Mūsų laikas

Ar gali komunalinis ūkis būti humaniškas? Buitis apsprendžia sąmonę? Ir vėl apie socialiai teisingas
sąskaitas?

Tai ne retoriniai klausimai rinkiminės demagogijos fone. Galima suvulgarinti mūsų būtį iki buities lygio. Bet
ar galime kalbėti apie aukštas materijas, kai mūsų buitis kasdienė tokia skurdi. Tokios buities sudedamųjų
dalių daug. Jos viešai žinomos. Bent kartą per mėnesį mokame už įvairias komunalines paslaugas. Mokė-
dami atimame iš savęs dalį galimybių nueiti į teatrą, perskaityti knygą, išvykti atostogų ar tiesiog pavaka-
roti su brangiais žmonėmis. Daug yra būties galimybių. Tačiau buitis kasdienė šias galimybes sumažina iki
minimumo. Šis minimumas balansuoja ties humaniškumo riba. Peržengus šią ribą sunku kalbėti apie meilę
artimui savo. Ciniška.

Deja, cinizmas tampa mūsų gyvenimo norma. Net kalbant apie paprastus buitinius reikalus. Įskaitant ir
komunalines sąskaitas. Nenoriu būti ciniku. Todėl nežadėsiu, kad sąskaitos už komunalines paslaugas nuo
pirmadienio sumažės 50, 100 procentų. Bet tvirtai žinau, kad turime peržengti visų rūšių rubikonus ir pakil-
ti iš buitinių nepriteklių, kad mūsų gyvenimas būtų orus bei prasmingas.

Norint tai pasiekti, reikia keisti požiūrį į žmogų. Žmogus yra svarbiausia ir pagrindinė vertybė. Atskaitos
taškas visokiose strategijose bei įvairiose metodikose. Tik pakeitus vertybinę orientaciją pagerinsime mūsų
buitį, pakeisime būtį. Dideli pokyčiai visada prasideda nedideliais, bet nuoširdžiais darbais.
2 Vasario 27 d., 2011 Mūsų laikas

Apklausa Iš Klaipėdos pučia permainų vėjas

Jeigu Seimo rinkimai būtų

vykę sausio pabaigoje, gy-
ventojai balsuotų taip:

Sausio 2011
16,5

11
5,5
17

Socialdemokratų partija
Darbo partija Algirdas Butkevičius
Partija “Tvarka ir teisingumas” Socialdemokratų partija eina teisinga kryp-
timi. Tuo įsitikiname per kiekvienus rinkimus,
Tėvynės sąjunga - Lietuvos gavę piliečių įpareigojimą: per 2007 m. savival-
dybių tarybų rinkimus pasitikėjote mumis ir į
krikščionys demokratai
tarybas išrinkote 302 socialdemokratus, o Seime
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompani- jūsų interesus gina 25 partiečiai.
jos “Baltijos tyrimai” naujienų agentūros ELTA už-
Ir dabar apklausos rodo, kad socialdemokra-
sakymu sausio 25-31 dienomis atliktos apklausos tais vis labiau pasitikima: už kairiuosius ketina
duomenys balsuoti virš 35 proc. didmiesčių gyventojų.
Nenuostabu: per šiuos nepritekliaus metus visi
įsitikinome, kad laukinis liberalizmas rūpinasi tik
Koks turėtų būti idealus Lie- savimi. Ir, atvirkščiai, socialdemokratinės politi-
kos esmė – sunkiais epizodais, kai itin sumažėja
tuvos miesto ar rajono me- gyventojų pajamos, prisiimti didesnę socialinę
ras? atsakomybę, kaip įmanoma padėti žmogui. Ti-
krasis žmogiškumas – būti šalia žmogaus, kai
jam sunku. Tai – socialdemokratijos esmė.
Todėl nenuostabu, kad yra daug garbių žmo-
nių, kurie suprantą socialdemokratijos esmę.
100% Šie žmonės vertina mūsų pastangas ir gerbia
mūsų požiūrį. Kasdienėje savo veikloje jie vado-
75% vaujasi socialdemokratinėmis vertybėmis. Jie ir
50% yra tikrieji socialdemokratai, žinantys, kad vien
priklausymas partijai tavęs socialdemokratu dar
25% nepadaro.
Kadangi Klaipėdai jaučiu išskirtinę simpati-
ją, džiaugiuosi už klaipėdiečius dėl R. Cibausko,
pasiryžusio vesti Klaipėdos socialdemokratų są-
rašą į savivaldos rinkimų batalijas. Esu tikras: bi-
čiulis Rimantas, atstovavęs Klaipėdos savivaldos
taryboje mūsų pozicijas, bus pagarbos vertas ly-
deris ir šiuose rinkimuose. Jis nesinaudojo ir ne-
sinaudos juodosiomis rinkimų technologijomis,
nesivaikys pigaus populizmo ir, kartu su suburta
komanda, nuoširdžiai dirbs miestiečiams.
Kartu džiaugiuosi už visą socialdemokra-
tų partiją, kuri vesti į rinkimus vieną iš kertinių
partijos skyrių nedvejodama patikėjo žmogui,
formaliai nepriklausančiam LSDP. Socialdemo-
kratai vėl visiems parodė pavyzdį, išvaduodami
partiją ir politiką nuo mitų apie užsisklendimą ir
egocentrizmą. Mes pirmieji parodėme, kad prii-
mame naujas žaidimo taisykles: nepartiniai nėra
sistemos marginalai, neturintys įsitikinimų ir pa-
sitikėjimo. Bičiuliai, tai įrodo, kad pagaliau mes,
socialdemokratai, iš partijos virstame reiškiniu,
vienijančiu visus socialdemokratinėmis vertybė-
mis savo gyvenimą grindžiančius Lietuvos žmo-
nes!
Sėkmės Klaipėdai ir klaipėdiečiams!

Vienas tokių žmonių – klaipėdietis Rimantas

Vyras - 58 proc. apklaustųjų.
Turi socialinių mokslų srities išsilavinimą -
70 proc. apklaustųjų.
Turi patirties savivaldybėje ar kitoje valsty-
bės valdymo ar administravimo įstaigoje - 44
proc. apklaustųjų.
Iniciatyvus, geba įgyvendinti naujas idėjas ir
supranta paprastų žmonių poreikius - 70 proc.
apklaustųjų.
Gerai išmano ekonomiką - 54 proc. apklaus-
tųjų.
Cibauskas. Jo darbai, kaip reta šiandien, patys
kalba už save. Bičiulis Rimantas, nors ir nėra mūsų
partijos narys, tačiau kaip tikras socialdemokra-
tas žino, kad nėra vienišas vilkas. Darbas ne vien
savo, tačiau ir bendruomenės labui – nuoširdus
Rimanto pasirinkimas. Nes tik tas, kuriam socia-
linio solidarumo vertybės – prigimtinės, tampa
žinomiausiu savo krašto mecenatu. Tik atsidavęs
savo miestui žmogus atiduoda tiek energijos at-
kurdamas ir vadovaudamas Lietuvos studentų
krepšinio lygai, burdamas bendruomenę naujo
muzikinio teatro statybai ar įkvėpdamas Klai-

Nr. 70
Turi administracinių gebėjimų - 52 proc. ap- pėdos senamiesčio atgimimą. Jaučiuosi ramus,
klaustųjų. nes žinau, kad R. Cibauskas metai iš metų nenu-
sižengė pamatiniam mūsų principui, jog svar-
biausia – žmogus.
Spinter Tyrimai

J. Marcinkevičiaus kalba Sąjūdžio
minėjime
2003 m., Vilnius
Kiekvienas reiškinys, o ypač toks galingas,
toks visa aprėpiantis, tautos istoriją ir žmonių
likimus keičiantis reiškinys kaip Sąjūdis, galėjo
ir turėjo išaugti, iškilti tik aprėpdamas, išryškin-
damas idėjas ir siekius, kylančius iš nacionalinės
sąmonės gelmių. Be abejo, didžiausias tarp jų
S. Kairys: Norint ką kitiems duoti, reikia savy turėt.
Ištraukos iš knygos „Tau, Lietuva“ (1964 m.)
Man visuomet buvo artima Lietuvos ir jos vi-
suomenės vargingiausio darbo žmonių sluoks-
nio buitis, jų vargai ir šviesios ateities siekimai.
Beeidamas savo gyvenimo keliu, nesiribojau
vien jausmine ñ patriotine mūsų kraštui ir jo
žmonėms duokle, kuria daug kas atsiperka nuo
pareigų Lietuvai. Čia užtikrinu, kad niekuomet
nebuvau netekęs pajautos, jog realiai stoviu ant
žemės, visuomet jausdamas jos gyvenimo pul-
są. Realaus gyvenimo pulso pajautimą manyje
visuomet ir pastoviai stiprindavo tokio pat nusi-
teikimo ir gyvenimo uždavinių supratimo drau-
gai, vienminčiai, su kuriais bendromis jėgomis
laužėme, anuomet tvirčiausiai statytas ir, rodos,
neįveikiamas užtvaras, pastojusias Lietuvai ir jos
žmonėms kelią laisvę ir nepriklausomą gyveni-
mą.
Aš didžiai tikiu lietuvių tauta ir jos kūrybin-
Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko mintys skaitytojui
1996 m., Vilnius
Deja, mūsų dvasinės būsenos atžvilgiu, mūsų
šios dienos tikrovės atžvilgiu, prisipažįstu, esu
pesimistas. Mano giliu įsitikinimu, šiandien mūsų
Tėvynėj yra labai daug mirusių sielų. Ir labai ma-
žai gyvų. Mirusiom sielom vadinu žmones, kurie
priklauso nusikaltimų pasauliui. Nesvarbu, ar jie
vogtų, ar gertų, ar užmuštų, ar apgaudinėtų. Ar
sekse kiekvieną dieną skęstų. Gyvas žmogus yra
tas, kuris visa savo būtimi pajėgia, sugeba būti
už aukštąsias vertybes. Už tiesą, grožį, gėrį. Šito-
kių žmonių, deja, mūsų Tėvynėje yra kol kas taip
nedaug. Ir kaip dabar padaryt, kad šitos mirusios
sielos taptų gyvomis - aš kol kas recepto neži-
nau.
Mūsų laikas
buvo nepriklausomybės siekis. Formuodama-
sis Sąjūdis turėjo paremti save istorine tradicija,
aktualizuodamas artimesnę ir tolimesnę praeitį,
pabrėždamas tautinės patirties ženklus ir simbo-
lius: vėliavą, himną, herbą ir pagrindinį, esminį
mūsų gyvasties rodiklį ir garantą – lietuvių kal-
bą. Vadinasi, Sąjūdis ateina iš toli, jo turbūt net
neįmanoma tiksliai datuoti. Tai, galima sakyti,
nuolatinė lietuvio dvasios būsena, bangavimas
istorijos tėkmėje. Gal pasirodys netikėta, bet Są-
jūdžio šaknis aš matau XIX a. sukilimuose, mūsų
vargo mokykloje, knygnešio maišelyje, Maironio
„Pavasario balsuose“, 1918 m. vasario 16-osios
akte, Nepriklausomybės kovų savanorio kraujo
laše, partizanų žeminėje, mūsų kultūros pastan-
gose laikytis ir išlikti. Ugnis nebuvo išblėsusi,
prie jos buvo budėta, ji buvo kurstoma. Sąjūdis
yra tai, kas neleidžia jai užgesti. Įvairiais istorijos
etapais Lietuvos sąjūdžiai galėjo būti įvairiai va-
dinami, tačiau man artima Sąjūdžio, kaip tautos
dvasios, samprata. Jo jėgą ir galią matau jo vi-
suotinume, atvirume, demokratiškume.
Dėkoju likimui, kad man teko regėti tuos
daugiatūkstantinius Sąjūdžio mitingus, būti jų
dalyviu, kad patyriau didžiulį pilietinį ir poetinį
išgyvenimą stovėdamas Baltijos kelyje. Iš meilės
kilo Sąjūdis – iš meilės dar gyvam savo kraštui,
jo istorijai ir kultūrai, iš meilės kalbai, teisybei ir
teisingumui, o svarbiausia – iš meilės žmogaus
laisvei. Gal tik retas mūsų tada suvokė, kad lais-
vė – tai darbas, nuolatinis, alinantis darbas, de-
ginanti kūryba, našta, pareiga ir įsipareigojimas.
Ar išlaikėme? Ar pakėlėme būtent šį egzistencinį
ga ateitim. Žiloje praeityje subrandinusi savyje
aukšto lygio vidinę kultūrą, išsikristalizavusią
mūsų dainų, pasakų ir liaudies meno deiman-
tuose, nepriklausomo buvimo metu parodžiusią
tiek sumanaus veržlumo savo ūkinėse pastan-
gose ir tiek gaivalinės ekspansijos kultūriniame
gyvenime, lanksti ir mokanti derintis naujas gy-
venimo sąlygas, lietuvių tauta ir ateityje mokės
laiduotis ne paskutinę vietą kitų tarpe. Būdama
sena savo kilme, ji kartu pasilieka jauna, neišse-
kusiais gyvybės šaltiniais ir retai gabi. Ne be to,
žinoma, kad praeitis mūsų kolektyvinę sielą ne-
būtų įrašiusi ne vieną neigiamą bruožą, bet tai
mūsų pačių pastangų reikalas nuo jų kratytis.
Esu tvirtai įsitikinęs, kad dabar globaliniu
mastu vykstančiose rungtynėse tarp Rytų ir Va-
karų laimės ne komunizmas, bet laisvasis pa-
saulis, vis labiau linkstąs prie demokratijos ir
socializmo. Laimės, nes komunizmas, sutapęs su
Dažnai pasiskundžiu žmonėms, ku-
riuos laikau sau artimais, kad mane var-
gina širdies aritmija. Bet mane dar labiau
vargina mūsų visuomenės aritmija. Vis
prisimenu tą alkį, kurį jausdami po sun-
kaus darbo šachtoje puldavome prie
knygos. Kas skaitydavo, kas rašydavo ei-
lėraščius. O dabar... Jau ne kartą išėjęs iš
Katedros po vakarinių pamaldų randu
prie varpinės bokšto jaunuolius, labai ma-
dingai apsirengusius, skustom galvom, kurie irgi
rašo... Atsineša deguto ir beveik kiekvieną naktį
nuterlioja ir varpinę, ir Katedros kolonas. Tai kaip
nebus širdies aritmijos: aš tą naktį užmigti jau ir
Vasario 27 d., 2011 3
išmėginimą laisve? Paradoksas. Baltijos kelyje
dvasiškai, moraliai, ko gero, buvome laisvesni
nei dabar.
Taip, tikroji žmogaus vertė išsiskleidžia lais-
vėje ir tėvynėje. Mūsų tauta mažai yra gyvenusi
laisvėje. Ji turi nedidelę tokio gyvenimo patirtį.
Prisimename nuostabiuosius Sąjūdžio mitingus,
tūkstančius žmonių, skanduojančius „Lietuva“,
vadinančius tą Lietuvą motina, brangiausia,
mylimiausia, vienintele ir, galima sakyti, čia pat,
arba po metų kitų brukančių ranką į tos pačios
Lietuvos kišenę – nugriebti, išplėšti, pasisavinti.
Iš tiesų tai nėra laisvi žmonės. Sąjūdžio bangos
pakylėti jie įsikibo į valdžios ar turto plaustą ir
plūduriuoja, gal net turtingai plūduriuoja.
Sąjūdžio kaltė, jo klaida, jo nepakankamumas,
kad jis nesugebėjo šių žmonių pažinti, nuspėti
jų veiksmų, poelgių, ketinimų. Naudodamasis
proga kreipiuosi į garbingąjį Seimą ir visus, nuo
kurių tai priklauso, prašydamas: užsiūkite pa-
galiau Lietuvos kišenes, jeigu jos dar nevisiškai
ištuštintos. Didelė Sąjūdžio klaida ir kaltė, kad
jis toleravo, o ne sykį ir skatino Lietuvos žmonių
supriešinimą. Todėl Sąjūdis ir neišaugo į mora-
linę jėgą. Jis baigėsi 1990 metų kovo 11 dieną,
aktais ir deklaracijomis realizavęs savo politinę
programą.
Bet jis nesibaigė žmonių atmintyje. Metams
bėgant dar labiau išryškės jo vaidmuo, jo reikš-
mė naujosios Lietuvos istorijoje. Išryškės neabe-
jotinos Sąjūdžio pamokos ir jo klaidos. O šian-
dien mes galvojame ir kalbame apie stebuklą,
apie Sąjūdžio stebuklą.
barbarizmu, purvan pamynęs gražiausius žmo-
nijos idealus, neturi kuo saviep patraukti žmo-
nių. Laimėjimą nulems žmogus. Tuo tikėjimu no-
riu apkrėsti kiekvieną gyvo protavimo ir jautrios
sielos žmogų.
nebegaliu. Žinoma, to nesakau apie visus. Vien
tik mūsų Katedroje veikia trys jaunimo chorai,
kitur irgi yra padoraus jaunimo. Bet koks tai ma-
žutis procentas...
4 Vasario 27 d., 2011
Būti piliečiu – daugiau nei teisė
Nesvarbu, kas Tu ir kiek Tau,
bet Tu esi čia, nes Tu esi pilie-
tis. Nesvarbios Tavo pažiūros
– svarbu, kad jas turi apskritai.
Nėra skirtumo, kokios Tavo po-
litinės nuostatos – svarbiausia
tai, kad nesi abejingas.
Tu, kaip ir aš, žinome, kad
būti piliečiu reiškia prisiimti
atsakomybę už savo veiks-
mus. Ir mes tai darome oriai.
Klaipėdos
jaunimas:
teise balsuoti
pasinaudosime!
Milda
Balsuosiu, nes man ne dzin, kas vyksta
mano mieste. Myliu Klaipėdą, bet jai dar reikia
pasitempti. Taip, šįkart balsuosiu už socialde-
mokratus!
Mūsų laikas
Aš, kaip ir Tu, žinau, kad būti
piliečiu reiškia dalyvauti savo
valstybės, krašto, miesto gyve-
nime tokia forma, kuria galiu.
Mes abu žinome, kad esame
atsakingi už savo ir bendruo-
menės ateitį. Mes Klaipėdą
darome geresnę darbais, min-
timis ir žodžiais. Ir mes žino-
me: Klaipėda yra mūsų Super-
miestas.
Eglė
Man atrodo, kad miestui reikia permainų.
Nejudame į priekį. Toks jausmas, kad Klaipėda
– pensijoje! Man tai netinka ir aš einu balsuoti
už socialdemokratus.
Dalia
Nesuprantu, kaip sunkmečiu galima nebūti
socialdemokrate? Klaipėdiečiams reikia vals-
tybės ir miesto pagalbos, bet dabar jie negau-
na nieko.
Todėl jei Tau jau suėjo 18 –
būk pilietis. Ir ne tik per savi-
valdos rinkimus vasario 27-ą,
bet pilietis kiekvieną dieną.
Jei Tau 18 jau suėję seniai
– nepamiršk, kad į Tave kaž-
kas žiūri su pagarba, kažkam
autoritetas esi būtent Tu. Pa-
rodyk Tave gerbiančiam žmo-
gui, ką reiškia būti piliečiu.
Būk pilietis.
Oksana
Visų pirma žiūriu į akis, o ne į programą. Pa-
sakysiu atvirai: kitų partijų atstovų veiduose
neradau ryžto atiduoti save visą Klaipėdai.
Aleksejus
Jaunimui reikia dėmesio, o jo iš dabartinės
valdžios nėra. Nubraižė žemėlapį... Dėkui, bet
tokio „dėmesio“ nereikia: reikia rimto darbo
ir dialogo su mumis, jaunimu. Kiek kalbėjau
su socialdemokratų kandidatais – jų planas
mane ir mano pažįstamus įtikino.
 Mūsų laikas Vasario 27 d., 2011 5

Timuko ir „Time team“ žygis po Lietuvą

Žvarbų žiemos vakarą „Time team“ simbolis Timukas kviečia prisiminti kelionę po Lietuvą įrengiant beveik 100 naujų krepšinio aikštelių!

Visomis piemonėmis
pas jaunuosius
Timukas keliauja po Lietuvą krepšininkus

Nauja TIME TEAM aik

št elė Klaipėdoje Ir čempionai ilsisi

Timukas Telšiuose
Tauragės gatvės krepšinio žvaigždės

p rieš va rž ybas
Tauragėje
Busimi Mažeikių krepšininkai
6 Vasario 27 d., 2011
Aš – Rimantas Cibauskas: verslininkas, visuo-
menininkas ir, kai kurie sako, politikas.
Nors politiku aš nesijaučiu. Manau, dažnas
per anksti ima save vadinti politiku: juk politika –
Mūsų laikas
ne demagogija, o tarnystė žmonėms.
Ir tai tarnystei turi būti pasirengęs ne
tik morališkai, bet ir intelektualiai: jau
ne vienas „politikas“ įrodė, kad kelias į
pragarą grįstas gerais noras.
Tuo tarpu visuomenininku mane
žmonės vadina jau seniai. Keista, nes
visą laiką tiesiog vykdau savo pilieti-
nes, bendražmogiškas pareigas. Gal
dėl to, kad esu kilęs iš mažos ben-
druomenės ir nuo mažens buvau au-
klėjamas dalintis tuo, ką turiu, padėti
vienas kitam yra tiesiog normalus el-
gesys, kasdienybė.
Vaikystėje, kaip ir visi iš pamario
krašto, į Klaipėdą žiūrėjau su jauduliu:
Klaipėda buvo mūsų svajonių mies-
tas, mūsų supermiestas. Prisimenu, į
Klaipėdą galėjai greitai patekti: uoste
visada reikėjo darbininkų, nebūtinai
baigusių mokslus. Dėkoju tėveliams,
kurie mane įtikino, kad lengviausias
kelias – ne visada geriausias. Ir jie
buvo teisūs: kai į Klaipėdą atvykau su
ekonomisto diplomu, manęs laukė kur
kas didesnės galimybės, nei aš galėjau
įsivaizduoti.
Tačiau priežasčių svajoti apie gražią
ateitį nebuvo daug: mane su žmona
Reda prispaudė skurdi jaunų žmonių
b u i t i s ir alinančios darbo valandos. Prisipa-
žinsiu, kad ir pats sau apsunkindavau gyvenimą:
man norėjosi viską keisti, atrodė, kad galima ge-
riau, greičiau, paprasčiau.
Žinau vieną: buvo labai daug gerų ir blogų
akimirkų, bet, svarbiausia, nė viena iš jų nebuvo
nuobodi!
Nepriklausomybę, kaip ir visi, sutikau užplūs-
tas emocijų. Matyt, natūrali mano reakciją į neži-
nią – darbas. Esu iš tų laimingųjų, galinčių be iro-
nijos pasakyti, kad darbas – džiaugsmo šaltinis.
Kad ir ką daryčiau, darau visa širdimi. Visada
atiduodu žmonėms savo teigiamą energiją ir
niekada dėl to nesigailiu – rezultatai pranoks-
ta lūkesčius. Štai pavyzdys: renovavę krepšinio
aikšteles, atidarydavome jas kartu su bendruo-
mene – iki šiol nė viena „Time Team“ krepšinio
aikštelė nebuvo sunaikinta vandalų! Sakysite,
kad tai priklauso nuo kultūros lygio? Gali būti. Iš
dalies dėl to ir ėmiausi burti iniciatyvinę grupę
statyti naują muzikinį teatrą ir tikiu, kad naują
teatrą turėsime. Manote, utopija? Buvo manan-
čių, kad utopija yra remti Pilies džiazo festivalį,
buvo abejojančių, ar verta tapti tarptautinio vo-
kalistų konkurso „Jazz voices“ mecenatu.
Ir jie klydo, nes nėra patyrę malonumo padė-
ti artimui, dirbti petys į petį su bendruomene,
ištiesti ranką Klaipėdai. Abejoję užmiršo, kad
kultūra – vertybė, pamatas, o ne reklaminis bliz-
gutis. Todėl nedvejodamas tapau Metų knygos
rėmėju ir Ievos Simonaitytės literatūrinės pre-
mijos mecenatu. Iš patirties žinau, kad dideli
pokyčiai visada prasideda nedideliais, bet nuo-
širdžiais darbais.
Todėl svarbu, kad kiekvienas iš mūsų miestą
mylėtume ne tik žodžiu, bet ir nuoširdžiu veiks-
mu. Ir jei taip diena iš dienos, tai kiekvieno iš
mūsų maži darbai kartu sudėjus virs gražiomis,
prasmingomis ir labai akivaizdžiomis permaino-
mis. Permainomis, kurių taip reikia Klaipėdai.

„Daugelis myli žodžiais, labai
reta tokių, kaip Rimantas Ci-
bauskas, kurie savo meilę krepši-
niui įprasmina darbais.“
Vladas Garastas – LKF prezi-
dentas, vienas žymiausių Lietuvos
krepšinio trenerių.
„Rimantas Cibauskas yra tikras
šių dienų mecenatas ir filantro-
pas, kurio dėka Klaipėda kasmet
tampa gero džiazo miestu.“
Steponas Januška – Klaipėdos
universiteto Džiazo katedros dės-
tytojas, grupės „Studija“ vokalis-
tas.“
„Ypatingą įspūdį padarė Ri-
manto Cibausko sprendimas iš-
saugoti Ievos Simonaitytės var-
do literatūrinę premiją – vieną iš
reikšmingiausių Klaipėdos krašto
premijų.“
Virginija Kochanskytė – klai-
pėdietė aktorė, skaitovė.
„Rimantas Cibauskas – kūrėjas. „Rimantas Cibauskas – žmo-
gus, kuriam pranešimas, kad
Jis turi Klaipėdos viziją ir kiekvie-
nu savo veiksmu ją įgyvendina. tiek metų gyvavusi Ievos Simo-
Jo idėjoms lemta išsipildyti!“ naitytės literatūrinė premija
Mindaugas Rojus – Klaipėdos gali pranykti iš žemėlapio, su-
valstybinio muzikinio teatro so- jaudino širdį. Ne veltui sakoma:
listas, LRT muzikinio projekto „Tri-patriotizmas, meilė savo kraštui
umfo arka“ dalyvis. yra sielos būsena.“
Juozas Šikšnelis – literatas,
„Rimantas Cibauskas – vienas skulptorius, Klaipėdos apskrities
tų tikrų klaipėdiečių, kuriems ne- I. Simonaitytės bibliotekos direk-
sumeluotai rūpi tiek Klaipėdos torius.
dabartis, tiek ir jos ateitis.“
Gediminas Pranckūnas – ak- „Neblėstantis Rimanto Ci-
torius, režisierius, Klaipėdos dra- bausko entuziazmas ir sun-
mos teatro vadovas. kus darbas Lietuvos studentų
krepšinio lygą pakėlė į aukš-
„Rimantas Cibauskas – asme- tumas ir krepšininkai pasirin-
nybė, pasižyminti ypatingu vei- ko likti Lietuvoje, čia sportuo-
klos kryptingumu ir rezultaty- ti bei tęsti mokslus. Rimantas
vumu, todėl jis yra realiausias sustabdė žaidėjų emigraciją iš
pretendentas į Klaipėdos mero Lietuvos.“
postą.“ Modestas Paulauskas –
Vaidutis Laurėnas – Klaipėdos krepšininkas, olimpinio aukso
universiteto Politologijos katedros medalio laimėtojas.
profesorius, KU prorektorius.