FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2004. Nr. 2. P.

5257

52Lietuvos moksl akademija, 2004

Ilona Tamutien

Lietuvos moksl akademijos leidykla, 2004

Sistemos prievarta prie vaikus: svoka, apraikos veiksniai, prieastys ir prevencija

Ilona Tamutien
Vytauto Didiojo universitetas, Sociologijos katedra, K. Donelaiio g. 58, LT-44248 Kaunas, el. patas itamutiene@yahoo.co.uk
Remiantis literatros analize, straipsnyje yra apvelgiama sistemos prievartos prie vaikus svokos raida, apraikos veiksniai, prieastys bei prevencijos priemons. Plaija prasme sistemos prievarta apibriama kaip valstybs pagalba (jos nebuvimas), kuri aloja vaik. Ji pasireikia nuo paslaug vaikui aukai trkumo, vaiko poreiki nepaisymo, daugkartini apklaus, suvedimo akistat su prievartautoju iki tiesiogins prievartos institucijoje. Sistemos prievartos apraikos veiksniai suskirstyti tris grupes: paslaug trkum, teikiam paslaug ydingum, tiesiogin seksualin, fizin ar emocin prievart institucijoje. Apvelgiant sistemos prievartos prieastis, akcentuojama itekli, tarpinstitucins koordinacijos, darbo gdi ir apmokym stoka, darbo efektyvumo periros, personalo palaikymo ir kontrols stoka bei vaiko netraukimas apsaugos proces. Kovojant su sistemos prievarta ypa svarbu siklausyti vaikus, suteikti jiems galimyb dalyvauti savo apsaugos procese, grietinti pagalbos institucij personalo atrank, utikrinti darbuotoj mokymus ir param jiems, nustatyti pagalbos darbo standartus, tikrinti paslaug teikimo efektyvum bei sukurti sistemos prievartos demaskavimo mechanizm. Raktaodiai: vaikas auka, pagalbos institucijos, sistemos prievarta

VADAS Sistemos prievartos prie vaikus tyrimai yra nauja mokslo sritis ne tik Lietuvoje, bet ir usienyje. io darbo objektas yra pagalbos institucij (institucij, kurios turi statymin pareig apsaugoti prievart patyrus vaik) veikla. Straipsnio tikslas yra apvalginis. Remiantis literatros analize, siekiama apibrti sistemos prievartos svok, jos apraikos veiksnius, prieastis ir prevencijos bdus. Plaija prasme sistemos prievarta yra pagalbos institucij veikla arba neveikimas, kuriais padaroma ala vaikui. Vaikas auka, t. y. vaikas, prie kur buvo naudojama prievarta, daugeliu atvej susiduria su paties vykio antrinmis traumuojaniomis pasekmmis. T. Furnissas teigia, kad seksualiai inaudot vaik vlesnis elgesys taip pat gali lemti antrines traumas. Seksualiai inaudot ir aukomis buvusi vaik asmenybse lieka i igyvenim pdsakai, kurie provokuoja kitus asmenis iuos vaikus atstumti, nuskriausti arba vl inaudoti seksualiai, o bdami labai paeidiami jie nesugeba apsiginti. Dl to labai lengvai gali susiformuoti naujas, antrinis terorizavimo ir seksualinio inaudojimo ciklas [6: 20]. Kad bt sumainta pirmins prievartos ala vaiko asmenybei, vaikas auka turi gauti kvalifikuot terapin pagalb. Taiau tyrimai rodo, kad neprofesionals

pagalbos institucij veiksmai gali atneti dar didesn al vaikui. T. Furnissas greta antrins traumuojanios paties vykio pasekms dar iskiria keturis antrins alos ir persekiojimo tipus: garbs nuplim visuomens akyse, traumavim dl neprofesionalaus keli srii specialist sikiimo, traumavim dl keli srii specialist sikiimo eim, traumavim dl eimos elgesio [6: 20]. sigilinus T. Furnisso iskirtus antrins alos tipus, matyti, kad netinkama pagalba vaikui gali paskatinti prievart i visuomens puss, kai apie prievartos vyk diskutuojama plaiai; prievart i eimos nari, kai vaiku netikima; prievart i nesuderint pagalbos institucijos veiksm. Taigi, norint padti vaikui aukai, labai svarbu yra tyrinti sistemos prievartos fenomen, nes taip pripastama, kad grsm ir prievarta vaikui gali bti dl pagalbos institucij veiksm. Kita vertus, pripastant, kad pagalbos institucijos gali bti prievartos prie vaik altinis, kvestionuojama teikiam paslaug kokyb ir j poveikis. Pripastant, kad pagalbos institucij poveikis vaikui nra visais atvejais pozityvus, svarbu, kad valstyb bt atsakinga u institucij teikiam paslaug vaikams ir j eimoms kokyb, utikrint, kad jos intervencija bt padedanti, o ne alojanti. Norint ivengti sistemos prievartos, yra labai svarbu j apibrti, ianalizuoti jos apraikos veiksnius bei j skatinanias prieastis.

Sistemos prievarta prie vaikus: svoka, apraikos veiksniai, prieastys ir prevencija

53

SISTEMOS PRIEVARTOS PRIE VAIKUS APIBRIMAS Plaija prasme sistemos prievarta apibriama kaip valstybs pagalba (jos nebuvimas), kuri aloja vaik. Tik XX a. antrojoje pusje imta kalbti apie institucin, programos ar sistemos prievart, pasireikiani viena seksualins, fizins ar emocins prievartos form ar j deriniu [10]. Vienas pirmj mokslinink, pradjusi diskusijas apie institucin prievart, yra D. Gil. Jis paymjo, kad prievarta prie vaikus gali pasireikti trimis lygiais: eimyniniu, instituciniu ir visuomeniniu [7]. Po keleri met E. Gil analizavo institucin prievart ir j apibr kaip bet koki sistem, programos politik, procedr ar individuali sveik su globoje esaniu vaiku, kada alojama, nepriirima ar kenkiama vaiko sveikatai, emocinei, fizinei ir materialinei jo gerovei, ar bet kur kit bd, kuris paeidia bazines vaiko teises [8: 9]. Mokslininkai D. A. Wolfe, P. G. Jaffe, J. L. Jett, S. E. Poisson, analizuodami prievart prie vaikus bendruomens institucijose ir organizacijose, ikl mint, kad tradicins prievartos prie vaikus institucijose ir organizacijose apibrimas yra inkorporuotas E. Goffmano totalios institucijos modelyje. Totali institucija kontroliuoja visus vaiko gyvenimo aspektus, slygodama depersonalizacijos ir atskirties igyvenim. Depersonalizacij lemia kolektyvini kasdieni gyvenimo slyg rutina, o atskirt fizin ir psichologin izoliacija nuo eimos, bendruomens ir kultros [15]. Akivaizdu, kad totalios institucijos apibrimas iandienai nra pakankamas, nes pagalba vaikui yra teikiama ir kitokiais bdais, pavyzdiui, organizuojant programas vairiose vietose ar tiesiog teikiant pagalb vaikui jo paties namuose. Todl kalbant apie institucin prievart susidurta su institucijos apibrimu. i problema akivaizdi ir E. Gil darbe, kuriame ji iskyr programos bei sistemos prievartas kaip specifines institucins prievartos formas. Programos prievart mokslinink susiejo su konkreia institucija, kurios vykdoma veikla yra emesn nei normaliai priimtini standartai [8]. A. Kendricko ir J. Tayloro programose prievartos atsiradimas aikinamas kaip tam tikros institucijos ar vykdomos programos nesugebjimas suprasti ir patenkinti specialiuosius vaiko poreikius [10]. Kalbdama apie sistemos prievart, E. Gil perengia vienos institucijos ribas. Ji teigia: sistemos prievarta irykja komplikuotoje vaik globos sistemoje, kuri perengia savo veiklos ribas ir nesugeba garantuoti saugumo visiems esantiems globoje vaikams [8: 11]. Institucins, programos ir sistemos prievart apibrimus komplikuoja tai, kad E. Gil mintas tris prievartas iskiria kaip institucins prievartos formas. Tuo tarpu J. Cashmore, atvirkiai, institucin prie-

vart iskiria kaip vien i sistemos prievartos form [3]. J. Cashmore, R. Dolby, D. Brennan sistemos prievart apibr daug plaiau, apibrim traukdami E. Gil pasilytas institucins, programos ir sistemos prievartos formas, akcentuodami ne tik netinkam elges, bet ir atitinkamos pagalbos veiklos trkum. J. Cashmore, R. Dolby, D. Brennan sistemos prievart apibr kaip politikos ir program, kurios skirtos vaik globai ir apsaugai, al vaikui. Vaiko gerov, vystymasis ar saugumas gali bti pakenkiamas individ veiksmais arba neveikimu, atitinkamos politikos, procedr paioje sistemoje arba institucijose trkumu [4: 157]. iame straipsnyje vartojamas J. Cashmore, R. Dolby, D. Brennano pasilytas sistemos prievartos apibrimas. SISTEMOS PRIEVARTOS APRAIKOS VEIKSNIAI Apvelgus J. Cashmore [3], T. Booth ir W. Booth [1] ir kit autori darbus [46, 10, 15], sistemos prievartos apraikos veiksnius bt galima suskirstyti tris grupes: paslaug trkum, teikiam paslaug ydingum, tiesiogin seksualin, fizin ar emocin prievart institucijoje. Paslaug trkumas. Jungtini Taut Vaiko teisi konvencija [9] pareigoja valstybes vykdyti toki politik ir jos gyvendinim, kad nei vienas prievart patyrs vaikas nelikt be reikiamos pagalbos ir reabilitacijos. Sistemos prievarta pasireikia, kai nra numatyta esmini paslaug nukentjusiam vaikui arba numatyta tik dalins paslaugos vaikui [3]. Tokiu atveju sistemos prievarta palieia visus nukentjusius vaikus, nes jie negauna reikiamos pagalbos ir reabilitacijos. Teikiam paslaug ydingumas. Kur kas sudtingesn sistemos prievartos apraika yra teikiam paslaug ydingumas. Kaip argumentuoja T. Furnissas, netinkama vaiko apsauga gali ne tik nepadti vaikui, bet ir labiau skatinti nusikaltim, nes nepavykusi apsaug inaudotojas gali priimti kaip leidim toliau inaudoti vaik [6: 19]. iandien maai rastume ali, kuriose nra joki valstybs numatyt prievart patyrusio vaiko apsaugos bd. Kartais teikiam paslaug ydingumas eina greta atitinkam paslaug trkumo [10]. teigin bt galima pailiustruoti H. Rh. Flino ir R. J. Spencerio atlikta studija, kurioje mokslininkai analizavo kaip nusikaltimas ir juridin apsauga stresuoja vaik auk ir kaip ji, nesant atitinkam socialini, terapini ir kit paslaug, gali tapti pakartotins prievartos altiniu [5]. Nors juridins ir socialins institucijos turi bendr tiksl utikrinti prievart patyrusio vaiko saugum, konfliktas kyla i io tikslo siekiani udavini prietaringumo. Juridini institucij uduotis iaikinti fakt ir nubausti skriaudj, tuo tarpu socialini ir

54

Ilona Tamutien

terapini padti. Pagrindine problema tampa skirtingo tipo institucij veiksm suderinimas. Analizuojant sistemos prievart vaiko aukos perspektyvoje dmesys yra sutelkiamas tai, kaip instituciniai pagalbos veiksmai veikia vaik ir kaip vaikas auka yra traukiamas savo paties apsaugos proces [5, 2]. Vaikas, kuris patyr prievart arba buvo prievartos liudininku, patiria aib stresori, kurie palieka jam neigiamas pasekmes. ios pasekms dl vairi prieasi gali dar labiau sustiprti. Kaip pagrindinius streso altinius H. Rh. Flin ir R. J. Spencer iskiria: nusikaltim, kurio auka tapo vaikas (arba kur stebjo vaikas), ikiteismin period, teismo proces bei poteismin period. Kiekvienas i nukentjusi vaik, kai jo atvejis pasiekia juridines institucijas, susiduria su ikiteisminio periodo stresoriais, btent apklausa, juridini ini stoka, teismo laukimu ir verdikto paskelbimu [5]. Kalbant apie sistemos prievart reikt akcentuoti, kad vaikui ypa didel al daro besikartojantys interviu, kuriuos D. Whitcomb vardijo kaip reviktimizacij [14]. Kai apsaugos sistemoje nra numatyta paslaugos, kurios metu vaikui suprantama kalba bt iaikinta juridins apsaugos ypatumai, tuomet juridini ini trkumas neigiamai veikia vaik. Teismo laukimas, kaip teigia H.Rh.Flin ir R. J. Spencer, visuomet stresuoja vaik, taiau jis daugiausia palieka ilgalaikes neigiamas pasekmes, kai apsaugos sistemoje nra specialisto, kuris prievart patyrusiam vaikui teikt informacij, visokeriop param ne tik laukiant teismo, bet visuomet, kai vaikui to reikia. Poteisminis periodas daniausiai sietinas su terapinmis paslaugomis, kuri reikia vaiko reabilitacijai visais atvejais, o ypa tais, kai verdiktas nenumato prievartautojo kalinimo [5]. Pasibaigus teismo procesui, paslaug tstinumas gyja ypating svarb. T. Booth ir W. Booth paslaug tstinumo stok iskiria kaip vien i sistemos prievartos apraikos veiksni [1]. Apibendrinus H. Rh. Flin ir R.J.Spencerio stresini veiksni model, darytina prielaida, kad vaikui apsauga labiau pakenkia nei padeda, jei ikiteisminio, teismo proceso ir poteisminio periodo metu vaikai negauna informacins, teisins, psichologins ir terapins pagalbos. Be to, sistemos prievarta pasireikia ir tais atvejais, kai po daugybini vaiko apklaus, vaiko gainiojimo nuo vienos institucijos prie kitos, byla nepasiekia teismo ir vaikas bei jo eima yra paliekami su problema susidoroti vieni, kai jiems neteikiama tstini socialini ir terapini paslaug. Taiau sistemos prievarta gali pasireikti ir tuomet, kai statymikai institucijos yra pareigotos teikti nukentjusiems vaikams ir juridin, ir socialin, ir terapin pagalb. Tokiu atveju sistemos prievarta gali bti netinkam pagalbos veiksm idava, kuri E.Gil [8] ir A. Kendrick bei J. Taylor [10] apibr kaip programos prievart. To pavyzdiais galt bti nu-

kentjusiojo vaiko daugkartins apklausos, tiesioginis suvedimas akistat su kaltinamuoju, ar vaiko gainiojimas nuo vienos institucijos prie kitos. Kita vertus, net jei egzistuoja kuo geriau koordinuota tarpinstitucin vaiko apsauga, ilieka tikimyb, kad vaikai gali patirti tiesiogin emocin, fizin ar seksualin prievart pagalbos institucijose. Tiesiogin emocin, fizin, seksualin prievarta institucijose yra plaiausiai inagrinta studijose apie institucin prievart, ypa kai vaikai yra globos, vietimo ar medicinos institucijose. Kalbant apie vaiko aukos apsaug, reikt atkreipti dmes H.Rh.Flino ir R. J. Spencerio akcentuot juridins pagalbos etik [5]. Vaiko kaip rankio naudojimas nusikaltimui iaikinti gali slygoti ne tik tiesiogin emocin, bet ir fizin, seksualin prievart. Tiesiogins emocins ir fizins prievartos pavyzdiu galt bti vaiko apklaus metu naudojami gsdinimai, fizins priemons ar seksualins prievartos imitacijos, pasitelkiant juos tiesai aikinti. Taiau, kaip teigia H. Rh. Flin ir R. J. Spencer, netinkama etika ir tyrimo metodika vaiko atvilgiu danai ne tik nepasiekia tikslo, bet ir slygoja atvirktin efekt, kai vaikas, paveiktas streso, keiia parodymus, jo kalba tampa nerili, o kartais net visikai prarandamas gebjimas bendrauti [5]. K tik mintas tiesiogins emocins, fizins ir seksualins prievartos pavyzdys rodo, kad minta prievarta gali kilti dl neprofesionalumo, vaiko psichologijos ir poreiki nepainimo. Taiau tiesiogin emocin, fizin, seksualin prievarta institucijoje gali bti smoninga ir gerai apgalvota bei vykdoma pavieni subjekt, pavyzdiui, pagalbos institucijose dirbani pedofil [10]. SISTEMOS PRIEVARTOS PRIEASTYS Sistemos prievarta yra gana sudtingas reikinys, siaknijs tiek subjektyvioje, tiek objektyvioje srityse. Subjektyviai sriiai priskiriama darbuotoj slygota prievarta maai priklausoma nuo sistemos funkcionavimo, labiau darbuotojo asmens ypatybi, kultros ir tradicij. Pavyzdiui, vaiko asmens negerbimas ar nesigilinimas vaiko poreikius. Subjektyviosios prieastys ypa sunkiai paalinamos, nes reikalauja subjekto poirio vaik pasikeitimo. Objektyviosios sistemos prievartos prieastys tiesiogiai susijusios su vaikysts apsaugos politika ir jos vykdymu. ios prieastys susijusios ne su pavieniu subjektu, bet su institucija ar keliomis institucijomis. Apvelgus J. Cashmore [3], A. Kendricko, J. Tayloro [10], H. Rh. Flino ir R. J. Spencerio [5] ir kit autori [1, 8, 15] darbus apie sistemos prievart bt galima iskirti ias sistemos prievartos prieastis: itekli, tarpinstitucins koordinacijos, darbo gdi ir apmokym stok, darbo efektyvumo periros, per-

Sistemos prievarta prie vaikus: svoka, apraikos veiksniai, prieastys ir prevencija

55

sonalo palaikymo ir kontrols stok bei vaiko netraukim apsaugos proces. Itekli stoka, viena pagrindini sistemos prievartos prieasi, gali slygoti atitinkam paslaug trkum, didel darbuotoj darbo krv ir su tuo susijusi ne laiku ir nekokybik pagalb [3: 38]. Tokiu atveju, kaip paymi J. Cashmore, daniausiai trksta ne tik materialini itekli, reikaling kasdieniam darbui atlikti, bet ir etat, o tai lemia didel darbo krv, eiles, pavirutinik problem sprendim, darb, orientuot gaisro gesinim, bet ne problem prevencij. Itekli stoka turi ir netiesiogini pasekmi, toki kaip darbuotoj nepasitenkinimas darbu, dana personalo kaita, darbo tstinumo neutikrinimas. Taiau, kaip teisingai paymi J. Cashmore, itekli stoka nra nei vienintel sistemos prievartos prieastis, nei vienintelis jos ivengimo bdas [3]. Koordinacijos stoka tarp vairi institucij, turini utikrinti vaiko saugum, nea ne maesn indl sistemos prievartos atsiradim nei itekli stoka. J. Cashmore teigimu, kai nra koordinuot pagalbos institucij veiksm nukentjusio vaiko atvilgiu, pastarasis gali pasimesti tarp teikiam paslaug sprag arba gali gauti maiau efektyvi ir poreikius atitinkani pagalb [3: 37]. Vienas tiesiogini ios prieasties efekt yra vaiko aukos gainiojimas nuo vienos institucijos prie kitos, kurios i esms nei viena neprisiima rimtos atsakomybs. Kita vertus, koordinacijos stoka gali slygoti vaiko perkrovim paslaugomis, pavyzdiui, daugkartinmis apklausomis. Institucij bendradarbiavimas ir koordinacija slygoja darbuotoj pasikeitim patirtimi ir informacija, pasidalijim atsakomybe bei tinkamiausio sprendimo radim. Kaip netiesioginis bendradarbiavimo efektas yra darbuotoj tarpusavio palaikymas. Stokojant koordinacijos ir bendradarbiavimo, yra didel tikimyb priimti skubot sprendim [3, 6]. Kaip pabria F. Furniss, dl nesuderinto sikiimo nukentjusiam vaikui ir eimos santykiams gali bti padaryta dar didesn ala nei dl pirminio seksualinio inaudojimo [6: 19]. Daniausiai nebendradarbiaujant, nra inoma, k veikia kitos institucijos. Tokiu atveju ikyla tam tikr paslaug pasikartojimo arba visai j nebuvimo problema. Atitinkamos paslaugos nebuvimas gali bti slygotas ne materialini itekli stokos, bet netinkamo j panaudojimo, o tai prisideda prie sistemos prievartos apraik. Nors tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra vienas esmini, padedant prievart patyrusiems vaikams, taiau, kaip paymi J. Cashmore, tai nra panacja ir turi bti peririma, ar visada io bendradarbiavimo tikslas yra vaiko interesai, vaiko saugumo utikrinimas. Ji pabr, kad tarpinstitucinis koordinuotas darbas ivieina tokias problemas, kaip profesionali gdi stok, statym spragas, organizacinius trkumus, profesin itverm bei itekli stok [3].

Darbo gdi ir apmokymo stoka. Negav pakankamo profesinio parengimo, prastai priirimi pagalbos darbuotojai labai prisideda prie sistemos prievartos [3: 38]. Vienas sistemos prievartos atsiradimo aspekt, pasak J.Cashmore, gali bti specializuot paslaug trkumas [3]. Ities, kai dirbama bendru aspektu, tuomet darbuotojams yra labai sunku gyti specializuot ini. Nesant specializuoto mokymo, pradj dirbti darbuotojai susiduria ne tik su ini, bet ir su darbo gdi problema. Nepaisant to, kad pagalbos institucij darbuotojai turi auktj isilavinim, jiems gali trkti ini, kaip apklausti vaik, kokio elgesio tiktis i vaiko teismo metu ir pan. inoma, jei alyje nra specializuoto mokymo socialiniam, teisiniam darbui su vaikais ir specializuot teism vaik klausimams nagrinti, dar negalime tvirtinti, kad tai jau yra sistemos prievartos apraika, taiau galima drsiai daryti ivad, kad tokia situacija yra rimta prielaida sistemos prievartai atsirasti. Darbo efektyvumo periros bei personalo palaikymo stoka. Kad dirbt efektyviai, vaiko apsaugos darbuotojai turi turti struktrin galimyb apmstyti darbo praktik, sprendimus, savo jausmus. Taiau i galimyb daniausiai apribota finansini problem ir didelio darbo krvio [11]. Nesant palaikymo, darbuotojai gali labai greitai pervargti, o tai slygoja emesn darbo kokyb, nejautrumo atsiradim, pasitraukim i uimam pareig [3]. Vaiko netraukimas apsaugos proces. Vaiko nuomons nepaisymas yra viena pagrindini slyg sistemos prievartai atsirasti. Tokiu atveju, teikiant pagalb vaikui, jis nra traukiamas apsaugos proces kaip aktyvus veikjas. I. Butler pabria, kad kuo labiau vaikas yra traukiamas apsaugos proces, tuo daugiau jis gauna socialins jgos ir aktyviau prisideda prie socialins tikrovs atskleidimo [2]. Vaiko matymas kaip nekompetentingo ir nesvarbaus priimant sprendimus neigiamai paveikia vis apsaugos proces [5]. Kai netikima vaiku, nepaisoma jo nuomons apie jausmus, ypa saugumo jausm, yra ypatinga rizika, kad vaikas bus pakartotinai sutraumuotas, o jo saugumas, vardan ko turt vykti visas apsaugos procesas, neutikrintas [6]. Daugeliu atvej, pasak J. Cashmore, kai vaikas matomas kaip nekompetentingas, jo interesams atstovauja tvai arba globjai. Taiau is atstovavimas gali tapti labiau alojantis nei ginantis, kai vaikas yra patyrs prievart savo biologinje arba globj eimoje [3]. SISTEMOS PRIEVARTOS PREVENCIJA Nra universalaus recepto, kuris padt ivengti sistemos prievartos. Taiau moksliniai tyrimai atskleidia tam tikrus veiksnius, kuriuos silo atsivelgti, kovojant su sistemos prievarta, nepriklausomai nuo alyje nusistovjusi tradicij ir kultros.

56

Ilona Tamutien

J.Cashmore argumentuoja, kad norint ivengti sistemos prievartos reikia ne tik paalinti prieastinius veiksnius jai atsirasti, tokius kaip itekli ir koordinacijos stok, nepakankam personalo apmokym ir palaikym, vaik nuomons nepaisym, bet btina pagalbos veikoje turti aik veiklos tiksl vaiko saugumo utikrinim ir sistemos prievartos ivengim [3]. A. Kendrick ir J. Taylor greta J. Cashmore pasilyt priemoni silo ypating dmes skirti personalo atrankai, prieirai ir monitoringui utikrinti bei sukurti darbo standartus ir slygas sistemos prievartai demaskuoti [10]. siklausymas vaikus ir jiems dalyvavimo teiss suteikimas yra labai svarbus aspektas, siekiant ukirsti keli sistemos prievartai. A. Kendrick ir J. Taylor teigia, kad viena pagrindini problem, susijusi su institucins prievartos prevencija, yra netikjimas vaiku. Dl to norint paalinti sistemos prievart prie vaikus yra btina sudaryti prieinam galimyb vaikams isakyti savo bdas, problemas. Pasak A. Kendricko ir J. Tayloro, tokiomis galimybmis galt bti telefono pagalbos linijos. Kaip formali pagalba galt bti vaik kontrolieriaus institucija [10]. J. Cashmore argumentuoja, kad vaiko dalyvavimo teisei utikrinti yra btina slyga formalus ar neformalus advokatas, kuris sugebt siklausyti vaik bei jam atstovauti institucijose, suteikti jam informacij, paruoti juridins apsaugos procesui ir jo pasekmms[3]. Personalo atranka, apmokymas ir parama yra labai svarbs veiksniai utikrinant vaiko saugum. Kaip teigia A. Kendrick ir J. Taylor, atrankos ir primimo darb procedros, kiek tai manoma, turi ukirsti keli pedofilams ir kitiems potencialiems skriaudjams dirbti pagalbos vaikams srityje. Kitas kelias ivengti sistemos prievartos yra siekimas, kad neatsirast pavojingos darbo praktikos, pavyzdiui, nesigilinimas vaiko interesus [10]. Tokioms praktikoms ivengti A. Kendrick ir J. Taylor silo darbo atvej efektyvumo periras bei pagalbos proces monitoring, nuolatinius personalo apmokymus. Labai svarbu, kad apmokymuose personalas suinot apie vaiko teises, sistemos prievart, jos apraikas ir paalinimo bdus [10]. Inspektavimas, monitoringas ir standartai. Labai svarbu, kad pagalbos vaikui visos paslaugos bt tikrinamos [13]. Pastebta, kad kai kurias paslaugas, tokias kaip vaik globa, tikrina daugelis tarnyb, o kai kurios visikai netikrinamos [13]. Kaip paymi A. Kendrick ir J. Taylor, visos paslaugos vaikams turi turti apsaugos strategij, kuri turi bti nuolatos peririma ir tikrinama. Kad inspektavimas ir monitoringas bt efektyvesni, btina nustatyti teikiam paslaug standartus [10]. Demaskavimo mechanizmo sukrimas yra labai svarbus siekiant ukirsti keli sistemos prievartai.

Kaip teigia A. Kendrick ir J. Taylor, kerto ir atleidimo i darbo baim yra gana svarbi prieastis, dl kurios bendradarbiai nelink praneti apie prievart prie vaikus institucijose. Todl btina sukurti teisin demaskavimo mechanizm, kuris suteikt praneaniajam konfidencialum [10]. IVADOS Apvelgus ir ianalizavus literatr apie sistemos prievart, galima padaryti ias ivadas. 1. Sistemos prievarta prie vaikus yra nauja, nepakankamai ityrinta mokslo sritis. Tiek mokslinje, tiek praktinje srityse yra susiduriama su aikaus apibrimo suformulavimo sunkumais. Visiems apibrimams plaija prasme yra bendra, jog pakartotin ala vaikui padaroma dl pagalbos institucij veiklos arba neveikimo. 2. Sistemos prievarta reikiasi vaiko poreiki nepaisymu, pakartotinmis apklausomis, vaiko suvedimu akistat su prievartautoju, socialini, terapini paslaug trkumu, tiesiogine emocine, fizine ar seksualine prievarta institucijose ir daugybe kit form. Galima iskirti ias sistemos apraikos veiksni grupes: paslaug trkum, teikiam paslaug ydingum bei tiesiogin prievart institucijoje. 3. Sistemos prievartos prieastys yra kompleksins. Daugeliu atvej sistemos prievart slygoja itekli, tarpinstitucins koordinacijos, darbo gdi ir apmokym stoka, darbo efektyvumo periros, personalo palaikymo ir kontrols stoka bei vaiko netraukimas apsaugos proces. 4. Nra panacjos kaip ivengti sistemos prievartos. Pripastama, kad btina alinti sistemos prievartos atsiradimo prieastis. Kovojant su sistemos prievarta ypa svarbu siklausyti vaikus, suteikti jiems galimyb dalyvauti savo apsaugos procese, grietinti pagalbos institucij personalo atrank, utikrinti darbuotoj mokymus ir param jiems, nustatyti pagalbos darbo standartus, tikrinti paslaug teikimo efektyvum bei sukurti sistemos prievartos demaskavimo mechanizm. Gauta 2004 04 25
Literatra 1. Booth T., Booth W. Growing Up with Parents who have Learning Difficulties. London: Routledge, 1998. 2. Butler I. Safe? Involving children in child protection. A Case of neglect. Hampshire: Avebury, 1996. 3. Cashmore J. System Abuse. A Charge Against Society The Childs Right to Protection, ed. Mary John, London: Jessica Kingsley Publishers, 1997. 4. Cashmore J., Dolby R., Brennan D. System Abuse: Problems and solutions. Sydney: New South Wales Child Protection Council, 1994.

Sistemos prievarta prie vaikus: svoka, apraikos veiksniai, prieastys ir prevencija 5. Flin H. Rh., Spencer R. J. The evidence of Children. London: Blackstone, 1993. 6. Furniss T. Vadovlis vairi srii specialistams apie vaik seksualin inaudojim. Vilnius: Vaiko teisi informacijos centras, 2002. 7. Gil D. Unravelling child abuse. American Journal of Orthopsychiatry. New York: American Orthopsychiatry Association, 1975. Vol. 45. 8. Gil E. Institutional abuse of children in out-of-home care. Child and Youth services. 1982. N 4. 9. Jungtini Taut Vaiko teisi konvencija. Valstybs inios. 1996 03 20. Nr. 25625. 10. Kendrick A., Taylor J. Hidden on the ward: The abuse of children in hospitals. Journal of Advanced Nursing. March 2000. Vol. 31. Iss. 3. 11. Morrison T. Partnership and collaboration: rhetoric and reality. Child Abuse and Neglect. 1996. No. 20. 12. Sinclair R. Childrens and young peoples participation in decision-making: The legal framework in social services and education. Child welfare Services: Development in Law, Policy, Practice and research (HillM. and Aldgate J., eds). London: Jessica JKingsley, 1996. 13. Utting W. People Like us: The Report on the Review of Saferguards for Children Living Away from Home. London: The Stationery Office, 1997. 14. Whitcomb D. When the victim is a child: past hope, current reality, future promise of legal reform in the US. J. Spencer, G. Nicholson, R. Flin and R. Bull (eds.). Childrens Evidence in Legal Proceedings: an International Perspective. Cambridge: Cambridge University Law faculty, 1990.

57

15. Wolfe D. A. et al. Child abuse in Community Institutions and Organizations: Improving Public and Professional Understanding. http://.lcc.ca/en/themes/mr/ica/ 2000/ica00_publication.asp. Ilona Tamutien SYSTEM ABUSE AGAINST CHILDREN: CONCEPT, FACTORS OF OCCURRENCE, REASONS AND PREVENTION Summary The aim of the work was to analyze the concept of system abuse against children, its factors of occurrences, main reasons and prevention tools. System abuse is broadly defined as the help of state that harms. System abuse can take a number of different forms and can occur as the lack of services, as needs ignorance of the childs or as direct physical, emotional or sexual abuse within an institution. The factors of system abuse are divided into three groups: lack of services, faulty offering of services, and direct abuse within an institution. The lack of resources, of co-ordination, of skills and training, inadequate supervision and staff support, the lack of voices in support of children, of monitoring and inspection are the main causes of system abuse. System abuse prevention could eliminate the main causes, assure the quality standards, inspection, monitoring and review processes and the mechanism of system abuse disclosure. This work is based on a review of the literature. Key words: child as a victim, aid institutions, system abuse