðliko stipriu veiksniu, lemianèiu ugdymo veikë-
jø santykiø kokybæ.
Raktaþodþiai: mokyklos kaita, pedagogo profesi-
ja, poþiûris, ugdymo veikëjai, kompetencijos, santy-
kiø sistema.
„Nuo mokytojo asmenybës ir veiklos labai priklau-
so mokiniø veikla ir vystymasis. Mokytojo organizuo-
jama veikla gali ávairiai pasireikðti. Pagrindinë veikla
vyksta per mokymo turiná, kuris supaþindina su mokslo
pagrindais ir ugdo mokiniø asmenybæ“, – teigia J. Lau-
þikas [3]. Visais laikais mokytojui (jo asmenybei) bu-
vo keliami ypatingi reikalavimai: tik asmenybës gali
iðugdyti asmenybes. Kintant ðvietimo sistemai, kinta
visos jos grandys, pastebimai kinta, t. y. auga, visuo-
menës (moksleiviø) lûkesèiai pedagogo kompetencijø
atþvilgiu. Neatsitiktinai J. Lauþikas savo darbuose mo-
kyklai, mokytojo asmenybei, jo kompetencijoms sky-
rë ypaè daug dëmesio [4, p. 5].
Pedagogø rengimo turinys, kompetencijos, vieta
valstybës sistemose – tai problemos, kurias nagrinëja
ávairiø srièiø mokslininkai tiek Lietuvoje, tiek ir uþsie-
nio valstybëse. Pastaraisiais metais minëtus klausimus
savo darbuose aktualizavo L. Jovaiða, M. Barkauskai-
të, T. Stulpinas, V. Rajeckas, J. Uzdila, K. Pukelis,
J. Vaitkevièius, R. Þelvys, A. Petere, R. A. Meighan,
V. Krumm ir kt. Taèiau ðiandieninë situacija (ugdy-
mo veikëjø santykiø kokybë) liudija, kad problema
tebeegzistuoja.
Visuose ðvietimo sistemos veiklà reglamentuojan-
èiuose dokumentuose akcentuojama, kad ðiandieninis
ugdymas turi bûti grindþiamas humanizmo bei demo-
kratijos idëjomis. Taèiau humaniðkumo principas gali
bûti veiksnus tik natûralioje, sveikoje, be baimës ap-
linkoje, kai pedagogas ugdytiniams skiepija tikràsias
vertybes ir atitinkamà (ðeimininkiðkà) poþiûrá á tautos
paveldà. Aplinkoje, kurioje vyrauja teigiamas emoci-
nis fonas, egzistuoja nuoðirdûs, draugiðki ugdymo vei-
këjø santykiai, o pedagogà moksleiviai laiko pavyzdþiu,
já gerbia ir myli, natûraliai formuojami pozityvûs mo-
kyklos ir visuomenës santykiai [2]. Neabejotina, kad
pedagoginiame procese mokytojas dalyvauja kaip ne-
skaidoma visuma: protas ir jausmai, dvasinës ir fizinës
savybës. Todël ir mokytojo kompetencijø spektras yra
Mokytojas ugdymo procese
gana platus. O ugdytiniø lûkesèiai jo asmenybës at-
þvilgiu gana aukðti.
Nagrinëjamos problemos iðtirtumo laipsnis nëra
pakankamas: kompleksiniai tyrimai galëtø pateikti ið-
samià situacijos analizæ, o apibendrintø iðvadø pagrin-
du suformuoti siûlymai pasitarnautø tobulinant ðvie-
timo sistemos kaità ir ieðkant optimalesnio pedagogø
rengimo modelio.
Darbo teorinis aktualumas – tiriama mokytojo
asmenybës átaka mokiniø nuostatoms ugdomojo pro-
ceso atþvilgiu esant mokyklos struktûrai 4 + 6 + 2.
Darbo praktinis aktualumas – pedagoginiu-psi-
chologiniu aspektu iðanalizavus mokytojo asmenybës
átakà mokiniø nuostatoms ugdomojo proceso atþvil-
giu, pateikiama siûlymø pedagogø rengimui tobulin-
ti.
Tyrimo objektas – X ir XII klasiø moksleiviai.
Tyrimo dalykas – X ir XII klasiø moksleiviø lû-
kesèiai ugdytojo asmenybei .
Darbo tikslas – pedagoginiu-psichologiniu aspek-
tu iðanalizuoti X ir XII klasiø mokiniø lûkesèius ugdy-
tojo asmenybës atþvilgiu.
Tyrimo uþdaviniai:
1) atskleisti ugdymo veikëjø santykiø kokybæ dabar-
ties mokykloje;
2) nustatyti vertingiausias mokytojø savybes moks-
leiviø poþiûriu;
3) paanalizuoti narkotikø problemà ugdymo daly-
viø santykiø kontekste.
Tyrimo metodai:
1) teoriniai: pedagoginës, psichologinës, socialinës, so-
ciologinës, filosofinës literatûros, ðvietimo sistemos
dokumentø bei duomenø apie ugdymo proceso
kaità studijavimas pasirinkto tyrimo aspektu;
2) istoriniai lyginamieji – koncepcijø, sampratø ir po-
þiûriø lyginamoji analizë, leidusi sugretinti ir pa-
lyginti atskirø Lietuvos laikotarpiø ir uþsienio ða-
liø ðvietimo sistemas; metaanalizë taikyta inter-
pretuojant kitø autoriø atliktà statistinæ bei doku-
mentø analizæ;
3) empiriniai – respondentø nuomoniø iðsiaiðkinimas
anketavimu ir atliekant jø laiðkø analizæ;
4) trianguliacija – taikyta siekiant nuodugniau ir pla-
èiau suvokti tiriamàjá reiðkiná.
Tyrimo rezultatai
Tyrimas atliktas 2002 m. Tyrimo apimtis – visi
Lietuvos regionai. Generalinæ aibæ sudarë 89016 moks-
51
Mokytojas ugdymo procese
leiviø [Ðvietimas 2001, 2002, p. 67]. Apklausoje da-
lyvavo 732 moksleiviai. Tokia imtis laikytina repre-
zentatyvia. Ji tenkina 95 proc. patikimumo intervalo
ir 0,05 paklaidos reikalavimus, kurie kiekybiniuose ty-
rimuose reprezentatyvumo poþiûriu laikomi pakanka-
mais. Statistiniam duomenø apdorojimui buvo nau-
dojamas paketas SPSS 10.0 / Windows. Tiriamøjø
grupë suformuota „puokðtës“ (serijiniu) principu.
Taikyti matematinës statistikos pasikliautiniø in-
tervalø metodai.
Tarkim, patikimumas 95 proc., tai intervalas tuo-
met yra
a(1- a)
[(a-1,960 %;
m mokytojø santykiø kokybës bei moksleiviø nuostatos
a(1- a)
(a+1.960 % ]:
m dentø klausëme, ar jie yra sutikæ pedagogø, kuriuos
èia m – respondentø skaièius (imties tûris);
mΑ
a= • 100% – poþymá A
m teigë, jog pedagogø, kuriuos galëtø laikyti pavyzdþiu
turinèiø respondentø dalies procentas;
mΑ – respondentø skaièius, pareiðkusiø, kad turi
poþymá A.
Tyrimu bandyta atskleisti ugdymo veikëjø santy-
kiø kokybæ. Respondentø klausëme, kaip vertinate san-
tykius tarp mokytojø ir moksleiviø savo mokykloje?
Tyrimo rezultatai atskleidë, kad didþioji dalis moki-
niø santykius su mokytojais vertina pozityviai: kas de-
ðimtas respondentas teigë, kad santykiai draugiðki ir
nuoðirdûs, o 73,2 proc. apklaustøjø juos apibûdino
kaip daþniausiai gerus. Taèiau kas devintas responden-
tas teigë, kad santykiai tarp ugdymo veikëjø yra ðalti
3% 1%
12%
73%
1 diagrama. Respondentø nuostatos apie mokytojø ir mokiniø santykius
52
arba net prieðiðki (þr. 1 diagramà).
Pozityviausiai mokytojø ir mokiniø santykius sa-
vo mokyklose vertino gimnazistai: nebuvo teiginio, kad
santykiai prieðiðki. Dominavo nuostata, jog ugdytojø
ir ugdytiniø santykiai daþniausiai geri (81 proc.) arba
draugiðki ir nuoðirdûs (14 proc.). Taip pat gana pozi-
tyviais santykiais su pedagogais dþiaugiasi jaunimo /
suaugusiø mokyklø moksleiviai: 62,1 proc. responden-
tø teigë, kad jø santykiai su ugdytojais daþniausiai ge-
ri, o 17,3 proc. respondentø disponavo nuostata, kad –
draugiðki ir nuoðirdûs. Negatyviausiai pedagogø ir ug-
dytiniø santykius apibûdino miestø viduriniø ir kai-
mø pagrindiniø mokyklø mokiniai.
Tyrimo rezultatai atskleidë ryðá tarp abiturientø ir
siekti vidurinio, o ateityje ir aukðtojo iðsilavinimo.
Kadangi mylimas mokytojas ir mokytojas, kuris
moksleiviui yra pavyzdys, nëra tapatûs dalykai, respon-
galëtø laikyti pavyzdþiu gyvenime. Tyrimo rezultatai
atskleidë, kad kas treèias moksleivis (32 proc.) tokiø
mokytojø nesutiko; 59 proc. apklaustøjø moksleiviø
sau gyvenime sutiko, bet nedaug; ir tik 8,7 proc. res-
pondentø laikësi nuostatos, kad tokiø mokytojø suti-
ko nemaþai (þr. 2 diagramà).
Tik tolimesni kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai ga-
lëtø atskleisti prieþastis, kodël kas treèias moksleivis,
mokykloje praleidæs deðimt ar net dvylika metø, teigia
nesutikæs pedagogo, kurá galëtø laikyti sau pavyzdþiu
gyvenime. Ar tai mokytojø asmenybës problema, ar
ypaè aukðti ugdytiniø reikalavimai ugdytojø atþvilgiu?
O gal jie (skirtingø kartø atstovai) disponuoja skirtin-
gu poþiûriu á vertybes?
Tyrimo rezultatai atskleidë, kad didþioji dalis moks-
Neatsakë
11%
Draugiški ir
nuoðirdûs
Dažniausiai geri
Šalti
Priešiški

59%
9%
2 diagrama. Ar sutiko respondentai mokytojø, kuriuos galëtø laikyti pavyzdþiu gyvenime?
leiviø, nurodþiusiø esà jie nemaþai sutiko mokytojø,
kuriuos gali laikyti sau pavyzdþiu gyvenime, tikisi at-
eityje ágyti aukðtàjá iðsilavinimà ir atvirkðèiai.
Respondentø klausëme, kokias pedagogø savybes
(kompetencijas) jie laiko vertingiausiomis. Paaiðkëjo, jog
moksleiviams beveik vienodai svarbu, kad mokytojas pui-
kiai dëstytø savo dalykà (30 proc.) ir kartu su juo bûtø
galima pasikalbëti apie viskà (29,5 proc.); kad objekty-
Vertingiausios mokytojø savybës (proc.)
Moksleiviø vertinamos mokytojø savybës
Puikiai dësto savo dalyk¹
Su juo galima pasikalbëti apie visk¹
Objektyviai vertina mokiniø žinias
Jam rûpi moksleiviø problemos
Kita
Ugdymo veikëjø santykiø kontekste bandëme at-
skleisti moksleiviø nuostatas narkotikø atþvilgiu. Ty-
rimu nustatyta, kad didþioji dalis jaunuoliø
(85,8 proc.) narkotiniø medþiagø niekada nevartojæ
ir teigë ateityje nevartos. Taèiau kas deðimtas respon-
dentas prisipaþino þinàs narkotikø „skoná“, t. y. ban-
dë juos vartoti, bet ðiuo metu nevartoja; 2,8 proc.
tyrime dalyvavusiø moksleiviø prisipaþino, kad nar-
kotines medþiagas vartoja epizodiðkai, o 1,4 proc., res-
pondentø nurodë, – jog esa „giliai áklimpæ“ á ðià pro-
blemà ir nemato iðeities.
Tyrimo rezultatai atskleidë ryðá tarp ugdymo vei-
këjø santykiø kokybës ir pastarøjø poþiûrio á narkoti-
kus: respondentø grupëje, nevartojanèioje narkotiniø
medþiagø, dominavo teiginys, kad jie yra sutikæ mo-
kytojø, kuriuos galëtø laikyti sau pavyzdþiu gyvenime,
ir prieðingai (þr. 3 diagramà).
Mokytojas ugdymo procese
Sutiko nemažai
Sutiko, bet mažai
Nesutiko
32%
viai vertintø þinias (17,5 proc.) ir jam rûpëtø moksleiviø
problemos (16,0 proc.). Dalis respondentø (7 proc.) dar
nurodë, kad vertingiausiomis mokytojø savybëmis jie laiko
humoro jausmà, þavumà, konkretumà, linksmumà, su-
gebëjimà iðlaikyti paslaptá ir t. t. Beveik visas moksleiviø
minimas vertingiausias mokytojø savybes galima vadinti
bendraþmogiðkomis vertybëmis (þr. 1 lentelæ).
1 lentelë
Procentai ir procentø pasikliautinis
intervalas esant 95 proc. patikimumui
30,0; 26,7–33,3
29,5; 26,2–32,8
17,5; 14,7–20,3
16,0; 13,3–18,7
7,0; 5,2–8,8
Respondentø laiðkø analizë atskleidë, kokias mo-
kytojo kompetencijas (savybes) labiausiai vertina moks-
leiviai, epizodiðkai vartojantys narkotikus. Kas antras
respondentas, nurodæs, kad epizodiðkai vartoja nar-
kotikus, labiausiai vertino pedagogà uþ tai, kad su juo
galima pasikalbëti apie viskà; kas ketvirtas-penktas ap-
klaustasis teigë, jog vertingiausia mokytojo savybë –
rûpinimasis moksleiviø problemomis; o pedagogà kaip
dalyko specialistà epizodiðkai narkotikus vartojantys
moksleiviai priskyrë treèiai pozicijai.
Iðvados ir siûlymai
1. J. Lauþiko darbuose akcentuota nuostata, kad mo-
kytojo asmenybë tiesiogiai átakoja mokiniø veiklà
bei vystymàsi, aktuali ir ðiandien. Kintant sociali-
nei situacijai (ðvietimo sistemai), mokytojo autori-
tetas, jo asmeninis pavyzdys iðliko stipriu veiks-
53
Mokytojas ugdymo procese
70 Neatsakë
Sutiko nemažai
60 Sutiko, bet mažai
Nesutiko
50
40
30
20
10
0
Niekada nevartojo Yra bandê
3 diagrama. Mokytojo asmenybës átaka moksleiviø nuostatoms narkotikø atþvilgiu
niu, lemianèiu ugdymo veikëjø santykiø kokybæ,
formuojanèiu moksleiviø nuostatas tikrøjø verty-
biø bei ugdomojo proceso atþvilgiu.
2. Tyrimu nustatyta, kad didþioji dauguma respon-
dentø (> 80 proc.) ugdytojø ir ugdytiniø santykiø
kokybæ ðiandienos mokykloje vertina gana pozity-
viai. Ðilèiausiais ir draugiðkiausiais santykiais su mo-
kytojais dþiaugiasi gimnazistai ir jaunimo mokyk-
lø auklëtiniai. Negatyviausiai ugdytojø ir ugdyti-
niø santykius apibûdino miestø viduriniø ir kai-
mø pagrindiniø mokyklø mokiniai.
3. Atskleistos labiausiai moksleiviø vertinamos peda-
gogø savybës (kompetencijos): galimybë pasiklabë-
ti apie viskà, objektyvus þiniø vertinimas, rûpini-
masis moksleiviø problemomis, aukðta dalykinë
kompetencija, sugebëjimas iðlaikyti paslaptis ir t. t.
4. Tyrimu atskleista atvirkðtinë priklausomybë tarp
respondentø poþiûrio á narkotines medþiagas ir jø
santykiø su mokytojais kokybës. Mokytojo auto-
ritetas, jo kompetencijos padeda moksleiviams ið-
likti stipriems, nepalûþti, nepasimesti susidûrus su
laikmeèio sunkumais.
5. Pedagoginiuose universitetuose ðalia pasirinktos
54
Vartoja epizodiškai Jauèia priklausomybê
specialybës dalyko þiniø bûsimiems mokytojams
bûtina ágyti ir puikø pedagoginá-psichologinis pa-
sirengimà.
6. Pedagogus rengianèioms institucijoms organizuo-
jant stojanèiøjø priëmimà derëtø atsiþvelgti á bûsi-
møjø studentø motyvacijà, jø asmenines savybes.
Literatûra
1. Barkauskaitë M. J. Lauþiko pedagoginio paliki-
mo atðvaitai XXI amþiaus iððûkiø kontekste //
Pedagogika. – T. 65 (2003), p. 9–17.
2. Grincevièienë V. Ugdymo dalyviø poþiûris á da-
barties mokyklà (socialinis pedagoginis aspek-
tas) : daktaro disertacija. – Vilnius, 1998.
3. Lauþikas J. Mokymo proceso ir mokiniø paþan-
gumo problemos. Mokymo proceso tobulinimo
pagrindai. – Kaunas, 1981, p. 13.
4. Lauþikas J. Mokiniø paþinimas ir mokymo dife-
rencijavimas. – Kaunas, 1974.
5. Lauþikas J. Pedagoginiai raðtai. Ðvietimo integ-
racijos pagrindai. – Kaunas, 1993.
6. Vaitkevièius J. Socialinës pedagogikos pagrin-
dai. – Vilnius, 1995.

Summary
Vilija Grincevièienë
TEACHER’S COMPETENCES: STUDENTS’ EXPECTATIONS ORIENTATED TO
THE TEACHER’S PERSONALITY
The school community comprises three integral
links: teacher – parents (foster – parents), parents –
child, schoolchild – teacher (education partaker). This
paper concentrates on the latter link (education ac-
tors) and expectations of 10th and 12th year students
with regard to personalities of their educators at diffe-
rent schools of Lithuania.
An anonymous standardised questionnaire was se-
lected as the basic method of the study. The studied
group was modified according to “bunch“ principle.
The studied geography covered diverse regions of Lit-
huania. Tenth-formers and twelfth-formers participa-
ted in the study, which was carried out in 2002. As
the general entirety consists of 89016 tenth-formers
and twelfth-formers at basic, secondary, youth scho-
ols and gymnasiums of Lithuanian cities, towns and
provinces, and 732 students were participating in the
study, such a scope is considered representative. It fully
satisfies the requirements of 95% of reliability inter-
val and 0.05 bias.
The study revealed that teacher’s standing is s
strong factor determining the quality of relation of
Mokytojas ugdymo procese
education actors, attitude towards school and motiva-
tion of schoolchildren to seek for university degrees.
It was found out that in assessment of valued pro-
perties of favorite teachers, students name common
human properties, while relations between students
and teachers are regarded quite positively. Particular
attention to the capability of the favorite teacher to
communicate was paid by students of youth/adult
schools and gymnasiums.
Knowing that educative influence of e teacher exists
not only at school but also outside it, a linkage was
looked for between student’s attitude towards the te-
acher and towards drugs. It was noticed that teacher’s
standing for students who take drugs more often is
getting weaker, consequently weakening the relations
with the teacher. Therefore, if such young people open
up for the teacher, he/she is vested upon great respon-
sibility not to discredit them and find the best way to
help them.
Keywords: school changes, pedagogical profession,
point of view, education partaker, competences,
relationships system.
Vilniaus pedagoginis universitetas
Áteikta 2003 10 06
55