Linara Dovydaityt

XX a. dails istorija: aktualijos ir atradimai

2001 m. lapkriio 16 d. Nacionaliniame M. K. iurlionio dails muziejuje Kaune vyko tarptautin konferencija Mutacijos, skirta Antano Samuolio atminimui. Konferencij suman ir organizavo muziejaus bendradarb menotyrinink Kristina Civinskien. rengin buvo pakviesti menotyrininkai i Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, ekijos ir vedijos. Konferencijos tema buvo skirta XX a. dailei akcentuojant dvi problemas: menini tak, arba lokalins ir tarptautins meno erdvs sveikos, klausim bei iuolaikins dails santykio su klasikinio modernizmo tradicija aspektus. Konferencijos dedikacija A. Samuoliui liko daugiau simboline (nei io tapytojo, nei grups Ars fenomenui specialiai skirt praneim nebuvo), o pavadinime slypinti metafora konceptualiu instrumentu tapo tik vieno i deimties pranej tekste. Bendras teorinis problem laukas pakrypo ton pusn, kuri pasirod aktualiausia mint krat XXa. dails tyrintojams. Vidurio ir Ryt Europos (o iuo atveju dar ir vedijos) kultra bei menas ilg laik buvo paenklintas projekcijos Vakarus yme. Vakar Europos didmiesiuose koncentravosi kapitalas btina novatoriko modernaus meno rinkos prielaida bei institucin terp, reikalinga avangardo idj palaikymui ir sklaidai. Pirmojoje prajusio imtmeio pusje Paryius bei didieji Vokietijos miestai trauk usienio ali menininkus kaip studij centrai, o neretai ir kaip tarptautinio pripainimo galimyb. Su vakarietika patirtimi savo alis grusi meninink laukdavo panaus likimas: perimtas idjas mginta adaptuoti vietinje terpje, daniausiai nepalankioje ar net prieikoje, kol ilgainiui i svetur parsivetos idjos prigydavo modifikuotais vietinio modernizmo pavidalais. Tokioje supaprastintoje schemoje, inoma, netelpa daugialyp ir sudtinga menini tak bei ssaj problematika, kuri XX a. I puss nevakarietikos dails tyrinjimuose imta velgti per centro periferijos prizm. Danai Vidurio ir Ryt Europos ali meno tyrinjimuose ne tik atskir personalij kryba, bet ir itisi reikiniai regimi vakarietik meno proces fone, su jais lyginami, siejami vienokiais ar kitokiais saitais. Vertybinis opozicijos centras periferija aspektas, kai teigiamas enklas suteikiamas pirmajam nariui, ir tapo netiesioginiu konferencijos praneim diskusijos mazgu. Latvi menotyrinink Ruta aupova praneime Klasikins kryptys moderniojoje Latvijos skulptroje ir kontaktai su Europos centrais apvelg paISSN 13921002. M e n o t y r a . 2002. Nr. 2(27)

grindines XX a. latvi skulptros tendencijas, iekodama paraleli su vakarietiko modernizmo bruoais. Stilistikai lygindama skirtinguose kontekstuose atsiradusius meno krinius autor rmsi istoriniais faktais apie latvi dailinink studijas Paryiuje, j ryiais su Vakar avangardist grupuotmis. Kalbant apie antrj amiaus pus taip pat taikytas perimamumo ir tstinumo principas, grindiamas nacionalins mokyklos faktais. I Paryiaus bei Vokietijos didmiesi parsivetas idjas bei j likim vietinje meno aplinkoje nagrinjo ir est menotyrinink Tiiu Talvistu praneime Europos modernusis menas lokaliniame kontekste. Tartu susibrusi est dailinink avangardistinius siekius prelegent lygino su klasikinio modernizmo ideologija, pastarj traktuodama kaip pirmin ir auktesn. Taiau praneime atkreiptas dmesys ir bendras visoje Europoje 4-ojo deimtmeio meno ir kultros tendencijas. Linara Dovydaityt praneime Menins takos ir lietuvikojo ekspresionizmo problema aptar ekspresionizmo idj tarpukario Lietuvos dails gyvenime sklaidos ypatumus. Bandyta perkelti ekspresionizmo problematikos svorio centr i 4-ojo deimtmeio 3-ij, kai pirmieji ios menins krypties atgarsiai Lietuv pasiek i Vokietijos tuometinio ekspresionizmo refleksij epicentro, taip pat akcentuotas ne stilistini paraleli tarp Lietuvos ir vakarietikos dails, o idjinis bei kontekstinis aspektas. Kitokia metodologine nuostata, beje, ne itin populiaria Lietuvos dailtyroje, paremtas Kristinos Budryts praneimas Modernizmo bruoai ir Kazs Zimblyts pieinio specifika (lyginamoji K. Zimblyts ir P. Klee pieini analiz). Atlikusi struktralistin lyginamj P. Klee ir K. Zimblyts pieini analiz prelegent ne tiek akcentavo menini tak klausim, kiek apskritai prisidjo prie dar menk ymios lietuvi abstrakcionizmo atstovs krybos tyrinjim. Problemikai centro periferijos diskurs, kurio neiveng daugelis kalbjusij, pavelg ved meno istorikas Christianas Chambertas, konferencijoje skaits praneim Krybika modernizmo reikini interpretacija vedijoje. vedijos, kaip ir Vidurio bei Ryt Europos krat, mene akivaizdi usienio dails taka: ved menininkai ne tik studijavo tuometiniuose meno centruose, bet ir band sitvirtinti tarptautiniame meno pasaulyje, danai neskmingai. Praneime svarbiausia buvo ne faktologin mediaga, daugeliu atvilgi tik patvirtinanti neva-

68

XX a. dails istorija: aktualijos ir atradimai

karietikos meno erdvs specifikos bendrum, o pastebta bdinga dailtyrin nuostata: menini tak klausimo sureikminimas, daniausiai apsiribojantis tarptautini stili atgarsio paiekomis vietiniame mene. Taigi stilistins kategorijos neretai ugoia socialinio konteksto ir individualios menininko iraikos svarb. Ch. Chamberto nuomone, pagrindin problema slypi poiryje XX a. dail i dideli meno centr perspektyvos, interpretacijoje atspirties taku nuolat renkantis klasikinio modernizmo pavyzdius. Galim ieit i tokios padties prelegentas pats nusak cituodamas Jeffo Wernerio mint, isakyt straipsnyje ikalbingu pavadinimu Modernizmas i provincijos perspektyvos: modernizmas nra tapatus XX a. meno istorijai. is jau nenaujas pastebjimas, atrodo, vis dar gali aktualiai nuskambti Vidurio ir Ryt Europos krat meno tyrintoj sambriuose. Kita ved menotyrinink Charlote Bydler praneime vedijos avangardas tarptautiniame kontekste toliau pltojo centro periferijos tem instituciniu ir politiniu menins praktikos aspektu. Remdamasi ymija Griseldos Pollock gambito schema, taikytina avangardo reikiniams, kaip svarbiausi prielaid j egzistavimui praneja iskyr centras metropolis tradicija sistem. Dar rimtai ms dailtyros nenagrint Vilniaus ir Kauno meninio gyvenimo palyginimo klausim galt implikuoti est menotyrininko Holger Rajevee praneimo Tartu dail 1990-aisiais Estijos dails kontekste tema. Prelegentas aptar Talino Tartu kaip centro periferijos situacij menini proces bei j pokyi paskutiniajame XX a. deimtmetyje poiriu. ved menotyrininko Fredo Anderssono praneimas Menas ir tautinis identitetas: vedija ir Lietuva tapo geru pavyzdiu kaip sterili meno krinio analiz, smoningai atmetus bet kokius kitus su jo sukrimu, suvokimu ir funkcionavimu susijusius veiksnius, gali virsti iankstini tyrintojo nuostat deklaracija. Sunkiau apiuopiam aspekt modernizmo tradicijos tstinum ir mutacijas iuolaikini meninink darbuose praneime Atgal dabart? Modernizmo ir avangardo poetiniai prisiminimai iuolaikiniame ek mene gvildeno ek menotyrininkas Vojtechas Lahoda. iuolaikini autori krybos ssajas su XXa. I puss modernizmo daile pranejas vardijo kaip estetin santyk, paremt ne tiek stilistinmis parafrazmis, kiek idj reaktualizavimu. Atskirai reikt aptarti lenk menotyrininks Janinos Ladnowskos konferencijoje perskaityt praneim MUBA ir L Art Contemporain. Avangardas be sien. 1928 m. Paryiuje poeto Juozo Tysliavos leistas tarptautinis meno urnalas MUBA Lietuvoje yra susilauks literatros bei dails tyrintoj dmesio kaip rykiausias tarpukaryje lietuvi meninink

bandymas silieti tarptautinio avangardo proces. Pirmj MUBA urnalo numer bibliografin retenyb 1983 m. kruopiai apra urnalistas Laimonas Tapinas, pateikdamas ir kai kurias su jo leidyba bei rengimu susijusias aplinkybes1. Remdamasis buvusi urnalo bendradarbi atsiminimais, autorius ikl prielaid, kad galjo bti ileistas ir antras numeris, taiau nei paties leidinio, nei tikslesni liudijim apie jo pasirodym aptikta nebuvo. Literatrologas Leonas Gudaitis, paskelbs Marijos Urbiens dienoraio fragmentus, susijusius su istorinmis urnalo rengimo Paryiuje peripetijomis, taip pat usimin kai kuriose enciklopedijose aptiks informacij ne apie vien, o net tris io leidinio numerius2. Iki iol neradus nauj duomen apie MUBA leidyb, Lietuvos menotyroje remiamasi iniomis tik apie pirmj urnalo numer3. J. Ladnowska savo praneime isamiai pristat ne tik , bet ir antrj urnalo numer, rast Paryiaus nacionalinje bibliotekoje. Antrajame, kaip ir ankstesniame numeryje, paskelbti margo tarptautinio modernist brio tekstai bei darb reprodukcijos (autori sraas pasipild F. T. Marinetti, G. Balla, T. Tzara, A. Ozenfanto ir kt. pavardmis), taiau, anot pranejos, io numerio bendradarbi kolektyvas maesnis, umojai kuklesni, o spausdinti tekstai nuosaikesnio ir labiau istoriko pobdio. Praneime aptartas ir lenk avangardo urnalas L Art Contemporain, leistas Paryiuje 1929 1930 m., kuriame taip pat spausdinti J.Tysliavos bei V. Kairikio darbai ir kuris savotikai prats MUBA veikl. J. Ladnowska ne tik pristat antrj Lietuvoje iki iol neinot MUBA numer, bet ir paband urnal terpti reikmingiausi 3-iojo deimtmeio Europos avangardo leidini grup, pabrdama MUBA urnalo, kaip paskutins utopistini avangardo idj tribnos, reikm. io naujo istoriografinio altinio pristatymas tapo svarbiausiu konferencijos atradimu. Vertt atkreipti dmes ir diskusin konferencijos aspekt, irykinus iuolaikinei Lietuvos dailtyrai aktualias metodologines XX a. dails istorijos tyrinjimo problemas. Gaila tik, kad konferencija, pritraukusi nema br usienio dails tyrintoj, nesulauk didesnio Lietuvos menotyrinink dmesio. Galima pasidiaugti, kad konferencijos mediaga buvo publikuota atskirame, tegul ir labai kukliai apipavidalintame leidinyje4.
Nuorodos
1 2

3 4

L. Tapinas, Iliuzij mugje, Vilnius, 1983, p. 239258. L. Gudaitis, Kas nebijo nukristi auktyn..., Nemunas, 1984, Nr. 2, p. 2728. Dails odynas, Vilnius, 1999, p. 280281. Tarptautin konferencija Mutacijos, skirta Antanui Samuoliui atminti, sudar K. Civinskien, Kaunas, 2001.

Linara Dovydaityt 69